Vaikų, paauglių ir jaunuolių širdies ir kraujo sistemos ypatumai. Fizinio aktyvumo poveikis

Turinys

Įvadas

Vaikų, paauglių ir jaunuolių širdies ir kraujo sistemos ypatumai

• Širdies dydžio pasikeitimai

• Širdies veiklos pokyčiai:

• Širdies susitraukimų dažnis

• Elektrokardiografiniai požymiai

• Sistolis ir minutinis kraujos tūris

• Arterinis kraujo spaudimas

• Kraujo savybių pokyčiai

• Kraujo tūris

• Eritrocitai, hemoglobinas

• Leukocitai

Fizinio aktyvumo įtaka širdies ir kraujo sistemai

• Morfologiniai pakitimai:

• Širdies tūris, masė

• Funkciniai pakitimai:

• Širdies susitraukimų dažnis

• Sistolinis tūris

• Minutinis kraujo tūris

• Arterinis kraujo spaudimas

• Kraujo pokyčiai dėka FA

Išvados

Įvadas

Vaikui augant ir bręstant vyksta įvairūs organizmo pokyčiai
(kokybiniai, kiekybiniai ir diferenciniai). Tobulėja centrinė nervų
sistema, kinta endokrininių liaukų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo
sistemos ir taip toliau.Šie visi pokyčiai padeda „mažam žmogučiui“
išsirutulioti į žmogų , turintį sudėtingą, preciziškai tobulą subrendusį
organizmą. Ikki 20 metų vyrauja progresyvūs asimiliacijos reiškiniai, po to
kuriam laikui nusistovi pusiausvyra, ogyvenimo antroje pusėje žmogaus
organizme įsivyrauja regresyvūs disimiliacijos reiškiniai.

Žmogaus organizmas ontogenezėje formuojasi veikiant dviem faktorių
grupėm:

1. Veikiant įgimtiems, vidiniams, endogeniniams faktoriams. (jie gana

mažai keičiasi, perduodami iš kartos į kartą);

2. Veikiant egzogeniniams faktoriams, išorės aplinkos faktoriams (pvz.

Fiziniam aktyvumui).

Savo referate ir bandysiu atskleisti vaikų, paauglių ir jaunuolių
širdies ir kraujo pokyčius jiems augant ir bręstant. Antroje referato
potemėje aptarsiu fizinio aktyvumo įtaką širdies ir kraujo sistemai, juk
reguliarūs fiziniai pratimai stiprina sveikatą, visapusiai fiziškai lavina
organizmą, o kartu ir daro laabai didžiulę įtaką mano aptariamai sistemai.

Širdies dydžio pasikeitimai

Embriono stadijoje, dešinė širdies pusė yra beveik to paties tūrio
kaip ir kairioji. Situacija žymiai keičiasi po gimimo – kairioji širdies
pusė, o ypač kairysis skilvelis, auga daug greičiau, nei dešinioji širdies
pusė. Progresuojanti kairiojo skilvelio hipertrofija yr

ra susijusi su tuo,
kad kairysis skilvelis pumpuoja kraują didesniu spaudimu ar pasipriešinimu
nei dešinysis skilvelis.

Širdies dydis didėja nuo gimimo iki pačios pilnametystės. Augimo
kreivė panaši į kūno svorio, o dar labiau į liesos kūno masės kreivę. Vos
gimus širdies tūris yra maždaug 40 cm3. Tūris padvigubėja iki 6mėnesio,
padidėja keturis kartus iki maždaug 2 metų amžiaus, ir iki pilnametystės
pasiekia maždaug 600-800 cm3. Nuo 7 iki 14 metų širdies tūris padidėja 30-
35 %, o lytinio brendimo metu (nuo 14- 18 metų) širdies tūris padidėja 60-
70%. Paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos ypatingas bruožas tas, kad
širdies ertmių tūris padidėja daugiau negu kraujagyslių spindis. Ši
disproporcija gali būti viena iš juvenilinės hipertrofijos atsiradimo
priežasčių. Be to, reikia pažymėti, kad pubertaliniu periodu širdies tūris
didėja ne tokias sparčiais tempais, kaip pagrindinai antropometriniai
rodikliai, todėl širdies tūrio santykis su kūno mase ir ūgiu mažesnis, nei
kitose amžiaus grrupėse. Dėk akseleracijos šiuolaikinių paauglių širdies
matmenys yra didesni nei jų bendraamžių prieš 15-20 metų. Skaičiuojant
pagal kūno svorį, vaikystėje ir paauglystėje širdies tūris atitinka maždaug
santykiu 10 cm3/kg. Širdies matmenys greičiausiai didėja iki vienerių metų
amžiaus ir vėliau, lytinio brendimo metu, kai labai suaktyvėja vidaus
sekrecijos liaukų funkcija. Apibendrinant, širdies masė didėja augant
organizmui, tačiau lėčiau nei viso kūno masė. Šie duomenys, parodyti 1
lentelėje, yra pagrįsti 237 berniukų širdžių skersmens dydžiais.

