ĮVADAS
Akis yra svarbiausias jutimo organas. Akis priima iš aplinkosdaugiausia informacijos. Jos pagalba žmogus orientuojasi aplinkoje, pažįstapasaulį, mokosi. Regos organo veikla paremta šviesos, spalvos, formos,dydžio ir kitų požymių analize. Regėjimui padedant ir kontroliuojant,vaikai iš pat mažens mokosi orientuotis erdvėje, plečia regimuosiusvaizdinius, kuriuos dar papildo ir iš kitų analizatorių gautaisvaizdiniais. Dėl to jau tuo metu pradeda formuotis sudėtingi regimieji –motoriniai, regimieji – akustiniai ir regimieji – taktiliniai ryšiai, kuriesudaro fiziologinį pagrindą tolimesniam psichiniam vystimuisi. Regėjimasypač reikšmingas mokantis. Regėjimo fumkcija būtina skaitant ir rašant,vizualiai ką nors stebint, vaizduojant, matuojant ir t. t. Pagaliauregėjimas turi didelę reikšmę ir visai žmogaus darbinei veiklai. Regėjimo sutrikimai gaji vienaip ar kitaip pristabdyti vaikovystimąsi. Dėl didesnių regėjimo sutrikimų formuojasi ir tam tikripsichinio vystimosi bei charakterio trūkumai. Visa tai apsunkina sėkmingąvaiko mokymąsi mokykloje.
1. AKIES SANDARA
.Akį sudaro akies obuolys su akies priediniais organais (akiesobuolyje priimami tam tikro ilgio šviesos bangų dirgikliai), taip patregimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regoscentrus galvos smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse irtarpinėse smegenyse bei galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje.
[pic] Akies obuolys yra netaisyklingo rutulio formos, jo skersmuo yra apie24 cm. Jis saugiai guli kaukolės akiduobėje. Akies sandara ir veikimaspanašus į fotoaparato, akis automatiškai reaguoja į stebimo objektoapšvietimą ir nuotolį iki jo taip, kad objektas būtų ryškiai matomas.Akies obuolys sudarytas iš kapsulės ir branduolio. Skaidulinis akies dangalas sudarytas iš jungiamojo audinio skaidulų.Jis padeda išlaikyti akies formą. Ragena – tai labiausiai išgaubta į priekį skaidri skaidulinio dangalodalis. Į ją pirmiausia patenka šviesos spindulys. Ragena panaši į apvalųišgaubtą laikrodžio stiklelį. Jos skersmuo – apie 10-12 mm, centre josstoris yra apie 0,5-0,8 mm, o kraštuose – 1-1,2 mm. Ragena yra stipriausiaišviesą laužianti akies struktūra, jos optinė galia sudaro du trečdaliusvisos akies optinės galios. Ragena sudaryta iš 5 sluoksnių. Iš išorėsrageną nuolat vilgo plonytis ašarų sluoksnis, saugantis nuo išdžiūvimo,užkrato ir dulkių. Sveika ragena esti skaidri ir blizganti. Smarkiaupažeidus rageną (po nudegimų, gilių žaizdų, patekus infekcijai),susiformuoja ragenos drumstis, žmogus gali visai nematyti. Tuomet gelbstitik ragenos transplantacija. Odena (sklera) sudaro pagrindinę skaidulinio dangalo dalį. Ji primenavirto kiaušinio baltymą, todėl dar vadinama akių baltymu. Odenanepermatoma. Priekyje matomą odenos dalį iškloja junginė. Užpakalinė odenosdalis yra plona ir puri, pro angutes į akies obuolį įeina kraujagyslės irnervai. Kraujagyslinis dangalas yra tarp skaidulinio dangalo ir tinklainės.Tai minkštos konsistencijos, tamsus akies sienos sluoksnis, sudarytas išakies obuolio kraujagyslių. Jį sudaro trys struktūriškai ir funkciškaiskirtingos dalys: rainelė, krumplynas ir didžiausia užpakalinė dalis –gyslainė. Rainelė yra priekinė kraujagyslinio dangalo dalis. Tai disko formosstatmena plokštelė. Ji persišviečia pro rageną ir sudaro priekinės akieskameros užpakalinę sienelę. Išorinis rainelės kraštas tiesiogiai pereina įkrumplyną. Užpakalinis rainelės paviršius priglunda prie lęšio. Šispaviršius yra išklotas pigmentinėmis ląstelėmis, kurios suteikia akimsspalvą Rainelės centre yra apvali anga – vyzdys. Vyzdžio skersmuo keičiasipriklausomai nuo patenkančios šviesos intensyvumo. Prietemoje vyzdysišsiplečia, o ryškiai apšviestas susitraukia. Tai atlieka vyzdįsutraukiantis ir plečiantis raumenys, tai nevalingas procesas. Be to,vyzdžio skersmuo kinta susijaudinus, vartojant tam tikrus vaistus arnarkotines medžiagas. Krumplynas sudarytas iš jungiamojo audinio, lygiųjų raumenų,kraujagyslių, nervų ir pigmentinių ląstelių tinklo. Svarbi jo dalis yrakrumplyninis raumuo, šį raumenį sudaro trimis kryptimis išsidėsčiusiosraumeninės skaidulos. Krumplyno raumenims susitraukiant įtempiamas arbaatpalaiduojamas lęšio raištis, todėl kinta lęšio išgaubtumas ir kartu jolaužiamoji geba. Taip prisitaikoma ryškiai matyti įvairiu atstumu esančiusdaiktus (šis procesas vadinamas akies akomodacija Gyslainė sudaro šoninę ir užpakalinę kraujagyslinio akies obuoliodalį. Odeną sudaro kraujagyslių ir nervų tinklas, kurio tarpus užpildojungiamasis audinys ir pigmentinės ląstelės. Pastarosios suteikia odenaitamsiai rudą spalvą. Tinklainė – tai vidinis akies obuolio dangalas, išklojantis akį nuovyzdžio krašto iki regos nervo išėjimo vietos. Tai plona plėvelė, apšviestaatrodo rausva. Tinklainę sudaro du skirtingi sluoksniai: išorinispigmentinis ir vidinis smegeninis. Pastarajame išsidėsto šviesai jautriosląstelės – lazdelės ir kolbelės. Jose šviesos bangų dirgikliai virstanerviniais impulsais. Lazdelių yra daugiau, jos išsisklaidę po visątinklainę. Kolbelių yra mažiau, jos susitelkę centrinėje tinklainės dalyje.Kolbelės suvokia tik ryškią šviesą, padeda skirti smukias detales irspalvas. Kolbelėse yra specifinio fotoreagento – jodopsino. Lazdelėspritaikytos matyti tamsoje, jomis spalvų neskiriame, bet įžiūrime objekto
