Endokrininės ligos

NUTUKIMAS

Nutukimas – tai sindromas, sukeltas persivalgymo arba neuroendokrininės pogumburio-hipofizis sistemos pakitimų, kai sutrikus medžiagų apykaitai, susikaupia daug riebalų.
Tai opi daugelio šalių problema. Lietuvoje kas trečias vyras ir kas antra moteris turi per didelę kūno masę. Nutukimas dažniausiai siejamas su netinkamais mitybos įpročiais ir pasyviu gyvenimo būdu. Kai su maistu gaunama energija viršija poreikius, tai jos perteklius trigliceridų pavidalu kaupiasi organizmo riebaliniame audinyje.

Veiksniai skatinantys nutukimą:

1. Persivalgymas. (60 – 90%)
2. Paveldėjimas. (paveldimas medžiagų apykaitos tipas). Daugiausia nutukusiųjų yra šeimose, todėl galima įtarti genetinį paveldimumą. Tyrimų duomenimis, apie 700 proc. nutukusių žmonių vienas iš tėvų yra ar buvo nutukęs. Genetinis nutukimo perdavimas kol kas išlieka nežinomas. Gali būti, kad nutukimui turi įtakos keletas genų, kurie yra svarbūs energijos įsisavinimui ir sunaudojimui.
3. Sumažėjęs fizinis aktyvumas. Kūno masė didėja senstant. Svorio augimas šiek tiek sumažėja senstant. Be to, moterų kūno masės indeksas didėja proporcingai gimdymų skaičiui. Paskaičiuota, jei moterys nedaug juda, joms 7 kartus dažniau gręsią nutukimas, o vyrams – 4 kartus. Šiais laikas judame tikrai nedaug: susisiekimui naudojame įvairias transporto priemones, naujos technologinės prriemonės padeda atlikti ūkio darbus, daug laiko praleidžiame prie televizoriaus ar kompiuterio. Galu gale telefonas ir elektroninis paštas apvainikavo amžių, kai žmones eidavo vieni pas kitus pranešti žinią ar tiesiog pasikalbėti.
4. Centrinės nervų-pogumburio-hipofizis sistemos veiklos sutrikimas. Žmogaus nuotaika yra taip pat la

abai svarbi maitinimosi įpročiams. Daugelis žmonių pradeda daugiau valgyti esant stresinei situacijai, kiti tiesiog „sukramto” blogą nuotaiką ar vienatvę. Nemažai žmonių suvalgo neįtikėtinus kiekius maisto visai nejučia – tiesiog kramsnodami įsitaisę prieš televizorių.
Linkę persivalgyti žmonės dažniausiai neigia, jog daug valgo. Nustatyta, kad vidutinio amžiaus antsvorį turintys vyrai ir moterys, paklausti apie jų fizinį aktyvumą ir suvalgyto maisto kiekį, dažniausiai didžiąją dalį nutyli. Tai galima traktuoti kaip nesąmoningą gėdijimąsi dėl savikontrolės trūkumo, o gal užkandžiavimas tapo tokiu galingu įpročiu, jog didžiosios suvalgyto maisto dalies mes net nepastebim?
5. Hormoninis riebalų ir angliavandenių apykaitos sutrikimas.
6. Gyvenimo būdas. Pati didžiausia problema – per didelis riebalų kiekis maiste. 1 g angliavandenių ir baltymų organizme išskiria 4 kcal, o riebalai – 9 kcal. Tačiau suvalgius vienodą kiekį riebaus, angliavandeniais ar baltymais turtingo maisto, nuo riiebalų sotumas bus kur kas mažesnis, dėl to riebaus maisto norisi valgyti daugiau. Organizmas energiją kaupia tik riebalų pavidalu, todėl jų perteklius ir „nusėda” didindamas svorį.

Nutukimas skirstomas:
Pirminis:
1. Alimentarinis – konstitucinis.
2. Neuroendokrininės.
Antrinis:
1. Cerebralinis.
2. Endokrininis:
2.1. Hipotirozinis.
2.2. Hipoovarinis.
2.3. Klimakterinis.
2.4. Antinkstinis.

Yra dvi nutukimo stadijos:
1. Progresuojanti.
2. Stabili.

