Diferencinė užkimimo diagnostika

DIFERENCINĖ UŽKIMIMO DIAGNOSTIKA

Užkimimu vadinama pasikeitusi balso kokybė. Normalus, sveikas balsas yra malonaus skambesio (vertinant iš klausos) ir priimtino tiriamojo amžių ir lytį atitinkančio pagrindinio balso tono (balso aukščio) ir stiprumo. Užkimęs balsas yra nemalonaus skambesio (vertinant iš klausos) ir turi tam tikrų specifinių triukšmo komponentų (tiriant akustiškai). Balso susidarymo mechanizmas yra sudėtingas procesas. Svarbiausias vaidmuo tenka balso klostėms. Fonacijos pagrindą sudaro periodiškas balso klosčių (BK) virpėjimas. Net menkiausi balso klosčių funkciniai, anatominiai, uždegiminiai ar neoplazminiai pakitimai sutrikdo balso klosčių virpesius, irr balsas užkimsta. Taigi užkimimas yra balso generavimo dalies – balso klosčių pažeidimo požymis.

6-21 proc. vaikų ir suaugusių pacientų į gydytojus kreipiasi dėl balso sutrikimų. Užkimimas yra vienas iš pagrindinių gerklų ligų simptomų. Juo gali prasidėti paprasta virusinė infekcija ir sunkios, kartais gyvybei pavojingos ligos – gerklų edema, svetimkūnis, abipusis gerklų inervacijos sutrikimas, gerklų, skydliaukės vėžys, Parkinsono liga ir kt. Užkimimas svarbus ne tik medicininiu požiūriu, bet ir socialiniu. Užkimęs balsas gali trukdyti dirbti tam tikrą darbą, ypač jei reikia daug kalbėti.

Pacientas ir gyydytojas dažnai užkimimą suvokia skirtingai. Pacientui tai gali būti ne tik pasikeitusi balso kokybė, bet ir balso nuovargis, susiaurėjęs tonų diapazonas (išnykę aukšti garsai), sunku kalbėti. Todėl vertindamas ligonio skundus, gydytojas turėtų įsiklausyti į ligonio balso kokybės pasikeitimus ir mokėti juos kl

lasifikuoti.

UŽKIMIMO KLASIFIKACIJA

Jau seniai pastebėta, kad įvairioms gerklų ligoms būdingas skirtingas užkimimo pobūdis. Tuo remiantis, sudaryti būdingiausi užkimusio balso etalonai, kur skirtingą užkimimo pobūdį, vertinant subjektyviai (iš klausos), atitinka objektyvūs skirtingi akustiniai požymiai. Šiuo metu pasaulyje populiariausia yra 1969 m. japono N.Isshiki pasiūlyta, vėliau kitų mokslininkų ištobulinta faktorinė užkimimo klasifikacija, kitaip vadinama LGPAĮ (angl. GRBAS) skale. Pagal šią klasifikaciją gali būti girdimas grubus (G), pučiamas (P), asteninis (A) ir su įtampa (Į) užkimimo pobūdis. Kartais gali būti išklausomas ir mišrus, dažniausiai grubiai pučiamo (G-P) pobūdžio užkimimas. Bendrasis užkimimo laipsnis (L) ir kiekvienas užkimimo komponentas vertinami 4 sunkumo laipsniais: 0 – nėra, 1 – silpnas, 2 – vidutinis, 3 – stiprus. Taip užkimimą galima įvertinti kiekybiškai. Visiškas skambaus girdimo balso išnykimas vadinamas afonija.

UŽKIMIMO PATOFIZIOLOGIJA

Skirtingą užkimimo pobūdį atitinka skirtingas susidarymo mechanizmas. Grubus užžkimimas (šiurkštus, pažemėjęs balsas) girdimas dėl neperiodiškai virpančių balso klosčių, kurį sukelia padidėjusi balso klostės (-čių) masė, sumažėjęs elastingumas. Pučiamą (silpnas, švokščiantis balsas) užkimimą sukelia turbulencinio triukšmo komponentai balse, atsiradę dėl nevisiškai susiglaudusių balso klosčių. To priežastis yra balso klosčių motorikos (adukcijos) sutrikimas, susidariusi mechaninė kliūtis tarp balso klosčių, nelygus, kietas balso klostės kraštas. Asteninis užkimimas (silpnas balsas) pasireiškia dėl sumažėjusio balso klosčių tonuso, įsitempęs (paaukštėjęs, metalinio atspalvio balsas) – dėl padidėjusio balso klosčių tonuso ir hiperadukcijos.