formą. Tamsoje spalvų nematome. Dėl kolbelių veiklos sutrikimo žmogus galineskirti vienos ar kelių spalvų (dažniausiai raudonos arba žalios). Taipaveldima liga – daltonizmas. Ji diagnozuojama specialiu spalvų testu. Akies obuolio branduolį sudaro skaidrios, šviesą laužiančios terpės:stiklakūnis, lęšis, priekinė ir užpakalinė akies kameros bei jasužpildantis skystis. Stiklakūnis yra drebučių konsistencijos masė, užpildanti akies ertmętarp tinklainės ir lęšio užpakalinio paviršiaus. Pagrindinė stiklakūniofunkcija – atraminė, jis palaiko akies formą. Be to, praleidžia ir nedauglaužia šviesos spindulius. Lęšis yra abipus išgaubtas, skaidrus organas. Priekinis jo paviršiusatsisukęs į rainelę, o užpakalinis – į stiklakūnį. Lęšį dengia homogeninėkapsulė. Lęšis gali keisti išgaubtumą priklausomai nuo krumplyno raumenųįsitempimo. Taip reguliuojamas spindulių laužimas ir prisitaikoma ryškiaimatyti daiktus. Senstant lęšis netenka elastingumo, todėl darosi sunkiaumatyti artimus daiktus Regos nervas – Tinklainės lazdelės ir kolbelės jungiasi su kitomistinklainės nervinėmis ląstelėmis, kurių aksonai susijungia ir sudaro regosnervą. Šis nervas prasideda regos nervo disku. Toliau jis eina akiduobe,patenka į kaukolės ertmę. Čia iš tinklainės gauti impulsai virsta jutimu,sujungiami abiejų tinklainių vaizdai į vieną, atpažįstamas objektas,suvokiama jo forma, spalva. Akies priediniai organai – tai akį saugantys ir judinantys organai:vokai, ašarų aparatas, antakiai, junginė, akies obuolio raumenys. Vokai yra pusmėnulio formos odos raukšlės, esančios prieš akiesobuolį. Be odos, vokus sudaro raumenys ir kremzlė. Raumenys judina vokus:juos pakelia arba nuleidžia. Ant vokų krašto auga trumpos, šiurkštokosblakstienos. Viršutinį voką iš viršaus riboja antakis. Vokai ir blakstienossaugo akies obuolį, taip pat mirksint nuolat vilgoma ragena ir junginė. Junginė – plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė, dengianti akiesobuolį ir išklojanti vokų vidinius paviršius. Ji pereina į ragenos išorinįepitelį. Ašarų aparatą sudaro ašarų liauka ir ašarų ištekamieji latakai. Ašarųliauka gamina skaidrų, bespalvį, sūraus skonio skystį – ašaras. Ši liaukayra pupos formos, jos plotis – apie 2-2,5 cm, ji yra virš akies obuolio, ojos latakas atsiveria po viršutiniu voku. Be pagrindinės ašarų liaukosvisoje junginėje yra daug smulkių ašarų liaukučių, kurios nuolat gaminaašaras ir vilgo akies obuolį. Ašaros išplauna smulkius svetimkūnius,neleidžia išdžiūti ragenai ir junginei. Akies obuolio raumenys. Kiekvieną akį judina 6 raumenys: 4 tiesieji ir2 įstrižiniai, todėl akies obuolys gali judėti įvairiomis kryptimis irnukreipti žvilgsnį taip, kad geriausiai matytume stebimą daiktą. Abiejųakių judesiai yra tiksliai suderinti. Sutrikus akį judinančiam aparatui,atsiranda žvairumas. Dažnai žvairuojanti akis silpniau mato. Žvairumąbūtina pradėti kuo anksčiau gydyti, tam naudojami specialūs akiniai,prireikus operuojama.2. REGOS ORGANŲ HIGIENA
Kad normaliai funkcionuotų regos organai, reikia laikytis: 1) higienosnormų; 2)pakankamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo; 3)pratinti vaikąlaikytis vaikų įstaigos rekomenduojamo režimo; 4)maitinti vaiką kuoįvairesniu maistu. Teigiamai regėjimą veikia A ir B vitaminų grupės, kuriųyra šiuose maisto produktuose: morkose, žirniuose, kopūstuose, svogūnuose,pupose, pomidoruose, bulvėse; 5)stengtis, kad vaikas daug judėtų grynameore; 6)vaiko kambarys turi būti labai gerai apšviestas. Be to, būtina laikytis bendrų higieninių reikalavimų. Vaikai turimiegoti ne mažiau kaip 8 valandas. Kasdien būti gryname ore 1,5 – 2valandas. Maitintis vaikai turi ne rečiau kaip 4 kartus per dieną. Labai kenkia kai vaikai neribotą laiką praleidžia prie televizoriaus.Ypač reikia reguliuoti vaikų, kurių rega jau yra sutrikusi, televizoriausžiūrėjimo laiką. Regimasis suvokimas labai pablogėja, jei žmogaus sėdilabai arti ar per toli nuo ekrano. Kenksminga žiūrėti gulomis, nepaisantto, kaip bus pastatytas televizorius. Akių raumenys bus be reikalo įtempti,o tai neigiamai gali paveikti regą. Geriausia, kai šviesos šaltinis yra užnugaros ir šviesa nekrinta į akis, neatsispndi televizoriaus ekrane.Vaikams, kurių rega sutrikusi, patartina leisti žiūrėti tik vaikams skirtaslaidas, laikantis nurodytų higieninių rekomendacijų, televizorių žiūrėti nedažniau kaip du kartus per savaitę.
3. REGĖJIMO LIGOS IR SUTRIKIMAI
Pagrindinės regėjimo ligos yra šios: aklumas, glaukoma, katarakta,keratitas, konjuktyvitas, miežis, ragenos drumstis, sausų akių sindromas,spalvinio matymo sutrikimai, tinklainės atšoka, toliaregystė, trumparegystėir žvairumas. Panagrinėsime smulkiau kiekvieną iš jų.
