ĮVADAS
Akis yra svarbiausias jutimo organas. Akis priima iš aplinkos daugiausia informacijos. Jos pagalba žmogus orientuojasi aplinkoje, pažįsta pasaulį, mokosi. Regos organo veikla paremta šviesos, spalvos, formos, dydžio ir kitų požymių analize. Regėjimui padedant ir kontroliuojant, vaikai iš pat mažens mokosi orientuotis erdvėje, plečia regimuosius vaizdinius, kuriuos dar papildo ir iš kitų analizatorių gautais vaizdiniais. Dėl to jau tuo metu pradeda formuotis sudėtingi regimieji –
motoriniai, regimieji – akustiniai ir regimieji – taktiliniai ryšiai, kurie sudaro fiziologinį pagrindą tolimesniam psichiniam vystimuisi. Regėjimas ypač reikšmingas mokantis. Regėjimo fumkcija būtina skaitant ir rašant, vizualiai ką nors stebint, vaizduojant, matuojant ir t. t. Pagaliau regėjimas turi didelę reikšmę ir visai žmogaus darbinei veiklai.
Regėjimo sutrikimai gaji vienaip ar kitaip pristabdyti vaiko vystimąsi. Dėl didesnių regėjimo sutrikimų formuojasi ir tam tikri psichinio vystimosi bei charakterio trūkumai. Visa tai apsunkina sėkmingą vaiko mokymąsi mokykloje.
1. AKIES SANDARA
.Akį sudaro akies obuolys su akies priediniais organais (akies obuolyje priimami tam tikro ilgio šviesos bangų dirgikliai), taip pat regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus galvos smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir tarpinėse smegenyse bei galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje.
[pic]
Akies obuolys yra netaisyklingo rutulio formos, jo skersmuo yra apie
24 cm. Jis saugiai guli kaukolės akiduobėje. Akies sandara ir veikimas panašus į fotoaparato, akis automatiškai reaguoja į stebimo objekto apšvietimą ir nuotolį iki jo taip, kad objektas būtų ryškiai matomas.
Akies obuolys sudarytas iš kapsulės ir branduolio.
Skaidulinis akies dangalas sudarytas iš jungiamojo audinio skaidulų.
Jis padeda išlaikyti akies formą.
Ragena – tai labiausiai išgaubta į priekį skaidri skaidulinio dangalo dalis. Į ją pirmiausia patenka šviesos spindulys. Ragena panaši į apvalų išgaubtą laikrodžio stiklelį. Jos skersmuo – apie 10-12 mm, centre jos storis yra apie 0,5-0,8 mm, o kraštuose – 1-1,2 mm.
Ragena yra stipriausiai šviesą laužianti akies struktūra, jos optinė galia sudaro du trečdalius visos akies optinės galios. Ragena sudaryta iš 5 sluoksnių. Iš išorės rageną nuolat vilgo plonytis ašarų sluoksnis, saugantis nuo išdžiūvimo, užkrato ir dulkių. Sveika ragena esti skaidri ir blizganti. Smarkiau pažeidus rageną (po nudegimų, gilių žaizdų, patekus infekcijai), susiformuoja ragenos drumstis, žmogus gali visai nematyti. Tuomet gelbsti tik ragenos transplantacija.
Odena (sklera) sudaro pagrindinę skaidulinio dangalo dalį. Ji primena virto kiaušinio baltymą, todėl dar vadinama akių baltymu. Odena nepermatoma. Priekyje matomą odenos dalį iškloja junginė. Užpakalinė odenos dalis yra plona ir puri, pro angutes į akies obuolį įeina kraujagyslės ir nervai.
Kraujagyslinis dangalas yra tarp skaidulinio dangalo ir tinklainės.
Tai minkštos konsistencijos, tamsus akies sienos sluoksnis, sudarytas iš akies obuolio kraujagyslių. Jį sudaro trys struktūriškai ir funkciškai skirtingos dalys: rainelė, krumplynas ir didžiausia užpakalinė dalis –
gyslainė.
Rainelė yra priekinė kraujagyslinio dangalo dalis. Tai disko formos statmena plokštelė. Ji persišviečia pro rageną ir sudaro priekinės akies kameros užpakalinę sienelę. Išorinis rainelės kraštas tiesiogiai pereina į krumplyną. Užpakalinis rainelės paviršius priglunda prie lęšio. Šis paviršius yra išklotas pigmentinėmis ląstelėmis, kurios suteikia akims spalvą Rainelės centre yra apvali anga – vyzdys. Vyzdžio skersmuo keičiasi priklausomai nuo patenkančios šviesos intensyvumo. Prietemoje vyzdys išsiplečia, o ryškiai apšviestas susitraukia. Tai atlieka vyzdį sutraukiantis ir plečiantis raumenys, tai nevalingas procesas. Be to, vyzdžio skersmuo kinta susijaudinus, vartojant tam tikrus vaistus ar narkotines medžiagas.
Krumplynas sudarytas iš jungiamojo audinio, lygiųjų raumenų, kraujagyslių, nervų ir pigmentinių ląstelių tinklo. Svarbi jo dalis yra krumplyninis raumuo, šį raumenį sudaro trimis kryptimis išsidėsčiusios raumeninės skaidulos. Krumplyno raumenims susitraukiant įtempiamas arba atpalaiduojamas lęšio raištis, todėl kinta lęšio išgaubtumas ir kartu jo laužiamoji geba. Taip prisitaikoma ryškiai matyti įvairiu atstumu esančius daiktus (šis procesas vadinamas akies akomodacija
Gyslainė sudaro šoninę ir užpakalinę kraujagyslinio akies obuolio dalį. Odeną sudaro kraujagyslių ir nervų tinklas, kurio tarpus užpildo jungiamasis audinys ir pigmentinės ląstelės. Pastarosios suteikia odenai tamsiai rudą spalvą.
Tinklainė – tai vidinis akies obuolio dangalas, išklojantis akį nuo vyzdžio krašto iki regos nervo išėjimo vietos. Tai plona plėvelė, apšviesta atrodo rausva. Tinklainę sudaro du skirtingi sluoksniai: išorinis pigmentinis ir vidinis smegeninis. Pastarajame išsidėsto šviesai jautrios ląstelės – lazdelės ir kolbelės. Jose šviesos bangų dirgikliai virsta nerviniais impulsais. Lazdelių yra daugiau, jos išsisklaidę po visą tinklainę. Kolbelių yra mažiau, jos susitelkę centrinėje tinklainės dalyje.
Kolbelės suvokia tik ryškią šviesą, padeda skirti smukias detales ir spalvas. Kolbelėse yra specifinio fotoreagento – jodopsino. Lazdelės pritaikytos matyti tamsoje, jomis spalvų neskiriame, bet įžiūrime objekto formą. Tamsoje spalvų nematome. Dėl kolbelių veiklos sutrikimo žmogus gali neskirti vienos ar kelių spalvų (dažniausiai raudonos arba žalios). Tai paveldima liga – daltonizmas. Ji diagnozuojama specialiu spalvų testu.
Akies obuolio branduolį sudaro skaidrios, šviesą laužiančios terpės:
stiklakūnis, lęšis, priekinė ir užpakalinė akies kameros bei jas užpildantis skystis.