Kai chronologinio amžiaus poveikis yra statistiškai kontroliuojamas
su daline koreliacija (sąsaja), ryšys tarp širdies tūrio ir kūno svorio (r
=0,74) yra di
idesnis nei širdies tūrio ir ūgio (r =0,48). Kai amžius nėra
statistiškai kontroliuojamas, ryšys tarp širdies tūrio ir kūno svorio yra
dar didesnis (r =0,90) (Bouchard et al. 1977). Nuosekliai stebint 40
Čekoslovakijos berniukų ( nuo 11 iki 18 metų amžiaus) , pastebėtas dar
didesnis ryšys tarp širdies tūrio ir liesos kūno masės (Cermak ir Parizkova
1975).

Širdies masė,pagal skrodimo duomenis, didėja nuo gimimo iki 30-40
gyvenimo metų (Seo et atl. 2000). Tačiau santykis tarp širdies masės ir
kūno svorio proporcingai mažėja vaikystėje ir paauglystėje (žiūrėti
brėžinį apačioje). Derinant 1 lentelės ir šio brėžinio duomenis aiškiai
matome, kad augant širdies tūris didėja labiau nei kūno svoris.

Iš širdies funkcinės perspektyvos, kairiojo skilvelio dydis yra svarbi
morfologinė širdies charakteristika. Kairiojo skilvelio dydį įtakoja
miokardo – viduriniojo širdies raumens – darbas. Šis veiksnys labai
akivaizdus paauglystėje ir pilnametystės pradžioje (De Simone et al. 1998).
Kairiojo skilvelio dydis, kaip buvo apskaičiuota echografiškai, yra
tiesiogiai susijęs su kūno svoriu ir proporcingai susijęs su ūgiu (žiūrėti
į brėžinį apačioje).

[pic]

Berniukų ir mergaičių kairiojo širdies skilvelio dydis panašus iki 9-
12 metų amžiaus, bet vėliau berniukams auga daug greičiau, netgi
išreiškiant pagal kūno svorį (De Simone et al. 1995). Paauglių atletų,
kurie užsiima ištvermės reikalaujančiu sportu (pvz. plaukikai arba ilgųjų
distancijų bėgikai), širdies tūris ir kairysis skilvelis didesnis, nei ne
atletų. Šis skirtumas atspindi reguliarių treniruočių įtaką.

Širdies struktūrinė diferencijacija pasibaigia 16-17 metų amžiuje, ir
jos rodikliai, išskyrus tūrio matmenis, panašūs į suaugusio žmogaus širdies
rodiklius. Širdies matmenys ma

ažiau pasiduoda akseleracijai ir todėl jos
vystymosi tempai dažnai mažesni nei išilginių kūno matmenų ir kūno masės
rodiklių didėjimo tempai. Tada širdies funkcija būna nepakankamai
ekonomiška, turi ne pakankamą funkcinį rezervuarą, pasižymi prastu
prisitaikymu prie fizinio krūvio bei pasikeitusios aplinkos (arba H2O
temperatūros, barometrinio slėgio ir kt.)

Širdies veiklos pokyčiai

Širdies susitraukimų dažnis

Vaikų širdies susitraukimų dažnis yra labai labilus rodiklis. Širdies
susitraukimų dažnis keičiasi ne tik augant, bet ir dėl vidinių ar išorinių
dirgiklių poveikio. Temperatūros pokyčiai, emocijos, raumenų darbas dažnina
širdies susitraukimus. Augančio ir bręstančio vaiko širdies susitraukimų
dažnis gerokai sulėtėja ir pubertaliniame periode jau atitinka suaugusio
žmogaus širdies susitraukimų dažnį. Širdies susitraukimų dažnio retėjimas
augant susijęs su:

1. morfolginiu ir funkciniu širdies vystymusi;

2. sistolinio kraujo tūrio didėjimu;

3. nervo klajoklio centrų poveikio didėjimu.

Pubertaliniame periode padažnėja akselerantų santykinis pulsas, tai
susiję su staigiu neuroendokrininių funkcijų persitvarkymu, kurio metu
sutrinka ryšys tarp viso organizmo vystymosi dinamikos ir širdies
tobulėjimo tempų.

Vidutinis naujagimio širdies dažnis yra apie 140 susitraukimų per
minutę, tačiau kiekvienam kūdikiui gali būti labai skirtingai, norminis
nukrypimas – apie 20 dūžių per minutę. Širdies dažnio pokyčiai augant yra
pavaizduoti šiame brėžinyje, kuris sudarytas remiantis įvairaus amžiaus
vaikų duomenimis, Denverio vaikų mokslinio tyrinėjimo konsiliume.Vidutinis
širdies tempas parodytas kaip pagrindinė būsena, vaikams sėdint nejudant.
Bet kokiame amžiuje pagrindinis širdies tempas( dažniausiai matuojamas
vaikui miegant) yra mažesnis nei tempas, pamatuotas vaikui sėdint.