3. 1 AKLUMAS
Absoliutus aklumas yra tada, kai akis visiškai neatskiria šviesos nuotamsos. Regėjimo aštrumas (akies sugebėjimas skirti du taškus, esančiusvienas nuo kito tam tikru atstumu) tokiais atvejais lygus nuliui. Kaigeriau matančia akimi (viena akis gali būti visiškai akla) žmogus skiriašviesą nuo tamsos, suvokia šviesos šaltinio kryptį, atskiria pirštus pervieną metrą, regėjimo aštrumas tokiu atveju ne didesnis kaip 0,03. Ligos priežastys gali būti įgimtos ir įgytos. Apankama dėl: Akių ligų: viena dažniausių saugusių žmonių aklumo priežastis –
glaukoma, o taip pat keratitai, didelio laipsnio komplikuota trumparegystė,regos nervo sunykimas, tinklainės atšoka, traumos, augliai. Galvos smegenų ligų: auglių, kraujo išsiliejimo, traumų. Viso organizmo ligų: cukrinio diabeto, komplikuotos didelio laipsnioarterinės hipertenzijos, aterosklerozės ir kitų. Įtariant aklumą tiriamas regos aštrumas naudojantis specialiomislentelėmis. Normalus regos aštrumas yra lygus 1,0. Jei regėjimas labaiblogas, tiriama, ar pacientas skiria šviesą nuo tamsos. Nustatomas akiesregėjimo laukas – akiplotis. Reikėtų žinoti, kad veikia aklųjų draugijos, kurios rūpinasi aklųjųbendruoju lavinimu, profesiniu mokymu, įdarbinimu. Ikimokyklinio amžiausakliesiems ir silpnaregiams veikia specialūs darželiai, vyresniesiems –mokyklos, kur pagal specialias programas vaikai lavinami, mokomi, padedamaadaptuotis prie aplinkos sąlygų. Aklumo profilaktikai reikėtų kuo anksčiau išaiškinti ir laiku gydytiakių ligas. Būtina laikytis akių ir regos higienos, racionaliai maitintis. 3. 2 GLAUKOMAGlaukoma – tai akių liga, kuri atsiranda padidėjus spaudimui akiesviduje. Būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Su metais tikimybė susirgtiglaukoma didėja. Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje irsutrikus normalios akies funkcijoms. Glaukomos vystymuisi turi įtakos: 1. Paveldimumas – asmenys, kurių šeimoje yra sergančių glaukoma, daugdažniau serga šia liga, o kai kurie genų pakitimai sukelia tam tikrasglaukomos formas (įgimtą glaukomą, jaunatvinę glaukomą, pigmentinęglaukomą). 2. Kai kurios ligos: cukrinis diabetas, hipertoninė liga. 3. Kitos akių ligos: trumparegystė, akių uždegimas, traumos. 4. Kai kurių vaistų,pvz., kortikosteroidų, antidepresantų, vartojimas. 5. Dažnas kavos, arbatos gėrimas. Šios ligos simptomai yra akies dugno pakitimai, akių nuovargis,ašarojimas, bukas akies skausmas, svetimkūnio pojūtis akyje, regėjimoaštrumo mažėjimas, išsiplėtusios kraujagyslės akyje. Gydant gydytojas ištiria regėjimo aštrumą, apžiūri akis iš išorės.Vidinės struktūros apžiūrimos specialiu mikroskopu, tiriamas akių dugnas.Akispūdis matuojamas specialiu prietaisu – tonometru, taip pat tiriamasakiplotis. Panaikinti ligos sukeltų pakitimų neįmanoma, galima tiksustabdyti ligos progresavimą. Glaukoma gydoma visą gyvenimą. Sergantiems glaukoma galima dirbti protinį ir lengvą fizinįnekenksmingą darbą. Pavojinga dirbti visą laiką nuleista galva, taip pattamsoje. Draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nes tai skatinaregos nervo ląstelių nykimą. Siūloma apriboti skysčių kiekį iki 1,5 litroper parą, valgyti daugiau pieniško ir augalinio maisto. Kadangi ši liga nėra skausminga, o regėjimas ilgai išlieka geras, taitik profilaktiškai tikrinant akių spaudimą ar parenkant akinius,atsitiktinai aptinkama glaukoma. Ligos profilaktika – esant bet kokiai,nors ir mažiausiai akies traumai, kuo greičiau kreiptis į gydytoją, laikugydyti visas akių ir kitų organų sistemų ligas. Dirbant akims pavojingusdarbus, nešioti apsauginius akinius. Laikytis asmens higienos, dažnaiplauti rankas, ypač prieš liečiant akis. racionaliai maitintis, vartotivitaminus. 3. 3 KATARAKTA
Katarakta yra akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo,formuojasi drumstys, kurios trukdo gerai matyti. Tai viena iš pagrindiniųaklumo priežasčių. Dažniausiai šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau lęšiukasgali drumstėti ir vaikams, nes pasitaiko įgimtų kataraktų. Jauniems žmonėmsši liga dažniausiai vystosi po įvairių akių traumų, uždegimų ar sergantbendromis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu. Dėl ko vystosi kataraktatiksliai nėra aišku, manoma, kad tai medžiagų apykaitos sutrikimas akieslęšiuke. Sveikas lęšiukas yra skaidrus ir neturi kraujagyslių. Ligos pradžioje žmogus pastebi, kad daiktai tapo neryškūs, vaizdasatrodo kaip pro rūką, pacientui gali atrodyti, kad akiniai nešvarūs.Kartais matomi objektai atrodo dvigubi ar geltoname fone. Ypač gali akintiryški šviesa. Regėjimas tampa neryškus, nes šviesa per sudrumstą lęšiukąnegali patekti į tinklainę. Matymas vis blogėja, pasidaro sunku skaityti,vairuoti automobilį, galiausiai skiriama tik šviesa nuo tamsos. Dažniausiai lęšiukas drumstėja pamažu, todėl pacientas galinepastebėti, kada labai pablogėjo regėjimas viena akimi. Progresuojantdrumstėjimui, rūkas akyse vis didėja. Visai sudrumstėjus lęšiukui,regėjimas išnyksta. Jei pastebėjote, kad pradėjote blogiau matyti, vaizdas nebe toksryškus, būtinai kreipkitės į gydytoją. Vaistų, išgydančių kataraktą, nėra. Pradinėse ligos stadijose reikiareguliai tikrintis akis pas gydytoją. Jis gali skirti akies medžiagųapykaitą gerinančių vaistų (kalio jodido, adenosino, vitaminų B ir C),parinks akinius. Vėlesnėse stadijose efektyviausias gydymas – operacija. Ji atliekama,kai susilpnėjęs regėjimas trukdo paciento įprastiniam gyvenimui. Taipriklauso nuo paciento amžiaus, išsilavinimo, darbo pobūdžio, skaitymo irkasdieninių įpročių. Anksčiau operuojami ligoniai, sergantys cukriniudiabetu, kai drumstas lęšiukas apsunkina akių dugno įvertinimą ir kailęšiuko pakitimai sukelia glaukomą. Norėdami išvengti kataraktos, turite po bet kokios, nors ir mažiausiosakies traumos, kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Būtinai nešiokiteapsauginius akinius, pavyzdžiui, jei dirbate su metalais, sportuodami, jeiyra galimybė sužaloti akis. Nešiokite tamsius akinius su filtru,
sulaikančiu ultravioletinius spindulius, ilgai būdami ar dirbdami saulėtojevietoje. Laiku gydykite visas akių ir kitų organų sistemų ligas,racionaliai maitinkitės, vartokite vitaminus.3. 4 KERATITAS
Tai ragenos uždegimas. Ragena yra priekiniame akies obuoliopaviršiuje, panaši į laikrodžio stiklelį, kurio paviršius lygus,blizgantis, permatomas. Keratito priežastimi gali būti įvairūs faktoriai: akių sausumas,lokaliai vartojami medikamentai, virusinis konjunktyvitas (akių junginėsuždegimas), ultravioletinių spindulių poveikis, kontaktiniai lęšiai,svetimkūnis, pasislėpęs po viršutiniu voku ir t. t. Visi uždegimai ragenoje dirgina jos nervines galūnėles ir sukeliarefleksinį ašarojimą, akys bijo šviesos, spazmuoja vokai. Šie trys požymiaidar vadinami ragenos sindromu. Įvairūs kenksmingi veiksniai veikdami rageną sukelia jos uždegimą.Susidaro uždegimo židinys, vadinamas infiltratu. Jo vietoje ragenadrumstėja, darosi gelsva ar pilkšva. Lengvesni keratitai, jei neprisidedainfekcija, praeina per kelias dienas nepalikdami žymių. Sunkesniaisatvejais jie užtrunka iki kelių savaičių. Kai uždegimo židinys pradedanykti, ragena vėl pradeda blizgėti, esant palankioms sąlygomis pasidarovisiškai skaidri. Dažniausias keratitų padarinys – ragenos drumstis (baltmė arbabaltuma), kuri gali skirtis savo intensyvumu. Regėjimas, persirgus šia liga, priklauso nuo drumsties intensyvumo ir jos vietos. Ypač jis susilpnėja,jei drumstis susidaro ragenos centre. Atsiradus bet kokiems akių ligos simptomams, būtinai kuo greičiaukreipkitės į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas leidžia išvengti komplikacijųir atgaivinti regą. Gydymo taktika priklauso nuo keratito sunkumo ir jįsukėlusios priežasties. Sergant keratitu, būtina dažnai plaukitės rankas, nelieskite pirštaisakių. Rekomenduojama kasdien keisti patalynę, rankšluostį, nosinę.
