Regėjimo sutrikimai ir jų profilaktika

ĮVADAS

Akis yra svarbiausias jutimo organas. Akis priima iš aplinkos
daugiausia informacijos. Jos pagalba žmogus orientuojasi aplinkoje, pažįsta
pasaulį, mokosi. Regos organo veikla paremta šviesos, spalvos, formos,
dydžio ir kitų požymių analize. Regėjimui padedant ir kontroliuojant,
vaikai iš pat mažens mokosi orientuotis erdvėje, plečia regimuosius
vaizdinius, kuriuos dar papildo ir iš kitų analizatorių gautais
vaizdiniais. Dėl to jau tuo metu pradeda formuotis sudėtingi regimieji –
motoriniai, regimieji – akustiniai ir regimieji – taktiliniai ryšiai, kurie
sudaro fiziologinį pagrindą tolimesniam psichiniam vystimuisi. Regėjimas
ypač reikšmingas mokantis. Regėjimo fumkcija būtina skaitant ir rašant,
vizualiai ką nnors stebint, vaizduojant, matuojant ir t. t. Pagaliau
regėjimas turi didelę reikšmę ir visai žmogaus darbinei veiklai.

Regėjimo sutrikimai gaji vienaip ar kitaip pristabdyti vaiko
vystimąsi. Dėl didesnių regėjimo sutrikimų formuojasi ir tam tikri
psichinio vystimosi bei charakterio trūkumai. Visa tai apsunkina sėkmingą
vaiko mokymąsi mokykloje.

1. AKIES SANDARA

.Akį sudaro akies obuolys su akies priediniais organais (akies
obuolyje priimami tam tikro ilgio šviesos bangų dirgikliai), taip pat
regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos
centrus galvos smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir
tarpinėse smegenyse bei galvos smegenų žievės pakaušinėje skkiltyje.

[pic]

Akies obuolys yra netaisyklingo rutulio formos, jo skersmuo yra apie
24 cm. Jis saugiai guli kaukolės akiduobėje. Akies sandara ir veikimas
panašus į fotoaparato, akis automatiškai reaguoja į stebimo objekto
apšvietimą ir nuotolį iki jo taip, kad objektas būtų ryškiai matomas.
Akies obuolys sudarytas iš kapsulės ir br

randuolio.

Skaidulinis akies dangalas sudarytas iš jungiamojo audinio skaidulų.
Jis padeda išlaikyti akies formą.

Ragena – tai labiausiai išgaubta į priekį skaidri skaidulinio dangalo
dalis. Į ją pirmiausia patenka šviesos spindulys. Ragena panaši į apvalų
išgaubtą laikrodžio stiklelį. Jos skersmuo – apie 10-12 mm, centre jos
storis yra apie 0,5-0,8 mm, o kraštuose – 1-1,2 mm. Ragena yra stipriausiai
šviesą laužianti akies struktūra, jos optinė galia sudaro du trečdalius
visos akies optinės galios. Ragena sudaryta iš 5 sluoksnių. Iš išorės
rageną nuolat vilgo plonytis ašarų sluoksnis, saugantis nuo išdžiūvimo,
užkrato ir dulkių. Sveika ragena esti skaidri ir blizganti. Smarkiau
pažeidus rageną (po nudegimų, gilių žaizdų, patekus infekcijai),
susiformuoja ragenos drumstis, žmogus gali visai nematyti. Tuomet gelbsti
tik ragenos transplantacija.

Odena (sklera) sudaro pagrindinę skaidulinio dangalo dalį. Ji primena
virto kiaušinio baltymą, todėl dar vadinama akių baltymu. Odena
nepermatoma. Priekyje matomą odenos dalį iškloja junginė. Užpakalinė odenos
dalis yrra plona ir puri, pro angutes į akies obuolį įeina kraujagyslės ir
nervai.

Kraujagyslinis dangalas yra tarp skaidulinio dangalo ir tinklainės.
Tai minkštos konsistencijos, tamsus akies sienos sluoksnis, sudarytas iš
akies obuolio kraujagyslių. Jį sudaro trys struktūriškai ir funkciškai
skirtingos dalys: rainelė, krumplynas ir didžiausia užpakalinė dalis –
gyslainė.

Rainelė yra priekinė kraujagyslinio dangalo dalis. Tai disko formos
statmena plokštelė. Ji persišviečia pro rageną ir sudaro priekinės akies
kameros užpakalinę sienelę. Išorinis rainelės kraštas tiesiogiai pereina į
krumplyną. Užpakalinis rainelės paviršius priglunda prie lęšio. Šis
paviršius yra išklotas pigmentinėmis ląstelėmis, kurios suteikia a
akims
spalvą Rainelės centre yra apvali anga – vyzdys. Vyzdžio skersmuo keičiasi
priklausomai nuo patenkančios šviesos intensyvumo. Prietemoje vyzdys
išsiplečia, o ryškiai apšviestas susitraukia. Tai atlieka vyzdį
sutraukiantis ir plečiantis raumenys, tai nevalingas procesas. Be to,
vyzdžio skersmuo kinta susijaudinus, vartojant tam tikrus vaistus ar
narkotines medžiagas.

Krumplynas sudarytas iš jungiamojo audinio, lygiųjų raumenų,
kraujagyslių, nervų ir pigmentinių ląstelių tinklo. Svarbi jo dalis yra
krumplyninis raumuo, šį raumenį sudaro trimis kryptimis išsidėsčiusios
raumeninės skaidulos. Krumplyno raumenims susitraukiant įtempiamas arba
atpalaiduojamas lęšio raištis, todėl kinta lęšio išgaubtumas ir kartu jo
laužiamoji geba. Taip prisitaikoma ryškiai matyti įvairiu atstumu esančius
daiktus (šis procesas vadinamas akies akomodacija

Gyslainė sudaro šoninę ir užpakalinę kraujagyslinio akies obuolio
dalį. Odeną sudaro kraujagyslių ir nervų tinklas, kurio tarpus užpildo
jungiamasis audinys ir pigmentinės ląstelės. Pastarosios suteikia odenai
tamsiai rudą spalvą.

Tinklainė – tai vidinis akies obuolio dangalas, išklojantis akį nuo
vyzdžio krašto iki regos nervo išėjimo vietos. Tai plona plėvelė, apšviesta
atrodo rausva. Tinklainę sudaro du skirtingi sluoksniai: išorinis
pigmentinis ir vidinis smegeninis. Pastarajame išsidėsto šviesai jautrios
ląstelės – lazdelės ir kolbelės. Jose šviesos bangų dirgikliai virsta
nerviniais impulsais. Lazdelių yra daugiau, jos išsisklaidę po visą
tinklainę. Kolbelių yra mažiau, jos susitelkę centrinėje tinklainės dalyje.
Kolbelės suvokia tik ryškią šviesą, padeda skirti smukias detales ir
spalvas. Kolbelėse yra specifinio fotoreagento – jodopsino. Lazdelės
pritaikytos matyti tamsoje, jomis spalvų neskiriame, bet įžiūrime objekto
formą. Tamsoje spalvų nematome. Dėl kolbelių veiklos sutrikimo ž
žmogus gali
neskirti vienos ar kelių spalvų (dažniausiai raudonos arba žalios). Tai
paveldima liga – daltonizmas. Ji diagnozuojama specialiu spalvų testu.

Akies obuolio branduolį sudaro skaidrios, šviesą laužiančios terpės:
stiklakūnis, lęšis, priekinė ir užpakalinė akies kameros bei jas
užpildantis skystis.