Skiriami keturi nutukimo laipsniai:

I. Kūno masė viršija „idealią“ 29%.

II. Kūno masė viršija „idealią“ 30 – 49%.

III. Kūno masė viršija „idealią“ 50 – 99%.

IV. Kūno masė viršija „idealią“ 100% ir daugiau.

Klinika

Ligonių nusiskundimai būna įvairūs. Dažniausiai skundžiasi dusuliu, kūno masės padidėjimu, bendru silpnumu, greitu nuovargiu, galvos skausmais, geru apetitu, troškuliu, mieguistumu, padidėjusiu prakaitavimu, vidurių užkietėjimu, susilpnėjusiu lytiniu po

otraukiu. Žmonės, sergantys nutukimu, dažniau serga širdies ligomis, hipertenzija, insultu, cukriniu diabetu ir kai kuriomis vėžio formomis. Grėsmingai dažnėja mirtingumas nuo šių ligų, jei kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 30. Greitai vystosi aterosklerozė. Ir, žinoma, nejautrumas insulinui. Pasekmė – cukrinis diabetas. Smegenyse esantis kvėpavimo centras tampa nejautrus, miegant kvėpavimas stoja, organizme kaupiasi anglies dvideginis. Dėl per didelės kūno masės pakenkiami sąnariai, susidaro vadinamųjų druskų. Moterų organizme padaugėja moteriškų hormonų – estrogenų, susidaro sąlygos atsirasti gimdos gleivinės, krūties vėžiui. Nuolatinis vidurių užkietėjimas sudaro sąlygas vystytis žarnyno patologijai. O dar psichologinis diskomfortas dėl kitų požiūrio, menkos fizinės galimybės.

Be to, būna antriniai įvairūs funkciniai ir organiniai sistemų pakitimai:
1. Kardiovaskuliarinės sistemos – pasireiškia miokardo distrofija, polinkis arteriniai ir veniniai hipertenzijai. Atsiranda širdies ir kraujagyslių patologijų.
2. Kvėpavimo sistemos funkcija sutrinka dėl riebalų kaupimosi po diafragma. Todėl blogėja plaučių ventiliacija ir vystosi hipoksemija ir hiperkapnija. Išsivysto kvėpavimo nepakankamumas. Diafragma pakeliama labai aukštai, dūstama. Beveik neįmanoma judant (o judėjimas būtinas) “deginti” kalorijų bei riebalų.
3. Virškinimo sistemoje sutrinka žarnyno motorika, vystosi tulžies pūslės akmenligė.
4. Dėl inkstų funkcijos sutrikimų kaupiasi skysčiai organizme.
5. Daugiau kaip pusė nutukusiųjų – nevaisingi. Būna skydliaukės funkcijos susilpnėjimas.
6. Dėl padidėjusios kūno masės, medžiagų apykaitos sutrikimų nukenčia judėjimo sistema, ypač sąnariai.

Antsvoris ar jau nutukimas?

Kūno svorį galima įvertinti apskaičiuojant Kūno masės indeksą (KMI).
KMI – tai kūno ma

asės ir ūgio santykis. Jį galima apskaičiuoti kūno masę kilogramais padalinus iš ūgio metrais pakeltais kvadratu.
Žmogaus svoris yra idealus, jeigu jo KMI yra 22,5 kg/m².
Pagal KMI žmonės atitinkamai klasifikuojami, bei galima numatyti jų susirgimo, įvairioms ligoms, riziką:
Liesi – mažiau nei 18,5 kl/m²
Normali kūno masė – 18,5 – 24,9 kl/m²
Antsvoris – 25,0 – 29,9 kl/m²
I laipsnio nutukimas – 30,0 – 34,9 kl/m²
II laipsnio nutukimas – 35,0 – 39,9 kl/m²
III laipsnio nutukimas – daugiau nei 40 kl/m²

Vertinant kūno masę, naudojant KMI, netinka augantiems vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, kuriems sunku išmatuoti ūgį, sportininkams, sunkumų kilnotojams, kurių labai išsivystę raumenys, taip pat nėščioms moterims. Populiarus ir kitas – paprastesnis metodas. Nutukimas konstatuojamas, jei moters liemens apimtis viršija 88 cm, o vyrų – 102cm.

