Mikrobiologijos konspektas

1.Medicininė mikrobiologija .Mikrobiologija-mokslas apie mažas,gyvybes,kurių žm.plika akim nemato. Med. m/b objektas-inf.ligas sukeliantysm/o.Med.mikrobiologijos uždaviniai: patolog.m/o vaidmens infekcijaityrimas,pat.m/o ir norm.m/f biologinių savybių tyrimas,inf.ligų m/o tyrimometodų kūrimas. Med. m/b skirstoma į bakteriologiją,virusologiją,imunologiją,sanitarinę ir klinikinę. Klinikinė m/b tirianeepideminių m/o sukeltus susirgimus, etiologiją, patogenezę, imunologiją,spec. profilaktikos metodus. Jos tyrimo objektas- sąlyg. patog. m/o, t.y.žm. normalios m/f atstovai,kurie gali tapti patogeniški. Jos uždaviniai:sąlyg. pat. m/o vaidmens infekcijai tyrimas, sąlyg. pat. m/o ir norm. m/fbiologinių savybių tyrimas.2.L.Pasteras vad. mikrobiologijos tėvu.Jis atrado sporas ir aerobinįkvėpavimą. Pirmas atrado būdus, kad patogenas prarastų infekc. procesąsukeliančias savybes. Pagamino juodligės ir pasiutligės vakcinas. Pradėjoauginti mb. skystose terpėse-buljonuose.3.R.Kochas.Sukūrė ir patobulino mikrobiologinę techniką,pirmasis pradėjoauginti mb. standžiose terpėse,pasiūlė sterilizaciją vandens garais, atradotuberkuliozės lazdeles. Jis teigė, kad infekcinis procesas priklauso tiknuo ligos sukelėjo,o žm.organizmas čia nevaidina jokio vaidmens.4.M/o sistematika,nomenklatūra, klasifikacija.M/o labai skiriasi iš visųgyvų organizmų.Grybeliai, riketsijos, bakterijos, aktinomicetai priklausoaugalijos pasauliui,bet neturi chlorofilo ir nereikalinga saulėsšviesa.Bakterijos yra atskira m/o grupė.Jos panašios ir į augalus, ir įgrybelius.Aktinomicetai yra tarpinė grandis tarp grybelių irbakterijų.Mokslas apie biologinę m/o klasif. – taksonomija, kuriosuždavinys-pilnas m/o savybių nustatymas ir jų identifikavimas,m/oklasif.kūrimas. Jos sritys: 1.Klasifikacija (m/o skirstymas į taksonominesgr., remiantis bendrais požymiais). 2. Nomenklatūra (pavadinimo teikimas,remiantis tarptautiniais principais). 3. Identifikavimas (išskirto nežinomom/o biolog. savyb nustatymas). 4.Indikavimas (mikrobo buvimo faktonustatymas tir.medž.-je). Sistematizuojant aprašomos m/o savybės:morfologiniai požymiai, kvėpavimo tipas, mitybos tipas,E gavimobūdas,santykiai su aplinkos m/o, augimo priklausomybė nuo apl.pH irtemp.,mikrobų ekologija, antigeninės struktūtos sudarymas, LS struktūrosnustatymas,jautrumo a/b nustatymas ir kt. Klasifikacijos yra filogenetinės(natūralios) , kurios remiasi giminingumu ir dirbtinės, kurių tikslas –apjungti visus mb.į atskiras sistemines gr.,remiantis fiziologiniais irmorfologiniais panašumais.Pagal Murėjų visi m/o skirstomi įvirusus,eukariotus ir prokariotus. Rūšis-tai populiacijų visuma,kurios turibendrą kilmę, artimas morfologines, fiziologines ir genetines savybes iryra prisitaikiusios gyventi tam tikrose apl.sąlygose. Infraporūšiai-taimažos, tos pačios rūšies bakterijų grupelės,kurios tarpusavy skiriasi tikvienu kokiu nors požymiu (genetiškai determinuotu). Serovarai skiriasi Ag,biovarai-fiziolog.–biolog. savybėm, morfovarai – morf. savybėm, patovarai-patogeniškumu. Padermė-tai tos pačios rūšies bakterijų kultūros,išskirtosskirtingu laiku. Kultūra-tai vienos rūšies (gryna) arba kelių rūšių (mišri)bakterijos,išaugintos maitinamojoje terpėje.5.Bakterijų morfologija.Bakterijos yra vienaląsčiai m/o,kurie g.b.rutulėlio, lazdelės ar vingiuotos lazdelės formos. Jų dydis matuojamasmikronais. Sandara panaši į augalų ir gyvulių ląstelių sandarą. Turi: 1.CM, kuri gaubia citoplazmą. Ji palaiko pastovų osm.slėgį,praleidžia tik yamtikras molekules. 2. LS,kuri dengia CM ir apsaugo ją nuo žalingųveiksnių.Ji yra pralaidi. 3. Kapsulė,kuri saugo, kad į bakterijas nepatektųper daug vandens,saugo nuo fagocitozės. 4. Citoplazma-homogeniška koloidinėsist.Bakterijų citoplazma juda. 5. Branduolys,kurį sudaro chromatinodalelės.6.Mitochondrijos.7.Žiuželiai-elastingi ploni siūleliai.Tačiau juosturi ne visos bakt. M/o morfologija tiriama įv. mikroskopais. Biologinisobjektą padidina nuo 900 iki 2000 kartų. Mikroskopuojami gyvi irnegyvi,dažyti ir nedažyti m/o. Fazokontrastinis – su kontrastinių faziųįtaisu, kuris sustiprina kontrastą tarp tiriamųjų objektų ir jųaplinkos.Juo tiriami nedažyti grybeliai, bakterijos. Elektroninis padidina800 000-1500 000 kartų. Vietoj šviesos naud. elektronų srautas irelektromagnetiniai lęšiai. Eliuminescenciniu tiriami fluorochromaisapdoroti preparatai. Apšviesti UV ar matomos šviesos spinduliais m/o imašvytėti.6.M/o struktūra,eukariotų ir prokariotų skirtumai, subląstelinės bakterijųformos. Bakterijų tyrimo metodai: bakterioskopinis, bakteriologinis,imunologinis ir biologinis.Tiriant m/o sandarą,tepinėliai dažomi įv.būdais:paprastu (metileno mėliu,fuksinu) ir sudėtiniu (2-3 dažais).Prokariotų DNRsudaro 1chrom.,mitozė nevyksta, haploidas, ji yra nukleoide, plazmidėse.LSyra peptidoglikanas. Citoplazma nejoda organoidų neturi, turi ribosomas.Eukariotų DNR yra chromosomų daugiau nei 1,ji randasi branduoly irorganoiduose. Vyksta mitozė, diploidas.Yra organoidai, ribosomos, histonai(specifiniai baltymai,susiję su nukleorūgštim) ir žiuželiai.LS nėra.Bakterijų L-formos -tai bakterijos,kurios pilnai ar dalinai yra praradusiosLS.Jos išlieka gyvybingos organizme ir apl., dauginasi, praeina probakterinius filtrus,atsparūs a/b, jautrios eritromicinui. Sumažėjęs jųvirulentiškumas ir antigeniškumas. Veikiant antimikrobiniais vaistais arbafermentais,prok.gali pilnai arba dalinai prarasti LS.Gram- prok.,kuriedalinai praradę LS,vad. sferoplastais, Gram+ prok.,pilnai praradę LS,vad.protoplastais.Norm. salygom jie žūva.Gyvi išlieka tik osmosinio patžvilgiu subalansuotoje apl.,kurioje jie yra metaboliškai aktyvūs,galiaugti ir daugintis.Sferoplastai yra jautrūs fagams,o protoplastai atsparūsir jiems,ir a/b.7.Kapsulės,žiuželiai,sporos.Kapsulė tai gleivingas sluoksnis supanti LS iš išorės ir turi su ja tamprųryšį, jeigu šio ryšio nėra tai vadinama gleivingu sluoksniu. Ją sudaropolisacharidai. F-jos apsaugo nuo fagocitozės, sunkina fagų adsorbciją antlastelės paviršiaus saugo nuo išdžiūvimo, sunkiųjų metalų poveikio, Acpoveikio ir lemia antigenines savybes. Kapsulė yra vienas iš virulentiškumoveiksnių. Žiuželius turi prokariotai, tai judėjimo ir adhezijos organai,sudaryti iš trijų dalių: 1) Spiralinis siūlas, kuris yra baltymas 2)Kabliuko 3) Bazalinio kūno. Žiuželiai yra rūšinis ir taksonominis požymis.Prokariotai turi ir piles, kurios yra adhezijos veiksnys. Kai aplinkossalygos tampa nepalankios bakterijų gyvybinei veiklai jos sudaro sporas.Jos sudaromos deguonies aplinkoje ir yra termostabilios, metaboliškaineaktyvios, atsparios cheminiams veiksniams. Atsparuma nulemia dipikorinorūgštis, sumažėjes laisvo H2O ir padidėjes surišto H2O kiekis.Sporos yragenetiškai determinuota savybė.Tiriamos mikroskopuojant,prieš tai nudažiusCylio-Nilseno būdu (dažoma fuksinu,blukiname sieros rūgštimi ir dažommetileno mėliu).8.Spirochetos, aktinomicetai, mikoplazmos.Spirochetos nuo kitų prokariotųskiriasi savo struktūra, jų protroplazminį cilindrą (citoplazma ir jąsupanti CM ) iš išorės supa plona gram- lastelės sienelė turinti dauglipidų. Turi fibriles, kurių vienas galas tvirtinasi prie vieno spirochetosgalo ir išilgai eidamas apsisuka apie protoplazminį cilindra ir jįįspaudžia. Dažomos Romanofskio-Gimzos būdu. Aktinomicetai yra gram+prokariotai turintys prokariotų struktūrą, turi hifus todėl sudaro micelę,dauginasi skylant hifams į atskirus fragmentus. Tai fak. anaerobai arbaanaerobai, saprofitai ir kai kurie patogeniški žmogui.Tam tikros rūšysgamina antibakterines medž. – antibiotikus. Mikoplazmos gram- nejudriosbakterijos, neturinčios LS ir labai reiklios terpėms.Dauguma jų norm. žm.m/f, todėl yra sąlygiškai patogeniškos.Tai fak.anaerobai.9.Riketsijos ir chlamidijos.Riketsijos- gram- polimorfiški prokariotai, neturintys nei sporų neikapsulės, nesintezuoja ATP, ja gauna iš šeimininko todėl yra energetiniaiparazitai. Dažomi Romanofskio- Gimzos būdu. Riketsijose yra baltymų,baltyminės kilmės toksinių medžiagų, dviejų tipų hukleorūgščių (DNR irmažiau RNR), angliavandenių, lipidų ir fermentų. Riketsijos užima tarpinępadėtį tarp virusų ir bakterijų. Chlamidijos gram- smulkūs sferinės formosprokariotai, nesintetina ATP todėl yra energetiniai parazitai. Išskiriamostrys morfologinės formos 1) Elementarūs kūneliai, kurie nulemiainfekciškumą. 2) Retikuliniai kūneliai susidarę iš elementarių kūnelių, taivegetacinė forma. 3) Tarpiniai kūneliai, kurie susidaro iš retikuliniųkūnelių, iš tarpinių kūneliių susidaro elementarūs kūneliai kurie patenkauž lastelės ribų.Kadangi nei vienos, nei kitos nėra žm. norm. m/f, tai galisukelti įv. inf.susirgimus.10.Virusų kilmė, sandara, klasifikacija,reprodukcija.Apie virusų kilmę yra3 hipotezės,kurių svarbiausia yra tai,kad virusai yra ląstelės genetiniaiel.,kurie tapo autonomiški,bet neprarado gebėjimo įsiskverbti į ląstelėsšeimininko genomą ir tapti jo dalimi ir suteikti jai naujų savybių.Virusųmorfologija ir ultrastruktūra.Virusai matuojami nm ir yra matomi promikroskopą.Pagal morfologiją jie skiratomi į spiralinius, daugiabriauniusir kompleksinius. Virusus sudaro šerdinė dalis(tai genomas(RNR) ir baziniaibaltymai) ir kapsidė,kuri sudaryta iš kapsomerų.Virusai yra apvalkalėtiejiir neapvalkalėtieji.Apvalkalėtuosius sudaro nukleokapsidė,matrikso baltymosluoksnis ir išorinė membrana.Taip pat virusai turi dygius,kurie atliekareceptorių f-jas. Kapsidė-tai baltyminis viruso genomo apvalkalas,sudarytasiš kapsomerų (baltymų molekulių). Virusai klasifikuojami pagal įvairiuspožymius,t.y.pagal morfologiją (pagal simetriją ir apvalkalą), sukeliamasligas,viruso ir ląst. Sąveiką,tropizmą,biologines savybes,ekologiją irepidemiologiją. Dabar klasifikuojama pagal NR tipą, jųstruktūrą,replikacijos būdą,Ag savybes,spec.fermentus,jautrumą fiziniams irch.veiksniams.Tačiau klasifikacija yra neišbaigta.Virusų reprodukcija nėrasavarankiškas dauginimasis ir vyksta etapais:1. Adsorbcija ląst.paviršiuje.2. Įsiveržimas į ląst .3.Genomo apnuodijimas.4.Transkripcija.5.Baltymųsintezė.6.Genomo replikacija. 7.Viriono surinkimas.8.Išėjimas išląst.Virusas-tai tinklas genų (DNR arba RNR),įtaisytas baltyminiameapvalkalėlyje.Virionas- tai subrendusi,pavienė viruso dalelė. Defektiniaivirusai-tai virusai,kurie turi įvairius genomo defektus.Jie gali sudarytipopuliacijos dalį.11.Bakteriofagai.Fagai-tai specifiški bakterijų virusai. Jie skiriasi nuokitų virusų savo forma.Jie turi galvutę ir įvairaus dydžio ataugą (bet josgali ir nebūti) Fagus sudaro NR ir baltymai.NR yra fago galvutėje (daugumayra žiedinė DNR).altymai yra antigeniški. Pagal fago ir bakterijos ląst.sąveiką, skiriami virulentiškieji (jų reprodukcija ląstelėje baigiasi lize)ir nuosaikieji (jų DNR integruojasi į bakterijos chromosomą ir lizėnevyksta) fagai. Lizogenija.Kai kurie fagai sugeba į savo DNR įjungtibakterijos chromosomą ar jos dalį.Fagas lieka latentinėje būsenojenelizavęs bakterijos.Tokia sąveika vad. lizogenija. Šiame procese nėra fagoreprodukcijos,tačiau ją gali sukelti kai kurie veiksniai.Lizogeninėsbakterijos įgyja naujų savybių, pvz.: įgyti imunitetą reinfekcijai tokiupačiu fagu. Kai lizogeninėje bakterijoje ekspresuojama fagų genai irkoduojama jų sintezė,tai toks reiškinys vad. lizogenine konversija. Fagųnaudojimo medicinos praktikoje galimybės:1. Bakterijų identifikavimui. 2.Fagotipavimui (m/o fagovarų nustatymui).3.Gydymui ir profilaktikai(virulentiški fagai lizuoja bakterijas).4.Bakterijų indikavimui aplinkoje(kai tir.medžiagoje jų nedaug,bet jas lydi fagai).12.Bakterijų augimas, dauginimasis ir kvėpavimas. Bakterijų a u g i m a syra bakterijų dydžio ir masės padidėjimas, pagausėjus bakterijųcitoplazrnos masei. Augant bakterijos ląstelei, jos turinys žymiai greičiaudidėja, negu apvalkalėlis. Ši sutrikusi pusiausvyra atsistato, pasidalijusbakterinei lastelei. Augant kinta bakterijų dydis, cheminė sudėtis,medžiagų apykaita. Bakterijų dauginimasis. Dažnai bakterijos dauginasidalydamosi. Dukterinė ląstelė dalijasi daugiau kartų, negu motininė.Dalijimosi metu motininėje ląstelėje DNR replikuojasi, ląst.ilgėja,susidaro skersinė CM,nauja LS ir gauname 2 dukterines ląst.Jei tarpatsiskyrusių ląst.lieka tarpląsteliniai plyšiai,gali susidarytikrūvelės,ląstelių grandinėlės arba įgauti L,V formas. Bakterijos dauginasinelytiniu būdu.Tačiau yra galimi genetiniai bakterijų mainai(konjugacija,transformacija).Bakterijų DNR reduplikuojasi, bakterijosdalijasi tam tikru greičiu, kuris būdingas tai mikrobų rūšiai. Daugindamosibakterijos dažniausiai skyla skersai (vegetatyvinis dauginimasis).Bakterijos dar gali daugintis persismaugimo būdu, pumpu-ravimu, judriomiskonidijomis. M/o dauginimasis priklauso nuo fizikinių(temp.,apl.pH,osmosinio p) ir cheminių (vandens,makro ir mikro el., augimoveiksnių) apl. sąlygų. Dauginimosi greitis skirstomas į 8periodus:1.Pradinė stacionarinė fazė (m/o,būdami skystoje maitinamojojeterpėje,ne iš karto pradeda daugintis,o iš pradžių prisitaiko iradaptuojasi). 2.Dauginimosi sulėtėjimo fazė (auga į dydį ir kaupia medž.,tačiau dauginimasis yra sulėtėjęs). 3.Logaritminė dauginimosi fazė (m/odauginasi l. intensyviai,ir ši fazė tęsiasi tol,kol užtenka maisto medž.).4.Neigiamo pagreičio fazė (besidalijančių bakt. sk. mažėja). 5.Stacionarinė