Stiklakūnis yra drebučių konsistencijos masė, užpildanti akies ertmę tarp tinklainės ir lęšio užpakalinio paviršiaus. Pagrindinė stiklakūnio funkcija – atraminė, jis palaiko akies formą. Be to, praleidžia ir nedaug laužia šviesos spindulius.
Lęšis yra abipus išgaubtas, skaidrus organas. Priekinis jo paviršius atsisukęs į rainelę, o užpakalinis – į stiklakūnį. Lęšį dengia homogeninė kapsulė. Lęšis gali keisti išgaubtumą priklausomai nuo krumplyno raumenų įsitempimo. Taip reguliuojamas spindulių laužimas ir prisitaikoma ryškiai matyti daiktus. Senstant lęšis netenka elastingumo, todėl darosi sunkiau matyti artimus daiktus
Regos nervas – Tinklainės lazdelės ir kolbelės jungiasi su kitomis tinklainės nervinėmis ląstelėmis, kurių aksonai susijungia ir sudaro regos nervą. Šis nervas prasideda regos nervo disku. Toliau jis eina akiduobe, patenka į kaukolės ertmę. Čia iš tinklainės gauti impulsai virsta jutimu, sujungiami abiejų tinklainių vaizdai į vieną, atpažįstamas objektas, suvokiama jo forma, spalva.
Akies priediniai organai – tai akį saugantys ir judinantys organai:
vokai, ašarų aparatas, antakiai, junginė, akies obuolio raumenys.
Vokai yra pusmėnulio formos odos raukšlės, esančios prieš akies obuolį. Be odos, vokus sudaro raumenys ir kremzlė. Raumenys judina vokus:
juos pakelia arba nuleidžia. Ant vokų krašto auga trumpos, šiurkštokos blakstienos. Viršutinį voką iš viršaus riboja antakis. Vokai ir blakstienos saugo akies obuolį, taip pat mirksint nuolat vilgoma ragena ir junginė.
Junginė – plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė, dengianti akies obuolį ir išklojanti vokų vidinius paviršius. Ji pereina į ragenos išorinį epitelį.
Ašarų aparatą sudaro ašarų liauka ir ašarų ištekamieji latakai. Ašarų liauka gamina skaidrų, bespalvį, sūraus skonio skystį – ašaras. Ši liauka yra pupos formos, jos plotis – apie 2-2,5 cm, ji yra virš akies obuolio, o jos latakas atsiveria po viršutiniu voku. Be pagrindinės ašarų liaukos visoje junginėje yra daug smulkių ašarų liaukučių, kurios nuolat gamina ašaras ir vilgo akies obuolį. Ašaros išplauna smulkius svetimkūnius, neleidžia išdžiūti ragenai ir junginei.
Akies obuolio raumenys. Kiekvieną akį judina 6 raumenys: 4 tiesieji ir
2 įstrižiniai, todėl akies obuolys gali judėti įvairiomis kryptimis ir nukreipti žvilgsnį taip, kad geriausiai matytume stebimą daiktą. Abiejų akių judesiai yra tiksliai suderinti. Sutrikus akį judinančiam aparatui, atsiranda žvairumas. Dažnai žvairuojanti akis silpniau mato. Žvairumą būtina pradėti kuo anksčiau gydyti, tam naudojami specialūs akiniai, prireikus operuojama.
2. REGOS ORGANŲ HIGIENA
Kad normaliai funkcionuotų regos organai, reikia laikytis: 1) higienos normų; 2)pakankamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo; 3)pratinti vaiką laikytis vaikų įstaigos rekomenduojamo režimo; 4)maitinti vaiką kuo įvairesniu maistu. Teigiamai regėjimą veikia A ir B vitaminų grupės, kurių yra šiuose maisto produktuose: morkose, žirniuose, kopūstuose, svogūnuose, pupose, pomidoruose, bulvėse; 5)stengtis, kad vaikas daug judėtų gryname ore; 6)vaiko kambarys turi būti labai gerai apšviestas.
Be to, būtina laikytis bendrų higieninių reikalavimų. Vaikai turi miegoti ne mažiau kaip 8 valandas. Kasdien būti gryname ore 1,5 – 2
valandas. Maitintis vaikai turi ne rečiau kaip 4 kartus per dieną.
Labai kenkia kai vaikai neribotą laiką praleidžia prie televizoriaus.
Ypač reikia reguliuoti vaikų, kurių rega jau yra sutrikusi, televizoriaus žiūrėjimo laiką. Regimasis suvokimas labai pablogėja, jei žmogaus sėdi labai arti ar per toli nuo ekrano. Kenksminga žiūrėti gulomis, nepaisant to, kaip bus pastatytas televizorius. Akių raumenys bus be reikalo įtempti, o tai neigiamai gali paveikti regą. Geriausia, kai šviesos šaltinis yra už nugaros ir šviesa nekrinta į akis, neatsispndi televizoriaus ekrane.
Vaikams, kurių rega sutrikusi, patartina leisti žiūrėti tik vaikams skirtas laidas, laikantis nurodytų higieninių rekomendacijų, televizorių žiūrėti ne dažniau kaip du kartus per savaitę.
3. REGĖJIMO LIGOS IR SUTRIKIMAI
Pagrindinės regėjimo ligos yra šios: aklumas, glaukoma, katarakta, keratitas, konjuktyvitas, miežis, ragenos drumstis, sausų akių sindromas, spalvinio matymo sutrikimai, tinklainės atšoka, toliaregystė, trumparegystė ir žvairumas. Panagrinėsime smulkiau kiekvieną iš jų.
3. 1 AKLUMAS
Absoliutus aklumas yra tada, kai akis visiškai neatskiria šviesos nuo tamsos. Regėjimo aštrumas (akies sugebėjimas skirti du taškus, esančius vienas nuo kito tam tikru atstumu) tokiais atvejais lygus nuliui. Kai geriau matančia akimi (viena akis gali būti visiškai akla) žmogus skiria šviesą nuo tamsos, suvokia šviesos šaltinio kryptį, atskiria pirštus per vieną metrą, regėjimo aštrumas tokiu atveju ne didesnis kaip 0,03.
Ligos priežastys gali būti įgimtos ir įgytos. Apankama dėl:
Akių ligų: viena dažniausių saugusių žmonių aklumo priežastis –
glaukoma, o taip pat keratitai, didelio laipsnio komplikuota trumparegystė, regos nervo sunykimas, tinklainės atšoka, traumos, augliai.
Galvos smegenų ligų: auglių, kraujo išsiliejimo, traumų.
Viso organizmo ligų: cukrinio diabeto, komplikuotos didelio laipsnio arterinės hipertenzijos, aterosklerozės ir kitų.
Įtariant aklumą tiriamas regos aštrumas naudojantis specialiomis lentelėmis. Normalus regos aštrumas yra lygus 1,0. Jei regėjimas labai blogas, tiriama, ar pacientas skiria šviesą nuo tamsos. Nustatomas akies regėjimo laukas – akiplotis.
Reikėtų žinoti, kad veikia aklųjų draugijos, kurios rūpinasi aklųjų bendruoju lavinimu, profesiniu mokymu, įdarbinimu. Ikimokyklinio amžiaus akliesiems ir silpnaregiams veikia specialūs darželiai, vyresniesiems –
mokyklos, kur pagal specialias programas vaikai lavinami, mokomi, padedama adaptuotis prie aplinkos sąlygų.