Pagrindinis (bazinis) širdies tempas lėtėja nuo gimimo , kai širdis
susitraukia 140 k./min, iki 1 metų am

mžiaus – širdis susitraukia 100 k./min,
trejų- suretėja iki 105 kartų per minutę. Pagrindinis širdies tempas
nuolat mažėja vaikystėje, taigi maždaug 6 metų amžiuje širdis vidutiniškai
susitraukia 80 k./min, o 10 metų amžiuje apie 70 k./min. Kūdikystėje ir
vaikystėje nepastebėta jokių vidutinio širdies tempo skirtumų tarp lyčių.
Tačiau vis dėlto nuo10 metų amžiaus yra pastebėti nedideli lyčių skirtumai.
3 – 5 dūžiais/ min mergaičių širdies tempas didesnis nei berniukų. Iki
vėlyvosios paauglystės ar pilnametystės pradžios berniukų vidutinis širdies
tempas yra maždaug 57 – 60 dūžių/ min, kai tuo tarpu merginų 62 – 63
dūžiai/ min. Ta pati tendencija ir sėdint nejudant. Pvz.: Atitinkamai
berniukų ir mergaičių, imant sėdimą padėtį, vidutinis širdies tempas
vėlyvoj paauglystėj yra 72 – 76 dūžiai/ min. Nors vaikų širdis ramybėje
susitraukia dažniau nei suaugusiųjų (7 m. vaiko 90-95 tv/min), tačiau
kiekvienos sistolės metu į arteriją išstumiamo kraujo kiekis yra kur kas
mažesnis negu suaugusiųjų. Nuo gimimo iki pilnametystės širdies dažnis
sumažėja 50%, o širdies pajėgumas padidėja dešimteriopai.

Elektrokardiograminiai požymiai

Naujagimių ir suaugusiųjų elektrokardiografiniai duomenys labai
skiriasi. Tachikardija (staigus širdies dūžis)vos gimus skaičiuojamas
trumpesniais laiko intervalais, matuojant elektrokardiograma (ECG).
Naujagimių QRS intervalas, kuris yra susijęs su skilvelinio raumens
depoliarizacija, trunka maždaug 0,06 s, o suaugusiųjų – apie 0,1 s.
Suaugusiųjų elektrokardiogramos amplitudės nuokrypiai didesni nei
naujagimių ar mažų vaikų. Kuo jaunesnis vaikas, tuo dažnesnis
elektrokardiogramos dantelių ritmas ir trumpesni intervalai tarp jų. Su
amžiumi kinta atskirų elektrokardiogramos dantelių aukštis įvairiose
derivacijose. Paauglių kardiogramoje labai skiriasi T dantelio forma,
voltažas ir kryptis. Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų širdies elektrinė
ašis pakrypusi labiau į dešinę., lytinio brendimo metu, kai greitai didėja
išilginiai kūno matmenys, širdies elektrinė ašis pasisuka dar labiau į
dešinę. Labai svarbus naujagimių elektrokardiogramos bruožas –
pasitaikantis širdies veiklos nepastovumas ir nereguliarumas. Būtent šiuo
gyvenimo periodu yra didžiausi nukrypimai nuo elektrokardiogramos normų.
Kūdikių anatominiai širdies raumens pasikeitimai, širdies padėties pokyčiai
širdiplėvės ertmėje, autonominės nervų sistemos ir širdies raumens
elektrolaidumo laipsniška stabilizacija ir hemodinaminių savybių augimas –
visi šie pokyčiai pasirodo tuo pat metu, todėl ir yra svarbiausia to
nereguliarumo ir nestabilumo priežastis.

Kai kurie elektrokardiografijos pokyčiai pasireiškia kaip širdies
ritmo sutrikimai ar aritmija. Dažniausiai pasitaikanti – sinus (fistulės)
aritmija, kai ritmas keičiasi cikliškai, sinchroniškai kvėpavimo ciklui.
Visa tai nulemia nervas klajoklis, todėl tai nėra jokia širdies anomalija.

Sistolinis tūris (ST) ir minutinis kraujo tūris (MKT)

Sistolinio ir minutinio kraujo tūrio rodikliai yra integraliniai ir
svarbiausi širdies bei kraujagyslių sistemos veiklos rodikliai. Jie rodo
šios sistemos funkcinį pajėgumą.

Sistolinis kraujo tūris priklauso nuo kraujo tūrio, išstumiamo iš
kairiojo skilvelio per vieną susitraukimą. Toks intensyvumas labai didėja
vaikystės ir paauglystės laikotarpyje. Kraujo tūris vos gimus yra maždaug 3
– 4ml, ir prieš paauglystę, ramybės būsenoje, pasiekia apie 40ml. Tuo
tarpu, kai paaugliai auga sparčiausiai, ST labai padidėja, ir pas jauną
vyrą kraujo išstumiama jau 60ml ramybės būsenoje. Sistolinis kraujo tūris
didėja greičiau už minutinį vaikui augant, kadangi tuo pačiu metu mažėja
širdies susitraukimų dažnis. Augant sistolinis tūris didėja labiau nei
retėja susitraukimai. Dėl to didėja per minutę perpumpuojamo kraujo kiekis
ir šitaip aprūpinama fizinio krūvio metu suaktyvėjusi medžiagų apykaita.

