KAIP TEISINGAI MAITINTIS
(tradicinės kinų medicinos patarimai)
Ar kiekvieną dieną valgote tuos pačius ar panašius maisto produktus?
O gal, suvalgę tam tikro maisto, jaučiatės pernelyg pavargę ar atvirkščiai – energingi?
Ar kada nors nustebę svarstėte kodėl, suvalgius vos keletą kalorijų, jums vis viena sunkiai pavyksta numesti svorio ar netgi dar blogiau – jūs ir toliau sėkmingai pilnėjate?
TCM požiūris į maistą yra unikalus, jis labai skiriasi nuo mūsų standartinės vakarietiškos mitybos koncepcijos. Be mums žinomų maistinių medžiagų (angliavandenių, baltymų, vitaminų ir mineralų, ir pan.), maistas dar pasižymi ir energetinėmis savybėmis, kurios priklauso nuo augimo sezono, spalvos, struktūros, skonio, ir stimuliuojančiai veikia įgimtas organines funkcijas.
Tradicinė kinų medicina (TKM) – mokslas, gyvuojantis jau apie 4000 metų, ji efektyviai ir sėkmingai pritaikoma visame pasaulyje. Tai ne tik akupunktūra, moksa (karščio terapija), herbologija ir Qigong (čigun), jos sudėtinė dalis yra ir maisto terapija. Senais laikais Kinijoje akupunktūristai (TKM gydytojai) turėjo rūpintis gera pacientų sveikata. Jei jų pacientai susirgdavo, jie negaudavo atlyginimo, taigi mokymas ir aktyvus dalyvavimas visapusiškame paciento sveikatos palaikyme buvo ypatingai svarbūs dalykai, o maistas buvo ir tebėra viena pagrindinių sveikatos palaikymo išlygų.
Daugelį pacientų vargina alergija, migrena, pripratimas prie kavos, cigarečių, cukraus, nuovargis, stresas ir daugelis kitų negalavimų. Dažnai norėtųsi jų paklausti: “Ką jūs valgote? Kaip dažnai valgote? Kada valgote?” ir t.t.
Neretai daugelis žmonių valgo tik du kartus per dieną – paprastai nevalgydami pusryčių, ar tik išgerdami porą puodelių kavos priešpiečio valandomis. Galbūt jie dar sukremta kokį saldumyną ir salotų porciją. Visa tai popietinėmis valandomis apvainikuojama ledo šaltumo gazuotais gėrimais, kava, ir dar, galbūt jau vakare, pora taurių vyno ar alaus bokalu. Jie tikriausiai mano, kad maitinosi gerai ir sveikai, nes valgė salotų. Kai kurie iš jų, paklausti, ar jų maistas buvo baltymingas, atsakytų: “valgiau makaronų ar avižinių dribsnių”, o juk tai iš tiesų nėra baltymai.
Jei mes iš tikrųjų paisome Hipokrato nuomonės, kad vaistai turėtų būti mums kaip maistas, o maistas turėtų būti vaistas, tai dauguma iš mūsų nuskriaudžiame save, nevalgydami tokio mums labai svarbaus, gydančio, sveiko maisto. Be to, mūsų kūnui reikia pakelti didelį emocinį ir fizinį krūvį (dirbame 50, 60, 70 valandų per savaitę be gyvybinio pastiprinimo sveiku maistu).
Žmonės nebejaučia, kaip turėtų suderinti mitybą, atsižvelgdami į sezono ypatumus. Prieš tai, kai buvo išrastas šaldytuvas, tam tikri maisto produktai buvo valgomi atitinkamo sezono metu, o dabar gi mes net nežinome, ką tai reiškia. Mūsų senovės protėviai, tame tarpe ir kinai, skrupulingai stebėjo ir studijavo gamtą, jos poveikį mūsų sveikatai. Rezultatas – visas senovės medicinos mokslas byloja apie gyvenimą harmonijoje su gamta, ir apie tai, kad harmoningai sugyvendami su gamta būsime sveiki ir ilgai gyvensime.
Penki elementai
Senaisiais laikais kinai sukūrė penkių elementų teoriją. Šie elementai sąveikauja tarpusavyje sukūrimo cikle, iš jų susidaro visos kitos substancijos.
Tie elementai yra: ugnis, vanduo, žemė, metalas, medis. Visi jie pasižymi skirtingomis savybėmis. Kiekvienas elementas yra siejamas su kuriuo nors organu, spalva, planeta, pasaulio kryptimi, sezonu ir t.t. sudėtingame atitikmenų derinyje, kuris tarnauja kinams kaip patogi įsiminimo priemonė (žr.lentelę).