UŽKIMIMO PRIEŽASTYS

Užkimimo priežasčių yra la

abai daug. Jos gali būti funkcinės ir organinės.
Užkimimą sukelia ne visų gerklų, bet tik balso klosčių patologija.
Dažniausios funkcinės ligos yra psichogeninė ir hipertoninė disfonijos. Jas sukelia psichogeniniai (emocinė įtampa, charakterio ypatumai, depresija) ir mechaniniai (netaisyklinga fonacija) veiksniai. Dėl to didėja gerklų raumenų tonusas, formuojasi netaisyklinga kalbėsena, traumuojamos balso klostės ir gali atsirasti antrinių organinių pakitimų – balso klosčių mazgelių, polipų, kontaktinių granuliomų. Ne veltui BK mazgeliai kitaip vadinami ,,rėksnių” mazgeliais. Kitos organinės patologijos priežastys – įgimtos ligos, uždegimas (infekcinis ir neinfekcinis), nepiktybiniai ir piktybiniai balso klosčių navikai, traumos, įvairios etiologijos balso klosčių inervacijos sutrikimai ir kt. (1 lentelė). Dažniausiai diagnozuojama įgimta patologija, sukelianti užkimimą, yra gerklų paralyžius, kurį lemia gimdymo trauma ir CNS ligos. Kadangi gerklos yra inervuojamos ilgiausio galvinio – klajoklio (X) nervo, įgytus balso klosčių inervacijos sutrikimus gali sukelti galvos, kaklo ir krūtinės ląstos organų patologija. Dažniausios priežastys: strumektomija, kaklo trauma, infekcija, ne gerklų (skydliaukės, bronchų, stemplės, tarpuplaučio) piktybiniai navikai, neurologinės ligos. Virusinė infekcija yra pagrindinė ūminio laringito priežastis. Kitos infekcijos diagnozuojamos retai. Daugelį organinių ligų, tarp jų ir piktybinių navikų, skatina žalingi gyvenimo būdo įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas), fizikiniai ir biologiniai dirgikliai. Didelę reikšmę turi patologinis gastroezofaginis refliuksas, kuris sukelia daugelį gerklų ligų – laringitą, BK edemą, granuliomas, mazgelius.

Užkimimo pr

riežastys priklauso nuo amžiaus. Naujagimių ir kūdikių užkimimą dažniausiai lemia įgimta gerklų patologija, mažų vaikų – uždegimas, vyresnių vaikų – balso klosčių mazgeliai, funkcinės ligos ir gastroezofaginio (gerklų-ryklės) refliukso liga (GERL), suaugusių iki 65 m. – lėtinis (GERL) ir ūminis virusinis laringitas bei BK mazgeliai, vyresnių nei 65 m. – amžiniai pakitimai (praesbylarynx), gerklų paralyžius, gerklų navikai.

UŽKIMIMO DIAGNOSTIKA

Užkimęs pacientas yra rimtas pacientas, kurį reikia tirti, ypač jeigu užkimimas tęsiasi ilgiau nei dvi savaites. Pirminė diagnostika remiasi anamneze, bendrąja ligonio apžiūra ir laringoskopijos duomenimis. Visapusiškas ligonio tyrimas parodytas 2 lentelėje.

