Vaikų, paauglių ir jaunuolių širdies ir kraujo sistemos ypatumai. Fizinio aktyvumo poveikis

Turinys

Įvadas

Vaikų, paauglių ir jaunuolių širdies ir kraujo sistemos ypatumai

• Širdies dydžio pasikeitimai • Širdies veiklos pokyčiai: • Širdies susitraukimų dažnis • Elektrokardiografiniai požymiai • Sistolis ir minutinis kraujos tūris • Arterinis kraujo spaudimas • Kraujo savybių pokyčiai • Kraujo tūris • Eritrocitai, hemoglobinas • Leukocitai

Fizinio aktyvumo įtaka širdies ir kraujo sistemai

• Morfologiniai pakitimai: • Širdies tūris, masė

• Funkciniai pakitimai: • Širdies susitraukimų dažnis • Sistolinis tūris • Minutinis kraujo tūris • Arterinis kraujo spaudimas • Kraujo pokyčiai dėka FA

Išvados

Įvadas

Vaikui augant ir bręstant vyksta įvairūs organizmo pokyčiai(kokybiniai, kiekybiniai ir diferenciniai). Tobulėja centrinė nervųsistema, kinta endokrininių liaukų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimosistemos ir taip toliau…Šie visi pokyčiai padeda „mažam žmogučiui“išsirutulioti į žmogų , turintį sudėtingą, preciziškai tobulą subrendusįorganizmą. Iki 20 metų vyrauja progresyvūs asimiliacijos reiškiniai, po tokuriam laikui nusistovi pusiausvyra, ogyvenimo antroje pusėje žmogausorganizme įsivyrauja regresyvūs disimiliacijos reiškiniai.

Žmogaus organizmas ontogenezėje formuojasi veikiant dviem faktoriųgrupėm:

1. Veikiant įgimtiems, vidiniams, endogeniniams faktoriams. (jie gana mažai keičiasi, perduodami iš kartos į kartą); 2. Veikiant egzogeniniams faktoriams, išorės aplinkos faktoriams (pvz. Fiziniam aktyvumui).

Savo referate ir bandysiu atskleisti vaikų, paauglių ir jaunuoliųširdies ir kraujo pokyčius jiems augant ir bręstant. Antroje referatopotemėje aptarsiu fizinio aktyvumo įtaką širdies ir kraujo sistemai, jukreguliarūs fiziniai pratimai stiprina sveikatą, visapusiai fiziškai lavinaorganizmą, o kartu ir daro labai didžiulę įtaką mano aptariamai sistemai.

Širdies dydžio pasikeitimai

Embriono stadijoje, dešinė širdies pusė yra beveik to paties tūriokaip ir kairioji. Situacija žymiai keičiasi po gimimo – kairioji širdiespusė, o ypač kairysis skilvelis, auga daug greičiau, nei dešinioji širdiespusė. Progresuojanti kairiojo skilvelio hipertrofija yra susijusi su tuo,kad kairysis skilvelis pumpuoja kraują didesniu spaudimu ar pasipriešinimu

nei dešinysis skilvelis. Širdies dydis didėja nuo gimimo iki pačios pilnametystės. Augimokreivė panaši į kūno svorio, o dar labiau į liesos kūno masės kreivę. Vosgimus širdies tūris yra maždaug 40 cm3. Tūris padvigubėja iki 6mėnesio,padidėja keturis kartus iki maždaug 2 metų amžiaus, ir iki pilnametystėspasiekia maždaug 600-800 cm3. Nuo 7 iki 14 metų širdies tūris padidėja 30-35 %, o lytinio brendimo metu (nuo 14- 18 metų) širdies tūris padidėja 60-70%. Paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos ypatingas bruožas tas, kadširdies ertmių tūris padidėja daugiau negu kraujagyslių spindis. Šidisproporcija gali būti viena iš juvenilinės hipertrofijos atsiradimopriežasčių. Be to, reikia pažymėti, kad pubertaliniu periodu širdies tūrisdidėja ne tokias sparčiais tempais, kaip pagrindinai antropometriniairodikliai, todėl širdies tūrio santykis su kūno mase ir ūgiu mažesnis, neikitose amžiaus grupėse. Dėk akseleracijos šiuolaikinių paauglių širdiesmatmenys yra didesni nei jų bendraamžių prieš 15-20 metų. Skaičiuojantpagal kūno svorį, vaikystėje ir paauglystėje širdies tūris atitinka maždaugsantykiu 10 cm3/kg. Širdies matmenys greičiausiai didėja iki vienerių metųamžiaus ir vėliau, lytinio brendimo metu, kai labai suaktyvėja vidaussekrecijos liaukų funkcija. Apibendrinant, širdies masė didėja augantorganizmui, tačiau lėčiau nei viso kūno masė. Šie duomenys, parodyti 1lentelėje, yra pagrįsti 237 berniukų širdžių skersmens dydžiais. Kai chronologinio amžiaus poveikis yra statistiškai kontroliuojamassu daline koreliacija (sąsaja), ryšys tarp širdies tūrio ir kūno svorio (r=0,74) yra didesnis nei širdies tūrio ir ūgio (r =0,48). Kai amžius nėrastatistiškai kontroliuojamas, ryšys tarp širdies tūrio ir kūno svorio yra