Stiklakūnis yra drebučių konsistencijos masė, užpildanti akies ertmę
tarp tinklainės ir lęšio užpakalinio paviršiaus. Pagrindinė stiklakūnio
funkcija – atraminė, jis palaiko akies formą. Be to, praleidžia ir nedaug
laužia šviesos spindulius.

Lęšis yra abipus išgaubtas, skaidrus organas. Priekinis jo paviršius
atsisukęs į rainelę, o užpakalinis – į stiklakūnį. Lęšį dengia homogeninė
kapsulė. Lęšis gali keisti išgaubtumą priklausomai nuo krumplyno raumenų
įsitempimo. Taip reguliuojamas spindulių laužimas ir prisitaikoma ryškiai
matyti daiktus. Senstant lęšis netenka elastingumo, todėl darosi sunkiau
matyti artimus daiktus

Regos nervas – Tinklainės lazdelės ir kolbelės jungiasi su kitomis
tinklainės nervinėmis ląstelėmis, kurių aksonai susijungia ir sudaro regos
nervą. Šis nervas prasideda regos nervo disku. Toliau jis eina akiduobe,
patenka į kaukolės ertmę. Čia iš tinklainės gauti impulsai virsta jutimu,
sujungiami abiejų tinklainių vaizdai į vieną, atpažįstamas objektas,
suvokiama jo forma, spalva.

Akies priediniai organai – tai akį saugantys ir judinantys organai:
vokai, ašarų aparatas, antakiai, junginė, akies obuolio raumenys.

Vokai yra pusmėnulio formos odos raukšlės, esančios prieš akies
obuolį. Be odos, vokus sudaro raumenys ir kremzlė. Raumenys judina vokus:
juos pakelia arba nuleidžia. Ant vokų krašto auga trumpos, šiurkštokos
blakstienos. Viršutinį voką iš viršaus riboja antakis. Vokai ir blakstienos
saugo akies obuolį, taip pat mirksint nu
uolat vilgoma ragena ir junginė.

Junginė – plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė, dengianti akies
obuolį ir išklojanti vokų vidinius paviršius. Ji pereina į ragenos išorinį
epitelį.

Ašarų aparatą sudaro ašarų liauka ir ašarų ištekamieji latakai. Ašarų
liauka gamina skaidrų, bespalvį, sūraus skonio skystį – ašaras. Ši liauka
yra pupos formos, jos plotis – apie 2-2,5 cm, ji yra virš akies obuolio, o
jos latakas atsiveria po viršutiniu voku. Be pagrindinės ašarų liaukos
visoje junginėje yra daug smulkių ašarų liaukučių, kurios nuolat gamina
ašaras ir vilgo akies obuolį. Ašaros išplauna smulkius svetimkūnius,
neleidžia išdžiūti ragenai ir junginei.

Akies obuolio raumenys. Kiekvieną akį judina 6 raumenys: 4 tiesieji ir
2 įstrižiniai, todėl akies obuolys gali judėti įvairiomis kryptimis ir
nukreipti žvilgsnį taip, kad geriausiai matytume stebimą daiktą. Abiejų
akių judesiai yra tiksliai suderinti. Sutrikus akį judinančiam aparatui,
atsiranda žvairumas. Dažnai žvairuojanti akis silpniau mato. Žvairumą
būtina pradėti kuo anksčiau gydyti, tam naudojami specialūs akiniai,
prireikus operuojama.

2. REGOS ORGANŲ HIGIENA

Kad normaliai funkcionuotų regos organai, reikia laikytis: 1) higienos
normų; 2)pakankamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo; 3)pratinti vaiką
laikytis vaikų įstaigos rekomenduojamo režimo; 4)maitinti vaiką kuo
įvairesniu maistu. Teigiamai regėjimą veikia A ir B vitaminų grupės, kurių
yra šiuose maisto produktuose: morkose, žirniuose, kopūstuose, svogūnuose,
pupose, pomidoruose, bulvėse; 5)stengtis, kad vaikas daug judėtų gryname
ore; 6)vaiko kambarys turi būti labai gerai apšviestas.

Be to, būtina laikytis bendrų higieninių reikalavimų. Vaikai turi
miegoti ne mažiau kaip 8 valandas. Kasdien būti gryname ore 1,5 – 2
valandas. Maitintis vaikai turi ne rečiau kaip 4 kartus per dieną.

Labai kenkia kai vaikai neribotą laiką praleidžia prie televizoriaus.
Ypač reikia reguliuoti vaikų, kurių rega jau yra sutrikusi, televizoriaus
žiūrėjimo laiką. Regimasis suvokimas labai pablogėja, jei žmogaus sėdi
labai arti ar per toli nuo ekrano. Kenksminga žiūrėti gulomis, nepaisant
to, kaip bus pastatytas televizorius. Akių raumenys bus be reikalo įtempti,
o tai neigiamai gali paveikti regą. Geriausia, kai šviesos šaltinis yra už
nugaros ir šviesa nekrinta į akis, neatsispndi televizoriaus ekrane.
Vaikams, kurių rega sutrikusi, patartina leisti žiūrėti tik vaikams skirtas
laidas, laikantis nurodytų higieninių rekomendacijų, televizorių žiūrėti ne
dažniau kaip du kartus per savaitę.

3. REGĖJIMO LIGOS IR SUTRIKIMAI

Pagrindinės regėjimo ligos yra šios: aklumas, glaukoma, katarakta,
keratitas, konjuktyvitas, miežis, ragenos drumstis, sausų akių sindromas,
spalvinio matymo sutrikimai, tinklainės atšoka, toliaregystė, trumparegystė
ir žvairumas. Panagrinėsime smulkiau kiekvieną iš jų.

3. 1 AKLUMAS

Absoliutus aklumas yra tada, kai akis visiškai neatskiria šviesos nuo
tamsos. Regėjimo aštrumas (akies sugebėjimas skirti du taškus, esančius
vienas nuo kito tam tikru atstumu) tokiais atvejais lygus nuliui. Kai
geriau matančia akimi (viena akis gali būti visiškai akla) žmogus skiria
šviesą nuo tamsos, suvokia šviesos šaltinio kryptį, atskiria pirštus per
vieną metrą, regėjimo aštrumas tokiu atveju ne didesnis kaip 0,03.

Ligos priežastys gali būti įgimtos ir įgytos. Apankama dėl:

Akių ligų: viena dažniausių saugusių žmonių aklumo priežastis –
glaukoma, o taip pat keratitai, didelio laipsnio komplikuota trumparegystė,
regos nervo sunykimas, tinklainės atšoka, traumos, augliai.

Galvos smegenų ligų: auglių, kraujo išsiliejimo, traumų.

Viso organizmo ligų: cukrinio diabeto, komplikuotos didelio laipsnio
arterinės hipertenzijos, aterosklerozės ir kitų.

Įtariant aklumą tiriamas regos aštrumas naudojantis specialiomis
lentelėmis. Normalus regos aštrumas yra lygus 1,0. Jei regėjimas labai
blogas, tiriama, ar pacientas skiria šviesą nuo tamsos. Nustatomas akies
regėjimo laukas – akiplotis.

Reikėtų žinoti, kad veikia aklųjų draugijos, kurios rūpinasi aklųjų
bendruoju lavinimu, profesiniu mokymu, įdarbinimu. Ikimokyklinio amžiaus
akliesiems ir silpnaregiams veikia specialūs darželiai, vyresniesiems –
mokyklos, kur pagal specialias programas vaikai lavinami, mokomi, padedama
adaptuotis prie aplinkos sąlygų.

Aklumo profilaktikai reikėtų kuo anksčiau išaiškinti ir laiku gydyti
akių ligas. Būtina laikytis akių ir regos higienos, racionaliai maitintis.