Aklumo profilaktikai reikėtų kuo anksčiau išaiškinti ir laiku gydyti akių ligas. Būtina laikytis akių ir regos higienos, racionaliai maitintis.
3. 2 GLAUKOMA
Glaukoma – tai akių liga, kuri atsiranda padidėjus spaudimui akies viduje. Būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Su metais tikimybė susirgti glaukoma didėja. Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje ir sutrikus normalios akies funkcijoms.
Glaukomos vystymuisi turi įtakos:
1. Paveldimumas – asmenys, kurių šeimoje yra sergančių glaukoma, daug dažniau serga šia liga, o kai kurie genų pakitimai sukelia tam tikras glaukomos formas (įgimtą glaukomą, jaunatvinę glaukomą, pigmentinę glaukomą).
2. Kai kurios ligos: cukrinis diabetas, hipertoninė liga.
3. Kitos akių ligos: trumparegystė, akių uždegimas, traumos.
4. Kai kurių vaistų,pvz., kortikosteroidų, antidepresantų, vartojimas.
5. Dažnas kavos, arbatos gėrimas.
Šios ligos simptomai yra akies dugno pakitimai, akių nuovargis, ašarojimas, bukas akies skausmas, svetimkūnio pojūtis akyje, regėjimo aštrumo mažėjimas, išsiplėtusios kraujagyslės akyje.
Gydant gydytojas ištiria regėjimo aštrumą, apžiūri akis iš išorės.
Vidinės struktūros apžiūrimos specialiu mikroskopu, tiriamas akių dugnas.
Akispūdis matuojamas specialiu prietaisu – tonometru, taip pat tiriamas akiplotis. Panaikinti ligos sukeltų pakitimų neįmanoma, galima tik sustabdyti ligos progresavimą. Glaukoma gydoma visą gyvenimą.
Sergantiems glaukoma galima dirbti protinį ir lengvą fizinį nekenksmingą darbą. Pavojinga dirbti visą laiką nuleista galva, taip pat tamsoje. Draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nes tai skatina regos nervo ląstelių nykimą. Siūloma apriboti skysčių kiekį iki 1,5 litro per parą, valgyti daugiau pieniško ir augalinio maisto.
Kadangi ši liga nėra skausminga, o regėjimas ilgai išlieka geras, tai tik profilaktiškai tikrinant akių spaudimą ar parenkant akinius, atsitiktinai aptinkama glaukoma. Ligos profilaktika – esant bet kokiai, nors ir mažiausiai akies traumai, kuo greičiau kreiptis į gydytoją, laiku gydyti visas akių ir kitų organų sistemų ligas. Dirbant akims pavojingus darbus, nešioti apsauginius akinius. Laikytis asmens higienos, dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis. racionaliai maitintis, vartoti vitaminus.
3. 3 KATARAKTA
Katarakta yra akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo gerai matyti. Tai viena iš pagrindinių aklumo priežasčių.
Dažniausiai šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau lęšiukas gali drumstėti ir vaikams, nes pasitaiko įgimtų kataraktų. Jauniems žmonėms ši liga dažniausiai vystosi po įvairių akių traumų, uždegimų ar sergant bendromis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu. Dėl ko vystosi katarakta tiksliai nėra aišku, manoma, kad tai medžiagų apykaitos sutrikimas akies lęšiuke. Sveikas lęšiukas yra skaidrus ir neturi kraujagyslių.
Ligos pradžioje žmogus pastebi, kad daiktai tapo neryškūs, vaizdas atrodo kaip pro rūką, pacientui gali atrodyti, kad akiniai nešvarūs.
Kartais matomi objektai atrodo dvigubi ar geltoname fone. Ypač gali akinti ryški šviesa. Regėjimas tampa neryškus, nes šviesa per sudrumstą lęšiuką negali patekti į tinklainę. Matymas vis blogėja, pasidaro sunku skaityti, vairuoti automobilį, galiausiai skiriama tik šviesa nuo tamsos.
Dažniausiai lęšiukas drumstėja pamažu, todėl pacientas gali nepastebėti, kada labai pablogėjo regėjimas viena akimi. Progresuojant drumstėjimui, rūkas akyse vis didėja. Visai sudrumstėjus lęšiukui, regėjimas išnyksta.
Jei pastebėjote, kad pradėjote blogiau matyti, vaizdas nebe toks ryškus, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Vaistų, išgydančių kataraktą, nėra. Pradinėse ligos stadijose reikia reguliai tikrintis akis pas gydytoją. Jis gali skirti akies medžiagų apykaitą gerinančių vaistų (kalio jodido, adenosino, vitaminų B ir C), parinks akinius.
Vėlesnėse stadijose efektyviausias gydymas – operacija. Ji atliekama, kai susilpnėjęs regėjimas trukdo paciento įprastiniam gyvenimui. Tai priklauso nuo paciento amžiaus, išsilavinimo, darbo pobūdžio, skaitymo ir kasdieninių įpročių. Anksčiau operuojami ligoniai, sergantys cukriniu diabetu, kai drumstas lęšiukas apsunkina akių dugno įvertinimą ir kai lęšiuko pakitimai sukelia glaukomą.
Norėdami išvengti kataraktos, turite po bet kokios, nors ir mažiausios akies traumos, kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Būtinai nešiokite apsauginius akinius, pavyzdžiui, jei dirbate su metalais, sportuodami, jei yra galimybė sužaloti akis. Nešiokite tamsius akinius su filtru, sulaikančiu ultravioletinius spindulius, ilgai būdami ar dirbdami saulėtoje vietoje. Laiku gydykite visas akių ir kitų organų sistemų ligas, racionaliai maitinkitės, vartokite vitaminus.
3. 4 KERATITAS
Tai ragenos uždegimas. Ragena yra priekiniame akies obuolio paviršiuje, panaši į laikrodžio stiklelį, kurio paviršius lygus, blizgantis, permatomas.
Keratito priežastimi gali būti įvairūs faktoriai: akių sausumas, lokaliai vartojami medikamentai, virusinis konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), ultravioletinių spindulių poveikis, kontaktiniai lęšiai, svetimkūnis, pasislėpęs po viršutiniu voku ir t. t.
Visi uždegimai ragenoje dirgina jos nervines galūnėles ir sukelia refleksinį ašarojimą, akys bijo šviesos, spazmuoja vokai. Šie trys požymiai dar vadinami ragenos sindromu.
Įvairūs kenksmingi veiksniai veikdami rageną sukelia jos uždegimą.
Susidaro uždegimo židinys, vadinamas infiltratu. Jo vietoje ragena drumstėja, darosi gelsva ar pilkšva. Lengvesni keratitai, jei neprisideda infekcija, praeina per kelias dienas nepalikdami žymių. Sunkesniais atvejais jie užtrunka iki kelių savaičių. Kai uždegimo židinys pradeda nykti, ragena vėl pradeda blizgėti, esant palankioms sąlygomis pasidaro visiškai skaidri.
Dažniausias keratitų padarinys – ragenos drumstis (baltmė arba baltuma), kuri gali skirtis savo intensyvumu. Regėjimas, persirgus šia liga
, priklauso nuo drumsties intensyvumo ir jos vietos. Ypač jis susilpnėja, jei drumstis susidaro ragenos centre.
Atsiradus bet kokiems akių ligos simptomams, būtinai kuo greičiau kreipkitės į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas leidžia išvengti komplikacijų ir atgaivinti regą. Gydymo taktika priklauso nuo keratito sunkumo ir jį sukėlusios priežasties.
