Lėtinis gastritas
Pastaraisiais metais “lėtinio gastrito” sąvoka iš pagrindų pasikeitė. Ankščiau gastritu buvo laikomi tokie atvejai, kai ligonis skųsdavosi: Pilvo pūtimu; Apetito stoka; Rėmeniu; Pykinimu; Vėmimu; Ir kitokiais dispersiniais sutrikimais.
Tai būdavo patvirtinta rentgeniniais tyrimais: sustorėjusios gleivinės raukšlės, dantyta didžioji kreivė ir panašūs pokyčiai. Taikant gastroskopiją ir tiesioginę biopsiją, randamas visai kitoks vaizdas: esant gastrito klinikiniams simptomams, pakitimų nebūna ir, priešingai, uždegimui būdingi histologiniai pakitimai, nesant jokių subjektyviųjų gastrito požymių. Taigi kas ankščiau buvo laikoma gastritu, tėra funkciniai skrandžio gleivinės pakitimai.
Paplitimas: A tipas – 5 proc.; B tipas – 85 proc.; C tipas – 10 proc.Visų lėtinį gastritą turinčių pacientų; 50 proc. virš 50 metų amžiaus turi lėtinį paviršinį B tipo gastritą.
Histologiškai patvirtinus lėtinį gastritą randami įvairūs gleivinės pakitimai, o paskutiniojoje stadijoje – trofinio lėtinio gastrito požymiai. Šiandien lėtinio gastrito priežastimi laikoma bakterijų invazija, tai kartu ir kancerogeninis faktorius. Taikant kombinuotą gydimą sintetiniais vaistais, pavyksta visiškai likviduoti bakterijas.Dispepsiniai sutrikimai daugiausia sąlygojami funkcinių ir psichosomatinių ligų. Tai funkcinis skrandžio dirglumas arba nervinė gastropatija. Ypač pasireiškia “nerviniai” arba funkciniai skrandžio sutrikimai dėl baimės, vidinių išgyvenimų ir netikrumo jausmo. Tokiais atvejais fitoterapija turi itin didelią reikšmę. Nors augaliaivaistai negali įtakoti gastrito proceso eigos, tačiau gali žymiai sumažinti funkcinius sutrikimus veikdamas psichinę ir vegetacinę sistemą.Visiškai kitokią skrandžio ligos forma šiandien yra įvairių vaistų sukeltas gastritas. Ypač tą sukelia salocilatai ir nesteroidiniai priešreumatiniai vaistai. Jie dažnai būna vartojami be pagrindo ir ilgą laiką, todėl pirma terapinė pagalba jų vartojimo nutraukimas. Po to galima skirti gydimą ramunių ar pipirmėčių arbatomis, šildomaisiais kompresais ir kurį laiką skirti dietą. Dažniausiai sutrikimai gana greitai praeina.
Fitoterapiniais vaistais daugiausia tenka gydyti lėtinius dispepsinius sutrikimus, taip pat ir motorikos sutrikimus. Tokius konstitucinių ir alimentarių aplinkos bei vidinių psichikos veiksnių sąlygojamus lėtinius dispepsinius sutrikimus gerai veikia paprasti augaliniai vaistai.Tokiems sutrikimams galima priskirti lėtines cholecistopatijas, pasireiškiančias dispersiniais simptomais, nesiliaujančiais skausmais pilvo viršutinėje dalyje. Skiriant augalinius vaistus, reikia remtis tuo, kokios priežastys sukėlė negalavimus. Lėtiniai skrandžio negalavimai kartais susidaro po ūminių infekcinių ligų pvz., po gripo dizenterijos. Šiais atvejais taip pat taikomi fitoterapiniai vaistai. Jų tikslas yra trejopas: Skatinti skrandžio rūgšių gamybą ir sekreciją; Saugoti įdegusią gleivinę; Antispazminis ir pilvo pūtimą slpoinantis veikimas.Tokiai terapijai skiriamos dvi didelės gydomųjų augalų grupės: kartumynai ir gleivingos medžiagos, kurios sugo skrandžio gleivinę ir slopina uždegimą.Gydomieji augalai
Tonizuojamieji kartumynai (Amara tonica)
