Nervinė anoreksija

TURINYS

ĮVADAS..............................2
NERVINĖ ANOREKSIJA.............................3
KAS SUKELIA ANOREKSIJĄ...........................3-4
ANOREKSIJOS POŽYMIAI.............................4
ANOREKSIJOS PADARINIAI...........................5
KAIP UŽKIRSTI KELIĄ VALGYMO SUTRIKIMAMS..............................6-7
STATISTIKA..............................7
ANOREKSIJOS GYDYMAS............................8
ANOREKSIJOS EIGA..............................8
SLAUGOS YPATUMAI.............................8
SITUACIJOS..............................9-10
IŠVADOS..............................11
LITERATŪRA..............................12

ĮVADAS

Anoreksija (lot. anorexia nervosa; gr. an- nebuvimas ir gr. anorexis – apetitas) yra nevalgumas, apetito nebuvimas. Jau seniai buvo žinoma keista liga – ,,nervinė džiova’’. Ligonis sąmoningai nevalgydavo, kartais atkakliai kovodamas su alkiu. Labai išsekdavo. Nevalgymo priežastis – liguistas įsitikinimas savo storumu, siekimas žūtbūt suliesėti. Šią ligą pirmasis aprašė Mortonomas. Dabar tai paauglių liga.
Tikslas. Išsiaiškinti šios ligos eigą.
Uždaviniai.
1. Išsiaiškinti šios ligos priežastys.
2. Išsiaiškinti šios ligos požymius.
3. Išsiaiškinti pasekmes.

NERVINĖ ANOREKSIJA

Anoreksija tiesiogiai išvertus reeikštų apetito nebuvimą. Tai neteisingas ligos apibūdinimas, nes dažniausiai sutrinka ne apetitas, o mityba. Žodis nervosa rodo, kad sutrikimo priežastis yra susijiusi su centrine nervų sistema.
Sergant nervine anoreksija mažėja svoris (dėl dietos laikymosi), daugeliu atveju taip atsitinka dėl merginų ar moterų, o kartais ir vaikinų ar vyrų noro sulieknėti, baimės nutukti. Anoreksija sergantys žmonės nepaisant jų svorio mano esantys nutukę. Dažnai jie nesupranta, kad jau pakankamai sumažino svorį, ir vistiek mano, jog dar yra nutukę. Anoreksija sergantys žmonės siekia toobulybės ir kelia savo kūnui labai didelius reikalavimus. Jie džiaugiasi galėdami valdyti savo kūną, o svorio sumažėjimą sieja su pastangų rezultatais. Norėdami numesti kuo daugiau svorio jie vengia kaloringo maisto ir gali išsekti net iki mirties. Dažniausiai mirties priežastis būna de

epresija, bei ligos, kurių negali nugalėti nusilpęs organizmas. Mirtingumas yra apie 5-18%.
,,Žmonės kenčiantys dėl valgymo sutrikimų, dažnai slepia savo ligą,užsidaro nuo savo artymųjų, draugų, išgyvena vienatvės, kaltės, gėdos jausmus, apie kuriuos nekalba. Kai šie neišsakyti jausmai tampa sunkiai pakeliami, pradedama galvoti apie savižudybę’’ – sako ,,Jaunimo linijos ‘’ Vilniaus tarnybos vadovas Paulius Skruibys.
Nervinė anoreksija – viena iš dažniausių psichiatrinių diagnozių tarp jaunų moterų , be to, turinti vieną didžiausių mirtingumo procentų tarp visų psichiatrinių ligų.

KAS SUKELIA ANOREKSIJĄ
Biologiniai veiksniai.

