Makiazo menas

9893 0

MAKIAŽO MENAS

ISTORIJA

Žmogus visada norėjo būti gražus ir sveikas. Nuo atsiradimo momento šioje žemėje jis ėmė rūpintis savimi, švarintis, gražinti kūną ir veidą.

Skamba keistai, bet dekoratyvinę kosmetiką pirmieji pradėjo naudoti vyrai. Iš pradžių jie puošė ir dažė visą kūną ritualiniais, kariniais ir kitais tikslais, o vėliau jiems buvo atidarytos ir pirmosios kirpyklos. Moterys amžių amžius savo išvaizda rūpinosi tik namuose. Ir tik mūsų dienomis dekoratyvinė kosmetika – moterų prerogatyva.

Kosmetika jau antikos laikais ėmė vystytis dviem kryptimis: odos priežiūra ir odos gražinimas, siiekiant paslėpti trūkumus ir išryškinti privalumus. Pirmasis takoskyrą pastebėjo senovės Romos gydytojas Galenas, nuspelnęs „grožio mokslui“ ne mažiau, nei filosofijai.

Visos šiuolaikinės kosmetikos ir kosmetologijos sritys – odos priežiūra, makiažas, manikiūras, pedikiūras, plaukų dažymas, šukavimas ir garbanojimas, masažas ir t.t. – turi savo tūkstantmetę istoriją.

Kas gi yra veido m a k i a ž a s, paslepiantis trūkumus ir pabrėžiantis grožį?

Tai dekoratyvinė kosmetika ir tikslingas jos panaudojimas. Tai baigiamasis akordas, kuris ištrina metus arba pasendina.

D a t o s ir f a k t a i

Prieš 12 tūkstančių metų pirmykščiai žmonės dažėsi kreida ir anglimi, odos priežiūrai naudojo gyvūnų riebalus ir alyvų aliejų, nuo saulės spindulių saugojosi – augaliniais dažais. Paleolito laikais makiažas buvo būtinas laidojimo apeigų elementas.

Garsiame „Eberso Papiruse“ , datuojamame 2000 m. pr. Kr., minimi mi

irtos ir alyvų aliejai, balzamai iš Šiaurinės Afrikos, Arabijos ir Palestinos. Jau 16 a. pr. Kr. žinomos medaus minkštinančios savybės. Tų laikų užrašuose aprašomos depiliacijos priemonių sudėtys, vokų šešėlių dažų gamybos receptai. Senovės Persijoje atsirado rožių vanduo ir migdolų pienas. Daugelis šiuolaikinės kosmetikos atradimų turi senovės Indijos ir Kinijos šaknis. Šioms civilizacijoms mes turėtume būti dėkingi už stebuklingąjį ženšenį. Biblijiniais laikais buvo užfiksuoti minkštinančių „losjonų“ ir aromatinių balzamų receptai. Senajame Testamente minimas veido dažymas.

E g i p t a s

Dekoratyvinės kosmetikos ir aromatinių aliejų srityje Senovės Egiptas neturėjo sau lygių. Egipto karalienių ir kilniųjų damų arsenale buvo visos reikalingos gražinimuisi priemonės – daugybė alebastrinių ir dramblio kaulo buteliukų su įvairiomis priemonėmis įvairioms kūno dalims: apsitrynimui, kvapieji vandenys, aliejai odos nusluoksniavimui, odos ir pllaukų kvepalai.

Legendinė Kleopatra pati vadovavo kosmetinių ir farmacinių priemonių gamybos „laboratorijai“.

Kvepiantys tepalai su gydomųjų augalų ekstraktais(šafranu, mira, alijošiumi, ambra) pasižymėjo gydomosiomis ir baktericidinėmis savybėmis. Senovės Egipte jau naudojo skustuvus ir pincetus plaukų šalinimui, dažus nagams ir tatuiruotėms.

Kosmetika tapo neatsiejama dalimi žmogaus gyvenime ir po jo mirties. Kosmetines priemones dėdavo šalia velionio, nes manė, kad aname pasaulyje prireiks akių pravedimo pieštuko, tušo iš bičių vaško, veidrodžio ir aromatinių aliejų. 5-ojo tūkstantmečio pr. Kr kapavietėje aptiktos akių makiažo priemonės. Senovės Egipto ir

r Asirijos žmonės didelę reikšmę teikė asmens higienai. Prieš 2 tūkst. metų atsirado pirmieji kūno pylingai iš susmulkintos pemzos. Žinoma, kad egiptiečiai ir asirai prieš maudynes apsitrindavo smėliu, kad išvalytų odos poras.

Egipto gražuolės dažė veidus, kūnus ir plaukus, rausvino lūpas ir skruostus dažė raudona ochra, sumaišyta su vandeniu Nagus dažė hena ir ochra, apvedžiodavo akis ir paryškindavo antakius specialiu mišiniu iš trinto stibio(Sb), degintų migdolų, švino(Pb), vario oksido, ochros, pelenų, malachito, chrisokolos(mėlynai – žalia vario rūda). Šitą mišinį laikė mažuose buteliukuose ir tepdavo nusmailintu pagaliuku. Aristokratai akių šešėliavimui naudojo trintus brangakmenius- smaragdą, ametistą, safyrą, rubiną. Akių makiaže egiptiečiai kopijavo akį sakalo, kuris jiems buvo šventas paukštis. Egiptiečiams mes turime būti dėkingi už jų išrastą skystą akių pravedimą, kurį dabar vadiname laineriu. Ryški, stora linija, rėminanti akis, apsaugodavo nuo dykumos smėlio ir kaitrios saulės(sugerdavo šviesą).

Egipte gražinosi ir vyrai, ir moterys, be to labai mėgo papuošalus, kuriais puošė net vaikus. Papuošalai turėjo ne tik puošiamąją reikšmę, bet tarnavo kaip amuletai nuo piktos akies, prakeikimo ar nužiūrėjimo.

G r a i k i j a

Senovės graikai grožio idealą apibūdino kaip kūno ir sielos harmoniją. Todėl higiena, grožis ir sveikas gyvenimo būdas tapo neatskiriamos graiko gyvenimo būdo dalys. Graikiškas idealas sėkmingai įveikė laiko išbandymus, ir šiandien mes su

u malonumu žiūrime į antikinius veidus ir figūras, iškaltas marmure sumanaus skulptoriaus rankos. Graikų žiniomis naudojasi ir nūdienos mokslininkai įvairiose mokslo srityse.

Graikės veido gražinimui buvo naudojo pudras, akių šešėlius, veido blizgesį, plaukų dažus. Jos balino odą, labai puoselėjo kūną – juk „sveikam kūne-sveika siela“. Aristokratės šviesindavo plaukus ir darėsi odą balinančias kaukes. Šviesi oda rodė moters visuomeninę padėtį – turtingo vyro žmona buvo namų puošmena. Tamsesnę odą turėjo laisvo elgesio moterys ir vergės.

Kosmetikos priemones graikai eksportavo į kaimynines Viduržemio jūros šalis. Pardavinėjo terakotą ir alebastrą. Patys pirkdavo Raudonosios jūros kriaukles perlamutrui.

7 a. iki Kr. Atėnuose buvo didelis prekybos centras, prekiaujantis kosmetika, aliejais ir kvepalais.

Daugelį žinių graikai perėmė iš rytų išminčių, papildė jas savaisiais atradimais medicinos ir kosmetikos srityje ir per romėnus perdavė ateinančioms kartoms. Netgi žodis „kosmetika“ kilęs iš graikų kalbos „cosmeo“, kuris reiškia „puošiu“.

Mūsų dienų kosmetikos „saugumo“ problema kankino ir antikinę Graikiją.

Dekoratyvinės kosmetikos sudėtyje ilgus amžius buvo naudojamos nuodingos medžiagos, todėl moterys gražindamos save lėtai žudėsi. Senovės graikai ėmė naudoti baltą šviną ir gyvsidabrį odos balinimui. Sunkieji metalai per odą patekdavo į organizmą ir paankstindavo gražuolių mirtį.

Pirmasis apie pavojų moteris perspėjo gydytojas Galenas. Tačiau nuodingąjį šviną moterys naudojo ir Viduramžiais, ir Renesanso epochoje, ir vėliau net iki XIX amžiaus.

R o m a

Šiuolaikinio kosmetinio ri

itualo ištakos siekia senovės Romą. Būtent romėnams mes turime būti dėkingi už žinias, kaip naudoti augalinius ekstraktus kosmetikoje. Pirmosios kosmetikos priemonės buvo mineralinės, augalinės ir gyvulinės kilmės. Romos istorikas Plinijus Vyresnysis užrašė daugelio kosmetinių priemonių receptus – tai Koso svarainių kremas, Rodoso salos šafraninis kremas, rožių vanduo iš Fazelio . Daugelis šių priemonių ingredientų naudojami ir šiuolaikinėje kosmetikoje.

Romėnai buvo užkietėję hedonistai, todėl su malonumu perimdavo viską, kas buvo susiję su kūno puoselėjimu.

Jie garbino pirtis ir maudėsi jose kasdien, vyrai privalėjo reguliariai švariai skustis(tuomet naudojosi bronziniais skustuvais)

Visuomeninėse pirtyse (termose) po maudynių kilmingą romėną masažuodavo įvairiais aliejais, kad kūnas išliktų sveikas ir grakštus, raumenys būtų tvirti, oda elastinga. Mūsų eros pradžioje Romoje buvo virš tūkstančio pirčių įvairiems visuomenės sluoksniams.

Romėnai, užkariavę Britaniją, nustėro pamatę vietinių gyventojų nevalyvumą. „Užkariautojai“ tučtuojau ėmė statyti visuomenines pirtis, kurios Anglijos teritorijoje išliko iki šiol. Kai IV amžiuje romėnai paliko Britaniją, britai vėl nustojo praustis. Bet vietinės moterys perėmė iš kilmingų romėnių įprotį naudotis dekoratyvine kosmetika.

Jeigu Egipte mistika, religija, medicina, farmakologija, kosmetika ir chemija buvo sujungtos į vieną visumą, tai Romoje visa tai suskilo į atskiras dalis. Prioritetai-aliejams, kurių gausus naudojimas nuskurdino ne vieną patricijų.

I a. po Kr. Roma importuodavo 2800 tonų smilkalų ir 550 tonų miros per metus. Neronas buvo įsirengęs savo rūmuose sistemą iš dramblio kaulų, iš kurių purkšdavo kvepalus arba lydavo rožių žiedlapiais.

Dekoratyvinėje kosmetikoje romėnai daug perėmė iš graikų ir Egipto – juodą akies apvedimą, daug puošybos, daug kviečių pudros, nuo kurios labai kentėjo romėnų oda.

Roma sugėrė daugelio buvusių kultūrų pasiekimus dekoratyvinėje kosmetikoje, todėl dominavo kičinė veido puošyba.

Romėnės lūpas dažė ochra, tamsiai apvedžiodavo akis, dažydavo blakstienas. Labai mėgo oranžinius šešėlius, kuriuos gaminosi iš šafrano-ypač brangaus prieskonio.

Ryškios lūpos ir tamsios akys – tai romėnių grožio etalonas.

Baltas veidas taip pat reiškė aukštesnę klasę visuomenėje. Be to romėnės turėjo savotiškus pincetus antakių korekcijai.

Romėnės įvaizdis – balta oda, raudonos lūpos, juodi antakiai – vadinamas grožio etalonu.

A n k s t y v i e j i v i d u r a m ž i a i

Žlugus Romos imperijai, natūrali medicina ir kosmetika buvo beveik užmirštos. Išnyko pirtys. Žmonės ėmė maudytis kubiluose. Paplitusi krikščionybė skelbė asketizmą, maldas ir atgailą pagrindinėmis priemonėmis prieš ligas. Besaikis kūno puošimas ir puoselėjimas – tai bereikalingas ir nuodėmingas dalykas viduramžių visuomenei. Romėnų hedonizmas buvo išguitas iš žmonių sąmonės. Tuo metu aukštinamos vidinės žmogaus savybės, kurios priešpastatomos išorinei formai – kūnui. Sielos ir dvasios švarinimas buvo svarbiausia viduramžių žmogaus gyvenimo dalis.

Viduramžių (Bizantijoje) gražios moters etalonas – nėščia gražuolė. Visuotinai priimtinas ir populiarus įvaizdis – romi moteris su kūdikėliu.

Nepaisant neigiamo požiūrio į išorinį gražinimąsi, viduramžių moterys visgi naudojosi makiažo priemonėmis. Kilmingos damos naudojo šviną odos balinimui, pešiojo antakius ir dažė lūpas ryškiai raudonais augaliniais dažais.

Daugelis kilmingų damų kūrė savo slaptus grožio receptus, kad suteiktų odai vientisą spalvą ir šviežumą. Pvz.: norėdamos sumažinti nuodingą švino poveikį, naudojo kaukes iš šparagų ir ožkos pieno. Šitame mišinyje mirkydavo duoną ir dėdavo ant veido.

Grožis ir higiena grįžo į Europą drauge su riteriais, grįžtančiais iš Kryžiaus žygių. Riteriai atvežė daugybę egzotiškų preparatų, kurie bematant išpopuliarėjo. Eteriniai aliejai buvo naudojami kvepalams ir kaip antiseptinės priemonės.

Viduramžių moteris balino odą ir šviesino plaukus. Menestreliai apdainuodavo gražuolę, akinančiai balta oda ir šviesiais švelniais plaukais. Ji turėjo panėšėti į leliją ar rožę ir atitikti riterišką idealą. „jos kakta ir veidas buvo baltesni už lelijos žiedą.o josios akys taip švytėjo, kad buvo panašios į dvi žvaigždes: – žavisi Chretien‘as de Troyes. Kurtuazinė(riteriška) meilė garbino moterį, kaip grožio ir švelnumo įsikūnijimą. Prisiminkim meilės istorijas, kuriomis žavimės ir mūsų dienomis – Tristano ir Izoldos, Abelaro ir Aloizos.

Estetinis viduramžių žmogaus malonumas buvo susijęs su regėjimo pojūčiu, o šis priklausė nuo šviesos. Tamsa kėlė baimę. Viduramžių žmonės nemėgo tamsos, jie žavėjosi viskuo, kas spindi. Šviesūs plaukai spindi, kaip saulės spinduliai. Spindulingas moters grožis sukelia begalinį džiaugsmą: “Kai žiūriu į tavo kūną, girdžiu tavo žodžius ir matau tavo veidą, man nušvinta širdis“, – sušunka Gace‘as Brule. To meto mokslininkai mėgino įrodyti, kad šviesa yra grožio šaltinis.

Visgi daugelis antikinių grožio receptų buvo užmiršta. Natūralią kosmetiką prisiminė ir ėmė studijuoti Renesanso laikotarpiu, kai atgimė dvasinės ir materialinės antikinės kultūros vertybės.

R e n e s a n s a s

Tai epocha, pakeitusi „visuomenės veidą“. Audringame kultūros vystymesi, tobulėjo ir kosmetika. To meto žmonės žavėjosi ir lygiavosi į antikines grožybes ir vertybes.

Venera, romėnų meilės deivė, buvo tapatinama su moters grožio idealu. Renesanso gražuolė – tai jauna moteris, skaisčia permatoma oda, švelniais plaukais, svajinga ir lengva, kaip Botičelio „Venera“ . Tebeklesti kurtuazinė moters grožio samprata – moteris buvo mūza, savo nežemišku grožiu įkvepianti menininkus ir poetus – kaip Dantės Beatričė ar Petrarkos Laura.

Tuo metu sparčiai populiarėjo losjonai ir pudros. Jų gamyboje tebenaudojami toksiniai elementai – gyvsidabris, švinas; gyvūnų sekretas – ambra iš banginių, muskusas , civetos išskyros. Veidą gražuolės balino gana drastiška priemone – kalkėmis.

XVa. aukštuomenėje paplito gana kurioziška ir neįprasta mada – moteris, norėdama parodyti savo aukštą kilmę ir išmintį, ėmė skusti kaktą ir antakius.

Lūpas ir skruostus rausvino cinoberiu( gyvsidabrio sulfitas), kurį maišydavo su kiaušinio baltymu, žalių figų sultimis ir gumiarabiku.

Naudojo kitus rausvintojus: ochrą, košenilį(dažai), raudę(augalas), maišė juos su vandeniu, žuvies klijais ir sandalmedžio milteliais.

Tais laikais ištobulėjo skruostų rausvinimo technika: gražuolė tepdavo skaistalus, po to pudruodavo, kad atrodytų natūraliau.

XVa.pab. ir XVI a. moterys jau nebeskuto galvos. Moters idealas – putli, šviesiaplaukė, rausvais, kaip obuoliukai skruostais. Didelį dėmesį skyrė dantims. Jie turėjo būti balti. Buvo gaminama savotiška dantų pasta iš balto marmuro, trupinto stiklo, druskos, žuvies kaulų, kriauklių, perlų, brangakmenių, gintaro, muskuso ir upės akmenukų.

Gamino ir burnos skalavimo skystį – medaus, acto ir balto vyno mišinį.

XVI a. daug reikšmės teikė didelėms, švytinčioms akims. Mėgo jas pabrėžti juodai, kaip antikos laikais.

N a u j i e j i a m ž i a i ir R e s t a u r a c i j a

Graži moteris – stambi, sveika, rausvaskruostė. Prisiminkim Rubensa, Rembrantą.

XVII a pab. Prancūziją valdo karalius Liudvikas Saulė. Tais laikais be grimo išeiti į gatvę buvo tiesiog nepadoru. Karaliaus dvaras per metus išnaudodavo pudros gamybai kvietinių ir ryžių miltų tiek, kad galima būtų pamaitinti 40 kaimų. Higiena visiškai pamiršta, katastrofiškai plito venerinės ligos.

Be saiko gražinosi ir vyrai, ir moterys. Aristokrato veidas tragikomiškas – oda išbalinta, oranžiniai skruostai, ryškios lūpos ir muselės, kurios turėjo savo kalbą.

Damų šukuosenos ne mažiau kurioziškos – plaukuose kaspinai, juvelyriška, laivų modeliai, net daržovės ir vaisiai.

XVIII a. vyravo skaistalai – rausvino kelius, alkūnes, pirštų galiukus, visur, kur tik įmanoma.

Amžiaus pabaigoje po kruvinosios prancūzų revoliucijos atėjo ampyro arba sūpuoklių amžius. Monarchijos nebėra, visi beveik lygūs. Aukštuomenė siekė panėšėti į varguomenę, varguomenė į aukštuomenę. Makiaže imta vertinti natūralią odos spalvą, aristokratės atsisakė baltos veido spalvos. Veidus balinti ėmė tik laisvo elgesio moterys.

X I X a m ž i u s

Ampyras. Madingos suknutės, lyg naktinukai. Moteris pirmą kartą išdrįso nusikirpti plaukus. To meto stilių formavo Napoleono žmona Žozefina.

Bene pirmą kartą madingos tapo tamsiaplaukės. Makiažas nebuvo ryškus – moterys naudojo akių šešėlius – žalsvus, pilkus, tamsino blakstienas.

Amžiaus pradžioje buvo madinga moteris –vyro kompanijonė. O kad prilygtų vyrui, ji privalėjo daug skaityti. Madinga blyški nuo skaitymo ir intelektualinių pretenzijų, paliegusi mergina, mirštanti nuo džiovos.

Tuo metu atsiranda pirmosios idėjos apie moters nepriklausomybę – prancūzų rašytoja Aurora Dupin, kurią mes žinome Žorž Sand (George Sand) pseudonimu, mėgo vyriškus kostiumus ir atvirai rūkė, pagaliau išdrįso su kompozitoriumi Frederiku Šopenu (Frederic Chopin) išvykti į Maljorką, kas to meto visuomenei buvo nesuprantama ir smerktina.

Apie 1850 metus į madą grįžta rusvi plaukai, už kuriuos galima dėkoti karalienei Viktorijai, kurios vardu pavadinta ištisa epocha. Atsirado krinolino suknelės. Moteris paskendo sijonuose. Akcentas – plonas liemuo ir aukšta šukuosena, dekoruota plunksnomis, sagėmis ir skrybėlaitėmis. Tuo laiku gausiai naudojo blakstienų tušą. Veidą pudravosi, tačiau odos nebalino.

Amžiaus pabaigoje moteris tampa panaši į žąsį – apatinėje suknelės nugaros pusėje buvo tvirtinama pagalvėlė. Makiažas saikingas – vos ryškinamos blakstienos, lūpos, skruostai.

XX amžiaus makiažo tendencijos

I- as dešimtmetis. Ištobulėjus dviračiui, moteris išdrįso juo važiuoti ir jau savaime atrodė protinga ir pasitikinti. Be to ji išdrįso gyventi visuomeninį gyvenimą. Atsirado pirmieji kurortai, atgimė higiena.

II dešimtmetis – madingos raudonos lūpos – kaspinėlis, ploni antakiai ir baltas veidas. Aukštuomenės damų salonuose vyravo rytietiški motyvai.

To meto madai didelę įtaką darė Sergėjaus Diagilevo rusų baletas. Moterys panoro tapti labiau egzotiškos, ryškesnės – ryškesni drabužiai, tamsesnis makiažas. Tapo populiarios tatuiruotės, ypač aukštuomenės damų tarpe. Damos dažėsi lūpas, rožine spalva skaistino veidus ir piešė tamsius antakius. Žymioji šokėja ir špionė Mata Hari buvo to meto mados atspindys.

Pirmasis pasaulinis karas sukėlė tarp moterų konkurenciją. Moterys gražinosi ryškindamos antakius. Jie tapo lyg rėmais gražiam paveikslėliui. Sparčiai vystėsi juodai baltas kinas, kuris padovanojo „liūdnas“ akis.

Juk vyksta karas ir linksmintis nedera.

20-ieji. Esmė – nebyliojo kino žvaigždė. Lūpdažis tamsus, trumpas kare, pudra, liesumas, ekscentriškumas, kūnas kampuotas, tamsūs ratilai aplink akis. Drabužiai laisvi ir lengvi. Tais laikais žmonės jau ėmė atsigauti po negandų ir turėjo daugiau pinigų, todėl moterys labiau puošėsi. Atsirado grožio salonų užuomazgos. Dešimtmečio pabaigoje grįžtama į romantinį stilių – maža galvutė, neryškūs antakiai, lūpos dažomos vis dar kaspinuko forma.

30-ieji. Kare lieka, figūra tampa moteriškesnė, madingas įdegis, lūpdažio spalva sušvelnėja, harmonuoja su įdegusia oda, madingi šviesūs plaukai.

Chanel ir Dior‘o aukso laikai. Dešimtmečio pabaigoje – natūralios odos ir raudono lūpdažio renesansas. Be raudono lūpdažio nė žingsnio.

Manoma, kad raudonas lūpdažis visuomet pranašauja kruvinus laikus(prieš JAV ir Irako karą, 2000 m. rugsėjo 11d. įvykius trumpą periodą buvo madingas raudonas lūpdažis). Moterys intuityviai jausdamos kataklizmus puošiasi, kad patiktų vyrams, kurių daugelio greitai nebeliks.