Širdies našumą rodo kairiojo skilvelio gamybos apimtis per 1 minutę. Tai
širdies dažnio ir sistolinio kraujo tūrio produktas per vieną minutę.
Įvertinus dūžių intensyvumą ir ST ramybės būsenoje, naujagimių širdies
pajėgumas yra maždaug 0,5 l kraujo per 1 minutę. Vidutinis besiilsinčio
jauno vyro yra apie 5 litrų per minutę ar apie 3 litrus vienam kūbiniui
kūno paviršiaus metrui. Dešiniosios širdies pusės dūžių intensyvumas ir
pajėgumas yra panašus į kairiojo, nors dešiniojo skilvelio spaudimas
mažesnis.

Arterinis kraujo spaudimas

Kraujospūdžio santykinis pastovumas arterijose, venose ir kapiliaruose
turi be galo didelę reikšmę organizmo normaliam augimui ir vystymuisi.

Kad suprastume širdies veiklą augimo metu, reikia aptarti arterinio
kraujo spaudimo kaitą. Naujagimiams plaučių arterijų ir dešiniojo skilvelio
spaudimas greitai mažėja, o tai yra susiję su kraujagyslių pasipriešinimo
mažėjimu dėl plaučių padidėjimo po gimimo. Tuo pačiu metu pasireiškia
didesnis pasipriešinimas kraujagyslių periferiniuose audiniuose, o tai iš
dalies susiję su didesniu kairiojo skilvelio ir aortos spaudimu. Bendrai,
vaikui augant,arterinis kraujo spaudimas didėja per širdies raumens
susitraukimo diastolinę(atpalaidavimo) ir sistolinę (susitraukimo) fazes,
ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Tuo pat metu yra nustatoma bradikardija
(širdies tempo lėtėjimas).

Sistolinis kraujo spaudimas yra pats aukščiausias sistemos arterijose
kairiojo skilvelio susitraukimo(sistolės) metu. Tai daugiausiai priklauso
nuo susitraukimo stiprumo (intensyvumo).

Diastolinis kraujo spaudimas yra žemiausias (minimaliausias) sistemos
arterijose kairiojo skilvelio atpalaidavimo metu. Tai daugiausiai priklauso
nuo arterijų pasipriešinimo kraujo tėkmei. vaikystėje ir paauglystėje
sistolinis kraujo spaudimas didėja labiau nei diastolinis.

Naujagimių sistolinis kraujo spaudimas kaitaliojasi tarp 40 – 75mmHg(
Hg –arba gyvsidabris, arba hektogramas) ir vėliau didėja. Kraujo spaudimo
kaita priklausomai nuo amžiaus pavaizduota 6 diagramoje, kuri sudaryta
pagal 1 –17metų berniukų ir mergaičių duomenis. Šie duomenys pagrįsti
tipiniu pavyzdžiu, pagal daugiau nei 56000 dalyvių apžiūrą, atliktą 8
tarptautiniuose Jungtinių valstijų tyrinėjimuose (Rosner 1993).

[pic]

Vienerių metų amžiuje vidutinis sistolinis kraujo spaudimas siekia
apie 85-90 mmHg, o diastolinis – apie 45-50 mmHg. Lyčių skirtumai
sistolinėje kraujo sistemoje pasirodo maždaug 10 metų amžiuje, mergaičių
arterinis spaudimas dėl ankstyvo brendimo būna didesnis nei bendraamžių
berniukų, tačiau antrame gyvenimo dešimtmetyje, berniukų kraujo spaudimas
didėja labiau nei mergaičių, ir iki 17 metų amžiaus, berniukų vidutinis
sistolinis spaudimas yra 5-10 mmHg aukštesnis nei mergaičių (žiūrėti į 6
diagramą). Tačiau diastolinis kraujo spaudimas nerodo jokių lyčių skirtumų.

Kraujo spaudimas taip pat susijęs su ūgiu, taigi aukštaūgių spaudimas
aukštesnis. Pavyzdžiui, 90% septynmečio, kurio ūgis 5 %, sistolinis kraujo
spaudimas yra 106 mmHg. O to paties amžiaus berniuko, kurio ūgis yra 50%,
sistolinis kraujo spaudimas yra 111mmHg. Septynmečio, kurio ūgis yra 95%,
sistolinis spaudimas atitinkamai lygus 115mmHg. Panašiai ir keturiolikmetei
mergaitei: 90% sistolinis spaudimas yra 119, 122 ir 126 mmHg , atitinkamai
esant 5%, 50% ir 95% ūgio(Nacionalinė aukšto kraujo spaudimo mokslo
programos darbo grupė 1996).

Kraujo savybių pokyčiai augimo metu

Kraujo tūris

Kraujo tūris yra labai susijęs su kūno mase ir širdies dydžiu, o jų
tarpusavio ryšys pas vaikus dažniausiai didesnis nei 90%. Kraujo tūris taip
pat labai susijęs su maksimaliu deguonies panaudojimu vaikystėje ir
paauglystėje. Jaunas suaugęs vyras vidutiniškai turi 5 litrus kraujo, kurį
sudaro maždaug 3 l plazmos, o likusį tūrį – kitos ląstelės, pagrinde
raudonosios. Naujagimių kraujo tūris būna maždaug 300-400 ml. Kraujo kiekis
didėja nuo kūdikystės ir per paauglystę, ir tūrio didėjimo kreivė tolygi
kūno masės didėjimo kreivei. Paauglystės metu, vidutinis berniukų kraujo
tūris yra didesnis nei mergaičių. Skirtumai tarp lyčių išlieka ir suaugus,
didėjant plazmos ir kitų kraujo ląstelių tūriui. Tuo pat metu išryškėja ir
kūno masės ir formų skirtumai.