3. 5 KONJUKTYVITAS
Tai akių junginės uždegimas. Akių junginė – plona, skaidri jungiamojoaudinio plėvelė, kuri iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų vidiniuspaviršius ir jungia vokus su akies obuoliu. Ligą sukelia įvairūs mikroorganizmai (virusai, bakterijos), tačiaugali būti ir alerginės kilmės konjunktyvitas. Ūmiu bakteriniu ar virusiniukonjunktyvitu dažniausiai susergama užsikrėtus per nosines, rankšluosčius,darbo įrankius (jei jais naudojosi jau sergantis asmuo), vandenį, o taippat per orą – kitam ligoniui kosint ar čiaudint. Ūmus konjunktyvitas iš pradžių atsiranda vienoje akyje, o greitaipersimeta ir į antrą. Akis skauda, niežti, dėl junginėje atsiradusių mažųmazgelių atsiranda pojūtis, lyg į jas būtų įkritęs svetimkūnis. Akysparausta, ašaroja, atsiranda gausių išskyrų (traiškanų). Rytais būna sunkuatsimerkti, nes vokus sulipdo jų kraštuose sudžiūvę pūliai. Bakteriniskonjunktyvitas trunka 1-2 savaites. Jei pastebėjote, kad jūsų akys paraudo, atsirado išskyrų, jas peršti,niežti, ar braižo, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Bakteriniskonjunktyvitas gydomas plataus spektro veikimo antibiotikais. Tai paprastaiakių lašai, vartojami dieną ir akių tepalas – nakčiai. Sergant konjunktyvitu, būtina dažnai plautis rankas, neliesti pirštaisakių. Jei susergama konjunktyvitu, negalima nešioti kontaktinių lęšių,todėl būtina koreguoti ir nešioti akinius. Kol yra išskyrų, reikia kasdienkeisti patalynę, rankšluosčius, nosines. Negalima užrišti akių, nesjunginėje susikaupia daug pūlių, pažeidžiama ragena. Būtina vengti viešųvietų, kol baigia išsiskirti sekretas (apie 7-10 dienų), ypač sergantvirusiniu konjunktyvitu. Konjuktyvito profilaktikai svarbiausia laikytis asmens higienos:neliesti akių rankomis, nesinaudoti bendru rankšluosčiu, muilu, nosine.Dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis.
3. 6 MIEŽIS
Miežis gali būti išorinis, vidinis ir šaltasis. Išorinis miežis – taiūminis pūlinis voko krašto riebalinės ar prakaito liaukos uždegimas.Vidinis miežis – tai ūminis pūlinis vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkosuždegimas. Šaltas miežis – tai lėtinis vokų kremzlinės liaukos ir josaplinkos uždegimas. Dažniausiai miežis atsiranda sergant ar persirgus infekcinėmisligomis, nusilpus organizmo imuninei sistemai. Ligoniams, sergantiemscukralige, miežis gali dažnai kartotis. Išorinį ir vidinį miežį dažniausiaisukelia bakterijos (stafilokokai). Išorinis miežis prasideda ūmiai. Ligoniui skauda tam tikrą voko kraštodalį, ta vieta paburksta, parausta, tampa skausminga ir kieta. Uždegimasgretai plinta, paburksta visas vokas. Po 3-4 dienų tarp blakstienųatsiranda gelsva viršūnėlė, kuri pratrūksta į išorę, pūliai išteka irprocesas rimsta. Gali užaugti ne vienas, bet keli miežiai. Vidinio miežio simptomai labai panašūs į išorinio, tik miežisformuojasi užpakalinėje voko pusėje ir uždegimo vietą labiau skauda,procesas ilgiau trunka, gali padidėti paausiniai limfmazgiai, kartaispakyla temperatūra. Kai kurie miežiai paprasčiausiai išnyksta, bet dauguma turi pūlingąviršūnę, kuri pratrūksta maždaug per vieną savaitę. Pratrūkus, skausmassumažėja. Miežis gali kartotis. Miežis – dažniausiai nepavojinga liga, galima gydytis ir namuose.Rekomenduotina dėl tinkamo gydymo pasitarti su savo bendrosios praktikos
gydytoju ar sunkesniais atvejais su akių gydytoju (oftalmologu). Kad greičiau miežis pritvinktų, pagelbės sausas šiltas kompresas:šiltas virtas kiaušinis, pašildytas druskos ar smėlio maišelis. Sausąkompresą laikyti po 2-3 minutes, tris kartus per dieną, kol miežispratrūks. Dėti drėgnus kompresus kategoriškai draudžiama, nes tuometuždegiminis procesas išplinta. Išspausti miežį – griežtai draudžiama, nesgali susidaryti trombas, kuris veido kraujagyslėmis nukeliauja į galvą iružkemša galvos kraujagysles. Būtina dažnai plautis rankas, liesti akis tikšvariais pirštais. Miežio profilaktikai siūloma stiprinti organizmo imuninę (gynybinę)sistemą, racionaliai maitintis, vartoti vitaminus. Laiku gydytis tiek akių,tiek ir kitų organų sistemų ligas. Laikytis asmens higienos: neliesti akiųnešvariomis rankomis, nesinaudoti bendru rankšluosčiu, muilu, nosine.Dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis. 3. 7 RAGENOS DRUMSTISTai dėl įvairių priežasčių ragenoje atsiradęs pilkas ar baltaspadrumstėjimas, bloginantis regėjimą. Uždegiminės drumsties priežastimigali būti daugybė faktorių: akių sausumas, lokaliai vartojami medikamentai,virusinis konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), ultravioletiniųspindulių poveikis, kontaktiniai lęšiai, svetimkūnis, pasislėpęs poviršutiniu voku, blefaritas (akių vokų krašto uždegimas) ir kita akių vokųpatologija, traumos (ragenos nubrozdinimas lapais, medžių šakelėmis,spygliais ir pan.). Pasitaiko ir įgimtas ragenos padrumstėjimas. Uždegiminės drumsties atveju pasireiškia visi simptomai, būdingikeratitui. Visi uždegimai ragenoje dirgina jos nervines galūnėles irsukelia refleksinį ašarojimą, akys bijo šviesos, spazmuoja vokai. Šie tryspožymiai dar vadinami ragenos sindromu. Uždegiminės drumstys gydomos atsižvelgiant į keratito sunkumą ir jįsukėlusią priežastį. Kadangi ragenos randinės drumstis labai pabloginaregėjimą, kartais vienintelis būdas vėl matyti – donorinės ragenospersodinimas, vadinamas keratoplastika. Atsiradus bet kokiems akių ligos simptomams, įvykus traumai būtinaikuo greičiau kreipkitės į gydytoją. Laiku pradėtas tinkamas gydymas leidžiaišvengti komplikacijų ir atgaivinti regą. Saugokite akis nuo galimųsužeidimų, laiku ir tinkamai gydykite visas akių ligas.