Remiantis I.Kajokienės (2004m.) teigimu:
,,Manoma, kad sergančioms anoreksija moterims sutrinka galvos smegenų zona, kuri kontroliuoja norą valgyti, seksualinį potraukį ir menstruacijas. Gali būti, kad šis sutrikimas yra ne anoreksijos priežastis, o mažėjančio svorio padarinys.
Buvo atlikti tyrimai su dvyniais. Dvyniai būna monozigotiniai ir dizigotiniai. Monozigotiniai dvyniai iššsivysto iš iš to paties apvaisinto kiaušinėlio (zigotos) dalių, kai jos atsiskiria viena nuo kitos. Tokie dvyniai turi identišką genetinę informaciją ir yra labai panašūs. Dizigotiniai dviniai išsivysto, kai apvaisinami du kiaušinėliai skirtigais spermatozoidais. Tokie dvyniai turi skirtingus genus ir gali būti net skirtingų lyčių. Tyrimai rodo, kad tikimybė susirgti anoreksija antram monozigotiniam dvyniui, jei ja serga pirmasis, yra 50%; o dizigotiniam dvyniui – 10 % . Tai įrodo, kad didelę įtaką daro paveldimumas.

Psichologiniai veiksniai.
Anoreksija dažnai išsivysto brendimo laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu mergaitė tampa moterimi ir

r ieško savojo ,,aš’’. Ji dažnai jaučiasi nesaugiai. Bandymas išmokti reguliuoti savo svorį suteikia jai saugumo jausmą.
Anoreksija sergančios mergaitės šeimoje dažnai labai būna saugomos, neatsižvelgiant į jų besivystantį savarankiškumą. Taip pat neigiamą įtaką daro konfliktai. Gali būti, kad toks aplinkinių elgesys yra ne priežastis, o padarinys : anoreksija dar labiau padidina tėvų susirūpinimą, norą apsaugoti vaiką nuo konfliktų ir sunkumų.

Šeimos ir visuomenės veiksniai.
Remiantis A. Kriščiūnu (1997m.):
,,Liga klostosi pamažu. Mokiniui turi reikšmės pervargimas, gerų pažymių vaikymasis, troškimas patekti į aukštąją mokyklą. Kartais tokį troškimą įperša tėvai, siekdami, kad duktė užsitikrintų gerą gyvenimą. Tėvai nepaiso ribotų duktės gabumų, nesirūpina jos poilsiu. Pervargę paaugliai darosi jautrūs, nervingi, per trumpai ir neramiai miega, juos nepasirengusius ištinka brendimo krizė.
Remiantis Lietuvos Aidu (2004 08 23):
,,Vakarų visuomenėje grožio idealas jau nuo 1960m. yra lieknas kūnas. Ir dabar ideali moteris turi būti, graži, liekna, išpuoselėta, gera virėja, žmona, motina ir dar sugebėti daryti karjerą. Ypač nepalankiai vertinamas moterų antsvoris. Reklamuose ir filmuose sudaromas įspūdis, kad tik lieknos moterys gali tikėtis sėkmės ir meilės. Tokius joms keliamus reikalavimus jos pradeda suvokti brendimo laikotarpiu, kai jų kūnas sparčiai keičiasi. Jeigu šeimoje ir visuomenėje mergaitė jaučiasi netvirtai, trūksta dėmesio ar ji pati siekia atsiskirti ir pradėti savarankišką gyvenimą, sutrinka asmenybės suvokimas. Tai sustiprina norą si
iekti idealo. Ligos rizika padidėj, jei paauglystėje badaujama eksperimentuojant.

SIMPTOMAI LEIDŽIANTYS NUSTATYTI, KAD ŽMOGŲ KAMUOJA VALGYMO SUTRIKIMAI

Remiantis V.Rimšaite(2004 05 11):
ü Ryškus svorio kritimas;
ü Nuolatinis domėjimasis svoriu, maistu, kalorijomis, maisto riebumu, dietomis.
ü Alkio neigimas.
ü Tam tikro maisto atsisakymas- ypač turinčio daug kalorijų.
ü Dažni komentarai apie savo storumą, ar viršsvorį, nepaisant krintančio svorio.
ü Nerimavimas dėl galimos svorio priaugimo ar buvimo ,,storu’’.
ü Nuolatinis situacijų susijusių su maistu, vengimas.
ü Sekinantis, nelankstus sportavimo režimas, nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų, vadovavimasis poreikiu ,,sudeginti’’ suvartotas kalorijas;
ü Atsiribojimas nuo draugų ir mėgstamos veiklos.

