alkoholizmas ir jo poveikis

TURINYS

1. Įvadas..............................2
2. Alkoholizmo samprata..........................4
2.1. Alkoholizmo paplitimas.........................6
2.2. Alkoholizmo epidemiologija.....................9
2.3. Rizikingas alkoholio vartojimas...................10
3. Alkoholizmo priežastys..........................12
3.1. Socialinės alkoholizmo priežastys..................13
3.2. Psichologinės alkoholizmo priežastys................14
3.3. Genetinės alkoholizmo priežastys..................16
4. Priklausomybės alkoholiui vystymasis..................17
5. Žalingas alkoholio poveikis sveikatai...................20
5.1. Somatinei sveikatai...........................20
5.2. Psichinei sveikatai...........................23
5.3. Alkoholinė intoksikacija.......................24
5.3.1. Patologinis girtumas........................25
5.3.2. Alkoholinis abstinencijos sindromas..............26
5.3.3. Alkoholinės psichozės......................26
6. Slaugymo įtaka alkoholizmu sergantiems pacientams, VĮ Kėdainių ligoninės psichiatriniame skyriuje....................28
6.1.Problemų sprendimo būdai......................31
6.2. Gydymas nuo lėtinio alkoholizmo..................312. ALKOHOLIZMO SAMPRATA
Alkoholizmas yra psichikos liga, kuria serga piktnaudžiaujantys alkoholiu asmenys.Pasireiškianti žmogaus fizinės ir psichinės priklausomybės nuo alkoholio sindromu bei turinti kitų neigiamų socialinių ir medicininių pasekmių.

Viena iš priežasčių , trukdančių susivokti, kad prasideda liga, yra mūsų kultūrinėje terpėje labai išplitęs buitinis alkoholio vaartojimas.Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad sveikas suaugęs nepriklausomas nuo alkoholio vyras saugiai gali per dieną išgerti iki 660 ml. Alaus, iki 320 ml stipraus 40 laipsnių gėrimo.

Alkoholio vartojimas rizikingas, jeigu vyras per savaitę išgeria 7 kartus didesnę alkoholio dozę. Moterims rizikingo alkoholio kiekiai dvigubai mažesni.

Jeigu rizikingas alkoholio vartojimas sukelia sveikatos, psichikos ir socialinių problemų ir žmogus vis tiek nekeičia destruktyvaus elgesio, gali būti diagnozuojamas piktnaudžiavimas alkoholiu. Tai tiesioginis didelės priklausomybės vystymosi rizikos pranašas.

Alkoholio sindromas apibrėžiamas kaip fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kuriame medžiagos arba meedžiagų klasės vartojimas individui yra daug svarbesnis nei ktas elgesys, anksčiau labiau vertinta svarbiausia šio simptomo charakteristika yra troškimas vartoti alkoholį.

Priklausomybė nuo alkoholio – tai jau liga, turinti labai aiškius diagnostinius kriterijus. Norint diagnozuoti šią priklausomybę turi būti trys ir daugiau iš

š žemiau pateikiamų pateikiamų požymių, kurie patyrimi pastaraisiais metais:
1. stiprus troškimas vartoti alkoholį
2. sunku valdyti elgesį, t.y. vartojimo pradžią, pabaigimą, vartojimo intensyvumą
3. fiziologinės abstinencijos būsena, kai medžiagos vartojimas buvo nutrauktas arba sumažintas, pasireiškianti alkoholio abstinencijos reiškiniais, arba alkoholio vartojimu, norint palengvinti ar išvengti abstinencijos simptomų.
4. tolerancijos požymiai, rodantys, kad didesnės alkoholio dozės yra reikalingos, kad būtų pasiektas efektas, kuris pradžioje buvo pasiektas mažesnėmis dozėmis.
5. visiškas nesidomėjimas alternatyviais pomėgiais ar interesais, daug laiko skiriama alkoholiui gauti arba vartoti, arba atsigauti nuo jo poveikio.
6. medžiagos vartojimas nepaisant akivaizdžiai žalingų pasekmių.
Kiekvienais metais į Lietuvos gydymo įstaigas dėl priklausomybės ligų kreipiasi vis daugiau žmonių. Alkoholiuo vartojimas- viena didžiausių žmonijos problemų, kelianti nerimą jau nuo senų laikų. Alkoholio galia atkakliai ir negailestingai gadina milijonų žmonių sveikatą, jaukia gražų ramų psichologinį gyvenimą, arrdydama visus žmogaus audinius, organus ir galiausiai net atnešdama ankstyvą mirtį..Alkoholio vartijimas gali sukelti alkoholinę psichozę, alkoholinį polineuritą.Taip pat alkoholis sukelia atsiradimą tokių ligų kaip gastritas, skrandžio opos, kepenų cirozė, virškinamojo trakto organų vėžys. Sutrikus vieno ar kito organų veiklai, prasideda įvairūs šalutiniai poveikiai, kuriems sustiprėjus,ligonis miršta.
Alkoholizmas – tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau fizine priklausomybe
Alkoholizmas socialine prasme – nesaikingas spiritinių gėrimų vartojimas (girtavimas), kuris sukelia elgesio, darbin4s veiklos, buities ir visuomenės gerovės su
utrikimą. Medicinine prasme alkoholizmas- liga, priskiriama toksokomanijai (potraukis į etilinį spiritą.)

Alkoholizmui yra būdinga progresuojanti eiga su psichiniais ir somatiniais sutrikimais – patologinis ptraukis į alkoholį, abstinencinis sindromas, girtumo būsenos pasikeitimas, tolerancija alkoholiui. Būdingi asmenybės pakitimai, toksinės encefalopatijos sindromas. Tam tikros ligos etape pasireiškia neuritai ir vidaus organų pažeidimas (širdies ir kraujagyslių , skrandžio ir žarnyno ligos ir kt )
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, alkoholikams priskiriami tie asmenys, kuriems alkoholio potraukis sukėlė ryškių psichinių arba psichinių ir somatinių sutrikimų, pakeitė santykius su kolektyvu ir p.adarė žalą visuomenei bei asmeniniams bei materialiniams interesams.

Alkoholizmas yra liga dėl piktnaudžiavimo alkoholiu tokiais dideliais kiekiais ir taip dažnai, kad dėl jos krenta darbingumas, sutrinka santykiai šeimoje ir visuomenės gyvenime, suirsta fizinė ir psichinė sveikata
Apsinuodijimas alkoholiu – tam tikra prasme alkoholinė psichozė. (iki 1,5 promilės lengvas girtumas, iki 2,5 promilės- vidutinis girtumas) ( 1 psl.76)
Simptomai:

*nekoordinuoti judesiai, sutrikusi koordinacija kalbant, vaikštant, rašant,

*išsiplėtusios veido kraujagyslės, išsiplėtę vyzdžiai, padažnėjęs pulsas.