3. 8 SAUSŲ AKIŲ SINDROMAS
Sausų akių liga ar sindromas kyla, kai žmogaus akys dėl ašarų plėvelėssutrikimo yra nepakankamai drėkinamos. Mūsų akys yra nuolat drėkinamos tamtikro drėkinamojo sluoksnio – ašarų plėvelės, kuri saugo akis nuo įvairiųinfekcijų. Ragenoje atsiradus sausai vietelei, akys iš karto į reaguoja lygį svetimkūnį – parausta, bijo šviesos, dega. Tai reiškia, kad žmogaus akysyra nepakankamai drėkinamos, būtent dėl ašarų plėvelės sutrikimo –nepakankamo drėgmės kiekio. Akys sausėja dėl daugelio priežasčių: Vasarą akis sausina karštas oras, vėjas, dulkės, dūmai, orokondicionieriai. Žiemos metu būtina saugotis šalčių, sausinančių akis,drėkinti patalpų orą. Senstant akys sausėja savaime, tad dauguma vyresnių nei 40 metų žmoniųjau gali pajusti pirmus akių sausumo ligos požymius. 75 proc. vyresnių nei65 m. žmonių gerai žino, kas yra sausos akys. Tiems, kurie dirba su kompiuteriais, dažnai žiūri televizorių, dievinakompiuterinius žaidimus, akys sausėja nuo nepakankamo mirksėjimo. Normaliaižmogus mirksi apie 12-15 kartų per minutę, o įsistebeilijus į ekranąmirksime daug rečiau, tad ašarų plėvelė mažiau drėkina mūsų akis.
Jos sausėja ir dėl vaistų – kontraceptinių tablečių, antihistamininiųpreparatų, vaistų nuo slogos, kosulio, širdies, kitų ligų, taip pat dėlorganizmo hormoninių pokyčių. Kontaktiniai lęšiai, įvairūs akių uždegimai, kitos ligos taip pat galibūti akių sausėjimo priežastis. Išsausėjus akims rytais sunku atsimerkti, pacientai jaučia skausmąmirkčiojant, akys bijo šviesos, mato tai geriau, tai blogiau. Akiųišsausėjimą rodo ir niežėjimas, nuolatinis pavargusių akių jausmas, sunkūsvokai, padidėjęs gleivių kiekis. Tiems, kurie skundžiasi sausomis akimis, gydytojai pirmiausia patariakuo dažniau mirksėti, kad akys būtų drėkinamos natūraliai. Tą ypač reikėtųpriminti vaikams. Tačiau taip pat vertėtų drėkinti akis dirbtiniu būdu –natūralių ašarų sudėtį atitinkančiais akių lašais, vadinamomis dirbtinėmisašaromis. Žmonės, dirbantys su kompiuteriu, turėtų palenkti ekraną 20 laipsniųkampu žemyn, kadangi tuomet akys žvelgia žemyn, vokai jas dengia ir akysyra šiek tiek daugiau drėkinamos. Nešiojantiems kontaktinius lęšius taippat būtina nuolat naudoti dirbtines ašaras, skirtas būtent lęšiųnešiotojams. Tik vertėtų atminti, kad visi dirbtinių ašarų lašiukai yragaminami su tam tikrais konservantais, kuriems jūs galite būti jautrūs. Tadgeriau pasikonsultuokite su gydytoju. Akims drėkinti gydytojas gali jums rekomenduoti įvairių gelių beitepalų, vadinamų kietų ašarų, kurias patogu naudoti naktį, kai ašarų liaukamažiau drėkina akį. Kiekvienas žmogus dirbtines ašaras pasirenka
individualiai. Vaikams medikai dirbtinių ašarų nerekomenduoja, tačiausuaugusieji turėtų jiems priminti kuo dažniau mirksėti ir tokiu būdudrėkinti akis. Ilgą laiką kompiuteriu dirbantiems asmenims labai svarbu susikurtipatogią bei priimtiną darbo vietą. Labai svarbu, kad kompiuterio ekranasstovėtų tiesiai dirbančiajam prieš akis, nuo jų nutolęs maždaug per pusęmetro. Taip pat patartina įsigyti patogią darbo kėdę, nes kitaip saugantakis visiškai nepagalvojama apie stuburą bei laikyseną. Į ekraną rekomenduojama žiūrėti ne ilgiau kaip keturias valandas. Taipelgtis reikėtų visiems nuo mažiausio iki didžiausio. Nesilaikant šiųnurodymų, akys pervargsta nuo vaizduoklio (monitoriaus) spinduliavimo, jasima perštėti, gali sutrikti regėjimas. Jei žmogaus regėjimas ir taip jau yra sutrikęs, optikos salonuosegalima įsigyti ir specialių akinių lęšių su antirefleksine danga. Jieskirti būtent tiems, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterių. Lęšiaipadengti šia naująja danga efektyviai atmuša spindulius, kuriuos skleidžiakompiuterių ekranai. Be to, kompiuterinės technikos salonuose visuometgalima nusipirkti specialių, ant vaizduoklio ekrano dedamų „langų”, kurieatlieka panašias funkcijas kaip minėtieji akinių lęšiai.3. 9 SPALVINIO MATYMO SUTRIKIMAI
Tai toks įgimtas ar įgytas gyvenimo eigoje regos sutrikimas, kaižmogus neskiria spalvų. Sveiko žmogaus akis yra prisitaikiusi justiįvairias spalvas. Antrajame iš dešimties tinklainės sluoksnių yra dviejųrūšių ląstelės: stiebeliai ir kūgeliai. Stiebelių yra apie 130-150milijonų, jie išsisklaidę po visą tinklainę ir yra jautrūs šviesai. Spalvųjutimo aparatas – kūgeliai, kurių yra apie 6-7 milijonų, yra susikaupęcentrinėje tinklainės dalyje ir jautrūs tam tikro ilgio ir dažnio šviesosbangoms. Žmonės mato nespalvotą vaizdą – baltą, juodą, pilką spalvas nuopačios šviesiausios iki tamsiausios (junta apie 300 atspalvių) ir spalvotą– junta spalvas (dešimtis tūkstančių spalvų ir atspalvių). Spalvos tonaspriklauso nuo šviesos bangos ilgio. Visas spektro spalvas ir atspalviųįvairovę galima gauti sumaišius tris pagrindines spektro spalvas: raudoną,žalią ir violetinę. Žmogaus akis sugeba justi ir skirtingai reaguoti į 400– 750 nm ilgio bangų šviesą. Tinklainėje yra trys spalvinės regoskomponentai. Vienas komponentas labiausiai reaguoja į ilgabangius šviesosspindulius ir teikia raudonos spalvos įspūdį, kitas – į vidutinio ilgumobangų šviesą, teikia žalios spalvos įspūdį, o trečiasis – jautriausiastrumpabangiams šviesos spinduliams ir teikia violetinės spalvos įspūdį. Tamtikro ilgio šviesos bangos dirgina ne vien joms jautriausią komponentą, betšiek tiek ir kitus du, todėl juntamos įvairios spalvos. Tokia normalispalvų juslė vadinama trichromazija. Prieblandoje spalvinė rega silpnėja, otamsoje spalvos visiškai neskiriamos. Spalvų jutimo sutrikimai gali būti įgimti ir įgyti gyvenimo eigoje.Įgimta spalvinės regos yda vadinama daltonizmu (anglų chemiko J. Daltono,turėjusio spalvų sutrikimo defektą ir jį aprašiusio 1798 metais, vardu).Jis yra paveldimas (vienas iš tėvų turi šią ydą, arba abu tėvai yra geno,atsakingo už spalvinio matymo sutrikimą, nešėjai). Vyrai serga dažniau apie8 %, moterys – 0.5 %. Įgyti spalvinės regos sutrikimai kartais gali atsirasti serganttinklainės, gyslainės ir regos nervo uždegimu, centrinės nervų sistemospatologija, esant tinklainės atšokai. Kartais žmogus bespalvius daiktus mato spalvotus. Taip pasitaikosergant katarakta, po lęšiuko pašalinimo. Beveik visada – tai laikinasreiškinys. Sutrikęs spalvinis matymas gali trukdyti dirbti kai kuriuos darbus,kur reikalinga skirti spalvas, todėl neleidžiama rinktis vairuotojo,lakūno, mediko, kariškio, muitininko, siuvėjo, gėlininko, dailininko ir kaikurių kitų profesijų. Spalvų jutimo sutrikimai tiriami naudojantis specialiomispigmentinėmis lentelėmis ir aparatais. Lentelėmis galima nustatyti ne tikspalvų jutimo sutrikimo pavidalą, bet ir jo laipsnį. Jos sudarytosremiantis šviesumo ir sotumo lyginimo principu. Kiekviena lentelė sudarytaiš pagrindinės ir papildomos spalvos skritulėlių. Iš įvairių šviesumo irsotumo pagrindinės spalvos skritulėlių sudaryti skaičiai arba figūros(trikampiai, kvadratai, apskritimai), kuriuos skiria normaliai spalvasjuntantis žmogus ir kurių nemato turintysis spalvinės regos sutrikimų. Įgimtas spalvinio matymo sutrikimas neišgydomas, o įgytas galipagerėti gydant pagrindinę akių ligą. Spalvas blogai skiriantys žmonėspatys be specialaus ištyrimo nežino apie savo ydą ir niekuo nesiskundžia.Reikėtų patikrinti spalvų jutimą pradinių ir viduriniųjų klasiųmoksleiviams, kad liktų keli metai iki būsimosios profesijos pasirinkimo.Patariama laikytis akių ir regos higienos, vengti akių ligų.