ANOREKSIJOS PADARINIAI
Psichikos sutrikimai
Ligonės nesveikai siekia tapti kuo lieknenės. Dėl sutrikusio savo kūno suvokimo ligonėms atrodo, kad jos yra nutukusios. Jos laikosi dietų ir įsidėmi kiekvieną menkniekį, kurį suvalgo. Vos svoriui padidėjus keliais gramais, kyla didžiulė panika. Tai paskatina dar labiau sugriežtinti dietą. Jos atsuduria užburtame rate, dažnai kyla depresijos priepuolių, padidėja jautrumas.
Remiantis A.Kriščiūnu(1997m.):
,Pakinta psichika- mąstymas lieka vaikiškas(infantilus), paauglė pasidaro liguistai jautri aplinkinių nuomonei.
Mitybos sutrikimai.
Sergančiųjų tikslas – tobulas kūnas. ,,Gerai ‘’ ar ,,nuostabiai’’ netinka, reikia dar geriau. Be dietų, jos dažnai vartoja apetitą slopinančias priemones, šlapimą varančius vaistus, daug sportuoja. Taip išsekinus organizmą susergama.
Šlapimą varantys vaistai yra pavojingi sveikatai, nes vartojami ne pagal paskirtį. Dažnai neteisingai manoma, kad jie sumažina kalorijų pasisavinimą. Jie tik padidina išskiriamų skysčių kiekį ir gali sukelti skysčių tr

rūkūmą, pavojingai sumažinti kraujospūdį. Tai gali pakenkti vidaus organams, pvz. inkstams. Be to piknaudžiavimas šiais vaistais sukels hipokalemija – kalio sumažėjimą kraijyje.
Anoreksija sergančios moterys leidžia sau užkąsti, tik kai padaro mankštą. Per didelis fizinis krūvis, kartu su badavimu perkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą, todėl joms dažnai pritemsta sąmonė.
Fiziniai sutrikimai
Sergančios merginos yra ne tik labai lieknos, bet jų svoris mažiausiai 15% yra mažesnis už normalų. Vidutiniškai jos netenka 45-50 % svorio. Daug l;igonių netenka apie 30kg. Dėl kūno svorio sumažėjimo ir badavimo gali atsirasti fizinių sutrikimų. Dėl hormonų sutrikimo išnyksta mėnesinės. Jei sutrikimas atsiranda prieš brendima, atsilieka vystymasis. Anoreksijos padariniai gali būti ir suletėjęs širdies ritmas., žemas kraujospūdis,nukritusi kūno temperatūra, išsausėjusi oda, susilpnėję raumenys, plaukų slinkimas, ir audinių pabrikimas, sutrikusi mineralinių medž. apykaita. Šie sutrikimai visiškai išnyksta, kai ligonė pradeda normaliai maitintis.

KODĖL VALGYMO SUTRIKIMŲ NEPASTEBI APLINKLINIAI

ü Sergantieji vengia, kad kas nors sužinotų apie jų ligą. Slėpti ligą skatina kaltė, gėda bei pasišlykštėjimas savimi.
ü Sergantieji slepia ligos požymius ant savo kūno, nukreipia aplinkinių dėmesį nuo jų sutrikusio elgesio bei įgunda labai įtikinamai meluoti.
ü Net jei kas pastebi ligą, sergantysis ją griežtai neigia ir daro viską, kad įtikintų , jog problemos neegzistuoja.
ü Sutrikimas ir priklausomybė nuo jo tampa tokie galingi, kad individas net neabejoja savo paties sugalvotu melu bei sutrikusio elgesio normalumu.
ü Tėvai vaikus mato kasdien ir neturi galimybės jų matyti iš tam tikro atstumo.
ü Elgesys gali keistis pamažu ir atrodyti įprastas bei normalus.
ü Dažnai tėvai nenori matyti atsiradusios problemos. Kai kurie tiki, kad tai tik laikina.