3. 2 GLAUKOMA

Glaukoma – tai akių liga, kuri atsiranda padidėjus spaudimui akies
viduje. Būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Su metais tikimybė susirgti
glaukoma didėja. Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje ir
sutrikus normalios akies funkcijoms.

Glaukomos vystymuisi turi įtakos:

1. Paveldimumas – asmenys, kurių šeimoje yra sergančių glaukoma, daug
dažniau serga šia liga, o kai kurie genų pakitimai sukelia tam tikras
glaukomos formas (įgimtą glaukomą, jaunatvinę glaukomą, pigmentinę
glaukomą).

2. Kai kurios ligos: cukrinis diabetas, hipertoninė liga.

3. Kitos akių ligos: trumparegystė, akių uždegimas, traumos.

4. Kai kurių vaistų,pvz., kortikosteroidų, antidepresantų, vartojimas.

5. Dažnas kavos, arbatos gėrimas.

Šios ligos simptomai yra akies dugno pakitimai, akių nuovargis,
ašarojimas, bukas akies skausmas, svetimkūnio pojūtis akyje, regėjimo
aštrumo mažėjimas, išsiplėtusios kraujagyslės akyje.

Gydant gydytojas ištiria regėjimo aštrumą, apžiūri akis iš išorės.
Vidinės struktūros apžiūrimos specialiu mikroskopu, tiriamas akių dugnas.
Akispūdis matuojamas specialiu prietaisu – tonometru, taip pat tiriamas
akiplotis. Panaikinti ligos sukeltų pakitimų neįmanoma, galima tik
sustabdyti ligos progresavimą. Glaukoma gydoma visą gyvenimą.

Sergantiems glaukoma galima dirbti protinį ir lengvą fizinį
nekenksmingą darbą. Pavojinga dirbti visą laiką nuleista galva, taip pat
tamsoje. Draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nes tai skatina
regos nervo ląstelių nykimą. Siūloma apriboti skysčių kiekį iki 1,5 litro
per parą, valgyti daugiau pieniško ir augalinio maisto.

Kadangi ši liga nėra skausminga, o regėjimas ilgai išlieka geras, tai
tik profilaktiškai tikrinant akių spaudimą ar parenkant akinius,
atsitiktinai aptinkama glaukoma. Ligos profilaktika – esant bet kokiai,
nors ir mažiausiai akies traumai, kuo greičiau kreiptis į gydytoją, laiku
gydyti visas akių ir kitų organų sistemų ligas. Dirbant akims pavojingus
darbus, nešioti apsauginius akinius. Laikytis asmens higienos, dažnai
plauti rankas, ypač prieš liečiant akis. racionaliai maitintis, vartoti
vitaminus.

3. 3 KATARAKTA

Katarakta yra akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo,
formuojasi drumstys, kurios trukdo gerai matyti. Tai viena iš pagrindinių
aklumo priežasčių.

Dažniausiai šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau lęšiukas
gali drumstėti ir vaikams, nes pasitaiko įgimtų kataraktų. Jauniems žmonėms
ši liga dažniausiai vystosi po įvairių akių traumų, uždegimų ar sergant
bendromis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu. Dėl ko vystosi katarakta
tiksliai nėra aišku, manoma, kad tai medžiagų apykaitos sutrikimas akies
lęšiuke. Sveikas lęšiukas yra skaidrus ir neturi kraujagyslių.

Ligos pradžioje žmogus pastebi, kad daiktai tapo neryškūs, vaizdas
atrodo kaip pro rūką, pacientui gali atrodyti, kad akiniai nešvarūs.
Kartais matomi objektai atrodo dvigubi ar geltoname fone. Ypač gali akinti
ryški šviesa. Regėjimas tampa neryškus, nes šviesa per sudrumstą lęšiuką
negali patekti į tinklainę. Matymas vis blogėja, pasidaro sunku skaityti,
vairuoti automobilį, galiausiai skiriama tik šviesa nuo tamsos.

Dažniausiai lęšiukas drumstėja pamažu, todėl pacientas gali
nepastebėti, kada labai pablogėjo regėjimas viena akimi. Progresuojant
drumstėjimui, rūkas akyse vis didėja. Visai sudrumstėjus lęšiukui,
regėjimas išnyksta.

Jei pastebėjote, kad pradėjote blogiau matyti, vaizdas nebe toks
ryškus, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Vaistų, išgydančių kataraktą, nėra. Pradinėse ligos stadijose reikia
reguliai tikrintis akis pas gydytoją. Jis gali skirti akies medžiagų
apykaitą gerinančių vaistų (kalio jodido, adenosino, vitaminų B ir C),
parinks akinius.

Vėlesnėse stadijose efektyviausias gydymas – operacija. Ji atliekama,
kai susilpnėjęs regėjimas trukdo paciento įprastiniam gyvenimui. Tai
priklauso nuo paciento amžiaus, išsilavinimo, darbo pobūdžio, skaitymo ir
kasdieninių įpročių. Anksčiau operuojami ligoniai, sergantys cukriniu
diabetu, kai drumstas lęšiukas apsunkina akių dugno įvertinimą ir kai
lęšiuko pakitimai sukelia glaukomą.

Norėdami išvengti kataraktos, turite po bet kokios, nors ir mažiausios
akies traumos, kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Būtinai nešiokite
apsauginius akinius, pavyzdžiui, jei dirbate su metalais, sportuodami, jei
yra galimybė sužaloti akis. Nešiokite tamsius akinius su filtru,
sulaikančiu ultravioletinius spindulius, ilgai būdami ar dirbdami saulėtoje
vietoje. Laiku gydykite visas akių ir kitų organų sistemų ligas,
racionaliai maitinkitės, vartokite vitaminus.

3. 4 KERATITAS

Tai ragenos uždegimas. Ragena yra priekiniame akies obuolio
paviršiuje, panaši į laikrodžio stiklelį, kurio paviršius lygus,
blizgantis, permatomas.

Keratito priežastimi gali būti įvairūs faktoriai: akių sausumas,
lokaliai vartojami medikamentai, virusinis konjunktyvitas (akių junginės
uždegimas), ultravioletinių spindulių poveikis, kontaktiniai lęšiai,
svetimkūnis, pasislėpęs po viršutiniu voku ir t. t.

Visi uždegimai ragenoje dirgina jos nervines galūnėles ir sukelia
refleksinį ašarojimą, akys bijo šviesos, spazmuoja vokai. Šie trys požymiai
dar vadinami ragenos sindromu.

Įvairūs kenksmingi veiksniai veikdami rageną sukelia jos uždegimą.
Susidaro uždegimo židinys, vadinamas infiltratu. Jo vietoje ragena
drumstėja, darosi gelsva ar pilkšva. Lengvesni keratitai, jei neprisideda
infekcija, praeina per kelias dienas nepalikdami žymių. Sunkesniais
atvejais jie užtrunka iki kelių savaičių. Kai uždegimo židinys pradeda
nykti, ragena vėl pradeda blizgėti, esant palankioms sąlygomis pasidaro
visiškai skaidri.

Dažniausias keratitų padarinys – ragenos drumstis (baltmė arba
baltuma), kuri gali skirtis savo intensyvumu. Regėjimas, persirgus šia liga
, priklauso nuo drumsties intensyvumo ir jos vietos. Ypač jis susilpnėja,
jei drumstis susidaro ragenos centre.

Atsiradus bet kokiems akių ligos simptomams, būtinai kuo greičiau
kreipkitės į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas leidžia išvengti komplikacijų
ir atgaivinti regą. Gydymo taktika priklauso nuo keratito sunkumo ir jį
sukėlusios priežasties.