Pagal penkių elementų tarpusavio ryšių schemą sistema taikoma diagnostikoje. Imkime tokį pavyzdį: pacientas, nuo kurio sklinda “degintas” kvapas, jam patinka kartaus skonio maistas ir gėrimai, jo veidas rausvas ar “raudonas”, jis gausiai prakaituoja. Tai galėtų būti Širdies sindromo pavyzdys. Reiktų priminti, kad kinams fiziologiniai organai (plaučiai, širdis, inkstai…) turi ne tik savo struktūrą ir fizinę lokalizaciją, bet ir visą sistemą su jais susijusių funkcijų. Taigi, Širdis yra ne tik organinė struktūra atliekanti mechaninę pompos funkciją, jai priskiriamos ir kraujagyslės, ir kraujotakos energija, ir kraujo audinys. Taip pat ir pavyzdžiui Plaučiai – atliekantys ne tik kvėpavimo funkciją, bet taip pat turintys įtakos ir kūnui bei odai.
Taigi, kiekvienas elementas atitinka kurį nors vieną sezoną. Be to, jam priskiriamas tam tikras maistas, skonis, spalva, kvapas ir t.t.
Medžio elementas – tai pavasario sezonas, jį atitinkantis skonis – rūgštus. Galbūt dėl to pavasarį ypač išryškėja vitamino C poreikis (rūgštus skonis). Būtent tuo metu turėtume ieškoti ankstyvų pavasarinių žalumynų ir turtingų vitaminais valgomų žolių. Tokie maisto produktai padeda pašalinti per žiemos sezoną susikaupusias gleives (jų reikėjo kūno šilumai palaikyti).
Vasaros elementas – ugnis. Skonis – kartus. Kai kurie žalumynai yra kartūs (kiaulpienės šaknys ir lapai, kai kurių salotų lapai), todėl tokie švieži produktai naudotini valgymui tik vasaros sezono metu, priešingu atveju jie būtų disbalanso priežastimi (jei vartotume juos ištisus metus). Nors vasaros metu labiau patartina valgyti daugiau šalto, šviežio, žalio maisto, žmonėms, turintiems polinkį alergijai, reiktų apriboti šalto žalio maisto vartojimą, nes jiems reikia vidinės šilumos jų kūno atsparumui antigenams sustiprinti.
Tai gana netikėta daugeliui žmonių, nes jų supratimu, valgyti vaisius ir daržoves visada yra labai sveika. Atsižvelgiant į energetinius tradicinės medicinos mitybos principus, toks požiūris neteisingas. Keletą savaičių atsisakę tokio sveiko maisto, tokie žmonės (turintys polinkį į alergines reakcijas) jausis žymiai geriau, bus energingesni ir jų ligos simptomai greit pradės nykti.
Sekantis sezonas yra bobų vasara (Kinijoje tai vadinamasis lietaus sezonas). Elementas – žemė, skonis – saldus. Tai nėra tas stiprus saldumas, apie kurį iškart pagalvojote. Iš tiesų tai – pilno saldumo poreikis, o tai yra baltymingas turtingas angliavandeniais maistas, tai būtų pupelės, rupūs miltai, šakninės daržovės, moliūgai, gyvuliniai baltymai ir t.t. Tokie produktai yra maistingi ir papildo bei tonizuoja visus kūno audinius. Angliavandenių reikia energijai, o baltymai reikalingi kūno ląstelėms išgydyti ir atstatyti, kai jos natūraliai išsenka ir padeda mums palaikyti metabolinį pajėgumą. Taigi, saldus skonis tai nėra tas cukraus saldumas, kuriam jaučia didelį potraukį tiek daug žmonių. Saldumynai, kava, gazuoti gėrimai išeikvoja mūsų organizmo rezervus ir gali suteikti tik laikiną netikros arba “nervingos” energijos pakilimą. Tokiu būdu nuolat išnaudojant rezervinę energiją, galiausiai išsenkama, atsiranda skausmai ir negalavimai.
Sekantis elementas – metalas, atitinkantis rudens sezoną. Skonis – pikantiškas (aštrus ar aitrus), būdingas česnakui, svogūnui, imbierui ir mėtai. Šis skonis išsklaido priplūdimus, stazę, sustiprina kraujo ir limfos apykaitą, stabdo gleivių gamybą ir kaupimąsi. Toks maistas ypač svarbus ligų prevencijai: apsaugo nuo peršalimų ir gripo, kurie paprastai užklumpa mus rudenį ar žiemą.