Skėtinė širdažolė (Centaurium minus) Centaurii herba – žievė
Geltonasis gencijonas (Gentiana lutea) Gentiane radix – šaknis Enziagil Magenplus kapsulės įv. kombinuoti preparatai
Vaistinis kondurangas ( Marsdenia condurango) Marsdeniae cortex – žievė
Trilapis pupalaiškis (Menyanthes trifoliata) Menyanthis folium – lapai
Raudonasis chininmedis (Cinchona pubescens) Tinctura Chinae – tinktūra
Karčiavaisis citrinmedis (Citrus aurantium) Tinctura Aurantii – tinktūra Aštrieji kartumynai (Amara acria)
Tikrasis imbieras (Zingiber officinalis) Zingiberis rhizoma – šakniastiebiai
Vaistinė alpinija (Alpinia officinarum) Galangae rhizoma – šakniastiebiai Kalgano tabletės Gleivingos medžiagos (Mucilaginosa)
Islandinė kerpena (Cetraria islandica)
Kerpena (Lichen islandicus)
Kedenė (Usnea barbata) Usnea barbata
Sėjamasis linas (Linum usitatissimum) Lini semen – sėmenys LinusitAromatiniai kartumynai (Amara aromatica)
Vaistinis skudutis ( Angelica archangelica) Angelicae radix – šaknis
Kartusis šventadagis (Cnicus benedictus) Cnici benedicti herba – žolė
Baltasis ajeras (Acorus calamus) Calami rhizoma – šakniastiebis
1. Kartumynai (Amara)
Labai daugelio augalų sudėtyje yra karčiųjų medžiagų. Priskiriami tokie augalai, kurių veiksmas pagrįstas karčiosiomis medžiagomis ir turi atitinkamas gydymo indikacijas. Labai daug karčiųjų augalų turi ir kitų veikliųjų medžiagų.
Klinikiniu ir praktiniu požiūriu kartumynai skirstomi į:• tonizuojamuosius;• aromatinius;• aštriuosius.
Farmakologija
Stipriausios kartumynų medžiagos yra ararogentinas (gencijono) ir absintinas (kiečio). Taip pat yra alkaloidinių karčiųjų medžiagų (chininas). Kartumynai skatina sekreciją veikdami liežuvio skonio receptorius ir pačią skrandžio gleivinę. Gastritas stimuliuoja motorika viršutinėje virškinimo trakto dalyje ir skatina tulžies bei kasos sulčių gamybą. Karčiosios medžiagos geriau veikia išgėrus ja 5-30 min. prieš valgį.
Vartojimo indikacijos
Svarbiausia ir labiausiai taikoma indikacija yra apetito stoka dėl įvairių priežasčių: bendrojo išsekimo, konstitucinių savybių ir anorekcijos. Kita vartojimo indikacija yra vierškinamojo trakto, ypač skrandžio, motorikos sutrikimai. Gydant skrandį ar tulžies bei kasos disfunkcijas, kartumynai dažnai pagerina būklę. Poveikis greitai nepasireiškia, ypač jei simptomai jau įsisenėja. Kartumynai derinami su atitinkama dieta, atsižvelgiant į ligonio mitybos įpročius. Negalima skirti kartumynų, ypač aštriųjų, sergantiems skrandžio ir dvilikapirštės žarnos opalige. Tai gali labai padidinti skrandžio sekrecija, o tuo pačiu subjektyviuosius negalavimus.
Geltonasis gencijonas (Gentiana lutea)
Gencijonas yra tikrasis kartumynas. Jis veikia net praskiedus 1:20000, tai vadinamas kartumo indeksas. Gencijono šaknyje visai nėra rauginių medžiagų, todėl jis neturi sutraukiamojo ir dirginamojo poveikio. Jo kartumynai veikia tonizuojamai. Todėl „gryno“ šio kartumyno skyrimas yra visai pagršstas. Pagerėja tolerancija sunkiai virškinamiems maisto produktams, palankiai veikiama skrandžio gleivinė. Tačiau atsargiai jį reikėtų skirti ligoniams su jautriu skrandžiu ir padidėjusiu rūgštingumu. Svarbiausios indikacijos yra berūgštis ir atoniškas, vad. „silpnas“ skrandis.