Gydymas

Nutukimas yra lėtinė liga ir turėtų būti gydomas kaip ir kitos lėtinės ligos. Greitas svorio metimas yra nesėkmingas, nes dėl psichologinių ir fiziologinių priežasčių svoris ir vėl greitai priaugamas. 75 proc. žmonių, kurie laikėsi itin mažo kaloringumo dietos, didžiąją dalį numesto svorio vėl priauga per vienerius metus.
1. Dietinis:
1.1. Valgyti dažnai (5 – 6 kartus per dieną) mažomis porcijomis.
1.2. Mažinti maisto kaloringumą.
1.3. Vietoje cukraus vartoti jo pakaitalus (sachariną, slasteliną, sorbitą)
1.4. Gyvulinius riebalus pakeisti augaliniais.
1.5. Riboti skysčius ir valgomąją druską.
1.6. Skirti „iškrovimo“ dietas.
1.7. Valgyti daug ląstelienos turinčius produktus.
2. Medikamentinis. Tokiu medikamentų yra trys grupės. Pirmieji mažina apetitą, antrieji aktyvina medžiagų apykaitą, trečiosios grupės medikamentai mažina riebalų rezorbciją žarnyne. Dažniausiai skiriame tris preparatus. Sibutraminas (Reductil) gausina serotonino kiekį sm

megenyse, mažina apetitą, aktyvina simpatinę nervų sistemą ir medžiagų apykaitą. Vaistas efektyvus, tačiau veikia per centrinę nervų sistemą ir gali padidinti kraujospūdį. Jis nevartotinas, kai yra ryškių nutukimo komplikacijų.
Kitas preparatas, kuris veikia kompleksiškai – mažina apetitą, stabdo lipazės patekimą iš virškinamojo trakto į kraują, mažina gliukozės gamybą kepenyse bei audinių nejautrumą insulinui – metforminas. Jis tinka gydyti metabolinio sindromo nutukimą.
Trečiasis preparatas, kuriuo gydome ligonius, – orlistatas (Xenical). Jis veikia virškinamajame trakte ir neturi poveikio per centrinę nervų sistemą. Xenical slopina riebalus virškinančiojo fermento (lipazės) aktyvumą. Užblokavus lipazę riebalai pašalinami iš organizmo nesuvirškinti. Xenical turi būti vartojamas ilgą laiką – kelis ar keliolika mėnesių kartu laikantis racionalios mitybos rekomendacijų. Taip kūno masę galima sumažinti 10-15 proc. Xenical yra gerai ištirtas ir saugus vaistas.
Nustojus vartoti vaistus, tolimesnis svorio kitimas priklauso nuo to, ar žmogus sugebės reguliuoti mitybą.
3. Fizinis aktyvumas. Reikia įvairių fizinių veiksnių komplekso.
4. Chirurgiškai gydyti reikia tik retais atvejais, kai galima pašalinti nutukimo priežastį. Riebalinio audinio kiuretažas – populiariausia operacija, kai išsiurbiamos kabančių riebalų raukšlės. Rimtesnė operacija – išvešėjusio riebalinio audinio pašalinimas arba skrandžio apimties sumažinimas spaudžiant žiedais. Po jos net ir neprivalgęs žmogus jaučiasi sotus. Kai kūno masė tampa normali, žiedai pašalinami. Tokios operacijos atliekamos ir Lietuvoje.