Paskutinis elementas – vanduo, jį atitinkantis skonis – sūrus. Tai sveikas sūrumas, natūraliai esantis gamtoje, jame gausu gyvybiškai svarbių mikroelementų. Rafinuota virtuvinė druska, kaip ir rafinuotas cukrus, yra išvalyta ir tiesiog yra tiktai švarus natrio chloridas be jokių pašalinių mineralų. Iš maisto produktų sūraus skonio savybių turi jūros augalai – kombu, jūros dumbliai, jūros kopūstai, taip pat toks raugintas maistas kaip miso. Geros kokybės, turtinga mineralais druska yra svarbi tinkamos natrio koncentracijos kraujyje ir ląstelėse palaikymui. Kadangi druska sulaiko skysčius organizme, svarbu palaikyti įvairių kūno audinių lankstumą ir minkštumą. Todėl žiemą, kaupimo periodu, mums gali prireikti daugiau druskos kūno skysčių ir kitų maisto atsargų palaikymui.
Per tūkstančius metų senovės kinai išsiaiškino, kaip šie skoniai siejasi su organais, kaip jie juos tonizuoja ar slopina atitinkamai mūsų individualiems poreikiams ir sezonams. Daoistų dvasininkų mokymuose visada buvo skiriama vietos gydomosios dietos studijavimui.
Taigi, ką gi tai turi bendra su tuo, kad kai kurie žmonės geriausiais vaistais nuo peršalimo laiko vaisių sultis (pvz. saldintas apelsinų sultis) dėl to, kad jose gausu vitamino C ? Vitaminas C tikriausiai iš tiesų tam tinka, bet šalta temperatūra ir sulčių šaltos savybės yra neabejotinai netinkamos. Šaltis lėtina medžiagų apykaitą, karštis – greitina. Todėl, naudojant šaltos prigimties maistą ne sezono metu, sutrinka kraujo biocheminis balansas, ir pusiausvyra tarp organizmo ir sezoninių klimatinių sąlygų. Mūsų imuninė sitema ir virškinimas tampa silpnesni ir mes tampame imlesni peršalimo ligoms.
Ši taisyklė tinka ir žmonėms, turintiems viršsvorį. Jie atsisako reikalingų kalorijų, valgo šaltos prigimties maistą: jogurtą, vaisius, salotas ir t.t. ir todėl jų medžiagų apykaita sulėtėja, o pradėjus vėl valgyti normalų maistą jų svoris atauga didesnis nei buvo. Dauguma pacientų, norinčių numesti svorį, gydomi individualiai. Kiekvieno jų atvejį reiktų ištirti atskirai, įvertinant galimus energetinius mitybos sutrikimus, priklausomai nuo jų individualios konstitucijos.
Pagal kinų medicinos teoriją skrandis (TKM jis vadinamas “kasa”) yra katilas, kuriame palaikoma 38 laipsnių temperatūra. Žinoma, šis karštis, be tikros temperatūros, dar yra ir biocheminis (čia yra druskos rūgšties ir virškinimo fermentų, kurie skaido maistą). Tai – vidinės ugnies, karščio palaikymas ir gamyba. Gydymo tikslas -suderinti gyvybines funkcijas, sezoną, įgimtą konstituciją, gyvenimo būdą ir aktyvią veiklą taip, kad žmogaus kūnas būtų sveikas.
Kvėpavimas, mityba ir tinkamas poilsis labai svarbūs sveikatai. Kasos funkcija TKM fiziologijoje: pernešti maistą į kraują ir į visą organizmą. Todėl kasa labai svarbi organizmo sušildymui ir medžiagų apykaitos intensyvumui, ir pagal kinų mokymus ji nemėgsta šalčio ir drėgmės, nes šios dvi energijos sulėtina visą fizinį metabolizmą. Šalčio ir drėgmės poveikyje atsiranda tokie simptomai: sutrikęs virškinimas, nenormalus svorio augimas, nusilpęs imunitetas ir t.t. Pernelyg gausus kiekis šalto ar žalio (termiškai neapdoroto) maisto susilpnina mūsų virškinimo ir asimiliacinį pajėgumą visuose lygiuose. Labai panašiai atsitiktų, jei į degantį laužą įmestume šaltą, drėgną rąstą. Pasirodytų dūmai. Mūsų organizme, metaforiniai “dūmai” tai dujos, išsipūtimas, sunkumas ir bendrai susilpnėjęs svarbių maisto medžiagų (taip pat ir vitaminų bei mineralinių medžiagų) įsisavinimas. Tai ilgainiui sukelia lėtinę ligą. Todėl visos tradicinės gydymo sistemos pabrėžia gero virškinimo svarbą.