*atsipalaidavimas,euforija arba depresija (galima savižudybė), sutrikęs mąstymas, savęs
pervertinimas
*galėjimo susikaupti, dėmesio ir orientacijos sutrikimai
*sąmonės sutrikimai
* po girtavimo dažnai būna atminties spragos2.1. ALKOHOLIZMO PAPLITIMAS
Alkoholis – bet koks,fermentacijos ar distiliacijos proceso pagalba gautas gėrimas, turintis stimuliuojančių savybių, galintis trumpesniam ar ilgesniam laiko tarpui pakeisti normalią, įprastinę žmogaus būseną. Alkoholis- gėrimas, galintis laikinai pakeisti nuotaiką, sujaudinti, eufriją.

Niekas nežino, kas atrado alkoholį su jo geromis ar blogomis sa
avybėmis. Greičiausiai jis kaip ugnis- netyčia ir netikėtai.

Užuominų apie alkoholio vartojimą bei neigiamas savybes galima rasti jau senovės egiptiečių papirusuose. Senosios pasaulio civilizacijos netgi garbino alkoholio dievus: egiptiečiai – Ozirį, Romėnai- Bacchą, graikai – Dionysijų. Beje, šie dievai buvo vaizduojami nedailūs savo išore, galbūt tai savotiškai išreikštas grožį, sveikatą naikinančio alkoholio galios suvokimas.

Senovės Graikijoje, Romoje, vynas buvo vartojamas švenčiant įvairias pergales, aukojant jį dievams ir panašiai. Biblijoje taip pat gausu aukojimų, ritualų aprašymų susijusių su alkoholio (vyno vartojimu.

Viduramžiais alkoholiniai gėrimai dar labiau išplinta. Karūnavimo procesijų, gimimo, mirties akivaizdoje alkoholis tampa lyg ritualine šių apeigų dalimi.Taip pat alkoholis buvo vartojamas kaip vaistas, turintis antiseptinių ir anestetinių savybių.

Jau 8000 m.prieš mūsų erą žmonės gamino alkoholinius gėrimus, raugindami vaisių sultis.Alkoholio koncentracija juose buvo nedidelė, tačiau jau žiloje senovėje buvo žmonių, kurie be saiko gerdami vyną tapdavo alkoholikais.

Pastebėję, kad išgėrusio ilgiau pastovėjusių išrūgusių vaisių sulčių žmogaus romėnai manė, jog tokį jį padarė vyne apsigyvenusi vyno dvasia (spiritus vini).

Pati gamta pagamina ne stipresnį kaip 14 proc.alkoholį.Toks alkoholis gaunamas fermentacijos proceso metu. Iki 10 a. Arabų mokslininkas Phazes išrado distiliacijos procesą.Taip pirmą kartą žmonijos istorijoje pagamintas ,, grynas alkoholis“ , taip vadinamas spiritas. Spirito išradimas neliko žmonijos nepastebėtas. Spirito savybės, poveikis organizmui vadinti mistiškomis. 10 a.išrastas spiritas iki 16 a. Buvo vartojamas tik medicinoje, turėjo va
aistų paskirtį.Alkoholis plito kaip gydymo priemonė, todėl daugelyje tautų ligi šių dienų išliko paprotys geriančiam linkėti sveikatos.
Nuo 16 a. Paplinta įvairūs alkoholiniai gėrimai gaminami skiedžiant distiliacijos proceso metu gautą spiritą.Nuo to laiko stiprūs alkoholiniai gėrimai greitai plito po pasaulio šalis, alkoholio gamyba nuolat didėjo, nes jį gamino iš pigių žaliavų ( bulvių, cukraus gamybos atliekų ir pan.) Alkoholis taip greitai užkariavo buitį, jog praktiškai nė vienas dailininkas, rašytojas ar poetas neaplenkdavo šios temos. Girtavimo vaizdų yra senų olandų, italų, ispanų ir vokiečių dailininkų drobėse.
Piktnaudžiavimas alkoholiu aprašytas jau gilioje senovėje. Jau Aristotelio darbuose buvo rašoma, kad girtavimas – tai liga.XIXa. viduryje K.M.Brilis- Krameris pirmasis pateikė sistemingą alkoholizmo aprašymą.Tai laikais buvo bandyta skirti alkoholizmo formas, skirti lėtinį alkoholizmą., arba alkoholinę ligą, nuo kitų ligų ir įvardyti kaip savarankišką nazologinę formą. Nuo senų laikų Lietuva buvo kraštas, kuriame buvo paplitę silpni alkoholiniai gėrimai.Stiprūs gėrimai paplinta Lietuvoje 17 a. Visi senieji metraščiai pripažįsta Lietuvių vaišingumą. Svečias turėjo būti sočiai pamaitinamas ir pagirdomas, net iki nusigėrimo. Vaišės praeityje buvo paprotinės teisės dalimi. Su vaišingumu siejosi netik giminystė ir kaiminystė, bet ir prekyba. Populiariausios buvo magaryčios – tai nedidelės išgertuvės, keliamos kokį nors reikalą atlikus: pardavus, nupirkus ar kokią nors sutartį sudarius. Į magaryčias buvo kviečiami ir pašaliniai žmonės, vadinamo magaryčnikais. Tai pagal paprotinę teisę privalomi pardavimo liudininkai, kurie vėliau galėdavo liudyti teisme.Todėl steigiantis miestams, aplink turgaus aikštę steigėsi karčemos. Magaryčių paprotys skatino karčemų steigimąsi, o tuo pačiu toleravo išgertuves. Laikyti karčemas buvo pelninga.
Vėliau atsirado smuklės, kurioms netik alų, bet. ir degtinę gamino dvaruose įsteigti bravorai. Smuklininkai svaigiuosius gėrimus tik pardavinėjo, o karčemininkai juos gamino ir buvo laikomi amatininkais, lenktyniaujančiais su gaminių kokybe.,,karčemai laikyti reikėjo gauti didžiojo kunigaikščio leidimą ir mokėti karčeminį mokestį, vadinamą kapsčizna.Bravorams, kurie gėralais aprūpindavo smukles, didžiojo kunigaikščio leidimo nereikėjo.“
Blaivybės judėjimas Lietuvoje dažnai siejamas su pirmojo valstietiškos kilmės vyskupo Motiejaus Valančiaus vardu. 1846 metais jo suorganizuota pirmoji Lietuvos blaivybės draugija, ji savo veiklą pradėjo Šiaulių apskrityje.
Lietuvoje žinomi du ryškūs blaivumo atvejai: tai baudžiavos žlugimo metais ir 1905 metų revoliucija
Žlungant baudžiavai, kaime paplito judėjimas už atsisakymą vartoti alkoholinius gėrimus.Šis judėjimas buvo valstiečių socialinės kovos dalis. Tai bendras visai Europai reiškinys, pastebimas nuo 19 a. pradžios.
1905 m. Revoliucija labai pagyvino Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Girtavimas buvo laikomas pasidavimu caro valdžios kėslams.
No 1939 m. Iki 1989 m.Lietuvoje veikė tie patys gydymo būdai , kaip ir visoje buvusioje Tarybų Sąjungoje. Girtuokliavimas, kaip atskirų asmenų liga, bet ne kaip visuomenės problema.
Alkoholis vartojamas beveik visose pasaulio šalyse, nepriklausomai nuo to, koks yra visuomeninis išsivystymo lygis, jos politinė, socialinė ar ekonominė struktūra.Etnografų duomenimis, alkoholio vartojimo istorijoje, vienintelę išimtį sudarė kai kurios tautelės (pvz.: eskimai) kurio iki susidūrimo su civilizacija visiškai nevartojo alkoholio ir netgi nežinojo kas tai yra.
Tačiau kiekvienoje visuomenėje išsiskiria savitos alkoholizmo plitimo priežastys ir suteikia alkoholizmui savitą socialinę reikšmę.2.2.ALKOHOLIZMO EPIDEMIOLOGIJA
Tiek alkoholizmo, tiek girtavimo problema yra viena iš svarbiausių socialinių- medicininių problemų. Didelis paplitimas tarp gyventojų vartoti spiritinius gėrimus ir piktnaudžiavimas jais atneša didelę žalą visuomenės sveikatai.
Paveiksle galime stebėti kaip mūsų visuomenė pasiskirsčiusi pagal alkoholio vartojimą