KAIP UŽKIRSTI KELIĄ VALGYMO SUTRIKIMAMS

ü Padėti vaikams, daugiau sužinoti apie natūralų genetinį figūros paveldimumą, bei socialinių nuostatų kenksmingumą.
ü Nekritikuoti savo figūros, pasistengti, kad vaikai jumyse pastebėtų, pozityvų, sveiką požiūrį bei elgesį.
ü Vengti bet kokių kalbų, iš kurių būtų galima suprasti, kad mylėtumėte šį žmogų labiau, jei jis numestų svorio, tiek daug nevalgytų, būtų labiau panašus į modelius, tilptų į mažesnius rūbus ir t.t
ü Aptarkite kokie pavojai kyla laikantis dietos ir taip siekiant pakeisti savo figūrą. Taip pat aptarkite sveiko sportavimo naudą, svarbą valgyti kuo įvairesnį, gerai subalansuotą maistą bent tris kartus per dieną. Venkite skirstyti maistą į ,,gerą, saugų, neriebų, mažo riebumo, ir blogą, pavojingą ir storinantį’’.
ü Skatinti vaikus valgyti tuomet kai jie yra alkani.
ü Paaiškinkite, kad maistas nesprendžia emocinių problemų- negalima nevalgyti tik todėl, kad liūdite, jaučiatės vieniši ir t.t
ü Mokykite vaikus kaip palaikyti gerus santykius bei kaip efektyviai įveikti kylančias problemas.
ü Nenaudokite maisto kaip apdovanojimo ar bausmės.
ü Paskatinti vaikus veiklos(plaukiojimo,šokių), kurios metu atkreipiamas dėmesys į svorį ir figūrą. Siekite, kad jie būtų aktyvūs, mėgautųsi veikla ir gera fizine savijauta.
ü Padėkite vaikams įvertinti ir pasipriešinti televizijos, žurnalų ar kitų žiniasklaidos priemonių propaguojam žmogaus figūros modeliui, įsitikinimams, kad lieknas kūnas suteikia prioritetų, malonumų, populiarumo ir yra tobulas.
ü Paskatinkite vaikus pastebėti, kokie skirtingi yra žmonės – savo spalva, figūra, svoriu. Pabrėžkite, kad visi žmonės yra vienodai svarbūs ir vertingi.
ü Neribokite vaikų suvartojamo maisto, išskyrūs tuos atvejus kai specialias dietas dėl ligos paskiria gydytojas.
ü Skatinkite atvirą bendravimą šeimoje. Paskatinkite vaikus kalbėti atvirai, sąžiningai, nuoširdžiai juos išklausykite.leiskite jiems suprasti, kad vertinate ir gerbiate jų nuomone ir jausmus.taip ugdomas vaikų pasitikėjimas savimi.
ü Padėkite savo vaikams pakelti savo savigarbą. Skatinkite jų intelektualinę, sportinę ir socialinę veiklą.sudarykyte tam reikiamas galimybes, paskatinkite už laimėjimus.