dar didesnis (r =0,90) (Bouchard et al. 1977). Nuosekliai stebint 40Čekoslovakijos berniukų ( nuo 11 iki 18 metų amžiaus) , pastebėtas dardidesnis ryšys tarp širdies tūrio ir liesos kūno masės (Cermak ir Parizkova1975). Širdies masė,pagal skrodimo duomenis, didėja nuo gimimo iki 30-40gyvenimo metų (Seo et atl. 2000). Tačiau santykis tarp širdies masės irkūno svorio proporcingai mažėja vaikystėje ir paauglystėje (žiūrėtibrėžinį apačioje). Derinant 1 lentelės ir šio brėžinio duomenis aiškiaimatome, kad augant širdies tūris didėja labiau nei kūno svoris.

Iš širdies funkcinės perspektyvos, kairiojo skilvelio dydis yra svarbimorfologinė širdies charakteristika. Kairiojo skilvelio dydį įtakojamiokardo – viduriniojo širdies raumens – darbas. Šis veiksnys labaiakivaizdus paauglystėje ir pilnametystės pradžioje (De Simone et al. 1998).Kairiojo skilvelio dydis, kaip buvo apskaičiuota echografiškai, yratiesiogiai susijęs su kūno svoriu ir proporcingai susijęs su ūgiu (žiūrėtiį brėžinį apačioje).

[pic]

Berniukų ir mergaičių kairiojo širdies skilvelio dydis panašus iki 9-12 metų amžiaus, bet vėliau berniukams auga daug greičiau, netgiišreiškiant pagal kūno svorį (De Simone et al. 1995). Paauglių atletų,kurie užsiima ištvermės reikalaujančiu sportu (pvz. plaukikai arba ilgųjųdistancijų bėgikai), širdies tūris ir kairysis skilvelis didesnis, nei neatletų. Šis skirtumas atspindi reguliarių treniruočių įtaką. Širdies struktūrinė diferencijacija pasibaigia 16-17 metų amžiuje, irjos rodikliai, išskyrus tūrio matmenis, panašūs į suaugusio žmogaus širdiesrodiklius. Širdies matmenys mažiau pasiduoda akseleracijai ir todėl josvystymosi tempai dažnai mažesni nei išilginių kūno matmenų ir kūno masėsrodiklių didėjimo tempai. Tada širdies funkcija būna nepakankamaiekonomiška, turi ne pakankamą funkcinį rezervuarą, pasižymi prastu

prisitaikymu prie fizinio krūvio bei pasikeitusios aplinkos (arba H2Otemperatūros, barometrinio slėgio ir kt.)

Širdies veiklos pokyčiai

Širdies susitraukimų dažnis

Vaikų širdies susitraukimų dažnis yra labai labilus rodiklis. Širdiessusitraukimų dažnis keičiasi ne tik augant, bet ir dėl vidinių ar išoriniųdirgiklių poveikio. Temperatūros pokyčiai, emocijos, raumenų darbas dažninaširdies susitraukimus. Augančio ir bręstančio vaiko širdies susitraukimųdažnis gerokai sulėtėja ir pubertaliniame periode jau atitinka suaugusiožmogaus širdies susitraukimų dažnį. Širdies susitraukimų dažnio retėjimasaugant susijęs su: 1. morfolginiu ir funkciniu širdies vystymusi; 2. sistolinio kraujo tūrio didėjimu; 3. nervo klajoklio centrų poveikio didėjimu. Pubertaliniame periode padažnėja akselerantų santykinis pulsas, taisusiję su staigiu neuroendokrininių funkcijų persitvarkymu, kurio metusutrinka ryšys tarp viso organizmo vystymosi dinamikos ir širdiestobulėjimo tempų. Vidutinis naujagimio širdies dažnis yra apie 140 susitraukimų perminutę, tačiau kiekvienam kūdikiui gali būti labai skirtingai, norminisnukrypimas – apie 20 dūžių per minutę. Širdies dažnio pokyčiai augant yrapavaizduoti šiame brėžinyje, kuris sudarytas remiantis įvairaus amžiausvaikų duomenimis, Denverio vaikų mokslinio tyrinėjimo konsiliume.Vidutinisširdies tempas parodytas kaip pagrindinė būsena, vaikams sėdint nejudant.Bet kokiame amžiuje pagrindinis širdies tempas( dažniausiai matuojamasvaikui miegant) yra mažesnis nei tempas, pamatuotas vaikui sėdint.

Pagrindinis (bazinis) širdies tempas lėtėja nuo gimimo , kai širdissusitraukia 140 k./min, iki 1 metų amžiaus – širdis susitraukia 100 k./min,trejų- suretėja iki 105 kartų per minutę. Pagrindinis širdies tempasnuolat mažėja vaikystėje, taigi maždaug 6 metų amžiuje širdis vidutiniškaisusitraukia 80 k./min, o 10 metų amžiuje apie 70 k./min. Kūdikystėje irvaikystėje nepastebėta jokių vidutinio širdies tempo skirtumų tarp lyčių.