Rizikingas alkoholio vartojimas. Šis terminas susijęs su konkretaus alkoholio kiekio vartojimu ir jo poveikiu sveikatai.
Vienas standartinis alkoholio vienetas (SAV) atitinka:

Alkoholiniai gėrimai Tūris (gramais)
Alus 330
Vynas 150
Stiprus vynas 120
Likeris 120
Stiprūs gėrimai(viskis, degtinė, vynas) 40

Alkoholizmas yra labai paplitęs Europoje ir Amerikoje. Statistiškai didėjantis alkoholio suvartojimas rodo sergančiųjų lėtiniu alkoholizmu gausėjimą. Kai kuriais duomenimis Vidurio Europos šalyse apie 1-6 proc. Gyventojų yra alkoholikai. Vyrai alkoholizmu serga 6-7 kartus dažniau už moteris. Lietuvoje alkoholizmas pradėjo plisti Antrojo pasaulinio karo metais ir vėliau, Lietuvai būnant Tarybų Sąjungos sudėtyje. Jis plinta ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pirmiausia , manoma, dėl pereinamojo laikotarpio sunkumų.

Alkoholį vis dažniau vartoja paaugliai, jaunuoliai ir moterys.PSO duomenimis, alkoholizmas užima trečią vietą tarp mirties priežasčių( po širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų). Dėl to vis dažniau alkoholikai patenka į psichiatrines ligonines dėl alkoholinės psichozės, ypač su baltosios karštligės diagnoze.Tai palyginti jauni žmonės.Yra duomenų , kad padaugėjo mirčių nuo baltosios karštligės.2.3. RIZIKINGAS ALKOHOLIO VARTOJIMAS
Terminas rizikingas vartojimas yra susijęs su konkretaus alkoholio kiekio vartojimu ir jo poveikiu sveikatai. Jis gali susirgti kepenų ciroze, vėžiu, širdies liga, žmogų gali ištikti insultas, depresija,jis gali patirti nelaimingų atsitikimų.

Žemos rizikos grupė – žmonės, kurie išgeria mažiau nei 1-2 SAV per dieną ir negeria daugiau 3-4 SAV švenčių metu, be to, negeria padidėjusios rizikos laikotarpiu.(pvz.vairuodami transporto priemonę, vartodavo medikamentus, nėštumo laikotarpiu.

Problematiški vartotojai – žmonės, turėję vieną ar daugiau su alkoholio vartojimu susijusių problemų.

Nuo alkoholio priklausomi – neturintys savikontrolės, per daug dėmesio skiriantys išgėrimams, kivirčijasi šeimose, turi problemų darbovietėje, patiria ,,atminties spragų“, susiduria su teisėtvarkos institucijomis. Jie geria nepaisydami sveikatos problemų ir kai kuriais atvejais – fizinės priklausomybės (padidėjusios tolerancijos ir abstinentinio sindromo).

Alkoholio vartojimas

3.ALKOHOLIZMO ATSIRADIMO PRIEŽASTYS

Alkoholizmo priežastys nėra aiškios. Yra įvairiausių veiksnių bei priežasčių, turinčių svarbią įtaką girtavimo plitimui žmonijoje.Jos viena nuo kitos priklauso, vienas kitą lemia.Šias priežastis vbei veiksnius būtų galima suskirstyti į dvi svarbiausias kategorijas:
1. Individualūs – biloginiai, fiziologiniai, biocheminiai ir psichologiniai.
2. Socialiniai aplinkos veiksniai.
Individualūs veiksniai. Yra nustatyta, kad vaikai paveldi iš savo tėvų ir protėvių liguistas ypatybes bei polinkius.Taigi tam tikras žmogaus įpatybes, kartu ir polinkį į alkoholį, atsinešame gimdami. Vos tik pradėjus girtauti, polinkis atbunda, o išgertuves kartojnt gret išsivysto potraukis alkoholiui.
Daugeliui individų pagrindinis alkoholio vartojomo motyvas – siekimas dirbtinai stimuliuoti malonias emocijas, laikinai jas suaktyvinti, sukeliant euforiją.. O individams, kurįų sutrikę adaptaciniai mechanizmai, sunku prisitakyti prie aplinkos – būdas pašalinti įtampą.
Yra žmonių, kurie geria svaigalus be jokio potraukio ir nejausdami malonumo, nesižavėdami euforija, o dėl kitų motyvų, dėl įvairiausių asmeninių ir visuomeninių interesų. Bene svarbiausia tokia girtavimo priežastis, kai geriama be noro, prisiverčiant kartais net bjaurintis, nes tai yra plačiai visuomenėje paplitusi nuomonė, kad be alkoholio gyvenime negalima apsieiti.
Džiaugsmas yra vienas svarbiausių gyvenime reiškinių – gyvenimo jėga ir vertė. Tačiau laimingi tie, kurie moka protingai džiaugtis, neaptemdydami savo džiaugsmo valandų alkoholiu.
Socialiniai veiksniai.Lemiamas vaidmuo priklauso šeimai, kurioje vakas gimsta, auga- yra auklėjimas.Girtaujantys tėvai netik paveldimumo keliu pastumia savo vaikus į alkoholizmą, bet ir blogu auklėjimu neigiamai veikia jų moralinį formavimąsį. Vaikas, auginamas girtaujančių tėvų aplinkoje, patiria blogas buitines sąlygas, materialinį skurdą, prastą priežiūrą, amoralią atmosferą, dvasinį vertybių badą, kultūrinio užimtumo stoką, neigiamą tėvų pavyzdį.
Kol vaikai gyvena kartu su tėvais, jie retai paragauja alkoholio, tačiau išvykę toliau nuo gimtųjų namų jie pradeda girtauti. Ypač tokie, kurie jau iš gimtojo lizdo yra atsinešę nors menką polinkį alkoholiui.
Yra pastebėtas faktas, kad paaugliai ir jaunuoliai įpranta sistemingai girtauti, pradėdami savarankišką gyvenimą. Jų savarankiškumas prasideda daugiau atitrūkus nuo tėvų globos. Vienas iš rimčiausių veiksnių, lemiančių blaivybės ar girtavimo įpročių įsitvirtinimą šeimoje ar visuomenėje, yra papročiai ir tradicijos. Taip pat patirtis rodo, kad girtavimas daugiau laikosi ir daugiau pinta tose vietose ir mikrorajonuose, kur lengviau prieinami alkoholiniai gėrimai.Kitaip tariant, kai žmonės gyvena, dirba, mokosi, poilsiauja arčiau alkoholiniais gėrimais prekiaujančių taškų, tada jie daugiau ir girtauja.