Paruošimo formosGencijono šaknis – Gentiane radix – šaknis Arbata: Į šalto vandens puodelį įpilti 1 šaukštelį žaliavos, 5 val. Palaikyti, iškošti;arba šaukštelį smulkiai supjaustytos žaliavos užplikyti puodeliu karšto vandens, 5 min. palikti pritraukti, iškošti.
Extractum Gentianae – ekstraktas. Nuo 0,5 iki 2,0 g gerti keletą kartų per dienąpiliulių forma. Tinctura Gentianae – tinktūra. 20-40 lašų į stiklinę vandens, gerti prieš valgį.Gerai veikia šis nuoviras:
Rp. Decoct. Radicis Gentianae 5,0/197,0 Resorcini resublimati 2,0 Chloroformii 0,25
M.D.S. 3 kartus per dieną po šaukštą. Prieš vartojimą suplakti.
Rekomenduojami gatavi preparatai:Gryni Gencijono preperatai. Enziagil Magenplus kapsulės. Deriniai. Su kitai fitoterapiniais preparatais.Amara lašai Pascoe su chinaridinu, pelynu ir cinamono žievele. Gastrosecur lašai (Duopharm) su imbiero šakniastiebiu, cinamomo žievele, apelsinų žievelėmis ir kmynais.
Trilapis pupalaiškis (Menyanthes trifoliata)
Tai būdingas pelkėtų vietovių augalas, balkšvai rausvais žiedais, sutelktas į krūveles. Žiedų viršutiniai kraštai apaugę. Lapai stori, gana dideli, ištįsę, tik jie vartojami gydymui. Jų kartumo indeksas 1:5000, taigi silpnesnis negu gencijono ar širdažolės. Be karčiųjų medžiagų pupalaiškyje yra rauginių medžiagų ir flavonoidų. Taigi jis nėra „grynasis“ tonizuojantis kartumynas kaip gencijonas, gali dirginti skrandų, todėl vartoti reikia atsargiai. Jo žaliava dažnai derinama kartu su kitais gydomaisiais augalais.
Paruošimo formos Pupalaiškio lapai – Menyanthis folium Arbata arba nuoviras. Šaukštelį smulkiai supjaustytos žaliavos užplikyti puodeliuverdančio vandens arba užpilti šaltu vandeniu ir trumpai pavirinti. Po 10 min. iškošti ir gerti nesaldintą 15-30 min.prieš valgį. Tinctura Menyanthis folium – tinctura. 20-40 lašų įlašinti į ½ stiklinės vandens irlėtai gerti.2. Aromatiniai kartumynai ( Amara aromatica)
Be karčiųjų medžiagų šiuose augaluose yra eterinių aliejų, kurie ir suteikia jiems specifinį kvapą. Kartumynų veikimas yra spazmolizinis, karminatyvinis arba cholagoginis. Nuo jų priklauso ir vartojimo indikacijos. Jų tonizuojamas poveikis neryškus, labiau veikia skrandį tiesiogiai.
Vaistinis skudutis (Angelica archangelica)
Šis retai sutinkantis, į akis krintantis augalas prikalauso skėtinių šeimai. Išauga iki 2 m. aukščio, lapai dideli, plunksniški, žiedai skėtiniai su daugybe mažų, žalsvų žiedlapių. Auga kalvotose vietose ar įkalnėse. Vaistinio skudučio šaknyje yra 0,1-0,5 % eterinių aliejų, kumarino ir furanokumarino. Jų veikimas karminatyvinis, cholagoginis ir švelnus spazmolizinis.
Paruošimo formosVaistinio skudučio šaknis – Angelica radix Arbata : Į šaukštelį žaliavos užpilti puodeliu šalto vandens ir trumpai pavirintiarba užplikyti verdančiu vandeniu, paskui iškošti. Tinctura Angelicae (1:5). Po 20-30 lašų į stiklo vandens. Oleum angelicae. 10-20 lašų į mažą stiklelį vandens, gerti 15-30 min. prieš valgį.