Tačiau vis dėlto nuo10 metų amžiaus yra pastebėti nedideli lyčių skirtumai.3 – 5 dūžiais/ min mergaičių širdies tempas didesnis nei berniukų. Ikivėlyvosios paauglystės ar pilnametystės pradžios berniukų vidutinis širdiestempas yra maždaug 57 – 60 dūžių/ min, kai tuo tarpu merginų 62 – 63dūžiai/ min. Ta pati tendencija ir sėdint nejudant. Pvz.: Atitinkamaiberniukų ir mergaičių, imant sėdimą padėtį, vidutinis širdies tempasvėlyvoj paauglystėj yra 72 – 76 dūžiai/ min. Nors vaikų širdis ramybėjesusitraukia dažniau nei suaugusiųjų (7 m. vaiko 90-95 tv/min), tačiaukiekvienos sistolės metu į arteriją išstumiamo kraujo kiekis yra kur kasmažesnis negu suaugusiųjų. Nuo gimimo iki pilnametystės širdies dažnissumažėja 50%, o širdies pajėgumas padidėja dešimteriopai.

Elektrokardiograminiai požymiai

Naujagimių ir suaugusiųjų elektrokardiografiniai duomenys labaiskiriasi. Tachikardija (staigus širdies dūžis)vos gimus skaičiuojamastrumpesniais laiko intervalais, matuojant elektrokardiograma (ECG).Naujagimių QRS intervalas, kuris yra susijęs su skilvelinio raumensdepoliarizacija, trunka maždaug 0,06 s, o suaugusiųjų – apie 0,1 s.Suaugusiųjų elektrokardiogramos amplitudės nuokrypiai didesni neinaujagimių ar mažų vaikų. Kuo jaunesnis vaikas, tuo dažnesniselektrokardiogramos dantelių ritmas ir trumpesni intervalai tarp jų. Suamžiumi kinta atskirų elektrokardiogramos dantelių aukštis įvairiosederivacijose. Paauglių kardiogramoje labai skiriasi T dantelio forma,voltažas ir kryptis. Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų širdies elektrinėašis pakrypusi labiau į dešinę., lytinio brendimo metu, kai greitai didėjaišilginiai kūno matmenys, širdies elektrinė ašis pasisuka dar labiau įdešinę. Labai svarbus naujagimių elektrokardiogramos bruožas –pasitaikantis širdies veiklos nepastovumas ir nereguliarumas. Būtent šiuogyvenimo periodu yra didžiausi nukrypimai nuo elektrokardiogramos normų.Kūdikių anatominiai širdies raumens pasikeitimai, širdies padėties pokyčiaiširdiplėvės ertmėje, autonominės nervų sistemos ir širdies raumens

elektrolaidumo laipsniška stabilizacija ir hemodinaminių savybių augimas –visi šie pokyčiai pasirodo tuo pat metu, todėl ir yra svarbiausia tonereguliarumo ir nestabilumo priežastis. Kai kurie elektrokardiografijos pokyčiai pasireiškia kaip širdiesritmo sutrikimai ar aritmija. Dažniausiai pasitaikanti – sinus (fistulės)aritmija, kai ritmas keičiasi cikliškai, sinchroniškai kvėpavimo ciklui.Visa tai nulemia nervas klajoklis, todėl tai nėra jokia širdies anomalija.

Sistolinis tūris (ST) ir minutinis kraujo tūris (MKT)

Sistolinio ir minutinio kraujo tūrio rodikliai yra integraliniai irsvarbiausi širdies bei kraujagyslių sistemos veiklos rodikliai. Jie rodošios sistemos funkcinį pajėgumą. Sistolinis kraujo tūris priklauso nuo kraujo tūrio, išstumiamo iškairiojo skilvelio per vieną susitraukimą. Toks intensyvumas labai didėjavaikystės ir paauglystės laikotarpyje. Kraujo tūris vos gimus yra maždaug 3– 4ml, ir prieš paauglystę, ramybės būsenoje, pasiekia apie 40ml. Tuotarpu, kai paaugliai auga sparčiausiai, ST labai padidėja, ir pas jaunąvyrą kraujo išstumiama jau 60ml ramybės būsenoje. Sistolinis kraujo tūrisdidėja greičiau už minutinį vaikui augant, kadangi tuo pačiu metu mažėjaširdies susitraukimų dažnis. Augant sistolinis tūris didėja labiau neiretėja susitraukimai. Dėl to didėja per minutę perpumpuojamo kraujo kiekisir šitaip aprūpinama fizinio krūvio metu suaktyvėjusi medžiagų apykaita. Širdies našumą rodo kairiojo skilvelio gamybos apimtis per 1 minutę. Taiširdies dažnio ir sistolinio kraujo tūrio produktas per vieną minutę.Įvertinus dūžių intensyvumą ir ST ramybės būsenoje, naujagimių širdiespajėgumas yra maždaug 0,5 l kraujo per 1 minutę. Vidutinis besiilsinčiojauno vyro yra apie 5 litrų per minutę ar apie 3 litrus vienam kūbiniuikūno paviršiaus metrui. Dešiniosios širdies pusės dūžių intensyvumas ir

pajėgumas yra panašus į kairiojo, nors dešiniojo skilvelio spaudimasmažesnis.