Sergant keratitu, būtina dažnai plaukitės rankas, nelieskite pirštais akių. Rekomenduojama kasdien keisti patalynę, rankšluostį, nosinę.
3. 5 KONJUKTYVITAS
Tai akių junginės uždegimas. Akių junginė – plona, skaidri jungiamojo audinio plėvelė, kuri iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų vidinius paviršius ir jungia vokus su akies obuoliu.
Ligą sukelia įvairūs mikroorganizmai (virusai, bakterijos), tačiau gali būti ir alerginės kilmės konjunktyvitas. Ūmiu bakteriniu ar virusiniu konjunktyvitu dažniausiai susergama užsikrėtus per nosines, rankšluosčius, darbo įrankius (jei jais naudojosi jau sergantis asmuo), vandenį, o taip pat per orą – kitam ligoniui kosint ar čiaudint.
Ūmus konjunktyvitas iš pradžių atsiranda vienoje akyje, o greitai persimeta ir į antrą. Akis skauda, niežti, dėl junginėje atsiradusių mažų mazgelių atsiranda pojūtis, lyg į jas būtų įkritęs svetimkūnis. Akys parausta, ašaroja, atsiranda gausių išskyrų (traiškanų). Rytais būna sunku atsimerkti, nes vokus sulipdo jų kraštuose sudžiūvę pūliai. Bakterinis konjunktyvitas trunka 1-2 savaites.
Jei pastebėjote, kad jūsų akys paraudo, atsirado išskyrų, jas peršti, niežti, ar braižo, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Bakterinis konjunktyvitas gydomas plataus spektro veikimo antibiotikais. Tai paprastai akių lašai, vartojami dieną ir akių tepalas – nakčiai.
Sergant konjunktyvitu, būtina dažnai plautis rankas, neliesti pirštais akių. Jei susergama konjunktyvitu, negalima nešioti kontaktinių lęšių, todėl būtina koreguoti ir nešioti akinius. Kol yra išskyrų, reikia kasdien keisti patalynę, rankšluosčius, nosines. Negalima užrišti akių, nes junginėje susikaupia daug pūlių, pažeidžiama ragena. Būtina vengti viešų vietų, kol baigia išsiskirti sekretas (apie 7-10 dienų), ypač sergant virusiniu konjunktyvitu.
Konjuktyvito profilaktikai svarbiausia laikytis asmens higienos:
neliesti akių rankomis, nesinaudoti bendru rankšluosčiu, muilu, nosine.
Dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis.
3. 6 MIEŽIS
Miežis gali būti išorinis, vidinis ir šaltasis. Išorinis miežis – tai ūminis pūlinis voko krašto riebalinės ar prakaito liaukos uždegimas.
Vidinis miežis – tai ūminis pūlinis vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos uždegimas. Šaltas miežis – tai lėtinis vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos uždegimas.
Dažniausiai miežis atsiranda sergant ar persirgus infekcinėmis ligomis, nusilpus organizmo imuninei sistemai. Ligoniams, sergantiems cukralige, miežis gali dažnai kartotis. Išorinį ir vidinį miežį dažniausiai sukelia bakterijos (stafilokokai).
Išorinis miežis prasideda ūmiai. Ligoniui skauda tam tikrą voko krašto dalį, ta vieta paburksta, parausta, tampa skausminga ir kieta. Uždegimas gretai plinta, paburksta visas vokas. Po 3-4 dienų tarp blakstienų atsiranda gelsva viršūnėlė, kuri pratrūksta į išorę, pūliai išteka ir procesas rimsta. Gali užaugti ne vienas, bet keli miežiai.
Vidinio miežio simptomai labai panašūs į išorinio, tik miežis formuojasi užpakalinėje voko pusėje ir uždegimo vietą labiau skauda, procesas ilgiau trunka, gali padidėti paausiniai limfmazgiai, kartais pakyla temperatūra.
Kai kurie miežiai paprasčiausiai išnyksta, bet dauguma turi pūlingą viršūnę, kuri pratrūksta maždaug per vieną savaitę. Pratrūkus, skausmas sumažėja. Miežis gali kartotis.
Miežis – dažniausiai nepavojinga liga, galima gydytis ir namuose.
Rekomenduotina dėl tinkamo gydymo pasitarti su savo bendrosios praktikos gydytoju ar sunkesniais atvejais su akių gydytoju (oftalmologu).
Kad greičiau miežis pritvinktų, pagelbės sausas šiltas kompresas:
šiltas virtas kiaušinis, pašildytas druskos ar smėlio maišelis. Sausą kompresą laikyti po 2-3 minutes, tris kartus per dieną, kol miežis pratrūks. Dėti drėgnus kompresus kategoriškai draudžiama, nes tuomet uždegiminis procesas išplinta. Išspausti miežį – griežtai draudžiama, nes gali susidaryti trombas, kuris veido kraujagyslėmis nukeliauja į galvą ir užkemša galvos kraujagysles. Būtina dažnai plautis rankas, liesti akis tik švariais pirštais.
Miežio profilaktikai siūloma stiprinti organizmo imuninę (gynybinę)
sistemą, racionaliai maitintis, vartoti vitaminus. Laiku gydytis tiek akių, tiek ir kitų organų sistemų ligas. Laikytis asmens higienos: neliesti akių nešvariomis rankomis, nesinaudoti bendru rankšluosčiu, muilu, nosine.
Dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis.
3. 7 RAGENOS DRUMSTIS
Tai dėl įvairių priežasčių ragenoje atsiradęs pilkas ar baltas padrumstėjimas, bloginantis regėjimą. Uždegiminės drumsties priežastimi gali būti daugybė faktorių: akių sausumas, lokaliai vartojami medikamentai, virusinis konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), ultravioletinių spindulių poveikis, kontaktiniai lęšiai, svetimkūnis, pasislėpęs po viršutiniu voku, blefaritas (akių vokų krašto uždegimas) ir kita akių vokų patologija, traumos (ragenos nubrozdinimas lapais, medžių šakelėmis, spygliais ir pan.). Pasitaiko ir įgimtas ragenos padrumstėjimas.
Uždegiminės drumsties atveju pasireiškia visi simptomai, būdingi keratitui. Visi uždegimai ragenoje dirgina jos nervines galūnėles ir sukelia refleksinį ašarojimą, akys bijo šviesos, spazmuoja vokai. Šie trys požymiai dar vadinami ragenos sindromu.
Uždegiminės drumstys gydomos atsižvelgiant į keratito sunkumą ir jį sukėlusią priežastį. Kadangi ragenos randinės drumstis labai pablogina regėjimą, kartais vienintelis būdas vėl matyti – donorinės ragenos persodinimas, vadinamas keratoplastika.
Atsiradus bet kokiems akių ligos simptomams, įvykus traumai būtinai kuo greičiau kreipkitės į gydytoją. Laiku pradėtas tinkamas gydymas leidžia išvengti komplikacijų ir atgaivinti regą. Saugokite akis nuo galimų sužeidimų, laiku ir tinkamai gydykite visas akių ligas.