Tradicinės medicinos mitybos principai:
Valgyti natūralų, neperdirbtą maistą. Vartoti daugiau aukštos kokybės maistingų produktų, turtingų vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Tai būtų geros kokybės baltymai, esantys žuvyje ir aukštos kategorijos paukštienoje bei kitoje mėsoje, taip pat augaliniai baltymų šaltiniai – sojos produktai, įvairios pupelės. Svarbu valgyti įvairius jūros augalus (čia daug mikroelementų) ir visų rūšių natūraliai užaugintas daržoves. Rekomenduotinos 1-2 porcijos rupių grūdų (pvz. rudų ryžių) vieną ar porą kartų per dieną. Grūdų vartojimas gali būti keičiamas priklausomai nuo individualių poreikių. Vengti rafinuoto maisto, dirbtinių dažiklių ar konservantų, kavos ar kitų stimuliantų, alkoholio, narkotikų (įskaitant ir kanapes). Mažiau vartoti pieno produktų ir sočiųjų riebalų bei aliejų turinčių produktų. Kepimui ir padažams naudoti alyvų ar sezamų aliejų. Valgyti tris kartus per dieną – didžiausias maisto kiekis tektų pusryčiams ir per pietums, vakare – lengvesnis užkandis. Galima maitintis dar geriau ir netgi numesti svorio, laikantis “užkandžiavimo” tvarkaraščio, valgant subalansuotą maistą šešis kartus per dieną. Subalansuotas maistas – atitinkamas baltymų ir angliavandenių santykis kiekviename valgyje. Valgyti maistą, kuris tuo sezonu būdingas jūsų klimato sąlygoms. Maisto produktai, atsiųsti iš šiltesnio klimato vietų gali pakeisti kraujo cheminę sudėtį taip, kad ji tiks tik tų kraštų klimatinėms sąlygoms. Mokytis pažinti ir priimti savo unikalius konstitucinius poreikius, remiantis protėvių istorija ir įgimtu konstituciniu tipu. Tai aprašyta Ajurvedos Tridosha arba trijų skysčių principuose, ir TKM. Valgant galvoti apie maistą. Pilnai pajusti jo spalvas, skonius, struktūrą – tai yra maisto energijos išraiška. Neskubant rūpestingai sukramtyti kiekvieną kąsnį, nes virškinimas prasideda burnoje. Vengti šalto ar žalio (neapruošto) maisto pertekliaus, išskyrus šiltą sezoną.
Jei vilioja saldumynai ar menkavertis maistas, tai yra ženklas, kad pirmiausia reikia valgyti labiau subalansuotą, baltymingą maistą. Dažniausiai nenormalūs potraukiai išnyksta laikantis šio principo. Vengti persivalgymo. Mokytis viską valgyti saikingai. Nėra vienos bendros dietos, kuri tiktų visiems žmonėms. Kiekvieno individo sveikatai reikia skirtingo maisto. Teisingai subalansavus mitybą, išnyksta ligų simptomai, tai įvyksta greičiau, jeigu kartu panaudojame vaistažoles. Žmogus jaučiasi ramesnis, energingesnis, sumažėja liguistas potraukis kuriems nors maisto produktams. Jis numeta svorio ar esant reikalui sėkmingai jo priauga. Sustiprėja organizmo atsparumas.Kinų medicina: Dietoterapija
PeršalimasKai mūsų imunitetas kiek susilpnėja (o tai lengvai atsitinka dėl stresų, negatyvių emocijų, pervargimo ir pan.), dėl šalto oro poveikio gali sutrikti mūsų organizmo funkcijos, sutrikti Qi (“či”- energijos) apykaita kanaluose, atsirasti Qi stazė. Padėti mūsų kūnui apsisaugoti nuo šalto oro poveikio galėtų padėti kai kurie maisto produktai, kurie priklauso “karštajai” grupei. Tačiau būkite atsargūs, neperdozuokite! Tokiu atveju karštis (Yang) įsiliepsnos jūsų organizme, sąlygodamas Yin trūkumą (deficitą). Prisilaikykite saiko. Jūsų nuojauta ir skonio pojūtis jums padės nuspręsti, kada bus gana.
Štai keletas “karštų” maisto produktų pavyzdžių: “Karšta” mėsa: ėriena, aviena. Prieskoniai: pankolio sėklos, muškatas, cinamonas, gvazdikėliai, pipirai, raudonieji ankštiniai pipirai, čili, karis. Gėrimai: karštas vynas, pankolio arbata, Gokul arbata, viskis, degtinė, … neperdozuokite!
Keletas receptų gydymui Tradicinėje kinų medicinoje peršalimas skirstomas į du tipus: vėjas – šaltis ir vėjas – karštis, atskiru atveju taikomas skirtingas gydymas.
Vėjo – šalčio tipas Požymiai: stipri šalčio baimė, neaukštas karščiavimas be prakaitavimo, šaltkrėtis, galvos skausmas, užgulta nosis, vandeninga sloga, ryklės perštėjimas, kosulys, balti skrepliai, ne troškina arba norisi karštų gėrimų, galūnių skausmai, plonas balkšvas liežuvio apnašas, slankus ar slankus-įtemptas pulsas.