ANAMNEZĖ

Etiologiniai veiksniai. Etiologinių veiksnių išaiškinimas svarbus aiškinantis užkimimo priežastis ir numatant tolesnę tyrimo taktiką. Rūkymas. Rūkantiems ir užkimusiems ligoniams pirmiausiai įtariamas gerklų vėžys (užkimimas ilgai gali būti vienintelis ligos požymis) arba lėtinis hiperplazinis laringitas (ikivėžinė būklė). Ligoniai iš karto siunčiami konsultuotis pas specialistą. Balso pertempimas. Išsiaiškinamas balso krūvis, balso lavinimas, kalbėjimo manieros, įpročiai, profesija. Dažniausios balso pertempimo priežastys: šaukimas, rėkimas, barniai, per didelis balso krūvis, dažni pokalbiai telefonu, krenkštimas, kosulys, kalbėjimas triukšme, neprigirdėjimas. Balso pertempimas gali sukelti funkcines ir organines (BK pseudonavikus, hematomą, varikozę) ligas. Jei ligoniui darbo metu reikia daug kalbėti, jį būtinai reikia siųsti pas foniatrą (balso specialistą). Infekcija. Persišaldymas gali būti virusinio ir bakterinio (retas) laringito ar gerklų inervacijos pažeidimo priežastis. Ilgai vartojant ae

erozolinius hormonus, taip pat ligoniams, sergantiems AIDS, galima įtarti grybelinį laringitą. Žalingos darbo ir aplinkos sąlygos (oro teršalai, inhaliaciniai alergenai, triukšmas) sukelia lėtinį, alerginį laringitą, navikus. Kitų organų ir sistemų ligos. Tam tikrų gerklų ligų atsiradimui (lėtinis laringitas, BK mazgeliai) yra svarbūs lokalūs dirgikliai, kurie gerklas veikia tiesiogiai (infekcijos mikroaspiracija, kontaktinis uždegimas) ir netiesiogiai (skatina kosulį, krenkštimą, kvėpavimą pro burną). Tai infekcinės ir obstrukcinės nosies (alerginis rinitas, rinosinusitas, iškrypusi nosies pertvara), ryklės (adenoidai, lėtinis tonzilitas), virškinamojo trakto (GERL), plaučių (lėtinis bronchitas, pneumonija, bronchinė astma) ligos. Vaistai. Tam tikrų vaistų, ypač tokių, kurie sausina gleivinę, vartojimas gali tiesiogiai veikti balso klostes ar paskatinti kitas gerklų ligas (3 lentelė). Trauma. Išorinės traumos yra retos. Jei ligoniui operuotas kaklas ir tarpuplaučio organai, dažniausiai įtariamas BK inervacijos sutrikimas. Po buvusios grubios intubacijos gali formuotis balso klosčių granuliomos. Svetimkūnis į gerklas papuola jaunesnio amžiaus vaikams. Tarp balso klosčių įstrigęs svetimkūnis sukelia obstrukcinį kvėpavimo nepakankamumą ir afoniją. Ligoniui būtina skubi pagalba.

Užkimimo charakteristika. Svarbu išsiaiškinti užkimimo pradžią, trukmę, eigą, lydinčiuosius simptomus.

Užkimimo pradžia (ūminė, lėta). Staigaus užkimimo priežastys – infekcija, trauma (riksmas, kaklo trauma, operacijos, svetimkūnis), GERL priepuolis, ūminis stresas, alergija ir intoksikacija. Lėtą užkimimą dažniausiai sukelia lėtinės ligos. Vaikams svarbu sužinoti amžių, kada pradėjo varginti užkimimas: įgimtą patologiją rodys tuoj po gimimo išryškėjęs užkimimas.
Užkimimo trukmė (trumpalaikė, ilgalaikė). Trumpalaikis užkimimas nurodo ūmines, ilgalaikis – lėtines ligas.
Užkimimo eiga (senkanti, tolygi, banguojanti, intensyvėjanti). Regresuojantis užkimimas būdingas ūminėms ligoms, kito tipo – lėtinėms. Intensyvėjantis užkimimas yra grėsmingas ūminės ir lėtinės ligos požymis.
Kiti gerklų pažeidimo simptomai: obstrukcinis kvėpavimo nepakankamumas (inspiracinis stridoras), disfagija (aspiracija), kosulys – būdingesni mažiems vaikams ir sergantiesiems sunkiomis ligomis (epiglotitu, komplikuota GERL, abipusiu gerklų paralyžiumi, vėlyva gerklų papilomatozės stadija, gerklų vėžiu). Papildomi simptomai rodo esant kitų lėtinių ligų, kurios gali būti užkimimo priežastis.
Užkimimas, besitęsiantis ilgiau nei 2-3 savaites, jei atkosima su kraujo priemaiša ar yra disfagijos požymių, yra rimtos ligos požymis. Būtina skubi otorinolaringologo apžiūra.