Sergant keratitu, būtina dažnai plaukitės rankas, nelieskite pirštais
akių. Rekomenduojama kasdien keisti patalynę, rankšluostį, nosinę.

3. 5 KONJUKTYVITAS

Tai akių junginės uždegimas. Akių junginė – plona, skaidri jungiamojo
audinio plėvelė, kuri iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų vidinius
paviršius ir jungia vokus su akies obuoliu.

Ligą sukelia įvairūs mikroorganizmai (virusai, bakterijos), tačiau
gali būti ir alerginės kilmės konjunktyvitas. Ūmiu bakteriniu ar virusiniu
konjunktyvitu dažniausiai susergama užsikrėtus per nosines, rankšluosčius,
darbo įrankius (jei jais naudojosi jau sergantis asmuo), vandenį, o taip
pat per orą – kitam ligoniui kosint ar čiaudint.

Ūmus konjunktyvitas iš pradžių atsiranda vienoje akyje, o greitai
persimeta ir į antrą. Akis skauda, niežti, dėl junginėje atsiradusių mažų
mazgelių atsiranda pojūtis, lyg į jas būtų įkritęs svetimkūnis. Akys
parausta, ašaroja, atsiranda gausių išskyrų (traiškanų). Rytais būna sunku
atsimerkti, nes vokus sulipdo jų kraštuose sudžiūvę pūliai. Bakterinis
konjunktyvitas trunka 1-2 savaites.

Jei pastebėjote, kad jūsų akys paraudo, atsirado išskyrų, jas peršti,
niežti, ar braižo, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Bakterinis
konjunktyvitas gydomas plataus spektro veikimo antibiotikais. Tai paprastai
akių lašai, vartojami dieną ir akių tepalas – nakčiai.

Sergant konjunktyvitu, būtina dažnai plautis rankas, neliesti pirštais
akių. Jei susergama konjunktyvitu, negalima nešioti kontaktinių lęšių,
todėl būtina koreguoti ir nešioti akinius. Kol yra išskyrų, reikia kasdien
keisti patalynę, rankšluosčius, nosines. Negalima užrišti akių, nes
junginėje susikaupia daug pūlių, pažeidžiama ragena. Būtina vengti viešų
vietų, kol baigia išsiskirti sekretas (apie 7-10 dienų), ypač sergant
virusiniu konjunktyvitu.

Konjuktyvito profilaktikai svarbiausia laikytis asmens higienos:
neliesti akių rankomis, nesinaudoti bendru rankšluosčiu, muilu, nosine.
Dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis.

3. 6 MIEŽIS

Miežis gali būti išorinis, vidinis ir šaltasis. Išorinis miežis – tai
ūminis pūlinis voko krašto riebalinės ar prakaito liaukos uždegimas.
Vidinis miežis – tai ūminis pūlinis vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos
uždegimas. Šaltas miežis – tai lėtinis vokų kremzlinės liaukos ir jos
aplinkos uždegimas.

Dažniausiai miežis atsiranda sergant ar persirgus infekcinėmis
ligomis, nusilpus organizmo imuninei sistemai. Ligoniams, sergantiems
cukralige, miežis gali dažnai kartotis. Išorinį ir vidinį miežį dažniausiai
sukelia bakterijos (stafilokokai).

Išorinis miežis prasideda ūmiai. Ligoniui skauda tam tikrą voko krašto
dalį, ta vieta paburksta, parausta, tampa skausminga ir kieta. Uždegimas
gretai plinta, paburksta visas vokas. Po 3-4 dienų tarp blakstienų
atsiranda gelsva viršūnėlė, kuri pratrūksta į išorę, pūliai išteka ir
procesas rimsta. Gali užaugti ne vienas, bet keli miežiai.

Vidinio miežio simptomai labai panašūs į išorinio, tik miežis
formuojasi užpakalinėje voko pusėje ir uždegimo vietą labiau skauda,
procesas ilgiau trunka, gali padidėti paausiniai limfmazgiai, kartais
pakyla temperatūra.

Kai kurie miežiai paprasčiausiai išnyksta, bet dauguma turi pūlingą
viršūnę, kuri pratrūksta maždaug per vieną savaitę. Pratrūkus, skausmas
sumažėja. Miežis gali kartotis.

Miežis – dažniausiai nepavojinga liga, galima gydytis ir namuose.
Rekomenduotina dėl tinkamo gydymo pasitarti su savo bendrosios praktikos
gydytoju ar sunkesniais atvejais su akių gydytoju (oftalmologu).

Kad greičiau miežis pritvinktų, pagelbės sausas šiltas kompresas:
šiltas virtas kiaušinis, pašildytas druskos ar smėlio maišelis. Sausą
kompresą laikyti po 2-3 minutes, tris kartus per dieną, kol miežis
pratrūks. Dėti drėgnus kompresus kategoriškai draudžiama, nes tuomet
uždegiminis procesas išplinta. Išspausti miežį – griežtai draudžiama, nes
gali susidaryti trombas, kuris veido kraujagyslėmis nukeliauja į galvą ir
užkemša galvos kraujagysles. Būtina dažnai plautis rankas, liesti akis tik
švariais pirštais.

Miežio profilaktikai siūloma stiprinti organizmo imuninę (gynybinę)
sistemą, racionaliai maitintis, vartoti vitaminus. Laiku gydytis tiek akių,
tiek ir kitų organų sistemų ligas. Laikytis asmens higienos: neliesti akių
nešvariomis rankomis, nesinaudoti bendru rankšluosčiu, muilu, nosine.
Dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis.

3. 7 RAGENOS DRUMSTIS

Tai dėl įvairių priežasčių ragenoje atsiradęs pilkas ar baltas
padrumstėjimas, bloginantis regėjimą. Uždegiminės drumsties priežastimi
gali būti daugybė faktorių: akių sausumas, lokaliai vartojami medikamentai,
virusinis konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), ultravioletinių
spindulių poveikis, kontaktiniai lęšiai, svetimkūnis, pasislėpęs po
viršutiniu voku, blefaritas (akių vokų krašto uždegimas) ir kita akių vokų
patologija, traumos (ragenos nubrozdinimas lapais, medžių šakelėmis,
spygliais ir pan.). Pasitaiko ir įgimtas ragenos padrumstėjimas.

Uždegiminės drumsties atveju pasireiškia visi simptomai, būdingi
keratitui. Visi uždegimai ragenoje dirgina jos nervines galūnėles ir
sukelia refleksinį ašarojimą, akys bijo šviesos, spazmuoja vokai. Šie trys
požymiai dar vadinami ragenos sindromu.

Uždegiminės drumstys gydomos atsižvelgiant į keratito sunkumą ir jį
sukėlusią priežastį. Kadangi ragenos randinės drumstis labai pablogina
regėjimą, kartais vienintelis būdas vėl matyti – donorinės ragenos
persodinimas, vadinamas keratoplastika.

Atsiradus bet kokiems akių ligos simptomams, įvykus traumai būtinai
kuo greičiau kreipkitės į gydytoją. Laiku pradėtas tinkamas gydymas leidžia
išvengti komplikacijų ir atgaivinti regą. Saugokite akis nuo galimų
sužeidimų, laiku ir tinkamai gydykite visas akių ligas.