3.1. SOCIALINĖS ALKOHOLIZMO PRIEŽASTYS

Girtauti dauguma pradeda nepastebėdami, nejučiomis:per šventes, svečiuose, sutikus draugą ir t.t. visa tai nelaikoma girtav.imu, o visiškai įprastu reiškiniu, tradicija.Gerdamo žmonės ieško džiaugsmo, o vaišindami alkoholiu teikia jį kitiems. Atrodo, viena, kita taurelė yra toks nekaltas ir nekenksmingas dalykas. Bet, kaip yra paskęs profesorius Osipovas, prie nieko žmonės taip lengvai nepripranta, kaip prie narkotikų, ir iš jų lengviausia- prie spiritinių gėrimų, kurie yra lengvai prieinami, kurių vartojimo forma tokia įvairi, pradedant degtine ir baigiant šokoladiniais saldainiais su spiritiniu turiniu, taip, kad kiekvienas skonis ir amžius būtų patenkinti.
Pasidarydami įprastais erzintojais, nors klastingais ir klaidingais, spiritiniai gėrimai aptemdo protą, duodami eilę subjektyvių malonių jutimų, ir, tokiomis sąlygomis perėjimas nuo abejotino saikumo iki nesaikumo yra beveik taisyklė.
Nenoras mokytis ir siekti žinių, niekuo neužpildytas laisvalaikis, blogas vyresniųjų pavizdys ir įsigalėjusi nuomonė, jog alkoholizmas tik lengva , dovanotina ir beveik būtina vyrų yda, sudaro sąlygas plėsti alkoholizmui jaunimo tarpe.Labiausiai nepageidautiną įtaką daro tėvų ir artimųjų girtuokliavimas. Jaunimą jau mokyklos suole reikia supažindinti su alkoholizmo liga, kaip viena baisiausių nelaimių gręsiančių žmonėms.
Alkoholizmą skatina ir pats jo paplitimas. Tam tikro elgesio dažnumas veikia žmonių įpročius, elgesio normas. Įprotis dažnai formuojasi kartojant vienus ar kitus veiksmus, kuriuos mes stebime nuo mažens.

3.2.PSICHOLOGINĖS ALKOHOLIZMO PRIEŽASTYS

Kodėl žmonės vartoja alkoholį? Šis klausimas ko gero domina žmoniją nuo tada, kada buvo pradėtas vartoti alkoholis.
Pirmosios teorijos, aiškinančios alkoholio vartojimo priežastis, yra psichologinės. ,,Tai padeda man atsipalaiduoti, padeda jaustis geriau, padeda užsimiršti po sunkios dienos.“ Tai vienas iš seniausiai egzistuojančių paaiškinimų, kodėl vartojamas alkoholis. Toks paaiškinimas skirtas psichologinei individo motyvacijai.
Remdamasis šiuo paaiškinimu, psichoanalitikas Z.Freud teigia, kad nuo seniausių laikų žmonės, apimti streso ar išgyvenę nemalonią situaciją, grįžta prie to, kas jiems padėjo seniau. Pasąmonės pagalba, žmogus prisimena tas akimirkas, kada jis jautėsi saugiausiai.
Užsienio literatūroje, kai kurie autoriai alkoholizmą sieja su atskirų žmonių psichinės sveikatos nusilpimu, pasąmoniniu geismu duoti poilsį perkrautai psichikai, pabėgti nuo slegiančios situacijos, bei iškilusių problemų, užsimiršti iki gyvuliško bukumo.
Kalbant apie anksčiau išvardintas priežastis, tenka pabrėžti, kad psichiškai stiprus žmogus, tinkamai išauklėtas, reikiamai paruoštas gyvenimui, visus gyvenime sutinkamus sunkumus stengiasi nugalėti normaliu būdu, oliguistos asmenybės, žmonės su nusilpusia psichika bei valia ieško pagalbos apsisvaiginime alkoholio pagalba.
Tačiau ne visus vienodai alkoholis veikia , paverčia alkoholio vergais. Vieni žmonės daugiau atsparūs, kiti mažiau. Ne paslaptis, kad subrendusiam ir sveikam žmogui, kuris visada kontroliuoja savo elgesį, nedidelis alkoholio kiekis, retai vartojant, žymesnės žalos nepadarys.
Nevienoda įvairių žmonių reakcija į alkoholį skatino medikus ieškoti alkoholizmo priežasčių individualiose biologinėse bei psichologinėse žmogaus savybėse. Yra duomenų, kad asmenys, kurie įjunksta į alkoholį, skiriasi nuo likusiųjų savo biologinėmis savybėmis (pavyzdžiui medžiagų apykaita). Tačiau tai ne vienintelė šios ligos priežastis. Daugelis mokslininkų alkoholizmo atsiradimą sieja su psichologiniais asmens ypatumais, o tiksliau su bruožais, kurie gali skatinti norą padėti ir toliau vartoti alkoholį. Be to ilgai vartojant, įvyksta ryškūs psichinės veiklos pokičiai.Todėl nevisada galima nustatyti, kas priežastis, o kas padarinys – ar psichika jau buvo tik, kad žmogų jau traukė alkoholis, jo poveikis, ar šie psichikos pokyčiai atsirado vėliau, ėmus vartoti alkoholį.
Šiuo metu psichologai negali pasakyti, kokio asmenybės tipo žmogus lengviausiai gali tapti alkoholiku ir susirgti alkoholizmu.Vis dėl to aišku, jog asmenys, lengvai pasiduodantys kitų įtak.ai, taip pat turintys įvairių psichologinių sunkumų, daugiau priklausantys nuo kitų valios.
Alkoholio vartojimą gali skatinti įvairūs psichologiniai charakterio ypatumai, kuriuos galima pavadinti psichologinio prisitaikymo ( šeimoje,darbe) ir bendravimo sunkumais.Žinoma tai tik paaiškina, bet nepateisina girtavimą, nes alkoholis neišsprendžia esamų problemų, o kartu sukuria daug naujų.
Daugybė psichologinių charakteristikų sukaupta ir apie tuos, kurie jau serga lėtiniu alkoholizmu. Tarp jų žymiai daugiau nei vidutiniškai emociškai nesubrendusių, nesavarankiškų, lengvai pasiduodančių kitų įtakai, nepajėgiančių spręsti kasdieninių problemų.Alkoholis dažniau pavergia asmenis, kurių nepakankamai susiformavę emocijos. Tokie žmonės, net ir suaugę, yra priklausomi nuo kitų, siekia jų globos, patarimų, yra egocentriški, negali pakelti normalių visuomenėje keliamų sunkumų, konkurencijos.
Šie ligoniai daugiau nei kiti yra linkę pažeisti visuomenėje priimtas moralines normas, jiems nepakanka atsakomybės už savo veiksmus. Nuo alkoholio jie tampa ūmūs, veikia neapgalvotai, sunkiai valdosi.Aplinkinių bandymai įtikinti sergantįjį lėtiniu alkoholizmu, kad jis negertų, pasitikėti jo valia – bergždžias reikalas. Valios stoka kaip tik ir yra vienas iš esminių šios ligos požymių.Taigi sergantysis negali pasinaudoti tuo, ko yra netekęs.
Iš kur atsiranda alkoholikai,,kokios yra alkoholizmo priežastys?
Žmogaus potraukio į svaigalus priežastis – jų euforinis poveikis. Išgėręs žmogus jaučiasi drąsesnis, jam ima rodytis, kad lengvai gali įveikti sunkumus bei negandas. Mokslininkai nurodo, kad alkoholikais dažniau tampa žmonės su liguistais charakterio bruožais, žmonės be tvirtos valio ir pusiausvyros elgesyje(psichopatinės asmenybės) taip pat blogai išauklėti,moraliu atžvilgiu iškrypę žmonės. Nervų sistemos pertempimai, vidiniai konfliktai, kurie atsiranda dėl gyvenimo nesėkmių, neretai sudaro pagrindą alkoholizmui vystytis. Žmonėse daug kalbama apie gėrimą ,,iš sielvarto“, atsitikus staigiai nelaimei, ar esant ilgalaikėms, nemalonioms, nuolat psichiką traumuojančioms aplinkybėms. Didelę reikšmę šiuo atžvilgiu turi šeimos santykiai, sutuoktinių supratimas. Jei šeimoje nuolatiniai barniai, nėra vedybinio gyvenimo harmonijos, tarpusavio supratimo, gyvenimas būna prieštaringas ir neramus. Kova už vedybinio gyvenimo laimę, vidinę sutuoktinių harmoniją yra svarbus dalykas, atitraukiantis žmones nuo stikliuko, vedančio į alkoholizmo liūną.