TYRIMO BŪDAI

Pirmiausiai vertinami bendrieji infekcijos, alergijos, galvinių nervų pažeidimo požymiai, išorinės anomalijos ir kt

Otolaringologinis tyrimas. Vertinama nosies ir gerklų gleivinė (spalva, edema, vientisumo pažeidimas), dariniai, liežuvio, minkštojo gomurio, gerklų judrumas (inervacijos sutrikimai), anomalijos. Tiriama klausa, kvėpavimo pro nosį funkcija.

Laringoskopija. Laringoskopija yra pagrindinis tyrimas, padedantis nustatyti užkimimo priežastį.

Netiesioginė laringoskopija gerklų veidrodėliu arba kietu endoskopu atliekama nuo 5-6 metų amžiaus. Jaunesniems vaikams atliekamas endoskopinis tyrimas – nazolaringofibroskopija. Šį tyrimą saugiai galima atlikti net naujagimiams. Diagnozuojant užkimimo priežastį, svarbūs specialieji tyrimai: mikrolaringoskopija, vaizdo laringostroboskopija. Pastarojo tyrimo metu galima matyti ne tik padidintą anatominį gerklų vaizdą (vaizdo sistema), bet ir paprasta akimi nematomus fonacinius balso klosčių virpesius (laringostroboskopija). Specifiški jų pokyčiai padeda diagnozuoti subtilius fonacijos mechanizmo pažeidimus, įgimtą, ypač užslėptą patologiją, beprasidedantį invazinį procesą, gerklų nervų pažeidimą ir reinervaciją, diferencijuoti balso klosčių mazgelius nuo cistų ir papilomų, skirti tam tikrus neurologinius ir psichoemocinius sindromus ir kt. Atliekant šiuos tyrimus gali būti naudojamas vietinis aerozolinis nuskausminimas. Tiesioginė laringoskopija taikant bendrąją anesteziją yra ir diagnostinė (kontaktinė mikroskopija, biopsija, pasėlis), ir gydomoji procedūra. Jei reikia, iš karto gali būti atliekamos endolaringinės operacijos. Indikacijos gerklų endoskopijai:

Kūdikiai ir maži vaikai:
• silpnas balsas, verksmas (įtariama membrana, įgimtas gerklų paralyžius),
• užkimimas kartu su gerklų stenozės ir/ar aspiracijos požymiais,
• lėtinis intensyvėjantis užkimimas,
• netipiškas, besikartojantis laringitas (įtariama GERL, alergija),
• ūminė (svetimkūnis) ir lėtinė (papilomatozė) afonija,
• gerklų trauma, jei kartu yra užkimimas ar stridoras.
Suaugusieji:
• lėtinis užkimimas,
• lėtinis kosulys,
• disfagija ir aspiracija,
• rūkymo anamnezė,
• gerklų trauma, jei kartu yra užkimimas ar stridoras,
• galvos ir kaklo dariniai, kai pirminis navikas nežinomas,
• skydliaukės patologija,
• negalint apžiūrėti gerklų įprastais metodais.
• Kai kurių gerklų ligų, sukeliančių užkimimą, laringoskopinis vaizdas parodytas paveiksluose.

KLINIKINIS BALSO TYRIMAS

Subjektyvus balso vertinimas. Gydytojas apžiūros metu klausosi paciento balso ir iš klausos vertina užkimimo pobūdį. Skirtingoms gerklų ligoms būdingas skirtingas užkimimo pobūdis.
Objektyvus balso vertinimas. Tyrimo apimtis priklauso nuo ligonio amžiaus, profesijos (intensyvus balso vartotojas ar ne), turimos aparatūros. Atlikdamas pirminį fonacijos tyrimą, kiekvienas gydytojas gali įvertinti maksimalų fonacijos laiką: kuo giliau įkvėpus fonuojama balsė a; registruojama ilgiausia fonacijos trukmė sekundėmis. Šis parametras padeda nustatyti balso pažeidimo dydį (kuo mažesnė reikšmė, tuo didesnis pažeidimas, norma > 17 sek. moterims, > 20 sek. vyrams). Kiti objektyvūs balso tyrimai atliekami balso specialistų (foniatrų) specializuotuose centruose (Lietuvoje objektyviai balsas vertinamas Kauno medicinos universiteto klinikų Tarptautiniame audiologijos ir foniatrijos centre).