STATISTIKA
Remiantis V.Rimšaite(2004m.):
,,Anoreksija yra gana dažna liga. Dažniausiai serga moterys(1-2 proc.), daug rečiau vyrai (0,1proc.). dažniausiai suserga 12 – 18m. merginos, tačiau serga ir vyresnės moterys, taip pat vaikai, kurie prisižiūri filmų, juos paveikia kiti vaikai ar suaugusieji. Ypač jautrūs yra žmonės, kurių profesija susijusi su grakščiu kūnu. (šokėjai, modeliai, atletai).
Jei nesigydoma, anoreksija tampa chroniška liga maždaug 40proc. ligonių. 20-30proc. pasveiksta savaime t.y svoris normalizuojasi, tačiau psichiniai ir socialiniai sutrikimai išlieka.
Nuo septinto dešmtmečio ši liga diagnozuojama dažniau.
Tarp moksleivių atlikti tyrimai rodo, kad vis daugiau paauglių yra nepatenkinti savo išvaizda. Visuomenės sveikatos specialistų nuomone, nepasitenkinimui didėjant, iškyla grėsmė plisti anoreksijai.
1994-1998m. Lietuvos moksleivių gyvensenos raidą tyrę šalies mokslininkai pastebėjo, jog paaugliai savęs vertinimą tiesiogiai sieja su kūno išvaizda. Per didelį antsvorį ar liesumą kai kurie jaunuoliai laiko didžiausiu savo trūkumu. Tarptautinę programą vykdę mokslininkai nustatė, kas savo išvaizda nepatenkinti jau vienuolikmečiai. Paaugliams augant nepasitenkinimas didėja. Net 85proc. 15m. mergaičių ir 59proc. Berniukų pasiryžę keisti savo išvaizdą.
Tyrimai taip ,pat liūdija, kad per pastaruosius metus šalyje gerokai padaugėjo paauglių, dažniausiai mergaičių bei jaunų merginų ir moterų sergančių anoreksija . remiantis užsienio šalių studijomis, galima manyti , kad Lietuvoje nuo nervinio pobūdžio kenčia iki 1proc. gyventojų.
Psichikos sutrikimų, sąligojamų nervinės anoreksijos padariniai labai skaudūs : depresija, nemiga, trapūs kaulai, raumenų mėšlungis, išnykusios menstruacijos, inkstų f-jos nepakankamumas, širdies aritmija,sutrikęs augimas, šios ligos gali būti net mirtie priež-asti.
Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centro duomenų statistinė analizė rodo, kad žudytis bando 18proc. Kenčiančių nuo valgymo sutrikimo.

ANOREKSIJOS GYDYMAS

Remiantis V.Rimšaite(2004m.) teigimu:
,,Esant didesniems sutrikimams tenka gultis į ligoninę. 3-50dienas ligonei leidžiama valgyti tai, kas jai patinka. Vatojami apetitą skatinantys vaistai. Kasdien reikia pasisverti. Svoris lyginamas su sudarytų grafiku, kuriame yra nustatytos spatinė ir viršutinė ribos. Šios ribos kasdien yra didesnės, todėl kasdien tenka suvalgyti 1500-3000kalorijų turinčio maisto daugiau. Jei ir po 5d. svoris nepadidėja aukščiau apatinės ribos, ligonė maitinama kaloringu maistu per zonda. Svoriui pasiekus viršutinę ribą, leidžiama gydytis namuose psichoterapija.
Remiantis Lennart Wetterberg(1994m):
Psichoterapija tai pats paprašiausia gydymas- šeimos terapija su kognityvia elgesio terapija. Gydymo tikslas- pakeisti paciento požiūrį į maitinimąsi, padėti realiau įsivaizduoti save patį.
Gydymas stacionare būtinas, jei kūno svoris smarkiai sumažėjęs , sutrikęs elektrolitų balansa, kalio trūkumas. Būtina pacidentą paveikti taip , kad jis pradėtų normaliai maitintis. Elgesio terpijos principas yra toks , kad pacientas stengtųsi pasiekti jam siūlomą kūno svorį, už ką jis bus apdovanotas.
Remiantis A.Kriščiūnu(1997m.(:
Depresijos atveju skirtini tricikliniai antidepresantai. Kitu atveju taikomi neuroleptikai mažomis dozėmis per os.

