Hiperkoaguliacines bukles

Hiperkoaguliacines būkles galima skirstyti į dvi dalis: pirmines ir antrines būkles.
Pirminės hiperkoaguliacinės būklės yra įgimtos.
1. antitrombino III ( AT – III ) trūkumas. AT – III – galingas ir greitai veikiantis trombino inhibitorius. Jis neutralizuoja trombiną, sudarydamas trombino – antitrombino kompleksą, kuriame, kuriame trombinas praranda savo proteolitinį aktyvumą. Jo veikimas prasideda tuoj pat, pradėjus sąveikauti su heparinu ir būtent per jį heparinas realizuoja savo, kaip antikoagulianto poveikį. Skiriami du AT – III trūkumo etapai:
• I tipas – klasikinis. Jo metu sumažėja biologiškai normalaus baltymo sintezė. To pasekoje sumažėja ir imunologinis, irr biologinis AT – III aktyvumas.
• II tipas – vystosi dėl molekulinių defektų proteazių inhibitoriuje. Šiais atvejais imunologinis AT – III aktyvumas yra normalus, o biologinis sumažėja.

Antitrombino trūkumas yra paveldimas autonominiu dominantiniu būdu ir būdingas abiems lytims. Faktoriai, mažinantys AT – III koncentraciją kraujyje:
• Diseminuota intravazalinė koaguliacija (DIK sindromas)
• Kepenų ligos ypač cirozė
• Nefrotinis sindromas
• Peroralinių kontraceptinių medžiagų bei estrogenų vartojimas
• Chemoterapija

Gydymas:
• Naudojamas intraveninis heparinas, norint gauti gerą antikoaguliacinį poveikį reikalingos didelės dozės.
• Šviežia šaldyta plazma
• Peroraliniai antikoaguliantai
• Antitrombino III koncentratas, išskirtas iš žmogaus plazmos.
• Anaboliniai hormonai ( stanazololis ir danarolis ) padidina AT – III kiiekį kraujo plazmoje.
2. Proteinų C ir S trūkumas. Jie yra priklausomi nuo vitamino K. Proteinas C aktyvuojamas trombino, bet tik tada, kai trombinas susijungia su ant nepažeisto endotelio paviršiaus esančiu transmembraniniu proteininiu receptoriumi trombomodulinu. Susidaręs aktyvuotas proteinas C su savo kofaktoriumi pr

roteinu S proteolizės būdu išaktyvuoja Va ir VIIIa faktorius. Taip pat, veikiant proteinų C ir S sistemai, efektyviai kontroliuojami vidinis ir išorinis krešėjimo sistemos keliai, žymiai apribojamas trombo augimas. Proteinų C ir S deficitai gali būti dviejų formų:
• I tipas – klasikinis. Kai sintetinama mažiau normalių molekulių.
• II tipas – disfunkcinis. Kai sintetinamas normalus kiekis, bet pakitusių molekulių.

Proteinų C ir S stygiai paveldimi autonominiu dominantiniu būdu.

Antrinės hiperkoaguliacinės būklės (įgytos)

Antrinės ar įgytos hiperkoaguliacinės būklės tai yra įvairios ligos, sutrikimai, terapinės intervencijos, kurios sąlygoja hiperkoaguliaciją ir tuo pačiu sukelia didesnę riziką ir galimybę kilti veninei tromboembolijai. Jas gali sukelti:
• Autoimuninės ligos.( opinis kolitas) Toksemija, anemija, ilgalaikis lovos rėžimas, dažnos chirurginės intervencijos. Ligos metu daugėja trombocitų, fibrinogeno, V, VIII faktorių, mažėja antitombino III, proteino S.
• Endokrininiai sutrikimai. Pvz. cuukrinis diabetas. Jo metu mažėja fibrinolitinis aktyvumas, didėja fibrinogeno kiekis, ryškėja trombocitų agregatinės, adhezinės savybės, mažėja prostaciklino susidarymas endotelio ląstelėse.
• Myeloproliferaciniai sutrikimai.(myelofibrozė, trombotinė trombocitopeninė purpura ir kt.). Pirminė myeloproliferacinė liga – pagrindinė portalinės venos trombozės priežastis. Patogenezė: trombocitų dydžių heterogeniškumas, padidėjęs kraujo kiekis trombocitų specifinių proteinų, pakitusios visos venos funkcijos.
• Koaguliacijos ir fibrinolizės sutrikimai. DIK – sumažėjęs proteino S aktyvumas, padidėjęs heparino kofaktoriaus II kiekis. Piktybiniai susirgimai – hiperkoaguliaciją sąlygoja koaguliacijos kaskados aktyvacija, kraujo forminių elementų, endotelio pokyčiai. Nėštumas – nėštumo metu atsirandanti hiperkoaguliacija yra laikina ir

r apsauginė. Jo metu padidėja fibrinogeno, VII, VIII, IX, X krešumo faktoriai, sumažėja fibrinolitinis aktyvumas ir AT III kiekis. gyvatės nuodų poveikis – gali sukelti intravazalinės koaguliacijos sindromą.
• Kraujagyslių ir reologijos pokyčiai ( išeminė širdies liga, kraujo klampumo padidėjimas).
• Terapinės intervencijos. Peroraliniai kontraceptikai – ryškėja trombocitų agregatinės savybės, didėja kraujo klampumas, mažėja eritrocitų gebėjimas keisti savo formą, hiperplazuoja intina, didėja fibrinogeno. Dirbtiniai paviršiai, peritoneoveniniai šuntai .

Leave a Comment