3.3 GENETINĖS ALKOHOLIZMO PRIEŽASTYS

Potraukį alkoholio vartojimui gali lemti genetinė predispozicija. Paveldėta genetinė struktūra lemia,kad vieniems žmonėms gana greitai susiformuoja fizinė priklausomybė nuo alkoholio, kiti ilgus metus vartoja alkoholį ir nesuserga.
Gerdama alkoholinius gėrimus nėščia moteris žaloja dar negimusio kūdikio sveikatą ir to pasėkoje gali išsivystyti alkoholinis vaisiaus sindromas (AVS)

Kai nėščia moteris reguliariai vartoja alkoholį, šis veikia kaip teratogenas, gali stipriai pažeisti besivystantį vaisių( NIAAA Eight special Report, 1993) Net ir dėl mažesnių alkoholio dozių gali išsivystyti AVS.Daugumoje Šiaurės Amerikos ir Europos šalių AVS užregistruotas 0,33 atvejų 1000 gimdymų(Abel,1991), tačiau didesnis dažnumas pastebimas tuose regionuose , kur nėščios moterys vartoja daugiau alkoholio. Tuo tarpu AVS paplitimas tarp moterų alkoholikių svyruoja nuo 7-10 proc.(Sokol, 1980)(3-p24)

Alkohoinius vaisiaus sindromas apibūdinamas augimo sulėtėjimu, kaukolės ir veido anomalijomis, CNS funkcijų sutrikimu ir sunkiomis organų deformacijomis.Būdingi veido pokyčiai: trumpi akiųvokų plyšiai, plona viršutinė lūpa, mikrocefalija. Kitos anomalijos- širdies, akių, galūnių ir sąnarių defektai.Taip pat gali pasireikšti sulėtėjęs vystymąsis ir stipresnis ar mažesnis protinis atsilikimas (Sokol 1989)

Alkoholio pavojingumas didžiausias per pirmąsias šešias nėštumo savaites. Kadangi moters, priklausomos nuoalkoholio, menstruaciniai ciklai nereguliarūs, dažnai moteris stipriai geria nežinoda.ma, kad ji yra nėščia.

Šeimos geneologijos bei dvynių tyrimai patvirtino ryšį tarp genetinių veiksnių, bei sveikatos sutrikimų išsivystymo. ,,Sąveika tarp genetinio poveikio ir gyvenimo būdo skatina tiek hipertenzijos ir hyperlipidemijos, tiek ir alkoholio bei narkotikų sukeltų sveikatos sutrikimų radimąsi“(3,psl.13)..............................

4.PRIKLAUSOMYBĖS ALKOHOLIUI VYSTYMASIS

Kalbant apie priklausomybę yra išskiriama keletas priklausomybės vystymosi stadijų: vidinis pasikeitimas, gyvenimo ,,sugriuvimas“ .

Daug asmenybės pokyčių įvyksta asmenybės viduje anksčiau, nei kas nors gali apie tai įtarti. Viskas prasideda tada, kai žmogus patiria nuotaikos pasikeitimą po tam tikro įvykio, susiduria su objektu.Tyrimai rodo, kad pirmasis apsvaigimas nuo alkoholio buvo labai įsimintinas, sukėlė labai stiprų nuotaikos pasikeitimą.Tokie stiprūs nuotaikos pasikeitimai suteikia kontrolės, komforto ir tobulumo iliuziją. Jei asmuo nesulaukia paramos, pagalbos, supratimo šeimoje, tarp draugų, toks bendravimas jam nesuteikia malonumo. Jis pradeda mažiau pasitikėti žmonėmis, pasauliu. Kai alkoholis suteikia emocinį palengvėjimą, o ne tik atsipalaidavimą – prasideda priklausomybė. Svarbiausiu emociniu santykiu tampa santykis su objektu, o ne su žmogumi.
Kodėl alkoholis toksiškai veikia įvairias ląsteles, bei organizmo sistemas.Alkoholio toksiškumo pasireiškimas labai įvairus. Kodėl tik mažiau kaip 10 proc. Alkoholikų išsivysto kepenų cirozė?