3. 10 TOLIAREGYSTĖ
Toliaregystė (hipermetropija) –tai akių refrakcijos (gebėjimo laužtišviesos spindulius) yda, kai matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės,todėl žmogus blogiau mato toli esančius daiktus, ir blogai – esančius arti.Akį galima palyginti su fotoaparatu, kurio objektyvą atstoja akies optinėsistema, o šviesai jautrią plokštelę – tinklainė. Normalioje akyje šviesosspinduliai, sklindantys iš matomo objekto, lūždami praeina akies optinessistemas: rageną, akies kamerų skystį, lęšiuką, stiklakūnį ir susikertatinklainėje. Čia sudirginamos šviesai jautrios ląstelės ir informacija apiematomą objektą nervinėmis ląstelėmis toliau perduodama smegenų žievei.
Regos centras yra smegenų pakaušinėje dalyje. Kad susidarytų aiškus vaizdas, spinduliai turi susikirsti būtenttinklainėje. Tai priklauso nuo akies optinių sistemų laužiamosios galios(refrakcijos), kuri matuojama dioptrijomis (D) ir akies ašies ilgio.Labiausiai spindulius laužia ragena ir lęšiukas. Esant toliaregystei, akieslaužiamoji galia per silpna palyginus su akies ašies ilgiu, šviesosspinduliai susikerta už tinklainės, vaizdas gaunamas neryškus. Beveik visi naujagimiai yra toliaregiai. Vėliau, akiai augant irilgėjant akies ašiai, toliaregystė dažniausiai išnyksta, susiformuojanormali akis. Dažniausiai akys auga ir akies ašis ilgėja iki 7- 10 metų.Įtakos formuotis toliaregystei turi paveldimumas. Toliaregis neblogai mato daiktus iš toli, bet blogiau iš arti.Toliaregė akis turi prisitaikyti – išgaubti lęšiuką, sutraukdama krumplynoraumenis, žiūrėti tiek į toli, tiek į arti esančius daiktus, todėl ji labaipavargsta, pradeda lietis vaizdas, ima skaudėti galvą, padidėja jautrumas,trūkčioja vokai, parausta akys ir vokų kraštai, o mažiems vaikams galiišsivystyti žvairumas. Jei pastebėjote, kad pradėjote blogiau matyti, vaizdas nebe toksryškus, atsiranda akių nuovargis, skausmas po darbo, būtinai kreipkitės įgydytoją. Jei toliaregystė nedidelė (iki +3 D), nėra komplikacijų (žvairumo,akių nuovargio simptomų, regos pablogėjimo), akinių dažniausiai nereikia,regos ydą akomoduodama ištaiso pati akis. Tačiau, jei vaikas žvairuoja, jorega nusilpusi, būtini akiniai, kuriuos reikia dėvėti nuolat. Esant vidutinei toliaregystei (iki + 5D), gydytojas skiria akinius suišgaubtais (pliusiniais) stiklais ar kontaktinius lęšius. Laiku ir tinkamaiparinkti akiniai apsaugo akis nuo nuovargio ir žvairumo. Kartais žmonėmsgali padėti chirurginė operacija. Labai svarbu, kad vaikams iš toliaregės akies nesivystytų trumparegė,todėl nekabinkite kūdikiams žaislų arti akių. Leiskite vaikui skaityti,piešti, rašyti tik gerai apšviestoje vietoje, sėdint prie jam pritaikytostalo. Reikėtų kas pusvalandį daryti pertraukėles. Atstumas nuo knygos ikiakių – apie 30-40 cm. Akims sveikiausia, kai skaitoma knyga padėta antspecialaus stovelio. Negalima skaityti gulint, taip pat ir gulinčiosknygos, važiuojant autobusu, prietemoje. Per dieną televizorių vaikui galima žiūrėti ne ilgiau kaip 1-1,5valandos. Geriau šį laiką padalinti į tris keturis kartus. Su kompiuteriuvaikui galima žaisti ne ilgiau kaip 15 minučių, valandą –per dieną. Po 15minučių žaidimo reikia daryti bent 15-20 minučių pertrauką. Kompiuterioekranas nuo akių turi būti nutolęs ne mažiau kaip pusę metro. Jei norite atitolinti senatvinę toliaregystę, smulkiu šriftuspausdintą knygą bandykite skaityti pakaitomis – esant geram ir blankiamapšvietimui (pvz., vieną skyrių – šviečiant trim lemputėm šviestuve, kitą –dviem lemputėm), retkarčiais nukreipkite žvilgsnį į baltus tarpus tarpeilučių. Skaitydami, žiūrėdami televizorių, dirbdami su kompiuteriu dažniauleiskite akims pailsėti – žiūrėkite į tolimus vaizdus (dangų, žolę,medžius). Patartina žiūrėti į sklandančius daiktus (debesis, paukščius).Kas pusvalandį padarykite pertrauką. Jos metu galima padaryti keletąpratimų: žiūrėti į lubas, po to į grindis, į šonus, pažiūrėti pakaitomispro langą į tolumą ir į arti esantį tašką. Rekomenduojami akių pratimai: 1. 3 – 5 sek. stipriai užsimerkti, po to 3 – 5 sek. pabūti atsimerkus. Pakartoti 6 –8 kartus. Pratimas sustiprina vokų raumenis, pagerina kraujo apytaką, atpalaiduoja akies raumenis. 2. 1- 2 min. labai greitai mirksėti. Pagerina akių kraujotaką. 3. 2 –3 sek. žiūrėti priešais save, po to perkelti žvilgsnį į 25- 30 cm atstumu nuo akių vidurinėje linijoje ištiestą dešinės rankos pirštą ir žiūrėti į jį 3 – 5 sek., ranką nuleisti. Kartoti 10- 12 kartų. Pratimas mažina nuovargį, palengvina regimąjį darbą. 4. užmerkti vokus, masažuoti juos apvaliais judesiais 1 min. Pratimas pagerina kraujotaką ir atpalaiduoja raumenis. 5. pratimas su žymele ant stiklo. Vaikas su akiniais atsistoja 30 – 35 cm atstumu nuo lango, ant kurio stiklo vaiko akių lygyje tvirtinama 3- 5 mm dydžio žymelė. Vaikas žiūri tai į žymelę, tai į tolį. Pratimą atlikti 2 kartus per dieną. Toliaregystės profilaktikai labai svarbu ir reguliariai patikrintivaikams regą du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Būtina stebėtivaikus, kad 7-10 gyvenimo metais neišsivystytų trumparegystė. Racionaliaimaitinkitės, laikykitės dienos režimo, venkite streso.3. 11 TRUMPAREGYSTĖ