3. 8 SAUSŲ AKIŲ SINDROMAS
Sausų akių liga ar sindromas kyla, kai žmogaus akys dėl ašarų plėvelės sutrikimo yra nepakankamai drėkinamos. Mūsų akys yra nuolat drėkinamos tam tikro drėkinamojo sluoksnio – ašarų plėvelės, kuri saugo akis nuo įvairių infekcijų. Ragenoje atsiradus sausai vietelei, akys iš karto į reaguoja lyg į svetimkūnį – parausta, bijo šviesos, dega. Tai reiškia, kad žmogaus akys yra nepakankamai drėkinamos, būtent dėl ašarų plėvelės sutrikimo –
nepakankamo drėgmės kiekio.
Akys sausėja dėl daugelio priežasčių:
Vasarą akis sausina karštas oras, vėjas, dulkės, dūmai, oro kondicionieriai. Žiemos metu būtina saugotis šalčių, sausinančių akis, drėkinti patalpų orą.
Senstant akys sausėja savaime, tad dauguma vyresnių nei 40 metų žmonių jau gali pajusti pirmus akių sausumo ligos požymius. 75 proc. vyresnių nei
65 m. žmonių gerai žino, kas yra sausos akys.
Tiems, kurie dirba su kompiuteriais, dažnai žiūri televizorių, dievina kompiuterinius žaidimus, akys sausėja nuo nepakankamo mirksėjimo. Normaliai žmogus mirksi apie 12-15 kartų per minutę, o įsistebeilijus į ekraną mirksime daug rečiau, tad ašarų plėvelė mažiau drėkina mūsų akis.
Jos sausėja ir dėl vaistų – kontraceptinių tablečių, antihistamininių preparatų, vaistų nuo slogos, kosulio, širdies, kitų ligų, taip pat dėl organizmo hormoninių pokyčių.
Kontaktiniai lęšiai, įvairūs akių uždegimai, kitos ligos taip pat gali būti akių sausėjimo priežastis.
Išsausėjus akims rytais sunku atsimerkti, pacientai jaučia skausmą mirkčiojant, akys bijo šviesos, mato tai geriau, tai blogiau. Akių išsausėjimą rodo ir niežėjimas, nuolatinis pavargusių akių jausmas, sunkūs vokai, padidėjęs gleivių kiekis.
Tiems, kurie skundžiasi sausomis akimis, gydytojai pirmiausia pataria kuo dažniau mirksėti, kad akys būtų drėkinamos natūraliai. Tą ypač reikėtų priminti vaikams. Tačiau taip pat vertėtų drėkinti akis dirbtiniu būdu –
natūralių ašarų sudėtį atitinkančiais akių lašais, vadinamomis dirbtinėmis ašaromis.
Žmonės, dirbantys su kompiuteriu, turėtų palenkti ekraną 20 laipsnių kampu žemyn, kadangi tuomet akys žvelgia žemyn, vokai jas dengia ir akys yra šiek tiek daugiau drėkinamos. Nešiojantiems kontaktinius lęšius taip pat būtina nuolat naudoti dirbtines ašaras, skirtas būtent lęšių nešiotojams. Tik vertėtų atminti, kad visi dirbtinių ašarų lašiukai yra gaminami su tam tikrais konservantais, kuriems jūs galite būti jautrūs. Tad geriau pasikonsultuokite su gydytoju.
Akims drėkinti gydytojas gali jums rekomenduoti įvairių gelių bei tepalų, vadinamų kietų ašarų, kurias patogu naudoti naktį, kai ašarų liauka mažiau drėkina akį. Kiekvienas žmogus dirbtines ašaras pasirenka individualiai. Vaikams medikai dirbtinių ašarų nerekomenduoja, tačiau suaugusieji turėtų jiems priminti kuo dažniau mirksėti ir tokiu būdu drėkinti akis.
Ilgą laiką kompiuteriu dirbantiems asmenims labai svarbu susikurti patogią bei priimtiną darbo vietą. Labai svarbu, kad kompiuterio ekranas stovėtų tiesiai dirbančiajam prieš akis, nuo jų nutolęs maždaug per pusę metro. Taip pat patartina įsigyti patogią darbo kėdę, nes kitaip saugant akis visiškai nepagalvojama apie stuburą bei laikyseną.
Į ekraną rekomenduojama žiūrėti ne ilgiau kaip keturias valandas. Taip elgtis reikėtų visiems nuo mažiausio iki didžiausio. Nesilaikant šių nurodymų, akys pervargsta nuo vaizduoklio (monitoriaus) spinduliavimo, jas ima perštėti, gali sutrikti regėjimas.
Jei žmogaus regėjimas ir taip jau yra sutrikęs, optikos salonuose galima įsigyti ir specialių akinių lęšių su antirefleksine danga. Jie skirti būtent tiems, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterių. Lęšiai padengti šia naująja danga efektyviai atmuša spindulius, kuriuos skleidžia kompiuterių ekranai. Be to, kompiuterinės technikos salonuose visuomet galima nusipirkti specialių, ant vaizduoklio ekrano dedamų „langų”, kurie atlieka panašias funkcijas kaip minėtieji akinių lęšiai.
3. 9 SPALVINIO MATYMO SUTRIKIMAI
Tai toks įgimtas ar įgytas gyvenimo eigoje regos sutrikimas, kai žmogus neskiria spalvų. Sveiko žmogaus akis yra prisitaikiusi justi įvairias spalvas. Antrajame iš dešimties tinklainės sluoksnių yra dviejų rūšių ląstelės: stiebeliai ir kūgeliai. Stiebelių yra apie 130-150
milijonų, jie išsisklaidę po visą tinklainę ir yra jautrūs šviesai. Spalvų jutimo aparatas – kūgeliai, kurių yra apie 6-7 milijonų, yra susikaupę centrinėje tinklainės dalyje ir jautrūs tam tikro ilgio ir dažnio šviesos bangoms. Žmonės mato nespalvotą vaizdą – baltą, juodą, pilką spalvas nuo pačios šviesiausios iki tamsiausios (junta apie 300 atspalvių) ir spalvotą
– junta spalvas (dešimtis tūkstančių spalvų ir atspalvių). Spalvos tonas priklauso nuo šviesos bangos ilgio. Visas spektro spalvas ir atspalvių įvairovę galima gauti sumaišius tris pagrindines spektro spalvas: raudoną, žalią ir violetinę. Žmogaus akis sugeba justi ir skirtingai reaguoti į 400
– 750 nm ilgio bangų šviesą. Tinklainėje yra trys spalvinės regos komponentai. Vienas komponentas labiausiai reaguoja į ilgabangius šviesos spindulius ir teikia raudonos spalvos įspūdį, kitas – į vidutinio ilgumo bangų šviesą, teikia žalios spalvos įspūdį, o trečiasis – jautriausias trumpabangiams šviesos spinduliams ir teikia violetinės spalvos įspūdį. Tam tikro ilgio šviesos bangos dirgina ne vien joms jautriausią komponentą, bet šiek tiek ir kitus du, todėl juntamos įvairios spalvos. Tokia normali spalvų juslė vadinama trichromazija. Prieblandoje spalvinė rega silpnėja, o tamsoje spalvos visiškai neskiriamos.
Spalvų jutimo sutrikimai gali būti įgimti ir įgyti gyvenimo eigoje.
Įgimta spalvinės regos yda vadinama daltonizmu (anglų chemiko J. Daltono, turėjusio spalvų sutrikimo defektą ir jį aprašiusio 1798 metais, vardu).
Jis yra paveldimas (vienas iš tėvų turi šią ydą, arba abu tėvai yra geno, atsakingo už spalvinio matymo sutrikimą, nešėjai). Vyrai serga dažniau apie
8 %, moterys – 0.5 %.