Prieš antrąjį pasaulinį karą net ore tvyrojo katastrofos nuojauta, todėl moterys norėjo būti gražios čia ir dabar, nes greitai tos idilės nebeliks.

Antro pasaulinio karo metu propaguojamas moters – karės – gynėjos įvaizdis. Moteris raumeninga ir stipri, galinti dirbti ginklų fabrike, kariauti, dirbti sunkiausius darbus, kol vyrai kare. Veido puošyba jai nė motais – svarbu išgyventi.

Po karo makiažas nėra ypatingas. Atsigaunančios moterys naudojo prieškarines priemones, vis dar madingas raudonas lūpdažis, nes viena su kita dalijosi likusiu prieškariniu lūpdažiu.

50-aisiais kovotoja transformavosi. Moteris jau nekovojo su priešu, bet dar nekovojo su klubais ir biustu, tačiau kaip įmanydama siaurino taliją. Aktyviai gražinosi – dažėsi lūpas, pešiojo antakius, klijavo blakstienas.

60-ieji – pasaulis išprotėjo dėl pakeltų pakaušių – šinjonai, majonezo indeliai, „veltiniai“ po plaukais. Madingos priklijuojamos blakstienos, laineris, beveik jokių šešėlių, lūpos natūralios, smėlio ar rožės spalvos.

Madinga moteris- paauglė – liesa, mergaitiška, didelėmis „riebiai“ apvestomis akimis. Kad akys atrodytų naivios ir vaikiškos dirbtinės blakstienos buvo klijuojamos ir apačioje, kartais nupiešiamos. Naująjį įvaizdį atitiko bene garsiausias to meto modelis – Twigi.

60-ųjų pabaiga – 70- ųjų pradžia. Madingos įdegusios laukinės išvaizdos moterys. Šukuosenos nusmuko, bet akys vis dar ryškinamos dirbtinėmis blakstienomis. Madingos putlios lūpos ir didelė burna. Kai Yves Saint Laurent‘as įvedė gėlių vaikų(Hipių) temą, moterys grįžo prie natūralumo ir gamtos. Makiažo beveik nėra. Madinga apsvaigusi nuo marihuanos, sėdinti prie laužo, įdegusi ir laisva moteris.

70-ųjų pabaiga – 80-ųjų pradžia. Disko, pankų stilius. Blizgesys visur, kaskados ant galvos, gausybė makiažo, antakiai auga kaip jiems patinka, aptempti mini sijonai – madinga išsiskirianti iš minios moteris. Mada draskanti, blizganti. Makiažas ryškus, neskoningas.

Antroje aštunto dešimtmečio pusėje rėksmingos spalvos rimsta. Atsiranda naujos – modelių ir įvaizdžio kūrėjų – profesijos. Makiažas tampa ramesnis, dėmesys skiriamas moters tipažui.

Paskutiniame amžiaus dešimtmetyje atsirado nauji terminai –„brendas“( angl. BRAND – ženklas, etiketė arba, paprastai kalbant, firmos pavadinimas Chanel, Guerlain ir pan.) ir „trendas“(angl. TREND – kryptis, srovė, tendencija arba kiekvieną sezoną brendas siūlo naują makiažą, tendencijas ir spalvas, madą, naują technologiją). Kosmetikos firmos kuria naujas makiažo tendencijas ne metams, bet keliems mėnesiams. Sparčiai gaminamos ir siūlomos naujos dekoratyvinės kosmetikos priemonių tekstūros ir spalvos.

1995 – 2000 metai. Unisekso stiliaus apogėjus – madoje, kvepaluose, makiaže. Atsirado nauja profesija – stiliaus kūrėjas. Jean Paul Gaultier sukuria makiažo liniją vyrams.

Makiažas, kaip veido dekoravimo būdas tampa nebe taip svarbu, svarbiau plastinė chirurgija. Moteris gali sau leisti susikurti dievinamos žvaigždės išvaizdą.

Panaudotos Leonardo da Vinci, Peter Paul Rubens, Jean Vignaud, Sandro Boticellio, Thomas Gainsborough, Domenico Ghirlandaio,Pisanello, Jean-Auguste-Dominique Ingres, Jacques-Louis David reprodukcijos

Nuotraukose: Ingrid Bergman, Elizabeth Tylor, Brigite Bordot, Marilyn Monroe, Sophia Loren, Audrey Hepburn, Twiggy, Cindy Crowford, Christie Brinkley, Farrah Fawcet, Agota, Linda Evangelista, Jean Paul Gaultier

PROFESINĖ VISAŽISTO ETIKA

Tai, ką visažistas galvoja apie save, kaip save suvokia, kas jis yra, tai lemia jo elgesį.

Tai, kuo visažistas tiki, kas jam svarbu, kokios jo vertybės, lemia jo sugebėjimus.

10 PAGRINDINIŲ PROFESIONALUMO TAISYKLIŲ

1. Apranga

Drabužius visuomet reikia dėvėti sėkmei. Grožio salonas nėra ta vieta kur galima demonstruoti savo individualumą, spalvotą pašiauštą šukuoseną arba iššaukiantį makiažą; tai vieta, kur turi būti rodomas profesionalumas. Drabužiai turi būti švarūs ir šiuolaikiški – jie atspindi meistro požiūrį į darbą ir klientus. Išvaizda formuoja nuomonę apie specialistą. Rengtis reikėtų, atsižvelgiant į tą klientų sluoksnį, į kurį specialistas orientuojasi, t.y. norėdami turėti klientų iš pasiturinčio sluoksnio, turėtume atitinkamai apsirengti, jeigu nuolat dėvime džinsus, nesinervinkime, jeigu pas mus neateina elitinės damos.

Klientams kelia nepasitikėjimą :

– vizažistė iššaukiančiu makiažu. Jeigu ji savo veidą piešia taip nemokšiškai, tuomet kokį makiažą ji gali padaryti?

– Kirpėja nutriušusiais ir sušiauštais plaukais atrodo netvarkinga ir neprofesionali. Jos netvarkingi plaukai apie ją, kaip apie specialistę, daug pasako.

– Kosmetologė palaidais, nesurištais plaukais, neprižiūrėta veido oda signalizuoja apie save – „nemoku prižiūrėti savo odos, nesugebėsiu sutvarkyti ir tavo“

– Pagaliau madingi šios srities specialistų tarpe ilgi priauginti nagai pasako – specialistas negali deramai sušukuoti, nupiešti ar užtepti kremo, nes bijo nusilaužti brangiai kainavusi nagą. Judesiai automatiškai tampa atsargūs ir negrabūs. Daugelis klientų nemėgsta jausti ilgų nagų knebinėjimosi ant odos.

Visada privaloma: skoningas makiažas, tvarkinga šukuosena, manikiūras bei skoninga apranga.

2. Manieros ir įpročiai

Manieros – tai individualus kūrimo ar elgesio būdas, braižas ar įpratimas. Tai specialisto veiksmai, laikysena ar dominuojantys įpročiai, tam tikros grupės (šiuo atveju grožio specialistų) elgesio normos.

Grožio specialisto manieros – jo vizitinė kortelė. Maloni veido išraiška, sugebėjimas kalbėti padeda užmegzti ryšį su klientu ir nieko nekainuoja.

Sugižęs veidas, šalta ir atstumianti, bejausmė mimika – ir klientas niekada nebenorės sugrįžti.

Klientams kelia nepasitikėjimą ir pasibjaurėjimą:

– grožio salonas, šalia kurio durų stovi cigaretes įsikandusios kirpėjos,

– visažistė ar kosmetologė, kurios rankos trenkia dūmais (maistu, nešvara ir pan.), o alsavimas ką tik suvalgytu karbonadu su česnakais.

3. Kalbėjimas

Kiekvienam privalu rinktis žodžius – galvoti ką ir kaip kalba.

Kalba ir žodžiai daug gali pasakyti apie žmogų ir specialistą. Labai svarbus pasakymo pateikimo būdas – ne ką sakome, bet kaip sakome. Vartojami žodžiai atspindi žmogaus žinias ir pažiūras. Svarbu aiškiai pasakoti apie produktus, kodėl siūlote, kokių rezultatų klientas gali laukti. Vengti neapibrėžtos reikšmės žodelių – galbūt, reikėtų, galėtų ir pan. Klientui reikia patarimo ir profesionalios konsultacijos, todėl informacija turi būti įtikinama, žodžiai tikslūs.

Žodžiai apibūdina asmenybę ir profesionalumą. Jie turi būti pozityvūs, sukuriantys malonų nusiteikimą – „Sveiki, kaip šiandien sekasi?“ „Puikiai, o kaip jums?“ ir jokių „Nekaip, blogas oras, atrodo pradedu sirgti?“(niekam tai neįdomu).

Pirmiausia reikia išmokti girdėti, po to klausyti, ką kalba klientas ir tik po to pačiam kalbėti.

Labai svarbi yra grožio specialisto iškalba ir sugebėjimas suregzti taisyklingus sakinius. Jokių „Mmm. nū.nežinau, ko jus pati.šita.norite“. Visažistas turi kalbėti maloniai, bet aiškiai ir suprantamai.

4. Etika

Privalu paisyti savo ar salono, kuriame dirba, etikos kodekso. Tai taisyklės, kurios užtikrina sėkmę ir nusako grožio specialisto elgesį. Specialistas turi atsakingai ir garbingai elgtis savo ir klientų labui. Etikos paisantis specialistas elgiasi teisingai ir garbingai, todėl nesigaili dėl savo poelgių. Jeigu produktas yra niekam tikęs, reikia garbingai tai pripažinti. Visažistas turėtų garbingai prisipažinti, kad neatlieka to ar kito makiažo ir nebandyti teplioti. Nereikėtų tiesiog sakyti: „Aš nemoku“(jokiu būdu negalima taip paprastai paleisti potencialios klientės!), bet pasiūlyti alternatyvą arba ieškoti visų įmanomų sprendimų.

5. Apdairumas

Apdairūs veiksmai suteikia klientui komfortą ir tikrumo jausmą. Specialistas turi būti atidus, klientas turi jaustis patogiai bet kurioje situacijoje. Pvz.: jei klientė nėščia, neverskite jos kabarotis į aukštą kėdę, į kurią įprastai sodinate klientes.

Darant makiažą reikėtų pasirūpinti apdangalu – reikia saugoti klientės drabužius.

Darbo eigoje retkarčiais reikėtų pasiklausti, ar klientė patogiai jaučiasi, ar jai neskauda nugaros(daugumos problema!). Reikia įsivaizduoti save kliento vietoje.

Grožio specialistas niekada neturėtų daryti klientui to, ko pats nenorėtų patirti.

6. Diplomatija

Diplomatija – tai taktas ir jautrumas bendraujant su kitais. Klientai suteikia grožio specialistams išskirtinę teisę liesti jų kūną, plaukus, veidą. Grubus ir tiesmukiškas elgesys kaip mat tą privilegiją gali atimti. Diplomatija neatskiriama profesionalumo dalis. Skoningas humoras tinkamu laiku padeda sušvelninti situaciją.

7. Požiūris

Jei tikime, kad pasiseks, taip ir nutiks. Vidinė jėga daro stebuklus.

Specialistui nedera būti piktam, paniurusiam, įbaugintam, pavydžiam, įskaudintam. Antro kliento visiškai nejaudina prieš tai įvykęs nesusipratimas su pirmuoju klientu, todėl visažistas kiekvieną klientą turi sutikti kaip ilgai lauktą svečią.

Grožio specialistas turi mokėti analizuoti situaciją ir surasti joje ką nors teigiamo, kad ir kokia bloga ji būtų. Teigiamas požiūris yra užkrečiamas. Žmonėms patinka bendrauti su tais, kurie nesiskundžia oru, valdžia ar galvos skausmu. Kiekviena situaciją reikia priimti, kaip gyvenimo faktą ir ieškoti joje teigiamų pusių.

Pozityvus mąstymas daro stebuklus, laimei, jis atbaido viskuo nepatenkintus klientus-niurzglius.

8. Žinios

Tai jėga, profesionalumas, pasiekimai, pajamos ir atsakomybė. Klientai nori žinoti apie naudojamas priemones ir produktus. Specialistas turi pateikti išsamius atsakymus arba bent žinoti, kur jų galima ieškoti ir išaiškinti svarbius dalykus. Negalima sakyti „Aš nežinau“, geriau „Aš pasidomėsiu ir jums paskambinsiu“.

Nėra didesnio atlygio, kai klientė pasako: niekad anksčiau taip gerai neatrodžiau.

9. Paslaugos klientams

Nors galioja taisyklė, kad klientas visada teisus, iš tiesų žinome, kad jis ne visuomet būna teisus, tačiau reikia stengtis ištaisyti situaciją. Yra klientų, kurie ateina kaip bausmė už nepadarytas nuodėmes. Tokiose situacijose svarbiausia bendrauti solidžiai ir profesionaliai.

Atminti: geros žinios plinta greitai, blogos dar greičiau. Geri atsiliepimai- specialistui geriausia reklama, neigiami gali sužlugdyti karjerą.

64 proc. klientų grįžta dėl to, kad specialistas patiko kaip žmogus ir 36 proc. – dėl jo sugebėjimų.

Todėl teisingas sprendimas yra sujungti savo puikias paslaugas su teigiamu požiūriu bei pagarbą keliančiais sugebėjimais.

10. Pagarba

Pagarba – tai dėmesio į kažką kreipimas, kažkuo rūpinimasis ir vertinimas. Jeigu negerbiame savęs, kaip individualybės, sunku rodyti pagarbą ir kitiems. Pagarba žmogui nereiškia, kad tas žmogus būtinai turi patikti. Klientai ne visuomet yra malonūs ir simpatiški. Galima kliento nemėgti, jis gali nepatikti, tačiau reikia gerbti jį patį, jo nuomonę ir individualumą.

Auksinės taisyklės, kurias nesutrikdamas turi išvardinti kiekvienas visažistas ar stilistas, netgi pažadintas naktį:

a. derinti šukuoseną ir makiažą prie žmogaus asmenybės, o ne atvirkščiai.

b. daryti tai, kas tinka klientei, o ne tai, kas patinka pačiam specialistui.

BENDROJI KOSMETOLOGIJA.

Iki 20 metų grožis yra dovana.

Po 30 metų – režimas.

Nuo 40 metų – darbas, kuris apsimoka.

V E I D O O D A

Švari, švelni, stangri oda – kiekvienos moters svajonė. Makiažas atrodo puikiai, atliktas tik ant švarios ir prižiūrėtos odos. Jeigu oda problematiška ar apleista, joks makiažas moters nepagražins.

Oda – labai sudėtingas ir svarbus organas. Ji saugo mūsų organizmą nuo išorinio poveikio: lietaus, vėjo, saulės ir šalčio, dulkių ir mikrobų. Ji kvėpuoja ir palaiko žiemą ir vasarą pastovią temperatūrą. Žmogaus oda labai jautri – joje nerastume vietos, kurioje nebūtų nervinių receptorių. Oda tai tiksliausias prietaisas nustatantis pakitimus išorinėje aplinkoje ir žmogaus organizmo viduje. Su oda turime elgtis atsargiai, ją saugoti ir prižiūrėti. Gera oda- stiprios sveikatos požymis. Bet kokius organizme vykstančius pokyčius atspindi oda. Akys yra sielos , oda – sveikatos veidrodis. Pagrindinis šiuolaikinės kosmetikos uždavinys – rūpintis oda ir jos grožio išsaugojimu. Odą būtina tinkamai valyti, maitinti, saugoti ir stiprinti. Vadinasi, ir makiažas gali atrodyti tobulai tik ant gerai prižiūrėtos odos. Tam reikia nustatyti odos tipą, nes pagal jį pasirenkamos priežiūros ir dekoratyvinės kosmetikos priemonės.

Visažistas turi žinoti odos struktūrą, funkcijas ir tipus.

Oda susideda iš e p i d e r m i o ir d e r m o s.

E p i d e r m i s – išorinis odos sluoksnis, kurį mes matome. Šis sluoksnis saugo organizmą nuo išorinio poveikio ir infekcijų, sulaiko drėgmę.

Jis savo ruožtu susideda iš kelių sluoksnių gyvų ląstelių, kurios padengtos mirusiomis ląstelėmis išorėje ir nuolat augančiomis viduje. Naujos ląstelės nuolat išstumia senesnes į paviršių. Mirusios ląstelės nusisluoksniuoja, atverdamos naują odos sluoksnį, kuris švyti.

Odai reikalingas kraujas ir vanduo. Kraujas patenka ir maitina apatinius gyvųjų ląstelių sluoksnius iš vidaus, o vanduo nuvalo mirusias ląsteles nuo paviršiaus.

Epidermyje yra odos pigmentas, kuris apsprendžia odos spalvą. Prigimtinė odos spalva geriausiai matoma delnuose. Delnų spalva būna rožinė, gelsva arba mišri (gelsvai-rožinė).

PAVEIKSLIUKAI arba nuotraukos delnų.

Epidermio storis varijuoja nuo storo ant kulnų iki plono ant akių vokų.

D e r m a – sluoksnis po epidermiu. Jis susideda iš gyvų ląstelių ir tankaus pluošto, kuris atsako už odos stangrumą, elastingumą ir atsparumą. Ten esantys kraujo indai aprūpina odą gyvybiškai reikalingomis medžiagomis.

Epidermio sužalojimas užgyja labai greitai, dermos žaizdos gyja lėtai ir ilgai, palikdamos randus.

Dermoje yra riebalinės ir prakaito liaukos bei plaukeliai.

Riebalinės liaukos – mažyčiai organai, gaminantys riebalinį sekretą, kuris sutepa odą. Ant odos riebalai patenka per plaukelių folikulus. Jų daugiausia yra kaukolės ir veido srityje – ant nosies, skruostų, smakro ir kaktos, t.y. riebių odos plotelių.

Prakaito liaukos – jų milijonai visame kūno paviršiuje. Jos reguliuoja kūno temperatūrą, kai prakaitas išgaruoja, temperatūra krinta.

Plaukeliai auga iš plaukų folikulų. Palaiko kūno temperatūrą, sulaikydami užstrigusį tarp jų orą.

Odos funkcijos:

-oda, kaip termostatas – sulaiko šilumą arba atšaldo kūną prakaituojant.

-saugo nuo potencialiai žalingo išorės poveikio.

-per odą pasišalina kai kurie šlakai.

-odos dėka mes turime taktilinius pojūčius.

-oda – mūsų nuotaikos indikatorius, rausta, kai mes susijaudiname, blykšta, kai išsigąstame. Ji rodo, kad patiriame stresą.

-oda sugeba pati išsivalyti ir atsinaujinti. Bloga odos būsena signalizuoja apie neteisingą mitybą, stresą, nemigą.

-dar viena odos funkcija – puošiamoji. Graži oda – gamtos dovana.

ODOS TIPAI

Kai prieš save matome makiažo pageidaujančią klientę, pirmiausia į akis krenta jos oda. Prieš gražinimo procedūrą reikia nustatyti odos tipą.

Neturi prasmės brangiausios dekoratyvinės kosmetikos priemonių panaudojimas, jeigu jos netinka konkrečiam odos tipui.

Kaip nustatyti odos tipą?

Priklausomai nuo išsiskiriančio iš riebalinių liaukų sekreto kiekio, oda sąlyginai skirstoma į normalią, sausą, riebią ir kombinuotą. Patarimo geriausia kreiptis į patyrusį specialistą kosmetologą, kuris sudarys odos priežiūros programą.

Egzistuoja eilė požymių, leidžiančių vizualiai nustatyti odos tipą.

Normali oda:

-vienodo atspalvio,

– lygi, stangri, švari ir šviežia

– poros ne didelės

– beveik nepasitaiko defektų (komedonų, kapiliarų ir pan.)

– nejautri muilui ir vandeniui.

– nealergiška kosmetikos priemonėms.

Prieš makiažą patepti lengvu (ne tirštu) drėkinančiu kremu.

Makiažo pagrindo sluoksnis turėtų labai plonas.

Sausa oda:

– atrodo švelni, plona, lygi, matinė

– neteisingai prižiūrima pleiskanoja ir šerpetoja, ypač antakiuose.

– ne elastinga, jaučiamas tempimas

– jautri oro permainoms, saulės spinduliams, centriniam šildymui.

– greitai sensta

– riebalinės liaukos dirba nepakankamai, todėl drėgmė išgaruoja greitai.

Tepti tirštu drėkinančiu kremu, leisti įsigerti ir tik tada tepti makiažo pagrindą.

Riebi oda:

– atrodo stora, grubi, blizganti

– kai kada primena apelsino žievelę

– turi gelsvą atspalvį dėl riebalinių išskyrų pertekliaus

– riebalų perteklius, susimaišęs su odos žvynukais ir dulkėmis , kaupiasi liaukų kiaurymėse – atsiranda juodi taškeliai.

– greitai atsiranda spuogai

– puiki žinia – riebi oda ilgiau išlieka jauna.

– jai reikia ne riebalų, o drėgmės.

Dėmesio: kad ir kokia riebi ir stora atrodo oda, paakiuose ji plona ir švelni.

Prieš makiažą odą reikia patepti kremu riebiai odai, kuris pašalina riebalus, valo poras ir nesausina. Ypač gerai tinka speciali makiažo pagrindo priemonė, reguliuojanti riebalinį procesą (KRYOLAN).

Mišri oda (labiausiai paplitusi):

– riebi kakta, nosis ir smakras

– sausa smilkiniuose, ant skruostų, kaklo, ypač apie akis.

– ją erzina muilas ir vanduo

– kartais pasitaiko, kad T-zona būna sausa, bet riebūs skruostai ir smilkiniai.

Priežiūra kaip sausos ir riebios odos.

Jautri oda:

– turi rausvą atspalvį

– labai lygios tekstūros

– oro permainos ir daugelis kosmetinių priemonių erzina, sukelia paraudimus ir alergines reakcijas

– nosies srityje ir ant skruostų matomi kapiliarai

– ją erzina muilas ir vanduo

Kosmetinės priemonės turi būti labai lengvo ir minkšto poveikio. Būtina drėkinti odą, nes išsausėjimas didina jautrumą. Tinkamiausios yra hipoalerginės priemonės, be aromatinių priedų.

Labai dažnai vizualiai gana sunku nustatyti odos tipą, todėl paprasčiau to pasiklausti klientės. Puiku, jeigu ji žino. Kur kas sudėtingiau, jeigu ji to nežino. Tada verta paklausti keleto klausimų.

Testas

A). Ką jaučiate nupraususi veidą muilu ir vandeniu?

1-tempimą, lyg oda būtų per maža veidui

2-oda lygi, jaučiuosi komfortiškai

3-tam tikrose vietose jaučiu sausumą ir perštėjimą

4-malonu, gana patogu

5-sausumą vienose vietose ir lygumą – kitose.

B). kaip jūsų oda jaučiasi, švarinama makiažo valikliu?

1-visiškai normaliai

2-oda tampa lygi, jaučiuosi patogiai

3-kartais normaliai, kartais oda suerzinama

4-jaučiu odos riebumą

5-kai kuriose vietose jaučiu riebumą, kai kuriose lygumą

C). Kaip atrodo jūsų oda vidury dienos?

