kuno mase

Kūno masė

Masė – fizikinis dydis, intuityviai suvokiamas kaip medžiagos kiekio matas.
Masės matavimas. Kilogramas. Vienas kūnas gali būti sudarytas iš didesnio kiekio medžiagos, kitas – iš mažesnio kiekio. Tuo atveju sakome, kad vieno kūno masė(lot. massa – luitas, gabalas) mažesnė, o kito didesnė. Akivaizdu, kad stiklinės vandens masė mažesnė už kibiro vandens masę. Pagal masę galima palyginti ir tuos kūnus, kurie pagaminti iš skirtingų medžiagų. Pavyzdžiui, geležinio tašelio masė didesnė už tokio pat tūrio medinės trinkelės masę. Masė – fizikinis dydis; jis žymimas raide m.
Ar gaalima fizikoje matuoti masę taip, kaip siūloma pateiktame recepte?
Pagrindinis SI masės matavimo vienetas yra kilogramas:
[m] = 1 kg.
XVIII a. pabaigoje, kuriant metrinę sistemą, kilogramas buvo apibrėžtas kaip 1 dm3 (1 litro) 4 °C temperatūros vandens masė. Kilogramo etalonas yra 39 mm skersmens ir tokio pat aukščio ritinio formos svarstis, pagamintas iš platinos ir iridžio lydinio. Kaip ir metro etalonas, jis saugomas Tarptautiniame matų ir svarsčių biure netoli Paryžiaus.
Be pagrindinio SI masės vieneto, plačiai vartojami daliniai bei kartotiniai masės vienetai.
Kiti masės matavimo vienetai
Vieneto pavadinimas Žymėjimas Ryšys su 1 kg
1 tona 1 t 1 t = 1000 kg
1 centneris 1 cnt 1 cnt = 100 kg
1 gramas 1 g 1 g = 0,001 kg
1 miligramas 1 mg 1 mg = 0,000 001 kg
Brangakmenių ir perlų masė paprastai matuojama nesisteminiais vienetais, kurie vadinami karatais: 1 ct = 0,2 g.
Kūnų masės palyginimas
Išmatuoti kurio nors kūno masę – tai palyginti ją su etalono mase, t. y. nustatyti, kiek kartų ji

i didesnė ar mažesnė už etalono masę. Praktikoje kūnų masė lyginama su mase svarsčių, pagamintų pagal etaloną.
Kaipgi palyginti kūno ir pagal etaloną pagamintų svarsčių masę? Tam tikslui naudojami masės matavimo prietaisai – svarstyklės (1 pav.). Jos esti įvairių rūšių: buitinės, mokyklinės, laboratorinės, svirtinės, elektroninės ir t. t.
Svarbiausios svarstyklių dalys yra strypas (svirtis), galintis laisvai suktis apie tašką jo viduryje, ir prie to strypo galų prikabintos dvi lėkštės. Ant jų dedami lyginami kūnai. Jeigu tų kūnų masė yra vienoda, tai svarstyklės esti pusiausviros. Vadinasi, norint išmatuoti kurio nors kūno masę, reikia ant vienos svarstyklių lėkštės dėti tą kūną, o ant kitos – įvairius žinomos masės svarsčius tol, kol jie atsvers matuojamą kūną, t. y. kol nusistovės svarstyklių pusiausvyra. Tada visų svarsčių masė bus lyygi sveriamo kūno masei

Kūno svorio matavimas. Norint žinoti tikslų žmogaus kūno svorį, reikėtų prisiminti, kokie faktoriai galėtų iškreipti šį rodiklį. Prieš sveriant, žmogus turėtų būti nusiavęs batus, storesnius viršutinius drabužius (geriausia, kai apsivilkęs tik apatiniais baltiniais). Jei žmogus apsivilkęs ir viršutiniais drabužiais, nuo gauto skaičiaus reikėtų atimti 0,5-1 kg, atitinkamai įvertinant, kiek galėtų sverti apranga. Be abejo, registruojant kūno svorį, tikslumas šiuo atveju nukenčia.
Sergant kai kuriomis ligomis (pvz., inkstų, kaupiantis skysčiui pilvo ertmėje), gydytojas nurodo stebėti kūno svorį (pvz., kas dieną ar ka

artą į savaitę), vertinti, ar jis didėja, ar mažėja, kokiu intervalu. Tuomet svorio kitimus reikėtų žinoti ypač tiksliai. Svertis reikėtų tuo pačiu paros metu (pvz., ryte atsikėlus).
Tam, kad įvertintume, ar kūno svoris yra normalus, ar yra viršsvoris, ar nepakankama mityba, reikia apsiskaičiuoti kūno masės indeksą (KMI). Jis gaunamas kūno masę (kg) padalinus iš ūgio (metrais) skaitinės reikšmės kvadrato. Pvz., jei žmogus sveria 65 kg, ūgis 1,75 m, kūno masės indeksas ( KMI ) = 65 / (1,752) = 22,2244≈22,2.

Kūno Masės Indeksas (KMI) – tai ūgio ir svorio santykio rodiklis, leidžiantis įvertinti ar žmogaus svoris normalus ar yra antsvoris bei nutukimas. Šis indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = Kūno masė (kg) / Ūgis (m2).
Esant nutukimui, padidėja rizika susirgti įvairiomis ligomis
Dažnai girdime kalbant apie šiais laikais visuomenėje susiformavusį požiūrį į sveiką organizmą ir normalų kūno svorį. Vis galvojame apie poreikį atsisakyti poros ar net keliasdešimties papildomų kilogramų. Užtenka tik žvilgtelėti į veidrodį ir organizmą pradedame atakuoti įvairiausiomis dietomis ar fiziniais pratimais. Dažniausiai nė nesusimąstome nei apie sveikatą, nei apie tai, ar mūsų svoris yra normalus, o gal dietų laikytis mums visai nereikia. Taigi, nepaliaujamai galvojant apie kūno svorį, įvairias dietas, išsiugdomas neadekvatus savo kūno svorio vertinimas, sutrinka mitybos įpročiai, nuolat valgoma per mažai arba per daug. Taip įsisukame į užburtą ratą – valgome per daug, vėliau laikomės dietos, ir vė

ėl valgome, o mūsų svoris vis „šokinėja“ ir nepaliaujamai auga.