Kodėl daugumai vaikų, kuriuos pagimdė smarkiai pirmąjį nėštumo trimestrą gėrusios moterys, nepasireiškia jokių alkoholio poveikio vaisiui požymių? Tyrimai leidžia daryti išvadą, kad taip yra dėl skirtingo genetinio ir aplinkos poveikio(3 psl 24)

Lėtinis alkoholizmas atsiranda dažnai geriant alkoholinius gėrimus dideliais kiekiais.Vienas iš pirmųjų lėtinio alkoholizmo požymių- abstinencinis (pagirių) sindromas. Lėtiniam alkoholizmui būdingas keleriopas tolerancijos sumažėjimas. Dėl to pakinta asmenybė, bet, dar nepasireiškia ūminė nei lėtinė alkoholizmo psichozė.Lėtiniam alkoholizmui būdingas potraukis alkoholiui, kuris būna visuose alkoholizmo etapuose. Kad pasiekti psichinį ir emocinį komfortą, reikia suvartoti vis didesnį alkoholio,kiekį., todėl kaskart keičiasi geriančiojo elgesys ir gėrimo pobūdis.Geriantysis vis dažniau pradeda rodyti iniciatyvą, daug dėmesio skiria gėrimų įsigijimui, psichinė būsena pagerėja dar tik ruošiantis gerti.Atsiranda teigiamos emocijos net prisiminus ankstesnius išgėrimus.Kad liga progresuoja, rodo girtumo pasikeitimas. Vis dažniau geriančiojo linksmumas, sąmojingumas kaičiasi į irzlumą, nepasitenkinimą, greit pereinantį į pyktį. Išnyksta noras kovoti su potraukiu alkoholiui, nes potraukis darosi nenugalimas. Neturi reikšmės nepalanki situacija, jie gali gerti ir vieni.

Antroji ( pagrindinė) alkoholizmo stadija.
Šioje stadijoje toliau didėja tolerancija alkoholiui, kol pasiekiamas maksimumas. Jame laikomasi tam tikrą laiką. Geriama daug. Šiai stadijai būdingiausias abstinencinis pagirių sindromas , kuris rodo galutinį lėtinio alkoholizmo susiformavimą.Abstinencinis sindromas formuojasi ilgą laiką(nuo2-3 iki10-15 ir daugiau metų )Abstinencinis sindromas bėgant laikui kinta, progresuoja.Pradžioje abstinencijos simptomai priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio, vėliau jau nebepriklauso.Ilgėja abstinencijos ( pagiriojimosi) trukmė- nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Keičiasi abstinencijos reiškiniai. Pagiriojimąsi netik vakare, bet ir ryte, bei gali pagiriotis 3 kartus per dieną. Dažnai baigiasi soporo būsena. Abstinencijos sindromas ryškiausias būna po 3-4 dienų nustojus girtauti. Jis labai tampa ryškus staiga nustojus girtauti.Vieni ligoniai geria kelias savaites ar mėnesius su neilgomis pertraukomis(pseudodipsomaninis girtavimas.)

Trečioji( baigties ) lėtinio alkoholizmo stadija.
Perėjimas į trečiąją stadiją pasireiškia požymiais, priklausomais nuo. toksinės encefalopatijos raidos.Būdingiausias simptomas- tolerancijos alkoholiui mažėjimas. Ligonis pasigeria vis nuo mažesnės alkoholio dozės.Prarandama situacinė savikontrolė bet kokiomis aplinkybėmis.Tai rodo asmenybės degradaciją.Kartais pasireiškia silpnumas, paliegimas, depresija, disforija.Ligonis atsiduria nuolatinėje sunkioje girtumo būsenoje.Blogėja somatinė būsena, prakaituojama, mažėja arterinis spaudimas, sutrinka širdies ritmas, pasireiškia dusulys, anoreksija, sulystama,pasireiškia neurologiniai: galvos svaigimas, tremoras, raumenų hipotonija,, rankų ir kojų traukuliai.Paprastai 7-8 dieną pasireiškia ryški netolerancija ir pasišlykštėjimas alkoholiu (aversija).Gėrimas kelia vėmimą, sustiprėja somatiniai- vegetaciniai ir neurologiniai sutrikimai. Dėl to ligonis nustoja gerti.Gėrimo priepuolio metu geriama nedidelėmis dozėmis, tik norint sušvelninti abstinenciją.Šiame periode gali pasireikšti epileptoforminiai priepuoliai.

Pirmoje ir antroje stadijoje moralinis- etinis šiurkštumas dar pasireiškia silpnai.Ligoniai girtavimą dar bando nuslėpti nuo aplinkinių. Ligonis jaučia tik padidėjusį irzlumą, šiurkštumą, darbingumo sumažėjimą, prislėgtą nuotaiką. Antroje stadijoje pakitimai darosi pastovūs ir ryškūs, formuojasi alkoholinis charakteris:sustiprėja afektai (džiaugsmas, liūdesys,nepasitenkinimas, susijaudinimas, susižavėjimas).Pakitę afektai veikia elgesį ir samprotavimus.Ligoniai randa vis daugiau pasiteisinimų, liečiančių gėrimą ir girtavimą, tipiškas didelis išradingumas ir melagingumas.Atsiranda pastovūs neuroziniai ir į psichopatijas panašūs sutrikimai, ligonis darosi vis brutalesnis, krenta asmenybės lygmuo, sumažėja profesinis lygis.Girtavimas darosi akivaizdus visiems.

Trečioje alkoholizmo stadijoje gilėja asmenybės pakitimai, afektai ir valios sutrikimai įgauna vis brutalesnes formas, ligonis darosi šiurkštus, piktas, agresyvus, piktas, kartais vangus, apatiškas, euforiškas,nerūpestingas.Geriama bet kokioje situacijoje, netenkama išdidumo, savigarbos, asmenybė nuskursta. Kai kurie mokslininkai tokią asmenybės degradaciją vadina „etine demencija“.

Gyvenime priklausomas žmogus vadovaujasi emocine logika: ,,aš noriu to dabar“. Tai apsunkina santykius su aplinkiniais ir savimi.Kartais žmogus supranta, kad kažkas, ką jis daro, kas jam darosi, yra negerai. Tada jis pabando pats sau paaiškinti ir lengvai randa pasiteisinimą.

Antroji stadija – gyvenimo būdo pasikeitimas, tai stadija, kai kiti pastebimi fanatiški elgesio ritualai (pvz:žmogus kiekvieną dieną užeina į tą patį barą po darbo), jis pradeda meluoti kitiems, kaltina kitus, nors žino, kad nėra už ką. Elgesys tampa vis labiau nekontroliuojamas. Trečioji stadija – gyvenimo ,,sugriuvimas“. Šioje stadijoje nei situacinis elgesys, nei logika, nei mintys apie įvykį ar objektą nebetenka prasmės. Svarbiausia pats piktnaudžiavimas. Žmogus nebesirūpina savo kūnu, tik nuodija jį, piktnaudžiauja juo.Pamažu sergantys asmenys tampa vienišiais.Emocinių ryšių siekį priklausomas asmuo malšina bandydamas pririšti prie savęs namiškius,draugus, pvz.: tu vienintelis, kurį aš turiu, niekas manimi nesirūpina .Vidinis skausmas šioje stadijoje jaučiamas nuolat.