maksimumo fazė (maisto medž.išsibaigia).6.Žuvimo pagreičio fazė(maksimaliai daug žūva mikrobų,o atsiranda nedaug).7.Žuvimo sulėtėjimofazė.8.Stacionarinė fazė. Bakterijų dauginimosi greitis priklauso nuo jųrūšies, kultūros amžiaus, maitinanfiosios terpės, temperatūros ir kitųveiksnių. Mikroorganizmų kvėpavimas.M/o kvėpavimo procesams priklausooksidacija, redukcija, hidrolizė, fosforilinimas, defosforilinimas. Visišie procesai vyksta, dalyvaujant mikrobų fermentams. Dauguma bakterijųkvėpuoja, panaudodamos laisvą oro deguonį. Toks kvėpavimo tipas vadinamasaerobiniu,o m/o – aerobais.Jiems deguonis tiesiog būtinas.Tokie m/o uraprokariotai ir ir beveik visi eukariotai.Kai mikrobams oro deguonisnereikalingas arba net žalingas,tokie mikrobai vadinami anaerobais.Deguonis panaudojamas kvėpavimo procese ne tiesioginiam kvėpuojamosiosmedžiagos oksidinimui, bet nuo jos atsipalaidavusio vandenilioprijungimui. Aerobai tam reikalui ima dujinį deguonį, o anaerobai jį gaunaiš kitų kvėpavimo procese susidariusių medžiagų, kurios savo molekulėjeturi laisvą jungtį.Aerobinis kvėpavimas yra daug sudėtingesnis, energetiniupožiūriu produktyvesnis ir ekonomiškesnis už anaerobirų.Dar skiriamimikroaerofilai (kurie auga ,kai deguonies ne daugiau kaip10%),fakultatyviniai anaerobai (tokiems m/o deguonis neturi įtakos jųaugimui,nes jei yra deguonies,energiją jie gauna kvėpavimo (oksidacijos)būdu,o jei jo nėra – rugimo būdu), aerotoleranciniai aerobai (tai m/o,kurieenergiją gauna anaerobinio kvėpavimo būbu,o aplinkoje esantis deguonisnenaudojamas ir nėra žalingas). Obligatiniai aerobai gyvena tiktaiaerobinėse salygose. Gerai auga skystose terpėse, paviršiuje sudaro plėvelęir nesidaugina terpės gilumoje. Obligatiniai anaerobai gyvena tikanaerobinėse sąlygose. Jiems labai žalingas molekulinis deguonis. Terpėsegreitai žūva, nes kvėpavimo proceso metu susikaupia daug rūgščių, alkoholiųir kitų mikrobams žalingu medžiagų. Standžioje terpėje jie auga gilumoje.13.Mikroorganizmų mityba ir kultyvavimas.Visi prok., atsižvelgiant į įv.medž. poveikį, skirstomi į įv. grupes. Pagal E šaltinį:fototrofai (saulėsE) ir chemotrofai (org.ir neorg medž.). Pagal vandenilio-elektronų šaltinį:litotrofai (neorg.medž.) ir organotrofai (org.medž.). Pagal C šaltinįskiriami :autotrofai ir heterotrofai. Heterotrofai skiriami į :saprofitus(minta negyva org.medž.),parazitus (minta gyva org.medž.) ir prototrofus(jies reikia tokių maisto medž.,kaip daugumai jų rūšies atstovųĮvykus genųmutacijai,kai kurie rūšies atstovai negali sintezuoti būtinų jung,todėlšias medž. Jie turi gauti su maisto medž.Šie mutavę prototrofaivad.auksotrofais.Mitybos tipai yra 4 :1.Fotolitoautotrofai (saulės E, CO2.tai dumbliai, sieros bakt.).2. Fotolitoheterotrofai (saulės E,.taižaliosios bakt.). 3. Chemolitoautotrofai (ch.E iš neorg. jung.,CO2.Taisierą oksiduojančios bakt.,vandenilio,geležies bakt.).4.Chemoorganoheterotrofai (ch.E iš org.medž.Tai pirmuonys,grybai).M/omityba Į mikrobinę ląst. transportuojamos tik reikalingos medž.Jos patenkaį ląst.keliais būdais.1. Difuzijos būdu,kuri g.b. palengvinta arbapasyvi.Pasyvi-tai procesas, kurio metu molek.juda iš didesnės konc.įmažesnę ir greitis priklauso nuo konc. gradiento. Išsilyginus konc.,difuzijos v mažėja. Difuziją pro membraną galima pagreitinti, dalyvaujantpernešėjams baltymams.Kai dalyvauja šie B, difuzija vad .palengvinta.Kiekvienas B perneša tik jam giminingas medž.Pernešimo metu B susijungiasu medž.,keičia savo konfiguraciją ir perneša molek.į vidų.Viduj molek.atsijungia ir pernešėjas grįžta į prad.būseną ir į membranos išorę.2.Aktyvus transportas. Tai ištirpusios medž. pernešimas iš mažesnės konc. įdidesnę.R-ja vyksta prieš konc.gradientą ir naud E. Pernešimui būdingasspecifiškumas transportuojamų molek .atžvilgiu. 3.Grupinė translokacija.Josmetu į ląst. aktyv.transporto metu pernešamos nepakitusios medž.Šiąsist.sudaro daug fermentų ir įv.B.Kultyvavimo principai. Kultyvuojamanorint išskirti iš tir.medž .sukėlėją,nustatyti jo jautrumą a/b.Principai: 1. Maitinamosios terpės parinkimas atsižvelgiant į m/omitybinius poreikius. 2.Kultyvavimo temp. parinkimas atsižvelgiant į m/orūšį. Užsėtos maitinamos terpės laikomos termostate, kuriose pastovoreikiama temp. 3. Kultyvavimo trukmės parinkimas, kuris priklauso nuo m/orūšies. 4.Kultyvavimo aplinkos oro sudėties parinkimas atsižvelgiant įmikrobo kvėp.tipą. M/o dauginimasis priklauso nuo fizikinių(temp.,apl.pH,osmosinio p) ir cheminių (vandens,makro ir mikro el., augimoveiksnių) apl. sąlygų.M/o augimas skystose terpėse išskiriamos 4 fazės ;1.Ramybės.Jei kultūra šviežia,jos gali ir nebūti.Jos metu mikrobinės ląst.prisitaiko prie apl.ir ruošiasi daugintis. 2. Logaritminio augimo. Jos metul.intensyviai dauginasi bakt.,todėl padidėja jų populiacija.Šioje stadijojebakt. biochemiškai aktyviausios ir šioje fazėje nustatomas mikrobųatsparumas a/b.3.Stacionarinė,kurioje susilygina besidauginančių iržūstančių ląst.sk. 4. Žuvimo.Medž.apykaita sulėtėja, dauginimasis lėtėja,daugėja žuvusių ląst. MAITINAMOSIOS TERPĖS naudojamos grynai mikrobųkultūrai išauginti ir pagausinti, kurios nors mikrobų rūšies fermentiniamssavumams tyrinėti, mikrobų vakcinoms gaminti. Maitinamosiose terpėse turibūti pakankamai vandens, organogenų, organinių ir mineralinių medžiagų,mikroelementų, augimofaktorių. Terpėms naudojamos įvairios gyvulinės ar augalinės kilmėsmedžiagos: mėsa, pienas, tulžis, bulvės, želatina, agaras ir kt. Maistomedžiagos, priklausomai nuo jų paskirties, skirstomos į dvi grupes: 1)energetinės (dažniausiai gliukozė) ir 2) konstruktyvinės (dažniausiai aminorūgštys). Paprastosios terpės tinka daugeliui mikrobų auginti. Tai mė-sos—peptono buljonas, mėsos—peptono agaras ir kt.Specialiosios terpės(kraujo agaras, kraujo buljonas, sukrešintas serumas) naudojamosreiklesnėms mikrobų rūšims auginti.Elektyvinės terpės naudojamos tiktai tamtikros rūšies mikrobams auginti. Pavyzdžiui, tuberkuliozės lazdelėsauginamos tokioje terpėje, kurioje yra sukrešinto serumo ir dažųDiferencinės diagnostinės terpės. Jose tiriamieji mikrobai iš mišrioskultūros išskiriami pagal kurį nors jų požymį. Pavyzdžiui, viduriųšiltinės, paratifų, dizenterijos lazdelės neskaido laktozės Sių bakterijųkolonijos Levino terpėje—mėsos—peptono agare su tulžimi ir indikatoriumiauga skaidriomis kolonijomis. Tuo tarpu skaidančios laktozę bakterijospakeičia terpės pH, indikatoriaus spalva. Dėl to šių bakterijų kolonijosyra drumstos, kitaip dažosi. Sintetinės terpės. Į jų sudėt| |eina tiksliaižinomi organinių ir neorganinių junginių kiekiai. Naudojamos mikrobųmitybai, kvėpavimo procesams tirti. Konservuojančios terpės naudojamospatologinei tiriamajai medžiagai konservuoti, kai ji siunčiama į toliauesančią laboratorija.Minimalios terpės naudojamos prototrofams auginti. Įjų sudėt] įeina tik druskos ir angliavandeniai, nes prototrofai sugebapatys sintetinti jiems reikalingus metabolitus.14.Anaerobų kultivavimas. Anaerobai auga terpėse tik tada, kai jų aplinkojenėra arba yra labai mažai oro deguonies. Oro deguonį iš terpės galimapašalinti tokiais metodais. Fiziniai metodai. Oras ištraukiamas išeksikatorių arspecialių sandariai uždarytų indų (anaerostatų). Be to, įanaerostatą pro specialius čiaupus kartais įleidžiama anglies dioksido arazoto.Cheminiai metodai. Uždarame inde deguonies kiekį galima sumažinti,įstačius degančia žvakę: ji nustoja degti, kai ore lieka apie 7% deguonies.Sitokioje aplinkoje gerai auga fakultatyviniai anaerobai. Deguonies kiekismėgintuvėliuose sumažinarnas, pakišus po kamšteliu degančio popieriausgabalėlį. Į her-metiškai uždaromę indą galima jstatyti stiklinėlę su chemine medžiaga,surišančia oro deguorų (pvz., kalio šarmo su pirogaloliu). Cheminėsmedžiagos kartais naudojamos, oksidacijos—redukcijos potencialui terpėjesumažinti. Biologiniai metodai. Petri lėkštelėje su kraujo agaru vienamekrašte pasėjami griežti aerobai (Serratia marcescens). kitame — anaerobai.Mikrobai auginami sandariai uždengtoje lėkštelėje. Pirmiausia išaugaaerobai, kurie naudoja lėkštelėjc esant| deguonį. Sumažėjus deguonieskiekiui, pradeda augti anaerobai. Kombinuoti metodai. Anaerobai auginamiKito—Tarocio terpėje Redukuojančios medžiagos terpėje palaiko žemąoksidacijos—redukcijos potencialę. Prieš užsėjant mikrobais, terpėregeneruojama (virinama vandens vonioje 10—15 min., o paskui greitaiataušinama).Pasėjus mikrobus, terpės paviršius užliejamas steriliu parafinoaliejumi, kuris neleidžia į terpe patekti aplinkos orui. Į šię terpępridėjus agaro, padidėja jos klampumas ir sumažėja aeracija. Anaerobai galibuti auginami standžiose terpėse—Ceislerio kraujo agare (agare su gliukozeir krauju) ar gliukozės agare aukštu (8—10 cm) stulpeliu mėgintuvėlyjeAerobų ir anaerobų augimui terpėse svarbu ir fizinės-cheminės terpėssalygos: 1) vandenilio jonų koncentracijos rodiklis ‘įpH) ir 2)oksidacijos—redukcijos potencialas15.Virusų kultivavimas. Virusų kultūros reikalingos užkrečiančiųjų ligųetiologijai išaiškinti, vakcinoms gaminti. Kultivavimui naudojami imlūsvirusui laboratoriniai gyvulėliai, vištos kiaušinių embrionai, audiniųkultūros. Seniausias virusų kultyvavimo metodas yralab.gyvūnėliuose,t.y.pelėse,triušiuose,jūrų kiaulytėse.Tyrimai atliekamispec.laboratorijose, laikantis spec.reikalavimų. Klinikinis bandinysinkubuojamas į smegenis.Jeigu bandinyje buvo virusų,tai gyvūnėlis susergair miršta.Virusų embrionai gali būti infekuoti virusais įvairiose vystymosistadijose.Po to jie inkubuojami ir tiriami embriono audiniai arbaskystis,ten ieškant virusų. Kultyvuojant audinių kultūrose, 1 ląst.sluoksnis tvirtinamas prie lab.indų sienelės. Kultyvuojama spec.maitinamoseterpėse. Audinių • kultūros užsiteršimas kitais imkrobais vadinamaskontaminacija.Audinių kultūrose virusai sukelia skirtingus citopatiniusetektus: 1) ląstelės išburksta, pakinta jų forma, jos suapvalėja,citoplazma pasidaro grūdėta, branduolys sutrupa, ląstelės atsiskiria nuostiklo ir suyra; 2) ląstelių citoplazmoje ar branduoliuose susidarointarpai, vėliau ląstelės suyra; 3) iš kelių destrukcinių lasteliųsusiformuoja stambios, daugiabranduolės lastelės. Jų radimas turidiagnostinę reikšmę.Virusų indikavimometodai:Lab.gyvūnėliuose:hemagliutinacija,imunologinis tyrimas, NRhibridizacija,ligos simptomai ir žūtis.Vištų embrionuose:hemagliutinacija,NR hibridizacija, embriono žūtis,imunologinismetodas.Ląstelių kultūrose: CPE, hemadsorbcija,hemagliutinacija,imunologinis tyrimas, virusų interferencija,NR hibridizacija.16.Fizikinių,cheminių ir biologinių veiksnių poveikis m/o. Sterilizacija irdezinfekcija. Fizikiniai veiksniai, labiausiai veikiantys m/o augimą irdauginimąsį, yra temperatūra,džiovinimas, spindulinė energija, ultragarsas,aukštas slėgis, osmozinis slėgis ir kt.TEMPERATŪRA. Labiausiai m/o augimą ir dauginimąsi veikia aplinkostemperatura. Temperatūros poveikis į m/o priklauso nuojos intensyvumo irveikimo trukmės. Kiekvienas m/o turisavo augimo ir dauginimosi temperatūros ribas. Skiriama minimali optimalimaksimali kiekvienos m/o rūšies augimo ir dauginimosi temp.Skirstomi įpsichrofilinius, mezofilinius ir tennofilinius m/o Psichrofilai m/o, kuriegerai auga artimoje nuliui temperatūroje. Maksimali jų augimo temperatūrayra apie 20°C.Mezofilai m/o kurie auga esant 20-40°C temperaturai Žmoguipatogeniški m/o yra mezofilai, jų optimali augimo temperatūra yra37°C.Termofilai m/o, kurių optimali augimo temperatnra yra 45°C iraukštesnė. ISDŽIOVINIMAS. Vanduo yra pagrindinė mikrobinės ląstelėssudedamoji dalis, nes maisto medžiagos į ląstelę patenka tik ištirpusiosvandenyje. Jeigu aplinkoje nėra vandens, sutrinka mikrobinės ląstelėsmityba, citoplazmanetenka vandens, sutrinka citoplazminės membranos pralaidumas, pakenkiamosribosomos, denatūruoja baltymai.SPINDULINĖ ENERGIJA. Silpna jonizuojantiradiacija (rentgeno ir y-spinduliai) mikroorganizmuose sukelia mutacijas, ostipresnė – yra žalinga: m/o žūva, nes ardo vandenilines jungtis, oksiduojadvigubas jungtis, ardo žiedines strukturas, polimeriziioja molekules.Pagrindinė m/o žuvimo priežastis yra DNR suardymas.CHEMINIAI VEIKSNIAI.Priklausomai nuo koncentracijos, cheminės medžiagos gali ne tik veiktimikrobocidiškai ar mikrobostatiškai, bet ir stimuliuoti m/o veikimą.Cheminės medžiagos, skirstomos į grupes: fenoliai, dažai, sunkieji metalai,oksiduojančios medž, aldehidai, alkoholiai, halogenai. Fenoliai denaturuoja baltymus, suardo ląstelės membraną, turi nemalonųkvapą ir dirgina odą, sukeldami odos uždegimą. ALKOHOLIAI. Dažnai vartojamidezinfekcįjoje ir antiseptikoje. Veikimas bakteriocidinis, sporųnesunaikina, žūva lipidų turintys virusai. HALOGENAI. Jodas oksiduojaląstelėje esančias chemines medžiagas, denatūruoja baltymus. dažniausiaivartojamas jodo tinktūros pavidalu: Greitai sunaikina bakterijas, pelėsius,kai kurios virusus,Chloras yra efektyvi ir nebrangi dezinfekuojantimedžiaga. Plačiai vartojama buityje, maisto pramonėje,gydymo profilaktikosįstaigose, dezinfekuojant patalpas, įvairius daiktus, plaukimo baseinus,ligonių išskyras,vandenį.. ALDEHIDAI. Sterilizacįjoje ir dezinfekcijojedažniausiai vartojamas formaldehidas,kuris sunaikindami ne tik vegetacinesformas, bet irbakterijų sporas. Neorganinės rūgštys (boro) dehidratuoja bakterijųcitoplazmą, denatūruoja baltymai ir bakterijos žūva. BIOLOGINIAI VEIKSNIAIEvoliucinio vystymosi eigoje tarp m/o, susiformavo simbiouniaisantykiai:Mutalizmas- tai abipusiai naudingas dviejų simbiontų sugyvenimas.Partneriai vienas kitą aprūpina reikalingomis medžiagomis, be kurių jųmedžiagų apykaita nevyktų. Komensalizmas-simbiozės forma, kai vienas išpartnerių gyvena kito sąskaita, nesukeldamas jam žalos. Metabiozė– m/osugyvenimo būdas,kai vienas iš asociacijoje esančių m/o pratęsiakito m/o sukeltą procesą, sudarydamas jam ir sau palankias gyvenimosąlygas. Satelitizmas- vienas iš simbiontų stimuliuoja kito augimą.Sinergizmas- kultyvuojant kartu kelias m/o rūšis, sustiprėja jųfiziologinės funkcijos. Antibiozė- antagonistinių santykių forma, kaivienas iš simbiontų išskiria kitiems m/o toksiškus metabolizmo produktus,slopinančiusjų augimą ir dauginimąsi.Konkurencija – antagonistinių santykiųforma, kai geriau prisitaikę prie aplinkos sąlygų m/o intensyviaidaugindamiesi suvartoja maisto medžiagas ir slopina kitų m/o augimą.Grobuoniškumas- atagonistinių santykių forma, kai m/o asociacijojemaitinasi vieni kitais. Parazitizmas-antagonistinių santykių forma, kai vienas iš simbiontų veikiažalingai kitą partnerį jame gyvendamas ir vartodamas jo maisto medžiagas.STERILIZACIJA IR DEZINFEKCIJA Sterilizacija visiškas visų m/o ir jų sporųsunaikinimas medžiagoje arba – objekto paviršiuje.. Dezinfekcija-patogeninių ir sąlyginai patogeniškų bei dalies saprofitinių m/osunaikinimas arba pašalinimas žmogaus aplinkoje esančių objektųpaviršiuose. Pagrindinis sterilizavimo tikslas yra neleisti patekti m/o įžmogaus organizmą gydomųjų,diagnostinių ir profilaktinių procedūrų metu. Po sterilizavimo objektaituri išlikti sterilus. Todėl prieš sterilizavimą jie sandariai pakuojami įmarlę, popierių, kartoną, sudedami į specialius indus,. Sterilizavimometodai skirstomi į fizikinius ir cheminius. FIZIKINIAI STERILIZAVIMOMETODAI Karštis yra populiariausias m/o naikinimo metodas. Naudojamassausas ir drėgnas kairštis (garai). Nudeginimas liepsnoje. Paprastas irefektyvus sterilizavimo metodas. Drėgnas karštis efektyviai naikinavirusus, prokariotus ir grybelius.Sauau karščiu sterilizuojamiobjektai,jautrūs drėgnam karščiui: milteliai, vazelinas ir aštrūsinstrumentai, stikliniai indai, pipetės, mėgintuvėliai, stikliniaišvirkštai ir Taip pat naud.ultravioletiniai spinduliai. Filtravimas yraefektyvi m/o šalinimo iš kaitinimui jautrių skystų maitinamųjų terpių,serumo, tirpalų ir skystų vaistų formų priemonė.CHEMINĖSTERILIZACIJA.Sterilizavimui vartojamos mikrobocidiškai ir sporocidiškaiveikiančios cheminės medžiagos: įvairioskoncentracijos tirpalai ir dujos (lakios cheminės medždiagos).Dezinfekuojant objektų paviršius, sunaikinami patogeniniai m/o irneleidžiama jiems išplisti ir patekti į sveiką makroorganizmą. Fitikinėsdezinfekcijos priemonės. Priklauso sudeginimas, nudeginimas,virinimas,kaitinimas vandens garų ir sauso karščio kamerose, tindalizacija,pasterizavimas, švytinimas ultravioletine spinduliuote, y-spinduliais.Dezinfekcija gali būti profilaktinė ir židininė. Profilaktinė dezinfekcijaatliekama nuolat (kiekvieną dieną) žmonių susitelkimo vietose Židininėdezinfekcija atliekama infekcinės ligos židinyje.STERILUMO KONTROLĖ. Posterilizacijos būtinai reikia mikrobiologiškai patikrinti,ar sterilizuotiobjektai yra sterilūs.Tai atliekama bakteriologiniu tyrimo metoduantiseptinėse sąlygose.Tir. objektai ar jų nuoplovos sėjamos į tiogliukolioterpę (auga aerobai,fak.anaerobai ir anaerobai.Kultyvuojama 14 parų,30-35C) arba į Saburo buljoną (auga grybeliai,mieliniai pelėsiai.Kultyvuojama 14parų,20-25C).Sterilumo nustatymas reglamentuojamas farmakopėjiniaisstraipsniais, kuriuose nurodoma, kiek reikia paimti mėginių iš kiekvienopakrovimo, kaip ir į kokias terpes pasėti paimtus mėginius. kokiomissąlygomis kultivuoti maitinamąsias terpes ir kaip vertinti tyrimoduonienis.17.Mikrobų genotipas, fenotipas, m/o kintamumas. Genetika- tai mokslas apiepaveldimumą ir kintamumą, apie genų struktūrą ir genetinės informacijosjuose kodavimo principus, apie genų replikaciją ir perdavimą ląstelėspalikuonims, kitiems organizmams, genų ląstelėjefunkcionavimą. M/o genai yra NR fragmentai,susidedantys iš nukleotidų. DNRrandama aukštesnių augalų, gyvulių ląstelių substancijoje. RNR randama įv.m/o branduolinėje substancijoje,citoplazmoje.Chromosomos yra sugebančiosatsigaminti ląstelės branduolinės struktūros, kuriose