Hematokritas, raudonosios kraujo ląstelės (eritrocitai) ir hemoglobinas

Kraujui apibudinti svarbus hematokritas-tai procentinis kraujo tūris,
kurį užima raudonosios ląstelės. Suaugusių vyrų vidutinis hematokrito
kiekis yra 40%-45% viso kraujo, ir atitinkamai moterų nuo 38% iki 42%.
Naujagimių hematokritas didesnis dėl to, kad nėštumo pabaigoje pagaminama
daugiau eritrocitų ir kraujas į kūdikio apytaką teka per bambos
kraujagysles. Vos gimus hemotrokritas siekia 50%. Iki 2-3 mėnesių amžiaus
sumažėja iki 30%. Vėliau hemtokritas palaipsniui didėja: berniukams
vaikystėje ir paauglystėje, o mergaitėms tik vaikystėje. Ryškiausi
skirtumai tarp lyčių susidaro paauglystėje – sparčiausio augimo ir
seksualinio subrendimo laikotarpiu, išryškėja kūno masės skirtumai, ypač
pas vyrus raumenų masė, o moterims nusistovi reguliarus menstruacijų
ciklas, per kurį prarandamas tam tikras kraujo kiekis.

Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) ir hemoglobinas atlieka
svarbiausią vaidmenį transportuojant deguonį kūno audiniams. Vidutinis
raudonųjų ląstelių skaičius pas suaugusius vyrus yra apie 5,5 milijonai/μL
ir pas moteris 4,6 milijonai/μL. Raudonieji kraujo kūneliai gaminami kaulų
čiulpuose. Kūdikystėj bei vaikystėj juos gamina faktiškai visi kaulai.
Maždaug 5 metų amžiuje ilgųjų kaulų čiulpai palaipsniui pradeda gaminti
mažiau raudonųjų kūnelių. Raudonosios ląstelės yra kilusios iš pirmapradės
ląstelės, kuri atsiskyrė iš eritroblasto , kuris geba sintetinti
hemoglobiną. Kol eritroblastai sintetina hemoglobiną , jis dauginasi
mitozės būdu, todėl branduolys palaipsniui sumažėja. Galiausiai
eritroblastai tampa raudonaisiais kraujo kūneliais, eritrocitais, kurie jau
nebeturi branduolio, bet turi visą hemoglobino sudėtį ir kitus citoplazmos
komponentus. Eritrocitų gyvenimo trukmė yra maždaug 110-120 dienų. Tokiu
būdu raudonieji kraujo kūneliai yra pastoviai pakeičiami dėl labai
sureguliuotos jų gamybos ir nykimo pusiausvyros.

Nuo gimimo iki 2 mėnesių amžiaus, raudonųjų kraujo kūnelių skaičius
sumažėja nuo 4-4,5 milijono/μL iki maždaug 3 milijonų/μL. Šis mažėjimas
tikriausiai atspindi tikslią eritrocitų kilmę. Vėliau eritrocitų skaičius
padidėja iki 4 milijonų/μL. Tiek mergaitėms, tiek berniukams greičiausiai
jų daugėja vaikystėje ir paauglystėje. Raudonųjų kūnelių skaičiaus
skirtumas tarp lyčių pasireiškia per lytinį subrendimą. Transportuojamo
deguonies kiekis kraujyje( pvz. reguliariai sportuojant) gali paskatinti
eritrocitų daugėjimą kraujo sudėtyje. Panašų didėjimą gali sukelti
hipoksinės (hipoksija-deguonies trūkumas audiniuose) sąlygos – aukštos
altitudės, daugiau nei 1,5 km.

Hemoglobino kiekis kraujyje priklauso nuo maksimalaus deguonies kiekio
pasisavinimo, širdies tūrio ir kūno masės. Hemoglobino kiekio ir kūno masės
tarpusavio ryšys lygus 0,90. Jis didėja žmogui beaugant, panašiai kaip ir
kūno svoris. Naujagimių hemoglobino kiekis kraujyje yra labai didelis, apie
20g/100 ml, bet 3 –6 mėnesyje ja iki 10g/100ml. Vėliau, hemoglobino kiekis
palaipsniui didėja (žiūrėti diagramą kitame puslapyje).

[pic]

Hemoglobino koncentracija suaugusių vyrų kraujyje yra 16g/100 ml,
moterų – 14g/100 ml. Jei laikysime, kad šis lyčių skirtumas susijęs su viso
kraujo tūriu, tai lytinis dimorfizmas vidutiniškai gali pasiekti 100g ar
net daugiau. Šis skirtumas gali būti funkciškai svarbus transportuojant
deguonį per intensyvias treniruotes.

Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai)

Baltieji kraujo kūneliai, arba kitaip leukocitai, taip pat kinta. Vos
gimus leukocitų skaičius dažniausiai būna virš 40,000/ μL, tačiau suaugus
jau net 16 metų galutinis leukocitų skaičius būna maždaug 8,000/ μL.Žiūrint
pro mikroskopą, raudonosios kraujo ląstelės yra panašios viena į kitą, o
leukocitai būna skirtingų dydžių ir formų. Jie labai svarbūs svetimkūnių(
pvz.: bakterijų ir parazitų) naikintojai, padeda žmogaus imuninei sistemai.

Kraujo plokštelės (trombocitai) yra svarbūs kraujo krešėjimui ir
pažeistų kraujagyslių sienelių atstatymui. Jų skaičius šiek tiek kinta su
amžiumi, jų išlieka maždaug 350,000/ μL.

Fizinio aktyvumo įtaka širdies ir kraujo sistemai

ŠKS fizinių pratimų poveikyje atsiranda ir funkciniai, ir morfologiniai

pakitimai.

Morfologiniai pakitimai

Širdies dydis

Dėka FA pakinta širdies masė,jos apimtis. Nesportuojančio žmogaus
širdis sveria vidutiniškai 310g, o sportininko, ypač ištvermės sporto
šakos, gali sverti iki 550g. Dėl treniruočių poveikio sklivelių raumeninės
skaidulos ir jų branduoliai sustorėja, sustorėjus raumeniui širdis padiėja,
t.y. hipertrofuojasi. Širdies sportinės hipertrofijos atveju didėja ne tik
raumeninės skaidulos, bet apie jas plečiasi ir kapiliarų tinklas, gerėja
širdies raumens vainikinė kraujotaka. Treniruotų žmonių širdis geriau
prisitaiko prie fizinių krūvių, nes yra geriau aprūpinama deguonimi,
energetinėm ir mineralinėm medžiagomis, hormonais, vitaminais. Treniruota
širdis gali perpumpuoti per laiko vienetą daugiau kraujo, kuris išnešioja
reikiamas energetines ir plastines medžiagas po visą organizmą. Kai
fiziniai krūviai per dideli ir neatitinka sportininko galių, kai nuolat
pervargstama ir persitempiama, širdis gali išsiplėsti- tai jau potologinė
hipertrofija. Pertemptas širides raumuo nepajėgia kaip reikiant susitraukti
ir mažiau išstumia kraujo. Treniruotos širdies kameros taip pat padidėja,
dėl to didėja jos tūris. Treniruoto žmogaus širdies tūris gali siekti 1200-
1300 ml (vertinama ml/kg kūno masės).

Funkciniai pakitimai

Pagrindiniai širdies funkciniai rodikliai – širdies susitraukimų dažnis

(ŠSD), sistolinis tūris (ST) ir minutinis kraujo tūris (MKT).

Širdies susitraukimų dažnis

ŠSD ramybėje siekia 60-80 kartų per minutę. Treniruotų sportininkų,
ypač ištvermės sporto šakose, jis mažesnis – 50-55 k/min, kartais tik 30-34
k./min. Treniruotų žmonių ŠSD fizinio krūvio metu padidėja žymiai mažiau,
negu netreniruotų. Tyrinėtojams pavyko finiše po varžybų užregistruoti
sportininkui net iki 276 tvinksnių per minutę. Didžiausi pakitimai matyti
nubėgus 400 metrų nuotolį. Trumpesnių nuotolių bėgimas sukelia mažesnius
pulso pakitimus.

Esant lėtesniems susitraukimams, ilgesnė diastolė (širdies
atsipalaidavimas) ir širdis geriau pailsi, geriau prisipildo jos kameros
krauju, sumažėja minutinis širdies tūris, deguonies poreikis ir pagrindinė
medžiagų apykaita, kadangi organizmas ekonomiškiau funkcionuoja. Lėtą pulsą
ramybės būklėje galima laikyti sportininkų treniruotumo rodikliu.

Sistolinis tūris

ST – tai kraujo kiekis, kurį širdis išmeta vieno susitraukimo metu.
Sveikų nesportuojančių žmonių sistolinis kraujo tūris ramybės būklėje
svyruoja nuo 60 iki 80ml, FA metu 100-125 ml., treniruotų sportininkų
ramybėje siekia 80-100 ml, o fizinio krūvio metu -170- 200 ml. ir daugiau.
Tokius didelius rezervus lemia storas, galingas širdies raumuo, didelė pati
širdis. Sistolinis kraujo tūris proporcingai didėja fizinio krūvio dydžiui,
jeigu FA nėra didelis (pulsas 130 k/ min.) sistolinio kraujo tūrio
didėjimas nėra nuoseklus esant maksimaliam FA. Jis stabilizuojasi arba
pradeda mažėti, nes smarkiai didėja širdies susitraukimų skaičius ir
širdies raumuo nespėja visiškai atsipalaiduoti. Sportininkų širdis fiziniam
krūviui adaptuojasi didinama savo ST, o ŠSD padidėja mažiau.