3. 8 SAUSŲ AKIŲ SINDROMAS

Sausų akių liga ar sindromas kyla, kai žmogaus akys dėl ašarų plėvelės
sutrikimo yra nepakankamai drėkinamos. Mūsų akys yra nuolat drėkinamos tam
tikro drėkinamojo sluoksnio – ašarų plėvelės, kuri saugo akis nuo įvairių
infekcijų. Ragenoje atsiradus sausai vietelei, akys iš karto į reaguoja lyg
į svetimkūnį – parausta, bijo šviesos, dega. Tai reiškia, kad žmogaus akys
yra nepakankamai drėkinamos, būtent dėl ašarų plėvelės sutrikimo –
nepakankamo drėgmės kiekio.

Akys sausėja dėl daugelio priežasčių:

Vasarą akis sausina karštas oras, vėjas, dulkės, dūmai, oro
kondicionieriai. Žiemos metu būtina saugotis šalčių, sausinančių akis,
drėkinti patalpų orą.

Senstant akys sausėja savaime, tad dauguma vyresnių nei 40 metų žmonių
jau gali pajusti pirmus akių sausumo ligos požymius. 75 proc. vyresnių nei
65 m. žmonių gerai žino, kas yra sausos akys.

Tiems, kurie dirba su kompiuteriais, dažnai žiūri televizorių, dievina
kompiuterinius žaidimus, akys sausėja nuo nepakankamo mirksėjimo. Normaliai
žmogus mirksi apie 12-15 kartų per minutę, o įsistebeilijus į ekraną
mirksime daug rečiau, tad ašarų plėvelė mažiau drėkina mūsų akis.

Jos sausėja ir dėl vaistų – kontraceptinių tablečių, antihistamininių
preparatų, vaistų nuo slogos, kosulio, širdies, kitų ligų, taip pat dėl
organizmo hormoninių pokyčių.

Kontaktiniai lęšiai, įvairūs akių uždegimai, kitos ligos taip pat gali
būti akių sausėjimo priežastis.

Išsausėjus akims rytais sunku atsimerkti, pacientai jaučia skausmą
mirkčiojant, akys bijo šviesos, mato tai geriau, tai blogiau. Akių
išsausėjimą rodo ir niežėjimas, nuolatinis pavargusių akių jausmas, sunkūs
vokai, padidėjęs gleivių kiekis.

Tiems, kurie skundžiasi sausomis akimis, gydytojai pirmiausia pataria
kuo dažniau mirksėti, kad akys būtų drėkinamos natūraliai. Tą ypač reikėtų
priminti vaikams. Tačiau taip pat vertėtų drėkinti akis dirbtiniu būdu –
natūralių ašarų sudėtį atitinkančiais akių lašais, vadinamomis dirbtinėmis
ašaromis.

Žmonės, dirbantys su kompiuteriu, turėtų palenkti ekraną 20 laipsnių
kampu žemyn, kadangi tuomet akys žvelgia žemyn, vokai jas dengia ir akys
yra šiek tiek daugiau drėkinamos. Nešiojantiems kontaktinius lęšius taip
pat būtina nuolat naudoti dirbtines ašaras, skirtas būtent lęšių
nešiotojams. Tik vertėtų atminti, kad visi dirbtinių ašarų lašiukai yra
gaminami su tam tikrais konservantais, kuriems jūs galite būti jautrūs. Tad
geriau pasikonsultuokite su gydytoju.

Akims drėkinti gydytojas gali jums rekomenduoti įvairių gelių bei
tepalų, vadinamų kietų ašarų, kurias patogu naudoti naktį, kai ašarų liauka
mažiau drėkina akį. Kiekvienas žmogus dirbtines ašaras pasirenka
individualiai. Vaikams medikai dirbtinių ašarų nerekomenduoja, tačiau
suaugusieji turėtų jiems priminti kuo dažniau mirksėti ir tokiu būdu
drėkinti akis.

Ilgą laiką kompiuteriu dirbantiems asmenims labai svarbu susikurti
patogią bei priimtiną darbo vietą. Labai svarbu, kad kompiuterio ekranas
stovėtų tiesiai dirbančiajam prieš akis, nuo jų nutolęs maždaug per pusę
metro. Taip pat patartina įsigyti patogią darbo kėdę, nes kitaip saugant
akis visiškai nepagalvojama apie stuburą bei laikyseną.

Į ekraną rekomenduojama žiūrėti ne ilgiau kaip keturias valandas. Taip
elgtis reikėtų visiems nuo mažiausio iki didžiausio. Nesilaikant šių
nurodymų, akys pervargsta nuo vaizduoklio (monitoriaus) spinduliavimo, jas
ima perštėti, gali sutrikti regėjimas.

Jei žmogaus regėjimas ir taip jau yra sutrikęs, optikos salonuose
galima įsigyti ir specialių akinių lęšių su antirefleksine danga. Jie
skirti būtent tiems, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterių. Lęšiai
padengti šia naująja danga efektyviai atmuša spindulius, kuriuos skleidžia
kompiuterių ekranai. Be to, kompiuterinės technikos salonuose visuomet
galima nusipirkti specialių, ant vaizduoklio ekrano dedamų „langų”, kurie
atlieka panašias funkcijas kaip minėtieji akinių lęšiai.

3. 9 SPALVINIO MATYMO SUTRIKIMAI

Tai toks įgimtas ar įgytas gyvenimo eigoje regos sutrikimas, kai
žmogus neskiria spalvų. Sveiko žmogaus akis yra prisitaikiusi justi
įvairias spalvas. Antrajame iš dešimties tinklainės sluoksnių yra dviejų
rūšių ląstelės: stiebeliai ir kūgeliai. Stiebelių yra apie 130-150
milijonų, jie išsisklaidę po visą tinklainę ir yra jautrūs šviesai. Spalvų
jutimo aparatas – kūgeliai, kurių yra apie 6-7 milijonų, yra susikaupę
centrinėje tinklainės dalyje ir jautrūs tam tikro ilgio ir dažnio šviesos
bangoms. Žmonės mato nespalvotą vaizdą – baltą, juodą, pilką spalvas nuo
pačios šviesiausios iki tamsiausios (junta apie 300 atspalvių) ir spalvotą
– junta spalvas (dešimtis tūkstančių spalvų ir atspalvių). Spalvos tonas
priklauso nuo šviesos bangos ilgio. Visas spektro spalvas ir atspalvių
įvairovę galima gauti sumaišius tris pagrindines spektro spalvas: raudoną,
žalią ir violetinę. Žmogaus akis sugeba justi ir skirtingai reaguoti į 400
– 750 nm ilgio bangų šviesą. Tinklainėje yra trys spalvinės regos
komponentai. Vienas komponentas labiausiai reaguoja į ilgabangius šviesos
spindulius ir teikia raudonos spalvos įspūdį, kitas – į vidutinio ilgumo
bangų šviesą, teikia žalios spalvos įspūdį, o trečiasis – jautriausias
trumpabangiams šviesos spinduliams ir teikia violetinės spalvos įspūdį. Tam
tikro ilgio šviesos bangos dirgina ne vien joms jautriausią komponentą, bet
šiek tiek ir kitus du, todėl juntamos įvairios spalvos. Tokia normali
spalvų juslė vadinama trichromazija. Prieblandoje spalvinė rega silpnėja, o
tamsoje spalvos visiškai neskiriamos.

Spalvų jutimo sutrikimai gali būti įgimti ir įgyti gyvenimo eigoje.
Įgimta spalvinės regos yda vadinama daltonizmu (anglų chemiko J. Daltono,
turėjusio spalvų sutrikimo defektą ir jį aprašiusio 1798 metais, vardu).
Jis yra paveldimas (vienas iš tėvų turi šią ydą, arba abu tėvai yra geno,
atsakingo už spalvinio matymo sutrikimą, nešėjai). Vyrai serga dažniau apie
8 %, moterys – 0.5 %.