išsidėstę genai.Perchromosomas perduodami požymiai iš kartos į kartą. Genotipas–taigenų visuma, esanti chromosomoje. Jame užkoduota informacija apieorganizmo sandarą, jo požymius ir f-jas. Jis potencialiai kontroliuojavisus ląstelės požymius, bet jie ne visada yra išreiškiami. Fenotipas- taivisuma organizmo (ląstelės) išorinių ir vidinių struktūrų ir funkcijų,kurios yra išreiškiamos veikiant įvairiems faktoriams ir įvairiose sąlygoseindivido (ląstelės) vystymosi, augimo procese. Taigi, fenotipas yragenotipo reiškimosi konkrečiomis sąlygomis atvejis. Bakterijų kintamumasgali būti paveldimas, arba genotipinis ir nepaveldimas arba fenotipinis.Fenotipinis kintamumas – tai individualaus vystymosi procese susiformavęm/o savybės, kaip genotipo išraiška konkrečiomis vystymosi sąlygomis.Bakterijų polimorfizmas yra viena iš tokių modifikacijų. Jų forma –lazdelinė, apvali arba vingiuota -priklauso nuo genotipo, bet kiekvienojeiš šių formų pasitaiko daugybė variantų priklausomai nuo augimo stadijos irsąlygų. Fenotipiški pokyčiai gali būti susiję ir su biocheminiu m/oaktyvumu. Vienas iš jų yra fermentų indukcinė biosintezė, reguliuojamaoperono lygyje substratu, kuriam reikalingas fermentas. Fenotipiniskintamumas nesusijęs su genetinės medž. pokyčiais, todėl jis nėrapaveldimas. Modifikacijos kaip genotipo funkcionavimas konkrečiose sąlygoselabai svarbios mikrobų adaptaciniuose procesuose, jos užtikrina bakterijųpopuliacijų gyvybingumą pakitus aplinkos sąlygoms. Genotipinis kintamumasyra paveldimas, jis susijęs su genetinės medžiagos pakitimais.Yra dvisvarbiausios genotipinio kintamumo formos – mutacijos ir genųrekombinacijos. Mutacijos – tai staigūs DNR bazių sekos pakitimai, orekombinacijos – tai nepakitusios genetinės medžiagos ląstelėsekombinavimas, pertvarkymas. Mutacijos. DNR struktūros mutacijos sukeliaproduktų, kuriuos koduoja genai, pakitimus. Tokie produktai dažniausiai yrafermentai. Esant mutacijoms, fermentai gali būti neaktyvūs arba mažaiaktyvūs. Kartais jos suteikia bakterijoms labai svarbių naudingų požymių.Kai kurios mutacijos, visai nepasireiškia tai neutralios. Mutacijosklasifikuojamos pagal jų prigimtį, lokalizaciją chromosomoje, DNRstruktūroje pakitimų mechanizmus, pakitusių požymių fenotipecharakteristiką, mutacijų pasekmes. Spontaninės mutacijos atsirandasavaime, be aiškios priežasties, nepriklausomai nuoišorinių poveikių. Jos būna kievienoje bakterijų populiacijoje ir sudaronalūralų mutacijų foną, kurių dažnumas priklauso nuo mutacijos tipo irmikrobo organizmo rūšies. Indukuotosios mutacijos gaunamos veikiantįvairiais fiziniais ir cheminiais veiksniais, vadinamos mutagenais.Genominė mutacija būna, kai pakinta ląstelėse chromosomų sk. Chromosominėsmutacijos rezultatas – chromosomų struktūros pokyčiai: Taškinės mutacijosdažnai atsiranda pasikeitus bazių poroms DNR strukturoje. Mutacijosklasifikuojamos pagal jų fenotipinius bakterijų populiacijojepasireiškimus: į morfologines, biochemines, biologines. Jos gali sumažintiar padidinti virulentiškumą, pakeisti antigenus, kolonijų formas, mikrobųjautrumą antibiotikams Bakterijos – mutantai, pakeitę savo struktūros kaikuriuos proteinus, pasidaro nejautrūs antibiotikams. Mutagenai – taifiziniai ,cheminiai ir biologiniai veiksniai, kurie sukelia mutacijas.Mutagenai nėra specifiški – jie gali iššaukti DNR struktūros pokyčius betkurioje vietoje, nepriklausomai nuo mutageno. Kai kurie mutagenai dažniausukelia mutacijas tam tikrose genų vietose.Dauguma mutagenų dažnai arbapastoviai egzistuoja aplinkoje. Fizikiniai mutagenai-tai jonizuojančiojiradiacija, aukšta arba žema temperatūra, ultravioletiniai spinduliai. Yradaug cheminių mutagenų. Vienas iš jų – nitritinė rūgštis, kuriai veikiantDNR molekulę adeninas replikacijos metu jos susiporupja ne su timinu (T),bet su citozinu (C). Tai keičia baltymo struktūrą. X – spinduliai yrapotencialūs mutagenai, nes jie jonizuoja molekules, sužadina jų pažeidimus,laisvųjų radikalų atsiradimą. Iš biologinių faktorių, sukeliančiųmutacijas, svarbiausi yra transpozonai, insercinės sekos, integruotos įbakterijų chromosomų plazmides.18.Genetinės m/o rekombinacijos. Nors mutacijos bakterijų populiacijojepasitaiko retai, vis dėl to pakitę vienojebakterijoje genai arba jų grupė gali būti perduoti ne tik bakterijospalikuonims, bet kitoms bakterijoms genetinių mainų metu. Toks horizontalusgenų paisiskirstymassuformuoja daugybę ląstelių su “kombinuotais” genomais, kas nulemiapopuliacijos heterogeniškumą ir jos plastiškumą, prisitaikant prie aplinkossąlygų. Rūšinės ir net tarprūšinės genų rekombinacijos realizuojamos trimsmechanizmais: Transformacijos metu donoro DNR pernešama iš lizuotos donorobakterijos tiesiogiai į recipiento ląstelę. Transdukcijos – metu DNRfragmentas iš donoro pernešamas i recipientą nuosaikiuoju bakteriofagu.Konjugacija reikalauja donoro ir recipiento tiesioginio fizinio kontakto,kurio metu donoro DNR, kaip plazmidės dalis ar visa plazmidė pernešama įrecipientą.Transformacijos metu DNR fragmentai tiesiogiai pernešami išvienos ląst. į kitą. Transformacija vyksta natūraliose sąlygose, kai dalisbakterijų žūva, jų DNR fragmentai po ląstelės lizės gali pereiti į kitasbakterijas. Dirbtinė transformacija būna paveikus bakterijas – recipientusch. medžiagomis, kurios padidina sienelės ir membranų pralaidumą. Kai genaiiš bakterijos – donoro pernešami į recipientą nuosaikiuoju bakteriofagu,toks procesas vadinamas transdukcija. Bakterijų virusai – fagai – dauginasitik ląstelių viduje. Virulentiški fagai pasidaugina ir lizuoja bakteriją.Nuosaikieji fagai integruojasi į bakterijos genomą, tada jis vad. profagu,o bakterija – lizogenine. Lizogeninėje bakterijoje fago genomasreplikuojamas kartu su bakterijos genomu ir taip perduodamas dukterinėmsląstelėms. Yra du transdukuojančių bakteriofagų variantai ir nuo topriklauso skirtingi du transdukcijos budai: nespecifinė, kai bet kurisbakterijos – donoro genas turi vienodų šansų būti pernešamos, ir specifinė,kai pernešama tik tam tikra grupė genų, tiesiogiai susijungusių su profagogenomu. Specifinė transdukcija-kai nuosaikieji fagai savo genomą integruojane atsitiktinėjebakterijos chromosomos vietoje, o tam tikrame specifiškamc lokumc,vadinamame prisijungimo vieta. Jeigu lizogeninėje bakterijoje indukuojantmutagenais arba spontaniškai fagai pradeda daugintis, tai jų genome galibūti integruota bakterijos chromosomos fago prisijungimo vieta. Konjugacijasusijusi su genų perdavimu iš donoro į recipientą tiesioginio kontaktometu.Tai toks variantas, kai genų grupė perduodama tiesioginio kontaktometu. Įmanoma tik tada, jei donoras turi fertikumo faktorių (F+). Tasfaktorius yra plazmidė,lokalizuota bakt. citoplazmoje.Konjuguoti gali F+ irF-,ir F+ ir F+.Konjugacijos metu,turėdamos tokį pilį, bakterijos susijungiair per tiltelį pereina F+. F+ perėjus, bakterija sintetina daug faktoriųkopijų. Jei pereina tik F+ faktorius, tai bakt. įgauna tik gebėjimąkonjuguoti su kt. F+ faktorius gali pereiti į chromosomą.Tada tokia ląst.įgauna didelį konjugacijos greitį. Bakterijų konjugacijoje dalyvaujagenetiniai elementai -plazmidės.Tai bakt. genetiniai el., kurielokalizuojasi citoplazmoje, bet negali būti integruoti į genomą. Jossudarytos iš žiedinės DNR ir g.b. integruota į chromosomą ar liktiautonomiška.Plazmidės kontroliuoja požymius, kurie duoda bakterijųpopuliacijai privalumą prieš kt. bakt. populiacijas, kadangi daro jasatsparesnes. Plazmidės nulemia virulentiškumo veiksnius, adhezijosfaktorių, atsakingos už egzotoksinų sintezę,baktericinų produkciją, kaikurios rekombinacijos mechanizmus. Plazmidėms būdingas plazmidinisrezistensiškumas antibiotikams.21.Sanitarinė mikrobiologija, užterštumo rodikliai.Sanitarinė mikrobiolog.-mokslas, tiriantis aplinkos m/f (autochtoninę ir alochtoninę ) ir josgyvybinės veiklos sukeliamus procesus, kurie tiesiogiai arba netiesiogiaiveikia aplinką ir žmogaus sveikatą. Susiformavo trijų disciplinų-mikrobiologijos, higienos ir epidemiologijos – sandūroje. Sanitariniaimikrobiologiniai aplinkos tyrimai padeda:1. Vertinti vandens, dirvožemio,oro sanitarinę higieninę būklę.2. Išvengti infekcinių ligų epidemijųprotrūkių.3. Nustačius aplinkoje patogeniškus m/o, neleisti jiems išplistiir patekti i sveiką žmogų.4. Vertingi žemės ūkyje, pramonėje ir statybose.Ūždaviniai: 1. m/o apytakos (cirkuliacijos) tarp žmonių, gyvūnų ir aplinkosdėsningumo procesų, lemiančių aplinkos mikrobinio užterštumo lygį tyrimas.2. Naujų ir efektyvių bei pigių mikrobiologinių tyrimų metodų kūrimas iresamų tobulinimas, 3. Normatyvinių dokumentų, metodinių nurodymų,reglamentuojančių aplinkos higieninės būklės vertinimą bei jostyrimą, kūrimas. 4. Pastovus aplinkos sanitarinės higieninės būklės sekimasir vertinimas.5. Aplinkos apsauga. Sanitarinių mikrobiologinių tyrimųtikslas – nustatyti aplinkos užterštumą infekcinių ligų sukėlėjais.Aplinkostarša turėtų būti vertinama pagal žm. normalią m/f, nes ji pastoviai irdideliais kiekiais patenka į apl. Normalios m/f atstovai taršos rodikliaisg.b.,jeigu jie nekeičia savo biolog.savybių,nesidaugina ir ilgą laikąišlieka gyvybingi aplinkoje. Normalios m/f bakterijos, kurios padedaįvertinti aplinkos mikrobinės taršos lygį vad.sanitariniais rodikliniaism/o. Jie skirstomi į: žarnyno lazdelės grupės bakterijas (jos yrastoržarnių norm. m/f. Priklauso: Enterobacteriaceae ( rodo šviežią fekalinįužterštumą), enterokokai (storžarnių norm. m/f. Rodo šviežiąfekal.užterštumą), stafilikokai (St. aureus. Svarbus vertinant taršąmedicininės paskirties patalpose),streptokokai (norm.viršutinių kvėp.takųm/f), klostridijos (Cl. perfungens. Storžarnių norm. m/f. Rodo senąfekal.užterštumą), proteus (storžarnių norm. m/f. Rodo org.kilmės teršalųkiekį).Vertinant vandens mikrobinę taršą nustatomi: ŽLGB, enterokokai,stafil. Dirvožemio-ŽLGB,enterok., klostrid. Oro-staf. ir strept.Maistoproduktų- ŽLGB, enterok., staf. Buities daiktų- ŽLGB,enterok.,staf.Rodikliai: 1. Bendras m/o kiekis 1 ml arba 1g medž. Nustatomas suminisprokariotų ir grybelių kiekis.2. Nustatomi sanitariniai rodikliniai(indikatoriniai) m/o,jų indeksas ir titras.Indeksas – sanitar. rodik. m/oląst. kiekis 1 grame ar ml medžiagos.Titras-mažiausias medž. kiekis gr arml, kuriame yra 1 sanitarinio rodiklio m/o ląst. 3. Patogen. m/o ar jųveiklos produktų nustatymas apl. Atliekamas esant epidemijų protrūkiams. 4.Farmacinės aplinkos objektų mikrobinio pakenkimo laipsnio nustatymas. Kolititras yra mažiausias vandens kiekis ml, kuriame randama 1 žarninė (E.coli) lazdelė. Kuo koli titras didesnis, tuo vandens sanitarinė būklėgeresnė. Koli indeksas yra E. coli lazdelių skaičius 1 litre vandens.22.Žmogaus norm. mikroflora Normalią žmogaus kūno m/f sudaro visumamikrobinių biocenozių. kurios pastoviai yra tamepačiame žmogaus organizmo biotope.Kiekviena kūno vieta turi jai būdingąm/f. Mikroorganizmo ir šeimininko santykiai gali būti naudingi šeimininkui(mutualizmas) arba šeimininko atžvilgiu neutralūs(komensalizmas). Žmogaus kūno mikroflora skirstoma į pastovią iratsitiktinę. Pastovią m/f sudaro nuolat gyvenantys odoje, gleivinėje,ertmėse bei organuose m/o. Tranzitinę mikroflorą sudaro m/o, patekę išaplinkos, kurie priklausoinai nuo imuninės sistemos būklės, organizmeišbūna trumpesnį ar ilgesį laiką.ODOS m/f gausumas priklauso nuo odoje esančių prakaito ir riebalų liaukų irjų aktyvumo bei odoskontakto su aplinka pobūdžio.Jai priklauso St.epidermidis, Candida,Proprionibacterium.BURNOS m/fyra daug fakultatyvinių ir tikrų anaerobų.Tai strept.,staf.,fusobakt.,neiserijos.VIRŠKINIMO KANALO m/f.Suaugusio žmogaus stemplėje sutinkami m/o,patekę su maistu ir seilėmis. Skrandžio pastovi m/f yra negausi. Iš burnossu maistu patenka pieno r. bakterijos,Bacillus sarcina.Žarnyne –bakteroidai, fuso bakt.,klostridijos,enterokokai,E.coli.ŠLAPIMO IR LYTINIŲ TAKŲ m/f. Išorinėje šlaplės dalyje yra mažai m/o: galima rasti peptokokus.peptostreptokokus,korinebakterijas, bakteroidus, mikobakterijas, taip patgramneigiamas žarnyno bakterijas. Išoriniuose lytiniuose organuose vyraujaMycobacterium smegmatis, taip pat yra stafilokokų, korinebakterijų,mikoplazmų ir kt. AKIŲ m/f. Pastovi konjuktyvos m/f negausi, dėl ašaroseesamo lizocimo antimikrobinio veikimo. Vyrauja difteroidai, Staphylococcus epidermidis,nehemoliziniai,streptokokai, yra neiserijų, gramneigiamųbacilų,mikoplazmų ir kt. AUSŲ m/f. Vidurineje ir vidineje ausyje m/onormoje nėra. Išorinėje ausies landoje yra tranzitiniųm/o: stafilokokų, Pseudomonas. Žmogaus kūno m/f nėra pastovi.Jos sudėtispriklauso nuo amžiaus, mitybos tipo, makroorganizmo būsenos, vartojamųvaistų, ypač antimikrobinių ir kt. Normalios m/f rūšinės sudėtiespakitimas, sergantinfekciniais ir somatiniais susirgimais, ilgai ir neracionaliai vartojantantibiotikus, vadinamas disbakterioze. Jai vystantis žūva norm.m/fatstovai,pakinta bakterijų rūšių santykis,intensyviai dauginasi sąlyg.patog. m/o. Išplinta hospitalinių inf. sukėlėjai (Pseudomonas, Proteus,E.coli) .Sutrinka maisto medž. virškinimas ir įsisavinimas. Normali m/fpadeda išsivystyti prisitaikomojo pobūdžio apsaugos veiksniams: limfmazgiųr-jai, Ag ir Ig sintezei, fagocitozei, transplantaciniam imunitetui,23.M/o asociacijos,simbiozė.Evoliucinio vystymosi eigoje tarp m/o, susiformavo simbioziniaisantykiai:Mutalizmas- tai abipusiai naudingas dviejų simbiontų sugyvenimas.Partneriai vienas kitą aprūpina reikalingomis medžiagomis, be kurių jųmedžiagų apykaita nevyktų. Komensalizmas-simbiozės forma, kai vienas išpartnerių gyvena kito sąskaita, nesukeldamas jam žalos. Metabiozė – m/osugyvenimo būdas, kai vienas iš asociacijoje esančių m/o pratęsia kito m/osukeltą procesą, sudarydamas jam ir sau palankias gyvenimo sąlygas.Satelitizmas- vienas iš simbiontų stimuliuoja kito augimą. Sinergizmas-kultyvuojant kartu kelias m/o rūšis, sustiprėja jų fiziologinės funkcijos.Antibiozė- antagonistinių santykių forma, kai vienas iš simbiontų išskiriakitiems m/o toksiškus metabolizmo produktus, slopinančiusjų augimą irdauginimąsi.Konkurencija – antagonistinių santykių forma, kai geriauprisitaikę prie aplinkos sąlygų m/o intensyviai daugindamiesi suvartojamaisto medžiagas ir slopina kitų m/o augimą. Grobuoniškumas- atagonistiniųsantykių forma, kai m/o asociacijoje maitinasi vieni kitais. Parazitizmas-antagonistinių santykių forma, kai vienas iš simbiontų veikia žalingai kitąpartnerį jame gyvendamas ir vartodamas jo maisto medžiagas. Mikrobaiantagonistai išskiria į apl. antimikrobiškai veikiančias medž.-antibiotikus.. 