Minutinis kraujo tūris

MKT – kraujo kiekis, kurį širdis išmeta į aortą arba plaučių kamieną

per 1 min. Ramybėje jis siekia 2,3-6 l/min. Fizinio krūvio metu

netreniruotų asmenų jis padidėja iki 16 l/min., o sportininkų – net iki 30

l/min. ir daugiau. Treniruotų žmonių širdis susitraukinėja didesne jėga,

kraujotaka būna greitesnė, diastolės laikas trupmėja nereikšmingai, širdis

geriau prisipildo kraujo ir po sistolės mažiau pasilieka kraujo skilvelių

ertmėje. Fiziškai silpnų, netreniruotų žmonių širdies adaptacija fiziniam

krūviui yra energetiniu požiūriu neekonomiška: MT didėja ŠSD padidėjimo

sąskaita, o ST didėja nežymiai arba nekinta. Taip gali atsitikti

persitreniravimo arba persitempimo atvejais ir geriems sportininkams.

Arterinis kraujo spaudimas

Arterinis kraujospūdis ramybėje sportininkų ir nesportuojančiųjų
skiriasi mažai, gal kiek žemesnis jis tik ištvermės sportininkų. Normalus
sistolinis kraujo spaudimas siekia 100-140mmHg (100mmHg + metai),
diastolinis – 50-90mmHg. Fizinio krūvio metu sistolinis kraujo spaudimas
pakyla iki 200-240 mmHg, diastolinis – sumažėja. Pakitimai priklauso nuo
fizinio krūvio dydžio ir asmens treniruotumo. Kraujospūdis atsistato po
lengvų krūvių per 3-5 min., po sunkių, ilgalaikių krūvių – vėliau. Pagal
ŠKS reakciją į fizinį krūvį sprendžiama apie žmogaus fizinį darbingumą.

Kraujo pokyčiai dėka fizinio aktyvumo

Fizinio krūvio metu, priklausomai nuo jo intensyvumo, trukmės ir
pobūdžio, taip pat nuo sportininko treniruotumo, kraujyje vyksta įvairūs
pokyčiai:

1. Pieno rūgšties koncentracija kraujyje gali padidėti net 20-25 kartus.

Suintensyvėjus medžiagų apykaitai, organizme atsiranda daug tarpinių

ir galutinių medžiagų apykaitos produktų: (ramybės būklėje siekia 1,2-

1,7 mmol/l, o didelių fizinių krūvių metu 19 mmol/l).

2. Padaugėja šlapalo;

3. Kraujas parūgštėja;

Patekusios į kraują pieno rūgštys, pirovynuoginės, riebalinės,

fosforo, sieros ir anglies rūgštys kraujo reakciją orientuoja į

rūgščiąją pusę, t.y. pH rodyklės krinta.

4. Didėja kraujo klampumas;

Ilgai dirbant darbą daug išprakaituojama, organizmas netenka daug

vandens. Tai didina kraujo klampumą, kas savo ruožtu apsunkina širdies

drabą ir kraujo tekėjimą kraujagyslėmis, nes diėja trinties jėgos;

5. Padaugėja eritrocijų ir hemoglobino;

Lengvai dirbant šiek tiek padaugėja eritrocijų ir hemoglobino. Sunkų

darbą dirbančių treniruotų asmenų šis rodiklis beveik nekinta.

Netreniruotiems asmenims varginantis darbas gali sumažinti eritrocitų

ir hemoglobino kiekį kraujyje, tai siejasi su bendru cirkuliuojančio

kraujo papildymu iš depo (kepenų, blužnies) ir su naujų formų

(retikuliocitų) susidarymu dėl intensyvių treniruočių bei varžybų. Dėl

pernelyg sunkaus fizinio krūvio gali atsirasti neigiamų pakitimų –

sustiprėti elektrolizė (eritrocitų irimas),

6. Darbo metu padidėja leukocitų kiekis.

Šis reiškinys yra vadinamas miogenine leukocitoze. Yra trys

leukocitozės fazės: 1) limfocitinė fazė, joje leukocitų padaugėja iki

12-13 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre, kartu padaugėja

limfocitų ir sumažėja neutrofilų; 2) pirmoji neutrofilinė fazė,

kurioje leukocitų padaugėja iki 16-28 tūkst. viename kūbiniame kraujo

milimetre. 3) antroji neutrofilinė fazė, joje leukocitų gali būti 30-

50 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre. Ši fazė pasireiškia tik

dirbant labai varginantį fizinį darbą. leukocitozė (leukocitų

irimas)gali pasireikšti jei per dau intensyviai dirbama.

7. Cukraus kiekis sumažėja;

Ilgo intensyvaus fizinio drbo metu gali sumažėti cukraus kiekis

kraujyje- nuo 0,1-0,12 iki 0,05 ir daugiau. Dėl šios priežasties

žmogus gali netekti sąmonės ir net mirti.

8. Didėja trombocitų skaičius, todėl greičiau kreša kraujas.

Širdies ir kraujo pokyčius įtakojantis FA gali labai skirtis (savo forma,
intensyvumu, dažnumu,..) todėl kiekviena fizinio aktyvumo forma įtakoja
vis kitokius širides ir kraujo sistemos pokyčius. Pvz.: futbolininkų
širdies dažnis (195+/-8) yra didesnis už dviratininkų ar kanojininkų ;
sistolinis kraujospūdis maksimalaus krūvio metu yra kanojistų, o
mažiausias futbolininkų,.