1-kai kuriose vietose atsiranda šerpetojimai

2-mano oda šviežia ir sveika

3-kai kur atsiranda šerpetojimai ir paraudimai

4-mano oda blizga

5-mano oda blizga T-zonoje(ant kaktos, nosies ir smakro)

D). Ar dažnai iššoka spuogai?

1-praktiškai jie neatsiranda

2-periodiškai, greičiausiai prieš ir po menstruacijų

3-kartas nuo karto

4-dažnai

5-dažnai T-zonoje

E). Kaip jūsų oda reaguoja į veido tonikus?

1-jaučiu žnaibymą

2-ramiai

3-jaučiu žnaibymą ir niežėjimą

4-jaučiuosi šviežia

5-jaučiu šviežumą vienose vietose ir erzinimą kitose.

F). Kaip jūsų odai patinka maitinantis naktinis kremas?

1-labai malonu

2-malonu

3-kartais malonu, kartais erzina

4-oda tampa labai riebi

5-oda tampa labai riebi T-zonoje, o skruostai jaučiasi normaliai.

Rezultatai

Daugiausia 1 – sausa oda

Daugiausia 2 – normali oda

Daugiausia 3 – jautri oda

Daugiausia 4 – riebi oda

Daugiausia 5 – mišri oda

PROBLEMINĖ ODA

Dažnas specialistas kosmetologas, atlikęs grožio procedūrą, primygtinai rekomenduoja nenaudoti dekoratyvinės kosmetikos priemonių. Ir be reikalo. Geras specialistas žino, kad daugelis kosmetikos gamintojų gamina gydomąsias ir higienines dekoratyvinės kosmetikos priemones.

Kokios turėtų būti dekoratyvinės kosmetikos priemonės?

– Riebiai ir spuoguotai odai tinka skysti ir lengvi toniniai kremai, kurių sudėtyje yra šalavijų, medetkos, ramunėlių, alijošiaus ekstraktų. Jie ramina uždegiminius procesus ir drėkina.

– Nenaudoti riebių, tirštų pagrindų, kurių sudėtyje yra lanolinas ir krakmolas.

– Korektorius sudėtyje turėtų būti priešuždegiminės ir antiseptinės medžiagos.

– Birioje pudroje turėtų būti talko ir cinko oksido(zinc dioxide????????????)

– Dažnai neteisingo gydymo pasekmės – pigmentinės dėmės, randai ir infiltratai turėtų būti maskuojami kamufliažu. Tai tiršta, nelaidi šviesai, vaško konsistencijos priemonė. Jos sudėtyje dažnai būna natūralaus bičių vaško, kuris gali sukelti alergiją.

– Nereikėtų naudoti ryškių skaistalų, jie tik paryškins odos nelygumus.

DEMAKIAŽAS

Reikalingos, servetėles, vatos tamponėliai ir demakiažo priemonės.

– Demakiažas pradedamas nuo lūpų. Lūpų kampus reikia prilaikyti, kad netampytume odos į šalis. Lūpdažis nuvalomas nuo lūpų kampų į centrą.

– Nuvalomas tušas

– Vatos tamponėliais nuvalomi šešėliai – nuo nosies palei antakius link išorinės akies dalies.

– Nuvalomas pagrindas, pudra ir likęs makiažas – nuo skruostų lengvais sukamais judesiais, nuo nosies sparnelių link smilkinių, nuo lūpų kampų link ausų vidurio, pagal masažines linijas. Nosis nuvaloma nuo viršaus sukamais judesiais link galiuko. Aplink lūpas sukamais judesiais. Smakrą – sukamaisiais judesiai nuo dešinės link kairės apatinio žandikaulio pusės.

– Kakta – nuo centro link smilkinių.

Prieš makiažą būtinas drėkinantis kremas, tinkamas odos tipui. Kremas turėtų susigerti į odą. Po to kremo perteklių reikėtų sugerti servetėle.

Reikalavimai demakiažo priemonėms.

1. preparatai neturi erzinti odos ir sukelti alerginių reakcijų, be to jie turi gerai nuvalyti odą.

2. preparatų sudėtyje turi būti naujos kartos paviršiaus aktyvios medžiagos, ypač švelnios ir saugančios, sintetinės ir pusiausintetinės riebalinės kompozicijos, kurios lengvai tirpina makiažą ir paviršiaus užteršimą.

3. sudėtyje neturėtų būti medžiagos, kurios didintų odos pralaidumą arba sudarytų ant odos paviršiaus plėvelę, trukdančią odai kvėpuoti ir sunkiai nusiplaunančią.

4. sudėtyje neturėtų būti aktyvių detergentų, kurie ardo epideminį barjerą. Žalingiausi – sulfonatai. Tipiškas atstovas – natrio laurylsulfonatas(Sodium Laurylsuphonate). Japonijoje ši medžiaga uždrausta naudoti, kadangi kaupiasi vandens telkiniuose ir negailestingai veikia aplinką. Deja, sulfonatai vis dar labai plačiai naudojami, nes pasižymi labai geromis plaunančiomis savybėmis.

Šiuolaikinės demakiažo priemonės – hidrofilinės, panašios į riebų losjoną , kuriame suderintos toniko ir pienelio funkcijos.

Populiarūs švelnūs emulsiniai preparatai, kurių sudėtyje yra sintetinės ir pusiausintetinės riebalinės kompozicijos, emulsiniai vaškai ir šiuolaikiniai emulgatoriai. Hidrofiliniai valikliai gali pakeisti prausimosi gelius ir putas, kuriuos šiuolaikinė odos valymo filosofija įvardino, kaip agresyvius.

Šiuolaikinės demakiažo priemonės:

• Bevandenis valomasis kremas

• Hidrofilinis valiklis, riebalinė demakiažo emulsija

• Valantis pienelis

• Valanti grietinėlė

• Baktericidinė valomoji emulsija

• Valantis kremas

• Putojantis muilo kremas

• Odos valymo gelis be muilo

• Prausimosi gelis(putos)

DEKORATYVINĖS KOSMETIKOS PRIEMONĖS IR INSTRUMENTAI

PRIEMONĖS

Žemiau pateikiamos priemonės makiažo atlikimo eiliškumo tvarka

Paklauskite pardavėjo, kuo skiriasi makiažo bazė nuo pagrindo. Devyni iš dešimties tik patrauks pečiais. Tad ką turi galvoje gamintojai?

MAKIAŽO BAZĖ ( angl. – PRE MAKEUP BASE, pr. – BASE PRIE-MAQUILLAGE) – tai skysti fluidai, tepami prieš pagrindą. Jie padengia veidą plona plėvele, kuri saugo ir išlygina odos spalvą . Gamina „Chanel“, „Make up for ever“, „Max Factor“.

Bazė būna įvairių spalvų ir skirta atšviežinti veido odai:

G e l t o n a dengia violetines dėmes, mėlynus paakius, ratilus po nemiegotos nakties.

Tai permatoma emulsija visiems odos tipams. Sudaro apsauginę plėvelę, kurios dėka makiažas laikosi ilgą laiką.

Ž a l i a – raudonai veido odai, kapiliarams, spuogams dengti.

V i o l e t i n ė dengia pigmentines dėmes. Neutralizuoja gelsvą, žalsvą, blyškią odos spalvą. Suteikia skaidrumo pojūtį.

B a l t a tinka baltaodžiams europiečiams, suvytusiai odai suteikia gaivesnį atspalvį. Galima tepti prieš pagrindą ir ant labai plono pagrindo sluoksnio, taip makiažui suteikiamas skaidrumas.

O r a n ž i n ė labiau tinka tamsesnei odai (pietietėms). Gali būti naudojama tiesiog atšviežinti odą, tuomet pagrindo galima ir netepti.

Ž y d r a – ideali blyškiai, rožinei, dėmėtai odai (šiaurietėms). Sudaro apsauginę plėvelę, makiažas ilgiau laikosi.

R o ž i n ė atskaistina veido odą, papilkėjusią nuo streso.

Korektoriai

Jie žinomi kaip konsileriai, antisernai, kamufliažas, modeljeras. Bendras pavadinimas – KOREKTORIAI (angl. – CORRECTOR – taisytojas). Jie gaminami kelių spalvų – balti, žali, violetiniai, geltoni, oranžiniai, rudi (įvairių odos atspalvių).

Pažvelkime, kuo skiriasi įvairiai vadinami korektoriai.

KONSILERIS(angl. – CONCEALER – maskuotojas) – taip vadinama priemonė, maskuojanti problemines vietas – paakius, patamsėjimus, paraudimus. Tinka ant vokų, kaip šešėlių pagrindai. Būna įvairių atspalvių.

Naudojamas 1-2 tonais šviesenis už pagrindą, bet to paties atspalvio. Pvz.: jei oda turi gelsvo pigmento, pagrindas ir korektorius naudojami taip pat gelsvo atspalvio, o ne rausvo.

• Skystas. Kaip lūpų blizgesys su aplikatoriumi. Tepasi lengvai ir minkštai. Tinka vokų ir paakių maskavimui. Netinka kapiliarams.

Pieštukinis. Gerai slepia dėmes, bet sunkiai retušuojasi. Netinka paakiuose, nes per sunkus.

• Kreminis. Geriausias. Universalus. Gerai dengia dėmes, kapiliarus ir paakius.

Žalias – raudoniems defektams

Violetinis – rudiems ir geltoniems defektams

Geltonas – mėlyniems defektams

• Baktericidinis – skirtas pažeistai ir probleminei odai. Jų sudėtyje yra vaistažolių ekstraktų.

• Antivarikozinis – skirtas mėlynių ir trūkusių kraujagyslių maskavimui.

ANTICERNAS (pr. – CERNE – mėlynumas, ratilai po akimis) – naudojamas maskuoti tik ratilams, patamsėjimams akių kampučiuose, „maišeliams“ po akimis. Pieštukiniai, skysti, stikai, godė(pr. GODET – indelis spalvų maišymui, angl. – CUP.).

KAMUFLIAŽAS( pr. – CAMOUFLAGE – maskuotė) – tai vienu metu ir korektorius ir tonavimo priemonė. Konsistencija tiršta, vaškinė. Pasižymi stipriu maskavimo efektu dėl smulkių šviesą atspindinčių plokštelių. Tinka maskuoti įgimtas dėmes, randus, tatuiruotes. Spalvų gama labai plati – todėl tinka bet kokios spalvos odai – nuo šiaurietiškos iki afrikietiškos. Tepamas drėgna kempinėle arba teptuku ant švarios odos ir tik ant maskuotinų vietų. Yra specialus kamufliažas, dengiantis tatuiruotes, senatvines dėmes, varikozines venas, tuomet naudojamas bespalvis skiediklis. Toks kamufliažas yra atsparus vandeniui, ilgalaikis.

Kamufliažas fasuojamas į godė, briketus arba paletėse.

MODELJERAS (per. – MODELLER – lipdytojas) – pakeičia veido formą ir detales. Naudoja tik profesionalai, kurdami makiažą foto, teatrui, filmui, televizijai. Gaminamas kaip presuota pudra arba kremas. Spalvų gama nuo baltos iki tamsiai rudos.

M a s k a v i m o T e c h n i k a

Maskavimui būtinas atskiras plonas teptukas.

1.raukšlės ant kaktos, kaklo, paakiuose. Paprasčiausia panaudoti specialią priemonę su liftingo efektu, laikinai išlyginančią raukšles. Tačiau, jei jos nėra, tai labai plonu teptuku raukšlės „dugne“ tepti šviesesnį nei oda korektorių. Labai kruopštus ir problematiškas darbas.

2. Patamsėję paakiai (mėlynės) – tinka oranžinis, geltonas, skystas konsileris. Sudėtingas ir kruopštus darbas. Būtina gerai retušuoti. Paakių zonoje dirbama bevardžiu pirštu.

3. Kapiliarai, spuogai, raudonos dėmės – žalias korektorius. Tepti plonu teptuku. Ir tik defekto vietoje. Spuogą maskuojant, tepti tik ant paraudimo, bet ne ant odos.

4. Pigmentinės dėmės, strazdanos, tamsūs randai – labai šviesus korektorius.

Jei strazdanų ar pigmentinių dėmių daug – baltas, violetinis arba žydras korektorius ant viso veido. Strazdanas galima šiek tik paslėpti, parinkus pagrindą šiek tiek šviesesnį nei jų spalva ir tamsesnį nei oda. Tuomet reikėtų tepti ir kaklą. Svarbu, kad veidas neatrodytų kaip kaukė.

5. Šviesūs randai ir baltos dėmės(vitiligo) – tamsus korektorius. Tepama plonu teptuku, neišeinant iš dėmės ribų. Priešingu atveju matysim nešvarų „žemėlapį“.

6. Venos, kraujagyslės ant rankų ir kojų – tirštas oranžinis arba geltonas kamufliažas.

7. Pavargusiam, pilkam veidui – balta bazė.

8. Nuotakoms maskuoti pečius ir nugarą.

9. Ratilai po akimis – skystas, atitinkamo atspalvio konsileris.

10. Maišeliai po akimis – maskuoti pagal šviesos-šešėlio principus Žr... psl.

P A G R I N D A I

Makiažo pasaulyje yra terminas „veido dizainas“, kuris reiškia teisingą pagrindo parinkimą ir tobulą jo dėjimo techniką.

Pagrindai naudojami veido spalvos išlyginimui. Tai fundamentas likusiam makiažui.

Nereikia pagrindu stengtis dengti defektus ir tepti storą sluoksnį, defektams paslėpti yra specialiosios priemonės, kurias minėjome aukščiau.

Jeigu norime atlikti gerą makiažą, turime veidą padengti pagrindu. Jeigu makiažas daromas ant „nuogo“ veido, tai akių šešėliai ir lūpdažis tik paryškina veido nelygumus ir defektus.

Pagrindas turi būti identiškas odos spalvai ir tikti odos tipui(sausai, riebiai,etc.), be to reikia atsižvelgti į odos ypatumus ir situaciją. Kai visažistas tinkamai parenka ir užtepa pagrindą, klientė nesijaučia „užtinkuota“ ir nesušunka, išsigandusi: „Oi kaip matosi raukšlės!“

Kokybiškas ir šviežias makiažo pagrindas kvepia šviežiais grybais. Nekokybiškas pagrindas paprastai stipriai parfumuojamas.

Kartais dozuojant pagrindą matomas vanduo. Jeigu pagrindas, pagamintas vandens pagrindu, toks reiškinys įmanomas, tačiau reikia uostyti ir pasikliauti savo nuojauta, jeigu pagrindas pagamintas riebalų pagrindu, vandens išsiskyrimas rodo, kad pagrindas beviltiškai paseno. Jį reikia išmesti.

K a i p p a r i n k t i p a g r i n d ą ?

Pasirinkimas gali būti 2 būdais:

1. pagal odos tipą, būseną ir makiažo paskirtį – skystas, kreminis, kompaktinis, stikas arba toninis kremas, oil –free, su liftingo efektu ir pan.

Pagrindai dar vadinami gruntu( taip profesionalūs dailininkai vadina pirmą sluoksnį, kurio padengiama drobė) . Visažistai vadina PAGRINDU arba PAGRINDINIU TONU ( angl. – FOUNDATION, pr. – FOND DE TENT)

• Skystas ( pr. – FLUIDE – skystas, tekantis) arba (angl. LIQUID FOUNDATION – skystas pagrindas). Dengia plonu ar vidutiniu sluoksniu. Priklauso nuo firmos ir tirštumo. Lengvai tepasi, sudėtyje yra drėkintojų, todėl tinka sausai odai. Jie gaminami vandens ir riebalų pagrindu.

Tinka klientėms, kurios nesidažo. Padarius makiažą, jos nesijaučia pridažytos. Tepamas kempinėle arba pirštų galiukais.

Sausai odai pagrindas turėtų būti riebalų pagrindu, normaliai – vandens ir riebalų, riebiai – taip vadinamas „oil free“. Vyresnėms moterims reikėtų rinktis pagrindus su liftingo efektu – ANTI-AGEING arba LIFTING FOUNDATION.

• Toniniai kremai. Jie tepami ant dieninio kremo ar bazės ir korektorių. Priklausomai nuo receptūros, jie gali būti drėkinantys arba apsaugantys. Probleminei, spuoguotai odai gaminami su dezinfekuojančiais ir priešuždegiminiais priedais.

Raukšlėtai odai gaminami su vitaminais E ,C ir antioksidantais, kurie apsaugo nuo raukšlių. Lengviausios tekstūros, suteikia lygią, sveiką išvaizdą. Tinka visoms odoms. Drėkina sausą odą, saugo nuo vėjo, saulės ir atšiaurių oro sąlygų. Dažniausia būna su SPF.

Toninius kremus reikia saugoti tamsioje ir vėsioje vietoje. Netinkamas naudoti, jeigu pakito kvapas, konsistencija ar spalva.

Chanel firmos specialistai sukūrė toninį kremą riebaliniu pagrindu, kuris pasižymi riebaus kremo savybėmis(oda jaučiasi komfortiškai, jis lengvai dengia, oda atrodo aksominė) ir matiniu kremu efektu. Jo sudėtyje esantys optiniai pigmentai suteikia odai puikų švytėjimą.

– Kremas – pasta – konsistencija primena pastą. Tirštesnis ir geriau dengia nei fluidas ar toninis kremas. Sunkios tekstūros, sudėtyje yra daugiau drėkinančių medžiagų. Idealus normaliai odai. Bet dažnai jis gaminamas riebiu pagrindu ir sunkiai pasiskirsto. Tepamas drėgna kempinėle. Įpakuotas kaip kompaktinė krempudra.

– Kietas toninis kremas. Konsistencija primena sustingusį vašką. Prancūzai vadina FAR CREME arba FAR GRAS. Kartais naudojamas su mikseriu arba bespalviu skiedikliu, kad makiažas būtų lengvas ir natūralus. Išleidžiamas stiko(25 – 30 mg), godė ar paletės pavidale. Ekonomiškas. Tirštas. Gerai maskuoja. Dengia vidutiniu ir storu sluoksniu. Geriau tinka podiumui, jaunai lygiai odai, scenai. Vengti brandžiai odai.

Patogus naudoti, gerai maskuoja, tačiau tekstūra gana sunki, todėl oda turėtų būti be priekaištų.

• Krempudra arba tonas-pudra. Prancūzai vadina MAQUILLAGE RAPIDE -išvertus reiškia greitas makiažas. Kompaktiška, su veidrodėliu ir kempinėle. Ideali veikliai skubančiai moteriai, kuri negali nešiotis buteliukų ir tūbelių. Tinka riebiai ir normaliai odai. Suteikia odai matinę išvaizdą, kai dengiama sausa kempinėle ir sunkesnę matinę išvaizdą(vakarui), kai dengiama drėgna kempinėle. Tai pagrindo ir pudros derinys. Oda atrodo matinė, švelni, vienodai padengta, tačiau netinka išsausėjusiai ir vyresnei odai. Nereikia birios pudros. Tinka teatrui, kinui, televizijai.

2. pagrindas parenkamas pagal odos spalvą

Visų pirma visažistas turi treniruoti akis, kad atskirtų spalvų niuansus. Visi pagrindai gaminami dviejų spalvų: rausvos ir gelsvos. Skiriasi tik jų intensyvumas ir atspalviai. Rausvi pagrindai dar vadinami BEIGE, gelsvi pagrindai – IVORY. Intensyvumas ir atspalviai atitinkamai turi savo pavadinimus, kuriuos gamintojas sugalvoja pats, pvz.: PALE BEIGE, FAIR IVORY ir pan. Dažnai pagrindai tik sunumeruojami, tuomet visažistas turėtų pasitikėti savo akimis ir nuojauta.

Žmogaus prigimtinė odos spalva kyla iš dviejų spalvų – gelsvos ir rausvos. Tai lengva nustatyti, pažiūrėjus į delnus. Jų oda būna rausva, gelsva arba rausvai gelsva. Atitinkamai parenkama pagrindo spalva – rausva arba gelsva. Kartais abi spalvas reikia sumaišyti. Dažnai klientės intuityviai nori savo prigimtinės spalvos, tačiau nedrįsta naudoti, todėl, kad kažkada kažkoks specialistas įtikino ją kitaip.

SPALVOS INTENSYVUMAS

Pagrindo spalvos intensyvumas turi atitikti odos spalvos intensyvumą. Tikrinti pagal:

– veido odos spalvą ant skruostikaulio ir skruosto, jei kaklo ir veido odos spalvos nesiskiria,

– kaklo spalvą, nes dažnai veido oda yra tamsesnė. Pagrindo užtepti ant žandikaulio ir paskirstyti aukštyn ir žemyn. Pagrindas turi „dingti“.

IŠMINTINGAS PASIRINKIMAS

Renkant pagrindo spalvą dažnai pridaroma daug klaidų. Kaip pasirinkti išmintingai?

– Geriausias yra „išnykstantis“ pagrindas – neturi matytis ribų prie plaukų augimo linijos, šalia ausų ir ant žandikaulio linijos, veidas – ne kaukė. Pagrindas turi „suaugti“ su oda.

– Pagrindas atrodo natūraliai, kai teisingai parenkama spalva – iš geltonų ar rausvų spalvų

– Pagrindas turi būti permatomas – norint teisingai parinkti, reikia natūralaus apšvietimo. Jei renkam parduotuvėje reikia prieiti prie lango. Dirbtinė šviesa iškraipo vaizdą.

3. pagrindas parenkamas pagal odos tipą – sausai, riebiai, normaliai.

– pagrindas sausai odai turi turėti riebalų

– pagrindas riebiai odai paprastumo dėlei žymimas „Oil Free“(reguliuoja riebalų susidarymą)

– pagrindas su blizgančiomis dalelėmis netinka riebiai odai.

– matinis pagrindas tinka visoms odoms

Priemonės, pagrindui užtepti

Kempinėlės pagrindui ir konsileriui paskirstyti, lateksinės, naudojamos drėgnos ir sausos:

– deimanto formos

– apvalios

-trikampės

– kiaušinio formos

Teptukas skystam pagrindui tepti

P U D R A

Sutvirtina pagrindą ir suteikia odai aksominę, matinę išvaizdą. Sugeria riebalus. Ant pudros gerai retušuojasi šešėliai ir skaistalai. Šiuolaikinės pudros sudėtyje beveik visada yra talko. Įvairių pudrų sudėtyje yra komponentai, kurie išsaugo odos drėgmę, saugo nuo saulės spindulių, šalčio ir karščio. Labai populiari pudra, kurios sudėtyje yra atspindinčių šviesą ir spalvą koreguojančių pigmentų. Tokia pudra maksimaliai dengia odos nelygumus.

Kaip nustatyti ar pudra yra tokia nuostabi, kaip tvirtina reklama?

– Gerbiantis save gamintojas neslepia pudros sudėties.

– Krakmolas(ang. Starch) ir lanolinas liudija pasenusią technologiją.

– Geros kokybės pudroje visada yra talkas.

– Joje turi būti koloidinis kaolinas, kuris yra minkštas ir sugeria drėgmę- tokiomis savybėmis pasižymi kalcio ir magnio karbonatai (angl.calcium carbonate, magnesium carbonate).