24.Vandens,dirvožemio ir oro mikroflora.Vanduo yra natūrali terpė,kurioje gausu įvairių rūsių m/o. Vandenyje gyvena visų taksonominių grupiųm/o: fotobakterijos, pirmuonys, grybeliai, dumbliai. M/o skaičius ir rūšinėsudėtis vandens telkiniuose priklauso nuo organiniųmedžiagų kiekio vandenyje, metų laiko, pakrančių dirvožemio tipo irmikrobinio užterštumolaipsnio, žmogaus veiklos intensyvumo, vandens augmenijos ir kitųveiksnių.Autochtoninė m/f.Ją sudaro vandenyje gyvenantys ir besidauginantysm/o. Tai Micrococcus candidans, Pseudomonas fluorescens,Proteus, Serratia,Clostridium genties bakterijos. Alochtoninė m/f. Tai nepastovi, tranzitinėm/f,kurią sudaro tai aplinkai nebūdingi m/o. Dauguma jų yra natūrali žm.m/f.Tai Candida,ešerichijos,enterokokai.DIRVOŽEMIO m/f. M/o aktyviaidalyvaųja dirvožemio formavimosi procesuose, medžiagų apytakoje,vykstančioje gamtoje (sieros, geležies, anglies, azoto ir kitųjunginių), irsavaiminiame dirvožemio apsivalyme nuo organinių teršalų. Kokybinės irkiekybinės mikrofloros sudėties kitimas priklauso nuo dirvožemio rūšies,drėgmės, rūgštingumo, org. medžiagų kiekio, klimato salygų ir daugelio kitųpriežascių.Dirvožemio autochtoninę m/f sudaro Bacillus, Proteus,Micrococcus genties bakterijos bei Pseudomonas aeruginosa. Alochtoninę m/fsudaro iš oro,su vandeniu, žm. išmatomis, pramoniniais vandenimis.Dirvožemiu plinta vidurių šiltinės, choleros, dizinterijos sukelėjai.Patogeniški m/o iš dirvožemio patenka į vandenį,ant maistoproduktų,daržovių. ORO M/F.Oras yra terpė, kurioje esantys m/o nesidaugina,nes ore nėra maisto medžiagų ir pakankamai drėgmės, saulės spinduliaiveikia bakteriocidiškai. Tik sąlyginai oro m/f galima skirstyti į pastoviąir atsitiktinę. Pastovią oro mikroflorą sudaro pastoviai į orą patenkantysm/o iš dirvožemio, vandens ir nuo augalų paviršiaus.Tai Micrococcus,Sarcina,Bacillus genties bakterijos, Actinomyces.Gyvenamųjų patalpų oro m/fyra gausesnė,kuri dar labiau pagausėja žiemą.Iš sergančių žm. Į orą patekęm/o sudaro atsitiktinę oro m/f.Oru plinta gripas,tymai, difterija,kokliušas, maras ir kt. inf. ligos. Vandens m/f aktyviai dalyvaujamedž.apykaitoje gamtoje:skaido org. atliekas, ląsteliena, aprūpina maistomedžiagomis organizmus, augančius vandenyje. Dirvožemio m/o sukeliapuvimo,celiuliozės skaidymo,dūlėjimo procesus,kurių metu mineralizuojamosorg.medž. Šie procesai apvalo dirvožemį nuo org.teršalų.25.Vaistinių augalų mikroflora.Visi augalai susiję su m/o,kurie padeda augalams įsisavinti m.m., kuriosyra netirpių junginių pavidalu. Augalų m/o priklauso nuo augimoperiodo,dydžio,dirvožemio savybių, metų laiko.Vaistinių augalų m/f sudaroepifitinė,rizosferos m/f ir fitopatogeniniai m/o.Epifitinę m/f sudarom/o,kurie yra ant antžeminių augalp dalių.Ji yra negausi dėl m.m.stokossaulės ir drėgmės.Ją sudaro Pseudomonas fluorescens,sporinės bakt.Rizosferos m/f yra ant augalų šaknų.Ji yra specifinė kiekvienamaug.Daugiausia jų yra žydėjimo ir derėjimo metu.Dauguma m/o su aug.gyvenasimbiozėje.Šią m/f sudaro nitrifikuojančios bakt., klostridijos,grybeliai.26.Vaistų m/f. GMP.Vaistai t.b. efektyvūs, nepavojingi. Viena iš sąlygų,lemiančių jų kokybę-mikrobinis užterštumas.Mikrobinį užterštumą vertinamkaip gamybos ir saugojimo sąlygų pažeidimo rodiklį ar kaip galimą žm. argyvūno inf.šaltinį.Pavojingos yra sporinės bakt.,pelėsiniaigrybeliai,patog. ar sąlyginai patog. bakterijos, kurios patenka per rankasir odą,virusai, riketsijos.Serumai ir vakcinos t.b. kontaminuotibakteriofagais. Kontaminacija galima dėl patalpų ar įrengimo netaisyklingonaudojimo. Kontaminacija skiriama į egzogeninę (m/o į vaistus patenka išpatalpų oro ir nuo darbuotųjų) ir endogeninę (m/o patenka į vaistus išdistiliuoto vandens ar įrengimų). Kontaminacijos priežastys susijusios suGMP. Vienas iš pagr.vaistų mikrobinio užterštumo šaltinių – žaliava.Dažniausiai įv. vaistų formų gedimą sukelia sporinės bakt, žarnynolazdelės, pelėsiniai grybai.Įvertinant pagamintų vaistų kokybę reikianustatyti sąl. pat. ir pat. bakterijas, kurių vaistuose neturi būti. Vaistųformų sterilumą galima pasiekti gaminant jį aseptinėmis sąlygomis išžaliavos,kuri neužteršta m/o.27.Vaistinės žaliavos m/f. Vaistingoji žaliava užteršiama m/o ją renkant,transportuojant, džiovinant, fasuojant.Ant augalo šaknų randami dirvožemiom/f atstovai-sporinės bakt., grybeliai, žieduose ir lapuosse- oro irdirvožemio m/f atstovų. Vaistinė žaliava yra užteršta m/o.Kiekybinė sudėtispriklauso nuo laikymo sąlygų, transportavimo,paruošimo. Džiovintoježaliavoje būna sporinės ir nesporinės lazdelės. Žaliava užkrečiamanesilaikant sanitarinių sąlygų. Ji užkrečiama patogen ir sąlygpatogeniniais grybeliais ir virusais. Laikant neturi būti drėgmės, šviesosir vabzdžių, nes drėgnoje patalpoje m/o ilgiau išsilaiko ir aktyviaidauginasi. Nekokybiška vaistingoji medž. g.b. toksiška ir žalinga,o esantysm/o ar jų išskirtos medž.sukelti alergines ir pirogenines r-jas.Kontaminacija skiriama į egzogeninę (m/o į vaistus patenka iš patalpų oroir nuo darbuotųjų) ir endogeninę (m/o patenka į vaistus iš distiliuotovandens ar įrengimų). Kontaminacijos priežastys susijusios su GMP. Vienasiš pagr.vaistų mikrobinio užterštumo šaltinių – žaliava. Dažniausiai įv.vaistų formų gedimą sukelia sporinės bakt, žarnyno lazdelės, pelėsiniaigrybai.28.Fitopatogeniniai m/o.Tai m/o, sukeliantys augalų ligas.Į augalus jiepatenka pažeidus jų paviršiaus vientysumą ar per natūralias angas.Augalųligoms išsivystiti turi ne tik patekusių fitopatogeninių m/o kiekis,augaloaudinių būklė bei amžius,bet ir aplinkos veiksniai. Sukelti augalųsusirgimai gali baigtis vietiniu pažeidimu arba žuvimu. Sergančiuoseaugaluose sutrinka biologinės f-jos. Sutrikus medž. apykaitai kinta augaloch. sudėtis ir farmakologinį veikimą turinčių medž. Kokybinė ir kiekybinėsudėtis.Pažeisti vaistiniai augalai praranda savo gydomąsias savybesFitopatogeninės bakt.sukelia augalų inf.ligas,kurios skirstomos į vietinesir bendras.Dažniausiai jas sukelia lazdelės formos bakt.,rečiaukokai.Dauguma fitobakterijų yra Gram- aerobai, judrios, turi kapsulę. Dalisjų atsparioas žemai temp., džiovinimui. Virulentiškumas prklauso nuotoksinų ir fermentų. Fitopatogeniniai grybeliai sukelia mikozes:dėmėtumą,pūvinį. Hifai įsiskverbia į augalo Indus,juos perauga ir suardoląsteles.Augalų virusiniai susirgimai labai užkrečiami. Užsikrečiama pervabzdžius, tiesioginio kontakto su augalais metu.29.Dirvožemio,vandens ir oro mikrobiologiniai tyrimai. Dirvožemistiriamas, statant ligonines, sanatorijas, kasant tvenkinius.Bakteriologiškai tiriamos žemės persijojamos per smulkų metalinį tinklelį.Užpiltos izotoniniu NaCl tirpalu žemės kratomos, kad atsiskirtų mikrobai,prilipę prie jų. Į terpes sėjamas nusistojęs vanduo, praskiestas izotoniniuNaCl tirpalu Apie dirvožemio sanitarinę būklę sprendžiama iš m/o kiekioviename grame žemės, E. coli bei Cl. perfringens titrų , ir iš to,ar jameyra patogeninių mikrobų. Jei dirvožemyje gausiai randama E. coli ir Cl.perfringens lazdelių,— dirvožemis užterštas šviežiomis fekalijomis. Jeidirvožemyje E. coli nerandama arba šių lazdelių yra labai mažai, o Cl.perfringens lazdelių — daug, vadinasi, dirvožemis užterštas nešviežiomisfekalijomis.Norint nustatyti, ar dirvožemyje yra patogeninių m/o, žemėsnuoplovos sėjamos į terpes. Mikrobiologiniai oro tyrimai. Nustatomasbendras mikrobų kiekis ore.Oro mikrobams pasėti išdėstomos atidengtos Petrilėkštelės: vienos su kraujo agaru , kitos — su kiaušinio trynio agaru .Pasėliai inkubuojami 37 °Ctemperatūroje 24 val. Galutiniai rezultatai vertinami, palaikius pasėlius2—3 paras kambario temperatūroje. Suskaičiavus visas išaugusias Petrilėkštelėse kolonijas, išvedamas vidurkis ir iš lentelės apskaičiuojama,kiek mikrobų yra viename m3 oro.Vandens mikrobiologiniai tyrimai. Sanitariniams tyrimams vandens imama 500ml, o patogeniniams mikrobams išaiškinti—1-—2 litrai.Tiriant vandenį, nustatomas bendras mikrobų skaičius viename ml vandens,koli titras, koli indeksas ir vandens užterštumas patogeniniais m/o.Bendras mikrobų skaičius nustatomas imant 1ml šviežiai paimto vandens,Petri lėkštelėje sumaišomas su agaru. Sustingęs mišinys inkubuojamas 22—25°C temperatūroje 2—3 dienas. Vandenyje neturi būti patogeninių m/o.Normalios m/f bakterijos,kurios padeda įvertinti aplinkos mikrobinės taršoslygį vad.sanitariniais rodikliniais m/o. Jie skirstomi į: žarnyno lazdelėsgrupės bakterijas (jos yra storžarnių norm. m/f.PriklausoEnterobacteriaceae. Rodo šviežią fekalinį užterštumą), enterokokai(storžarnių norm.m/f. Rodo šviežią fekal.užterštumą), stafilikokai (St.aureus. Svarbus vertinant taršą medicininės paskirtiespatalpose),streptokokai (norm viršutinių kvėp.takų m/f), klostridijos (Cl.perfungens. Storžarnių norm. m/f. Rodo seną fekal.užterštumą), proteus(storžarnių norm. m/f. Rodo org.kilmės teršalų kiekį).Vertinant vandensmikrobinę taršą nustatomi:ŽLGB,enterokokai, stafil. Dirvožemio-ŽLGB,enterok., klostrid. Oro-staf. ir strept.Maisto produktų- ŽLGB,enterok., staf. Buities daiktų- ŽLGB,enterok.,staf. Rodikliai: 1. Bendrasm/o kiekis 1 ml arba 1g medž. Nustatomas suminis prokariotų ir grybeliųkiekis.2. Nustatomi sanitariniai rodikliniai (indikatoriniai) m/o,jųindeksas ir titras.Indeksas-sanitar. rodik .m/o ląst. kiekis 1 grame ar mlmedžiagos Titras-mažiausias medž.kiekis gr ar ml,kuriame yra 1 sanitariniorodiklio m/o ląst. 3. Patogen.m/o ar jų veiklos produktų nustatymas apl.Atliekamas esant epidemijų protrūkiams. 4. Farmacinės aplinkos objektųmikrobinio pakenkimo laipsnio nustatymas.30.Injekcinių vaistų formų mikrobinis užterštumas.Injekcinių vaistųgamyboje naud.distiliuotas vanduo,todėl jis t.b. neužterštas m/o.Apirogeninis vanduo sterilizuojamas ir laikomas sandariai uždarytuoseinduose. Tyrimo pradžioje nustatomas antimikrobinis veikimas, sėjant vaistąį tiogliukolio ir Saburo terpes. Imami du mėg. Į kiekvieną mėg. su terpepilama test kultūra.Tada į vieną mėg.dedamas vaistas,o į kitą pilamasdistiliuotas vanduo. Tiogliukolio terpėje pasėliai inkubuojami 48h 30-35 C,o Saburo – 72h 20-25 C.Jeigu matome test kultūrų augimą, tai vaistasantimikrobiniu veikimu nepasižymi. Antimikrobinis užterštumas naikinamasvartojant tam tikrus inaktyvatorius arba vaistas skiedžiamas, pakeičiantvaisto ir terpės santykį. Sterilumo nustatymui naud. pasėlio ir membraninėsfiltracijos metodai. Pasėliai terpėse tikrinami kasdien. Augimas vertinamasvizualiai, mikroskopiniu tyrimu. Vaistas sterilus,kai terpėse neauga m/o.Išaugus morfologiškai panašiems m/o, laikoma nesteriliu.32.Išorinio, peroralinio ir rektalinio vartojimo vaistai priskiriami 2 ir 3vaistų kategorijai.34.Nesterilių vaistų formų mb. užterštumas. M/o, esantys nesteriliosevaistų formose, dauginasi ir suardo veikliąsias medž. Todėl vartojanttokius vaistus gali kilti alerginės, pirogeninės r-jos. Tiriant mb.užterštumą nustatomas bendras m/o kiekis 1g. St.aureus, Pseudomonasaeruginosa, Enterobacteriaceae bakterijos. Nustatynėjama aseptinėmissąlygomis. Reikia patikrinti žaliavos mb. užterštumą. Nustatomasantimikrobinis užterštumas,kuris nustatinėjamas su test kultūromis. Jeiguvaistas pasižymi antimikrobiniu veikimu, tai slopinamas test kultūrųaugimas. Kad pašalinti šį veikimą,didinamas tiriamo vaisto praskiedimas,pridedama inaktyvatoriaus, naud. membraninės filtracijos metodas.35.Vaistinės sanitarinis rėžimas ir jo bakteriologinė kontrolė.Bakteriologiniai tyrimai atliekami ne rečiau kaip 2 kartus ketvirtyje.Mikrobiologinio tyrimo objektai: distiliuoto vandens,akių lašai posterilizacijos, akių lašai, paruošti aseptinėmis sąlygomis,kamščiai irkitos pagalbinės medž.,inventories, sanitariniai drabužiai.Distiliuotamevandenyje,kuris naud. gamyboje, nustatomas m/o kiekis 1ml, ŽLGB indeksas irtitras, Pseudomonas aeruginosa. Oras tiriamas aseptiniame bloke,sterilizacinėje, asistentų kambariuose. Mėginiai imami iš švarios,darbuoparuoštos patalpos, uždarius duris ir langus, nustačius santykinę drėgmę.36.Sterilizacija ir jos metodai.. Sterilizacija visiškas visų m/o ir jųsporų sunaikinimas medžiagoje arba – objekto paviršiuje.. Pagrindinissterilizavimo tikslas yra neleisti patekti m/o į žmogaus organizmągydomųjų,diagnostinių ir profilaktinių procedūrų metu. Po sterilizavimoobjektai turi išlikti sterilus.Todėl prieš sterilizavimą jie sandariaipakuojami į marlę, popierių, kartoną, sudedami į specialius indus,.Sterilizavimo metodai skirstomi į fizikinius ir cheminius. FIZIKINIAIsTERILIZAVIMO METODAIKarštis yra populiariausias m/o naikinimo metodas. Naudojamas sausas irdrėgnas kairštis (garai). Nudeginimas liepsnoje. Paprastas ir efektyvussterilizavimo metodas. Drėgnas karštis efektyviai naikina virusus,prokariotus ir grybelius. Sausu karščiu sterilizuojami objektai,jautrūsdrėgnam karščiui: milteliai,vazelinas ir aštrūs instrumentai, stikliniaiindai, pipetės, mėgintuvėliai, stikliniai švirkštai ir Taip patnaud.ultravioletiniai spinduliai. Filtravimas yra efektyvi m/o šalinimo iškaitinimui jautrių skystų maitinamųjų terpių, serumo, tirpalų ir skystųvaistų formų priemonė. CHEMINĖ STERILIZACIJA. Sterilizavimui vartojamosmikrobocidiškai ir sporocidiškai veikiančios cheminės medžiagos:įvairioskoncentracijos tirpalai ir dujos (lakios cheminės medždiagos)..STERILUMOKONTROLĖ. Po sterilizacijos būtinai reikia mikrobiologiškai patikrinti,arsterilizuoti objektai yra sterilūs.Tai atliekama bakteriologiniu tyrimometodu antiseptinėse sąlygose.Tir. objektai ar jų nuoplovos sėjamos įtiogliukolio terpę (auga aerobai, fak. anaerobai ir anaerobai. Kultyvuojama14 parų,30-35 C) arba į Saburo buljoną (auga grybeliai, mieliniai pelėsiai.Kultyvuojama 14 parų,20-25C). Sterilumo nustatymas reglamentuojamasfarmakopėjiniais straipsniais, kuriuose nurodoma, kiek reikia paimtimėginių iš kiekvieno pakrovimo, kaip ir į kokias terpes pasėti paimtusmėginius. kokiomis sąlygomis kultivuoti maitinamąsias terpes ir kaipvertinti tyrimo duomenis.37.Dezinfekcija ir jos metodai. Dezinfekcija-patogeninių ir sąlyginaipatogeniškų bei dalies saprofitinių m/o sunaikinimas arba pašalinimasžmogaus aplinkoje esančių objektų paviršiuose. Dezinfekuojant objektųpaviršius, sunaikinami patogeniniai m/o ir neleidžiama jiems išplisti irpatekti į sveiką makroorganizmą. Fitikinės dezinfekcijos priemonės.Priklauso sudeginimas, nudeginimas, virinimas, kaitinimas vandens garų irsauso karščio kamerose, tindalizacija, pasterizavimas, švytinimasultravioletine spinduliuote, y-spinduliais. Dezinfekcija gali būtiprofilaktinė ir židininė. Profilaktinė dezinfekcija atliekama nuolat(kiekvieną dieną) žmonių susitelkimo vietose Židininė dezinfekcijaatliekama infekcinės ligos židinyje.Ji svarbi tuo, kad jos dėka inf.