Arterinis kraujo spaudimas

Kraujospūdžio santykinis pastovumas arterijose, venose ir kapiliaruoseturi be galo didelę reikšmę organizmo normaliam augimui ir vystymuisi. Kad suprastume širdies veiklą augimo metu, reikia aptarti arteriniokraujo spaudimo kaitą. Naujagimiams plaučių arterijų ir dešiniojo skilveliospaudimas greitai mažėja, o tai yra susiję su kraujagyslių pasipriešinimomažėjimu dėl plaučių padidėjimo po gimimo. Tuo pačiu metu pasireiškiadidesnis pasipriešinimas kraujagyslių periferiniuose audiniuose, o tai išdalies susiję su didesniu kairiojo skilvelio ir aortos spaudimu. Bendrai,vaikui augant,arterinis kraujo spaudimas didėja per širdies raumenssusitraukimo diastolinę(atpalaidavimo) ir sistolinę (susitraukimo) fazes,ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Tuo pat metu yra nustatoma bradikardija(širdies tempo lėtėjimas). Sistolinis kraujo spaudimas yra pats aukščiausias sistemos arterijosekairiojo skilvelio susitraukimo(sistolės) metu. Tai daugiausiai priklausonuo susitraukimo stiprumo (intensyvumo). Diastolinis kraujo spaudimas yra žemiausias (minimaliausias) sistemosarterijose kairiojo skilvelio atpalaidavimo metu. Tai daugiausiai priklausonuo arterijų pasipriešinimo kraujo tėkmei. vaikystėje ir paauglystėjesistolinis kraujo spaudimas didėja labiau nei diastolinis. Naujagimių sistolinis kraujo spaudimas kaitaliojasi tarp 40 – 75mmHg(Hg –arba gyvsidabris, arba hektogramas) ir vėliau didėja. Kraujo spaudimokaita priklausomai nuo amžiaus pavaizduota 6 diagramoje, kuri sudarytapagal 1 –17metų berniukų ir mergaičių duomenis. Šie duomenys pagrįstitipiniu pavyzdžiu, pagal daugiau nei 56000 dalyvių apžiūrą, atliktą 8tarptautiniuose Jungtinių valstijų tyrinėjimuose (Rosner 1993).

[pic]

Vienerių metų amžiuje vidutinis sistolinis kraujo spaudimas siekiaapie 85-90 mmHg, o diastolinis – apie 45-50 mmHg. Lyčių skirtumaisistolinėje kraujo sistemoje pasirodo maždaug 10 metų amžiuje, mergaičiųarterinis spaudimas dėl ankstyvo brendimo būna didesnis nei bendraamžiųberniukų, tačiau antrame gyvenimo dešimtmetyje, berniukų kraujo spaudimas

didėja labiau nei mergaičių, ir iki 17 metų amžiaus, berniukų vidutinissistolinis spaudimas yra 5-10 mmHg aukštesnis nei mergaičių (žiūrėti į 6diagramą). Tačiau diastolinis kraujo spaudimas nerodo jokių lyčių skirtumų.

Kraujo spaudimas taip pat susijęs su ūgiu, taigi aukštaūgių spaudimasaukštesnis. Pavyzdžiui, 90% septynmečio, kurio ūgis 5 %, sistolinis kraujospaudimas yra 106 mmHg. O to paties amžiaus berniuko, kurio ūgis yra 50%,sistolinis kraujo spaudimas yra 111mmHg. Septynmečio, kurio ūgis yra 95%,sistolinis spaudimas atitinkamai lygus 115mmHg. Panašiai ir keturiolikmeteimergaitei: 90% sistolinis spaudimas yra 119, 122 ir 126 mmHg , atitinkamaiesant 5%, 50% ir 95% ūgio(Nacionalinė aukšto kraujo spaudimo moksloprogramos darbo grupė 1996).

Kraujo savybių pokyčiai augimo metu

Kraujo tūris

Kraujo tūris yra labai susijęs su kūno mase ir širdies dydžiu, o jųtarpusavio ryšys pas vaikus dažniausiai didesnis nei 90%. Kraujo tūris taippat labai susijęs su maksimaliu deguonies panaudojimu vaikystėje irpaauglystėje. Jaunas suaugęs vyras vidutiniškai turi 5 litrus kraujo, kurįsudaro maždaug 3 l plazmos, o likusį tūrį – kitos ląstelės, pagrinderaudonosios. Naujagimių kraujo tūris būna maždaug 300-400 ml. Kraujo kiekisdidėja nuo kūdikystės ir per paauglystę, ir tūrio didėjimo kreivė tolygikūno masės didėjimo kreivei. Paauglystės metu, vidutinis berniukų kraujotūris yra didesnis nei mergaičių. Skirtumai tarp lyčių išlieka ir suaugus,didėjant plazmos ir kitų kraujo ląstelių tūriui. Tuo pat metu išryškėja irkūno masės ir formų skirtumai.