Kartusis šventadagis (Cnicus benedictus)
Šis augalas kilęs nuo Viduržemio jūros pakrančių. Jo lapai dygliuoti, apatiniai lyg įdėklai gaubia žiedus. Dėl to augalą nesunku atskirti. Vaistams vartojama žolė. Žaliovoje yra apie 0,25% karčiųjų medžiagų ir 0,3%eterinio aliejaus. Kartumo kokybinis rodiklis 1:1800, taigi nemažas. Šis augalas turi karminatyvų bei cholagoginį poveikį. Šio augalo aliejus naikina bakterijas, ypačauksinį stafilokoką.
Paruošimo formos Šventadagio žolė – cnici benedicti herba Arbata: 2 šaukštelius žolės užplikyti puodeliu verdančio vandens, palaikyti 30 min. ir iškošti. Gerti po puodelį 15-30 min. prieš valgį. Tinctura Cnici benedicti (1:5) – tinktūra. 10-30 lašų į stiklinę vandens, gerti keletą kartų per dieną.3. Aštrieji kartumynai (Amara acria)
Tikrasis imbieras (Zingiber officinale)
Tai bumbuotas, mėsingu stiebu augalas, kilęs iš Pietų azijos; stiebas išauga iki 1 m., ūgliai gausiai lapuoti, lapai pailgi, lyg stogas užkloja vienas kitą. Žiedai žalsvai gelsvi, rudai violetiniais taškučiais vamzdelių formos susitelkę pažastyse.Vaistų žaliavai vartojamas jo šakniastiebis. Jame yra eterinių aliejų ir gailiųjų medžiagų. Jos, kaip ir įprastiniai kartumynai, skatina seilių ir skrandžio sulčių sekreciją, tonizuoja ir stimuliuoja žarnyno peristaltika.
Paruošimo formos Imbiero šakniastiebis – Zingiberis rhizomaDažniausiai geriama tinktūra, rečiau – arbata. Tinctura Zingiberis (1:5). Keletą kartų per dieną po 10-20 lašų į 1/2-1 stiklinęvandens, reduliariai gerti prieš valgį. Arbata: šaukštelį rupių miltelių užplikyti puodeliu karšto vandens, uždengus 5-10min. palaikyti, iškošti. Gerti keletą kartų per dieną po puodelį 15-30 min. prieš valgį.
Vaistinė alpinija (Alpinia officinarum)
Augalas priklauso imbierinių šeimai, labiausiai paplitęs Kinijoje. Jo šakniastiebis ilgas ir liaunas, cilindro formos, apie 20 cm. Storio. Žiedai sudaro gausias kekes, žiedsostis triskiltis, apačioje tuščiaviduris. Augalo žaliavoje yra aštriųjų medžiagų, eterinių aliejų ir flavanoidų. Veikia spazmoliziškai, nurodomas ir priešuždegiminis bei antibakterinis veikimas. Spazmolizinis veikimas prasideda labai greit ir stipriai. Tačiau svarbiausia indikacija yra funkciniai skausmai pilvo viršutinėje dalyje. Patartina po gausių pietų ar vakarienės išgerti alpinijos tab. ar miltelių.
Paruošimo formosAlpinijos šakniastiebis – Galangae rhizoma Arbat: šaukštelį smulkiai supjaustytos žaliavos arba rupių miltelių užplikyti verdančiu vandeniu ir 5-10 min. palaikyti uždarame inde, po to iškošti. Gerti reguliaraia keletą kartų per dieną po puodelį prieš valgį. Tinctura galangae (1:10) – tinktūra po 10 lašų į drungną vandenį, gerti 3 kartus per dieną 15 min. prieš valgį.
Rekomenduojami gatavi prep.:Patartina gerti alpinijos tab. 0,1/0,2 g. Skiriama po 1 tab. prieš valgį keletą kartų per dieną. Esant spazminiams priepuoliams sučiulpti 1-2 tab. po 0,2 g.
4. Gleivingieji augalai (Mucilaginosa)
Tai augalai, kurių sudėtyje yra daud gleivingų medžiagų. Gleivinės plėvele padengia sudirgintą skarandžio gleivinę ir saugo ją nuo kenksmingę poveikių. Jos suriša skrandžio rūgštį ir gleivinę dirginančius irimo produktus. Sergant lėtinėms skrandžio ligoms, geivingosios medžiagos ypač vertingos.