Kiti tyrimai. Diagnozuojant užkimimo priežastis svarbus endoskopinis virškinamojo trakto (GERL, navikai), apatinių kvėpavimo takų tyrimas. Rentgenologinis tyrimas (ir KT) padeda diagnozuoti ne gerklų navikus, kurie spaudžia gerklų nervus, gerklų navikų išplitimą, rentgenokontrastinį svetimkūnį, traumos pobūdį. Esant uždegimui, šio tyrimo vertė nedidelė. Įtariant kitas ligas, ligonis siunčiamas konsultuotis.
Dažniausių gerklų ligų, užkimimo charakteristika parodyta 4 lentelėje.

Gydymas. Gydoma užkimimą sukėlusi priežastis. Svarbi užkimimo profilaktikoje yra balso higiena (fonacinių ir nefonacinių veiksmų sistema, apsauganti balsą nuo pažeidimo). Pagrindiniai balso higienos principai – vengti balsą žalojančių veiksnių (sveika gyvensena), laikytis balso režimo, sergant virusine infekcija, gerti daug vandens – 8 stiklines per dieną, išmokti taisyklingos kalbėsenos pagrindų.

Kuo gydyti gerklės skausmą?

Kai skauda gerklę, pirmiausia norime kuo greičiau numalšinti skausmą. Vaistinėse galima rasti įvairiausių vietinio poveikio priemonių – skysčių, aerozolių, čiulpiamųjų pastilių.
Kad būtų lengviau susigaudyti ir pasirinkti – šiek tiek informacijos apie preparatus, kurie mums buvo pasiūlyti vaistinėje, paprašius „ko nors nuo gerklės skausmo“.
Skysčiai ir aerozoliai

Jox aerosol
Veiklioji medžiaga: polivinilpirolidono jodas. Jam susilietus su oda ar gleivine, išsiskiria jodas, veikiantis dezinfekuojamai. Preparate yra alantoino, kuris slopina uždegimą.

Įspėjimas: vaisto negalima gerti!
Vartojimas: jei neurodyta kitaip, purkšti 2–4 kartus per parą, prireikus – kas 4 valandas.

Tantum verde
Tirpalas gerklei skalauti ir purkšti. Priskiriamas nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, stipriai slopina uždegimą ir malšina skausmą.
Veiklioji medžiaga: benzidamino hidrochloridas.
Vartojimas
Skalaujant: 2–3 kartus per dieną po valgio 20–30 sekundžių skalauti gerklę 15 ml (1 valgomuoju šaukštu) nepraskiesto tirpalo arba 4 dozėmis (jei vartojamas butelis su dozatoriumi, kurį paspaudus išteka viena dozė).
Purškiant: užsukus ant buteliuko purkštuką, į gerklę ne daugiau kaip 5 kartus per dieną
purkšti po 3 dozes (vienu purkštuko paspaudimu išpurškiama viena dozė).

Liugolis (purškalas)
Sudėtis: jodas, kalio jodidas. Jodas naikina žalingas bakterijas, virusus. Veikia greitai. Glicerolis uždegimo pažeistuose audiniuose neleidžia kauptis skysčiui, todėl mažina audinių pabrinkimą, odos ir gleivinės paviršiuje sudaro apsauginę plėvelę.
Vartojimas: purkšti į gerklę 4–6 kartus per dieną po kelias vienu purkštuko galvutės paspaudimu išpurškiamas dozes.