Įgyti spalvinės regos sutrikimai kartais gali atsirasti sergant tinklainės, gyslainės ir regos nervo uždegimu, centrinės nervų sistemos patologija, esant tinklainės atšokai.
Kartais žmogus bespalvius daiktus mato spalvotus. Taip pasitaiko sergant katarakta, po lęšiuko pašalinimo. Beveik visada – tai laikinas reiškinys.
Sutrikęs spalvinis matymas gali trukdyti dirbti kai kuriuos darbus, kur reikalinga skirti spalvas, todėl neleidžiama rinktis vairuotojo, lakūno, mediko, kariškio, muitininko, siuvėjo, gėlininko, dailininko ir kai kurių kitų profesijų.
Spalvų jutimo sutrikimai tiriami naudojantis specialiomis pigmentinėmis lentelėmis ir aparatais. Lentelėmis galima nustatyti ne tik spalvų jutimo sutrikimo pavidalą, bet ir jo laipsnį. Jos sudarytos remiantis šviesumo ir sotumo lyginimo principu. Kiekviena lentelė sudaryta iš pagrindinės ir papildomos spalvos skritulėlių. Iš įvairių šviesumo ir sotumo pagrindinės spalvos skritulėlių sudaryti skaičiai arba figūros (trikampiai, kvadratai, apskritimai), kuriuos skiria normaliai spalvas juntantis žmogus ir kurių nemato turintysis spalvinės regos sutrikimų.
Įgimtas spalvinio matymo sutrikimas neišgydomas, o įgytas gali pagerėti gydant pagrindinę akių ligą. Spalvas blogai skiriantys žmonės patys be specialaus ištyrimo nežino apie savo ydą ir niekuo nesiskundžia.
Reikėtų patikrinti spalvų jutimą pradinių ir viduriniųjų klasių moksleiviams, kad liktų keli metai iki būsimosios profesijos pasirinkimo.
Patariama laikytis akių ir regos higienos, vengti akių ligų.
3. 10 TOLIAREGYSTĖ
Toliaregystė (hipermetropija) –tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės, todėl žmogus blogiau mato toli esančius daiktus, ir blogai – esančius arti.
Akį galima palyginti su fotoaparatu, kurio objektyvą atstoja akies optinė sistema, o šviesai jautrią plokštelę – tinklainė. Normalioje akyje šviesos spinduliai, sklindantys iš matomo objekto, lūždami praeina akies optines sistemas: rageną, akies kamerų skystį, lęšiuką, stiklakūnį ir susikerta tinklainėje. Čia sudirginamos šviesai jautrios ląstelės ir informacija apie matomą objektą nervinėmis ląstelėmis toliau perduodama smegenų žievei.
Regos centras yra smegenų pakaušinėje dalyje.
Kad susidarytų aiškus vaizdas, spinduliai turi susikirsti būtent tinklainėje. Tai priklauso nuo akies optinių sistemų laužiamosios galios (refrakcijos), kuri matuojama dioptrijomis (D) ir akies ašies ilgio.
Labiausiai spindulius laužia ragena ir lęšiukas. Esant toliaregystei, akies laužiamoji galia per silpna palyginus su akies ašies ilgiu, šviesos spinduliai susikerta už tinklainės, vaizdas gaunamas neryškus.
Beveik visi naujagimiai yra toliaregiai. Vėliau, akiai augant ir ilgėjant akies ašiai, toliaregystė dažniausiai išnyksta, susiformuoja normali akis. Dažniausiai akys auga ir akies ašis ilgėja iki 7- 10 metų.
Įtakos formuotis toliaregystei turi paveldimumas.
Toliaregis neblogai mato daiktus iš toli, bet blogiau iš arti.
Toliaregė akis turi prisitaikyti – išgaubti lęšiuką, sutraukdama krumplyno raumenis, žiūrėti tiek į toli, tiek į arti esančius daiktus, todėl ji labai pavargsta, pradeda lietis vaizdas, ima skaudėti galvą, padidėja jautrumas, trūkčioja vokai, parausta akys ir vokų kraštai, o mažiems vaikams gali išsivystyti žvairumas.
Jei pastebėjote, kad pradėjote blogiau matyti, vaizdas nebe toks ryškus, atsiranda akių nuovargis, skausmas po darbo, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Jei toliaregystė nedidelė (iki +3 D), nėra komplikacijų (žvairumo, akių nuovargio simptomų, regos pablogėjimo), akinių dažniausiai nereikia, regos ydą akomoduodama ištaiso pati akis. Tačiau, jei vaikas žvairuoja, jo rega nusilpusi, būtini akiniai, kuriuos reikia dėvėti nuolat.
Esant vidutinei toliaregystei (iki + 5D), gydytojas skiria akinius su išgaubtais (pliusiniais) stiklais ar kontaktinius lęšius. Laiku ir tinkamai parinkti akiniai apsaugo akis nuo nuovargio ir žvairumo. Kartais žmonėms gali padėti chirurginė operacija.
Labai svarbu, kad vaikams iš toliaregės akies nesivystytų trumparegė, todėl nekabinkite kūdikiams žaislų arti akių. Leiskite vaikui skaityti, piešti, rašyti tik gerai apšviestoje vietoje, sėdint prie jam pritaikyto stalo. Reikėtų kas pusvalandį daryti pertraukėles. Atstumas nuo knygos iki akių – apie 30-40 cm. Akims sveikiausia, kai skaitoma knyga padėta ant specialaus stovelio. Negalima skaityti gulint, taip pat ir gulinčios knygos, važiuojant autobusu, prietemoje.
Per dieną televizorių vaikui galima žiūrėti ne ilgiau kaip 1-1,5
valandos. Geriau šį laiką padalinti į tris keturis kartus. Su kompiuteriu vaikui galima žaisti ne ilgiau kaip 15 minučių, valandą –per dieną. Po 15
minučių žaidimo reikia daryti bent 15-20 minučių pertrauką. Kompiuterio ekranas nuo akių turi būti nutolęs ne mažiau kaip pusę metro.
Jei norite atitolinti senatvinę toliaregystę, smulkiu šriftu spausdintą knygą bandykite skaityti pakaitomis – esant geram ir blankiam apšvietimui (pvz., vieną skyrių – šviečiant trim lemputėm šviestuve, kitą –
dviem lemputėm), retkarčiais nukreipkite žvilgsnį į baltus tarpus tarp eilučių. Skaitydami, žiūrėdami televizorių, dirbdami su kompiuteriu dažniau leiskite akims pailsėti – žiūrėkite į tolimus vaizdus (dangų, žolę, medžius). Patartina žiūrėti į sklandančius daiktus (debesis, paukščius).
Kas pusvalandį padarykite pertrauką. Jos metu galima padaryti keletą pratimų: žiūrėti į lubas, po to į grindis, į šonus, pažiūrėti pakaitomis pro langą į tolumą ir į arti esantį tašką.
Rekomenduojami akių pratimai:
1. 3 – 5 sek. stipriai užsimerkti, po to 3 – 5 sek. pabūti atsimerkus.
Pakartoti 6 –8 kartus. Pratimas sustiprina vokų raumenis, pagerina kraujo apytaką, atpalaiduoja akies raumenis.
2. 1- 2 min. labai greitai mirksėti. Pagerina akių kraujotaką.