Išvados

• Augant didėja širides masė ir tūris, ypač kairysis skilvelis, pakinta

jos dalių santykis ir padėtis krūtinės ląstoje. Stukrūrinė

diferencijacija pasibaigia 16-17 amžiuje, ir jos rodikliai, išskyrus

tūrio matmenis panašūs į suaugusio rodiklius;

• Augančio vaiko širdies susitraukimai (ŠSD) gerokai sulėtėja ir

pubertaliniame periode jau atitinka suaugusio žmogaus širdies

susitraukimų dažnį;

• Nors vaikų ir suaugusiųjų elektrokiardiogramos duomenys labai

skiraisi, tačiau bręstant retėja elektrokardiogramos dantelių ritmas

ir ilgėja intervalai tarp jų. Augant didėja širdies susitraukimo ciklo

trukmė, ilgėja miokardo asinchroninio ir izometrinio susitraukimo

fazė. Kartu ir visas periodas;

• ST labai didėja paauglystės periode, nes ŠSD retėja;

• Vaikui augant arterinis kraujospūdis nuolat didėja, didžiausius

dydžius pasiekia pubertaliniame periode;

• Kraujo kiekio didėjimas tolygus kūno masės didėjimui;

• Berniukų hematokritas palaipsniui didėja vaikystėje ir paauglystėje, o

mergaičių tik vaikysyėje.

• Eritrocitų greičiausiai daugėja vaikystėje ir paauglystėje. Skirtumas

tarp lyčių pasireiškia per lytinį brendimą;

• Vos gimus leukocitų kiekis būna virš 40,000/ μL,o 16 metų tik 8,000

μL;

• Trombocitų kiekis kinta nepastebimai.

FA poveikis:

• Padidėja širdies masė- hipertrofuojasi, gerėja širdies vainikinė

kraujotaka;

• Sumažėja ŠSD ramybės būsenoje;

• ST dėka FA didesnis ir ramybėje ir FA metu;

• Sportininkų MKT krūvio metu yra didesnis;

• Arterinis kraujospūdis ramybėje, tarp sportuojančių ir nesportuojančių

žmonių skiriasi mažai, kiek žemesnis MKT ištvermės sportininkų. Po FA

sportuojančių žmonių kraujospūdis greičiau atsistato;

• Darbo metu:

• Pieno rūgšties koncentracija padidėja 20-25 kartus;

• Padaugėja šlapalo;

• Kraujas parūgštėja;

• Didėja kraujo klampumas, hematokritas;

• Padaugėja eritrocijų ir hemoglobino;

• Darbo metu padidėja leukocitų kiekis, trombocitų skaičius;

• Cukraus kiekis sumažėja;

1 lentelė

|Amži|Kūno |Širdies |Širdies |Širdies |Širdies |Širdies tūris/kūno |
|us |svoris |ilgis |plotis |gylis |tūris |svoris |
| |(kg) |(cm) |(cm) |(cm) |(cm3) |(cm3/kg) |
|8 |28,4 |11,2 |9,1 |7,8 |282 |10 |
|9 |30,8 |11,8 |9,3 |8,1 |312 |10,3 |
|10 |32,3 |11,8 |9,6 |8,2 |328 |10,1 |
|11 |35,6 |12,2 |9,8 |8,6 |362 |10,3 |
|12 |38,6 |12,4 |10 |9 |395 |10,3 |
|13 |44,8 |13,2 |10,4 |9,1 |444 |10,1 |
|14 |49 |13,7 |10,9 |9,5 |503 |10,3 |
|15 |56,1 |14,1 |11,5 |9,6 |551 |9,8 |
|16 |63 |14,8 |11,9 |9,7 |603 |9,6 |
|17 |66,7 |14,8 |12,2 |10,2 |646 |9,7 |
|18 |66,8 |15,3 |12,3 |10,1 |671 |10,1 |

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

Šaltiniai:

1. “Growth, maturation, and physical activity” Malina, R.M.,Bouchard,C.

1994m.;

2. „Vaikų, paauglių ir jaunuolių organizmo ypatumai“ Hab. Dr. Prof.Alina

Gailiūnienė , doc. Vytautas Kontvainis, Kaunas 1994m.

3. „Kraujo funkcijos ir kitimai dėl fizinių krūvių poveikio“, janina

Ivaškevičienė, Vilnius 1990m.

4. „Širdies ir kraujagyslių sistema, jos prisitaikymas prie fizinių

krūvių“ Janina Ivaškevičienė, Vilnius 1991 m.

5. „Left ventricular mass index ant sports: the influence of different

sports activities ant arterial blood pressure“ Intrenational Journal

of Cardiology 75 (2000) 261-265

6. Internetinė medžiaga:

1. http://www.cnn.com/HEALTH/library/HQ/01676.html

2. http://vanderbiltowc.wellsource.com/dh/Content.asp?ID=40

3. http://info.kmu.lt/sveikas/vaikas/prat_it.htm

4. http://bodybuild.tinklapis.lt/sveikating/fiz_pratimu%20itaka.htm ir

kiti.

Leave a Comment