Hexoral (tirpalas)
Plataus veikimo spektro vaistas. Prilimpa prie gleivinės, todėl veikia ilgai – 10–12 val.
Veiklioji medžiaga: heksetidinas
Vartojimas: visada vartoti neskiestą; 2 kartus per parą, geriau ryte ir vakare po valgio skalauti ar gargaliuoti 10–15 ml apie 0,5 minutės. Vartojant vietiškai: suvilgytu vatos tamponu tepti pažeistą vietą.

Hexaspray (purškalas)
Veikliosios medžiagos: biklotimolis – veikia bakterijas, slopina uždegimą ir metilparahidroksibenzoatas – mažina skausmą.
Pagamintas proteolizinės emulsijos pagrindu – gerai prilimpa prie gleivinės ir ilgai išlieka infekcijos vietoje, rezorbuojasi iš lėto, tai užtikrina ilgą vaisto veikimą.
Vartojimas: suaugusiesiems ir vaikams – du įpurškimai tris kartus per dieną.

Aeropropolis (purškalas)
Veiklioji medžiaga: propolis. Veikia antiseptiškai, skatina antikūnų sintezę, žaizdų ir opų gijimą, mažina skausmą bei uždegimą.
Įspėjimai: gali dirginti ir džiovinti odą, sukelti gleivinės paburkimą.
Vartojimas: purkšti į burną 5–6 kartus per dieną, ypač po valgio ir prieš miegą, po 1–2 siurbliuko paspaudimais išpurškiamas dozes.
Galima vartoti ir odos uždegimui mažinti – reikia 3–4 kartus per dieną ant pažeistos vietos purkšti 3–4 papurškimus ir po to švelniai įtrinti.

Myrrhamile (purškalas)
Veikliosios medžiagos: miros, vaistinių ramunių, eukaliptų ir šalavijų tinktūros.
Veikia dezinfekuojamai, slopina gleivinių pabrinkimą, dezoduoruoja burnos ertmę.
Vartojimas: purkšti į gerklę 4–6 kartus per dieną.
Čiulpiamosios pastilės

Faringodol forte (stipriai veikiančios pastilės nuo gerklės skausmo)
Veiklioji medžiaga: cholino salicilatas; stipriai veikia skausmą, slopina uždegimą, mažina burnos ir ryklės gleivinės paburkimą ir paraudimą, skatina skirtis seiles.
Vartojimas: suaugusiesiems ir vaikams, nuo 12 metų, čiulpti po 1 pastilę 4–6 kartus per dieną.
Be cukraus.
Septolete
Veikliosios medžiagos: benzalkonio chloridas, kurio poveikis antiseptinis. Ši medžiaga naikina daugelio rūšių bakterijas bei kai kuriuos grybelius. Mentolis ir pipirmėtės eterinis aliejus mažina skausmą ir kitus nemalonius pojūčius. Timolio antiseptinis poveikis didina šio vaisto veiksmingumą. Eukalipto eterinis aliejus mažina gleivių sekreciją viršutiniuose kvėpavimo takuose ir lengvina pasunkėjusį kvėpavimą.
Indikacijos: lengvoms burnos ertmės ir gerklės infekcijoms gydyti; apsisaugoti nuo gripo ir peršalimo; burnos ertmės ir dantenų uždegimui gydyti; užkimimui ir blogam burnos kvapui šalinti.
Vartojimas: vieną pastilę ištirpinti burnoje kas 2–3 val. Suaugusiesiems per dieną
galima suvartoti 6–8, vaikams 4–6 pastiles.

Falimint
Veiklioji medžiaga: acetilaminonitropropoksibenzenas. Gaivina ir atšaldo.
Vartojimas: jeigu kitaip nenurodyta, vartoti po 1 dražė kelis kartus per dieną, lėtai sučiulpiant. Negalima vartoti daugiau kaip 10 dražė per dieną.
Įspėjimas: nevartoti ilgą laiką.

Efisol
Veikliosios medžiagos: dekvalino chloridas ir askorbo rūgštis.
Efisolis daro antiseptinį poveikį įvairiems mikroorganizmams, ypač pūliniam streptokokui, įskaitant ir antibiotikams atsparias padermes. Veikia grybelį, kai kuriuos epidermofitonus ir trichofitonus.
Indikacijos: dantenų, tonzilių, balso stygų, nosiaryklės, burnos ertmės uždegimams gydyti.
Vartojimas: kas 2–3 valandas reikia čiulpti po 1 tabletę, kol ji visiškai ištirps.
Tabletės kakavos skonio.