Išvados

Endokrininės sistemos ligos: nepakankama skydliaukės funkcija, per stipri antinksčių žievės funkcija, cukrinis diabetas. Tai metabolinis sindromas, kurį sudaro keli simptomai: centrinio tipo nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalų apykaitos sutrikimo sindromas, nejautrumas insulinui. Metabolinis sindromas gali sutrumpinti gyvenimą 10-20 metu.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje daugiau nei 1,7 milijardo(!) žmonių kenčia dėl antsvorio ar nutukimo. Didžiausias susidomėjimas nutukimu bei su nutukimu susijusiomis problemomis yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kas trečias amerikietis kenčia nuo antsvorio. JAV Nacionalinės sveikatos ir mitybos tyrimų duomenimis, nutukusių per metus padaugėja 1 proc. Tai reiškia, kad 2230 metais absoliučiai visi, t. y. 100 proc. amerikiečių bus nutukę. Panaši situacija ir Europoje. Anglijos sveikatos departamento duomenimis, 34 proc. 16-64 metų amžiaus moterų ir 45 proc. to paties amžiaus vyrų kenčia nuo antsvorio, o 16 proc. vyrų ir 17 proc. moterų yra ypatingai nutukę. Europoje nutukimo problema ypač aktuali pietinės ir rytinės Europos gyventojams (tai reiškia, kad ir mums), kur net 40 proc. gyventojų kenčia nuo nutukimo. Lietuvoje antsvorį turi 42 proc. vyrų ir 32 proc. moterų. Net 17 proc. Lietuvos moterų ir 11 proc. vyrų yra nutukę. Tačiau nutukimas yra rimta problema ne tik išsivysčiusiose šalyse. Britanijos medicinos žurnale „Lancet” pateikiami duomenys, jog per paskutiniuosius 8 metus Kinijoje moterų, turinčių antsvorį, padvigubėjo, o vyrų – patrigubėjo. Nerimą medikams kelia ir tas faktas, kad arterinės hipertenzijos susirgimų skaičius dabar praktiškai prilygsta JAV. Daugiau nei pusė naujų susirgimų cukriniu diabetu atvejų, užregistruota Indijoje ir Kinijoje, skelbia žurnalas „Lancet”. Egipte tiek pat sergančių cukriniu diabetu, kiek ir Amerikoje. Meksikoje visuose visuomenės sluoksniuose nutukimo atvejų sparčiai daugėja, o tuo pačiu ir sergančių diabetu. Net ir labai vargingose šalyse, kurios yra į pietus nuo Sacharos, skaičius, kenčiančių nuo antsvorio daugėja. Taigi, nutukimas, tarsi epidemija, plinta nuo Jungtinių Amerikos Valstijų per Europą ir į besivystančias šalis.

Manoma, kad JAV dėl nutukimo (komplikacijų gydymui, nedarbingumui ir pan.) kasmet išleidžiama virš 68 mlrd. doleriu.
Australijoje nutukimui ir dėl jo išsivysčiusių gretutinių ligų gydymui išleidžiama 2 proc. nuo kasmetiniu sveikatos apsaugai skiriamu išlaidu;
Prancūzijoje – 2 proc.;
Olandijoje – 4 proc.;
Švedijoje – 7-8 proc.;
Didžiojoje Britanijoje – 1-5 proc.;
JAV – 5-8 proc.
Norintiems atsikratyti antsvorio, gydytojai pataria laikyti subalansuotos dietos, sportuoti ir atsisakyti žalingu įpročių.
Iš principo, daugeliui tai reiškia, keisti gyvenimo būda.
Nereikia toli ieškoti naujojo gyvenimo taisyklių. Pakanka įsisąmoninti keletą paprastų dalykų:
Racione svarbu sumažinti riebalų kiekį;
Rinktis įvairų ir maistinės vertės atžvilgiu subalansuotą maistą;
Valgyti reguliariai (mažiausiai 3 kartus per dieną);
Padidinti fizinį krūvį (bent 30 min. trukmės intensyvi fizinė veikla, reikalaujanti vidutinių energijos sąnaudų turėtų būti įprastinio fizinio aktyvumo kiekis);
Sėslų gyvenimo būdą ir rutiną keisti į aktyvias laisvalaikio praleidimo formas;
Atsisakyti ar bent sumažinti alkoholio vartojimą.
Žmonėms, kuriems nepavyko efektyviai numesti svorio sportuojant ir laikantis dietos ir kurių masės indeksas didesnis nei 27-30, patartina kreiptis į gydytoją, kuris išrašytų vaistų nuo nutukimo, ypač tuo atveju, jei nutukimas sukelia patologinę būklę.

Sakoma, besivystančiuose kraštuose, kuriuose trūksta maisto, nutukimas yra tarsi žmogaus geroves rodiklis, o išsivysčiusiose šalyse antsvoris rodo prastesnę žmogaus padėtį visuomenėje.