židiniuose sunaikinami patogenai,neleidžiama jiems išplisti ir patekti įžm. organizmą.Labai svarbi epidemiologijai. Dezinfekuojančios medžiagos –cheminės medžiagos, kurios veikiamikrobocidiškai ir naudojamos dezinfekcijoje. Jos turi gerai tirptivandenyje ir neturėti nemalonaus kvapo; būti netoksiškomis gyvūnams,žmonėms ir patvariomis ne tik paruoštuose tirpaluose, bet ir kontakte sunukenksminamu objektu metu; m/o turi sunaikinti per trumpą laiką mažomiskonc., nekenkti dezinfekuojamiems vertingiems objektams.38.ASEPTIKA IR ANTISEPTIKA. Aseptika-priemonių visuma,kurios saugo ligonioodą,žaizdas ir kūno ertmes nuo aplinkoje esančių patogeniškų ir sąlyginaipatogeniškų m/o patekimo,atliekant gydymo ir profilaktikos procedūras.Aseptinės priemonės padeda išvengti pirminės arba antrinės egzogeninėsinfekcijos. Antiseptika- tai priemonių visuma,kuriomis sunaikinami į odąpatekę pat. arba sąl. pat. m/o. Tikslas – neleisti daugintis, patekusiemsiš aplinkos į odą, gleivinę, audinius,žaizdas, patogeniškiems ir sąl.patogeniškiems m/o, išsaugant normalios m/f kokybinę ir kiekybinę sudėtį.Antiseplinės medžiagos – cheminės medžiagos, kurios sunaikina arbaslopina m/o augimą odoje, gleivinėse, žaizdose, organizme visumoje.Antiseptikams būdingas ilgas veikimas.Boksas-izoliuota įstiklinta kamera arpatalpa su įėjimu iš prieangio mikrobiologiniam ir kitiems biologiniamssteriliems darbams laboratorijoje atlikti.Joje sudaromos aseptinės sąlygos.39.Infekcinis procesas, inf.liga, organizmo imlumas. Imunitetas Infekcinėjeimunologijoje reiškia, kad individas, turintis imunitetą, užsikrėtęspatogeniniais mikroorganizmais, nesuserga. Kol kas dažniausiai skirstomosimuniteto rūšys, įvertinant būtent šį rezultatą Šiuo atveju išskiriamasrūšinis imunitetas, kokiu laikomas neimlumas, kuris priklauso nuo įgimtųbiologinių ypatybių, būdingų tam tikrai gyvūnų rūšiai ar žmogui. Tai —rūšies požymis, perduodamas paveldumu taip pat, kaip ir bet koks kitasrūšies požymis. Toks rūšinis imunitetas gali būti išreikštas vieno gyvūnorūšies kelioms infekcinėms ligoms, kita vertus — vienai infekcinei ligaigali būti atsparios kelios gyvūnų rūšys. Tokia imuniteto forma laikytina neimunitetu, o neimlumu tam tikros rūšies mikroorganizmui, kuris galėtųsukelti infekcinę ligą kitų rūšių gyvūnams Infekcinė liga yra bet kokssveikatos sutrikimas, kai šeimininko kūno dalis arba visas kūnas nebegalivykdyti savo normalių funkcijų dėl patogeninių mikroorganizmų ar jųproduktų poveikio Parazitinis m/o ar agentas, sukeliantis infekcinę ligąvadinamas patogenu.Infekcinį procesą galima apibūdinti kaip patogeniniųmikroorganizmų ir imlaus makroorganizmo sąveikos procesą. Makroorganizmoimlumas. Tai – genotipiškai determinuota makroorganizmų rūšies savybė,pasireiškianti sugebėjimu sudaryti sąllygas, būtinas tam tikros rūšiesmikroorganizmų dauginimuisi. Infekcinių ligų faktoriai. Tam, kad sukeltųligą, patogenas turi:būti atneštas šeimininkui,prilipti (adsorbcija),kolonizuoti (adhezija), arba įsiskverbti (invazija) į šeimininką,daugintis(augti) arba kitaip vykdyti savo gyvybės ciklą (pavyzdžiui, virusai)šeimininko organizme, gynybinių išvengti šeimininko reakcijų, galėtimechaniškai, chemiškai ar molekuliniame lygyje žaloti šeimininką.Infekcinėms ligoms būdingos 3 ypatybės, kurios nesutinkamos kitose ligose:užkrečiamumas,ligos stadijiškumas ir imunitetas, užtikrinantis pagyjimą irapsaugą nuo susirgimo, kartotinai užsikrėtus tokiais pačiais m/o.40.Infekcinės ir invazinės ligos-tai užkrečiamos ligos.Užsikrečiama tiktuomet,kai užkrečiama gyvais objektais,kurie sugeba daugintisšeimininke.Epidemiologija – tai mokslas, tiriantis infekcinių ligų plitimąžmonių visuomenėje. Užkrečiamų ligų yra 4 vystimosi fazės:Prilipimas irkolonizacija. Kai patogenas patenka į/pas jam tinkamą šeimininką, jamreikia prilipti (adhezuoti) ir apsigyventi šeimininko ląstelėse araudiniuose – juos kolonizuoti. Kolonizacija priklauso nuo patogenogalimybių kovoti su normalia šeimininko mikroflora dėl būtinų mityboskomponentų. Kolonizacijai taip pat reikia specialių struktūrų, kuriosleidžia patogenui kovoti dėl prilipimo prie tinkamų paviršiaus vietų.Patekimas (invazija) į šeimininko organizmą. Daugelis patogeniniųmikroorganizmų gali aktyviai skverbtis pro šeimininko epitelį po prilipimoprie jo. Tai dažniausiai pasiekiama gaminant lizuojančias medžiagas, kuriospažeidžia šeimininko audinius vienu iš šių būdų:ardant dangų ir gleiviniųpagrindinę medžiagą arba bazinę membraną, depolimerizuojant angliavandenių– baltymų kompleksus ląst. paviršiuje ir tarp jų, suardant ląsteliųpaviršiaus vientisumą. Patogeno augimas ir dauginimasis. Tam, kad patogenasgalėtų gerai augti ir daugintis, jis turi susirasti reikiamus maistokomponentus ir tinkamą aplinką (pH, temperatūrą, oksidacijos-redukcijospotencialą) šeimininke. Hospitalinė infekcija yra tik egzogeninė.Tai tokiosinf. Uždegiminiai pūliniai procesai, kuriomis užsikrečiama stacionaruose irišsivysto dar besigydant stacionare ar jau namie.41.Epidemiologiniam procesui realizuotis reikia: infekcijos šaltinio,imlausindivido ir patogeno perdavimo.Jei trūksta kurios nors sąlygos,infekcinisšaltinis nutrūksta. Infekcijos šaltinis yra bet koks gyvas padaras, kuriamepatogeniniai m/o natūraliai dauginasi, kaupiasi ir iš kurio gali plisti įaplinką. Infekcijos rezervuaras-tai biologinė rūšis, kurioje natūraliai tamtikra patogeninių m/o rūšis gali cirkuliuoti (daugintis). Patogenas galibūti perduodamas keliais būdais:1.Oro-lašeliniu būdu (išsiskiria iškvėp.takų ir patenka į kvėp.takus),2 .Kontaktiniu,3.Transmisiniu (plintam/o,kurie dauginasi kraujyje.Juos platina kraują siurbiantys organizmai),4.Fekaliniu – oraliniu (m/o išsiskiria su išmatomis ir patenka įburną).Atsparių individų skaičiaus didėjimas yra epidemijų užkirtimokelias.Tam pasitarnauja vakcinacija.42.M/o virulentiškumas ir patogeniškumas. Sąlyginai patogeniški m/o. M/opatogeniškumas-tai m/o rūšies savybė,pasireiškianti potencionaliusugebėjimu sukelti kliniškai pasireiškiančią inf. ligą. Monopatogeniniaim/o sukelia tik vieną ligą vienai rūšiai (pvz.raupsų mikobakterijos sukelialigą tik žmonėms). Polipatogeniški m/o sukelia ne vienai rūšiai ir žmonėm,ir gyvūnam. Patogeniškumo veiksniai: 1.Specifinės toksinės medž. (toksinaisukelia membranų medžiagų hidrolizę,ko pasekoje didėja kapiliarųpralaidumas,suyra eritrocitai).2.Fermentai ir jų veiklos produktai(katalazė,peroksidazė apsaugo nuo žalingo deguonies poveikio).3. Ląstelėssienelės ch. elementai, Ag, sienelės dariniai. 4.Nespecifiniai bakterijų iraudinių yrimo produktai (pvz.indolas slopina kitų bakt.vystimąsi irtoksiškai veikia į žm. audinių ląst.). M/o virulentiškumas – tai štamopatogeniškumo laipsnis. Sąlyginai patogeniniai-tai grupė m/o, kurie įeina įžm. normalios m/f sudėtį arba paplitę aplinkoje,kurioje sukelia inf. ligątik susilpnėjus makroorganizmo atsparumui arba patekus į tą organizmovietą,kur jų normoj nėra.Gydant ligonius ligoninėse antibiotikais susidarohospitalinės padermės.Hospitalinės padermės-tai m/o rūšies variantas,kuristuri požymių, skiriančių nuo kitų m/o. Hospitalinės padermės cirkuliuojaligoninėse,yra atsparesni apl. veiksniams, antiseptikams, džiovinimui,temp. svyravimams, yra polirezistensiški antibiotikams ir turi daugiaupatogeniškumo veiksnių, labiau virulentiški. Sąlyginai patogeniniams m/opriklauso Enterobacteriaceae, Pseudomonadaceae,Neiseriaceae šeimos.43.M/o toksinai, jų fukcijos. Parazitai gali žaloti šeimininkus keliaisbūdais. Išskiriamos dvi ligų rūšys, atsižvelgiant į patogeno vaidmenį ligossukėlime: infekcijos ir intoksikacijos. Intoksikacijs – tai ligos, kai įšeimininko organizmą patenka specifinis toksinas. Toksinai gali patyssukelti ligą, netgi nesant mikroorganizmų, kurie juos pagamino. Toksinasyra specifinės medžiagos, dažnai mikroorganizmo metabolizmo produktai,žalojantys šeimininką. Toksinus galima suskirstyti į dvi pagrindineskategorijas: egzotoksinus ir endotoksinus. Egzotoksinai. tai tirpūs,termolabilūs baltyminiai produktai, paprastai išskiriami į aplinkąpatogenui augant. Daugeliu atvejų egzotoksinai gali keliauti iš invazijosvietos į kitus kūno audinius ar ląsteles-taikinius, kuriuose pasireiškia jųefektas. Egzotoksinai yra: sintetinami specifinių patogenų,žinomi kaipvienos iš labiausiai nuodingų medžiagų, labai antigeniški ir imunogeniški,sukelia neutralizuojančių Ac gamybą, lengvai inaktyvuojami formaldehidu,jodo dariniais ir kitais chemikalais, Pagal veikimo pobūdį skirstomi įneurotoksinus, citotoksinus ir enterotoksinus. Egzotoksinas veikiaįvairiais būdais :inhibuoja baltymų sintezę, slopina nervinių sinapsiųfunkciją,sutrikdo transmembraninį transportą, ardo LM.Endotoksinai.Dauguma gramneigiamų bakterijų turi lipopolisacharidą (LPS) išoriniameląstelės sienelės sluoksnyje, kuris tam tikromis aplinkybėmis yra nuodingasspecifiniams šeimininkams. Šis LPS vadinamas endotoksinu, nes jis yrasusietas su bakterija ir išsiskiria tik kai m/o žūva. Endotoksinai yra:termostabilūs, toksiški tik didelėmis dozėmis, silpni imunogenai, nepaisantkilmės panašūs, pirogeniški (gali sukelti karščiavimą), gali sukelti šoką,gali krešinti kraują. Patogeninės bakterijos gali išskirti ir kitusfermentus, vadinamus hemolizinais.44.Infekcijos vartai,reinfekcija ir kt.Infekcijos vartai-tai vieta perkurią patenka inf. Ja g.b. oda (kai pažeistas jos vientysumas), gleivynė(viršk. trakto, kvėp. sistemos ),akių jungynė. Kiekvienai ligai būdingastam tikras inkubacinis, prodrominis, aktyvios ligos ir sveikimo periodai.Inkubacinis-nuo pat.mb.patekimo į organizmą iki inf.ligos pasireiškimoklinikinių požymių.Prodrominis-kai pasireiškia pirmieji daugeliui ligųbendri požymiai.Aktyvios ligos periodas – vystosi įv. pobūdžio uždegimai,odos pakitimai, pasireiškia specifinės ląstelių r-jos. Sveikimo periodepat. Mikrobai sunaikinami ir pašalinami iš org. Ligos baigtis g.b.pasveikimas arba mirtis. Infekcijos pasireiškimo formos :1.Egzogeninė inf.-kai pat. mb.patenka iš išorės (užsikrečiama kontaktiniu,lašeliniu keliu,permaistą 2.Endogeninė-kritus rezistensiškumui ir sustiprėjus jame esančiųpat. mb. virulentiškumui.3. Mišri-kai patenka kelių rūšių pat.mb.4.Židininė-pat.mikrobų įsikūrimas ir dauginimasis įėjimo vartuose.Recidyvas – infekcinio proceso paūmėjimas sveikimo laikotarpiu. Reinfekcija-persirgus kokia nors inf. Liga ir neįgyjus reikiamo imuniteto, pakartotinaiužsikrėtus tos ligos sukėlėjais susergama ta pačia liga. Superinfekcija-darnesibaigus inf. ligai pakartotinai užsikrečiama tos pačios ligossukelėjais. Persistensija – nešiojimas.Ji pasireiškia tada, kai m/o yrakolonizavęs, tačiau nesukelia kliniškai pasireiškiančios ligos.46.Imunologija.Imunitetas,jo rūšys, formos.Imunologija siejasi su imunitetuir profilaktika. Imunologija-tai mokslas papie imuninės sistemos struktūrąir funkcijas. Imunitetas-tai atsparumas inf.ligai.Tai saugos sistema,kuriossvarbiausia f-ja – ląstelių diferenciacijos ir proliferacijos kontrolė beimutavusių ląstelių sunaikinimas Makroorganizmas turi turėti patikimą,geraiveikiančią sistemą, kuri galėtų užtikrinti josspecifiškumą,individuolumą.Ši sist. atpažįsta ir sunaikina svetimasorganizmui ląsteles. Medž.,kurios sukelia imuninę r-ją vad.antigenais.munitetas g.b. įgimtas (rūšinis) ir įgytas. Įgytas imunitetas g.b.natūralus ir dirbtinis, kurie dar skirstomi į aktyvius ir neaktyvius.Natūralus aktyvus susidaro persirgus infekcine liga,o pasyvus-transplantantinis (per motions placentą).Dirbtinis aktyvus susidaro povakcinacijos,o pasyvus atsiranda supylus serumą. Pasireiškimo formos –ląstelinis ir humoralinis imunitetas.47.Ląsteliniai ir humoraliniai nespecifiniai saugos veiksniai. Žmogausorganizmo atsparumas patogeniniams organizmams priklauso nuo įv. cheminiųbiologiškai aktyvių medžiagų,kurių tam tikras kiekis nuolat yra organizme.Šios medž. vad. humoraliniais nespecifinio atsparumo veiksniais.Tailizocimas, interferonas,opsoninai.Šios medž. atlieka apsauginę f-ją:veikiam/o mikrobocidiškai ir sudaro sąlygas specifiniams Ac reaguoti su m/o ar jųtoksinams.Dauguma nespecifinių apsauginių veiksnių dalyvauja r-jose,pagrįstose specifiniais mechanizmais. Oda ir gleivinės. Sveika oda sudarolabai efektyvų mechaninį barjerą, saugantį nuo m/o invazijos. Kvėpavimo,virškinimo, ir urogenitalinės sistemos gleivinės membranos priešinasi m/opatekimui dėl savo glaudaus stulpinio epitelio ir gleivinių sekreto, kurisformuoja apsauginį apdangalą, kuris priešinasi penetracijai ir imobilizuojadaugelį m/o.Oda ir gleivinės yra apgyvendintos normalios m/f, kuri stabdonekontroliuojamą pat. m/o dauginimąsi. Daugelis šių bakterijų sintetinaplazmidių koduojamas medižagas – bakteriocinus,kurie yra vidujrūšiniaiantibiotikai, mirtini tam tikrai m/o rūšiai arba štamams, priklausantiemstai pačiai rūšiai m/o, kuriai priklauso ir bakteriocinų producentas.Per odąir gleivynę prasiskverbę m/o patenka į limfą,kur juos nuneša į limfmazgius.Čia mb. sulaikomi,fiksuojami,vėliau fagocituojami leukocitų. Komplementas –fermentiškai veikiantis,sudėtingas kraujo serumo baltymų kompleksas.Jispasižymi silpnu antibakteriniu veikimu, sustiprina ir papildo specifinių Acveiklą.Opsoninai – tai Ac, palengvinantys fagocitozę. Lizocimas – taifermentas, galintis suardyti bakterijų ląstelių sienelėspeptidopoilsacharidus. Jis yra termostabilus, jautrus rūgštims iršarmams.Lizocimą sudaro grupė baltymų,kurie tirpdo bakterijas (todėl jislaikomas gyvūninės kilmės antibiotiku). Lizocimas suardo kai kurių rūšiųbakterijų sienelę, suskaidęs jos polisacharidinį komponentą.Yra gautasgrynas lizocimas, kuris gali būti naud. chirurgijoje dėl jo antibakterinių,anestezuojančių ir priešuždegiminių savybių.48.Ląstelinio ir humoralinio imuninio atsako mechanizmai. Imuninis atsakas-tai organizmo r-ja į Ag in vivo.Jis visada specifiškas prieš Ag irimuniniai veiksniai reaguoja tik į tą Ag.Imuninį atsaką sudaro humoralinis(Ac sintezė), ląstelinis (Ac nesintetinami,bet dalyvauja ląstelės Tlimfocitai,kurios reaguoja į Ag vienaip ar kitaip siekdamos jį sunaikinti)ir imuninė tolerancija (nesintetinami Ac ir sensibilizuoti T limfocitai.Tai specifiškas nereagavimas į kartotinai patekusį Ag). Ląst. atsakasatsiranda prieš intraląstelinius parazitus arba susiformuoja kaip uždelstotipo alerginių r-jų mechanizmo išdava prieš kai kurių m/o Ag. Priklauso nuoT limfocitų,dalyvauja daug alerginių r-jų ląstelių mediatorių.T limfocitaipo kontakto su Ag dalyvauja ląsteliniame imunitete ir niekadanesidiferencijuoja į ląsteles, sintetinančias Ac, tačiau jų stoka slopinahumoralinį imunitetą,nes sutrinka T helperių f-ja. Pagr. T limfocitų f-ja-sudaryti ląstelinį imunitetą: dalyvauti transplanto atmetimo, lėto tipoalerginėse r-jose.B limfocitai yra ląstelių, sintetinančių Ac,pirmtakai.Veikiant Ag blužnies gemaliniuose centruose ląstelės galutinaitransformuojasi į plazmines ląsteles, gaminančias Ac. Jos sąlygojahumoralinį imunitetą. Produkuoja 3 tipų Ac: IgA, IgM, IgG. Susijungę su Agtelkiasi viename ląstelės šone.Makrofagai aktyviau fagocituoja svetimasmedž.,jeigu jos apgaubtos specifiniais Ac. Fagocituotą Ag suardo makrofagohidroliziniai fermentai. Makrofagai ne tik fagocituoja m/o,bet ir pateikiaT limfocitams apdorotą Ag ir taip pradeda imuninį atsaką. Kitame etape jiejau tarpininkauja perduodami specifinį signalą iš T limfocitų į Blimfocitus. Dar g.b. transplantacinio imuniteto pagrindas. Čia ląst.imunitetas svarbiausias atmetant persodintą audinį. Ląst. imunitetassvarbus ir kaip autoimuninė r-ja prieš autoantigenus ir pasenusiasląsteles.MHC Ag dalyvauja atpažįstant ir pašalinant anomalies ląst.,stimuliuoja imunitetą alotransplantantams, humoralinių aloantikūnų sintezęir odos hiperjautrumo r-jas.49.Antigenai,antigeninė sandara Medžiagos, inicijuojančios organizmo imuninįę reakciją (imuninį atsaką),vadinamos antigenais. Todėl bendriausias antigenų apibūdinias galėtų būti:antigenai – bet kokios medžiagos, kurios turi savyje svetimos genetinėsinformacijos požymių ir kurios, patekusios į organizmą sužadina specifinesimunines, humoralines ar/ir ląstelines, reakcijas. Jiems būdingasantigeniškumas, antigeninis specifiškumas ir heterogeniškumas. Antigenais gali būti medžiagos, kurios turi tam tikras fizikines cheminessavybes:1.Jie turi būti didelės molekulių masės, 2. antigenai yrakoloidinės būklės junginiai. 3. Antigeniškumui pasireikšti svarbu, kad Agbūtų prieinamas makrofagų ardančiam veikimui ir galėtų sąveikauti sukitomis imunokompetentinėmis ląstelėmis. Tik taip gali būti atpažintas irįvertintas jų antigeninis specifiškumas. 