Islandinė kerpena (Cetraria islandica)
Islandinės kerpenos stiebas plokščias, dvišakis, šakelių galuose telkiasi į grybus panašūs „vaisiai“. Šis augalas yra ir kartus, ir gleivingas. Jame yra daug (iki 40%) lichenino ir 2-3% cetrarinės rūgšties. Kartumynai skrandį veikai ir tonizuojamai. Gydant skrandžio ligas, žaliavos dažniausiai neverdamos, o tik užpilamos karštu vandeniu arba, dar geriau, brinkinamos šaltame vandenyje. Islandinė kerpena yra vertingas gydomasis augalas, dažnai vertojamas kartu su kitomis skrandžiui skirtomis arbatomis. Tinktūrų forma nevartojama.
Paruošiamos formosIslandinė kerpena (Cetraria islandica) Arbata: 1-2 šaukštelius smulkiai supjaustytos žaliavos užplikyti puodeliu verdančiu vandens. Gerti keletą kartą per dieną po puodelį prieš valgį.
Rekomenduojami gatavi preparatai:Grynos islandinės kerpenos preparatai. Isla-Moos pastilės (Engelhard), Isla-Mint pastilės (Engelhard)Keletą kartų per dieną po 1-2 tabletes lėtai sučiulpti.
Sėjamasis linas (Linum usitatissimum)
Stiebas išauga iki 1 m. aukščio, lapai siauri, lancetiški, žiedai penkialapiai, mėlynos spalvos. Vaisiai apie 8 mm. ilgio, kūgiškos kapsulės formos, juose apie 10 sėklų. Sėmenyse yar yra balastinių medžiagų: hemiceliuliozės, celiuliozės ir lignino, riebiųjų aliejų, 52-78% linolo rūgšties esterio, baltymų, lininostatino. Gydomasis poveikis čia kitoks, negu lėtinių skrandžio uždegimų atvejais; jų gausios gleivingosios medžiagos gelbsti nuo gleivinės sutrikimų.
Paruošimo formosLinų sėmenys – Lini semen linų gleivės: 1-2 šaukštus sutrintų linų sėmenų išbrinkinti 1/4-1/2 l. Vandens per naktį. Išgerti prieš pusryčius arba keletą kartų per dieną
Rekomenduojami gatavi preparatai:Grynas linų sėmenų preparatas . Linusit Creola Leinsamen
Keletas kitų receptų nuorodų:
Stipriai veikiantys kartumynai:
Rp. Herb. Centaurii (širdažolė) Fol. Trifolii fibrini (puplaiškio lapai) Rhiz. Calami aa 20.0 (ajero šakniastiebis)
M.f. Šaukštą 1l. vandens, 15 min. virti. spec. S. Išgerti 1 puodelį valandą prieš pietus.
Nuo lėtinio gastrito:
Rp. Fruct. Foeniculi (pankolio vaistų) Fol. Menthae pip. Fol. Melissae Rhiz. Calami aa 20.0M.f. 1 šaukštelį žaliavos užpilti spec. D.S. stikline verdančio vandens, 10 min. palaikyti; gerti šiltą gurkšneliais 2-3 kartus per dieną.
Uždavinai
1. Aptarti lėtinio gastrito sąvoką.2. Nurodyti ir aptarti pagrindinius fitoterapinius augalus naudojamus gydant lėtinįgastritą.3. Nurodyti fitoterapinių augalų, naudojamų gydant lėtinį gastritą, paruošimoformas.
Išvados
Dispepsiniai sutrikimai daugiausia sąlygojami funkcinių ir psichosomatinių ligų. Ypač pasireiškia “nerviniai” arba funkciniai skrandžio sutrikimai dėl baimės, vidinių išgyvenimų ir netikrumo jausmo. Būtent tokiais atvejais fitoterapija turi itin didelią reikšmę. Nors augaliaivaistai negali įtakoti gastrito proceso eigos, tačiau gali žymiai sumažinti funkcinius sutrikimus veikdamas psichinę ir vegetacinę sistemą.