Siekiant išlaikyti normalų, nuolatos nekintantį kūno svorį, pirmiausia turėtume mokėti jį apskaičiuoti. Į pagalbą dietologai pataria pasitelkti kūno masės indekso (KMI) skaičiuoklę. KMI skaičiuoklė padės nustatyti, ar mūsų svoris yra normalus, parodys, jei esame per liesi, ar turime antsvorio, o gal esame nutukę.

KMI skaičiuojamas matuojant žmogaus svorį bei ūgį. KMI apskaičiuojamas pagal formulę:

KMI = svoris (kg) padalintas iš ūgio (m) kvadratu. KMI skaičiuoklė.

KMI (kg/m²) Kūno svoris
18,5 per mažas
18,5-24,9 normalus
25-29,9 antsvoris
30-34,9 Ilaipsnio nutukimas
35-39,9 II laipsnio nutukimas
40,0 III laipsnio nutukimas

Manoma, kad idealiausia kūno masė yra tuomet, kai KMI yra 22,5 kg/m2.
Pvz. 63 kg sveriančios 1,67 m ūgio moters svoris laikomas idealiu.

Jeigu KMI nesiekia 18,5 balų, moteris ar vyras turėtų susirūpinti per mažu savo kūno svoriu. Esant per mažam svoriui, padidėja rizika susirgti įvairiomis ligomis. Vis dažniau merginoms, rečiau vyrams diagnozuojamos tokios sunkios ligos kaip anoreksija ar bulimija. Esant nepilnavertei mitybai organizmas negauna pakankamai maistinių medžiagų – baltymų, angliavandenių, riebalų, įvairių vitaminų ir mineralų. Dėl šios priežasties energijos apykaitai reikalingas medžiagas organizmas priverstas gauti iš raumenų ir riebalų masės, o tai išsekina organizmą.

Jeigu KMI yra 18.5 – 25 balai, kūno svoris laikomas normaliu ir jam nereikalingas joks gydymas. Siekiant išlaikyti tokį kūno svorį, patariama sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviam.

Turintiems antsvorį priskiriami vyrai ir moterys, kurių KMI sv

vyruoja tarp 25 ir 30 balų. Šiems žmonėms rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis didėja, jau reikėtų susirūpinti savo svoriu, pakeisti kai kuriuos mitybos įpročius, daugiau judėti.

žmonės, kurių KMI perkopia 30 balų, jau yra laikomi nutukusiais. Jie labai rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tokių žmonių svorio mažinimui rekomenduojama vartoti vaistus.

Medicininė praktika rodo, kad dažnai asmenims, kurių KMI yra aukštesnis negu 35 balai, ypač padidėja kraujospūdis, todėl yra ženkliai didesnė rizika, kad išsivystys širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijos. Smarkiai nutukusiems vyrams ir moterims dažniau diagnozuojamas cukrinis diabetas, tulžies pūslės akmenligė, kraujagyslių ligos, padidėja insulto bei infarkto tikimybė. Jie turėtų keisti neteisingus savo mitybos įpročius ir pradėti aktyviai sportuoti. Gydymas vaistais gali padėti sumažinti antsvorį.

Mitybos įpročių keitimas – ilgalaikis procesas, neišsiugdomas per kelias dienas ar savaites. Keisti mitybos įpročius ar pradėti sportuoti reikėtų labai pamažu – iš lėto pripratinti organizmą prie didėjančio fizinio krūvio ir liesesnio maisto. Tik nuoseklumas ir sistemingumas padeda pasiekti norimų rezultatų.

Nereikėtų pamiršti, kad žmogaus kūno svoris priklauso ne tik nuo mūsų norų, bet ir nuo kitų faktorių, todėl KMI skaičiuoklė – tik orientacinis instrumentas, nurodantis, ar jau atėjo laikas susirūpinti kūno svoriu.

Medikai primena, kad KMI nėra tikslus, jeigu žmogaus fizinis pasirengimas yra didesnis nei vidutinis. Šių žmonių KMI gali būti aukštesnis, nei normalus, kadangi jų raumenų, kurie sveria daugiau nei riebalai, masė yra didesnė, pvz. sportininkų. Juo labiau KMI nereikėtų vadovautis nėščiosioms.

Jei KMI signalizuoja apie nutukimą, rekomenduojama apsilankyti pas specialistus, kurie įvertins antsvorio, nutukimo paveldimumo ar kitus faktorius, patars, kaip pakeisti mitybos įpročius, rekomenduos tinkančius fizinius pratimus arba gydymui skirs efektyvius, klinikiniais tyrimais patvirtintus vaistus.

Dar svarbesnis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos rodiklis yra pilvo apimtis. Vyrams rekomenduojama mažiau negu 102 cm, moterims – mažiau nei 88 cm. Jeigu jūsų pilvo apimtis didesnė nei nurodyta, apie pagalbos priemonių kompleksą reikėtų pasitarti su gydytoju.

Turinys:

1. Kūno masė. Masės matavimo vienetai ................1psl.

2. Kūno masės palyginimas. Kūno svorio matavimas ...........2psl.

3. Kūno masės indeksas. Kūno svoris ....................3psl.

4. Kūno masės ineksas {tęsinys} ......................4psl.

Leave a Comment