– Magnio karbonatas gerai dengia odą, sulygina nelygumus. Šis ingredientas suteikia pudrai lengvumo ir birumo.

– Spalvoti pigmentai, pasižymintys šviesos ir spalvos korekcija – mika-titanas su nailono mikrodalelėmis sulygina odos reljefą. Be to jie atspindi šviesą ir sumažina šviesos poveikį – poros atrodo mažesnės, oda lygesnė ir aksominė. Šie pigmentai kompensuoja raudonų, geltonų ir rudų tonų trūkumą, išlygina odos spalvą.

Pudra gaminama dviejų rūšių:

• Biri(angl – LOOSE POWDER; pr. – POUDRES LIBRE). Įvairių spalvų. Skaidri arba „transparent“, reiškia, kad prisitaiko prie odos spalvos. Jeigu spalvota, tai turi atitikti pagrindo spalvą.

• Kompaktinė – presuota(angl. – COMPACT). Patogi nešiotis. Mėgsta “subėgti“, todėl reikia nuolat atnaujinti makiažą. Jos spalvos varijuoja natūraliose odos spalvose (spalvos panašios į odos, tik įvairaus intensyvumo).

Labai populiari spalvotų rutuliukų pudra, kurią 1987 metais pristatė

„GUERLAIN“ firma.

• Bronzinė pudra suteikia šiltą, švytintį,sveiką, natūralų įdegį. Gaminamos su drėkinančiomis, riebalų susidarymą kontroliuojančiomis medžiagomis. Tinka visų tipų ir tonų odoms. Gražiausiai atrodo, kai šia pudra dengiamos tos veido vietos, kurios pirmiausia įdega – nosies nugarėlė, vokai, skruostikauliai, kakta.

Galima sėkmingai naudoti veido korekcijai. Gaminamos blizgančios ir matinės. Matinės korekcijai ir natūraliam įdegiui atlikti, blizgančios – spec. efektams.

Specialiosios pudros

Ekstravagantiška pudra (angl. – STAR POWDER arba SHIMMER POWDER) puikiai atrodo ant odos ir skirta sukurti ypatingą įvaizdį. Kitas šios pudros pavadinimas – IRISAS (pr. – POUDRE IRISE), išvertus reiškia pudra, spindinti visomis vaivorykštės spalvomis.

Suteikia odai subtilų švytėjimą. Derinama su kitomis tekstūromis. Tinka visų tipų odai. Ekonomiška. Tinka tose veido vietose, kurias reikia pabrėžti: akis, skruostikaulius, lūpas.

Šilkinė, prabangi, švytinti biri pudra veidui ir kūnui. Naudoti kaip akių šešėlius arba ant pečių ir dekoltė zonoje.

D ė m e s i o !

• Profesionalūs visažistai naudoja birią pudrą todėl, kad ji smulkiau sumalta nei kompaktinė, ji lygiau padengia veidą ir sunkiau nubyra.

• Bespalvė pudra (angl. – TRANSPARENTE) sutvirtina makiažą, nekeisdama jo spalvos

• Klubiniam, sportiniam, aktorių makiažui tinkama yra vandeniui atspari (angl. – WATERPROOF) pudra

• Veido atšviežinimui pasirenkama natūralios spalvos pudra: šviesi smėlinė, persikinė, švelni rožinė, rožinio smėlio (žr. į savo delnų spalvą)

• Veido korekcijai naudojama spalvota matinė arba blizganti pudra.

Priemonės pudrai panaudoti

– veliūrinė pagalvėlė, sutvirtina pagrindą ir suteikia veidui matinę išvaizdą. Geriausia yra siūta, o ne klijuota, kuri išskalbus greit atsiklijuoja. Nebraukoma odos paviršiumi, bet švelniai baksnojama. Pudros perteklius nubraukiamas dideliu pudros teptuku.

– teptukas – didelis, suplotas, natūralių plaukų, rankų darbo, skirtas paskirstyti birią ar presuotą pudrą. Kotelis turėtų būti padengtas atspariu laku, kuris iškenčia dažną plovimą. Metalo detalė – nikeliuota ir nerūdijanti.

ANTAKIŲ DAŽAI

– Pieštukas turi būti kietas, kad nepripieštų štrichų ant odos. Naudojamas, kai antakiai – reti.

Tikrinti, brėžiant ant riešo – linija turi būti aiški ir neišplaukusi.

Pieštukai gaminami: juodi, tamsiai rudi, šviesiai rudi ir pilki. Jeigu šviesiai rudas, reikėtų žiūrėti, kad nebūtų ryžo atspalvio. Toks tinka tik ryžoms. Jeigu plaukai labai šviesūs, tinka šviesiai peleninis (antakių spalvos PSL.:...........).

– Antakių šešėliai naudojami vietoj pieštuko, kai antakiai tankūs arba ant pieštuko, kai antakiai reti.

Rekomenduojamas teptukas antakiams, turi būti kietesnis, įstrižai kirptas. Spiralinis teptukas skirtas sušukuoti antakių plaukelius reikiama kryptim.

AKIŲ ŠEŠĖLIAI

Kasdieniniam makiažui naudojami sausi šešėliai(angl. – EYE SHADOW, pr. – FAR SEC). Išleidžiami rinkiniuose ir pavieniai.

Reikalavimai akių šešėliams:

• Turi būti smulkiai sumati(smulkiadispersiniai)

• Turi nebyrėti(lengvai pabraukus ant rankos reikėtų nupūsti ir stebėti ar liko spalva)

• Spalva ant odos turėtų atitikti spalvą dėžutėje

• Neturi sukelti alergijos

• Negali oksiduotis, t.y keisti spalvą.

Gaminami kompaktiniai, birūs, kreminiai. Matiniai, perlamutriniai, holografiniai(keičiantys spalvą).

Įprastai akių makiažui naudojama trijų spalvų kombinacija:

– Šviesūs(pvz.: balti, gelsvi) – judančiai voko daliai ir po antakiu

– Vidutinio intensyvumo(pvz.: šviesus rudas) – voko raukšlei pagilinti, patamsinti

– Intensyvūs(pvz.: tamsiai rudas, juodas) – išorinei voko daliai, blakstienų linijai pabrėžti. “Įrėminti“ akį.

Gaminami įvairios tekstūros ir įvairiai pakuojami.

– skysti, kreminiai, fasuojami į indelius su aplikatoriumi. Ant voko paskirstomi pirštų galiukais. Tinka spec efektams ir vakariniam makiažui, kai vokai sausi ir raukšlėti (pr. – FAR GRAS, angl. – OILY COLOUR SHADOWS). Reikia įgūdžių.

– kompaktiniai, birūs. Fasuojami į briketus, godė. Populiariausi. Spalva ant odos turi atitikti spalvą dėžutėje, paviršius turi būti lygus ir aksominis. Pabraukus ant odos ir nupūtus, išlieka. Gumuliukai ir trupiniai – nekokybiškuose šešėliuose. Riebus, blizgantis paviršius signalizuoja, kad šešėlis pasenęs.

– riebių šešėlių ir pudros mišinys. Parduodami kartu su aplikatoriumi. Ilgai išliekantys.

– minkštas kreminis akių kremas. Dažniausiai su perlų pigmentais, ilgalaikis, spalva neblanksta ir neišnyksta. Sudėtyje vitaminai C ir E. Tepti pirštų galiukais tiesiog ir tūtelės.

– šešėlis – pieštukas. Minkštas, riebus, linkęs subėgti į raukšles. Tinka ant judančios voko dalies. Galima paskirstyti pirštų galiukais.

– birūs, švytintys, blizgantys. Gali būti mažuose indeliuose birūs arba “rutulinio dezodoranto” pavidale. Blizgantys pigmentai suteikia intensyvią švytinčią spalvą. Paskirstyti pirštų galiukais atrodo subtiliai.

– švytintys, skaidrūs, vandeniniai šešėliai. Tai naujos revoliucinės technologijos rezultatas. Tepami drėgni, ant vokų greit išdžiūva, sukurdami švytintį, lakinio lygumo paviršių, lygina raukšles. Prieš naudojimą suplakti.

– šešėlių paletės. Populiariausios. Dėžutėse būna tarpusavyje derančios, skirtingo intensyvumo spalvos. Profesionalai naudoja paletes, kuriose būna keliolika ar net keliasdešimt spalvų.

Rekomanduojami teptukai akių vokų šešėliams:

– katės letenėlės. Yra įvairių dydžių. Kuo didesnis, tuo didesniam voko plotui skirtas padengti.

– tiesiai kirptas trumpas teptukas, skirtas tamsiems potėpiams prie pat blakstienų linijos, t.y. pabrėžti akių liniją.

– apvalus, nesuplotas teptukas, skirtas šešėlių retušavimui.

– įstrižai kirstas, minkštas teptukas, skirtas potėpiams ant judančios voko dalies ir piešti plonai linijai aplink akį.

– aplikatorius. Naudojamas intensyvesnei spalvai išgauti. Geriausias – veliūrinis, ne poroloninis. Šešėliai ne tepami, bet lengvais prisilietimais “dedami” ant voko. Tinka tiems šešėliams, kurie yra birūs.

AKIŲ KONTŪRAVIMO PRIEMONĖS

pieštukas pabrėžia akių grožį, keičia formą. Turi būti minkštas, bet ne riebiu pagrindu, lengvai brėžti, lengvai retušuotis. Turi būti nekenksmintas. Visomis visomis savybėmis pasižymi kanalo( KOHL arba KAJAL) pieštukai.

Perkant ant riešo brėžti liniją ir lengvai pirštu patrinti. Jis neturi visiškai nusitrinti arba atvirkščiai pasklisti lyg vaškas.

Rekomenduojamas linijos sklaidytojas, panašus į aplikatorių, tik kietesnis ir apvalus. Retušuoja pieštuko liniją, kuri tampa subtilesnė.

– automatiniai pieštukai. Riebesni, naudojami atbunka ir piešia storą blakstienų liniją. Kitoje kokybiško pieštuko pusėje paprastai būna „drožtukas“ – šerdelės smailintojas.



– skystas akių kontūro pravedimas( angl. – EYE LINER – akies linija).

flomasterio pavidalo flakonėliuose

Dar kitaip vadinami – EYE DESIGNER, QUICK LINER, FINE LINER, AQUA LINER.

– Birūs(kompaktiniai), fasuojami į blokelius ir tepami drėgnu, plonu teptuku.

– riebus laineris. Tepasi švelniai, lengvai ir labai greit išdžiūna. Ilgai išlieka. Tepamas plonu kietesniu teptuku. Galima retušuoti, norint išgauti subtilesnę liniją, arba brėžti konkrečią aiškią liniją.

Kontūras tinka vakariniam makiažui ir tik ant viršutinių blakstienų. Linija turi būti nubrėžta lygi ir subtili, be sutrūkinėjimų. Tinka lygiam, stangriam vokui.

Rekomenduojami teptukai:

-skystam pravedimui

– biriam(kompaktiniam) arba skystam pravedimui

– kai skystam pravedimui naudojami akių šešėliai

TUŠAS

Kokybiškas tušas (angl. – MASCARA) skirtas dažyti ir ilginti blakstienas.

Jis negali :

– dirginti vokų,

– dirginti akių gleivinės,

– suklijuoti blakstienų

– dažyti gumuliukais

– byrėti ir tepti paakių odą(jei oda nebuvo prieš dažymą patepta kremu).

Skirstomas į paprastą ir atsparų vandeniui.

Atsparus vandeniui tušas naudojamas tik tuo atveju, kai klientė eina ten, kur gali būti drėgna – pirtį, baseiną, lietingu oru arba nuotakai ar jos mamai – jos gali pravirkti.

Riečiančio, ilginančio, tankinančio tušo sudėtyje yra maži nailono ir viskozės pluošteliai. Polimerų plėvelė tušuose leidžia padengti blakstienas lygiu sluoksniu. Į tušo sudėtį įeina proteinas, kuris sutvirtina.

NON IRRITANT MASCARA – jautriom akim, nedirginantis akių gleivinės tušas.

MULTIPROTECTEUR MASCARA – plataus poveikio spektro tušas.

Kasdienai – juodas, rudas, pilkas. Spalvoti progoms ir jaunimui.

Šiuolaikinis tušas atitinka visus nūdienos reikalavimus: greit nuplaunamas, ilgalaikis, lengvai nudažo blakstienas. Trumpai tariant, šeimininkei nesukelia papildomų rūpesčių.

Tušas skirstomas į keletą tipų – ilginantis, storinantis, atsparus vandeniui ir gydomasis. Todėl iškyla sunkumų pasirenkant.

Kriterijai:

– tušo flakonėlis neturi būti figūrinis, nes šepetėlis nepasieks tirštos masės, „prilipusios“ prie sienelių. Geriausias flakonėlis – cilindro formos.

– didelę reikšmę turi ir šepetėlis. Jis būna tiesus, lenktas, išgaubtas, siaurėjantis.

Svarbu, kad plaukeliai nebūtų labai tankūs ir trumpi, nes tuomet dažai tepsis netolygiai, be to susiklijuos blakstienos.

– tušo konsistencija turėtų būti nei per tiršta, nei per skysta.

Kaip patikrinti?

Šepetėliu horizontaliai pabraukti ant riešo – pėdsakas turėtų būti lygus, be gumulėlių, neišplaukęs ir nenutrūkstamai tęstis ne mažiau 1 cm. Tušas ir šepetėlis yra kokybiškas, jeigu ant potėpio matomas kiekvieno plaukelio paliktas takelis. Tos plonytės linijos turi nenutrūkti ir nesusikirsti.

Ilginantis tušas

Sudėtyje specialūs mikropluoštai, kurie „pratęsia“ kiekvieną plaukelį. Reikėtų dažyti du kartus, pirmą kartą nudažius blakstienas reikia palaukti 2 min. , kad išdžiūtų, ir tepti antrą sluoksnį. Vienas populiariausių tušų – Maybelline Wonder Curl, kuris ne tik ilgina, bet ir užriečia blakstienas.

Oriflame Giordani Gold tušo sudėtyje yra provitaminas B5, kuris labai naudingas plaukeliams. Tinka moterims, kurių blakstienos trumpos ir neišraiškingos.

Cristian Dior Fascination – labai efektingai ilginantis tušas. Jo sudėtyje yra šikverpio kokono proteinas, saugantis blakstienas nuo perdžiuvimo. Šis tušas nebyra ir netepa odos ištisą dieną. Trūkumas – didelė kaina.

Storinantis tušas

Bendras pavadinimas VOLUME. Sudėtyje yra vaškai ir parafinai, kurie tirštu sluoksniu apvelka kiekvieną blakstieną.

Populiarus Oriflame Volume Maximising Mascara tušas, kurio sudėtyje yra bičių ir karnaubos vaškas, pantenolis ir vitaminas E. Tokia formulė lemia blakstienų storį ir priežiūrą.

Pasiteisino ir Max Factor 2000 Calories tušas. Pabrėžia kiekvieną plaukelį, nesulimpa ir netrupa. Trūkumas – labai sunkiai nuplaunamas.

L‘Oreal Intensifique tuše yra „silicon – gliss“ kompleksas, kuris suteikia blakstienoms lygumą ir šilko išvaizdą. Be to šis tušas fiksuoja blakstienų užsirietimą, kuris formuojamas specialiai išlenktu šepetėliu.

Vandeniui atsparus tušas

Skirstomas į:

– atsparų drėgmei – MOISTUREPROOF – nebijo drėgmės ir vandens. Tinka, einant į baseiną ir sauną.

– Atsparų tik vandeniui – WATERPOOF. Nebijo vandens – gėlo, sūraus, chloruoto.

Sudėtyje yra sintetiniai polimerai, kurie nudažius blakstienas akimirksniu sustingsta, apgaubdami blakstieną nepralaidžiu vandeniui apvalkalu. Tokiomis savybėmis pasižymi Lumene Absolute Waterproof.

Oriflame Lash Advanced Waterproof Mascara tuše yra ricinos aliejaus, kuris maitina blakstienas.

Elitinis Cristian Dior Eqite tušas atsparus ne tik drėgmei, vandeniui, bet ir nardymui.

Tušas alergiškoms akims

Tušo netoleravimas apsireiškia vokų pabrinkimu, kankinančiu niežėjimu ir ašarojimu. Kartais šie simptomai reiškiasi keletą dienų bei suteikia daugybę rūpesčių ir nepatogumų. Moteris ima bijoti dekoratyvinės kosmetikos.

Alergiškoms moterims gaminamas tušas SENSITIVE, tai reiškia, kad jo sudėtyje nėra kvapiųjų medžiagų, kurios dažniausiai ir sukelia hiperjautrumo reakcijas. Tačiau netgi ir tokį tušą reikia tikrinti – tiesiog patepti nematomoje ausies spenelio pusėje. Jeigu po kelių valandų oda toje vietoje paraus ir ims perštėti, reiškia tušas netinka.

Manoma, kad kokybiškiausias hipoalergiškas tušas – Lierac Diopti Control. Jo sudėtyje yra antibakteriniai priedai, jo pH atitinka ašarų pH, tai sumažina alergijos riziką. Tinka moterims, nešiojančioms kontaktinius lęšius.

Jautrioms akims tinka CoverGirl Triple Mascara tušas – riečia ir storina blakstienas, tinka klientės su kontaktiniais lęšiais.

Bespalvis tušas

Skirtas pažeistoms ir silpnoms blakstienoms. Tai vitaminų, keratino, pantenolio, augalinių ekstraktų koncentratas. Želė pavidalo. Nebūtina nuplauti nakčiai.

Gamina Margaret Astor, Oriflame, Max Factor, Manhatan. Alergiškoms moterims rekomenduojamas tušas pažymėtas žodžiu „sensitive“.

Reikalavimai kokybiškam tušui

– lengvai ir tolygiai nudažyti blakstienas, nesulipinti jų. Tuše negali būti gumulėlių.

(Dėmesio! Atsukus tušo flakonėlį, negalima greitais judesiais plakti. Net brangiausias ir kokybiškiausias tušas neatlaikys tokio elgesio – tokiu tušu nudažytos blakstienos atrodo, kaip musės kojos. Plakamas tušas greičiau išdžiūva dėl patekusių vidun oro burbuliukų.).

– turi džiūti tiek laiko, kad moteris spėtų tolygiai nudažyti blakstienas ir suteikti joms norimą formą.

– turi būti pakankamai atsparus, netepti vokų odos ir nebyrėti.

– negali apsunkinti ir kietinti blakstienų

– turi maitinti, stiprinti, saugoti blakstienas

– turi būti lengvai nuplaunamas makiažo nuėmimo priemonėmis

– nesukelti alergijos ir neerzinti

Tušo šepetėliai

Tai svarbesnis elementas, nei tušo sudėties formulė. Daugelis gamintojų patentuoja šepetėlių formas, o ne tušo formules.

Idealus tušas. Kreminis tušas +minkštas lankstus šepetėlis = natūralios, puikiai atrodančios blakstienos

Matinantis, ilginantis tušas. Tušas + tankus konuso pavidalo šepetėlis = elastingos, prižiūrėtos blakstienos.

Storinantis tušas. Intensyvus tušas + didelis bukas šepetėlis = tankios, gražiai užriestos, ilgos blakstienos.

DIRBTINĖS BLAKSTIENOS

Pirmasis išrado visažistas Max Factor (1919 m.).

Sceninės, dekoratyvinės ir kasdieninės.

Parduodamos ištisinės, juostelės ir kuokšteliai.

Yra skirtos viršutiniam ir apatiniam vokui.

Gaminamos iš natūralių žmogaus plaukų, vinilo ir paukščių plunksnų.

Natūralių žmogaus plaukų blakstienos atrodo natūraliai.

Tokios blakstienos klijuojamos ant apatinio voko.

Vinilo blakstienos

Paukščių plunksnų blakstienos

Blakstienos, klijuojamos išoriniame voko kampe

Blakstienos specialiesiems efektams (teatrinės, šou, karnavalo)

Blakstienų kuokšteliai gaminami įvairaus ilgio. Dažniausiai juodos ir rudos spalvų. Klijuojamos tarp natūralių blakstienų, atrodo natūraliai.

Dirbtinės blakstienos visada atrodo labai efektingai.

Klijavimas

Bendri nurodymai

– Dirbtinės blakstienos klijuojamos, prieš arba po akių makiažo.

– nuo pagrindo nuimti pincetu labai atsargiai, kad nesugadintume juostelės.

– Šiuolaikinės blakstienos jau parduodamos lipnios, todėl lengvai prilimpa prie voko, jeigu vokas yra švarus ir sausas. Jeigu padarytas makiažas, dirbtinių blakstienų juostelė papildomai patepama klijais.

– prieš klijavimą, reikia pamatuoti blakstienas ir jeigu reikia apkirpti ir išlyginti.

– Negalima klijų tepti tiesiogiai ant voko, jie erzina akių gleivinę.

Žingsniai:

1. Reikia nuspręsti, kokio efekto siekiama. Ištisinės blakstienos suteikia makiažui dramos ir labiau tinka vakarui. Elegantišką ir subtilų žvilgsnį sukurs blakstienos, pritaikytos išoriniam akies kampui.

2. Parenkama spalva, atitinkanti progą. Vakarui tinka juodos( arba rudos, jeigu klientė yra natūrali blondinė). Dieną labiau tiks rudos arba šviesiai rudos.

3. Pamatuoti jų ilgį. Ištisinės blakstienos turėtų atitikti natūralią blakstienų liniją. Jei reikia, patrumpinama manikiūro žirklutėmis.

4. Būtina nuvalyti akis, pašalinti makiažo likučius.

5. Blakstienas laikyti rankoje ir užtepti labai ploną klijų(angl.GLUE arba ADHESIVE) sluoksnį ant juostelės. Svarbu, kad klijai patektų ant juostelės kraštelių, nes tai sudėtingiausiai priklijuojamos dirbtinių blakstienų vietos.

6. Dėti blakstienas kuo arčiau natūralios blakstienų linijos, sekti natūralų akies išlinkimą. Išoriniame akies kampe blakstienos truputį pakeliamos.

7. Taisyti blakstienas galima pirštais, pincetu arba dantų krapštuku.

8. Priklijavus blakstienas, nuspręsti, kokio akių makiažo reikėtų. Stebėti, kokį dramatizmą sukūrė dirbtinės blakstienos.

9. Dažnai dirbtinės blakstienos klijuojamos, atlikus akių makiažą. Tuomet reikia laineriu arba pieštuku pakoreguoti linijas.

10. Blaksienos nuimamos labai atsargiai, neplėšiant, naudojant specialų valiklį (angl. REMOVER).

11. Blakstienos plaunamos stikliniame inde, užpylus valiklio, kad nutirptų dažai ir klijai.

Kokybiški blakstienų klijai gaminami kaučiuko pagrindu. Dažniausiai jie būna baltos, gelsvos spalvos. Kai kurios firmos gamina juodus.

Padauginus klijų, ant voko susiformuoja klijų “žvyneliai”, kurie atrodo labai neestetiškai.

LŪPŲ PIEŠTUKAI

Pabrėžia ir koreguoja formą, neleidžia lūpdažiui išplaukti

Tikrinti ant riešo. Neturi būti minkštas ir riebus, spalva turi idealiai sutapti su lūpdažio spalva.