3. 2 –3 sek. žiūrėti priešais save, po to perkelti žvilgsnį į 25- 30
cm atstumu nuo akių vidurinėje linijoje ištiestą dešinės rankos pirštą ir žiūrėti į jį 3 – 5 sek., ranką nuleisti. Kartoti 10- 12
kartų. Pratimas mažina nuovargį, palengvina regimąjį darbą.
4. užmerkti vokus, masažuoti juos apvaliais judesiais 1 min. Pratimas pagerina kraujotaką ir atpalaiduoja raumenis.
5. pratimas su žymele ant stiklo. Vaikas su akiniais atsistoja 30 – 35
cm atstumu nuo lango, ant kurio stiklo vaiko akių lygyje tvirtinama
3- 5 mm dydžio žymelė. Vaikas žiūri tai į žymelę, tai į tolį.
Pratimą atlikti 2 kartus per dieną.
Toliaregystės profilaktikai labai svarbu ir reguliariai patikrinti vaikams regą du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Būtina stebėti vaikus, kad 7-10 gyvenimo metais neišsivystytų trumparegystė. Racionaliai maitinkitės, laikykitės dienos režimo, venkite streso.
3. 11 TRUMPAREGYSTĖ
Trumparegystė (miopija) – tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Daugiausia trumparegių yra gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ir ypač tarp jaunų asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Japonų trumparegių yra 38 %, o tarp studentų – 68 %.
Lietuvoje per paskutinius 20 metų trumparegių tarp vaikų padaugėjo nuo 13,5
iki 26,7 %.
Trumparegystės priežastys gali būti vidinės (nulemtos genetiškai) ir išorinės. Įgimta trumparegystė, atsiradusi iki 5 metų amžiaus apie 70 %
atvejų yra paveldėta. Pastebėta, kad trumparegių tėvų vaikai dažniau serga šia liga, jų trumparegystė esti paprastai didesnė nei tėvų.
Iš išorės veiksnių svarbią reikšmę turi regimasis krūvis, kai dirbant reikia žiūrėti iš arti (skaityti, žiūrėti televizorių, dirbti ir žaisti kompiuteriu) ir higieninių sąlygų nesilaikymas (netinkamas apšvietimas ir blogai įrengta darbo vieta, ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas ir žaidimas kompiuteriu, skaitymas važiuojant transportu ar gulint ir pan.), prasta sveikatos būklė (dažnos infekcinės, lėtinės ligos, sumažėjęs organizmo imunitetas). Ilgai dirbant, kai reikia žiūrėti iš arti ir nesilaikant higienos, susidaro sąlygos akies ašiai ilgėti (dėl išorinių akies raumenų spaudimo, akispūdžio padidėjimo, stipraus prisimerkimo žiūrint, skleros silpnumo), nuvargsta krumplyno ir akies obuolio išoriniai raumenys, vystosi trumparegystė.
Trumparegis mato ryškų daikto vaizdą tik žiūrėdamas į jį iš arti, todėl jo akys greit pavargsta. Po įtempto regimojo darbo jam skauda apie antakių lankus, judant akies obuoliui, akyse mirga smulkūs pilkšvi taškeliai (skraidančios musytės). Žmogus blogai mato daiktus iš toli, vaikai skundžiasi, kad nemato, kas parašyta ant lentos.
Kadangi regimas vaizdas neryškus, dažnai trumparegiai į tolį žiūri prisimerkę, taip daiktas paryškėja. Dėl akies obuolio išorėje esančių raumenų nusilpimo, vaikystėje gali prasidėti žvairumas. Trumparegės akys su didele refrakcijos yda didelės, vyzdys platus. Atsiranda pakitimai akies dugne.
Dėl nuolatinės įtampos ilgai dirbant smulkius darbus iš arti, gali vystytis vadinamasis akomodacijos spazmas, kai krumplyno raumuo nebeatsipalaiduoja žiūrint į tolį. Tuomet matymas pablogėja, daiktai atrodo mažesni, negu yra iš tikrųjų. Tai ne tikroji trumparegystė, tačiau negydant gali išsivystyti į tikrąją.
Jei pastebėjote, kad pradėjote blogiau matyti, vaizdas nebe toks ryškus, atsiranda akių nuovargis, skausmas po darbo, būtinai kreipkitės į gydytoją. Trumparegystė nėra pagydoma. Paprastai regą galima pagerinti nešiojant akinius su įgaubtais stiklais ar kontaktinius lęšius. Akiniai gerina regėjimą, akys nepavargsta, išnyksta galvos skausmai. Jei ši liga progresuoja vaikui, labai svarbu stabdyti progresavimą, kad, vaikui suaugus, liktų kiek įmanoma mažesnis trumparegystės laipsnis ir akių dugno pakitimai.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų piešimo rašymo, skaitymo pamokėlės turėtų trukti nuo 2,5 – 4 valandų per savaitę. Mokiniai turi sėdėti pagal jų ūgį pritaikytuose suoluose gerai apšviestoje vietoje. Namuose geriausia pamokas ruošti prie stalinės lempos, kuri pastatyta kairėje pusėje (dešiniarankiams). Lempa turi būti 60 vatų stiprumo, su gaubtu. Atstumas nuo knygos iki akių – apie 30-40 cm.
Akims sveikiausia, kai skaitoma knyga padėta ant specialaus stovelio. Skaitant kas pusvalandį būtina daryti pertrauką. Jos metu galima padaryti keletą pratimų: žiūrėti į lubas, po to į grindis, į šonus, pažiūrėti pakaitomis pro langą į tolumą ir į arti esantį tašką. Negalima skaityti gulint, taip pat ir gulinčios knygos, važiuojant autobusu, prietemoje. Atstumas iki televizoriaus turėtų būti ne mažiau kaip 2,5-3 metrai.
Jei ekrano įstrižainė didesnė nei įprasta, didesnis turėtų būti ir atstumas. Per dieną televizorių vaikui galima žiūrėti ne ilgiau kaip 1-1,5 valandos. Geriau šį laiką padalinti į tris keturis kartus.
Su kompiuteriu vaikui galima žaisti ne ilgiau kaip 15 minučių, per dieną – valandą. Po 15 minučių žaidimo reikia daryti bent 15-20 minučių pertrauką. Kompiuterio ekranas nuo akių turi būti nutolęs ne mažiau kaip pusę metro. Kompiuterio ar televizoriaus ekranas turi stovėti nugara į langą. Geriau kai šviesa krinta iš viršaus, o šviesos šaltinis neatsispindi ekrane. Žaidžiant kompiuteriu, žiūrint televizorių ir skaitant saulei nusileidus, patalpa turi būti apšviesta.
Vyrauja nuomonė, jog trumparegiui nesveika fizinė kultūra, o sportas –
tuo labiau. Toks požiūris yra klaidingas. Fizinė kultūra trumparegiams yra būtina. Dažniausiai trumparegyste skundžiasi fiziškai silpni vaikai.
Sistemingai atliekant fizinius pratimus padidėja organizmo ištvermingumas, o tai turi teigiamą įtaką visoms funkcijoms ir akies akomodacijai.