Įgyti spalvinės regos sutrikimai kartais gali atsirasti sergant
tinklainės, gyslainės ir regos nervo uždegimu, centrinės nervų sistemos
patologija, esant tinklainės atšokai.

Kartais žmogus bespalvius daiktus mato spalvotus. Taip pasitaiko
sergant katarakta, po lęšiuko pašalinimo. Beveik visada – tai laikinas
reiškinys.

Sutrikęs spalvinis matymas gali trukdyti dirbti kai kuriuos darbus,
kur reikalinga skirti spalvas, todėl neleidžiama rinktis vairuotojo,
lakūno, mediko, kariškio, muitininko, siuvėjo, gėlininko, dailininko ir kai
kurių kitų profesijų.

Spalvų jutimo sutrikimai tiriami naudojantis specialiomis
pigmentinėmis lentelėmis ir aparatais. Lentelėmis galima nustatyti ne tik
spalvų jutimo sutrikimo pavidalą, bet ir jo laipsnį. Jos sudarytos
remiantis šviesumo ir sotumo lyginimo principu. Kiekviena lentelė sudaryta
iš pagrindinės ir papildomos spalvos skritulėlių. Iš įvairių šviesumo ir
sotumo pagrindinės spalvos skritulėlių sudaryti skaičiai arba figūros
(trikampiai, kvadratai, apskritimai), kuriuos skiria normaliai spalvas
juntantis žmogus ir kurių nemato turintysis spalvinės regos sutrikimų.

Įgimtas spalvinio matymo sutrikimas neišgydomas, o įgytas gali
pagerėti gydant pagrindinę akių ligą. Spalvas blogai skiriantys žmonės
patys be specialaus ištyrimo nežino apie savo ydą ir niekuo nesiskundžia.
Reikėtų patikrinti spalvų jutimą pradinių ir viduriniųjų klasių
moksleiviams, kad liktų keli metai iki būsimosios profesijos pasirinkimo.
Patariama laikytis akių ir regos higienos, vengti akių ligų.

3. 10 TOLIAREGYSTĖ

Toliaregystė (hipermetropija) –tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti
šviesos spindulius) yda, kai matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės,
todėl žmogus blogiau mato toli esančius daiktus, ir blogai – esančius arti.
Akį galima palyginti su fotoaparatu, kurio objektyvą atstoja akies optinė
sistema, o šviesai jautrią plokštelę – tinklainė. Normalioje akyje šviesos
spinduliai, sklindantys iš matomo objekto, lūždami praeina akies optines
sistemas: rageną, akies kamerų skystį, lęšiuką, stiklakūnį ir susikerta
tinklainėje. Čia sudirginamos šviesai jautrios ląstelės ir informacija apie
matomą objektą nervinėmis ląstelėmis toliau perduodama smegenų žievei.
Regos centras yra smegenų pakaušinėje dalyje.

Kad susidarytų aiškus vaizdas, spinduliai turi susikirsti būtent
tinklainėje. Tai priklauso nuo akies optinių sistemų laužiamosios galios
(refrakcijos), kuri matuojama dioptrijomis (D) ir akies ašies ilgio.
Labiausiai spindulius laužia ragena ir lęšiukas. Esant toliaregystei, akies
laužiamoji galia per silpna palyginus su akies ašies ilgiu, šviesos
spinduliai susikerta už tinklainės, vaizdas gaunamas neryškus.

Beveik visi naujagimiai yra toliaregiai. Vėliau, akiai augant ir
ilgėjant akies ašiai, toliaregystė dažniausiai išnyksta, susiformuoja
normali akis. Dažniausiai akys auga ir akies ašis ilgėja iki 7- 10 metų.
Įtakos formuotis toliaregystei turi paveldimumas.

Toliaregis neblogai mato daiktus iš toli, bet blogiau iš arti.
Toliaregė akis turi prisitaikyti – išgaubti lęšiuką, sutraukdama krumplyno
raumenis, žiūrėti tiek į toli, tiek į arti esančius daiktus, todėl ji labai
pavargsta, pradeda lietis vaizdas, ima skaudėti galvą, padidėja jautrumas,
trūkčioja vokai, parausta akys ir vokų kraštai, o mažiems vaikams gali
išsivystyti žvairumas.

Jei pastebėjote, kad pradėjote blogiau matyti, vaizdas nebe toks
ryškus, atsiranda akių nuovargis, skausmas po darbo, būtinai kreipkitės į
gydytoją.

Jei toliaregystė nedidelė (iki +3 D), nėra komplikacijų (žvairumo,
akių nuovargio simptomų, regos pablogėjimo), akinių dažniausiai nereikia,
regos ydą akomoduodama ištaiso pati akis. Tačiau, jei vaikas žvairuoja, jo
rega nusilpusi, būtini akiniai, kuriuos reikia dėvėti nuolat.

Esant vidutinei toliaregystei (iki + 5D), gydytojas skiria akinius su
išgaubtais (pliusiniais) stiklais ar kontaktinius lęšius. Laiku ir tinkamai
parinkti akiniai apsaugo akis nuo nuovargio ir žvairumo. Kartais žmonėms
gali padėti chirurginė operacija.

Labai svarbu, kad vaikams iš toliaregės akies nesivystytų trumparegė,
todėl nekabinkite kūdikiams žaislų arti akių. Leiskite vaikui skaityti,
piešti, rašyti tik gerai apšviestoje vietoje, sėdint prie jam pritaikyto
stalo. Reikėtų kas pusvalandį daryti pertraukėles. Atstumas nuo knygos iki
akių – apie 30-40 cm. Akims sveikiausia, kai skaitoma knyga padėta ant
specialaus stovelio. Negalima skaityti gulint, taip pat ir gulinčios
knygos, važiuojant autobusu, prietemoje.

Per dieną televizorių vaikui galima žiūrėti ne ilgiau kaip 1-1,5
valandos. Geriau šį laiką padalinti į tris keturis kartus. Su kompiuteriu
vaikui galima žaisti ne ilgiau kaip 15 minučių, valandą –per dieną. Po 15
minučių žaidimo reikia daryti bent 15-20 minučių pertrauką. Kompiuterio
ekranas nuo akių turi būti nutolęs ne mažiau kaip pusę metro.

Jei norite atitolinti senatvinę toliaregystę, smulkiu šriftu
spausdintą knygą bandykite skaityti pakaitomis – esant geram ir blankiam
apšvietimui (pvz., vieną skyrių – šviečiant trim lemputėm šviestuve, kitą –
dviem lemputėm), retkarčiais nukreipkite žvilgsnį į baltus tarpus tarp
eilučių. Skaitydami, žiūrėdami televizorių, dirbdami su kompiuteriu dažniau
leiskite akims pailsėti – žiūrėkite į tolimus vaizdus (dangų, žolę,
medžius). Patartina žiūrėti į sklandančius daiktus (debesis, paukščius).
Kas pusvalandį padarykite pertrauką. Jos metu galima padaryti keletą
pratimų: žiūrėti į lubas, po to į grindis, į šonus, pažiūrėti pakaitomis
pro langą į tolumą ir į arti esantį tašką.

Rekomenduojami akių pratimai:

1. 3 – 5 sek. stipriai užsimerkti, po to 3 – 5 sek. pabūti atsimerkus.

Pakartoti 6 –8 kartus. Pratimas sustiprina vokų raumenis, pagerina

kraujo apytaką, atpalaiduoja akies raumenis.

2. 1- 2 min. labai greitai mirksėti. Pagerina akių kraujotaką.