Trumparegystė (miopija) – tai akių refrakcijos (gebėjimo laužtišviesos spindulius) yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jųvaizdas susidaro prieš tinklainę. Daugiausia trumparegių yra geraiekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ir ypač tarp jaunų asmenų, turinčiųaukštąjį išsilavinimą. Japonų trumparegių yra 38 %, o tarp studentų – 68 %.Lietuvoje per paskutinius 20 metų trumparegių tarp vaikų padaugėjo nuo 13,5iki 26,7 %. Trumparegystės priežastys gali būti vidinės (nulemtos genetiškai) irišorinės. Įgimta trumparegystė, atsiradusi iki 5 metų amžiaus apie 70 %atvejų yra paveldėta. Pastebėta, kad trumparegių tėvų vaikai dažniau sergašia liga, jų trumparegystė esti paprastai didesnė nei tėvų. Iš išorės veiksnių svarbią reikšmę turi regimasis krūvis, kai dirbant
reikia žiūrėti iš arti (skaityti, žiūrėti televizorių, dirbti ir žaistikompiuteriu) ir higieninių sąlygų nesilaikymas (netinkamas apšvietimas irblogai įrengta darbo vieta, ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas ir žaidimaskompiuteriu, skaitymas važiuojant transportu ar gulint ir pan.), prastasveikatos būklė (dažnos infekcinės, lėtinės ligos, sumažėjęs organizmoimunitetas). Ilgai dirbant, kai reikia žiūrėti iš arti ir nesilaikanthigienos, susidaro sąlygos akies ašiai ilgėti (dėl išorinių akies raumenųspaudimo, akispūdžio padidėjimo, stipraus prisimerkimo žiūrint, sklerossilpnumo), nuvargsta krumplyno ir akies obuolio išoriniai raumenys, vystositrumparegystė. Trumparegis mato ryškų daikto vaizdą tik žiūrėdamas į jį iš arti,todėl jo akys greit pavargsta. Po įtempto regimojo darbo jam skauda apieantakių lankus, judant akies obuoliui, akyse mirga smulkūs pilkšvitaškeliai (skraidančios musytės). Žmogus blogai mato daiktus iš toli,vaikai skundžiasi, kad nemato, kas parašyta ant lentos. Kadangi regimasvaizdas neryškus, dažnai trumparegiai į tolį žiūri prisimerkę, taip daiktasparyškėja. Dėl akies obuolio išorėje esančių raumenų nusilpimo, vaikystėjegali prasidėti žvairumas. Trumparegės akys su didele refrakcijos ydadidelės, vyzdys platus. Atsiranda pakitimai akies dugne. Dėl nuolatinėsįtampos ilgai dirbant smulkius darbus iš arti, gali vystytis vadinamasisakomodacijos spazmas, kai krumplyno raumuo nebeatsipalaiduoja žiūrint įtolį. Tuomet matymas pablogėja, daiktai atrodo mažesni, negu yra ištikrųjų. Tai ne tikroji trumparegystė, tačiau negydant gali išsivystyti įtikrąją. Jei pastebėjote, kad pradėjote blogiau matyti, vaizdas nebe toksryškus, atsiranda akių nuovargis, skausmas po darbo, būtinai kreipkitės įgydytoją. Trumparegystė nėra pagydoma. Paprastai regą galima pagerintinešiojant akinius su įgaubtais stiklais ar kontaktinius lęšius. Akiniaigerina regėjimą, akys nepavargsta, išnyksta galvos skausmai. Jei ši ligaprogresuoja vaikui, labai svarbu stabdyti progresavimą, kad, vaikuisuaugus, liktų kiek įmanoma mažesnis trumparegystės laipsnis ir akių dugnopakitimai. Ikimokyklinio amžiaus vaikų piešimo rašymo, skaitymo pamokėlės turėtųtrukti nuo 2,5 – 4 valandų per savaitę. Mokiniai turi sėdėti pagal jų ūgįpritaikytuose suoluose gerai apšviestoje vietoje. Namuose geriausia pamokasruošti prie stalinės lempos, kuri pastatyta kairėje pusėje(dešiniarankiams). Lempa turi būti 60 vatų stiprumo, su gaubtu. Atstumasnuo knygos iki akių – apie 30-40 cm. Akims sveikiausia, kai skaitoma knygapadėta ant specialaus stovelio. Skaitant kas pusvalandį būtina darytipertrauką. Jos metu galima padaryti keletą pratimų: žiūrėti į lubas, po toį grindis, į šonus, pažiūrėti pakaitomis pro langą į tolumą ir į artiesantį tašką. Negalima skaityti gulint, taip pat ir gulinčios knygos,važiuojant autobusu, prietemoje. Atstumas iki televizoriaus turėtų būti nemažiau kaip 2,5-3 metrai. Jei ekrano įstrižainė didesnė nei įprasta,didesnis turėtų būti ir atstumas. Per dieną televizorių vaikui galimažiūrėti ne ilgiau kaip 1-1,5 valandos. Geriau šį laiką padalinti į trisketuris kartus. Su kompiuteriu vaikui galima žaisti ne ilgiau kaip 15 minučių, perdieną – valandą. Po 15 minučių žaidimo reikia daryti bent 15-20 minučiųpertrauką. Kompiuterio ekranas nuo akių turi būti nutolęs ne mažiau kaippusę metro. Kompiuterio ar televizoriaus ekranas turi stovėti nugara įlangą. Geriau kai šviesa krinta iš viršaus, o šviesos šaltinis neatsispindiekrane. Žaidžiant kompiuteriu, žiūrint televizorių ir skaitant sauleinusileidus, patalpa turi būti apšviesta. Vyrauja nuomonė, jog trumparegiui nesveika fizinė kultūra, o sportas –tuo labiau. Toks požiūris yra klaidingas. Fizinė kultūra trumparegiams yrabūtina. Dažniausiai trumparegyste skundžiasi fiziškai silpni vaikai.Sistemingai atliekant fizinius pratimus padidėja organizmo ištvermingumas,o tai turi teigiamą įtaką visoms funkcijoms ir akies akomodacijai.Trumparegiams vaikams fiziniai pratimai turi ypač svarbią reikšmę: jiestiprina nugaros ir kaklo raumenis, gerina laikyseną. Vaikai turintyssilpną ir vidutinį trumparegystės laipsnį, gali atlikti beveik visusfuzunius pratimus, tačiau krūvis neturi būti itin didelis. Reikėtųatsisakyti šuolių į tolį, aukštį, nuo tramplyno, taip pat pratimų susvoriais – hanteliais, štanga. Rekomenduojami akių pratimai: 1) mestelti į viršų tinklinio kamuolį ir abiem rankomis jį sugauti. Pakartoti 8 – 10 kartų; 2) mestelti kamuolį viena ranka, sugauti kita. Pakartoti 8 –10 kartų. 3) stipriai mesti kamuolį prieš save, leisti jam atšokti, po to sugauti viena arba abiem rankomis. Kartoti 6 – 8kartus; 4) mesti lauko teniso kamuoliuką į sieną, sugauti jį. Pakartoti kiekviena ranka 6 – 8 kartus; 5) mesti į taikinį lauko teniso kamuoliuką ir jį sugauti. Kartoti kiekviena ranka 6 –8 kartus; 6) mesti kamuolį draugui nuo peties. Pakartoti po 7-8 kartus kiekviena ranka. Naudinga pažaisti 15 – 20 minučių pažaisti krepšinį, tinklinį,badmintoną. Trumparegiams draudžiami įvairūs šuoliai, verstis kūlvirsčia,stovėti ant galvos, kopti virve, jiems negalima šokinėti nuospyruokliuojančio tiltelio bei šokinėti į vandenį žemyn galva. Reikianeužmiršti, kad fizinis krūvis turi būti vidutinis. Trumparegiui, kadneatšoktų tinklainė, rekomenduojama sunkiai nekilnoti, nedaryti staigiųjudesių, sportuoti neintensyviai. Trumparegystės profilaktikai labai svarbu ir reguliariai patikrintivaikams regą du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Pasireiškuspirmiesiems regos sutrikimo požymiams, regą galima visiškai sugrąžinti, irneretai trumparegystė nebesivysto. Trumparegystės profilaktiką reikėtųpradėti nuo pirmųjų kūdikystės dienų. Būtina laikytis regos higienos,racionaliai maitintis, vartoti vitaminus.3. 12 ŽVAIRUMAS