Trumparegiams vaikams fiziniai pratimai turi ypač svarbią reikšmę: jie stiprina nugaros ir kaklo raumenis, gerina laikyseną. Vaikai turintys silpną ir vidutinį trumparegystės laipsnį, gali atlikti beveik visus fuzunius pratimus, tačiau krūvis neturi būti itin didelis. Reikėtų atsisakyti šuolių į tolį, aukštį, nuo tramplyno, taip pat pratimų su svoriais – hanteliais, štanga.
Rekomenduojami akių pratimai:
1) mestelti į viršų tinklinio kamuolį ir abiem rankomis jį sugauti.
Pakartoti 8 – 10 kartų;
2) mestelti kamuolį viena ranka, sugauti kita. Pakartoti 8 –10 kartų.
3) stipriai mesti kamuolį prieš save, leisti jam atšokti, po to sugauti viena arba abiem rankomis. Kartoti 6 – 8kartus;
4) mesti lauko teniso kamuoliuką į sieną, sugauti jį. Pakartoti kiekviena ranka 6 – 8 kartus;
5) mesti į taikinį lauko teniso kamuoliuką ir jį sugauti. Kartoti kiekviena ranka 6 –8 kartus;
6) mesti kamuolį draugui nuo peties. Pakartoti po 7-8 kartus kiekviena ranka.
Naudinga pažaisti 15 – 20 minučių pažaisti krepšinį, tinklinį, badmintoną. Trumparegiams draudžiami įvairūs šuoliai, verstis kūlvirsčia, stovėti ant galvos, kopti virve, jiems negalima šokinėti nuo spyruokliuojančio tiltelio bei šokinėti į vandenį žemyn galva. Reikia neužmiršti, kad fizinis krūvis turi būti vidutinis. Trumparegiui, kad neatšoktų tinklainė, rekomenduojama sunkiai nekilnoti, nedaryti staigių judesių, sportuoti neintensyviai.
Trumparegystės profilaktikai labai svarbu ir reguliariai patikrinti vaikams regą du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Pasireiškus pirmiesiems regos sutrikimo požymiams, regą galima visiškai sugrąžinti, ir neretai trumparegystė nebesivysto. Trumparegystės profilaktiką reikėtų pradėti nuo pirmųjų kūdikystės dienų. Būtina laikytis regos higienos, racionaliai maitintis, vartoti vitaminus.
3. 12 ŽVAIRUMAS
Žvairumas – tai pastovus ar periodinis vienos akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško, kai yra sutrikęs abiejų akių fiksacijos į vieną tašką mechanizmas.
Daiktus, ypač esančius arti, galime matyti abiem akim tik tada, kai abiejų akių žiūros linijos susikerta fiksuotame taške (matomame objekte) – tai vadinama konvergencija. Abi akis nukreipti į vieną tašką stimuliuoja vaizdo dvejinimasis, atsirandantis, kai nesutampa akių padėtis.
Gavusios informaciją apie vaizdo dvejinimąsi, galvos smegenys nervinėmis ląstelėmis siunčia impulsus į akies obuolius judinančius raumenis, kurie atitinkamai susitraukia ar atsipalaiduoja ir abi akis nukreipia stebimo objekto link taip, kad jų žiūros linijos susikirstų fiksuotame taške, ir krumplyno raumenį, kuris pakoreguoja akies laužiamąją galią. Gaunamas vienas ryškus vaizdas. Vaikui žvairuojant, šis mechanizmas yra sutrikęs.
Mažylis dažnai mato du daiktus vietoj vieno, negali teisingai išmatuoti atstumo iki objekto, todėl patiria didelį diskomfortą. Smegenų centrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akies vaizdą ir nukrypusi akis greitai tampa silpnarege.
Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai dar yra nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Ryšys tarp akių atsiranda vaikui sulaukus 2-4 mėnesių, o nuo 5 mėnesių abiakis matymas. Jei akytės vystosi normaliai, jos niekur nenukrypsta. Kūdikių žvairumas atsiranda 2-6 mėnesį.
Gali pradėti žvairuoti ir vyresnio amžiaus vaikai, kai padidėja akių krūvis: pradedama daugiau skaityti, piešti, žaisti kompiuteriu, nesilaikoma regos higienos.
Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja. Tai priklauso nuo veiduko anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio voko, dengiančio dalį akies šalia nosies (tada akies obuolio baltmės nematyti), nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies.
Žvairumas gali atsirasti dėl:
netaisyklingos akies judinamųjų raumenų veiklos (šie raumenys gali būti per ilgi, per trumpi, per daug laisvi ar per daug įtempti);
kai motina nėštumo metu perserga infekcinėmis ligomis, nėštumas komplikuotas, gresia persileidimas, gimdymas traumuotas (didelė rizika žvairuoti yra vaikams, kurie gimė neišnešioti (35 proc.), ir jei gimdymo metu pažeista CNS (40 proc.);
stipraus išgąsčio;
traumų;
vienos akies regėjimo nusilpimo;
įvairių akių ligų.
Jei giminėje yra žvairuojančių, būtina patikrinti vaiko regėjimą, net jei akytės atrodo visiškai sveikos. Ši patologija gali būti paveldima ir iš proproprosenelių.
Žvairuojantieji skundžiasi greitu akių nuovargiu, vaizdo dvejinimusi, galvos svaigimu. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato viena akimi. Esant paralyžiniam žvairumui, ligonis laiko pasukęs galvą į pažeisto raumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi. Akies obuolio judesiai būna riboti pažeisto raumens kryptimi. Jei yra visų akies nervų paralyžius, būna platus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas.
Vaikui žvairuojant nusilpsta viena žvairuojanti akis. Kuo anksčiau ši patologija nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės. Pamažu stiprėja žvairuojanti akis, vaizdas susilieja. Pastebėjus žvairumą vėliau, vienos akies rega gali būti labai nusilpusi ir prireiks daugiau laiko gydymui.
Jei jūs ar jūsų vaikas skundžiasi greitu akių nuovargiu, vaizdo dvejinimusi, ar daugiau kaip dviejų mėnesių mažylis žvairuoja, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Žvairumo profilaktikai taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir toliaregystei bei trumparegystei – tinkamas darbo ar mokymosi vietos apšvietimas, saikingas televizoriaus bei kompiuterio žiūrėjimas, tinkama ekrano padėtis, patalpų apšvietimas ir t. t.
IŠVADOS
Taigi mokykloje susiduriama su labai įvairiais vaikais. Jie skiriasi regėjimo susilpnėjimo laipsniu, sutrikusių regėjimo funkcijų struktūra bei sudėtimi, kitų analizatorių ir psichinio vystymosi sutrikimais. Pagaliau vaikai su regėjimo sutrikimais skiriasi ir nevienodomis sutrikusių funkcijų kompensacijos bei korekcijos galimybėmis. Dėl to kiekvienu atveju mokytojui iškyla uždavinys laiku pastebėti vaikus su regėjimo sutrikimais. Svarbu kuo greičiau jiems pasiūlyti kreiptis į akių gydytoją – oftalmologą, be to, jeigu reikia, ir į kitus gydytojus bei pedagogus. Tik nuodugniai ištyrus vaiką, galima spręsti, kur jis turi mokytis – aklųjų, silpnaregių ar bendrojo lavinimo mokykloje.
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Medicinos enciklopedija II tomas. Vilnius 1994
2. Fiziologija. Vilnius 1978
3. Vaikų vystymosi sutrikimai. J. Laužikas, J. Unčiurys Kaunas 1978
4. WWW.SVEIKAS.LT Medicinos enciklopedija