Hematokritas, raudonosios kraujo ląstelės (eritrocitai) ir hemoglobinas

Kraujui apibudinti svarbus hematokritas-tai procentinis kraujo tūris,kurį užima raudonosios ląstelės. Suaugusių vyrų vidutinis hematokritokiekis yra 40%-45% viso kraujo, ir atitinkamai moterų nuo 38% iki 42%.

Naujagimių hematokritas didesnis dėl to, kad nėštumo pabaigoje pagaminamadaugiau eritrocitų ir kraujas į kūdikio apytaką teka per bamboskraujagysles. Vos gimus hemotrokritas siekia 50%. Iki 2-3 mėnesių amžiaussumažėja iki 30%. Vėliau hemtokritas palaipsniui didėja: berniukamsvaikystėje ir paauglystėje, o mergaitėms tik vaikystėje. Ryškiausiskirtumai tarp lyčių susidaro paauglystėje – sparčiausio augimo irseksualinio subrendimo laikotarpiu, išryškėja kūno masės skirtumai, ypačpas vyrus raumenų masė, o moterims nusistovi reguliarus menstruacijųciklas, per kurį prarandamas tam tikras kraujo kiekis. Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) ir hemoglobinas atliekasvarbiausią vaidmenį transportuojant deguonį kūno audiniams. Vidutinisraudonųjų ląstelių skaičius pas suaugusius vyrus yra apie 5,5 milijonai/μLir pas moteris 4,6 milijonai/μL. Raudonieji kraujo kūneliai gaminami kaulųčiulpuose. Kūdikystėj bei vaikystėj juos gamina faktiškai visi kaulai.Maždaug 5 metų amžiuje ilgųjų kaulų čiulpai palaipsniui pradeda gamintimažiau raudonųjų kūnelių. Raudonosios ląstelės yra kilusios iš pirmapradėsląstelės, kuri atsiskyrė iš eritroblasto , kuris geba sintetintihemoglobiną. Kol eritroblastai sintetina hemoglobiną , jis dauginasimitozės būdu, todėl branduolys palaipsniui sumažėja. Galiausiaieritroblastai tampa raudonaisiais kraujo kūneliais, eritrocitais, kurie jaunebeturi branduolio, bet turi visą hemoglobino sudėtį ir kitus citoplazmoskomponentus. Eritrocitų gyvenimo trukmė yra maždaug 110-120 dienų. Tokiubūdu raudonieji kraujo kūneliai yra pastoviai pakeičiami dėl labaisureguliuotos jų gamybos ir nykimo pusiausvyros. Nuo gimimo iki 2 mėnesių amžiaus, raudonųjų kraujo kūnelių skaičiussumažėja nuo 4-4,5 milijono/μL iki maždaug 3 milijonų/μL. Šis mažėjimastikriausiai atspindi tikslią eritrocitų kilmę. Vėliau eritrocitų skaičiuspadidėja iki 4 milijonų/μL. Tiek mergaitėms, tiek berniukams greičiausiai

jų daugėja vaikystėje ir paauglystėje. Raudonųjų kūnelių skaičiausskirtumas tarp lyčių pasireiškia per lytinį subrendimą. Transportuojamodeguonies kiekis kraujyje( pvz. reguliariai sportuojant) gali paskatintieritrocitų daugėjimą kraujo sudėtyje. Panašų didėjimą gali sukeltihipoksinės (hipoksija-deguonies trūkumas audiniuose) sąlygos – aukštosaltitudės, daugiau nei 1,5 km. Hemoglobino kiekis kraujyje priklauso nuo maksimalaus deguonies kiekiopasisavinimo, širdies tūrio ir kūno masės. Hemoglobino kiekio ir kūno masėstarpusavio ryšys lygus 0,90. Jis didėja žmogui beaugant, panašiai kaip irkūno svoris. Naujagimių hemoglobino kiekis kraujyje yra labai didelis, apie20g/100 ml, bet 3 –6 mėnesyje ja iki 10g/100ml. Vėliau, hemoglobino kiekispalaipsniui didėja (žiūrėti diagramą kitame puslapyje).

[pic]

Hemoglobino koncentracija suaugusių vyrų kraujyje yra 16g/100 ml,moterų – 14g/100 ml. Jei laikysime, kad šis lyčių skirtumas susijęs su visokraujo tūriu, tai lytinis dimorfizmas vidutiniškai gali pasiekti 100g arnet daugiau. Šis skirtumas gali būti funkciškai svarbus transportuojantdeguonį per intensyvias treniruotes.

Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai)

Baltieji kraujo kūneliai, arba kitaip leukocitai, taip pat kinta. Vosgimus leukocitų skaičius dažniausiai būna virš 40,000/ μL, tačiau suaugusjau net 16 metų galutinis leukocitų skaičius būna maždaug 8,000/ μL.Žiūrintpro mikroskopą, raudonosios kraujo ląstelės yra panašios viena į kitą, oleukocitai būna skirtingų dydžių ir formų. Jie labai svarbūs svetimkūnių(pvz.: bakterijų ir parazitų) naikintojai, padeda žmogaus imuninei sistemai.

Kraujo plokštelės (trombocitai) yra svarbūs kraujo krešėjimui irpažeistų kraujagyslių sienelių atstatymui. Jų skaičius šiek tiek kinta suamžiumi, jų išlieka maždaug 350,000/ μL.

Fizinio aktyvumo įtaka širdies ir kraujo sistemai

ŠKS fizinių pratimų poveikyje atsiranda ir funkciniai, ir morfologiniai

pakitimai. Morfologiniai pakitimai

Širdies dydis

Dėka FA pakinta širdies masė,jos apimtis. Nesportuojančio žmogausširdis sveria vidutiniškai 310g, o sportininko, ypač ištvermės sportošakos, gali sverti iki 550g. Dėl treniruočių poveikio sklivelių raumeninėsskaidulos ir jų branduoliai sustorėja, sustorėjus raumeniui širdis padiėja,t.y. hipertrofuojasi. Širdies sportinės hipertrofijos atveju didėja ne tikraumeninės skaidulos, bet apie jas plečiasi ir kapiliarų tinklas, gerėjaširdies raumens vainikinė kraujotaka. Treniruotų žmonių širdis geriauprisitaiko prie fizinių krūvių, nes yra geriau aprūpinama deguonimi,energetinėm ir mineralinėm medžiagomis, hormonais, vitaminais. Treniruotaširdis gali perpumpuoti per laiko vienetą daugiau kraujo, kuris išnešiojareikiamas energetines ir plastines medžiagas po visą organizmą. Kaifiziniai krūviai per dideli ir neatitinka sportininko galių, kai nuolatpervargstama ir persitempiama, širdis gali išsiplėsti- tai jau potologinėhipertrofija. Pertemptas širides raumuo nepajėgia kaip reikiant susitrauktiir mažiau išstumia kraujo. Treniruotos širdies kameros taip pat padidėja,dėl to didėja jos tūris. Treniruoto žmogaus širdies tūris gali siekti 1200-1300 ml (vertinama ml/kg kūno masės).

Funkciniai pakitimai

Pagrindiniai širdies funkciniai rodikliai – širdies susitraukimų dažnis (ŠSD), sistolinis tūris (ST) ir minutinis kraujo tūris (MKT).

Širdies susitraukimų dažnis

ŠSD ramybėje siekia 60-80 kartų per minutę. Treniruotų sportininkų,ypač ištvermės sporto šakose, jis mažesnis – 50-55 k/min, kartais tik 30-34k./min. Treniruotų žmonių ŠSD fizinio krūvio metu padidėja žymiai mažiau,negu netreniruotų. Tyrinėtojams pavyko finiše po varžybų užregistruotisportininkui net iki 276 tvinksnių per minutę. Didžiausi pakitimai matytinubėgus 400 metrų nuotolį. Trumpesnių nuotolių bėgimas sukelia mažesniuspulso pakitimus. Esant lėtesniems susitraukimams, ilgesnė diastolė (širdies

atsipalaidavimas) ir širdis geriau pailsi, geriau prisipildo jos kameroskrauju, sumažėja minutinis širdies tūris, deguonies poreikis ir pagrindinėmedžiagų apykaita, kadangi organizmas ekonomiškiau funkcionuoja. Lėtą pulsąramybės būklėje galima laikyti sportininkų treniruotumo rodikliu.

Sistolinis tūris

ST – tai kraujo kiekis, kurį širdis išmeta vieno susitraukimo metu.Sveikų nesportuojančių žmonių sistolinis kraujo tūris ramybės būklėjesvyruoja nuo 60 iki 80ml, FA metu 100-125 ml., treniruotų sportininkųramybėje siekia 80-100 ml, o fizinio krūvio metu -170- 200 ml. ir daugiau.Tokius didelius rezervus lemia storas, galingas širdies raumuo, didelė patiširdis. Sistolinis kraujo tūris proporcingai didėja fizinio krūvio dydžiui,jeigu FA nėra didelis (pulsas 130 k/ min.) sistolinio kraujo tūriodidėjimas nėra nuoseklus esant maksimaliam FA. Jis stabilizuojasi arbapradeda mažėti, nes smarkiai didėja širdies susitraukimų skaičius irširdies raumuo nespėja visiškai atsipalaiduoti. Sportininkų širdis fiziniamkrūviui adaptuojasi didinama savo ST, o ŠSD padidėja mažiau. Minutinis kraujo tūris