4.Visi Ag yra mažai specifiški, otai susiję su individualia genetine determinacija ir su tuo susijusiomisstruktūromis: tai yra įvairių antigenų molekulių skirtingumo pagrindas. Agmolekulę sudaro polipeptidinės grandinės.Ant baltymų molekulėsišsidėsčiusios determinantinės grupės, kurios, vykstant Ag ir Ac r-jaisusijungia su keliomis Ac molekulėmis. Antigeniškumą nulemia amino rūgščiųaromatinės grupės. Bakterijos turi 3 rūšių Ag: somatinius (O), kapsulinius(K) ir žiuželinius (H). Somatiniai nėra baltymai, dažn. LPS. Žiuželiniaiyra baltymai.Gali būti specifiniai ir nespecifiniai. Kapsuliniai gaubiasomatinius,jie yra termostabilūs.Tai polisacharidai.Virusų Ag skiriami įpaties viruso Ag ir antigenus,kurie atsiranda ląstelėje, kurioje vykstavirusų reprodukcija. Jie sukelia ląstelines ir humoralines imunines r-jas.Patekę į organizmą jie stimuliuoja specifinį jo persitvarkymą. Virusų Agsandara priklauso nuo jų struktūros. Virionai,kurie sudaryti iš nukleino r.ir kelių polipeptidų turi nedaug Ag.Jeigu virionas turi superkapsidę, taiAg turi daugiau.Antivirusiniam imunitetui susidaryti reikšmingiausi yraantigrniniai viriono receptoriai, kuriais jis jungiasi su jautriąjaląstele. Virusų infekuotose ląst. atsiranda naujų Ag, kurie skiriasi nuopaties viruso ir normalių Ag.51.Imunoglobulinai,jų struktūra, funkcija.Imunoglobulinai-tai tie Ac, kurieatsiranda dėl antigeninio dirginimo.Priklausomai nuo Acstruktūros,išskiriamos 5 Ig klasės: IgG(neutralizuoja m/o toksinus),IgM(inaktyvuoja kraujo m/o), IgE(svarbūs alerginėse reakcijose),IgD,IgA.(neleidžia degraduotis organizmo ląstelės fermentams, saugoorganizmą nuo žalingo patogeninių žarnyno m/o veikimo). Ig G praeina proplacentą ir sąlygoja įgimtą pasyvų imunitetą. IgG patenka į kūdikioorganizmą su motions pienu.IgG sudaro kompleksus su bakterijomis, aktyvuojakomplementą.IgG konc. Priklauso nuo jų katabolizmo laipsmnio ir nuosintezės.IgM sintetinamas pradinėje imuninio atsako r-joje,sudaro pirmąjągynybos nuo m/o liniją.Sujungia komplementą,nepereina per placentą.IgAatsako už kvėp. takų ir žarnyno imunitetą.Per placentą nepraeina.IgE surišaAg gleivynių paviršiuje.Nuo jų priklauso alerginių simptomų atsiradimas.Proplacentą nepraeina. .Imunoglobulinai jautrūs aukštai temp., terpės pHpakitimams, bet atsparūs proteolizinių fermentų poveikiui.Ig sintezėsmechanizmų teorijos:2 grupės: selektyvios (grindžiamos prielaida, kad Agpatekęs į org. sąveikauja su ląstėmis,kurios yra organizme ir taipindukuoja ląstelių sintezę) ir kontrukcinės (Ag molekulė tiesiogiai irnetiesiogiai yra modelis,kurio paviršiaus strūktūra sąlygoja Ac sintezę).Šoninių grandinių teorija: kiekvienos ląst. paviršiuje yra receptorių,perkuriuos ji atlieka svarbias f-jas,Ag patekęs šalia jo sąveikauja,susijungiair blokuoja jo f-ją. Tiesioginės matricos: Ag patekęs į ląst. galinčiąsintezuoti Ac, atlieka matricos f-ją,kurios paviršiuje iš jau esamųpolipeptidinių grandinių sintetinama Agmolekulė.Netiesioginės matricos: Agmakromolekulė patenka į embrionų ląstelių branduolį, indukuoja jamegenetinius pokyčius ir tos ląst.gebėjimą produkuoti Ac pagal prasiveržusioį organizmą Ag modelį.Natūralios atrankos teorija: Ag patekęs į org.atrenka jau esančius Ac,kurių sintezė nesusijusi su Agstimuliavimu,susijungia su jais, o atsiradęs kompleksas fagocituojamas iratsiduria ląstelėse, galinčiose produkuoti Ac.Ac skirstomi į 3 grupes:1.Pilni 2. nepilni 3.Normalūs.Pilni ir nepilni Acskiriami pagal santykį su Ag.Pilni Ac turi 2 aktyvius centrus,Ac ir Agsąveika yra specifiška ir nematoma,o nepilni-tik vieną aktyvų centrą,todėlnesudaro tinklelio. Normalūs Ac randami sveikų, nesirgusiųinf.liga,neimunizuotų žm. kraujo serume.Monokloniniai Ig-vienospecifiškumo, sintetinami tik tada, kai kultyvuojamas Ac produkuojančiųląstelių monoklonas. Autoantikūnai-tai Ac medžiagoms, kurios įeina įorganizmo savų ląstelių ir organų sudėtį.Jų sintezę veikia egzo irendogeniniai faktoriai.AutoAc dalyvauja ne tik patologiniuoseprocesuose,bet ir fiziologinėse r-jose.52.Antivirusinis imunitetas. Interferonai.Didžioji dalis virusų Ag sutelktajų apvalkale.Protekciniams Ag, stimuliuojantiems organizmo apsaugines f-jas,priklauso viruso fermentai,tvirtinimosi ir surinkimo baltymai.Ląstelėjevirusas sąlygoja nestruktūrinių baltymų sintezę,kurie taip pat pasižymi Agsavybėm. Viruso Ag g.b.infekuotos ląst. paviršiuje ir ši tampa imuninių r-jų taikiniu.Priešvirusinio imuniteto ypatumus lemia virusų intraceliulinisparazitizmas.Kai virusai atsiranda ląst.viduje,jo jau nepasiekiahumoraliniai imuniteto faktoriai,todėl jo atžvilgiu pradeda formuotisląsteliniai gynybos mechanizmai,jų tarpe ir priešvirusiniai baltymai-interferonai (IFN). Yra grupė interferonų,saugančių nuo svetimos kilmėsnulkeorūgščių. Tai mažamolekuliniai baltymai, koduojami genome. Jįsintezuoti gali visos ląstelės,o aktyviausiai leukocitai. Sintetinami tikpo indukcijos, kurią gali inicijuoti virusai, m/o Ag, bakterijų LPS. IFNnėra specifiški virusams. Jie specifiški rūšiai (žmogus žmogui).Svarbiausias priešvirusinio imuniteto mechanizmas yra specifinės ląstelinėsr-jos,susijusios su T limfocitais, ir r-jos, priklausančios nuo T limfocitųišskiriamų limfokinų. Ląstelinio imuniteto mechanizmai sudaropriešvirusinio imuniteto pagrindą:jo faktoriai sunaikina virusus,nutraukiajų reprodukciją. Humoralinio imuniteto faktoriai yra Ac.Virusų ir Acsąveikoje vyksta virusų neutralizacija,infekuotų ląstelių lizė dalyvaujantkomplementui,fermentų inhibicija. Ac apsaugo nuo pakartotinos virusinėsinfekcijos.IFN naudojami virusinėms ligoms gydyti ir profilaktikai bei kaipimunomoduliatoriai. IFN gaunami žmogaus ląstelių kultūrą paveikusinterferonogenais,koncentruojant ir išvalant pašalines medž. IFN atsirandaankstyvoj fazėj.Visos žm. ląst.turi receptorių interferonams. Interferonassu virusu nereaguoja, jis duoda signalus ląstelei,kuri pradeda sintetintipriešvirusinius fermentus.IgA apsaugo ląstelę nuo viruso patekimo.Acneutralizuoja virusą,padeda fagocituoti,aktyvina komplementą,bet jienepasiekia viruso.CD8 kileriai naikina infekuotą viruso ląstelę.53.Imunodiagnostika.Imunologinės r-jos.Serodiagnostika. Imunologinių r-jųpanaudojimas inf. ligų diagnostikoje-tai r-jos,kuriose dalyvauja Ag ir Ac.Ag ir Ac sąveika yra specifiška.Imunologinės r-jos – tai r-jos,kuriosvyksta in vitro. Imuninės r-jos vyksta in vivo. Serodiagnostika-tai Acnustatymas imunologinėmis r-jomis.Serologinės r-jos gali būti, kai žinomAg, bet nežinom Ac arba kai žinom Ac,bet nežinom Ag. Šios r-jos naudojamosAg indikavimui arba Ac radimui. Serologinės r-jos – tai tokios imunologinėsr-jos,kai tiriamo asmens kraujo serume ieškome Ac. Apribojimai:1)ūmiojfazėj Ac gali būti labia mažai, 2)remiantis serologiniu tyrimu galimenustatyti m/o sukelėją,o mums reikia nustatyti ligą ir kokiaisantibiotikais gydytiSerologinis tyrimas leidžia tik nuspėti gydymą,mažaigalima pasakyti apie m/o savybes.3) nevisada leidžia nustatyti susirgimą,nes Ac gali būti aptinkami ir nesergant.Todėl svarbu ne tik indikuotiAc,bet ir nustatyti jų kiekį. Tam imamas žm.serumas,prideda-mas žinomasAgkiekis,daromi įvairūs serumo praskiedimai. Didžiausias atskiedimas,kuriameįvyko serologinė r-ja – serologinės r-jos titras.Serologiniai tyrimai yrapagalbiniai.Serologinių r-jų kriterijai priklauso nuo to,kaip atliekamaimunologinė r-ja.Vienu atveju matomas vaizdas (nuosėdos, titras). Taipbūna, kai ieškom Ag. Ieškant Ac nustatomas Ac titras. Jis vertinamasatliekant serodiagnostiką. Diagnostinis titras- tai eksperimentiniu būdunustatytas titras, nurodantis ligą. Kai diagnostinis titras nėranustatytas, tai Ac ligonio serume nustatinėjami porinių serumų būdu (jeimatomas titro augimas, tai žm. serga ta inf.).54.Agliutinacija ir precipitacijaAgliutinacija – tai korpuskulinių antigenų suspensioje sulipinimas suantikūnais ir iškritimas į nuosėdas. Reakcija vyksta izotoniniame natriochlorido tirpale. Agliutinacijos fenomenas grįstas sąveika su antigenodeterminantais, išsidėsčiusiais bakterijų, audinių ląstelių ir kitųkorpuskulinių dalelių paviršiuje. Elektrolitų terpėje dalelės sukimba,pamažu nusėda į dugną dribsnių pavidalu ir dažniausiai yra matomi akimi.Agliutinacijos reakcijoje dalyvaujantis Ag vad. agliutinogenu, Ac –agliutininu, o susidaręs specifinis antigeno ir antikūno kompleksas –agliutinatu.Agliutinacijos reakcija yra dvifazė. Pirmojoje fazėje specifiškai jungiasiantigenas ir antikūnai. Ji nesukelia jokio išorinio efekto. Antroji fazėnespecifinė, kai dalyvaujant elektrolitams susidarę agregatai iškrintanuodėdomis. R-ja pasireiškia priklausomai nuo antigeno savybių.Agliutinacijos reakcija plačiai naudojama įvairioms infekcinėms ligomsdiagnozuoti, m/o, išskirtiems iš ligonių ir bakterijų nešiotojų,identifikuoti, kolektyviniam imunitetui tirti profilaktinės imunizacijosmetu. Agliutinacijos reakcija galima nustatyti Ac kraujo serume, audiniųekstraktuose, sekretuose. Agliutinacijos reakcija naudojama:1) ligųserodiagnostikai, 2) mikroorganizmui, išskirtam iš ligonio nešiotojoorganizmo ar aplinkos objektų, identifikuoti žinomais Ac.Teigiama r-jarodo, kad nežinomas m/o identiškas tam, kuris buvo panaudotas kaip Agdiagnostiniam serumui gaminti.Yra keli agliutinacijos variantai.1.Orientacinė agliutinacija. Atliekama ant lygaus horizontalaus stiklo,porceliano ir kitų medžiagų plokščio paviršiaus. Nuo jo rūpestingaipašalinami riebalai. Praskiesto serumo lašai užlašinami ant plokštelėspaviršiaus. Į kiekvieną serumo lašą pridedama po lašą diagnostikumo arnedidelį bakterijų kultūros lašą ir tolygiai sumaišoma. Kai reakcijateigiama, per keletą minučių, sąveikaujant Ag su imuninio serumo Ac,susidaro satambaus dispersiškumo agliutinatas, o skydtis praskaidrėja.2. Išplėstinė (tūrinė) agliutinacija. Reakcija atliekama agliutinaciniuosemėgintuvėliuose. Nustatomi ne tik serume esantys agliutininai, bet ir jųtitras, t.y. antikūnų titras.Vertinant r-ją būtina atsižvelgti į slenkstinįtitrą. Maži serumo titrai gali sukelti agliutinaciją dėl serume esančiųgrupinių antikūnų. Serumai, su kuriais ketinama atlikti agliutinacijosreakciją, skiedžiami mėgintuvėliuose. Į kiekvieną praskiesto serumomėgintuvėlį sulašinama diagnostikumo mėgintuvėliai sukratomi, dedami įtermostatą, po to laikomi kambario temperatūroje. Reakcija įvyksta per 24valandas. Tiksliai diagnozei nustatyti neretai reikia išsiaiškinti, arrasti antikūnai nėra anksčiau persirgtos ligos ar vakcinacijos išdava.Sergant Ac daugėja. Serumo antikūnų dinamika suteikia papildomosinformacijos apie gydymo efektą, ligos raidą ir baigtį.3. Pagreitėjusi agliutinacija pagal Noblę. Grįsta antigeno ir antikūno gerukontaktu dėl abiejų komponentų didelės koncentracijos ir mechaniniopoveikio, 4. Hemagliutinacija. vadinamas eritrocitų sulipimas, veikiantįvairiems nespecif. faktoriams. Hemagliutinaciją sukelai kai kurie virusai,bakterijos, jų apykaitos produktai, augalų, gyvatės nuodų ekstraktai. 5.Netiesioginė hemagliutinacija Eritrocitai, adsorbavę Ag, tamps jautrūshomologiniams Ac. Veikiant specifiniams Ac sensibilizuoti eritrocitaisulimpa ir nusėda, sudarydami hemagliutinatą. Infekcinės ligos diagnozėnustatoma radus tiriamoje medžiagoje tam tikrų Ac Eritrocitiniaidiagnostikumai skirti netiesioginės hemagliutinacijos reakcijai. Reakcijaatliekama mėgintuvėliuose. Ligonio serumas prasksiedžiamas,po to pridedamadiagnostikumo, laikoma termostate ir. kambario temperatūroje. Kai r-jateigiama, eritrocitų dribsniai plačiai nusėda mėgintuvėlio dugne, o kaireakcija neigiama, nuosėdos kompaktiškos, lygių kraštų, telkiasi įdubosviduryje. Atliekama ir atvirkštinė netiesioginės hemagliutinacijos r-ja,kai ant eritrocitų adsorbuojami diagnostinio serumo Ac ir hemagliutinacijaįvyksta jiems sąveikaujant su homologiniu Ag. Tokio tipo reakcija padedanustatyti ligos sukėlėją ar jo Ag.Netiesioginės hemagliutinacijos r-ja yralabai jautrus Ac nustatymo būdas. Kuo grynesnis Ag, tuo r-ja specifiškesnė.Ant eritrocitų galima adsorbuoti įvairių mikrobų, audinių, augalųantigenus. Rakcija plačiai naudojama infekcijai, invazijai, alerginėmsligoms, piktybiniams navikams diagnozuoti, patologinei būklei nustatyti.7. Kumbso reakcija padeda nustatyti nepilnus Ac.Nepilnų Ac susidaro esantpatologinei būklei, rezus neatitikimui, vykstant autoimuniniam procesui.Nepilni Ac gali jungtis su Ag, tačiau turėdama tik vieną aktyvųjį centrą,Ac molekulė prisijungia tik prie vieno Ag receptoriaus ir nesudarokompaktiško tinklo, daugiamolekulių kompleksų. Todėl in vitro nesukeliaagliutinacijos, precipitacijos ar kitokių fenomenų. Kumbso reakcijaskirstoma į tiesioginę ir netiesioginę. Abi jos labaispecifiškos.Tiesioginė Kumbso reakcija padeda nustatyti fiksuotus nepilnusAc.Tam reikia antiglobulininio serumo.Tiesioginė Kumbso reakcija padedanustatyti naujagimių hemolizinę anemiją, autoimuninei hemolizinei anemijainustatyti arba tada, kai buvo perpilta netapataus kraujo. NetiesioginėKumbso reakcija padeda nustatyti nepilnus antikūnus laisvaicirkuliuojančius kraujyje ir lorganizmo skysčiuose.Tiriamasis serumassumaišoma su žinomos kilmės Ag. Po to pridedama antiglobulininio serumo.Teigiama reakcija rodo, kad serume yra nepilnų antikūnų. NetiesioginėKumbso reakcija padeda nustatyti nėščiųjų kraujo serume esančius nepilnusantikūnus ir rezus konflikto grėsmę, padeda parinkti kraują perpylimui.Precipitacija- tai drumzlių ir dribsnių susidarymas skaidrioje terpėje,sąveikaujant koloidiniams ir tirpiems Ag bei Ac.Precipitacijos reakcijoje Ag yra skaidrus molekulinės struktūros tirpalasarba koloidas.Dalelių dydis lemia r-jos atlikimo ypatybes.Precipituojančių serumų titras nustatomas pagal precipituojančio antigenopraskiedimo laipsnį.. Precipitacijos reakcijoje Ag vad. precipitinogenu,Ac– precipitinu, o Ag ir Ac kompleksas, susidaręs, kai reakcija teigiama, –precipitatu.Greičiausiai įvyksta ir ryškaisia precipitacija ten, kur Ag ir Ackoncentracijos ekvivalentiškos. Precipitacijos r-jos intensyvumasnustatomas įvairiais būdais. Paprasčiau yra nustatyti titrą, išmatuotidrumstumą ir kt., Precipitacijos r-ja naud. kai kurioms bakterinėms irvirusinėms ligoms diagnozuoti.1. Žiedinės precipitacijos reakcija. Siauruose mėgintuvėliuose serumas irAg pilami pasluoksniui taip, kad tarp jų išliktų skiriamoji sąlyčio riba.Kai Ag atitinka Ac, jiems jungiantis sąlyčio riboje greitai susidarobalkšvai drumzlinas, siauro žiedo arba disko pavidalo precipitatas, kurispamažu platėja. Po kelių valandų gali iškristi nuosėdos. Reakcijojedalyvaujantis Ag ir Ac turi būti skaidrūs.Ji atliekama marui, juodligei,meningokokinei infekcijai nustatyti, 2. Flokuliacijos reakcija Čia kaipprecipitinogenas vartojamas toksinas arba anatoksinas, kuris susijungęs suimuninio serumo Ac sudaro purius.Flokuliacijos reakcija dažniausiaiatliekama toksinui, anatoksinui arba antitoksiniam serumui titruoti.3.Imunodifuzija atliekama vandenyje tirpiems Ag nustatyti. Precipitacijos r-jai naud. labai skaidrus agaras. Precipitatas susidaro tik iš vieno tipohomologinių Ag ir Ac.55.Lizės,bakteriolizės ir KSRLizės reakcijos tai gebėjimas suardyti m/o ir kitas svetimas ląsteles.Pagal veikimo pobūdį tokie Ac vad. lizinais. Lizuojantis specifinis Acpoveikis pasireiškia tik dalyvaujant komplementui.Bakteriolizė – tai imuniteto reakcija, kai, jungiantis Ac su tam tikraisgyvų bakterijų homologiniais Ag ir dalyvaujant komplementui, bakterijospažeidžiamos bei lizuojamos. Bakteriolizė in vitro. atliekama ligonioserumo bakterioliziniam aktyvumui nustatyti. Bakteriolozės efektuiįvertinti skaičiuojamos kolonijos ir lyginama su kolonijų kiekiu pasėliuoseiš kontrolinių mėgintuvėlių Hemolizės reakcija. Jeigu gyvūnas imunizuojamaskitos rūšies gyvūno eritrocitais, tai serume atsiranda antikūnų –hemolizinų, kurie sąveikauja su komplementu ir tirpina tik to gyvūnoeritrocitus, kuriais buvo imunizuotas. Hemolizė yra labai ryški: drumstaeritrocitų suspensija virsta ryškiai raudonu skysčiu,dėl to ji naudojamakomplemento sujungimo reakcijoje kaip komplemento adsorbcijosrodiklis.Komplemento fiksacijos testas. Komplemento fiksacijos testas. Agir Ac kompleksas visada adsorbuoja ir fiksuoja komplementą. Testasatliekamas dviem etapais. I etapas – antigeno, antikūno ir komplementosąveika. II etapas – reakcijos indikacija. Į mėgintuvėlius pridedamahemolizinu sensibilizuotų eritrocitų. Jeigu tiriamajame serume yra Ac,specifiškų antigenui, tai kompleentas fiksuojamas antigeno ir antikūnokomplekse, ir hemolizės nėra, nes nelieka laisvo komplemento. Jeigu I etapenesusidaro specifinis antigeno ir antikūnų kompleksas, komplementas liekanefiksuotas ir II etape jis fiksuojamas prie hemolizinės sistemos, irįvyksta hemolizė. Taigi, kai nebūna hemolizės, komplemento fiksacijostestas vertinamas kaip teigiamas, o įvykus hemolizei – neigiamas Imuninėsimobilizacijos testas Imobilizuojantis antikūnų poveikis pasireiškia tikdalyvaujant komplementui.Tiriamasis mišinys dedamas į sandarų melanžerįleukocitams ir laikomas termostate.Treponemų imobilizacijos testas vertinamas kaip jautrus ir specifiškas.Imuninio prilipimo testas Ligonio serumas maišomas su žinoma bakterijųkultūra, pridedama komplemento. Mišinys laikomas termostate ar kambariotemperatūroje, pridedama indikatorinių dalelių apskaičiuojamasindikatorinių ląstelių su prilipusiomis prie jų bakterijomis ir laisvųląstelių santykis, ir palyginama su kontroliniu testu.56.Imunofluorescencijos testasiFluorescuojantys dažai gali būti prijungti prie antigeno ar antikūno.Taisyklingai atliktas žymėjimas fluorochromais nekliudo Ac sąveikauti suAg. Imunofluorescentinis metodas yra labai jautrus, leidžia nustatyti mažąantigeno ar antikūnų kiekį, padeda nustatyti Ag lokalizaciją ląstelėje.1. Tiesioginė imunofluorescencija Metodas grįstas fluorescuojančių Acypatybe specifiškai jungtis su homologiniais m/o ir kitų biologinių daleliųantigenais ir sukelti jų švytėjimą liuminescencinio mikroskopoultravioletinėje ir violetinėje spektro dalyje. Tiriama medžiaga fiksuojamaant objektinio stiklelio, veikiama tam tikrais Ac, chemiškai sujungtais sufluorochromu. Dėl specifinės antigeno ir antikūnų sąveikos bei fluorochromošvytėjimo ultravioletiniuose spinduliuose nustatoma tiksli antigenolokalizacija. Šis metodas padeda nustatyti daugumos infekcinių ligųsukėlėjus. Metodas labai jautrus, nesudėtingas. 