3. 2 –3 sek. žiūrėti priešais save, po to perkelti žvilgsnį į 25- 30

cm atstumu nuo akių vidurinėje linijoje ištiestą dešinės rankos

pirštą ir žiūrėti į jį 3 – 5 sek., ranką nuleisti. Kartoti 10- 12

kartų. Pratimas mažina nuovargį, palengvina regimąjį darbą.

4. užmerkti vokus, masažuoti juos apvaliais judesiais 1 min. Pratimas

pagerina kraujotaką ir atpalaiduoja raumenis.

5. pratimas su žymele ant stiklo. Vaikas su akiniais atsistoja 30 – 35

cm atstumu nuo lango, ant kurio stiklo vaiko akių lygyje tvirtinama

3- 5 mm dydžio žymelė. Vaikas žiūri tai į žymelę, tai į tolį.

Pratimą atlikti 2 kartus per dieną.

Toliaregystės profilaktikai labai svarbu ir reguliariai patikrinti
vaikams regą du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Būtina stebėti
vaikus, kad 7-10 gyvenimo metais neišsivystytų trumparegystė. Racionaliai
maitinkitės, laikykitės dienos režimo, venkite streso.

3. 11 TRUMPAREGYSTĖ

Trumparegystė (miopija) – tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti
šviesos spindulius) yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų
vaizdas susidaro prieš tinklainę. Daugiausia trumparegių yra gerai
ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ir ypač tarp jaunų asmenų, turinčių
aukštąjį išsilavinimą. Japonų trumparegių yra 38 %, o tarp studentų – 68 %.
Lietuvoje per paskutinius 20 metų trumparegių tarp vaikų padaugėjo nuo 13,5
iki 26,7 %.

Trumparegystės priežastys gali būti vidinės (nulemtos genetiškai) ir
išorinės. Įgimta trumparegystė, atsiradusi iki 5 metų amžiaus apie 70 %
atvejų yra paveldėta. Pastebėta, kad trumparegių tėvų vaikai dažniau serga
šia liga, jų trumparegystė esti paprastai didesnė nei tėvų.

Iš išorės veiksnių svarbią reikšmę turi regimasis krūvis, kai dirbant
reikia žiūrėti iš arti (skaityti, žiūrėti televizorių, dirbti ir žaisti
kompiuteriu) ir higieninių sąlygų nesilaikymas (netinkamas apšvietimas ir
blogai įrengta darbo vieta, ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas ir žaidimas
kompiuteriu, skaitymas važiuojant transportu ar gulint ir pan.), prasta
sveikatos būklė (dažnos infekcinės, lėtinės ligos, sumažėjęs organizmo
imunitetas). Ilgai dirbant, kai reikia žiūrėti iš arti ir nesilaikant
higienos, susidaro sąlygos akies ašiai ilgėti (dėl išorinių akies raumenų
spaudimo, akispūdžio padidėjimo, stipraus prisimerkimo žiūrint, skleros
silpnumo), nuvargsta krumplyno ir akies obuolio išoriniai raumenys, vystosi
trumparegystė.

Trumparegis mato ryškų daikto vaizdą tik žiūrėdamas į jį iš arti,
todėl jo akys greit pavargsta. Po įtempto regimojo darbo jam skauda apie
antakių lankus, judant akies obuoliui, akyse mirga smulkūs pilkšvi
taškeliai (skraidančios musytės). Žmogus blogai mato daiktus iš toli,
vaikai skundžiasi, kad nemato, kas parašyta ant lentos. Kadangi regimas
vaizdas neryškus, dažnai trumparegiai į tolį žiūri prisimerkę, taip daiktas
paryškėja. Dėl akies obuolio išorėje esančių raumenų nusilpimo, vaikystėje
gali prasidėti žvairumas. Trumparegės akys su didele refrakcijos yda
didelės, vyzdys platus. Atsiranda pakitimai akies dugne. Dėl nuolatinės
įtampos ilgai dirbant smulkius darbus iš arti, gali vystytis vadinamasis
akomodacijos spazmas, kai krumplyno raumuo nebeatsipalaiduoja žiūrint į
tolį. Tuomet matymas pablogėja, daiktai atrodo mažesni, negu yra iš
tikrųjų. Tai ne tikroji trumparegystė, tačiau negydant gali išsivystyti į
tikrąją.

Jei pastebėjote, kad pradėjote blogiau matyti, vaizdas nebe toks
ryškus, atsiranda akių nuovargis, skausmas po darbo, būtinai kreipkitės į
gydytoją. Trumparegystė nėra pagydoma. Paprastai regą galima pagerinti
nešiojant akinius su įgaubtais stiklais ar kontaktinius lęšius. Akiniai
gerina regėjimą, akys nepavargsta, išnyksta galvos skausmai. Jei ši liga
progresuoja vaikui, labai svarbu stabdyti progresavimą, kad, vaikui
suaugus, liktų kiek įmanoma mažesnis trumparegystės laipsnis ir akių dugno
pakitimai.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų piešimo rašymo, skaitymo pamokėlės turėtų
trukti nuo 2,5 – 4 valandų per savaitę. Mokiniai turi sėdėti pagal jų ūgį
pritaikytuose suoluose gerai apšviestoje vietoje. Namuose geriausia pamokas
ruošti prie stalinės lempos, kuri pastatyta kairėje pusėje
(dešiniarankiams). Lempa turi būti 60 vatų stiprumo, su gaubtu. Atstumas
nuo knygos iki akių – apie 30-40 cm. Akims sveikiausia, kai skaitoma knyga
padėta ant specialaus stovelio. Skaitant kas pusvalandį būtina daryti
pertrauką. Jos metu galima padaryti keletą pratimų: žiūrėti į lubas, po to
į grindis, į šonus, pažiūrėti pakaitomis pro langą į tolumą ir į arti
esantį tašką. Negalima skaityti gulint, taip pat ir gulinčios knygos,
važiuojant autobusu, prietemoje. Atstumas iki televizoriaus turėtų būti ne
mažiau kaip 2,5-3 metrai. Jei ekrano įstrižainė didesnė nei įprasta,
didesnis turėtų būti ir atstumas. Per dieną televizorių vaikui galima
žiūrėti ne ilgiau kaip 1-1,5 valandos. Geriau šį laiką padalinti į tris
keturis kartus.

Su kompiuteriu vaikui galima žaisti ne ilgiau kaip 15 minučių, per
dieną – valandą. Po 15 minučių žaidimo reikia daryti bent 15-20 minučių
pertrauką. Kompiuterio ekranas nuo akių turi būti nutolęs ne mažiau kaip
pusę metro. Kompiuterio ar televizoriaus ekranas turi stovėti nugara į
langą. Geriau kai šviesa krinta iš viršaus, o šviesos šaltinis neatsispindi
ekrane. Žaidžiant kompiuteriu, žiūrint televizorių ir skaitant saulei
nusileidus, patalpa turi būti apšviesta.

Vyrauja nuomonė, jog trumparegiui nesveika fizinė kultūra, o sportas –
tuo labiau. Toks požiūris yra klaidingas. Fizinė kultūra trumparegiams yra
būtina. Dažniausiai trumparegyste skundžiasi fiziškai silpni vaikai.
Sistemingai atliekant fizinius pratimus padidėja organizmo ištvermingumas,
o tai turi teigiamą įtaką visoms funkcijoms ir akies akomodacijai.
Trumparegiams vaikams fiziniai pratimai turi ypač svarbią reikšmę: jie
stiprina nugaros ir kaklo raumenis, gerina laikyseną. Vaikai turintys
silpną ir vidutinį trumparegystės laipsnį, gali atlikti beveik visus
fuzunius pratimus, tačiau krūvis neturi būti itin didelis. Reikėtų
atsisakyti šuolių į tolį, aukštį, nuo tramplyno, taip pat pratimų su
svoriais – hanteliais, štanga.