Receptas Nr1 Sudėtinės dalys: šviežias imbieras 10g rudas cukrus 15g Paruošimas: Nuplauti šviežią imbierą, supjaustyti į smulkius gabalėlius, dėti į keramikinį indą. Užpilti verdančiu vandeniu ir palikti uždengus 5 min. Pridėti rudo cukraus, bet ne per daug!
Naudojimas: Gerti kiek galima karštesnį. Geriausia būtų išgėrus gėrimo pamiegoti šiltai apsiklojus, kad išprakaituotumėte.
Vėjo – karščio tipas
Požymiai: Karščiavimas, saikinga vėjo baimė, prakaitavimas, galvos skausmas, užgulta nosis, geltonos, tirštos išskyros iš nosies, paraudusi, patinusi, skaudanti gerklė, ar sausumas burnoje ir gerklėje, stiprus troškulys, kosulys, lipnūs ar gelsvi skrepliai, raudonas liežuvio galiuko kraštas, liežuvis plonu balkšvu apnašu ar gelsvu apnašu, slankus ir greitas pulsas.
Receptas Nr1 (nuo kosulio, užkimimo, gerklės skausmo) Sudėtinės dalys: 2 žali kiaušinio baltymai 4 vidutinio dydžio svogūnai cukrus 50g vanduo 400ml Paruošimas: į 400ml verdančio vandens sudėti baltymus, smulkiai supjaustytus svogūnus, cukrų ir virti 3 min, perkošti. Gerti šiltą po 200ml 2 kartus per dieną.
Receptas Nr2 Sudėtinės dalys: inžiras 150g imbieras (susmulkintas) 25g sausas vynas 100g vanduo500ml
Paruošimas: viską sumaišyti ir virti 30 min, įdėti druskos ir pipirų pagal skonį.
Naudojimas: Gerti 2 kartus per dieną po 250ml.
*Trumpas intarpas lietuviškų žolynų mėgėjams:
Kraujažolę, panaudojant jos diaforetines savybes, kombinuojant su mėta ir šeivamedžio žiedais (lygiomis dalimis) galime naudoti kaip vakarietišką kiniško vaistažolių mišinio yinqiaosan(karščio sindromui) / mahuangtang / guizhitang(šalčio sindromui) variantą. Vakariečiai žolininkai neišskiria Vėjo-Šalčio ir Vėjo-Karščio, tačiau vis tiktai jie čia dar pridėtų ir imbiero, jei dominuotų Šaltis.
Kraujo kastos: kodas, kurį tu gavai iš praeities
“Labas, kokia tavo kraujo grupė?” Per pasimatymą išgirdusi tokį klausimą turbūt pamanytum, kad sutikai vampyrą. Nešiurpk! Tai tik žmogelis, kuris įsitikinęs, jog kraujo grupė apie tave gali pasakyti viską: kokia tavo prigimtis, koks temperamentas ir netgi kokiais valgiais tave vaišinti.Galbūt knygyne jau matei nedidelę knygelę “Dieta pagal kraujo grupę”. Greta jos turbūt greitai atsiras ir dar viena — “Charakteris pagal kraujo grupę”. Tiesiog dabar madinga teigti, jog kraujo grupė — pagrindinis informacijos apie žmogų šaltinis. Kad netaptum mados auka, kartu su COSMO kritiškai pažvelk į šias teorijas ir susidaryk savo nuomonę: tikėti jomis ar ne. (Beje, minėtosios knygelės užsienio knygynuose pardavinėjamos skyriuose “Informacija, nepripažinta oficialiosios medicinos”.) 0(I) atkaklūs medžiotojai Kilmė. 0(I) kraujo grupė buvo būdinga pirmykščiams žmonėms, kurie gyveno urvuose ir kantriai vaikėsi mamutus, rankiojo šakneles uogeles, kad galėtų kaip nors pramisti. Charakteris. Pirmosios kraujo grupės žmonės energingi, komunikabilūs, stiprios valios. Paprastai jie nesiskundžia sveikata, nepasiduoda neurozėms, gali greitai atgauti jėgas. Stengiasi tapti lyderiais. Nepalaužiami, kai siekia užsibrėžto tikslo, nevengia ir netgi mėgsta rizikuoti. Blogosios savybės: pavydūs, aikštingi, ambicingi. Tačiau tai jiems netrukdo būti gerais draugais. Dieta.Pagrindinis 0(I) kraujo grupės žmonių energijos šaltinis yra mėsa: geriausiu atveju — tamsi (jautiena, aviena), blogiausiu — paukštiena (išskyrus riebią žąsieną). Patartina mėsą kaitalioti su jūros gėrybėmis arba žuvimis. Be abejo, saikas visada būtinas: dietologų teigimu, jaunai moteriai per pietus pakanka 150 gramų mėsos arba žuvies. 