Skydliaukė
(glandula thyroidea)

Tai neporinis organas, esantis priekineje kaklo dalyje. Ji sveria 30 – 50g. Skydliaukė sudaryta iš dviejų skilčių: dešiniosios ir kairiosios. Jos sujungtos liaukos sąsmauka.
Liauką dengia skaidulinė kapsulė, kurios ataugos įeina į liaukos vidų ir dalija ją į skilteles. Skiltelėse yra liaukos parenchima, sudaryta iš folikulų. Skaidulinė kapsulė sudaro raiščius, jungiančius skydliaukę su gerkle ir gerklomis. Liauka gausiai aprūpinta kraujo ir limfiniais indais.
Skydliaukės folikulų ertmę užpildo skysta medžiaga – kaloidas, kuris sudaro skydliaukės hormono pagrindą. Skydliaukė gamina du pagrindinius hormonus: trijodtironiną ir tetrajodtironiną. Šių hormonų sudėtyje yra jodo, todel jie palaiko pastovią jodo koncentraciją kraujyje.
Funkcijos

Skydliaukės hormonai svarbūs organizmo augimui ir vystymuisi, nes:
1. Aktyvina medžiagų apykaitą.
2. Greitina amino rūgščių transportą ir baltymų sintezę.
3. Skatina riebiųjų rūgščių transportą ir oksidaciją.
4. Greitina glikogeno skilimą į gliukozę.
Skydliaukės funkciją reguliuoja nervų sistema ir priekinės hipofizės dalies tireotropinis hormonas – TTH.

Ligos

Hipotireozė – tai sindromas, kurio atsiradimą sąlygoja nepakankama tiroksino (T4) sekrecija skydliaukėje. Lengvo ir vidutinio sunkumo hipotireozė pasireiškia T4 hormono nepakankamu kiekiu kraujyje. Sunkesniais atvejais kraujyje truksta ir trijodtironino (T3) – pagrindinio aktyvaus skydliaukės endokrininio komponento, veikiančio ląstelių viduje. Kadangi didžiausia T3 dalis pagaminama iš T4, ateinančio iš skydliaukės į periferiją, tai pastarojo hormono trūkumas ir yra dažniausia hipotireozės priežastis. Panašiai kaip ir anemija, hipotireozė yra ne diagnozė, bet kokios nors specifinės patologijos išraiška.
Hipotireozė vaikams sukelia ligą, vadinamą kretinizmu. Pasireiškia augimo sulėtėjimu, psichinės raidos atsilikimu. Šių ligonių kūnas neproporcingas: trumpos galūnės, ilgas liemuo, stambi galva, didelis, burnoje netelpantis liežuvis.Trūkstant aplinkoje jodo, skydliaukė hipertrofuojasi, bet hormonų išsiskyrimas vistiek sumažėja.
Suaugusiems skydliaukės hipofunkcija sukelia miksedemą. Žmoniems, sergantiems šia liga, sulėtėja medžiagų apykaita, jie nutunka, pabringsta veidas, silpsta atmintis, mažėja centrinės nervų sistemos jautrumas.
Klasifikacija:
1. Pirminė, kai yra skydliaukės patalogija.
2. Antrinė, kai yra hipofizės patalogija.
3. Tretinė, kai yra pagumburio patalogija.

Hipotireozės priežastys.

Ankstesnė chirurginė intervencija, Hashimoto tiroiditas, pirminė skydliaukės atrofija, ankstesnis gydymas radioaktyviu jodu, antitiroidiniai preparatai, infiltracinės ligos (cistinozė, amiliodozė, leukemija), jodo trūkumas organizme, įgimta hipotireozė (paprastai skydliaukės disgenezė arba agenezė, autoimuninės ligos, skydliaukės fermentų trūkumai), audinių rezistentiškumo skydliaukės hormonams sindromas, hipofizės nepakankamumas (tik TSH, bet ne FT4 trukumas), pogumburio funkcinis nepakankamumas (trauma, navikas, retas tireotropino-rilizing faktorių trūkumas).