Gaminami taip vadinami kajalo pieštukai(geriausi) ir laineriai – išsukami, riebesni, minkštesni.

Kokybiški kajalo pieštukai būna mediniai.

Pieštukų panaudojimas:

– išryškina lūpų kontūrą

– išryškina lūpų dažų spalvą, kai pieštuku nuspalvinamos visos lūpos, be to lūpdažiai ilgiau laikosi

– kontūras neleidžia „išplaukti“ lūpų dažams

– optiškai padidina arba sumažina lūpas

– koreguoja lūpų formą.

Pieštuko retušavimo priemonė

Pieštukų priežiūros priemonė – drožtukas. Pieštuką reikia nudrožti prieš kiekvieną panaudojimą. Drožti reikia klientės akivaizdoje.

LŪPDAŽIAI

Pati populiariausia dekoratyvinės kosmetikos priemonė.

Kokybiški šiuolaikiniai lūpdažiai turi drėkinti, saugoti lūpas nuo oro permainų, minkštinti, lyginti, lengvai teptis, suteikti natūralaus blizgesio, išlaikyti spalvą, pasižymėti antiseptinėm savybėms, maloniai kvepėti. Pagrindiniai lūpų dažų komponentai – tai kieti ir pusiau kieti vaškai: bičių, karnaubos, kandelilio. Bičių ir karnaubos vaškai atsako už lūpų dažų konsistenciją, kandelilis suteikia blizgesio.

Visada reikėtų atkreipti dėmesį į lūpų dažų sudėtį:

• natūralus medus, erškėtuogių, migdolų ar orchidėjų aliejai drėkina.

• Alantoinas mažina uždegimus, minkština ir drėkina.

• Lanolino ir norkos riebalai – minkštinantys ir suteikiantys blizgesio komponentai.

• SPF filtrai saugo nuo UV spindulių ir raukšlių susidarymo.

• Ricinos ir aromatiniai aliejai suteikia blizgesio ir palengvina tepumą.

Lūpų dažai yra

– gydomieji-higieniniai – bespalviai, bekvapiai, skirti profilaktikai, drėkinimui ir nusluoksniavimui.

– ir dekoratyviniai – spalvoti, kvapūs. Gaminami lūpų dažai su gydomuoju efektu. Sudėtyje papildomai yra biologiškai aktyvūs komponentai: vitaminai A, E, augalų ekstraktai.

90- aisiais pasirodė atsparūs lūpų dažai, kurių sudėtyje yra ypatingi polimerai, ant lūpų sutvirtinantys dažus. Geri atsparūs lūpų dažai išlieka ant lūpų apie 6 val.

Kaip atskirti falsifikatą nuo originalo?

Falsifikato įpakavimas nekokybiškas – pigus, plastmasinis, apibraižytas. Patys dažai nevienalytės spalvos, su pašaliniais intarpais ir gumulėliais, ant jų iššoka riebalų ar drėgmės lašeliai, ryškiai parfumuoti.

Aukštos kokybės lūpų dažai ne itin minkšti, nes kitaip išlauks ties kontūru, ir ne itin kieti – toks dažas braižys lūpas ir netolygiai jas nudažys. Pats lūpų pieštukas – lygus, vienalytės konsistencijos, ant jo nėra drėgmės ir riebalų lašiukų, malonaus skonio ir neįkyraus kvapo.

Klinikiniai tyrimai parodė, kad iš 6 atsparių lūpų dažų pavyzdžių, geriausiais rodikliais pasižymi L‘Oreal Rouge Captif. Max Factor lūpdažiai laikosi ant lūpų 2 val. mažiau nei kitų firmų lūpdažiai. Blogiausi rodikliai – Bio Prima lūpų dažai, kurie tokie sausi, kad net sunkiai tepasi ant lūpų.

Tradicinių lūpų dažų grupėje aukščiausio įvertinimo sulaukė Lumene, Pupa ir Shansu, žemiausio Bell ir Dermacol Blue For You.

Lūpų dažai gaminami įvairiausios tekstūros ir įpakavimo

1. Tradiciniai. Populiariausi.

Perlamutriniai, blizgantys – natūraliam ir skaidriam makiažui.

Atlasiniai – klasikiniam ir natūraliam

Matiniai – sodriam ir prabangiam.

Kreminiai turi daug riebalų. Juos išsukus, kartais matosi riebalų lašeliai.

Atsparūs – laikosi labai ilgai ir nesijaučia ant lūpų

Matiniai netinka sausoms lūpoms

Perlamutriniai pasižymi sintetiniu blizgesiu ir linkę subėgti į raukšles bei įtrūkimus.

2. Kreminiai, skysti. Fasuojami į flakonėlius su aplikatoriumi

Lengvai tepami ir greitai džiūna. Rezultatas – gražios, lygios ir švelnios lūpos. Sėkmingai derinamas su kitais lūpų dažais ar blizgesiu. Sudėtyje nėra salicilato.

3. Kompaktiniai birūs. Ilgai išliekantys. Netinka sausoms ir suskilusioms lūpoms.

4. Chameleonai. Tepami kaip pagrindas, keičiantis, sodrinantis, gilinantis lūpų dažų spalvą.

Raudonas/alyvinis chameleonas lūpdažio spalvą sušildo, bet sunkina ir gilina. Gali išryškinti visus raudonus atspalvius odoje.

Geltonas/oranžinis chameleonas spalvą sušildo ir suminkština. Gerai atrodo ant šiltų atspalvių odos, tačiau pilkšvai odai suteikia žaliai mėlyną atspalvį. Per daug oranžinės spalvos suteikia odai pilkos pavargusios odos išvaizdą.

Žalias/ mėlynas chameleonas suteikia lūpdažiui dramatiškumo ir gilumo. Tinka fluorescenciniame apšvietime.

Sidabrinis/pilkas chameleonas suteikia švytėjimo, minkštumo, gilumo, lengvumo lūpų dažams. Padauginus, gali išryškėti ratilai aplink akis.

Dėmesio!

Jeigu nepatinka veido odos spalvos(ratilai aplink akis, raudonumas ir pan.), nereikėtų kopijuoti tokių pačių spalvų lūpdažiuose. Tai tas pats, kaip dėvėti raudoną suknelę smarkiai įdegus saulėje.

5. Lūpų dažų paletės. Dažniausiai naudoja profesionalūs visažistai. Paletėje būna iki 16 atspalvių.

LŪPŲ BLIZGESYS

Spalvotas ir nespalvotas. Tepamas ant lūpdažio ar tiesiog ant lūpų. Suteikia lūpoms gyvybingumo, natūralumo ir putlumo. Linkęs subėgti į raukšles, todėl nerekomenduojamas vyresnei moteriai.

Fasuojami į flakonėlius su aplikatoriumi, plastikinius godė formos indelius arba tuteles.

Drėkina ir minkština lūpas. Lūpos atrodo sveikesnės ir atrodo švelnesnės. Tepami ant lūpdažio paryškina jo spalvą, suteikia švytėjimo ir blizgesio. Gaminami ilgai išliekantys blizgesiai.

Lūpų blizgesys ir pieštukas viename pritaikytas apvesti ir dažyti lūpas, kartu suteikiant joms švytėjimo.

Teptukai tepti lūpų dažus ir blizgesį

SKAISTALAI

Angl. – POWDER BLUSH, GEL BLUSH, CREAMY BLUSH ir pan.

Pagyvina, koreguoja, pabrėžia veido formą.

Tai vienas iš sunkiausiai piešiamų makiažo elementų. Negali matytis aiškios ribos, veidas turi atrodyti sveikai ir gaiviai. Neteisinga spalva viską sugadina.

Skaistalais galima pabrėžti skruostikaulius, kaktą ar smakrą.

Skaistalai turi sutapti su lūpų dažų spalva ( lūpdažis derinamas prie drabužio).

Skaistalų tekstūra

Būtina atsižvelgti į odą(sausa, riebi ar normali).

1. Kompaktiniai – pudros pavidalo – favoritas. Geriausias visoms odoms, atrodo natūraliai. Geriausi matiniai natūralių ir persikinio atspalvių skaistalai. Akcentuoti skruostikaulius, kaktikaulius ir nosies šnerves. Tepti skaistalų teptuku (suapvalintas arba nukirstas įstrižai). Dedami ant pudros, taip jie geriau pasiskirsto. Tepti palei skruostikaulio kraštą į viršų, ant kaktikaulių, bet ne iki plaukų. Šiek tiek ant smakro, horizontaliai per antakius viso veido subalansavimui. Vengti ryškiai rožinių ir oranžinių – jie šou ir podiumui.

2. Kreminiai – normaliai iki sausos odos. Spalva intensyvesnė nei kompaktinių. Sunkiau paskirstyti. Geriausi vakarui, žvakių šviesoje. Sudėtyje yra drėkiklių ir /ar aliejų, kurių dėka skaistalai ilgiau išlieka ant veido. Juos galima naudoti, kaip pagrindą kompaktiniams skaistalams, pastarieji geriau laikosi. Tepti pirštais, 3 maži taškeliai ant skruostikaulių ir tepti link smilkinių. Taškas ant smakro – balansui. Netinka veidui, ant kurio matomas pūkelis.

3. Skysti, gelio pavidalo – laikosi puikiausiai. Daugelis jų yra oil –free ir tinka riebiai odai. Jie yra atsparūs vandeniui. Tepti pirštų galiukais ar kampinėle. Lašas ant pirštų, pataškuoti skruostikaulius ir retušuoti link smilkinių. Taškas ant smakro – balansui.

4. Skruostų pieštukai – netinka riebiai odai, nes jų sudėtyje yra daug drėkiklių ir riebalų, kad būtų minkšti ir lengvai dengtųsi. Tepamas brūkšnys ir retušuojamas pirštais. 2-3 brūkšniai ant skruostikaulių ir retušuoti link smilkinių. Taškas ant smakro balansui. Gali būti blizgantys, suteikia švytėjimo veidui, kūnui, rankoms, dekoltė.

5. Bronzantai – skysti, kompaktiniai, geliai ir kremai. Sukuria įdegio efektą. Dėti ant iškiliausių veido vietų, tiksliai ten, kur oda greičiausiai natūraliai įdega, t.y. ant skruostikaulių viršutinės dalies, skruostų obuoliukų viršutinės dalies, kaktoje virš antakių, nosies nugarėlės, viršutinių vokų, smakro. Spalvos nuo šviesių iki tamsių. Veidui skaistinti naudojami šviesiausios spalvos bronzantai. Geriausi – neblizgantys, negelsvi ir nepilkšvi.

Populiariausi teptukai skaistalams

SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS

Akių šešėlių pagrindas (angl. EYE SHADOW BASE) – užtikrina šešėlių patvarumą, išlaiko spalvą ilgą laiką. Šešėliai nesubėga į raukšles ir nenusitrina.

Panaudojimas: nedidelis kiekis pirštu tepamas ant viršutinio voko, leidžiama susigerti, po to tepamas pagrindas, pudra ir šešėliai.

Veido pagrindo pamušalas (angl. UNDER BASE) – reguliuoja riebalų ir prakaito susidarymą ant odos. Užtikrina pagrindo patvarumą ilgą laiką. Labai skystas, baltos spalvos fluidas.

Panaudojimas: delnu tepamas ant veido odos pagal masažines linijas (oda turėtų būti patepta tinkamu kremu, jo perteklius pašalintas!), leidžiama susigerti, po to tepamas pagrindas.

Lūpų dažų fiksatorius (angl. LIP FIX, LIP FIXER, LIP LACQUER) – sutvirtina lūpų dažus ir kontūrą. Spalva išlieka ilgesnį laiką.

Panaudojimas: tepamas teptuku ant lūpų kontūro ir lūpų.

Gamintojai: MAKE UP FOR EVER, KRYOLAN, BEAUTY FOR ALL SEASONS

INSTRUMENTAI

Makiažo teptukai

Pats patogiausias įrankis. Profesionalios firmos siūlo teptukus(angl. – BRUSHES, pr. – PINCEAUX) , pagamintus rankomis pagal senovinę technologiją. Manoma, kad geriausi teptukai lūpoms ir akims yra iš kiaunės plaukelių. Ypač vertinami teptukai iš KOLONOKO ( Sibirietiška žebenkštis). Ant profesionalių teptukų būna pažymėta „KOLINSKI“, kas atitinka „KIAUNĖ“ ir „MARTRE“ – „KOLONOKAS arba žebenkštis“. Tokie teptukai labai minkšti ir tamprūs.

Teptukus skaistalams ir pudrai gamina iš ožkų vilnos arba maišo įvairių gyvūnų plaukus. Pvz., firmos „MAKE UP FOR EVER“ teptukai gaminami iš jaučio, ponio ir nutrijos plaukų.

Minkšti ir švelnūs pilki voveraitės plaukai naudojami birios pudros teptukams.

Iš laukinės Indijos ožkos plaukų gaminami teptukai kūno tapybai (BODYART). Jie nebijo karšto vandens ir muilo, todėl patogūs dirbti su neriebiais dažais, pvz, akvarele. Visi teptukai plaunami ir dezinfekuojami specialiu skysčiu.

Teptukų formos priklauso nuo paskirties ir vadinamos – „kare“, „katės liežuvėliu“, „nukirsta“, „apvali“ ir kt.

Gero teptuko savybės:

• plaukeliai labai gerai pritvirtinti. Jeigu timptelėjus už plaukelių tarp pirštų lieka bent vienas plaukas, tokio teptuko nereikėtų pirkti,

• plaukeliai apvyniojami metaline plokštele ir gerai suspaudžiami

• jeigu metalas padengtas nikeliu, aliuminiu ar paauksuotas – nerūdys dažnai plaunamas,

• medinis kotelis turi būti padengtas laku, atspariu vandeniui,

• brangus, bet ilgai tarnaujantis,

• gerais teptukais atliktas makiažas yra nepriekaištingas.

Kiekvieno dydžio teptukas turi savo numerį.

1. Pudrai. Didžiausias. Turi būti minkštas ir glotnus. Pagrindas suplotas arba apvalus.

2. Presuotai pudrai. Didelis plokščias iš tampraus plauko(nutrijos, ponio, enoto).

3. Skaistalams. Jie pagyvina ir koreguoja veido formą. Suapvalintas, šonuose plaukeliai trumpesni, centre ilgesni. Suplotas. Pagrindinė forma – „Katės liežuvėlis“. Piešia konkretesnę liniją.

4. Skaistalų retušavimui. Didesnis, apvalus, plaukeliai vienodo ilgio. Retušuoja ir suminkština spalvų perėjimus. Jis turi būti visuomet švarus, nes skirtas retušavimui.

5. Šešėliams. Pagrindinė forma – „katės liežuvėlis“. Skirtingoms spalvoms atskiri teptukai. Suploti, suapvalinti, tam kad spalva pasiskirstytų tolygiai. Įvairių dydžių. Didesni – didesniam plotui dengti, maži atskirų voko vietų tonavimui. Geriausi sabalo. Pats mažiausias turi būti minkštas, bet tankus, skirtas piešti liniją prie pat blakstienų (ypač, kai naudojami šešėliai vietoj kontūrinio pieštuko).

6. Šešėlių retušavimui. Plokščias, tiesus. Turi būti visuomet švarus. Netinka šešėliams, nes yra tiesus, matoma aiški linija potėpio kraštuose. Gali suardyti sausą šešėlį.

7. Aplikatorius. Ilgas kotelis su maža veliūro arba porolono pagalvėle. Įvairių formų: apvalus, širdelės formos, pailgintas. Naudojamas intensyviems šešėlių potėpiams išgauti. Reikėtų ne braukyti, bet „dėti“, švelniai prispaudžiant ant voko.

8. Skystam pravedimui. Gali būti apvalus skystam kontūrui ir plokščias sausam pravedimui. Galiukas aštrus. Sabalo plauko. Galim įsigyti dailininkų parduotuvėse.

9. Antakiams. Kietas, plokščias, įstrižai nukirstas – kietiems antakių plaukeliams, minkštas ir natūralus – ploniems.

10. Spiralinis. Antakiams formuoti arba tušui tepti.

11. Šukutės su šepetėliu. Šukutės blakstienoms sušukuoti, šepetėlis antakiams.

12. Lūpoms. Plonas, plokščias. Įvairaus dydžio, geriau mažesni, nes patogiau nubrėžti kontūrą.

13. Maskuotojams. Mažas. Svarbu paslėpti defektą, bet ne odą aplink jį.

14. Vėduoklinis. Nubraukti pudros perteklių paakiuose ir nubyrėjusius šešėlius

Sintetinių ir natūralių teptukų skirtumas

Sintetiniai būna spalvoti, simpatiškose pakuotėse ir tinka kaip vonios aksesuaras. Vienintelis jų privalumas yra maža kaina.

Sintetiniai:

• ardo šešėlius ir kompaktines pudras(šios virsta dulkėmis),

• plaukeliai paprastai stirkso į visas puses,

• per ilgi ir per minkšti arba, atvirkščiai, per kieti,

• tepa nevienodais potėpiais,

• forma neatitinka paskirties,

• makiažas atrodo nešvarus,

• dažnai naudojami ir tinkamai valomi greit suyra,

Natūralūs:

• minkšti,

• glotnūs,

• labai kruopščiai pakirpti,

• forma atitinka paskirtį,

• dažnai naudojami ir tinkamai valomi yra ilgalaikiai.

Kaip prižiūrėti teptukus?

Jei jie yra skirti asmeniniam naudojimui, reikėtų plauti bent 2 kartus per mėnesį.

Profesionalai kiekvienai klientei turėtų naudoti švarius teptukus. Ypač lūpoms ir maskuotojams. Plauti vandenius ir kokybišku muilu ar šampūnu, atsargiai, išlaikant jų formą, kad nepasklistų plaukeliai į įvairias puses. Gerai išskalauti, nuspausti ir džiovinti ant rankšluosčio gulsčius.

Yra specialūs mišiniai teptukams plauti. Pakanka teptuką nusausinti servetėle, jis greit išdžiūna, todėl po kelių minučių juo vėl galima naudotis.

T E P T U K A I IR J Ų P A S K I R T I S

Teptukas korektoriams

Sintetinis. Naudojamas dengti patamsėjusius paakius, išorinius vokų kampus, zoną aplink nosį ir kitiems defektams

Teptukas makiažo pagrindui tepti

Skystas arba kreminis pagrindas tepamas žemyn ir nuo veido centro į išorę.

Pudros teptukas

Naudojamas biriai, presuotai pudrai ar bronzantui. Kai pudrai dengti naudojama veliūrinė pagalvėlė arba pufas, tuomet šis teptukas naudojamas pudros pertekliui pašalinti.

Skaistalų teptukas

Švelniam natūraliam potėpiui išgauti. Tepti ant skruostų “obuoliukų”, palei plaukų liniją ir ant smakro.

Kontūrinis skaistalų teptukas

Sukuria minkštą konkretų potėpį. Tepti ant skruostikaulių ir retušuoti link plaukų ir žemyn.

Antakių dažų teptukas

Kietesnis, įstrižai kirstas, skirtas antakių pieštukų retušavimui arba dažų tepimui.

Standartinės formos akių vokų šešėlių teptukas

Įvairių dydžių. Kuo didesnis teptukas, tuo didesniam vokų plotui nudažyti jis yra skirtas.

Didelis akių vokų teptukas

Naudojamas tepti bazinę šviesiausią spalvą ant viso voko. Procesas lengvas ir greitas.

Mažas šešėlių teptukas

Tamsiems šešėliams voko aukšlėje piešti. Jis nenaudojamas retušavimui. Gali būti panaudotas korektoriams tepti.

Minkštas šešėlių teptukas

Šešėliams ant judančios voko dalies tepti.

Akių kontūro teptukas

Mažas, apvalus. Naudojamas ir sausas, ir drėgnas.

Teptukas akies kontūrui ir smulkioms detalėms piešti

Geriausias – sabalo plaukelių teptukas. Minkštai ir preciziškai nubrėžia kontūrą prie pat blakstienų.

Teptukas akių kontūrui retušuoti ir sušvelninti

Apvali kempinėlė sukuria seksualių, “padūmavusių” akių vaizdą. Tepti tamsiais šešėliais palei blakstienų liniją, išoriniame kampe spalva turi būti intensyviausia.

Apvalus mažas retušavimo teptukas

Naudojamas kontūro sušvelninimui arba šešėlių tepimui aplink akis.

Apvalus įstrižai kirstas teptukas

Spalvos intensyvinimui išoriniame akies voko kampe. Šiuo teptuku neįmanoma pridaryti klaidų.

Mažas aplikatorius

Tepti arba “dėti” akių šešėlius.

Plokščias akių kontūro teptukas

Platus, plokščias, piešia ryškų arba minkštą kontūrą po apatinėmis blakstienomis. Gali būti naudojamas ir sausas, ir drėgnas. Laikomas vertikaliai, šešėliai tepami po apatinėmis blakstienomis žemyn, taip sukuriamas išplaukęs kontūras, arba drėgnu teptuku piešiamas konkretesnis kontūras prie pat apatinių blakstienų linijos.

Akių vokų šešėlių retušavimo teptukas

Naudojamas šešėlių retušavimui arba šešėlių spalvos intensyvinimui išoriniame vokų kampe po raukšle.

Teptukas lūpų dažams tepti

Kuo mažesnis, tuo geriau

Spiralis šepetėlis

Keleriopos paskirties. Sušukuoti antakius arba sutvarkyti padažytas blakstienas

Ovalus kontūrinis teptukas

Naudojamas pabrėžti veido ir akių linijas(žr.veido korekcija).

Kontūrinis teptukas

Suminkštinti ir retušuoti skaistalų arba korekcijos ribas veide. Naudojamas ir skaistalų tepimui.

Didelis aplikatorius

Spalvų ribų retušavimui veide

Retušavimo teptukas

Naudojamas spalvų veide retušavimui.

Metalinis šepetėlis

Sušukuoti ir atskirti blakstienas

Blakstienų-antakių šepetėlis

Šukutės blakstienoms šukuoti, šepetukas – antakiams

SPALVOS IR JŲ SVARBA MAKIAŽUI

Spalvų fizikinė ir psichologinė charakteristikos. Spalvų epochos.

Geltona – mėlyna – raudona – pagrindinės spalvos.

Spalvos mus veikia tiesiogiai – nuotaika, savijauta ir pan.

Kai esam nepatenkinti – norim remonto, užuolaidų, plaukų spalvos kitos – kai norim ką nors pakeisti.

Aiškintis kodėl žmogus nori keisti spalvą ? tai psichologija.

(juoda, raudona – patiko visada; rūžava – dabar labai patinka)

Spalva – emocionali (g.b. lengva, rėkianti, sunki, pavydo, pykčio ir pan. Pilkos dienos, pažaliavo iš pykčio. Juodas žmogus ir pan.

Ульрих Бир «Что означают цвета»

Reklamos spalvas stebėti.

Teisingos spalvos kelia tam tikras emocijas.

Jei reikia greitos reakcijos, naudoja raudonas, oranžines ir geltonas spalvas.