Įvairių tyrimų duomenimis alkoholis gausiausiai vartojamas vėlyvoje paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje, o apie trisdešimtuosius metus jų vartojimas smarkiai sumažėja,.Ilgalaikis alkoholio vartojimas išugdo pakantumą jam – vis daugiau ir daugiau reikia išgerti, norint pasiekti norimą efektą. Padidintos vienkartinio alkoholio suvartojimo dozės išugdo fizinę priklausomybę, kuriai atsiradus, atomazga gali būti dramatiška. Maišoma su kitomis medžiagomis, slopinančiomis centrinę nervų sistemą, alkoholis turi daug stipresnį poveikį. Žmonės, jaučiantys pasitenkinimą vartojant alkoholį, pradeda vartoti vis dažniau, tai sukelia alkoholinę priklausomybę.Nuolatinis piktnaudžiavimas sukelia toleranciją ir fizinę priklausomybę šiam gėrimui. Pastebėta, kad daugelis alkoholikų išgyvena spontaniškus susilaikymo periodus, .kuriuos pakeičia ilgalaikiai gėrimo protrūkiai.5.ŽALINGAS ALKOHOLIO POVEIKIS SVEIKATAI
5.1. SOMATINEI SVEIKATAI
Stiprus alkoholinių gėrimų vartojimas didina kraujo spaudimą.Yra duomenų , kad padidinto kraujo spaudimo vyrų rodikliai yra didesni negu moterų. Yra duomenų, kad alkoholio sąlygotas kraujo spaudimas gali normalizuotis visiškai atsisakius alkoholio(Klatsky,1990)(3-psl 24).

Yra teigiama, kad kraujo spaudimas pakyla, kai, staiga nustojus gerti, sumažėja alkoholio kiekis kraujyje. Kadangi daugelis pacientų, prieš apsilankydami pas gydytoją, bando negerti alkoholio , apsilankymo metu jų kraujo spaudimas būna labai padidėjęs.

Kiti teigia, kad yra tiesioginis spyruoklinis alkoholio poveikis, kurio mechanizmas nežinomas.

Lėtinis alkoholio vartojimas sukelia širdies aritmijas. Skilvelinė tachikardija diagnozuojama retai, tačiau greičiausiai ventrikulinės aritmijos lemia didesnį staigių mirčių tarp daug geriančių skaičių. Nuolat vartojant alkoholį, šios aritmijos lemia didesnį staigių mirčių , tarp daug geriančių skaičių.(3 psl.25)
Epidemiologinių tyrimų metu nustatytas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir išeminės širdies ligos(More,1986) Daugelis žmonių, vartojančių alkoholį vis dėl to suserga išemine širdies liga. (3 psl25)
Alkoholis toksiškai veikia skeleto ir širdies raumenis. Šis poveikis priklauso nuo dozės.Alkoholis gali susilpninti širdies gebėjimą susitraukti, o tai- sukelti kardiomopatiją. Apie pusė visų pacientų su idiopatine kardiomiopatija yra priklausomi nuo alkoholio

Piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia ezofagitą, pilvo skausmų, gastritą, hepatitą, pankreatitą, lėtinį viduriavimą.
Alkoholio koncentracijai kraujyje didėjant, sumažėja peristaltika ir žemutinio stemplės sfinkterio spaudimas(Mayer ,1989) Atsiranda stemplės refliuksas,Bereto stemplė, trauminis stemplės plyšimas.(3- psl 25)
Daug vartojant alkoholio, gali būti pažeistas skrandžio gleivinės barjeras ir pasireikšti ūminis gastritas. Nors šių pažeidimų dažniausiai diagnozuojama lėtiniams alkoholikams,jų gali pasireikšti ir po trumpalaikio gėrimo.
.Nemanoma, kad alkoholis turi reikšmės opaligės patogenezei. Skirtingai nuo ūminio ir lėtinio gastrito, opaligė nėra labiau paplitusi tarp alkoholikų, bet alkoholis paaštrina opaligės eigą bei simptomus.
Stiprus alkoholio vartojimas yra dažniausias ūminio ar lėtinio pankreatito priežastis. Nors yra pankreatito atvejų ir po vieno išgėrimo, dažniausiai liga vystosi dėl ilgo stopraus gėrimo (apytiksliai 5 proc. Žmonių, priklausančių nuo alkoholio).Ūminio alkoholinio pankreatito požymiai pasireiškia staigiai – tai pilvo skausmų priepuoliai, pykinimas, vėmimas.
Dauguma alkoholikų kenčia dėl lėtinio viduriavimo ir nevirškinimo plonose žarnose. Pagrindinis simptomas- dažnos skystos išmatos.Riebių išmatų ar gleivių paprastai nebūna, nebent pacientui išsivysto pankreatitas ar kitas skrandžio ir žarnyno susirgimas. Tiesiosios žarnos plyšimai ir niežėjimas, daug geriant alkoholio, graičiausiai ištinka dėl lėtinio viduriavimo ir dėl struktūrinių bei funkcinių plonųjų žarnų pokyčių. Žarnyno glevinės gaureliai suploti, o virškinimo fermentų dažnai sumažėję. Nevartojant alkoholio, šie pokyčiai išnyksta ( Siknik, 1992)(3 – psl 25)
Lėtinis alkoholizmas sukelia bent trijų kategorijų kepenų pažeidimų (Galambos, 1972)
Pirmąjai kategorijai prilauso pacientai, kuriems kepenų funkcijų tyrymai rodo pokyčius, tačiau kitų simptomų nėra.Klinikiniai tyrymai rodom tik didesnę nei normali GGT. Kepenys gali būti čiuopiamos padidėjusios.
Antrąjai kategorijai priklauso pacientai su alkoholiniu hepatitu, padidėjusiu bilirubinu. Hepatitu suserga 10-15 proc.stpriai geriančių žmonių.Tai sunki liga, ir šiems pacientams, jei jie nesiliauja gėrę dažnai išsivysto kepenų nepakankamumas. Pacientai , kurie liaujasi gėrę, laikui bėgant kepenų fermentai su laiku normalizuojasi.
Trečiąjai kategorijai priklauso pacientai su kepenų cirozės simptomais, kuriems liga greičiausiai progresuos iki kepenų nepakankamumo ir galiausiai – mirties.

Kai kuriems pacientams liga progresuoja net ir liovusis gerti.