Rekomenduojami akių pratimai:

1) mestelti į viršų tinklinio kamuolį ir abiem rankomis jį sugauti.

Pakartoti 8 – 10 kartų;

2) mestelti kamuolį viena ranka, sugauti kita. Pakartoti 8 –10 kartų.

3) stipriai mesti kamuolį prieš save, leisti jam atšokti, po to

sugauti viena arba abiem rankomis. Kartoti 6 – 8kartus;

4) mesti lauko teniso kamuoliuką į sieną, sugauti jį. Pakartoti

kiekviena ranka 6 – 8 kartus;

5) mesti į taikinį lauko teniso kamuoliuką ir jį sugauti. Kartoti

kiekviena ranka 6 –8 kartus;

6) mesti kamuolį draugui nuo peties. Pakartoti po 7-8 kartus kiekviena

ranka.

Naudinga pažaisti 15 – 20 minučių pažaisti krepšinį, tinklinį,
badmintoną. Trumparegiams draudžiami įvairūs šuoliai, verstis kūlvirsčia,
stovėti ant galvos, kopti virve, jiems negalima šokinėti nuo
spyruokliuojančio tiltelio bei šokinėti į vandenį žemyn galva. Reikia
neužmiršti, kad fizinis krūvis turi būti vidutinis. Trumparegiui, kad
neatšoktų tinklainė, rekomenduojama sunkiai nekilnoti, nedaryti staigių
judesių, sportuoti neintensyviai.

Trumparegystės profilaktikai labai svarbu ir reguliariai patikrinti
vaikams regą du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Pasireiškus
pirmiesiems regos sutrikimo požymiams, regą galima visiškai sugrąžinti, ir
neretai trumparegystė nebesivysto. Trumparegystės profilaktiką reikėtų
pradėti nuo pirmųjų kūdikystės dienų. Būtina laikytis regos higienos,
racionaliai maitintis, vartoti vitaminus.

3. 12 ŽVAIRUMAS

Žvairumas – tai pastovus ar periodinis vienos akies nukrypimas nuo
bendro fiksacijos taško, kai yra sutrikęs abiejų akių fiksacijos į vieną
tašką mechanizmas. Daiktus, ypač esančius arti, galime matyti abiem akim
tik tada, kai abiejų akių žiūros linijos susikerta fiksuotame taške
(matomame objekte) – tai vadinama konvergencija. Abi akis nukreipti į vieną
tašką stimuliuoja vaizdo dvejinimasis, atsirandantis, kai nesutampa akių
padėtis. Gavusios informaciją apie vaizdo dvejinimąsi, galvos smegenys
nervinėmis ląstelėmis siunčia impulsus į akies obuolius judinančius
raumenis, kurie atitinkamai susitraukia ar atsipalaiduoja ir abi akis
nukreipia stebimo objekto link taip, kad jų žiūros linijos susikirstų
fiksuotame taške, ir krumplyno raumenį, kuris pakoreguoja akies laužiamąją
galią. Gaunamas vienas ryškus vaizdas. Vaikui žvairuojant, šis mechanizmas
yra sutrikęs. Mažylis dažnai mato du daiktus vietoj vieno, negali teisingai
išmatuoti atstumo iki objekto, todėl patiria didelį diskomfortą. Smegenų
centrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akies
vaizdą ir nukrypusi akis greitai tampa silpnarege.

Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai
dar yra nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Ryšys tarp akių atsiranda vaikui
sulaukus 2-4 mėnesių, o nuo 5 mėnesių abiakis matymas. Jei akytės vystosi
normaliai, jos niekur nenukrypsta. Kūdikių žvairumas atsiranda 2-6 mėnesį.
Gali pradėti žvairuoti ir vyresnio amžiaus vaikai, kai padidėja akių
krūvis: pradedama daugiau skaityti, piešti, žaisti kompiuteriu, nesilaikoma
regos higienos.

Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja. Tai priklauso nuo veiduko
anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio
voko, dengiančio dalį akies šalia nosies (tada akies obuolio baltmės
nematyti), nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies.

Žvairumas gali atsirasti dėl:

netaisyklingos akies judinamųjų raumenų veiklos (šie raumenys gali
būti per ilgi, per trumpi, per daug laisvi ar per daug įtempti);

kai motina nėštumo metu perserga infekcinėmis ligomis, nėštumas
komplikuotas, gresia persileidimas, gimdymas traumuotas (didelė rizika
žvairuoti yra vaikams, kurie gimė neišnešioti (35 proc.), ir jei gimdymo
metu pažeista CNS (40 proc.);

stipraus išgąsčio;

traumų;

vienos akies regėjimo nusilpimo;

įvairių akių ligų.

Jei giminėje yra žvairuojančių, būtina patikrinti vaiko regėjimą, net
jei akytės atrodo visiškai sveikos. Ši patologija gali būti paveldima ir iš
proproprosenelių.

Žvairuojantieji skundžiasi greitu akių nuovargiu, vaizdo dvejinimusi,
galvos svaigimu. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato viena
akimi. Esant paralyžiniam žvairumui, ligonis laiko pasukęs galvą į pažeisto
raumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi. Akies obuolio judesiai būna
riboti pažeisto raumens kryptimi. Jei yra visų akies nervų paralyžius, būna
platus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas.

Vaikui žvairuojant nusilpsta viena žvairuojanti akis. Kuo anksčiau ši
patologija nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybė
pasveikti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės. Pamažu
stiprėja žvairuojanti akis, vaizdas susilieja. Pastebėjus žvairumą vėliau,
vienos akies rega gali būti labai nusilpusi ir prireiks daugiau laiko
gydymui.

Jei jūs ar jūsų vaikas skundžiasi greitu akių nuovargiu, vaizdo
dvejinimusi, ar daugiau kaip dviejų mėnesių mažylis žvairuoja, būtinai
kreipkitės į gydytoją.

Žvairumo profilaktikai taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir
toliaregystei bei trumparegystei – tinkamas darbo ar mokymosi vietos
apšvietimas, saikingas televizoriaus bei kompiuterio žiūrėjimas, tinkama
ekrano padėtis, patalpų apšvietimas ir t. t.

IŠVADOS

Taigi mokykloje susiduriama su labai įvairiais vaikais. Jie skiriasi
regėjimo susilpnėjimo laipsniu, sutrikusių regėjimo funkcijų struktūra bei
sudėtimi, kitų analizatorių ir psichinio vystymosi sutrikimais. Pagaliau
vaikai su regėjimo sutrikimais skiriasi ir nevienodomis sutrikusių funkcijų
kompensacijos bei korekcijos galimybėmis. Dėl to kiekvienu atveju mokytojui
iškyla uždavinys laiku pastebėti vaikus su regėjimo sutrikimais. Svarbu kuo
greičiau jiems pasiūlyti kreiptis į akių gydytoją – oftalmologą, be to,
jeigu reikia, ir į kitus gydytojus bei pedagogus. Tik nuodugniai ištyrus
vaiką, galima spręsti, kur jis turi mokytis – aklųjų, silpnaregių ar
bendrojo lavinimo mokykloje.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Medicinos enciklopedija II tomas. Vilnius 1994

2. Fiziologija. Vilnius 1978

3. Vaikų vystymosi sutrikimai. J. Laužikas, J. Unčiurys Kaunas 1978

4. WWW.SVEIKAS.LT Medicinos enciklopedija

Leave a Comment