2. Netiesioginėimunofluorescencija Antigenui nustatyti vartojamas imuninis nežymėtas(nekonjuguotas su fluorochromais) diagnostinis serumas. Praplovusnesurištus baltymus, pilamas fluorochromais žymėtas antiserumas priešpirmojo serumo imunoglobulinus. Žymėti antikūnai susijungia su antigenais,šiuo atveju su antikūnais prieš tiriakąjį antigeną. Susidaroimunofluorescuojantis kompleksas, amtomas liuminescenciniu mikroskopu.Radioimuniniai testai naud. ir Ac, ir Ag nustatymui. Naudojami apvalytidiagnostiniai Ag ir Ac, žymėti radioizotopu.Ag nustatymui tir. medž.maišomasu specifiniu diagnostiniu serumu ir pridedama homologinio radioizotopužymėto Ag. R-ja teigiama,jei žymėtas Ag lieka laisvas. Kai žymėtas Agvisiškai susijungia su diagnostikumo Ac,tai r-ja laikoma neigiama. Acnustatymui į tir. serumą dedam žinomą kiekį radioizotopu žymėtoAg.Imunofermentinis testas (ELIZA) Ag ir Ac žymimas fermentais.Acnustatymui ant sorbento plokštelės fiksuojamas žinomas Ag,pilamas tir.Serumas.Ag ir Ac kompleksas susidaro tik tuomet,kai jie yraspecifiški.Plokštelė praplaunama ir dedama fermentu žymėtų Ac,kuriekonkuruoja su nežymėtais tiriamais Ac.Nustatant Ag viskas tas pats,tik Acir Ag sukeičiami vietomis. Imunoblotas.Elektroforezės būdu išfrakcionuojamiAg gelyje.Po to jie perkeliami ant juostelių ir veikiami specif. Ac.Juostelėse gaunamas spalvų vaizdas.57.Virusų neutralizacijos hemagliutinacijos ir hemadsorbcijos r-jos.Virusųneutralizacijos r-ja atlielama audinių kultūroje ir imliuose gyvuosegyvūnėliuose.Jie užkrečiami virusų ir Ac mišiniais.Jei parinkti Ac yraspecifiški tiriamajam virusui,tai virusas yra neutralizuojamas ir ląsteliųkultūroje nestebimas CPE,o gyvūnėliai apsaugomi nuo susirgimo ir žūties.Kai kurie virusai kultyvavimo metu įgyja apvalkalo hemagliutininų. Jų g.b.virusų infekuotose ląstelėse.Prie infekuotų ląstelių kultūros pridėjuseritrocitų,matomas hemadsorbcijos reiškinys ląstelių paviršiuje.Hemagliutinacijos r-ja atliekama ant objektyvinio stiklelio sumaišiuskultyvuojamų ląstelių mitybinę terpę ir eritrocitus.Kai virusų hemagliutini-nai pirma susijungia su specifiniais Ac,tai jie jau nesugeba sąveikauti sueritrocitais ir gaunama hemagliutinacijos ir hemadsorbcijos inhibicijos r-jos.Tyrimas atliekamas su hemadsorbcines savybes turinčiais virusais.Jiegali agliutinuoti tik tam tikrų gyvūnų rūšių eritrocitus.59.Vakcinos,jų rūšys,gavimas. Vakcinos-imunobiologiniai preparatai skirtiaktyviam dirbtinam imunitetui sukelti.Vakcinos būna: gyvos,negyvos irasocijuotos.Gyvos vakcinos skiriamos į:atenuotas (dirbtinaisusilpnintos);divergentinės (nepatogeniški m/o sukelia imunitetą priešpatogeninius); vektorinės rekombinantinės (genai, determinuojantys Agsintezę, persodinami į kitas ląsteles). Negyvos vakc.skiriamos įmolekulines ir korpuskulines. Asocijuotos vakcinos gaunamos,kai į vienąvakc.sudėti keli sukėlėjai.Jos t.b. chamiškai suderintos ir atsakas t.b.toks,kaip paėmus kiekvieną atsaką atskirai.Visas vakcinassudaro:Ag,konservantai,stabilizatorius ir adjuvantas. Konservantai turitrikdyti m/o dauginimąsi. Stabilizatoriai išlaiko Ag struktūrą. Adjuvantaiuždelsina Ag rezorbciją, kad išliktų ilgesnispoveikis.Vakcinost.b.efektyvios(turi mobilizuoti imuninį reaktyvumą, kad susiformuotųimunitetas), netoksiškos (negali turėti mutageninio poveikio, negalisukelti apsigimimų,toksiškos,kancerogeniškos ir reaktogeniškos. Vakcinųreaktogeniškumas pasireiškia sugebėjimu suformuoti imunines r-jas,kuriospasireiškia organizme fiziologinių procesų pokyčiais.Pas-kiepitiem žmonėmneturi išsivystyti postvakcininės komplikacijos. Postvakcininė komplikacija-tai tokie klinikiniai susirgimai po skiepijimo, kurie nebūdingi įprastamvakcininiam procesui. Postvakc. komplikacijos g.b. tikros (susijusios suskiepijimu) ir netikros (po skiepijimo pasikeičia imuninisreaktyvumas).Bendra r-ja po poodinių injekcijų yra bendras negalavimas,silpnumas, galvos skausmai, karščiavimas, kai kada pykinimas, sąmonėspraradimas Vakcinos g.b. silpnos, vidutinės, stiprios.Tai priklauso nuovakcinos tipo ir organizmo reaktyvumo. Imuniteto mechanizmai yra 2:humoralinis (svarbesnis prieš užsikrečiant, apsauginę f-ją atlieka Ac) irląstelinis (svarbus sveikstant nuo virusų ligų, apsauginę f-ją atliekalimfocitai).Imuninis atsakas formuojasi 2-5 savaites.Indukcinė fazė (kainėra Ac) trunka 2 dienas. Ac gaminami periferinėj sistemoj. Gaminaplazmocitai. Produkcijos fazė prasideda po 2 parų. Revakcinacijos daromospakartotinam vakcinavimui. Anatoksinai gaunami iš egzotoksinų, paveikusjuos nedidelės konc. formalino t-lu apie 40C temperatūroje. Tadaegzotoksinas praranda toksiškumą, bet išsaugo imunogeniškumą, todėl patekęį organizmą sukelia Ac sintezę. Jie naud. aktyviaiimunizacijai.Vakcinoterapija naud. gydymui,kai įvedamas toksinas irvykdomas organizmo imuninės sistemos stimuliavimas.Autovakcina taivakcina,paruošta iš gydomo asmens pūlinio išaugintų stafilokokų.60.Seroprofilaktika ir seroterapija Jose naud. gydomieji ir profilaktiniaiserumai, kurie gaunami hiperimunizuojant gyvūnus, iš jų kraujo pašalinusforminius elementus ir fibriną. Serumuose yra Ac, kurie neutralizuojapatogeninius m/o ar jų toksinus. Seruminiai preparatai sukelia pasyvųimunitetą, todėl naud. ligos inkubaciniu periodu. Pagal veikimą serumopreparatai skiriami į antitoksinius, antivirusinius ir antibakterinius.Antitoksiniuose serumuose antitoksinai neutralizuoja egzotoksinus.Antivirusiniuose yra Ac, kurie neutralizuoja virusus ir trukdo jų invazijąį ląst. Antibakteriniuose yra agliutininų ir bakteriolizinų, kurie skatinafagocitozę ir mikrobų ląst. lizę. Kadangi seruminiai prep. yraheterogeniški, tai tai jie turi ir trūkumų: gali sensibilizuoti organizmą,sukelti alergines r-jas, be to, imunitetas trumpalaikis.Todėl yra naud.imunoglobulinai, kurie gaunami iš žm. kraujo, nes jie nėra homogeniški žm.organizmui ir cirkuliuoja kraujyje, sukeldami pasyvų imunitetą. Serumaig.b. suleidžiami į veną (imunitetas įgyjamas tuoj pat),į raumenis ar pooda. Vakcinoprofilaktika atliekama, kai yra daug žmonių imlių kokiai norsinfekcijai.Tai yra epideminė indikacija.Skubi vakcinoprofilaktika atliekamapablogėjus epideminei situacijai. Homologiniai Ig produkuojami organuose, oheterologiniai yra ch. kilmės. Seruminė liga pasireiškia vartojantheterologinius serumus didelemis dozėmis.Ji pasireiškia po 7-14 dienų popirmos Ag injekcijos.Per tą laiką Ag kiekis sumažėja,tačiau likę jungiasisu pradėjusiais gamintis prieš jį Ac. Susidaro tirpus Ag ir Ackompleksas,kuris sukelia imuninį atsaką. Atsakomoji r-ja yrakarščiavimas,bendras negalavimas, išbėrimas. Profilaktika: stengtisišvengti alergenų patekimo į organizmą.61.Chemoterapija yra įvairių ligų gydymas antimikrobiškai veikiančiomis ch.medžiagomis. Chemoprofilaktika taikoma sveikam žmogui,kad apsaugoti jį nuopatogeninių m/o poveikio.Geriausią terapinį poveikį duoda tasch.preparatas,kuris organizme nepraranda antimikrobinio aktyvumo irsunaikina ligos sukėlėją.Antimikrobinio veikimo mechanizmas sudėtingas. Ch.preparatai mikrobus veikia bakteriostatiškai, bakteriocidiškai irantitoksiškai.Veikia LS, NR, ribosomas ir CM.62.Antibiotikai, jų klasifikacija, gavimas.Antibiotikai klasifikuojamipagal kilmę,cheminę sudėtį,veikimo poveikį, veikimo mechanizmą ir veikimospektrą. Pagal kilmę skiriami augalinės,gyvūlinės,grybų (penicilinas), kitųm/o kilmės,pusiau sintetiniai ir sintetiniai.Pagal ch. Sudėtį skiriamiacikliniai, tetracikliniai, aromatiniai, beta laktaminiai, heterocikliniai.Pagal spektrą skiriami priešbakteriniai (kurie gali būti plataus arbasiauro veikimo spektro),priešgrybiniai,priešvirusiniai,imunodepresantai,priešvėžiniai.Pagal veikimo poveikįskirstomi į bakteriostatinį poveikį (inhibuoja m/o augimą,bet jonesunaikina),bakteriocidinį poveikį. Antibiotikai dažn.veikia ląst.sienelę. Kad antibiotikas veiktų,jį reikia pasirinkti pagal veikimospektrą, veikimo būdą.Dozė t.b. adekvati. Antibiotikų terapijoskomplikacijos: alerginės r-jos, disbakteriozė, imuninio atsako slopinimas,lėtinių ligų formų išsivystimas,antrinė infekcija, antibiotikai g.b.toksiški (tetraciklinas).A/b aktyvumas matuojamas mg,o penicilino irstreptomicino- vnt.64.M/o jautrumas antibiotikams M/o antibiotikams g.b.jautrūs, vidut.jautrūs ir atsparūs.M/o jautrumas g.b.įgimtas arba įgytas.Svarbu yra įgytasatsparumas.Tai yra ne rūšies,o štamo savybė.Jų jautrumasnevienodas.Jautrumo nustatymo metodai:1. diskų 2. praskiedimų 3.ekspress.Diskų metodas,kai išauginta mikrobų kultūra sėjama į Petri lėkšt. Ir po touždedami diskai. Pasėlis inkubuojamas termostate.I šmatuojama inhibicijoszona, skersmuo ir pagal lenteles nustatomas jautrumas. Diskais nenustatomosminimalios inhibicijos koncentracijos (MIK).Tai mažiausia a/bdozė,išreikšta antibiotiko vnt/ml ,kuri inhibuoja mikrobo augimą.MIK galimanustatyti skystose terpėse. A/b skiedžiamas,po to sėjamas m/o.MIKreikalinga terapinės dozės nustatymui.Ji būna 2-3 kartus didesnė irpadauginama iš ligonio masės. Antibiotikograma – m/o jautrumoįv.antibiotikams nustatymo rezultatas.65.Stafilokokai.Tai Gram+ lazdelės, išsidėstę kekėmis, aerobai. Auga įv.terpėse, metaboliškai aktyvūs, gamina pigmentus,kurių spalva g.b. nuobaltos iki ryškiai geltonos. Staphylococcus genties svrbiausios rūšys: St.aureus (pagr.žmogaus patogenas), St. epidermidis (sąlyg. patogen), St.saprophiticus (sąlyg.patog.).Stafilokokai nejudrūs, sporų nesudaro,atsparūs išdžiūvimui ir karščiui, bet jautrūs kai kuriom ch. medžiagom. Jiegreitai įgauna atsparumą a/b. Rezistensiškumą antibiotikam lemiaplazmidinis rezistensiškumas, tolerantiškumas. Stafilokokai turiantigeninius polisacharidus. Infekcijos patogenezėj svarbuspeptidoglikanas. Taip pat yra teichoninė r. ir proteinas A. Stafilokokaigamina toksinus ( egzotoksinus, enterotoksinus, toksinio šoko sindromotoksinus) ir fermentus (katalazę,koagulazę).St. aureus sukelia odospūlinius abscesus, pneumoniją, meningitą,sepsį.Lab.diagnostika:mikroskopija, bakteriologinis, serologinis,taip patkatalazės ir koaguliazės testai. Gydoma a/b, autovakcina. Specif.profilaktikos nėra. Svarbi sanitarinė higiena.66.Streptokokai.Tai Gram+, apvalios bakt., sudarančios grandinėles. Kaikurie Ī norm.žm. m/f, kiti sukelia inf.susirgimus.Auga standžioseterpėse,ypač gerai auga terpėse su kraujo ar audinių skysčiu. Vykdohemolizę,yra fak. anaerobai.Pagr.antigenai yra M proteinas,T medžiaga irgrupei specifiškas ląstelės sienelės Ag. Streptokokai išskiria fermentus(streptokinazę,hemolizinus).Stafilokokai sukelia sepsį, reumatą, rožę,streptokokinę anginą.Lab.diag.:bakteriologinis,bakterioskopinis,serologinis metodai.67.Neiserijos. Rūšys: N. gonorrhoea,N.meningitidis, N. lactamica, N.mucosa,N.sicca.Tai Gram- kokai, nejudrios. N. gonorrhoea sukelia gonorėją.Gonorėja perd.tik lyt. Keliu. Gonok.greit įgauna atsparumą a/b, todėlchemoprofilaktika yra ribota. Turi pili, kurios sudarytos iš baltymų.Fermentuoja gliukozę. Imunitetas neišsivysto pilnavertis. Spec.prof.nėra.Meningokokai skirstomi į 9 serogrupes. Meningokokų šaltinis yra sergantysmeningok.infekcija ir nešiotojai. Plinta oro laš keliu. Imlūs asmenys,neturintys imuniteto. Patogeniškumo faktoriai: pilės, polisacharidinėkapsulė, endotoxinas. Dgn.: mikroskopiniu, bakteriologiniu ir imunologiniumetodais. Imunitetas susidaro prieš serogrupes, serovarus ir yrailgalaikis. Vakcinuojama. Vakcinos sukelia aktyvų humoralinį imunitetą.Vakcinuojama kai yra epidemijos grėsmė. Vakcinos sukurtos iš meningokokųpolisacharidų.68.Korinebakterijos.Rūšys: C.bovis,C.diphtheriae,C.renale,C.pilosum irkt.Tai Gram+ lazdelės,fak. anaerobai, nejudrios, sporų nesudaro,turimikrokapsulę,reiklios maitin.terpėm, skaido gliukozę, maltozę, katalazės r-ja teig. Korinebakterijos skirstomos į 3 biovarus:gravis (auga didelėm,pilkom kolonijom),mitis (kolonijos smulkios,lygios) ir intermedius(kolonijos mažos).Turi O (termostabilus) ir K (baltymas, lemiantisspecifiškumą) Ag. Svarbiausi patogeniškumo faktoriai: difterijosegzotoksinas,hemolizinas, fermentai. Korinebakterijų genčiai priklausodifterijos sukelėjas C.diphtheriae, kuris dauginasi gleivynėje ir odosįbrėžimuose. Imunitetą nulemia specifiniai Ac- antitoksinai,esantyskraujyje ir audiniuose (imunitetas antitoksinis). Specif.profilaktika-KDSir AKDS vakcinos ir atliekama revakcinacija. Sukėlėjai identifikuojamipagal fermentinį aktyvumą. Reikia nustatyti ir sukelėjo toksigeniškumą,kuris nustatomas in vivo ar in vitro,atliekant precipitacijos r-ją suantitoksiniu serumu.69.Bordatelės.Rūšys:B.pertussis, B.parapertussis.Tai Gram-,trumposkokobakterijos, turi kapsulę, yra judrių ir nejudrių,griežti aerobai.Terpėse auga lėtai,jautrūs apl. Pokyčiams,turi piles,kurios atliekaadhezijos f-ją,endo ir egzotoksinus, citotoksinus.Bordetella pertussissukelia kokliušą.Tai žmogui patogeniškas m/o,patenkantis perkvėp.takus.Plinta oro lašeliniu keliu.Inf.