Autoritetas – tamsiai mėlyna ir balta.

Savas vaikinas – ramios demokratiškos spalvos.

Žinant spalvų poveikį, galima daryti įvairų įspūdį.

Šiltos spalvos – didina spaudimą, šildo organizmą, tonizuoja. Šaltos – atvirkščiai.

Jei serga, blogai jaučiasi – kai kurių spalvų negali pakęsti.

Vaikams naudinga spalvų terapija, t.y. naudinga emocijai reikšti piešimu.

Rekomenduoja: nešioti apatinius įvairių spalvų (vaivorykštės).

Nėščioms gera piešti , nes veikia į vaisių.

Sveikstantiems – gerai vaikščioti saulėtą dieną, nuo spindulių įv. spalvų gudo.

Jei emocijų ir per daug spalvų – ilsimės baltoje spalvoje – patalynė, sienos, drabužiai.

Pilka irgi kaip poilsis.

Teatre buvo taip: geras herojus –šviesus, blogas – juodas. – japonijoje, Šekspyras.

Dekoratoriai žino kaip sudaryti liūdną, linksmą nuotaiką.

Dabar laisvė.

Spalvų epochos.

Pirmos spalvos, kurias jaučiam gimdami – juoda (naktis), balta (diena).

šešėlis šviesa

Vaikai mėgsta ryškias spalvas – ypač raudoną.

Sukaustytam vaikui gerai oranžinė.

Senstant renkasi pastelines (su pilkumu) spalvas, nes jau žilsta plaukai, eina pilka spalva natūraliai.

Atkreipti į žnogaus amžių dėmesį.

Tautos skirtingai –

• Šiauriečiai – šaltos ir pastelines

• Pietiečiai – ryškias

Pirmykščiam žmogui pagrindinės spalvos:

Balta – gerumas, šviesa, pozityvumas, gyvenimas, diena.

Juoda – pyktis, negatyvumas, tamsa, nežinomybė.

Raudona – kraujas, gyvenimas, gamtos jėgos

Balta – raudona – pozityvus judėjimas.

Raudona – juoda – agresija.

Primityvios tautos naudoja šias spalvas, nes jie primityviai mąsto. Jie mato ir kitas spalvas, bet baltos mato l.daug atspalvių ir pan.

Senovės Rytuose:

Spalvos siejosi su stichijomis

Kiniečiams – juoda-balta-raudona-geltona-mėlyna (žalia)

Mėlyna (žalia) pavasaris medis rytai Jupiteris drakonas

Raudona vasara ugnis pietūs Marsas feniksas

Balta ruduo metalas vakarai Venera tigras

Juoda žiema vanduo šiaurė Merkurijus Vėžlys (gyvatė)

Geltona Vasaros pabaiga centras Saturnas

Kiniečiai mėgsta spalvas.

Japonai mėgsta prigesintas spalvas – natūralias, gamtines, harmonija.

Medžiagos natūralios, spalvos irgi – medžio, almens, smėlio. Interjere irgi tokios spalvos. Rūmus slepia augalijoje.

(Kiniečiai rūmus ryškiai dažydavo).

Rytiečiai: žmogaus išmintis tame, kad reikia emocijas harmonizuoti, džiaugtis kuo turi.

Jei skiri daug dėmesio savo išvaizdai – joks išminčius.

Indai irgi juoda – balta – raudona.

Raudona – ugnis, balta – vanduo, juoda – žemė.

Ryškiai dažo savo dievus.

Balta –Brahmano spalva – vyriausias dievas. Kuo žemesnio rango dievybė tuo ryškiau nuspalvintas.

Interjere – visas aplinkinės gamtos kaloritas. Indijoje gamta ryški.

Egipte

Saulės kultas – geltona ir auksinės spalvos.

Auksas – dievai auksiniai, faraonai galėjo nešioti auksą.

Balta – šviesa, aukštas statusas.

Raudona – gyvenimas, ugnis, meilė, vaišingumas.

Juoda – neigiamas

Melyna, dangiška – lazuritas, smaragdas,dangus, dieviškumas, aukštas rangas.

(Afrikoje juoda – meilės, šeimos spalva)

Graikijoje ir Romoje naudojo įv. spalvas.

Pirminės balta – juoda – raudona.

Raudona – karių, cezarių spalva, purpuras (gaunamas iš sraigių ir l.brangi spalva) galėjo nešioti tik kilmingieji.

Antikoj ėmė spalvą aiškinti filosofai. Vertino baltą ir šviesiais spalvas.

Ryškios spalvos buvo blogas skonis – barbarai, rytiečiai.

Spalvos turi būti prigesintos, harmoningos.

Anktyvieji viduramžiai

Spalvas labai reglamentavo. Dieviškos spalvos – 1.balta (dvasingumas),

2.auksinė (geltona) dieviškumas;

3.raudona – karalių

4.žalia, mėlyna

5.pilka, ruda –varguomenė

6.juoda – žemiausiais rangas.

Puritoniškumas vertino pilką – nusiraminimo, tarnavimo.

Dvasininkų ir kilmingųjų rūbai ryškiausi. Bažnyčias ryškiai puošė.

Vėlyvi viduramžiai

Atrado spalvas. Vitražai, drabužiai.daug raudonos spalvos, geltonos, mėlynos. Spalvos buvo aiškios ir ryškios. Prigesintos nevertinamos.

Renesansas

Grįžo prie antikos. Da vinči aprašė spalvas. Jam svarbiausia buvo raudona – balta – mėlyna – juoda.

XVI amžius

Kostiumuose atsirado juoda – rimtumas, dalykiškumas, susikaupimas.

XVII amžius

Spalvų ratas išsipletė – įvairios tarpinės spalvos, kreminė, rausva ir pan.

Rūbai labai puošnūs. Vyriški kostiumai ypač ryškūs, diktavo moralas.

Niutonas išskaidė spindulį ir atrado įvairias spalvas. Perversmas spalvų moksle, jis pastebėjo spalvos ir muzikos ryšį.kiekvieną natą atitinka spalva.

Abatas Lui Bertranas Kastelis sukūrė spalvotus vargonus.

Žemos natos – tamsios spalvos, aukštos – šviesios.

XVIII amžius

Spalvų teoriją studijavo Getė. Jis jautė spalvą. Labiau vertino savo spalvų teriją, negu poetinius sugebėjimus. (poetų buvo ir bus,- taip jis manė).Parašė “Traktatą apie spalvas”.

XIX amžius

Daug teotijų – tapybinių.

Ampyras – spalvos iš sen.Graikijos.

Romantizmas – spalvos irgi tokios. Priima spalvas emocionaliai.

XX amžius

Mokslas ir technika. Spalvos neteko savo romantizmo, labiau pramoninis priėjimas ir praktinis taikymas.

Dabar pagrindinės spalvos raudona – geltona – mėlyna. Visur, nes maišant gaunasi kitos spalvos.

Balta – juoda – suteikia šviesumo ar tamsumo.

Raudoma – mama,

Mėlyna – tėvas,

Geltona – vaikai.

Daosizme

Jan – raudona (vyr.)

In – mėlyna (mot.)

Spalva – pagrindinis ir svarbiausias komponentas visažisto darbe. Nuo spalvų derinio priklauso darbo rezultatas ir sėkmė. Visazistas spalvą turi matyti ir jausti.

Kas gi yra spalva?

Mes retai susimąstome, kokią reikšmę mūsų gyvenime turi spalva. Įpratome matyti žydrą dangų, žalią žolę, kraują raudoną. Ir šis įprotis toks stiprus, kad įsivaizduoti kitą dangaus splavą mums gana sunku. Mūsų nuotaika, elgesys, savijauta glaudžiai susiję su aplinkos spalvine gama – landšaftu, interjeru, drabužiais, makiažu. Taip, taip, klientė pati nemato be veidrodžio savo makiažo, bet jį jaučia. Ir nuo to pojūčio priklauso jos nuotaika.

Tačiau kaip gi spalva veikia mūsų gyvenimą? Kodėl vienos spalvos mums patinka, kitas kategoriškai atmetame? Visus šiuos klausimus žmonija nagrinėjo nuo netamenamų laikų. Spalvos poveikį sveikatai ir sąmonei pastebėjo jau senaisuių religijų žyniai ir pirmykščiai dailininkai. Tačiau mokslininkai spalvas ėmė nagrinėti palyginti neseniai. Susidomėjimas šita problema toks stiprus, kad filosofai ir fizikai, menotyrininakai ir etnologai, gydytojai ir psichologai tiria ją kelis šimtmečius, atrasdami naujus duomenis dažnai intuityviai ir apčiuopomis. Spalvų tyrinėjimo istorija skaičiuoja ilgą žymių pavardžių sąrašą: Avicena, Leonardo da Vinči, I. Niutonas, J. V. Getė, D. Maksvelas, M. V. Lomonosovas, I. P. Pavlovas ir kt. Šie žmonės ir daugybė nežinomų tyrėjų įnešė savo indėlį į neįkainojamą žinių apie spalvas lobyną.

Egzistuoja trys mokslo šakos, nagrinėjančios spalvos poveikį žmogaus psichikai:

1. Spalvos fizika, nagrinėja fizikinius spinduliavimo, sukuriančio spalvą, dėsnius ir spalvos jutimų dėsningumus

2. Spalvos psichofizika nagrinėja, kaip suvokiama spalva veikia žmogaus psichiką.

3. Spalvos psichologija, nagrinėja spalvos poveikio žmogaus elgesiui, emocijoms, mąstymui, sąmonei ir pasąmonei dėsningumus. Šis mokslas sujungia visų trijų mokslų žinias apie spalvas.

Kaip suvokiama spalva?

Įprastai mes spalvą apibūdiname, kaip daikto savybę(pomidoras – raudonas, sniegas – baltas) arba kaip šviesą, skleidžiamą kažkokio daikto ( geltonas prožektorius, žalia lempa). Ir stipriai klystame. Toks spalvos įsivaizdavimas toks pats klaidingas, kaip ir įsivaizdavimas, kas saulė kyla ir leidžiasi. Gamtoje spalvų nėra! Tiesiog žmogaus akis skirtingai mato skirtingų fizikinių savybių šviesos srautus. Šviesa – tai spindulių energija. Per žemės atmosferą sklinda matomi, infraraudonieji(IR) ir ultravioletiniai(UV) spinduliai.

Žydro dangaus spalva – tai saulės šviesa, išsklaidyta atmosferos, kurioje, kaip žinome, yra vandens ir gausybė įvairiausių dujų. Vaiskią dieną UV, IR ir matomos šviesos derinys vienoks, ūkanotą – kitoks, lietingą – dar kitoks. Šitas derinys kinta ir dieną, todėl mėgėjai degintis turėtų žinoti, kad palankiausias šių spindulių derinys būna ryte ir vakare – būtent tuomet mažiausiai svilinančių IR spindulių. Vidudienį šie spinduliai yra intensyviausi, vadinasi ir žalingiausi.

Žmogaus akis sugeba pamatyti tik labai menką spinduliavimo spektro dalį – nuo 380 nm iki 780 nm(nm – nanometras – šviesos bangos ilgio dimensija). Visos kitos spektro dalys suvokiamos kitais jutimo organais arba iš viso nesuvokiamos. Pojūčius, sukeltus šių bangų, mes ir vadiname spalva: 500 nm bangą mes suvokiame kaip žalią spalvą, 600 nm – raudonai oranžinę, 470 nm – mėlyną. Trumpiausios bangos – violetinės – 380nm; ilgiausios – raudonosios – 780nm.

Vieno bangos ilgio spalvos gamtoje nėra, todėl švarių spalvų mes praktiškai nematome

(jos labai sunkiai išgaunamos net laboratorinėmis sąlygomis).

Mus supanti matoma šviesa – tai sąveika kelių sudedamųjų:

1. šviesos srauto, sklindančio iš šviesos šaltinio, spektrinis spinduliavimas

2. visų medžiagų(aplinkoje, akyse, kt.), pralaidžių ir/ar atspindinčių šviesos srautą, fizinių ir cheminių savybių.

3. kylančių nervinių impulsų, kai lūžęs šviesos spindulys veikia regos nervą.

4. šių signalų perdirbimo smegenyse, kartu su kitų jutiminių organų signalais – klausos, skonio, uoslės, lytėjimo; taip pat ir atminties.

Taigi spalva – tai pojūtis, kylantis žmogaus smegenyse kaip reakcija į atitinkamą šviesos bangos ilgį, patekusi ant akies tinklainės. Tačiau tiksliai nusakyti, kas tai yra spalvos pojūtis neįmanoma, nes tai labai individualu.

Kas gali pasakyti, kas tai yra raudona spalva? To negalima nusakyti žodžiais, taip pat kaip ir kartumo, šalčio ar skambesio. Žmogus, kaupdamas gyvenimišką patirtį, įgyja tam tikrą supratimą, kaip atrodo raudona spalva (arba girdisi skambesys, jaučiamas kartumas).

Spalvos savybės

Spalva pasižymi trimis fizikinėmis savybėmis:

1. Spalviniu tonu, kuris gaunamas, kai atsispindi vienas tam tikros spektro dalies bangos ilgis. Matuojamas nanometrais(bangos ilgio matavimo vienetas) ir suteikia pavadinimą spalvai. Grynieji spalviniai tonai – raudonas, geltonas ir mėlynas, kiti – sumaišyti.

2. Ryškumu arba šviesiu – spalvinio spinduliavimo intensyvumu (kiek ta spalva yra ryškesnė ar labiau apšviesta, lyginant su kitomis).

3. Sodrumu arba švarumu – koks kiekis achromatinės spalvos(baltos, juodos ar pilkos) įmaišytas į pagrindinį spalvinį toną arba kiek ta spalva nušviesinta ar patamsinta, lyginant su kitomis. Visos gamtinės spalvos (išskyrus saulės spektro spalvas) turi achromatinių spalvų priemaišas.

Kiek spalvų egzistuoja pasaulyje? Vienareikšmio atsakymo nėra. Įvairios kultūros išskiria skirtingą kiekį spalvų – nuo keleto iki kelių šimtų. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad žmogaus akis normaliomis sąlygomis sugeba atskirti nuo 20.000 iki 200.000 atspalvių. Geras dailininkas skiria iki milijono atspalvių. Tačiau mūsų kalba ir sąvokų sistema, deja, nesugeba visų atspalvių pavadinti – tiesiog trūksta žodžių. Kai kurios spalvos pavadintos ne originaliais pavadinimais, bet asociatyviais – oranžinis nuo angliško žodžio orange (apelsinas). Kai kurios papildomos spalvos netgi neturi atitinkamų pavadinimų ir vadinamos tik asociatyviniais ( alyvinė, salotinė, plytinė, koralinė, citrininė) arba aprašomaisiais (tamsiai žalia, šviesiai geltona, gelsvai rausva ir pan.). Vadinasi, jeigu mes negalime pavadinti gausybės atspalvių, tai negalime ir suvokti jų. Tai reiškia, kad spalvų įvairovės teikiama informacija nusėda mūsų pasąmonėje ir lieka ten nenaudojama.

Spalvų padėtis chromatiniame rate

Tai ratas, neturintis nei pradžios nei pabaigos, jame spalvos pereina viena į kitą palaipsniui.

Tai atspalvių, pereinančių vienas į kitą, kontinuumas, todėl ratas nedalijamas į konkretų dalių skaičių. Įprastai ratas dalijamas į tris sektorius (raudona, geltona ir mėlyna spalvos centre) prieš laikrodžio rodyklę.

Kiekvienas trikampis ant dviejų pagrindinių spalvų – tai yra tarpinės spalvos, kurios ir sukuria palaipsninį spalvų perėjimą.

Svarbu ne spalvų kiekis rate, bet jų padėtis viena kitos atžvilgiu. Logiška išdėlioti spalvas pagal ašis, natūraliai priimtinas žmogaus akiai – žalia – raudona ir mėlyna – geltona. Šiuo būdu šių porų spalvos išsidėsto viena prieš kitą, papildomos spalvos – tarp jų.

Net ir šiandien nėra bendrai priimtos šių porų sudėties. Įvairūs autoriai poruoja skirtingas spalvas: vieni mėlynai spalvai derina geltoną, kiti oranžinę. Kiekvienas tyrinėtojas stengiasi įvesti aštuntą spalvą (saulės spektre yra septynios), štai ir atsiranda rate purpurinė arba geltonai žalia, arba mėlynai žalia. Geriausia būtų suskirstyti pagrindines spalvas poromis (geltona – mėlyna ir raudona – žalia), tuomet papildomos spalvos susidėlios rate savaime.

Pagrindiniai spalvų teorijos ir dizaino principai yra paprasti ir suprantami. Spalvų ratas – tai instrumentas padedantis sukurti harmoningus spalvų derinius, suprasti spalvų balansą ir harmoniją.

Yra bendrai pripažintos trys pagrindinės spalvos: raudona, geltona ir mėlyna. Spalvų rate jos sudaro trikampį. Jas maišant poromis, gaunamos papildomos spalvos.

Papildomos spalvos – trikampiuose šalia pagrindinių spalvų – oranžinė, žalia, violetinė, gaunamos sumaišius dvi pagrindinės spalvas.

Papildomos spalvos

• Oranžinė (raudona + geltona)

• Žalia (geltona + mėlyna)

• Violetinė (mėlyna + raudona)

Spalvų ratas sukuriamas maišant gretimas spalvas.

Tretinės spalvos gaunamos, maišant vieną pagrindinę ir vieną papildomą spalvas, pvz.: mėlyna + violetinė = mėlynai violetinė, žalia + geltona = salotinė.

Tretinės spalvos:

• Geltonai oranžinė

• Raudonai oranžinė

• Raudonai violetinė

• Mėlynai violetinė

• Mėlynai žalia

• Geltonai žalia

Spalvų rate atsispindi visos vaivorykštės spalvos.

Kiekviena pagrindinė spalva turi savo porą ir sudaro su ja harmoningą derinį. Tų porų yra trys:

• mėlyna – geltona;

• raudona – žalia;

• geltona – violetinė.

Šios spalvos būdamos greta sustiprina viena kitą, tačiau maišomos viena su kita tam tikru momentu įgauna nešvarų atspalvį. Žemiau pateiktos spalvų maišymosi stadijos. Jeigu į mėlyną spalvą palaipsniui maišysime geltoną, matysime mėlynos nykimą, perėjimą per pilkumo(nešvarumo) stadiją ir galiausiai virtimą geltona. Tas pats sakytina ir apie kitas dvi poras.

PSICHOLOGINIS SPALVŲ POVEIKIS

Spalvų poveikis yra dvejopas:

– pirminis, kurio dėka mes suvokiame aplinką ir patiriame tam tikrą įspūdį (lengvumą, sunkumą, šilumą, drėgmę ir t.t.)

– antrinis, pasąmoninis,veikiantis per asociacijas. Pastarasis poveikis yra individualus ir įgyjamas su gyvenimiška patirtimi.

Tačiau yra eilė objektyvių asociacijų, atėjusių iš amžių glūdumos, kurios įsitvirtino žmogaus pasąmonėje ir perduodamos genetiškai iš kartos į kartą. Oranžiškai geltona spalva susijusi su saule, šiluma ir energija, žydra – su jūra, dangumi, ramybe. Tai susiklostė ir kultūroje, mes negalime įsivaizduoti raudonos ramybės, žalios sausros ar rudo lengvumo.

Spalvą sunku nusakyti, kai žmogus yra nestabilios būsenos ar susijaudinęs, prieblandoje arba atvirkščiai akinančioje šviesoje. Todėl įvykių ir nusikaltimų liudininkai skirtingai nupasakoja drabužių, aplinkos, daiktų spalvas.

Žmogus per tūkstančius metų išmoko bijoti tamsos, iš kurios išnyra priešai, laukiniai žvėrys ir kt. Su tamsa asocijuojasi juoda ir tamsiai mėlyna spalvos. Šitos splavos sukelia baimės jausmą, nepasitikėjimą ir nejaukumą. Ryškios ir šviesios spalvos, atvirkščiai, linksmina(ypač artimos saulės šviesai oranžinė ir geltona) arba ramina (kaip gamtos žalia ar žydra).

Žmonija įgijo aiškų žinojimą: diena – maksimalaus saugumo ir veiklos laikas, todėl spalvos siejamos su diena sukelia džiaugsmą, jėgų antplūdį ir energiją; vakaras, prieblanda ir tamsa – pavojingas laikas, todėl spalvos susijusios su naktimi sukelia nerimo jausmą, paslaptingumą ir įtampą.

Gamta mums suteikė galimybę suvokti šviesias spalvas viršuje, tamsias apačioje. Lengvos – žydra, geltona – visuomet būna aukščiau, kai tuo tarpu sunkios spalvos – juoda, ruda, žalia, raudona – apačioje.

Fiziologiškai žmogaus akis ryškioje ir blankioje šviesoje spalvas mato nevienodai (Purkinje efektas). Todėl sutemose raudona spalva atrodo labai tamsi, žydra ir žaliai-žydra – labai šviesios.

SPALVŲ RATO SUKELIAMI POJŪČIAI

1. Šilumos ir šalčio pojūčiai.

Raudonos – geltonos spektro dalies spalvos sukelia šilumos pojūtį. JAV atlikti tyrimai parodė, kad mėlynas paviršius bandymo dalyviams atrodė šaltesnis, nei oranžinis, nors abiejų paviršių temperatūra buvo absoliučiai vienoda. Suvokimo efektas buvo toks stiprus, kad žmonėms, lietusiems oranžinį paviršių padažnėjo pulsas ir pakilo kraujo spaudimas. Čia psichologiniai dėsniai kertasi su fizikiniais – raudona spalva lyginant su oranžine atrodo šaltesnė, tačiau turi ilgesnį bangos ilgį ir turėtų šildyti stipriau.

2. Aktyvumo ir pasyvumo, energingumo ir nusiraminimo pojūčiai

Šie pojūčiai aiškiai susiję su spalvos vieta rate. Aktyviausias spalva – raudona, greta jos esančių spalvų aktyvumas sumažėja. Judant ratu link violetinės ir toliau, auga raminantis poveikis, judant link oranžinės ir geltonos – mažėja aktyvumas ir agresija, tačiau stiprėja lengvumo ir džiaugsmo pojūčiai. Abiejų pusių pusiausvyra – žalia spalva – Gamtos spalva. Žalios pievos ir miškai užglaisto ryškios saulės ir mėlyno vandens kontrastus. Augalijos pasaulis nuo senų laikų slepia ir glaudžia žmogų, suteikia saugumo, patikimumo ir pasitikėjimo jausmus. Derinant aktyvias ir pasyvias spalvas, pirmosios visuomet atrodo ryškesnės ir lengviau įsimenamos. Todėl norint pasiekti pusiausvyrą, jos turi būti pateikiamos mažesnėmis dozėmis.

3. Laiko ir erdvės pojūčiai

Nuotolio jausmą labiausiai sukelia mėlynos – žydros spektro spalvos. Priepriešinės joms – oranžinės – geltonos atvirkščiai atrodo arčiausiai. Laiko tėkmės pojūtis mėlynai žydroje spalvoje lėtėja ir atrodo, kad laikas galutinai sustoja. Spalvos rate iš abiejų žydrai mėlynos spalvos pusių sukelia greitėjančio laiko pojūtį. Pojūčio maksimumas pasiekiamas geltonos ir oranžinės spalvų zonoje.