Žvairumas – tai pastovus ar periodinis vienos akies nukrypimas nuobendro fiksacijos taško, kai yra sutrikęs abiejų akių fiksacijos į vienątašką mechanizmas. Daiktus, ypač esančius arti, galime matyti abiem akimtik tada, kai abiejų akių žiūros linijos susikerta fiksuotame taške(matomame objekte) – tai vadinama konvergencija. Abi akis nukreipti į vienątašką stimuliuoja vaizdo dvejinimasis, atsirandantis, kai nesutampa akiųpadėtis. Gavusios informaciją apie vaizdo dvejinimąsi, galvos smegenysnervinėmis ląstelėmis siunčia impulsus į akies obuolius judinančiusraumenis, kurie atitinkamai susitraukia ar atsipalaiduoja ir abi akisnukreipia stebimo objekto link taip, kad jų žiūros linijos susikirstųfiksuotame taške, ir krumplyno raumenį, kuris pakoreguoja akies laužiamąjągalią. Gaunamas vienas ryškus vaizdas. Vaikui žvairuojant, šis mechanizmasyra sutrikęs. Mažylis dažnai mato du daiktus vietoj vieno, negali teisingaiišmatuoti atstumo iki objekto, todėl patiria didelį diskomfortą. Smegenųcentrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akiesvaizdą ir nukrypusi akis greitai tampa silpnarege. Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiaidar yra nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Ryšys tarp akių atsiranda vaikuisulaukus 2-4 mėnesių, o nuo 5 mėnesių abiakis matymas. Jei akytės vystosinormaliai, jos niekur nenukrypsta. Kūdikių žvairumas atsiranda 2-6 mėnesį.Gali pradėti žvairuoti ir vyresnio amžiaus vaikai, kai padidėja akiųkrūvis: pradedama daugiau skaityti, piešti, žaisti kompiuteriu, nesilaikomaregos higienos. Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja. Tai priklauso nuo veidukoanatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečiovoko, dengiančio dalį akies šalia nosies (tada akies obuolio baltmėsnematyti), nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies. Žvairumas gali atsirasti dėl: netaisyklingos akies judinamųjų raumenų veiklos (šie raumenys galibūti per ilgi, per trumpi, per daug laisvi ar per daug įtempti); kai motina nėštumo metu perserga infekcinėmis ligomis, nėštumaskomplikuotas, gresia persileidimas, gimdymas traumuotas (didelė rizikažvairuoti yra vaikams, kurie gimė neišnešioti (35 proc.), ir jei gimdymometu pažeista CNS (40 proc.); stipraus išgąsčio; traumų; vienos akies regėjimo nusilpimo; įvairių akių ligų. Jei giminėje yra žvairuojančių, būtina patikrinti vaiko regėjimą, netjei akytės atrodo visiškai sveikos. Ši patologija gali būti paveldima ir išproproprosenelių. Žvairuojantieji skundžiasi greitu akių nuovargiu, vaizdo dvejinimusi,galvos svaigimu. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato vienaakimi. Esant paralyžiniam žvairumui, ligonis laiko pasukęs galvą į pažeistoraumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi. Akies obuolio judesiai būnariboti pažeisto raumens kryptimi. Jei yra visų akies nervų paralyžius, būnaplatus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas. Vaikui žvairuojant nusilpsta viena žvairuojanti akis. Kuo anksčiau šipatologija nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybėpasveikti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės. Pamažustiprėja žvairuojanti akis, vaizdas susilieja. Pastebėjus žvairumą vėliau,vienos akies rega gali būti labai nusilpusi ir prireiks daugiau laikogydymui. Jei jūs ar jūsų vaikas skundžiasi greitu akių nuovargiu, vaizdodvejinimusi, ar daugiau kaip dviejų mėnesių mažylis žvairuoja, būtinaikreipkitės į gydytoją. Žvairumo profilaktikai taikomi tie patys reikalavimai, kaip irtoliaregystei bei trumparegystei – tinkamas darbo ar mokymosi vietosapšvietimas, saikingas televizoriaus bei kompiuterio žiūrėjimas, tinkamaekrano padėtis, patalpų apšvietimas ir t. t.
IŠVADOS
Taigi mokykloje susiduriama su labai įvairiais vaikais. Jie skiriasiregėjimo susilpnėjimo laipsniu, sutrikusių regėjimo funkcijų struktūra beisudėtimi, kitų analizatorių ir psichinio vystymosi sutrikimais. Pagaliauvaikai su regėjimo sutrikimais skiriasi ir nevienodomis sutrikusių funkcijųkompensacijos bei korekcijos galimybėmis. Dėl to kiekvienu atveju mokytojuiiškyla uždavinys laiku pastebėti vaikus su regėjimo sutrikimais. Svarbu kuogreičiau jiems pasiūlyti kreiptis į akių gydytoją – oftalmologą, be to,jeigu reikia, ir į kitus gydytojus bei pedagogus. Tik nuodugniai ištyrusvaiką, galima spręsti, kur jis turi mokytis – aklųjų, silpnaregių arbendrojo lavinimo mokykloje.
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Medicinos enciklopedija II tomas. Vilnius 1994 2. Fiziologija. Vilnius 1978 3. Vaikų vystymosi sutrikimai. J. Laužikas, J. Unčiurys Kaunas 1978 4. WWW.SVEIKAS.LT Medicinos enciklopedija