EIGA IR PRONOZĖ

Pasak L.Wetterberg(1994m.):
,,Daugeliu atveju ilgalaikė pronozė gera. Tačiau trečdaliui pacientų anoreksija tęsiasi ilgai, o 5-10proc. baigiasi mirtimi

SLAUGOS YPATUMAI

Remiantis Lapinskiene N. (2004m.):
,,Slaugytojos vaidmuo yra labai reikšmingas ir sudėtingas. Ji turi atsakingai bendrauti dažnai su jaunomis, gal net vienmetėmis merginomis, sergančiomis šiais sunkiais sutrikimais. Nustatyti ilgalaikį tikslą – išmokyti ir įvertinti naujus mitybos įgūdžius.
Planuojant slaugą, tinka visi bendri principai, kurie yra taikomi gyvybinėms veikloms, bet pagrindinai, trumpalaikiai tikslai yra valgymo, bendravimo ir saugios aplinkos palaikymas.
Sudaromas maitinimo režimas, kuris vykdomas palaipsniui, griežtai prižiūrint slaugytojai. Kadangi šios pacientės visokiais būdais stengiasi atsikratyti maisto, jas po valgymo reikia stebėti ne mažiau nei dvi valandas, o kartais ir ilgiau, kad neitų vemti. Maistą jos gali išmesti po stalu, padėti į svetimą lėkštę, į kišenę, laikyti burnoje, sušerti šuniui. Maitinti reikia dažnai, nedidelėmis porcijomis. Jei sunku pamaitinti, po trijų parų skiriamas maitinimas per zondą,( per nosį ar burną). Esant grėsmingai būklei, maitinama parenteraliai.’’

SITUACIJOS

16m.. Linos svajonė buvo patobulinti figūrą. Tuo metu jos ūgis buvo 166cm. , svoris 53kg. Norėjo atsikratyti tik 3kg. :,, aptikusi žurnale mitybos programą ėmiau skaičiuoti kalorijas, iš pradžių sekėsi sunkiai suvalgydavau daugiau, nei reikia. Todėl nutariau susigriebti. Tikėdamasi gerų rezultatų perlenkiau lazdą,valgydavau labai mažai, be to kas rytą po pusvalasndį mankštindavausi. Mane kankino alkis, guldavaus ir keldavaus urzgiančiu pilvu. Bet po truputi pripratau ir vis mažinau maisto kiekį. Per 1mėn. numečiau 3kg, dingo mėnesinės. Nekreipiau į tai dėmesio ir kūdinausi toliau dar po mėn. svėriau 46kg. Vėliau panorau dar daugiau numesti svorį. Susirgau gripu ir teko gulėti lovoje, bijojau kad gulėdama lovoje priaugsiu svorio todėl atsisakiau bet kokio maisto. Kai nuėjau pas gydytoja ji iškart įtarė anoreksiją, ji liepė gerai ir daug maitintis iš pradžių taip ir padariau, bet pamačius, kad kilogramai grįžta vėl lioviausi valgiusi. Pradėjau jausti , kad ima trūkti jėgų, nuolat krėsdavo šaltis, nusilpo regėjimas, nušiuro plaukai. Tapau irzli, norėjau atsiriboti nuo viso pasaulio ir netrukdoma laikytis dietos. Taip marinausi visą žiemą, kol nuvažiavau pas močiutę, mane pamačiusi ji ėmė priekaištauti tėvams,todėl tik grįžus namo tėvai vėl vedė pas gydytoją. Paaiškėjo jog sveriu tik 38kg. Mane iškart paguldė į ligoninę.