4. Lengvumo ir sunkumo pojūčiai

Sunkiausios spalvos – mėlynos- žydros spalvų rate. Iš abiejų pusių svoris lengvėja ir minimumą pasiekia geltonos spalvos zonoje. Geltona atrodo lengva ir sklandanti. Specialūs bandymai parodė, kad geltonai dažytos dėžės, krovikams atrodė lengvesnės, nei mėlynos, nors visų dėžių svoris buvo vienodas.

5. Seksualinis aktyvumas

Silpniausias mėlynai žydroje spalvoje, stiprėja violetinėje(paslėptas) ir maksimumą pasiekia raudonoje spalvoje – čia tampa atviras ( Gamta žmogaus erogenines zonas pažymėjo rudai raudona spalva).

Spalvos vieta rate sukelia įvairius pojūčius: nuo raudonos spalvos per violetinę, link mėlynos spalvos mažėja jėgos, šilumos ir aktyvumo pojūtis, didėja ramybės, šaltumo ir atsitolinimo jausmas. Nuo mėlynos link žalios spalvos stiprėja jėgos, gilumo ir pusiausvyros suvokimas. Nuo raudonos per oranžinę ir geltoną spalvas, mažėja sunkumo ir aktyvumo jausmas, bet auga šilumos ir lengvumo jausmas. Perėjimas link žalios veda link ramybės ir pusiasuvyros jausmo. Žalia- viso rato pusiausvyros centras.

SPALVŲ KLASIFIKACIJA PGAL JŲ PSICHOLOGINĮ POVEIKĮ

(pagal G. Frilingą ir K. Auerį)

1.Stimuliuojančios spalvos („šiltos“)

Pagrindinė šių spalvų savybė – sukleti susijaudinimą. Joms priklauso visos spektro spalvos – nuo raudonos iki geltonos ir pagal ryškumą (šviesumą) – į baltos spalvos pusę (karminas ir kitos). Tai ryškios, sodrios ir šviesios spalvos, jos veikia jaudinančiai ir erzinančiai. Jos stimuliuoja žmogaus domėjimąsi išoriniu pasauliu, bendravimu ir veikla.

2. Dezintegruojančios spalvos („šaltos“).

Pagrindinė šių spalvų savybė – lėtinti ir stabdyti. Joms priklauso visos spektro spalvos nuo violetinės iki mėlynai žalios. Tai šaltos, raminančios ir mažinančios susijaudinimą spalvos. Jos didina distanciją, ištempia laiką, mažina emocionalumą, ir įneša į žmogaus gyvenimą sveiko proto ir racionalumo.

3. Statinės spalvos („pusiausvyrinės“)

Pagrindinė šių spalvų savybė – surasti (sukelti(iššaukti) pusiausvyrą. Joms priklauso žalia, geltonai žalia, alyvuogių ir kitos vidurinės spektro dalies spalvos tiek šviesios, tiek tamsios. Jos ramina, balansuoja, stabilizuoja ir skatina žmogų pasinerti į savo vidinį gyvenimą.

4. Pastelinės spalvos („minkštos“)

Šios spalvos sukelia minkštumo, švelnumo, silpnumo jausmą. Tai – rožinė, salotinė, pilkai žydra, lelijos ir kitos viršutinės spektro dalies spalvos (artimesnės baltai), mažai sodrios. Tai švarios, prislopintos, minkštos spalvos, sukuriančios kuklumo, švelnumo, santūrumo pojūčius.

5. Slopinančios spalvos („engiančios“)

Pagrindinės savybės – sukelti engimo ir spaudimo pojūčius. Tai – juoda ir kitos spektro spalvos panašios į ją savo šviesumu ir sodrumu. Jos sukuria niūrų, slogų įspūdį, sukelia baimę, liūdesį ir nerimą.

Ypatingas poveikis jaučiamas kai veikia poliarinės spalvos (ypač priešpriešinės viena kitai spalvos spalvų rate). Poliarinės spalvos, kaip manė J. V. Getė, yra harmoningos, o kaimyninės ne harmoningos. Ypač gerai dera poliarinės spalvos pilkame fone arba matomos skirtingose plokštumose (tai svarbu žinoti madistėms, dizaineriams ir reklamos kūrėjams).

Labai stiprų įspūdį palieka geltona – mėlyna, raudona – žalia, oranžinė – žydra, violetinė – geltonai žalia.

Spalvų derinys Poveikio efektas

Geltona – mėlyna Stipri įtampa, judėjimo efektas

Raudona – žalia Impulsyvumas, gyvybiškas įsitvirtinimas

Violetinė – geltonai žalia Paslėpta, sukaupta jėga, stabilesnis impulsyvumas, nei antroje poroje

Oranžinė – žydra Paslėpta, besiveržianti energija, uždarumo ir energijos derinys.

SPALVŲ IR SENSORINIŲ KANALŲ RYŠYS

Spalva veikia mūsų uoslę, skonį, klausą ir kt., Pojūčiai savo ruožtu veikia spalvos suvokimą. Spalva kartu su stipriu garsu ar kvapu atrodo ryškesnė (pasikvėpinus aštriais kvepalais, ryškios drabužių spalvos atrodo dar ryškesnės, makiažas taip pat, arba aštrūs kvepalai paryškina neryškias spalvas ir makiažą).

Trankioje, garsioje muzikoje regos receptoriai ima aktyviau dirbti, tuomet ir ramios spalvos atrodo ryškesnės ir gali erzinti. Oranžinė spalva su minkšta muzika suvokiama kaip šviesenė ir „geltonesnė“, garsioje – atrodo agresyviai ir ryškiai (raudonesnė). Niūrioje, liūdnoje muzikoje raudona atrodo tamsesnė, žalia – mėlynai žalia(ultramarino), rami geltona – nervina. Garsą sugeria žalia, pilkai žalia arba pelkės atspalvio (pelkėse tylu- garsą sugeria kupstai, vandens ir žolės spalva).

Temperatūriniai pojūčiai taip pat priklauso nuo spalvos. Raudonoje kėdėje sėdėti „šilčiau“, nei mėlynoje. Oranžiniame kambaryje oro temperatūra atrodo keliais laipsniais aukštesnė, nei žydrame.

Su spalva susiję ir skonio pojūčiai. Raudona stiprina saldumo skonį, geltona – rūgšti (padidėja seilėtekis, pakyla apetitas). Žalia dar rūgštesnė. Mėlyna šiek tiek karti. Į tai atsižvelgia konditeriai. Vienas saldainių fabrikantas nurodė sumažinti raudonuose (raudoni saldainiai atrodo saldesni) ledinukuose cukraus kiekį, todėl gerai iš to uždirbo.

SPALVŲ POVEIKIS ŽMOGAUS PSICHIKAI

Balta – šalta ir švari. Vizualiai – tuštuma. Geras fonas chromatinėms spalvoms, kurios šalia baltos atrodo intensyvesnės ir traukia dėmesį. Darant makiažą klientei baltu drabužiu į tai reikia atkrepti dėmesį.

Pilka – neutrali, neatkreipia dėmesio, nesukelia kažkokių reakcijų – nejaudina ir neramina, sukuria stabilumo jausmą, atriboja žmogų nuo aplinkinio pasaulio ir skatina elgtis kukliai, ramiai ir slapta. Pilkus drabužius mėgsta uždari žmonės, jie stengiasi neatkrepti į save dėmesio. Kai kada potraukis pilkai spalvai atsiranda tuomet, kai jaučiamas įsiaudrinimas ar nerimas, tokiais atvejais pilka spalva saugo žmogų nuo pervargimo, sumažindama jo energijos sąnaudas. Pilka tinka jausmingiems žmonėms, kurie mėgsta pergyventi dėl svetimų bėdų ji slepia juos lyg kiaute ir saugo nuo nervinio išsekimo. Šviesiai pilkais drabužiasi žmogus atrodo labaiu atviras.. Pilka spalva studentams padeda atrodyti protingesniais, nei yra iš tikrųjų. Gal todėl pilkus kostiumus taip mėgsta valdininkai, biurokratai ir partiniai funkcionieriai.

Raudona – sukelia šilumos pojūtį, giliai įsiskverbia į audinius. Didina raumenų įtampą, šiek tiek pakelia arterinį ir vidinį akies spaudimą, kvėpavimo ir pulso padažnėjimą. Stimuliuoja raumenų darbą ir greitina judesius net iki chaotiškų. Raudonos spalvos stimuliuojantis poveikis yra prievartinis. Darbo pradžioje ši spalva labai padidina darbingumą, tačiau labai greit sukelia nuovargį ir darbingumas krenta.

Psichologiškai raudona spalva nukreipia žmogaus dėmesį į išorinį pasaulį. Ji sukelia nerimą, jaudulį, įaudrina, stiprina nervinę įtampą. Raudonos sukeltas jaudulys visuomet yra fiziologinis, seksualus, todėl populiarus tarp jaunų žmonių. Raudonai aprirengusi moteris traukia fiziologisškai, bet ne dvasiškai – ji arba seksualiai jaudina, arba kai intymumas neįmanomas, erzina.

Lyginant su garsu, raudona asocijuojasi su dideliu garsumu.

Žmonės, linkę sirgti širdies ligomis mėgsta raudoną spalvą. Žmonės, kurie nemėgsta arba atmeta raudoną spalvą bijodami, susijaudinę, asteniški, patyrę meilės nusivylimų ir turintys organiškų galvos smegenų pažeidimų.

Oranžinė – švytinti, ugnies ir saulės spalva. Ji šildo, stimuliuoja, jaudina, tačiau n

. . .

Šviesiai žydra – svajingumas, jausmų subtilumas, nežemiškas, skraido debesyde.

Taika, ramybė.

Taktiškas, delikatus, nemėgsta barnių. Dėl taikos slepia tiesąužmerkia akis, kai kuriuos dalykus

Įstatymas, disciplina, tvarka, viskas savo vietose.

Nuima agresiją ir aistras.

Per daug žydros – žmogus tinginys, neaktyvus, pasyvus, melancholiškas.

Žmogaus svoris. Stori mėgsta žydrą, nes mano, kad kontroliuoja savo svoriį.

Kaklas, plaučiai, pečiai, žandikaulis.

Kalba, padeda išreikšti savo mintis. (Tiurkis gerai išstojant viešai).

Žydra padeda kalbėti ir būti išgirstam.

Žodis. Pradžioje buvo žodis. Sugebėjimas išsireikšti žodžiais. Minčių it žodžių aiškumas.

Atspalviai

Šviesiai žydra – įkvėpimas, patiklumas, naivumas, švarumas.

Nerealizuotos galimybės.atitrūkęs nuo žemės.

Neturi energijos (koralinė spalva priešpriešinė)

Tamsiai žydra – sausas, šaltas, konservatyvus. Išlaiko distanciją, nebendraujantis.

VIOLETINĖ

Jungia savyje priešingybes: aktyvios, energingos, raudonos ir šaltą, logišką, racionalią mėlyną. Toks derinys sukelia vidinę įtampą, santūrumą ir paslaptį. Šita spalva nutolsta nuo gryno mėlynos racionalumo ir išlaiko jautrumą ir intuiciją, todėl laikoma mistikos, amgijos, intuicijos spalva. Likęs santūrumas ir susitaikymas rodo kilnumą ir konservatyvumą. Violetinei būdinga tradicijos, siekis laikytis taisyklių ir normų, naujo atsisakymas(nors slopinamas domėjimasis jau atsirado). Raudona įneša norą daryti poveikį ir įtaką su pasamoningu noru sužavėti (bet be seksualinio komponento). Manoma, kad moteris violetiniu drabužiu nori įtakoti aplinkinius ir tuo pat metu pati pasiduoti įtakai.

Violetinė seksuali, bet seksas slopinamas, todėl ją mėgsta žmonės, kuriems jų lytis yra nesvarbi – senukai, prostitutės ir homoseksualistai. Europoje ir Amerikoje, kur karaliauja racionalumas ir logika(todėl mėgstamiausios spalvos mėlyna ir žydra), violetinė laikoma neprestižine. Azijoje ir afrikoje, kur linkę į mistiką ir emocionalumą, labai gervžbiama violetinė.

Aukščiausios violetinė sąvokos – šventumas ir savęs atsisakymas.

Violetinė ir raudona = madženta (magenta)

Violetinė = viena dalis mėlyna + viena dalis raudona.

Mistikas, paslaptingas, nežemiškas, stebuklingas.

Dvasinis pradas, religija, magija, nepaaiškinama.

Biseksualas, unisex, androgenas, nukrypimas nuo normos, gėjai, nes ta sujungia mėlyna (mot.) ir raudona (vyr.).

Dvasinio mokymo spalva. Visatos protas, sąmonė. Dievo kūryba.

Poetų, dailininkų, rašytojų spalva. Įkvėpimas iš vidaus. Viešpaties balsas žmoguje, kai sukuria geriausius kūrinius.

Liūdesys, mirtis, vienatvė, gedulas.

Gali nešioti tik labai stiprus žmogus. Kitas patekęs į violetinę spalvą gali išprotėti.

Sukelia narkotinį apsvaigimą.

Interjere geriau šviesios spalvos – alyvinė, lavandų lelijos ir pan.

Violetinė labai gydo uždegimus.

Violetinę mėgsta linkę į dvasingumą, atsiskyrimą (vienuoliai), medituotojai.

Didybė, valdovų (dvasinių), karalių, monarchų spalva.

Labai išdidus, pasikėlęs, garbėtroška, pripažįsta tik save, kuria asmenybės kultą.

Elegantiška spalva, sukelia pagarbą, vertę, aristokratiška, kasta.

Gali atitraukti nuo realybės.

Nevienatvės spalva. Dvasingas – ne vienišas.

Gali apgauti, sukurti iliuziją, kad viską žinau, kad tai tos dvasinės žinios.

Getė – violetinė – pasaulio pabaiga.

Didžioji transformacija – viena savybė pereina į kitą.

Tai įvyksta, kai būna sukrėtimai Jei pamėgsta violetinę spalvą

Turi daryti žmonėms gerą – teigiama;

Turi daryti žmonėms blogą – neigiama.

Žavi spalva (очарование)

Atspalviai

Lelijos – intuicija, dvasinė ištikimybė.

melve-rauw

pilka – nepastovus, pamiršta pažadus.

? – kaprizinga, žavus, stebuklingas

Levanda – jausmingas, švelnus, romantiškas, retro, nostalgija. Elegantiška (labai tinka vakarui)

Tinka ir vyrui – tamsiai mėlynas kostiumas + levandos marškiniai.

Alyvinė – garbėtroška, nebrendila, naivus, jaunystė.

Paaugliai mėgsta juodą, tamsiai violetinę, nes nori įrodyti, kas aš, turiu nuomonę.

Tamsiai violetinė – siekia dominuoti, valdyti, diktatoriai, didybės manija.

Magenta

Sujungia dvasinį ir materialų pasaulį. Įkvėpimo įgyvendinimas.

Dieviška meilė. (raudona – aistringa meilė, ružava – švelni, koralai – protinga meilė)

Kai meilei dirba gimsta kūriniai.

Tarnavimas kitiems (gerąja prasme)

Tai vyriškas ir moteriškas pradas. Daugiau ružavo – moteriškas.

Moteriška spalva. Spanguolių spalva (arba ciklameno, aviečių).

Jei nemėgsta magentos – nėra jėgų, norų, kūrybingumo, netiki savimi.

Jei vaikas buvo nelauktas, nėra ryšio tarp vyriško ir moteriško prado, nemėgsta magentos. Visą gyvenimą toks žmogus neranda sau vietos.

Magentoje yra visos spalvos kaip baltoje.

Priešinga spalva – žaliai geltona (garstyčių).

Jos abi harmoningos.

Priešingos spalvos visada harmoningos.

Spalva Aprašymas

Sodrus purpuras (Deep Purple)

Labai tamsus purpuras( Very dark purple)

Purpuras (Purple)

Purpuras (Purple)

Tamsiai mėlynas purpuras (Dark Purple-blue)

Karališkas purpuras (Royal Purple)

Levanda (Lavender)

Žiemė (Periwinkle)

Rožinė/fuksija (Pink / Fuscia)

Pilkšvas purpuras (Purple-gray)

Alyva (Lilac)

Šviesi slyva (Light Plum)

Orchidėja (Orchid)

Juoda (Black)

92% Pilka (Gray)

84% Pilka (Gray)

75% Pilka (Gray)

67% Pilka (Gray)

60% Pilka (Gray)

Pilka (Gray)

42% Pilka (Gray)

31% Pilka (Gray)

25% Pilka (Gray)

11% Pilka (Gray)

Balta (White)

Sodri arba karališka mėlyna (Bright or Royal blue)

Tamsi mėlyna (Dark Blue)

Vidutinė mėlyna (Medium blue)

Jūra/tamsiai mėlyna (Navy)

Pilkšva arba pastelinė mėlyna (Grayed or dull blue)

Šviesi, sodri mėlyna (Light, bright blue)

Žiemės arba levandos mėlyna (Periwinkle or lavender blue)

Šviesi mėlyna (Light blue)

Šviesi levandos mėlyna (Light lavender blue)

Šviesi mėlyna (Light blue)

Tiurkis (Turquoise

Tamsi žiemė (Dark Periwinkle)

Dangaus mėlis (Sky blue color)

Kariška mėlyna (Cadet Blue)

Vandenyno mėlis (Ocean Blue)

Žydra (Sky Blue)

Rusva/rusvai pilka (Taupe)

Šviesiai ruda (Light Brown)

Balno ruda (Saddle Brown)

Drėgnas cementas (Wet Cement)

Tamsios rūdys (Dark Rust)

Ruda (Brown)

Pieniškas šokoladas (Milk Chocolate)

Smėlio ruda (Sandy Brown)

Ruda (Brown)

Oda (Leather)

Tamsiai ruda (Dark Brown)

Alavo ruda/pilkai ruda (Pewter Brown – Gray brown)

Šviesi pastelinė gelsvai ruda (Light Beige)

Labai sodri gelsvai žalsva (Lime Green – very bright!)

Vidutinė žalia (Medium Green)

Tamsi žalia (Dark Green)

Šviesi sodri žalia (Light bright green)

Žalia/tikroji žalia (Green – true green)

Žolė, lenvai gelsva (Grass green – slightly yellow)

Mėlynai žalia (Blue-green)

Žalsvai mėlyna/ tamsi mėlynai žalia (Teal / Dark blue-green)

Vanduo (Aqua)

Šviesi alyvuogių žalia/jūros žalia (Light olive green / Sea Green)

Šviesi prislopinta žalia (Light dull green)

Šviesi žolė (Light grass green)

Pikšva alyvuogė (OliveDrab)

Moliūgas (Pumpkin)

Sienna/rudai oranžinė (Sienna / Orange – brown)

Tamsus šokoladas (Dark Chocolate Brown)

Oranžinė (Orange)

Auksinė ruda (Golden Brown

Šviesi oranžinė (Light Orange)

Garstyčios (Mustard seed)

Plyta/ raudonai ruda (Brick / Red-brown)

Rožinė (Pink)

Pomidoras (Tomato soup)

Šviesios garstyčios (Light mustard)

“Kūnas” (“Flesh”)

Raudona (Red)

Raudona plyta (Brick Red)

Tamsiai raudona/kaštonas (Dark Red / Maroon)

Įkaitusio mūro raudona (Fire Brick Red)

Raudonis (Crimson)

Bordo (Burgundy)

Rausvai violetinė/vynas (Mauve / Wine)

Raudonai oranžinė (Red-Orange)

Aitri rožinė (Hot Pink)

Lašiša/koralas (Salmon / Coral)

Sodri rožinė (Deep Pink)

Šviesi rožinė (Light Rose)

Jaučio oda (Buff)

Kremas (Cream)

Austrės kriauklė (Oyster Shell)

Pilkai balta (Gray-White)

Šviesi ąžuolo žievė (Light Tan)

Rusvai gelsva (Beige)

Dramblio kaulas (Ivory)

Manila (Manilla)

Ledinė levanda (Icy Lavender)

Ledinė mėlyna (Icy Blue)

Ledinė žalia (Icy Green)

Ledinė geltona (Icy Yellow)

Perlamutras (Seashell)

Ledinė rožinė (Icy Pink)

Geltona (Yellow)

Avokadas (Avocado)

Alyvuogė (Olive)

Tamsi alyvuogė (Dark Olive)

Beveik pilka (Almost Gray)

Rykštenė (Goldenrod)

Gelsvai rudas cementas (Tan – Cement)

Šviesus auksas (Light Gold)

Šviesus šartrezas (Light Chartreuse)

Šafranas/auksinė oranžinė (Saffron / Gold-Orange)

Šartrezas (Chartreuse)

Šviesi geltona (Light Yellow)

Tamsi rykštenė (Dark Goldenrod)

Visažistui labai svarbu atsiminti šias paprastas tiesas:

– kad spalvos, esančios spalvų rate viena priešais kitą(raudona – žalia, salotinė – raudonai violetinė ir kt.), retušuojamos įgauna nešvarų atspalvį;

– priešpriešinės spalvos, sudėtos greta, viena kitą intensyvina:

o žalios akys ir raudoni lūpdažiai – gerai

o žalios akys ir rožiniai, alyviniai, fuchsijos šešėliai – gerai

o žydros akys ir kreminis, oranžinis, rožinis makiažas – gerai

o žydros akys ir auksinis šešėlis virš rainelės ant judančios voko dalies – gerai

o geltoni dantys ir šiltas raudonas ar oranžinis lūpdažis – gerai

o auksiniai papuošalai ant violetinio ar mėlyno drabužio – gerai

o raudoni pavargę akių baltymai ir rausvi šešėliai (žr. spalva suvalgo sau giminingą spalvą). Baltymai vizualiai pabals.– gerai

o Gelsvi akių baltymai ir violetiniai, žalsvi ir mėlyni šešėliai – negerai.

o Žalsva, alyvuogių spalvos oda ir raudonas lūpdažis – negerai

o Kapiliarai ant skruostų ir žali drabužiai – negerai

o Raudonos, pavargę akys ir žali šešėliai, pieštukas ar tušas – negerai

o Geltoni dantys ir violetinis lūpdažis – negerai

o Gelsva oda ir mėlyni drabužiai – negerai.

– priešpriešinės spalvos, „uždėtos“ viena ant kitos (supraskim – užteptos viena ant kitos) – viena kitą gesina.

o Geltonas korektorius ir raudonai-violetiniai ratilai aplink akis, įgimtos violetinės dėmės – gerai

o Žydras korektorius ir pigmentinės dėmės, strazdanos, kapiliarai, gelsva negraži oda – gerai

o Žalias korektorius ir raudonai violetinis odos atspalvis, ryškus įgimtas raudonis – gerai

o Rožinis korektorius ir žemės spalvos veidas, pilkšvas veidas – gerai

– spalvos šiluma priklauso nuo greta esančios spalvos

• šilta spalva greta esančią šaltą spalvą dar labiau atšaldo ir atvirkščiai. Pvz., jei oda auksinio atspalvio, violetinis lūpdažis įgaus melsvą atspalvį;

3. vizualiai šiltos spalvos artėja, šaltos – tolsta

• žalia spalva yra tarpinėje padėtyje, tačiau su šaltomis spalvomis ji priartėja

• blizgančios spalvos priartėja ir iškyla, matinės – atsitolina ir suspaudžia erdvę. Mažoms akims tiks šiltesni šviesūs šešėliai: smėlio, šviesiai abrikosiniai, šviesiai salotiniai. Iškilusioms akims labiau tiks tamsesni ir šaltesni tonai: pilkai-žydri, džinsiniai.