0(I) grupės kraujui netinka daugelis pieno produktų: kefyras, jogurtai, lydyti sūriai, ledai. Pirmenybė teiktina ožkos pieno sūriams. Dažniausiai “nuliniai” žmonės tunka nuo miltinių patiekalų. Svorio taip pat prideda kukurūzai, pupos, netgi kai kurių rūšių kopūstai — mėlynieji, gūžiniai, Briuselio. Užtat brokoliai ir špinatai liesina. Patartina vengti baklažanų, šiltnaminių grybų, žaliųjų alyvuogių. Iš vaisių naudingos slyvos (ypač juodosios) ir figos, netinka žemuogės, braškės, gervuogės, apelsinai, mandarinai. Bet greipfrutų gali skanauti. Su prieskoniais ir padažais elkis atsargiai: venk kečupo, majonezo, acto, muskatinių riešutų, baltųjų ir juodųjų pipirų, kukurūzų krakmolo, cinamono, vanilės. Geriau patiekalus skaninti kariu, kurkumu, petražolėmis, citrinų sultimis ir česnaku. Beje, gausiai valgantiems “nulinukams” būtina fizinė iškrova. Aerobika, bėgimas, važinėjimas dviračiu arba jėgos pratimai privalomi — nesportuojančius 0(I) kraujo grupės žmones kamuoja depresija, nemiga, bloga medžiagų apykaita. Dalia Michelevičiūtė, teatro ir kino aktorė: “Manau, kad pirmosios kraujo grupės žmonės — dosnesni ir atviresni. Juk jų kraujas tinka visiems. Esu linkusi tikėti, jog kraujas gali suteikti informacijos apie charakterį, polinkius, tačiau identiškų žmonių nėra. Pavyzdžiui, skiriasi mitybos įpročiai: sako, “nulinukai” negali apsieiti be mėsos, o man jos galėtų ir nebūti. Kurį laiką valgiau vien daržoves ir, manding, dėl to sveikata nė kiek nepablogėjo. Dabar pabandysiu mėsos — patikrinsiu, ar tikrai man jos reikia”. A(II) – stropuoliai žemdirbiai Kilmė. A(II) kraujo grupė buvo būdinga prieš 15—25 tūkst. metų gyvenusiems žmonėms, kurie prijaukino laukinius gyvulius, ėmė kirsti miškus ir dirbti žemę. Charakteris. Antrosios kraujo grupės žmonės — tikri stropuoliai. Dažniausiai jie — vykdytojai, nors pasitaiko ir lyderių. Sąžiningai atlieka savo pareigas, gali produktyviai dirbti, net jei yra kamuojami stipraus streso. Puikūs draugai, bičiuliai. Labai gabūs. Mėgsta harmoniją, ramybę, tvarką. Jautrūs, kantrūs, geranoriškai nusiteikę. Pagrindiniai trūkumai: užsispyrę, nemoka atsipalaiduoti. Dieta. Idealu, jei A(II) kraujo grupės žmonės visiškai nevalgo mėsos. Jei labai jos norisi, verčiau paragauti vištienos, kalakutienos arba žuvies (skumbrių, menkių, upėtakių). Derėtų vengti krevečių, krabų, omarų, midijų, vėžių, ungurių, lašišų, silkių, plekšnių. Jeigu esi alergiška arba skundiesi kvėpavimo takų negalavimais, pieno ir jo produktų verčiau vengti. Jei ne, tiks jogurtai, kefyras, lydyti sūreliai, mozarela, bet varškė, sviestas, ledai, kitoks riebus maistas nerekomenduotinas. Kiaušiniai — taip pat ne tau. Tinkamiausi produktai — ankštiniai augalai: pupelės, pupos, šparagai, žalieji žirneliai, lęšiai. Grikių galima skanauti net kelis kartus per dieną. Jeigu kyla problemų dėl kvėpavimo arba esi neatspari infekcijoms, miltinius patiekalus derėtų riboti. Daržovės tau — gyvybiškai svarbios. Tik reikėtų vengti pomidorų, baklažanų, geltonųjų bei žaliųjų paprikų, šiltnaminių grybų, gūžinių kopūstų, aštrių pipirų, bulvių, žaliųjų alyvuogių. Netiks ir raugintos bei marinuotos daržovės. Iš valgiaraščio patartina išbraukti bananus, apelsinus, mandarinus, mangus ir papajas. Patiekalus skanink garstyčiomis, sojų padažu, česnakais ir imbieru, tačiau atsisakyk acto, kečupų, majonezo, pipirų. Nepamiršk ir mankštintis. Sekinančios sporto šakos netinka. Pakaks jogos, kinų gimnastikos, plaukimo arba golfo — tai numalšins įtampą, sudegins nereikalingas kalorijas. Audrė Kudabienė, žurnalistė, LNK laidos “Srovės” vedėja: “Toks charakterio apibūdinimas turbūt tiktų daug kam. Galima sakyti, jis universalus kaip dienos horoskopas. Nežinau, ar verta kreipti dėmesį ir į dietą pagal kraujo grupę. Nesu nuosekli kokių nors teorijų (tegul ir labai moksliškai skambančių) sekėja, valgau tai, kas patinka. Beje, vargu ar galėčiau gyventi nevalgydama mėsos. Tiesiog niekada nebandžiau būti vegetare. Manyčiau, geriau pasikliauti savimi nei kieno nors patarimais”. B(III) – nepriklausomi klajokliai Kilmė. B(III) kraujo grupės žmonės — klajoklių palikuonys. Prieš 10—15 tūkst. metų Himalajų papėdėje susibūrę įnoringi nenuoramos niekaip negalėjo išsirinkti nuolatinės gyvenamosios vietos. Charakteris. Trečiosios kraujo grupės žmonės yra subtilūs, lakios vaizduotės. Jie ramūs, bet kelia aukštus reikalavimus — ir sau, ir aplinkiniams. Tikri individualistai: ryškūs, nesislepiantys, linkę elgtis taip, kaip jiems patinka. Jie lengvai prisitaiko prie naujos aplinkos. Tai valdingos, kūrybingos, išradingos asmenybės. Tačiau noras būti nepriklausomiems kartais jiems ne padeda, o trukdo. Dieta. Gyvulinės kilmės baltymai padeda B(III) kraujo grupės žmonėms išlaikyti gerą formą. Jie gali į valias mėgautis pieno produktais (žinoma, per daug žavėtis riebiu lydytu sūriu ir ledais nereikėtų). O su mėsa pravartu elgtis atsargiai, ypač derėtų vengti kiaulienos, žąsienos, antienos, visiškai atsisakyti vištienos — geriau valgyti kiaušinių. Pasiilgus ko nors mėsiška galima pasilepinti triušiena arba aviena, kartkartėmis — jautiena. Daugiausia jėgų teikia jūros gėrybės. Tik ne moliuskai ir vėžiagyviai! Tinka žirneliai, šparaginės ir baltosios pupelės, tačiau dėl kitų ankštinių — jokių kompromisų! Jie, kaip ir kukurūzai bei grikiai, kaupia nereikalingus kilogramus. Dėl tos pat priežasties reikėtų vengti saulėgrąžų ir riešutų (tinka tik graikiniai bei migdolai). Miltiniai produktai nėra labai pavojingi, bet pernelyg jais žavėtis nereikėtų, ypač rugine duona. Geriau ją keisti grybų, bulvių, morkų, kopūstų, baklažanų patiekalais. Tiks žaliosios alyvuogės, ropės, ridikėliai, avokados. Pomidorai nerekomenduotini. Iš vaisių derėtų vengti persimonų, granatų ir kokosų, visa kita — į sveikatą. Be to, patiekalus gali gardinti kuo įvairiausiais prieskoniais ir padažais. Sportuoti būtina, bet ne itin aktyviai. Idealiai tinka turistiniai žygiai, važinėjimas dviračiu, tenisas, šokiai. Gabrielius Liaudanskas-Svaras, grupės “G&G Sindikatas” narys: “Ar verta kiekvienam reiškiniui ieškoti priežasties — juk taip bus nebeįdomu gyventi! Apie mano charakterį čia daug tiesos pasakyta, bet tikrai ne viskas. Pavyzdžiui, aš niekam jokių aukštų reikalavimų nekeliu, sau — irgi. Valgau, kai turiu laiko (ir džiaugiuosi, kad išvis valgau), nesu išrankus, tinka visoks maistas. Mano skrandis — šiukšlių dėžė. Nemanau, jog turėčiau kiekvienam kąsniui atmintinę pasirašyti”. AB(IV) – emocingi miestelėnai Kilmė. AB(IV) — pati jauniausia kraujo grupė. Ji atsirado maždaug prieš 1000 metų, Vakarų ir Rytų kultūrų susiliejimo pradžioje, kai pradėjo kurtis miestų bendruomenės. Charakteris. Ketvirtosios kraujo grupės žmonės vadovaujasi emocijomis bei jausmais. Dėl to kartais jų elgesys sveiku protu nepaaiškinamas. Bet dažniau jie yra ramūs, stabilūs. Šie žmonės moka pralinksminti, yra taktiški, sąžiningi. Trūkumai — staigi nuotaikų kaita, negebėjimas savarankiškai priimti sprendimų. Tai mąstytojai, labiausiai konfliktuojantys patys su savimi. Dieta. AB(IV) kraujo grupės atstovų virškinimo traktas nepaprastai jautrus, todėl parengti konkrečią dietą