14m. Dovilė.
Viskas prasidėjo prieš 3metus, kai nusprendžiau sulieknėti. Tuo metu svėriau 47kg. Ūgis 157cm. Žurnale aptikau dietą ir mėnesį jos laikiausi. Numečiau 3kg. Nusprendžiau liautis, bet poto išsigandau, kad vėl priaugsiu, todėl ir toliau laikiausi dietos. Pusryčiams suvalgydavau apelsiną, pietums mažą lekštę makaronų, vakarienei- salotų. Mane kankino žvėriškas alkis. Tuomet pradėjau valgyti tik liesus produktus, bet užtat pradėjau daug sportuoti : po valandą ryte ir vakare darydavau pratymus pilvo presui. Svoris nukrito iki 40kg. Ūgis ugtelėjo iki 160cm. Sugebėjau susipykti su draugais, norėjau likti viena, bernai pradėjo šaipytis vadindami mumija, bet nors santykiai su aplinkiniais pašlijo mokindavausi vienais dešimtukais. Kankino nemiga, nustojau bet kuo domėtis. Tada mama įkalbėjo su klase važiuoti į užsienį , galvojo gal atsigausiu. Kai grįžau iš kelionės mama mane nuvedė pas psichoterapeutę jis iškart nustatė nervine anoreksiją. Svėriau tik 29kg. Ūgis buvo168cm. Dėl vietų stokos, į ligoninę žadėjo paguldyti po savaitės. Vieną dieną grįžusi namo mama rado mane be sąmonės – bandžiau nusižudyti. Tada paguldė į ligonine kur priaugau 5kg, kai užlipau ant svarstyklių mane vos neištiko šokas , puoliau gerti laisvinamuosius, prasidėjo priepuoliai kamuodavo traukuliai, nepažindavau žmonių. Kai vėl numečiau tuos 5kg, praugtus ligoninėje mane paguldė į psichiatrijos ligoninę.
38m. Edit Neuhofer iš Zalcburgo, 17m. serga anoreksija. Sveria 25kg. Ji neturi jėgų , o jei svoris padidėja bent 1kg. Ją apima isterija. Ji sveriasi kelis kartus per dieną ir bijo tapti nenusakomai riebi. Jos dantys neišlaikė ilgamečio badavimo ir vėmimo, ji jau turi dirbtinį klubo sanarį, mėnesinės baigėsi, kai jai buvo 21m. kankina slenkantys plaukai, sutrikęs miegas. Ji teigia, kad tik badaudama įgyja pasitikėjimo savimi.

IŠVADOS

Kasmet tiek Lietuvoje, tiek kitose užsienio šalyse didėja žmonių skaičius sergančių nervine anoreksija. Nervinė anoreksija viena dažniausių psichiatrinių analizių tarp moterų, be to, turinti vieną didžiausių mirtingumo procentų tarp visų psichiatrinių ligų. Ši lga dažniausiai pasireiškia paauglystėje.
1. Anoreksijos priežastys:

ü biologiniai veiksniai;
ü psichologiniai veiksniai;
ü šeimos ir visuomenės veiksniai.

2. Anoreksijos požymiai:
ü Kūno svoris mažiausiai 15% yra mažesnis už normalų;
ü Didelė baimė praugti svorio, nutukti, neatsižvelgiant į dabartinį svorį.
ü Sutrikęs kūno suvokimas(formų, svorio), net išsękęs dėl bado žmogus jaučiasi nutukęs.
ü Trečdaliui moterų išnyksta mėnesinės.

3. Anoreksijos pasekmės:
ü Psichikos sutrikimai.
ü Mitybos sutrikimai.
ü Fiziniai sutrikimai.

LITERATŪRA:

1.Kriščiūnas ,,Psichiatrija’’- 1997m.
2.Lapkauskienė N,,Psichikos sveikatos sutrikimai ir slaugos pagrindai’’- 2004m.
3. Marteckaitė A. Respublika,,Valgymo sutrikimai ne paaugliškas kaprizas, o rimta liga’’ (2003 09 29).
4. .Rimšaitė. V (Valgymo sutrikimų ir informacijos centro vadybininkė ir psichologė),
5. Lietuvos Aidas (2004 05 11) ,,Valgymo sutrikimų skaičiaus augimas kelia susirūpinimą’’.
6. .Skruibys P. ( Vilniaus ,,Jaunimo linijos ‘’- direktorius),
7. Lietuvos Aidas ,,Apie anoreksiją ir bulimiją’’(2004 08 23);
8. Uždavinytė. E.,, Panelė’’ nr. 6. ,, Lieknėjimas aptemdęs protą’’(2002);
9. Wetterberg L. ,,Psichiatrija’’ – 1994m.

Leave a Comment