Spalvų paletė skirstoma:

1. fiziologiniai simboliai

2. metafiziniai

3. Psichologiniai

1. Spalvų temperatūra – šilta –šalta

klausa – garsi, tyli (raudona rėkianti)

skonis – saldi(rožinė), karti(citrininė), šviežia, sausa

lytėjimas- kampuota, kieta

kvapas – aromatinga

gravitacija – sunki, lengva

2. purpurinė raudona – didybė, galia

oranžinė raudona – aistra, perversmas

mėlyna – protas, tvarka, ištikimybė

žalia – gyvenimo džiaugsmas, dėmesys, aplinka

auksinė – saulės jėga, širdis, siela

violetinė – atgaila, magija, modernumas

ruda – galingumas, natūralumas

pilka – šešėliai, nugalėjimas, visuma

3. yra psichologiniai.

Yra trys kontrastingos poros:

Raudona – žalia

Žydra – oranžinė

Geltona – violetinė

Jos pabrėžia viena kitą, todėl su jomis reikia elgtis atsargiai:

1. violetinis ar alyvinis lūpdažis paryškina dantų emalio geltonumą

2. paraudusį akių baltymą paryškins žali šešėliai

3. mėlynas akis išryškins auksinis, geltonas, oranžinis ir persikinis šešėliai

4. gelsvą akies baltymą paryškins mėlyni šešėliai

5. žalias akis išryškins rožinis, alyvinis, plytinis šešėliai.

Tamsūs tonai mažina ir gilina, šviesūs – didina ir artina.

Šitas efektas naudojamas korekcijoje:

6. jei viršutinis vokas iškilus ar užkritęs, tepam tamsesnį šešėlį

7. jei akis akiduobėje giliau – tepti tik šviesius šešėlius

8. šviesus tonas po antakiais, juos pakelia, vizualiai padidina akis

9. lūpas vizualiai padidinsim, jei ant apatinės lūpos centro dėsim blizgesio.

Sodri spalva „suvalgo“ savo atspalvį iš gretimų spalvų, t.y.

10. jeigu akys žaliai rudos, rudi šešėliai „suvalgo“ rudą atspalvį ir išryškina žalią. Akys atrodys žalesnės.

11. Pilkai žydros akys atrodys pilkesnės, jei naudosim mėlynus šešėlius

12. Mėlynai žalios akys atrodys mėlynesnės, jei naudosim žalius šešėlius(žinoma, jei baltymai neparaudę).

Akių rainelė sugeba atspindėti šviesą, sugerdama dalį giminingos spalvos

Makiažo mene sėkmingai naudojamas reflekso efektas. Kai tiesioginis saulės, lempos, prožektoriaus, žvakės, laužo šviesos pluoštas patekęs ant veidrodžio ar stiklo paviršiaus, atsispindi. Atsispindėjusi šviesa, patekusi ant aplinkinių daiktų keičia jų spalvą. Tai ir yra refleksas. Pasinaudojant refleksu galima sustiprinti akių spalvą. Tam reikia apatinį voką padažyti šešėliais, tiksliai atitinkančiais akių spalvą. Kodėl ant apatinio voko? Tai susiję su akie anatomine sandara. Viršutinis vokas labaiu iškilęs, ilgesnės blakstienos sulaiko šviesą. Todėl spavos užteptos ant viršutinio voko neatspindi akių spalvos.

Šviesiai žalios akys atrodys sodresnės, jeigu ant vidinės apatinio voko dalies tik po rainele nubrėšim ploną žalią kontūrą. Galima tepti ploną šešėlių liniją po apatinėmis blakstienomis.

Refleksas pasireiškia ir drabužiuose. Mėlyna palaidinė sustiprins mėlynų akių spalvą, tačiau jei oda gelsva, suteiks odai ne sveiką gelsvą atspalvį.

Dirbtinis apšvietimas keičia spalvą

Klube neoninė šviesa :

13. sodriai oranžinei spalvai suteikia pilkšvą atspalvį

14. violetinė ir alyvinė pamėlynuoja

Šešėlių spalvos

– dramatiškam vaizdui sukurti – priešpriešinės spalvos

– natūraliam – ta pati, kokios yra rainelė

– žaliom akim – iš raudonų(burgundiška, rūdžių, vario, rožinė, violetinė rausva)

– mėlynom akim – oranžinė, šilta ruda, riešutinė, sienna, persikų, koralų

– melynai-pilkom akim – medaus ruda, kario, garstyčių, tamsiais mėlyna

– rudom akim – violetinė, mėlyna

– riešuto spalvos akim su auksinėmis kibirkštėlėmis – violetinė ir visi jos atspalviai arba visi geltonos atspalviai.

– Pilkai – žalios ar žydrai – žaliom akim – žalia(išryškės pilkai žydra akių spalva), oranžiniai (išryškės akių žydruma)

Spalvos harmonija (dailėje koloritas) – tai įvairaus spalvų derinimo dėsningumai, šiltų ir šaltų spalvų pusiausvyra.

Pavasario spalvos

Vasaros spalvos

Rudens spalvos

Žiemos spalvos

METŲ LAIKŲ TEORIJA

Plačiausiai naudojamas spalvų analizės metodas – tai keturių metų laikų. Lengva naudoti ir lengva suprasti. Spalvų analize naudojosi jau XVI amžiuje didieji menininkai. Kiekvienas žinom, kad vienose spalvose atrodom puikiai, kitose nekaip. Kai Carol Jackson išleido savo bestselerį „Color Me Beautiful“, spalvų magiškas poveikis imtas plačiai taikyti. Šita teorija žymiai pakeitė mados ir kosmetikos industriją.

Spalvų analizė remiasi duomenimis, kad natūralios mūsų akių, plaukų ir odos spalvos derat tarpusavy, kaip keturių metų laikų. Sekant šia natūralia harmonija, makiažas ir drabužiai turėtų derėti su mūsų individualiomis spalvomis.

Yra eilė skirtingų spalvų analizės sistemų. Galima rasti sistemas, kurios nustato pagrindines šiltas ir šaltas spalvas. Tačiau, keturių metų laikų metodas yra plačiausiais naudojamas, nes gerai suprantamas ir lengvai taikomas praktikoje.

Kiekvienas sezonas gamtoje pasižymi savo unikaliomis spalvomis. Pažvelkime ir pamatysim, kad pavasarį gamta lyg atgimsta, pasipuošia įvairiaspalviais žiedais, kokia sodri jaunų lapelių žaluma. O kvapai – gėlių , lengvi, sklandantys. Vasarą viskas lyg nurimsta, nebešėlsta, lapai suauga, suvešėja, įgauna pilkšvą ramų atspalvį. Fauna jau nebe šėlsta meilės žaidimuose, ji susilaukia jauniklių ir tyliai juos augina. Flora brandina vaisius. Viskas lyg nurimsta. Kvepia šienu, liepžiedžiais, sakais. Ruduo apsipila auksu, kaip brandi dama, gamta prieš žiemos ramybę, lyg vėl žėri visomis spalvomis, tik tos spalvos solidžios ir brandžios. Skiname vaisius. Ir uodžiame sunkų žemės, nukritusių lapų ir nuskintų vaisių kvapą. Žiemą dominuoja kontrastai – baltas sniegas ir tamsūs medžių kamienai, snaigės švyti lyg brangakmeniai. Kvepia šaltuku ir dūmais.

Visas spalvas galima sugrupuoti į keturis metų laikus. Mes gimstame savo sezone ir gyvename jame visą gyvenimą – prigimtinės spalvos nesikeičia. Jei esame žiema, pavasariu netapsime. Dažome plaukus, įdegame soliariume ir.sugriauname harmoniją, nes savo sezono pakeisti negalima. Kai dėvime tinkamai parinktas spalvas, mūsų akys kibirkščiuoja, spinduliuoja, oda ir plaukai atrodo sveiki ir blizgūs. Spalvos tikrai bendradarbiauja su mūsų natūraliu grožiu ir harmonizuoja jį.

Žinant savo sezoną, galima planuoti savo garderobą, dekoratyvinę kosmetiką ir sutaupyti daug laiko ir pinigų. Jeigu tinkamai parinkti aksesuarai, drabužiai ir makiažas – viskas puiku.

Norint greitai nustatyti, kokiam šiltam ar šaltam sezonui moteris priklauso, tiesiog įsivaizduokite ją apsuptą auksinės arba mėlynos šviesos. Jei matote ją auksinėje spalvoje – ji yra šilto tipo, jei mėlynoje – šalto.

Sezonas : pavasaris

Spalvos: šiltos

Tinkamos spalvos: šviesios – vidutinės, švytinčios, švarios, subtilios, gyvos su geltonu ar auksiniu atspalviu – dramblio kaulo, persikų, smėlio, abrikosų, kupranugario,

geltona, vandens, austrių, šartrezo, moliūgo, lašišos, žalsvai mėlyna

Odos spalva: blanki dramblio kaulo, auksinė dramblio kaulo, persikinė, persikų su grietinėle, persikinė smėlio, šilta šviesi ruda.

Akių spalva: švari mėlyna, vandens, žalia, gintaro, šviesiai ruda, topazo, auksinės rudos, lino

Ideali plaukų spalva: šilta auksinė blondinė, medaus blondinė, braškių blondinė, vidutinė auksinė blondinė, šviesi šilta raudona, tamsi auksinė blondinė, šviesi šilta ruda

Idealūs akcentai: medaus, aukso, skrebučių, auksinė raudona, alaus.

Personalijos: Halle Berry, Meg Ryan, Goldie Hawn, Doris Day

Blogiausia: ryškus ir kontrastingas makiažas. Būtina paryškinti tik savo privalumus ir spalvas, bet neužtepti jų.

Pagrindas: švelni, aiški, ne pilka.

Akių pieštukas: jokiu būdu ne juodas.

Lūpdažis: šiltas rožinis, koralų, vėžio raudonumo.

Pavasaris geriausiai atrodo, kai akių ir lūpų spalva vienodo intensyvumo.

Šešėliai: minkšto atspalvio

Tušas: akių spalvos

PAVASARIO TIPAS

Šešėliai

Laineriai

Akių pieštukai

Tušai

mėlynas rudas

Skaistalai

Lūpų pieštukai

Lūpų dažai

Lūpų blizgesiai

Sezonas : ruduo

Spalvos: šiltos

Tinkamos spalvos: vidutinės-tamsios, žemės tonų, šiltos turtingos, ryškios, prislopintos su auksiniu ir oranžiniu pustoniu – ruda smėlio, auksinė rūdžių, alyvuogių, chaki, oranžinė raudona, garstyčių, turkio, koralų, gelsvai ruda, vidutinė ruda.

Odos spalva: nuo šviesios iki tamsios persikinės, auksinė smėlio, bronzos smėlio, rausva, kava su pienu, auksinė juoda

Akių spalva: šilta ruda, topazo, turkio, žalios su gintaro taškeliais, žalios, nefritinės, vandens.

Ideali plaukų spalva: medaus blondinė, gelsvai ruda blondinė, vidutinė ir sodri šilta ruda, šilta sodri kaštoninė, vario, imbiero, riešutmedžio, rusvai raudona(mahogany)

Idealūs akcentai: braškių, raudona kaštoninė, prislopinta auksinė, raudona blondinė

Personalijos: Cindy Crawford, Nicole Kidman, Susan Sarandon, Tina Turner

Kai kurios tamsaus gymio ir išraiškingų akių moterys atrodo efektingai ir be makiažo. Gali rinktis natūralią ir madingą kosmetiką.

Jei turi aiškią, švarią odą, nereikia jos slėpti po storu pagrindo sluoksniu. Užteks splono krempudros sluoksnio.

Tinka visos žemės spalvos.

Atrodo neįdomiai, kai yra bronziniai atspalviai.Tinka daug spalvų. Balansuoja ties šilto –šalto riba. Tinka ir pomidoro raudonis ir baklažano violetinė. Netinka perlo, rožiniai, violetiniai ir šalti atspalviai.

Ryškinamos arba akys arba lūpos.

RUDENS TIPAS

Šešėliai

Laineriai

juodas rudas pilkai mėlynas

rudai juodas

Akių pieštukai

miško žalias rudas chaki

alyvuogių pilkas alavo

Tušas

varinis juodas rudas

Skaistalai

Lūpų pieštukai

Lūpų dažai

Lūpų blizgesys

Sezonas : vasara

Spalvos: šaltos

Tinkamos spalvos: šviesios – vidutinės, minkštos, prislopintos ir šaltos su mėlynu pustoniu – rausva, rožinė, šviesi mėlyna, pilka, rožinė smėlio, mėlyna, žalia, levandų, pastelinė mėlyna, sidabrinė, rausvai violetinė, slyvos.

Odos spalva: šalta smėlio, skaidri, rausva, rožinė smėlio, rožinė ruda, dramblio kaulo.

Akių spalva: mėlynos, pilkai mėlynos, rudos, šviesiai rudos, pilkos, žalios.

Ideali plaukų spalva: balta blondinė, lininė blondinė, šviesi – vidutinė pelenų blondinė, šviesi – vidutinė pelenų ruda, rusvai pilka

Idealūs akcentai: žemuogių, balto lino, prislopinta raudona, prislopinta ruda, pilka

Personalijos: Sharon Stone, Grace Kelly, Princess Diana, Jane Pauley

Šaltas, neryškus ir padūmavęs makiažas.

Blizgantys lūpdažiai ir šalti šešėliai puikiai kontrastuoja su pelenų ar šaltos bronzos spalvos plaukais.

Šitas tipas gali sau leisti atrodyti natūraliai ir sportiškai(tik toninis kremas ir lūpdažis) arba elegantiškia(Pudra, krupščiai padažytos lūpos.). Kai kurios vasaros puikiai atrodo su prancūzišku makiažu, t.y. truputis skaistalų, truputis pudros ir blizgančios raudonos lūpos.

Vasaros šešėliai geriau matiniai ir šalti, lūpos blizgančios – tai svarbus akcentas atgaivinantis veidą. Pilki šešėliai nuo šviesaus iki antracito tinka toms, kurios nori vos vos paryškinti akis

VASAROS TIPAS

Šešėliai

Laineriai

pilkas žalias mėlynas

Akių pieštukai

žalias mėlynas elektrinis mėlynas

pilkas

Tušas

mėlynas bordo pilkas

Skaistalai

Lūpų pieštukai

Lūpų dažai

Lūpų blizgesys

Sezonas : žiema

Spalvos: šaltos

Tinkamos spalvos: vidutinės-tamsios, kontrastingos, ryškios, švarios stulbinančios su šaltu mėlynu atspalviu – juoda, balta, fuksijos, mėlynai raudona, blizgančios, švytinčios, sidabrinė, anglies, karališka mėlyna, smaragdo, žalia

Odos spalva: dramblio kaulo, pieno baltumo, kreminė, šviesi-vidutinė rožinė, smėlio, šviesi – tamsi alyvuogių, alebastro, juoda

Akių spalva: tamsiai rudos, mėlynos, juodos, pilkos, šviesiai rudos, mėlynai žalios, violetinės

Ideali plaukų spalva: platininė, druska ir pipirai, varno sparno juodumo, tamsi pelenų, ruda, juodai ruda, slyvų ruda, sniego baltumo

Idealūs akcentai: baklažano, tamsi vynuogių, pastelinė blondinė, ledo blondinė

Personalijos: Demi Moor, Elizabeth Taylor, Jane Seymour

Ryškus kontrastas tarp odos ir plaukų, aiškus akių baltymas – žiemos bruožai.

Blogai atrodo daug įvairių spalvų įvairiose vietose. Geriau mažiau spalvų, bet stiprių.

Skaistalų nedaug ir būtinai lūpdažio spalvos. Lūpų spalvai būtinai kontrastuoja akių makiažas. Tinka juodas akių pieštukas, bet antakiai švelniai dažyti. Galima eksperimentuoti su mada. Tinka juodas akių kontūras ir blyškiai rausvos lūpos. Vienintelis tipas, kuriam tinka žydrai raudonas atspalvis ant žalių šešėlių – neatrodo apsiverkusi.

Dėmesio: tamsesnės odos moterys mano, kad jos yra rudens tipo ir atitinkamai elgiasi. Dažniausiai rudens spalvos veidą nublankina ir susargdina.

ŽIEMOS TIPAS

Šešėlių spalvos

Laineriai

juodas mėlynas jūros žalumo

Akių pieštukai

žalias juodas grafito sodri slyva

mėlynas

Tušas

juodas mėlynas

Skaistalai

Lūpų pieštukai

Lūpų dažai

Lūpų blizgesys

MAKIAŽO PARINKIMO TAKTIKA IR STRATEGIJA

ŽMOGAUS PROPORCIJOS arba „Auksinio pjūvio“ paradoksai.

Leonardas Pizietis-Fibonačis (apie 1170 – 1228), stebėdamas spartų triušių dauginimąsi, sukūrė skaičių seką: 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, .

Labiausiai šios eilės skaičius išgarsino jų tiesioginis ryšys su sąvoka: “auksinis santykis“, „auksinis pjūvis“, kurią žinojo jau senovės graikai. Kas tai?

Į ši klausimą galima pažvelgti filosofiškai, nagrinėjant gyvosios ir negyvosios materijos savybes. Nustatyta, kad gamtoje yra aiškiai pastebima asimetrija.

Padalinkime didesnį Fibonačio skaičių iš mažesnio – 5:3=1,66; 8:5= 1,6; 13:8=1,625; 21:13=1,615,...89:55= 1,618, 144:89= 1,617..

Matome, kad dalybos rezultatas apytikriai – 1,618. Gyvojoje gamtoje skaičius 1,618 yra visuose kūnuose.

„Auksinio pjūvio“ taisyklė buvo žinoma jau Antikos graikų, todėl jų statiniai yra tokie proporcingi, atsparūs laikui, malonūs akiai ir grakštūs. Statiniai turėjo būdingus žmogaus kūnui išmatavimus, jo proporcijas – viršutinė kolonos dalis proporcinga žmogaus galvai, pagrindinė dalis – kūnui iki kaklo, storį apskaičiuodavo pagal pėdą.

Tokiais parametrais naudojosi Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, Diureris ir kiti.

Gal todėl kūriniai, sukurti nesilaikant „Auksinio pjūvio“ taisyklės, erzina, pykina, sukelia diskomforto jausmą.

VEIDO KOREKCIJA. IDEALAUS VEIDO PROPORCIJOS

Pirmiausia reikia teisingai nustatyti veido ir veido detalių( kaktos, antakių, akių, nosies, lūpų ir smakro) formą. Pažvelgti į veido proporcijas, po to nustatyti odos, plaukų ir akių spalvą. Ir tik tuomet koreguoti veido formą.

Gyvenime idealaus veido nėra, tačiau pasąmoningai toks veidas asocijuojasi su sveikata ir grožiu. Todėl nereikia painioti sąvokų grožis ir gražumas(arba mada). Skirtingais laikais ir skirtingose tautose grožio kanonai buvo skirtingi, kuriuos galima paaiškinti skirtingomis gyvenimo sąlygomis ir noru panėšėti į savo dievaičius, kurie,deja, toli gražu nebuvo tobuli.

Idealaus ovalo veidas – tai kiaušinio formos veidas, kurio plačiausia vieta yra ties ausų viršutine dalimi, kakta ir apatinė veido dalis sudaro po trečdalį veido ilgio, o plotis sutinka su ilgiu kaip 2 su 3.

Veido formą gali optiškai pakeisti tik šukuosena, antakių korekcija arba tamsi pudra.

Per aukštą ar per žemą kaktą gali paslėpti kirpčiai, tačiau atviras veidas visuomet atrodo efektingiau, tik su sąlyga, kad veidas – taisyklingai ovalus, o kakta iškili.

Veide turi būti trys aiškios linijos: antakiai, nosis ir burna. Jeigu antakius ir lūpas galima koreguoti kosmetinėmis priemonėmis, tai nosį pataisyti galima chirurginėmis. Arba kitomis priemonėmis nukreipti dėmesį.

Pagrindinis korekcijos uždavinys, tai kiek įmanoma labiau suteikti veidui idealias proporcijas. Visgi nederėtų pamiršti, kad kiekvienas veidas yra unikalus ir individualus, todėl vieno korekcijos recepto nėra. Veidų formų skirstymas į apvalius, kvadratinius, trikampius tėra sąlyginis, kadangi grynoji forma sutinkama labai retai, todėl nereikėtų apsiriboti vien tik grynosios formos nustatymu. Tai tik gairės.

Lyrinis nukrypimas

Pagal „auksinio pjūvio“ taisyklę galima pasiskaičiuoti savo figūros proporcijas. Nustatytas toks žmogaus proporcingumas: suaugusių vyrų kūno ir galvos santykis sudaro 9:1, moterų – 8:1, paauglių – 7:1. Taisyklinga figūra – galva nei per didelė, nei per maža, ji gerai dera prie bendros figūros. Ar taisyklinga figūra galima nustatyti, pasinaudojus auksiniu Fibonačio skaičiumi – 1,618.

Visi žino, kad moterys mėgsta vaikščioti aukštakulniais bateliais – jie verčia pasitempti, geriau pabrėžia figūrą. Priežastis ne tik madoje. Žmogus sukurtas taip pat pagal auksinio pjūvio dėsnį, todėl intuityviai stengiasi prisiderinti prie jo diktuojamos harmonijos. Kai kurios nemoka tuo pasinaudoti ir dar labiau sugadina figūra netinkama avalyne ar šukuosena.

Auksinio pjūvio skaičius padeda pasirinkti šukuoseną: jeigu kojos per trumpos, reikėtų aukšto kulniuko, bet nereikia aukštos šukuosenos. Nutįsęs megztinis irgi nepapuoš figūros.

Kaip paskaičiuoti figūros taisyklingumą?

Reikia nusiauti batus, atsistoti prie sienos ir išmatuoti du atstumus: nuo grindų iki bambos (A) ir nuo bambos iki viršugalvio (B). Gautus rezultatus padalinti: A/B =1,618. Moterims leidžiamas skaičius apie 1,5. vyrams – apie1,7.

Jrigu moteris pasiskaičiavusi gauna – 1,68 – jos figūra ideali. Vyrai tokią moterį visuomet palydi žvilgsniu. Tą patį galima pasakyti ir apie vyrus. Praktika rodo, kad vyrai grakštesni, todėl moterys stengiasi avėti aukštakulnius.

A/B =1618

Makiažo, spalvų, plaukų ir šukuosenos harmonija

Join the Conversation

×
×