Bazedovo liga

Esant skydliaukės hiperfunkcijai išsivysto Bazedovo liga arba tirotoksikozė, dar vadinama toksiniu gūžiu, Greivso liga. Tai genetinė, autoimuninė liga, kurią sukele padidejusi skydliaukės hormonų sekrecija.
Priežastys: lytis, paveldėjimas, infekcija. Dažniau serga moterys, turinčios labilią nervų sistemą, ypač brendimo ir klimakteriniu laikotarpiu. Kartais tirotoksikozė išsivysto po psichinių traumų, nuo infekcijos.
Pasireiškia suaktyvėjusia medžiagų apykaita, žmogus daug valgo, bet nuolat jaučiasi alkanas, kūno svoris mažėja. Pasireiškia padidėjęs centrinės nervų sistemos jautrumas, atsiranda išverstakumas, akys blizga. Dėl metabolinių procesų pakinta visų organų veikla: širdies, kepenų, skrandžio, kaulų odos ir endokrininės sistemos. Atsiranda nervingumas, padidėjęs prakaitavimas, šilumos netoleravimas.Kaklas kartais būna padidėjęs. Ligonių kūnas drėgnas, paraudęs, delnai prakaituoti. AKS padidėjęs. Galimi širdies ritmo sutrikimai, skrandžio opos, uždegimas, dažnas tuštinimasis.

Tirotoksinis gūžys klasifikuojamas į:
1. Difuzinį.
2. Mazginį.
3. Difuzinį-mazginį.

Skiriami 3 tirotoksikozės laipsniai:

Laipsnis Kūno masės sumažėjimas Širdies susitraukimų dažnis Pagrindinės medžiagų apykaitos padidėjimas Požymiai
Lengva 10 – 15 % <100 k./min. 30% Suliesėjimas
Vidutinė 20 % 100 – 120 k./min. 30 – 60 % Mažėja darbingumas
Sunki 20 – 50 % > 120 k./min. >60 % Labai didelis nervinis jautrumas

Ligą parvirtina, kai atlikus labarotorinius ir instrumentinius tyrimus nustatoma:
1. Padidėjęs skydliaukės hormonų kiekis kraujyje.
2. Padidėjęs radioaktyvaus jodo kaupimas.
3. Pagreitėjusi medžiagų apykaita.

Gydymo principai:
1. Chirurginis. Gydoma, kai skydliaukė labai didelė, spaudžia kvėpavimo takus ar įtariamas skydliaujės navikas.
2. Medikamentinis. Gydoma taikant beta-adrenoblokatorius.
3. Chemoterapinis. Gydoma taikant radioaktyvūjį jodą.
Išvados

Nėštumas ir pogimdyminis periodas. Kai kurioms moterims, besigydančioms T4 preparatais, nėštumo metu gali vystytis TSH koncentracijos didėjimas. Šio fenomeno etiologija nežinoma, ir jis pasitaiko retai. Rekomenduojama pamatuoti serumo TSH koncentraciją antro nėštumo trimestro metu, ir, jeigu būtina, pakoreguoti T4 preparato dozę. Pogimdyminiame periode gali pasireikšti Hashimoto tiroiditas su hipotireozės simptomais. Šiuo atveju TSH koncentracijos patikrinimas praėjus 6 savaitėms po gimdymo rekomenduojamas kiekvienai moteriai, įtarus skydliaukės patologiją. Beskausmis poūmis tiroiditas pogimdyminiame periode pasitaiko itin dažnai. Ši liga dažnai prasideda kaip hipertireozė, vėliau pereina i hipotireozės būklę. Hipotireozė paprastai pati savaime baigiasi per 3 mėnesius. Nemažai klinicistu rekomenduoja šiame 3 mėnesių periode skirti T4 preparatus. Ši rekomendacija taikoma neatsižvelgiant į tai, kad ši būklė savaime susitvarko. Tai grindžiama tuo, kad moteriai, pagimdžius kūdikį, ir turint beskausmį autoimuninį tiroiditą, reikalinga papildoma hormoninė pagalba esant stresui, padidintam užimtumui, maitinimui, nuotaikos svyravimams ir kitiems pokyčiams. Kai kurių autorių duomenimis pogimdyminis autoimuninis tiroididas pereina i permanentine patologija net 30% atveju. Todėl po gimdymo rekomenduojama atlikti profilaktinius TSH ir FT4 matavimus

Naudota literatūra:
„Klinikinė farmacija“
„Endokriminė sistema“ Liuda Lilienė 1998 m.
www.seima.lt
www.kmu.lt

Leave a Comment