MKT – kraujo kiekis, kurį širdis išmeta į aortą arba plaučių kamieną per 1 min. Ramybėje jis siekia 2,3-6 l/min. Fizinio krūvio metu netreniruotų asmenų jis padidėja iki 16 l/min., o sportininkų – net iki 30 l/min. ir daugiau. Treniruotų žmonių širdis susitraukinėja didesne jėga, kraujotaka būna greitesnė, diastolės laikas trupmėja nereikšmingai, širdis geriau prisipildo kraujo ir po sistolės mažiau pasilieka kraujo skilvelių ertmėje. Fiziškai silpnų, netreniruotų žmonių širdies adaptacija fiziniam krūviui yra energetiniu požiūriu neekonomiška: MT didėja ŠSD padidėjimo sąskaita, o ST didėja nežymiai arba nekinta. Taip gali atsitikti persitreniravimo arba persitempimo atvejais ir geriems sportininkams. Arterinis kraujo spaudimas Arterinis kraujospūdis ramybėje sportininkų ir nesportuojančiųjų

skiriasi mažai, gal kiek žemesnis jis tik ištvermės sportininkų. Normalussistolinis kraujo spaudimas siekia 100-140mmHg (100mmHg + metai),diastolinis – 50-90mmHg. Fizinio krūvio metu sistolinis kraujo spaudimaspakyla iki 200-240 mmHg, diastolinis – sumažėja. Pakitimai priklauso nuofizinio krūvio dydžio ir asmens treniruotumo. Kraujospūdis atsistato polengvų krūvių per 3-5 min., po sunkių, ilgalaikių krūvių – vėliau. PagalŠKS reakciją į fizinį krūvį sprendžiama apie žmogaus fizinį darbingumą. Kraujo pokyčiai dėka fizinio aktyvumo Fizinio krūvio metu, priklausomai nuo jo intensyvumo, trukmės irpobūdžio, taip pat nuo sportininko treniruotumo, kraujyje vyksta įvairūspokyčiai:

1. Pieno rūgšties koncentracija kraujyje gali padidėti net 20-25 kartus. Suintensyvėjus medžiagų apykaitai, organizme atsiranda daug tarpinių ir galutinių medžiagų apykaitos produktų: (ramybės būklėje siekia 1,2- 1,7 mmol/l, o didelių fizinių krūvių metu 19 mmol/l). 2. Padaugėja šlapalo; 3. Kraujas parūgštėja; Patekusios į kraują pieno rūgštys, pirovynuoginės, riebalinės, fosforo, sieros ir anglies rūgštys kraujo reakciją orientuoja į rūgščiąją pusę, t.y. pH rodyklės krinta. 4. Didėja kraujo klampumas; Ilgai dirbant darbą daug išprakaituojama, organizmas netenka daug vandens. Tai didina kraujo klampumą, kas savo ruožtu apsunkina širdies drabą ir kraujo tekėjimą kraujagyslėmis, nes diėja trinties jėgos; 5. Padaugėja eritrocijų ir hemoglobino; Lengvai dirbant šiek tiek padaugėja eritrocijų ir hemoglobino. Sunkų darbą dirbančių treniruotų asmenų šis rodiklis beveik nekinta. Netreniruotiems asmenims varginantis darbas gali sumažinti eritrocitų ir hemoglobino kiekį kraujyje, tai siejasi su bendru cirkuliuojančio kraujo papildymu iš depo (kepenų, blužnies) ir su naujų formų (retikuliocitų) susidarymu dėl intensyvių treniruočių bei varžybų. Dėl pernelyg sunkaus fizinio krūvio gali atsirasti neigiamų pakitimų –

sustiprėti elektrolizė (eritrocitų irimas), 6. Darbo metu padidėja leukocitų kiekis. Šis reiškinys yra vadinamas miogenine leukocitoze. Yra trys leukocitozės fazės: 1) limfocitinė fazė, joje leukocitų padaugėja iki 12-13 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre, kartu padaugėja limfocitų ir sumažėja neutrofilų; 2) pirmoji neutrofilinė fazė, kurioje leukocitų padaugėja iki 16-28 tūkst. viename kūbiniame kraujo milimetre. 3) antroji neutrofilinė fazė, joje leukocitų gali būti 30- 50 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre. Ši fazė pasireiškia tik dirbant labai varginantį fizinį darbą. leukocitozė (leukocitų irimas)gali pasireikšti jei per dau intensyviai dirbama. 7. Cukraus kiekis sumažėja; Ilgo intensyvaus fizinio drbo metu gali sumažėti cukraus kiekis kraujyje- nuo 0,1-0,12 iki 0,05 ir daugiau. Dėl šios priežasties žmogus gali netekti sąmonės ir net mirti. 8. Didėja trombocitų skaičius, todėl greičiau kreša kraujas.