Strepsils
Veikliosios medžiagos: pentilmetakrezolis, dichlorbenzilo alkoholis ir vitaminas C; gali būti su eukaliptu ir mentoliu, medumi ir anyžiais.
Indikacijos: burnos ir gerklės infekcijos sukeltiems simptomams lengvinti.
Vartojimas: vaikams ir suaugusiesiems kas 2–3 valandas reikia lėtai sučiulpti po
vieną pastilę.

Trachisan
Veikliosios medžiagos: tirotricinas, chlorheksidino gliukonatas, lidokaino hidrochloridas
Vartojimo indikacijos: burnos ertmės ir ryklės uždegimai ir infekcijos, viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, gerklės skausmas, rijimo sutrikimas; gydymas prieš chirurgines burnos ir gerklės operacijas ir po jų (migdolų pašalinimas, danties ekstrakcija).
Vartojimas: jei gydytojas nenurodo kitaip, kas dvi valandas leisti vienai pastilei palengva ištirpti burnoje; suaugusiesiems galima sučiulpti iki 8, vaikams – iki 6 pastilių per dieną. Vartoti dar 2–3 dienas, kai išnyksta ligos požymiai; jei savijauta nepagerėja per 10 dienų, kreiptis į gydytoją.

Faringosept
Veiklioji medžiaga: ambazonum.
Stiprus bakteriostazinis poveikis; didelis privalumas tas, kad neveikia žarnų lazdelės, todėl nepažeidžia normalios žarnų mikrofloros.
Vartojimas: sučiulpti praėjus 15–30 minučių po valgio, po to 3 valandas negerti ir nevalgyti; suaugusiems žmonėms rekomenduojama sučiulpti 3–5, 3–7 metų vaikams – 3 tabletes per dieną. Vartoti 3–4 dienas. Vartojant didesnes dozes, stipresnio poveikio nebūna.

Chlorchinaldinas
Veiklioji medžiaga: chlorchinaldolis.
Indikacijos: burnos ertmės, dantenų, liežuvio uždegimas, pienligė, burnos ertmės, gerklės grybelių sukelti pažeidimai po antibiotikų vartojimo. Vaistas neveiksmingas sergant virusų sukelta liga.
Vartojimas: kas 3–4 valandas sučiulpti po vieną tabletę.
Nepageidaujamas poveikis: retai atsiranda burnos ertmės perštėjimas ar deginimas.

Coldrex Laryplus Lozenges
Veikliosios medžiagos: heksilrezorcinolis, benzalkonio chloridas.
Heksilrezorcinolis yra lokalus anestetikas. Jis veiksmingas vietinei burnos ir ryklės gleivinės anestezijai. Be to, nustatytas nestiprus šio vaisto antiseptinis poveikis.
Vartojimas: suaugusiesiems (įskaitant senyvo amžiaus) ir vaikams nuo 12 metų: vieną pastilę lėtai ištirpinti burnoje kas 3 val. arba pagal poreikį. Per 24 val. galima suvartoti ne daugiau kaip 8 pastiles. 7–12 metų vaikams: vieną pastilę lėtai ištirpinti burnoje kas 3 val. arba pagal poreikį. Per 24 val. galima suvartoti ne daugiau kaip 4 pastiles. Jaunesniems kaip 7 metų vaikams šio vaisto duoti negalima.

Neo-angin® N
Veikliosios medžiagos: dichlorbenzilo alkoholis ir amilmetakrezolio, mentolis.
Indikacijos: lengvos burnos ir nosiaryklės infekcinės ligos.
Vartojimas: jei nepaskirta kitaip, suaugusieji ir vyresni nei 6 metų vaikai kas 2–3 valandas turi neskubėdami sučiulpti po vieną pastilę.
Pradeda veikti greitai, puikiai toleruojamas. Yra malonaus skonio.