labai sunku. Pavyzdžiui: mėsos valgyti galima, bet ji sunkiai pasisavinama, tad reikia save kontroliuoti, ar dažnai ir kiek mėsos valgyti. Geriausia — rečiau ir su kuo mažiau daržovių. Nesaikingai vartojant tamsios mėsos, miltų, grikių, kukurūzų kilogramai greitai auga. O šių atsikratyti padeda jūros gėrybės (išskyrus krabus, krevetes, ančiuvius, plekšnes), pieno produktai, šviežios daržovės, ananasai. Vištiena netinka, ypač blogai — konservuota, rūkyta bei vytinta gyvulių mėsa. Nerekomenduojama valgyti daug sviesto, riebių sūrių. Saulėgrąžų, kukurūzų, sėmenų bei kitokius augalinius riebalus geriausia keisti alyvų aliejumi. Ryžiai, avižinės ir prosų kruopos nekenkia. Su miltiniais produktais derėtų elgtis atsargiai. Daržovėmis ir vaisiais galima mėgautis kelissyk per dieną. Tik reikėtų vengti artišokų, ropių, juodųjų alyvuogių, geltonųjų ir žaliųjų paprikų. Apelsinai erzina jautrų skrandį, bananai lėtina virškinimą. Netinka granatai bei mangai. Geriau juos keisti ananasais, vynuogėmis, slyvomis, įvairiomis uogomis. Nervus nuramins nesekinantys fiziniai pratimai su meditacijos, jogos, autogeninės treniruotės elementais. Tomas Balaišis-Sėkla, roko muzikos koncertų organizatorius: “Oho, kiek naujo apie save sužinojau! Niekas dar manęs nėra pavadinęs ramiu ir taktišku. Ir visiška nesąmonė, kad pats negaliu priimti sprendimų, tuo tarpu nuotaikas kaitalioju dažniau nei kojines. O valgau aš tokius niekieno nevartojamus derinius, kad mažai kas išvis burnon drįstų juos mesti. Ir nieko — virškinimu niekada nesiskundžiau! Didesnės kvailystės nei šita dieta pagal kraujo grupes niekada nesu girdėjęs”. Ar verta pasitikėti dieta pagal kraujo grupę Dietos pagal kraujo grupes teoriją 1980 metais sukūrė gydytojai tėvas ir sūnus Jamesas ir Peteris D’Adamo. Ar ji verta dėmesio, COSMO paklausė trijų specialistų. NE. Gydytoja dietologė Jūratė Lipeikaitė: “Teorija apie dietas pagal kraujo grupes neturi jokio mokslinio pagrindo. Siūlantieji tokias dietas remiasi tik perskaitytomis knygelėmis, kuriomis patys turbūt mažai tiki, bet naudojasi komerciniais tikslais. Būtų gaila, jei kas nors iki šiol gal ir tinkamai maitinęsis sugadintų sveikatą patikėjęs tokiais paistalais. Taigi, užuot mąstę apie tai, ko reikėtų nevalgyti, verčiau pasvarstykime, kokių čia minimų produktų nevartojame — galbūt derėtų juos įtraukti į racioną”. TAIP. Vilniaus natūraliosios medicinos centro vyr. gydytoja Jelena Tulčina: “Peteris D’Adamo atrado, kad maisto produktuose esantys lektinai (baltymai, turintys angliavandenių) gali sulipdyti kraujo ar kitų audinių ląsteles. Ilgainiui organizmas “užsikemša” kenksmingais lektinais — žmogus pradeda tukti, pasidaro mažiau atsparus ligoms. Pats organizmas jaučia, kas jam tinka, kas ne, tik žmogus į jį kiša kas papuola. Dar niekam dieta pagal kraujo grupę nepakenkė. Todėl ir karingai nusiteikusiems dietologams, ir COSMO skaitytojoms patarčiau išmėginti ją, o paskui spręsti, verta ji dėmesio ar ne”. GALBŪT. Kauno medicinos universiteto profesorius habilituotas biologijos mokslų daktaras Leonardas Lukoševičius: “Lengviau išrašyti receptą, nei patarti žmogui, ką ir kaip valgyti. Todėl daugelis tradicinės medicinos šalininkų labiau pasikliauja vaistais nei sveika mityba. Nejaugi gamta sukūrė kraujo grupes vien tik dėl to, kad žinotume, kaip teisingai perpilti kraują? Nemanyčiau, kad ir Peteris D⼯textarea>Perform plagiarism detection
Essay pictures
| Action | — Select –ApproveEditCancel |
| Title | |
| Description | apie sveiką maitinimąsi ir mitybą pagal kraujo grupes |