Širdies ir kraujo pokyčius įtakojantis FA gali labai skirtis (savo forma,intensyvumu, dažnumu,..) todėl kiekviena fizinio aktyvumo forma įtakojavis kitokius širides ir kraujo sistemos pokyčius. Pvz.: futbolininkųširdies dažnis (195+/-8) yra didesnis už dviratininkų ar kanojininkų ;sistolinis kraujospūdis maksimalaus krūvio metu yra kanojistų, omažiausias futbolininkų,…

Išvados

• Augant didėja širides masė ir tūris, ypač kairysis skilvelis, pakinta jos dalių santykis ir padėtis krūtinės ląstoje. Stukrūrinė diferencijacija pasibaigia 16-17 amžiuje, ir jos rodikliai, išskyrus tūrio matmenis panašūs į suaugusio rodiklius;

• Augančio vaiko širdies susitraukimai (ŠSD) gerokai sulėtėja ir pubertaliniame periode jau atitinka suaugusio žmogaus širdies susitraukimų dažnį;

• Nors vaikų ir suaugusiųjų elektrokiardiogramos duomenys labai skiraisi, tačiau bręstant retėja elektrokardiogramos dantelių ritmas ir ilgėja intervalai tarp jų. Augant didėja širdies susitraukimo ciklo trukmė, ilgėja miokardo asinchroninio ir izometrinio susitraukimo

fazė. Kartu ir visas periodas;

• ST labai didėja paauglystės periode, nes ŠSD retėja;

• Vaikui augant arterinis kraujospūdis nuolat didėja, didžiausius dydžius pasiekia pubertaliniame periode;

• Kraujo kiekio didėjimas tolygus kūno masės didėjimui;

• Berniukų hematokritas palaipsniui didėja vaikystėje ir paauglystėje, o mergaičių tik vaikysyėje.

• Eritrocitų greičiausiai daugėja vaikystėje ir paauglystėje. Skirtumas tarp lyčių pasireiškia per lytinį brendimą;

• Vos gimus leukocitų kiekis būna virš 40,000/ μL,o 16 metų tik 8,000 μL;

• Trombocitų kiekis kinta nepastebimai.

FA poveikis:

• Padidėja širdies masė- hipertrofuojasi, gerėja širdies vainikinė kraujotaka;

• Sumažėja ŠSD ramybės būsenoje;

• ST dėka FA didesnis ir ramybėje ir FA metu;

• Sportininkų MKT krūvio metu yra didesnis;

• Arterinis kraujospūdis ramybėje, tarp sportuojančių ir nesportuojančių žmonių skiriasi mažai, kiek žemesnis MKT ištvermės sportininkų. Po FA sportuojančių žmonių kraujospūdis greičiau atsistato;

• Darbo metu: • Pieno rūgšties koncentracija padidėja 20-25 kartus; • Padaugėja šlapalo; • Kraujas parūgštėja; • Didėja kraujo klampumas, hematokritas; • Padaugėja eritrocijų ir hemoglobino; • Darbo metu padidėja leukocitų kiekis, trombocitų skaičius; • Cukraus kiekis sumažėja;

1 lentelė

|Amži|Kūno |Širdies |Širdies |Širdies |Širdies |Širdies tūris/kūno ||us |svoris |ilgis |plotis |gylis |tūris |svoris || |(kg) |(cm) |(cm) |(cm) |(cm3) |(cm3/kg) ||8 |28,4 |11,2 |9,1 |7,8 |282 |10 ||9 |30,8 |11,8 |9,3 |8,1 |312 |10,3 ||10 |32,3 |11,8 |9,6 |8,2 |328 |10,1 ||11 |35,6 |12,2 |9,8 |8,6 |362 |10,3 ||12 |38,6 |12,4 |10 |9 |395 |10,3 ||13 |44,8 |13,2 |10,4 |9,1 |444 |10,1 ||14 |49 |13,7 |10,9 |9,5 |503 |10,3 ||15 |56,1 |14,1 |11,5 |9,6 |551 |9,8 ||16 |63 |14,8 |11,9 |9,7 |603 |9,6 ||17 |66,7 |14,8 |12,2 |10,2 |646 |9,7 ||18 |66,8 |15,3 |12,3 |10,1 |671 |10,1 |

[pic]

Šaltiniai:

1. “Growth, maturation, and physical activity” Malina, R.M.,Bouchard,C. 1994m.; 2. „Vaikų, paauglių ir jaunuolių organizmo ypatumai“ Hab. Dr. Prof.Alina Gailiūnienė , doc. Vytautas Kontvainis, Kaunas 1994m. 3. „Kraujo funkcijos ir kitimai dėl fizinių krūvių poveikio“, janina Ivaškevičienė, Vilnius 1990m. 4. „Širdies ir kraujagyslių sistema, jos prisitaikymas prie fizinių krūvių“ Janina Ivaškevičienė, Vilnius 1991 m. 5. „Left ventricular mass index ant sports: the influence of different

sports activities ant arterial blood pressure“ Intrenational Journal of Cardiology 75 (2000) 261-265 6. Internetinė medžiaga: 1. http://www.cnn.com/HEALTH/library/HQ/01676.html 2. http://vanderbiltowc.wellsource.com/dh/Content.asp?ID=40 3. http://info.kmu.lt/sveikas/vaikas/prat_it.htm 4. http://bodybuild.tinklapis.lt/sveikating/fiz_pratimu%20itaka.htm ir kiti…