šaltinis-kokliušu sergantis žm.Specif. profilaktika – užmuštų mikrobų vakcina. Susidaro antimikrobinisimunitetas. Atliekamas bakteriologinis diagnostikos metodas.70.Mycobakterijų šeima.Jos panašios į grybus.Išskiriamos 2gentys:Mycobacterium spp. ir Mycococcus. Mikokokai neturi praktinėsmedicininės reikšmės. Mikobakterijos sukelia tuberkuliozę (M.tuberculosis),raupsus (M.leprae). Taip pat yra M. smegmatis (nepatogeninis m/o),M.bovis,M.avium(neturberkuliozinės mikobakteriozės). Mikobakterijos augalabai lėtai,į terpes pridedama dažų,kurie slopina kt.bakterijų augimą, betnetrukdo augti mikobakterijom). Mikobakterijos yra lazdelės formos,Gram+,nejudrios bakterijos,aerobai,sporų ir kapsulių nesudaro.Yra žmonių irgyvūnų parazitai, atsparūs rūgštims. Riebiosios rūgštys yra virulentiškumofaktorius.Taip pat atsparūs šarmams, alkoholiui, daugumai apl.faktorių.Plinta oro lašeliniu keliu. Pirmiausia veikia nepakankamo atsparumo žmones.Užsikrėsti galima tik tada, kai sukėlėjai patenka į aplinką iš ligonių,sergančių atvira forma. TBC mažina imunitetą, sąlygoja kitų susirgimųformavimąsi. Diagnostika sunki, nes retai tegalima atlikti bakteriologinįtyrimą. Mikobakterijos atskiriamos pagal augimo greitį, augimo t°,fermentinį aktyvumą. Diferencijuojama pagal biochemines savybes. Imunitetasląstelinio tipo,susijęs su tuo, kad į imuniteto formavimasi įjungiamimakrofagai. Yra ir humoralinio tipo, bet Ac koncentracija neturi įtakosimuniteto stiprumui. Spec. profilaktikai naudojama vakcina ir atliekamarevakcinacija pagal vakcinacijos kalendorių.71.Stabligė. Ją sukelia Clostridium tetani, kuri gyvena gyvulių žarnyne.Gali būti ir žmonių žarnyne, kaip laikini žarnyno mikrofloros atstovai. TaiGram (+) lazd., judrios, turi žiuželius ir sporas, neturi kapsulių. Taigriežtas anaerobas, auga kraujo agare. Gamina egzotoxiną.Stabligė yra ūmiinfekcinė liga.Į žaizdą patenka sporos, kurios virsta vegetacinėmisformomis ir gamina egzotoksiną.Tas egzotoksinas pasiekia CNS.Inkubacinisperiodas nuo kelių dienų iki kelių savaičių.Imunitetas nesusidaro.Jissukeliamas tik vakcinuojant. Dgn.: mikroskopiniu, bakteriologiniu tyrimu,atliekamas biologinis mėginys. Užsikrečiama kontaktiniu būdu.Svarbusfaktorius-nekrozavę audiniai, kuriuose susidariusios anaerobinės sąlygos.Vakcinuojama AKDS vakcina, susidaro aktyvus imunitetas. O kai įtariama kadyra užsikrėtęs stablige imuniteto neturintis asmuo, tai leidžiamaspriešstabliginis Ig – susidaro dirbtinis pasyvus imunitetas.72. Dujinė gangrena. Tai yra poliinfekcija, kurią sukelia klostridiniaianaerobai su patogeniniais aerobais. Cl.perfringens – Gram (+) lazd,kapsulių nesudaro, sporas sudaro. Griežti anaerobai, auga anaerobinėseterpėse. Biochemiškai aktyvios, išskiria toksinus (alfa, beta, gama,entero). Dujinė gangrena vystosi esant sunkiems, atviriemsaud.pažeidimamas, t.p. gali būti kai kurių operacijų komplikacija. Gydomakuo greičiau pašalinant nekrozavusius audinius. Dgn.: nerozavęs aud.Mikroskopuojamas, atliekamas bakteriologinis ir imunologinis tyrimai.Inf.šalt – žmogus. Užsikrečiama kont.keliu. Aktyvi imunizacija atliekamaalfa toksina, pasyvi – alfa antitoxinu.73. Clostridium botulinum. Gyvena žmonių viršk.trakte kaip normalios. Gram(+) lazd., judri, sudaro sporas, griežtas anaerobas, skaido gliukozę,dauginasi žuvusiuose audiniuose. Išskiria egzotoxinus. Sukelia botulizmą.Botulizmas nėra infekcija, nes ligą sukelia ne m/o, o jų pagaminti irišskirti toxinai. Žmogus jautrus egzotoxino veikimui, imunitetas susidarytinespėja. Botulizmo tox kiekis, sukeliantis ligą, nesugeba stimuliuoti Aksintezės. Dgn.: mikroskopuojant maisto likučius, ieškoma toxino, bandomaišskirti jį iš ligonio serumo. Spec.prof nėra.74. Clostridium difficile. Randama žmonių virškinimo trakte. Išskiria citoir entorotoxinus. Dgn.: bakteriologiniu ir imunologiniu tyr. Sukeliapseudomembraninį kolitą, manoma, kad ši inf.yra hospitalinė. Prof.: ribotiantimikrobinę terapiją ir atsargiai skirti a/b. Užsikrėtę asmenysizoliuojami.Diagnozuojant išmatose ieškant enterotoksino.76.Escherichia gentis.E.coli-storojo žarnyno gyventojas. Žmogui naudingas,nes sintetina vit. E irK. Tai Gram-, sporų nesudarančios, lazdelės.Turi mikrokapsulę. Fak.anaerobas. Skaido laktozę,manozę,sacharozę. Gerai auga paprastoseterpėse.Turi O, K ir H antigenus. O Ag- termostabilus,K ir H-termolabilūs.Turi piles,kurių pagalba prisitvirtina prie epitelio paviršiaus (tai pagr.patogeniškumo faktorius). Išskiria termostabilų ir termolabilųenterotoksinus, endotoksiną, kuris yra sienelės LPS. E.coli sukelia šlapimotakų inf., sepsį,pneumoniją, skrandžio ir žarnyno ligas. EnterotoksigeninėsE.coli (ETEC) sukelia keliautojų diarėją, enterohemoraginės E.coli (EHEC)sukelia paprastąją diarėja, hemolizinį kolitą. Ešerichiozė plinta fakaliniuoraliniu būdu,per maistą. Gydoma a/b. Persirgus imunitetastrumpalaikis.Vakcinacijos nėra. Lab. diagnostika- bakteriologinis tyrimas,kurio metu išskiriama gryna kultūra, nustatomas biocheminis aktyvumasnustatomas serotipas ir patogeniškumo faktoriai, daromoantibiotikograma.Specif. profil.nėra. Atliekama vandens kokybės kontrolė.77.Salmonella gentis.Priklauso Enterobacteriaceae šeimai.Rūšys:S.typhi,S.paratyphi A, S.paratyphi B, S.enteritidis, S.typhimurium.Salmonelos yra Gram- lazdelės, judrios,sporų ir kapsulių nesudaro.Dauginasi paprastose mitybinėse terpėse,skaido gliukozę iki rūgščių irdujų,nefermentuoja laktozės.Turi O (termostabilų), K ir H Ag. Patogeniškumofak.: pilės, endotoksinas (sukelia karščiavimą), enterotoksiną. S.typhi irparatyphi sukelia vidurių šiltinę.Salmoneliozę sukelia S.typhimurium irS.enteritidis. Sergant vidurių šiltine susidaro stiprus imunitetas,todėlpakartotinai užsikrečiama retai. Persirgus salmonelioze stiprus imunitetasneįgyjamas. Diagnozuojama bakteriologiniu, serologiniu tyrimais. Infekcijosšaltinis – sergantys vidurių šiltine ir bakt. nešiotojai. Salmoneliozėsšaltinis – gyvūnai. Dažniausiai užsikrečiama valgant termiškai nepakankamaiparuoštą infekuotą galvijų mėsą.Salmoneliozei specif. profilaktikos nėra,ovidurių šiltinei-negyva S.typhi, atenuota ir kombinuotavakcinos.Vakcinuojama pagal epidemiologinius tyrimus.78.Shigella gentis. Rūšys: Sh. dysenteriae, Sh.boydii, Sh.sonnei,Sh.flexneri. Į apl. patenka su sergančio žm. išmatomis.Jos mažai atspariosaplinkos fiziniams ir ch. veiksniams. Tai Gram-, sporų nesudarančios,lazdelės, fak. anaerobai,nejudrios,kapsulės neturi Tai žm.patogeniškim/o.Turi O,K ir H Ag. O – termostabilus,H ir K- termolabilūs.Patogeniškumoveiksn. – pilės ir egzotoksinas,kuris veikia CNS.Dizenterija serga tikžmonės, plinta fekal. oral. būdu,per maistą, kontakto metu.Taip pat ligąplatina musės.Imunitetas trumpalaikis. Diagnozuojama mikroskopavimobūdu,serologiniu tyrimu.79.Pseudomonadaceae šeima.Tai Gram- lazdelės,sporų nesudaro,turi kapsulę,žiuželius, piles. Yra griežti aerobai, nereiklūs maitinamom terpėm, yrahospitaliniai žymekliai. Turi O ir H Ag. Antigeninėm savybėm pasižymikapsulė ,pilės, fermentai.Išskiria toksinus (endo,egzo,citotoksinus),hemolizinus. Rūšys: P.aeruginosa, P.fluorescensP.mallei, P.pseudomallei ir kt. Pseudomonos randamos dirvožemyje,vandenyje,gyvūnuose, augaluose. P.aeruginosa – žm. norm. m/f., gali gyventiviršutiniuose kvėp. takuose. Kadangi tai sąlyginai patog. m/o, tai inf.sukelia, kai patenka į vietas,kur sumažėjęs vietinis rezistensiškumas. P.aeruginosa sukelia celiulitą, žaizdų inf., pneumoniją, akių inf., šlapimotakų inf. Imunitetas antitoksinis arba antibakterinis. Diagnostikamikroskopuojant ar atliekant bakteriologinį ir serologinį tyrimą.Serologinio tyrimo metu nustatomi Ac ligonio kraujyje agliutinacijos,komplemento surišimo r-jomis. P. aeruginosa yra hospitalinių inf.sukelėjas, todėl jo sukeltos ligos sunkiai gydomos,nes atsparūs a/b.Inf.plinta kontaktiniu keliu.Specif. profilaktikos nėra.80.Vibrionaceae šeima.Tai Gram-, judrios lazdelės,randamos gėlamevandenyje. Rūšys: V.cholerae, V.parachemolyticus,V.mimicus ir kt. Virionairandami nešiotojų organizme.Su išmatomis patenka į apl. ir užteršia vandenįir maisto produktus. Tai judrios lazdelės, turi žiuželį, sporų ir kapsuliųnesudaro, turi O ir H antig., išskiria entero, endo toksiną, hemolizinus,patogeniškumo ferm. V. Cholerae nereikli terpėms, neatspari rūgštis,fermentuoja sacharozę ir manozę, yra aerobė arba fakult. anaerobai.V.cholerae suk. cholerą. Užsikrečiama fekaliniu- oraliniu būdu. Spec.gydymo nėra. Spec.profilaktika – negyva vakcina. Imunitetas trumpalaikis.Lab.dgnst – mikroskopuojant, bakteriolog.tyr. ir imunologiniu metodu.85.Orthomyxoridae šeimai priklauso Influenzavirus gentis, klas:dvi gentys,1-influenzavirus A ir B, 2-influenzavirus C,I tipus skirstomi pagalnukleokapsides baltymus ir matrikso Ag.Pagal apvalkalo glikoproteinus-hemagliutinina (H) ir neuramidaze (N) skirstomi į subtipus. H-receptoriaituri protekciniu savyb-agliutinuoja eritrocitus. N svarbi viruso išėjimuiiš inf. last, prisitvirtinimui prie kvep. takų gleivinės lastelių. H ir N-kintantys antigenai. Dvi kintamumo formos: Ag ”šiftas” ir Ag ”dreifas”.Šiftas yra RNR rekombinacijos pasekmė. Dreifas yra taškinių mutacijųgenuose rezultatas. Epidem.Inf saltinis-sergantis zmogus.Plinta orolaseliniu budu. Imlus yra zmones,neturintys imuniteto pries virusoprotekcinius Ag. Lab diag.1Virusologine diag.Virusai indukuojamihemagliutinacijos re-ja,identifikuojami hemagliutinacijosslopinimo,imunofluorestencijos,komplimento sujiungimo reakcijomis.2Imun.diag (indikuojami gripo viruso Ag) a)Seralogine diag. Ac pries H ir NAg rodo imuniteta gripui. Padidejes Ac titras patvirtina gripodiagnoze.Spec prof.1Inaktyvuotos vakc is cirkuliuojanciu A ir B gripoviruso tipu ir subtipu.Vietinis ir lastelinis imunitetas nesusidaro.2 Gyvosatenuotos gripo vakcinos is nevirulentisku viruso subtipu,sukelia vietiniimuniteta.Paramyxoviridae seima Simetrijos tipas spiralinis.Genoma sudaro vienagrandelinijine RNR.Apvalkale yra H ir baltymu su N funkcijomis.Klasif. Trysgentys 1.Paramyxovirus;a)paragripo ;b)kiaulytes(parotito)2.Morbillivirus,a)tymu 3.Pneumovirus a)respiracinis-sincitinis (RS)Paragripo virusai Yra 4 serotipai,sukelia persalimo ligas.Epid plinta orolas keliu,nuo sergancio zm.Lab diag 1Vir diag-indikuojami hemadsorbcijostestu,identif hemadsorbcijos slopinimo ir imuno fluorescencijos reakcijomis2Imun diag-a)ser.nustatomas Ac titro augimas ELISA testais, komplementosujingimo b) viruso Ag indikavimas tir. Medz ELISA reakcijomis.Spec prof-gyva atenuota vakcina.Kiaulytes vir.Epid-inf salt.-sergantis žm.Plinta oro laš būdu.Lab diagliaga nustatoma pagal klinikinius simpt.1 vir tyrimas-virusas indikuojamasir identifikuojamas imunologiniais testais.2Imun –a) ser –Ac titro augimasb) Ag indikavimas imunologiniais test.Spec prof-gyva atenuotavakcina.Skiepijami vaikai pagal vakcinacijos kalendoriu.Persirgus imunitetas visam gyvenimui,inkubacinis ligos periodas 2-3savaites. Tymu vir.Priklauso morbillivirus genciai. Serovaru neturi. EpidPlinta oro las,hematogeniniu keliu ir per buities daiktus,nuo serganciožm.Lab diag 1Vir –virusai identif imunologiniais tyr.2 Imun diag a) virusoAg indikavimas b)virusu NR indikavimas c) ser –Ac titro augimas. Spec prof– gyva atenuota vakcina (pagal vakcinacijos kalendoriu)Respiracinis-sincitinis vir priklauso pneumovirus genciai,sukelia vietineinfekcija. Epid plinta oro las keliu.Imunitetas vietinis nepatvarus .Labdiag 1vir 2 Imun-Ag indikacija ELISA testu.Spec prof –gyva atenuotavakcina.86.Adenoviridae šeima Genoma sudaro dvigrande linijine DNR.Apvalkaloneturi,simetrijos tipas kubinis.Kapsides strukturoje yra siulines formosreceptoriai,kuriuose yra konkreciam tipui specifiski Ag ir nulemia toviruso tipo adsorbcija prie lasteliu ir hemagliutinacija.Dauginasi tikepitelinese lastelese.Kultivuojami audiniu kulturose,kuriose sukeliaCE.Virusai sukelia kvep taku,zarnyno,slapimo taku infekcijas.Lab diag 1 Vir-indikuojami pagal CE, identifikuojami komplemento surisimo r-jomis. 2Imun.:a)virusu Ag indikavimas ir imunofermentine r-ja. b)ser.-Ac nustatomipries grupinius Ag komplemento surisimo r-joje. Ac nustatomi poriniu serumumetodu. Epid Plinta oro- laseliniu, fekaliniu-oraliniu ir kontaktiniukeliu. Inf. saltinis-sergantis zm. Spec.prof.: 1-gyva atenuota peroralinevakc. 2-inaktyvuota korpuskuline vakc.91.Hepatitu virusai E. Priklauso Caliciviridae seimai,RNR.Plinta fek-oraliniu keliu,nera onkogeniskas, dauginasi zarnyne. Lab diag Imun.:a)Agieskoma ismatose tik ligos pradzioje, veliau-kepenu punktate. b)Agindikavimui-imunofermentines r-jos. c)NR indikavimas polimerazes grandininer-ja. d)ser.:ieskomi Ac(sergantis ar tik turejo kontakta atskiriama pagalIg:sergantis-Ig G, nesergantis-Ig M).Spes prof.1) korpuskuline vakcina suadjuvantu.Susidaro aktyvus imunitetas. 2)HAV imunoglobulinas-ekstrineiprof., imunitetas pasyvus. B. Priklauso Hepadnaviridae seimai.Plintakontaktiniu keliu, onkogeniskas, DNR, kubine simetrija, vid. dydzio,intansyviai dauginasi kepenu last, turi atvirkstine transkriptaze, kurireikalinga replikacijai.Inkub per 30 d, gali ilgai persistuoti nesukeldamasjokiu simptomu. Turi apvalkala su HBs Ag, nukleokapside su HBc Ag ir HbeAg.Ac pries HBs Ag apsaugo nuo inf. Atsparus. Dauginasi hepatocituose, juuztenka nedaug,kad sukeltu inf.Sunkiai auga audiniu kulturoje. Lab diag1.Imun-naud imunofermentines r-jos:a)NR indikavimas polimerazes grandininer-ja,b)ser-nustatomi Ac pries atskirus Ag,nustatomi Ig. Spec prof- HBVvakcina sukelia aktyvu humoralini imuniteta, skiepijamos rizikosgrupes.2.HBV Ig-greitos prof. atveju.C. Priklauso Flaviviridae seimai, RNR,vid dydzio.Plinta greitai,linkesilgai persistuoti,sukelia besimptomes inf.,taciau igauna chronine eiga.Labdiag –kaip HBV.Spec prof nera.D. RNR,apvalkalas is HBV HBs Ag.Sukelia tik misria inf ,nes neturistrukturu jungimuisi prie kepenu last. Tai defektinis virusas.Kaddaugintusi reikia HBV,neturi HBs Ag, i hepatocita patenka tik jiprisijunges.Spec prof-kaip HBV.93.Rhabdoviridae seima. Vienagrande linijine RNR,turi apvalkala,simetrijaspiraline.Klasifik:2gentys: 1-Lyssavirus(pasiutliges). 2-Vesiculovirus(vezikulinis stomatitas).Pasiutliges virusas. Priklauso Lyssavirus genciai. Tai umi CNS infekcija,antigeniskai homogeniska. Epid-uzsikreciama ikandus inf gyvunui,zm.infsaltiniu nebuna. Lab diag-1)vir-auginamas lasteliu audiniukulturoje.,2)imun-a)Ag nustatymas ELISA testais,b)NR nustatymas PGR. Specprof- 1)inaktyvuota antirbine vakcina susidaro aktyvus imunitetas,2)antirabinis homologinis Ig-Ac neutralizuoja i zaizda patekusiusvirusus.Vesiculovirus infekuoja arklius,galvijus,kartais žmogų. Virususperneša uodai.94.Retroviridae seima. Vienagrande linijine RNR, dvi identiskosmolekules,turi apvalkala,simetrija kubine,turi atvirkstine transkriptaze.Klasifik: 1-Oncovirinae poseimis-Oncovirus A,B,C,D gentys;2-Lentivirinaeposeimis(ZIV virusas).Onkogeniniai virusai sukelia leukemijas, sarkomas.Egzogeniniai virusai plinta horizontaliai. Endogeninių virusų genomasrandamas žinduolių ląstelėse,kai yra inf. požymių.Buvo išskirti 2 žmogausTlimfocitų virusai (HTLV-1,2). HTLV-1 sukelia piktybinę T leukozę žmonių.95.ŽIV virusas. yra du tipai ŽIV, kurie skiriasi Ag,plinta kontaktiniukeliu.ŽIV virionas sferinės formos.Išorinį apvalkalą sudaro dilipidinissluoksnis.Šerdinėj daly yra RNR, atvirkštinė transkriptazė ir baltymai.ŽIVinfekavus makrofagus, sumažėja chemotaksis.Makrofagai nežūsta ir tampapagrindiniu virusų rezervuaru, išnešioja virusus po organus, limfmazgiuosekontakto metu infekuoja T helperius. Uzsikretus ZIV virusas patenka įkrauja,po dvieju triju sav atsiranda nespec ligos simptomai, po keliu savsimptomai praeina, taciau zm tampa infekuotu, jis nesioja virusa ir pokeliu metu suserga imunodeficitu.ŽIV pasižymi mimikrija, nes kai kurie jųapvalkalo baltymai labai panašūs į žmogaus ląstelių receptorius.Diagnostinęreikšmę turi T helperių ir T suspensorių kiekybinis santykis. Diag daromaimunograma. Atliekama ser, ieskoma Ac imuno fermentiniutestu.Chemoterapiniai preparatai sulėtina ŽIV dauginimąsi žm. organizme.Tačiau pilnai nepasveikstama.