Decatylen
Veikliosios medžiagos: dekvalino chloridas ir dibukainas.
Indikacijos: bakterijų ir grybelių sukeltas burnos bei ryklės uždegimas ir infekcija, po tonzilektomijos.
Vartojimas: iš pradžių čiulpti po 1 pastilę kas 2 val., kai simptomų sumažėja – kas 4 val.

Tantum verde
Veiklioji medžiaga: benzidaminas. Stipriai slopina uždegimą ir malšina skausmą. Kadangi jis greitai rezorbuojasi ir susikaupia uždegimo paliestuose audiniuose, negalavimai greitai išnyksta.
Pastilės lokaliai gerai toleruojamos, mažina uždegimo simptomus ir nemalonius pojūčius ryjant.
Indikacijos: skausmingas dantenų, tonzilių, ryklės gleivinės ir gerklų uždegimas.
Vartojimas: pastilėms leisti lėtai ištirpti burnoje.

Toncils
Veikliosios medžiagos: chlorheksidino hidrochloridas ir benzokainas. Chlorheksidinas yra plataus poveikio antiseptinis junginys. Veikia bakterijas, mieles, dermatofitus ir virusus. Benzokainas yra lokalus anestetikas. Jo poveikis prasideda greitai ir trunka 5–15 min.
Streptokokų sukeltam migdolinių liaukų uždegimui gydyti neveiksminga.
Vartojimas: suaugusiesiems – 4–8 kartus per dieną, 7–15 metų vaikams – po pusę pastilės.

Hexoraletten N
Veikliosios medžiagos: chlorheksidino hidrochloridas ir benzokainas.
Indikacijos: sergant stomatitu, gingivitu laikinai sumažina bakterijų kiekį burnoje ir gerklėje bei malšina skausmą.Tinka gydyti profilaktiškai.
Vartojimas: suaugusiesiems ir paaugliams sučiulpti po vieną pastilę kas 1–2 val.; vaikams iki 12 metų – po 1 tabletę iki 4 kartus per dieną.

Sebidin (vaikams skirtos pastilės)
Veikliosios medžiagos: chlorheksidinas ir askorbo rūgštis.
Chlorheksidinas naikina mikrobus, kai kuriuos grybelius (pvz., Candida albicans, kuris sukelia pienligę) bei virusus (raudonukės, tymų, parotito ir kt.) ir slopina uždegimą, t. y. veikia ligos priežastį. Šis poveikis yra stiprus ir greitas. Vitaminas C stiprina vietinį imunitetą, stabilizuoja kapiliarų pralaidumą, mažina gleivinės patinimą.
Vartojimas: vaikams (4–12 metų) – po 1 pastilę keletą kartų per dieną (4 pastiles per dieną).

Islamoos ir Islamint
Veiklioji medžiaga: islandinės kerpenos ekstraktas, kuris lyg balzamas padengia nosiaryklės ir gerklės gleivinę. Jis apsaugo nuo besikartojančio dirginimo, o nedirginama gleivinė greičiau gyja.
Vartojimas: pagal poreikį keletą kartų per dieną sučiulpti po 1–2 pastiles. Galima vartoti ilgą laiką.

Hexalyse
Veikliosios medžiagos: biklotimolis – veikia antimikrobiškai, mažina skausmą, slopina uždegimą, lizocimo hidrochloridas – naikina virusus, bakterijas, slopina uždegimą, enoksolonas – slopina uždegimą, mažina skausmą bei skatina žaizdų gijimą.
Indikacijos: lokaliai burnos ertmės ir gerklės infekcijoms bei uždegimams gydyti, kaip papildoma gripo ir peršalimo ligų gydomoji priemonė.
Vartojimas: sučiulpti po vieną tabletę kas 2–3 val., 6–8 tabletes per parą. Nekramtyti.
Propodezas
Veikliosios medžiagos: propolis ir askorbo rūgštis.
Indikacijos: Vartojamas esant infekcijos ar kitokių priežasčių sukeltam burnos ir gerklės gleivinės, dantenų uždegimui. Stiprus antimikrobinis poveikis.
Vartojimas: 4–6 kartus per dieną po vieną preparto tabletę laikyti burnoje, kol ištirps.

Leave a Comment