Alkoholinė kepenų cirozė pasireiškia apie 8.-10 proc. Daug geriančių žmonių. Ji gali atsirasti ir žmonėms, nepriskiriamiems prie priklausomų nuo alkoholio. Greičiausiai tai susiję su genetika, mitybos pobūdžiu ir virusinėmis infekcijomis.(NIAAA 1993)

Iškelta nemažai hipotezių, siekiant paaiškinti alkoholinės cirozės pasireiškimą. Pirma, alkoholis pakeičia ląstelių membranos funkcijas ir fisfolipidų metabolizmą. Antra,nuo alkoholio prilausomiems pacientams, randama didesnės koncentracijos acetaldehido- pagrindinio toksiško etanolio metabolito ( Lieber, 1991) .Trečia, papildomas žalingas alkoholio poveikis kepenims gali pasireikšti dėl vitaminų, mikroelementų, proteinų stygiaus.
Piktnaudžiavimas alkoholiu yra susijęs su vėžio rizika. Galima teigti, kad egzistuoja priežastinis ryšys.Alkoholis sukelia stemplės,, kepenų(Ohnishi 1987), nosies ir ryklės, gerklų vėžį (Talamini, 1990), egzistuoja nedidelė rizika susurgti krūtų ir storosios žarnos vėžiu.(Seutz,1990;Kato ,1989).Nikotinas sustiprina kancerogenines alkoholio savybes.

Nuo 15 iki 20 proc. Pacientų su alkoholio sukelta kepenų ciroze suserga hepatoma. Visiems pacientams, kuriems diagnozuota kepenų cirozė, turi būti atliekams kepenų tyrymas ultrgarsu ar kompiuteriu- tomografu.
Daug geriantiems ir nuo alkoholio priklausomiems žmonėms nuolatiniai galvos skausmai yra įprasti. Žmonėms su migreniniais galvos skausmais alkoholis gali pagreitinti kraujagyslinių galvos skausmų atsiradimą.
Alkoholis tiesiogiai veikia kraujo kūnelius, turį reikšmės krešėjimo faktorių sintezei kepanyse.Dažnai pasitaiko trombocitopenija.Alkoholis turi tiesioginį toksinį poveikį megakariocitams, taip pat sulaiko trombocitus blužnyje. Bent keletą dienų liovusis gerti trombocitopenija dažniausiai išnyksta.Alkoholis tiesiogiai veikia raudonuosius kraujo kūnelius. , sutrikdydamas folinės rūgšties apykaitos sistemą ir DNR gamybą.Nuo alkoholio priklausomiems žmonėms paprastai nustatomas padidėjęs vidutinis kraujo kūnelių tūris(MCV).Dėl geležies stygiaus gali pasireikšti anemija, ir tai dažnai atsitinka dėl kraujavimo iš virškinimo trakto(Skkink,1992)

Alkoholis susilpnina gerklės gleivinės apsauginę funkciją, sumažina atsparumą infekcijai. Nuo alkoholio priklausomi pacientai ypač imlūs gramneigiamai bei pneumokokinei infekcijai(Adams, 1984).Dėl padidėjusios neutrofilų sekvestracijos šiems pacientams būna sunkių imuninių sutrikimų. Nors neutrofilų kiekis kraujyje gali išlikti normalus, o kaulų čiulpuose būna labai sumažėjęs(Bautista,1991;Jerels,1991)Neretai infekcija komplikuojasi pavojingu gyvybei sepsiu. Dėl folinės rūgšties stygiaus gali sumažėti leukocitų gamyba..5.2. PSICHINEI SVEIKATAI
Dažniausi sutrikimai: galvos skausmas, miego sutrikimai ir periferinė neuropatija.Pasitaiko Wernikės- Korsakovo sindromas, alkoholinė silpnaprotystė ir kognityvinės funkcijos sumažėjimas bei cerebralinė degradacija.

Nuo alkoholio priklausomų pacientų miegas sutrikęs, ir šie sutrikimai gali tęstis dar iki dviejų metų visiškai liovusis gerti.Daugeliui šių pacientų alkoholio ir narkotikų vartojimas yra pagrindinė miego sutrikimų priežastis.

Wernikės- Korsakovo sindromui būdinga aštri Werniche fazė, kuri pasireiškia sąmonės aptemimu, okulomotoriniais ir ataksija.Pagrindinis Korsakovo sindromo požymis- pacientas praranda sugebėjimą mąstyti, prisiminti tam tikrus įvykius ar faktus (Victor,1971,1989), dar pažeidžiami sensoriniai sugebėjimai, motyvacija ir adekvati reakcija. Visiškai pasveikstama retai.(3 psl26)
Pasireiškia atminties pablogėimu ir sutrikimu, turi labiau lėtinę eigą nei Wernikės-Korsakovo sindromas, kuris dažnai pasireiškia staiga(Lichman, 19890.Tarp moterų alkoholinė demensija gali pasitaikyti netgi dažniau.
Žmonės tiki, kad narkotikai ir alkoholis sustiprina lytinį pajėgumą, tačiau dažnai pastebi prišingų rezultatų. Alkoholis iš pradžių gali sustiprinti libido, tačiau dažnai pastebi prišingų rezultatų. Alkoholis gali iš pradžių sustiprinti libido, tačiau ilgą laiką ir daug geriant lytinės funkcijos sutrinka. Alkoholis gali sukelti impotenciją tiek nuolat griantiems, tiek kartą stipriai igėrusiema vyrams. Dėl pdidėjusio alkoholio kiekio kraujyje susilpnėja seksualinis susijaudinimas, padidėja laikas iki ejakuliacijos ir sumažėja orgazmo malonumas. Iki 50 proc.lėtinių alkoholikų tampa impotentais. Be to, daugumai atrofuojasi sėklidės ir sumažėja vaisingumas.Ligos mechanizmas sudėtingas, poveikis greičiausiai pasireiškia alkoholiui tiesiog apnuodijus Leidygo ląsteles ir sutrikus hipotalamo funkcijoms( Adams, 1991;Valimaki, 1990)(3- psl 27). Tačiau daugumai nuo alkoholio priklausomų vyrų nustatomi normalūs testosterono ir estrogeno kiekiai.

Alkoholio poveikis moterų lytinėms funkcijoms yra mažiau išaiškintas. Daugelis moterų alkoholikių skundžiasi susilpnėjusiu libido, makšties sausumu, menstruacinio ciklo sutrikimais.Moterims, kurios turi su alkoholio vartojimu susijusių problemų, dažniau pasitaiko nevaisingumas ir ankstyvi spontaniški abortai, dažnesnė ankstyva menopauzė.(Seki, 19910.Jei alkoholį vartoja mergaitės, gali vėluoti jų lytinis subrendimas. (Dees, 1990).93- psl 27)

5.3. ALKOHOLINĖ INTOKSIKACIJA

Alkoholio cheminė sudėtis tokia, kad ji veikia visas organizmo ląsteles , tarp jų ir centrinės nervų istemos centrus, atskingus už malonumą ir kitus geidžiamus pojūčius . Ilgai vartojant alkoholį smegenys adaptuojasi prie pokyčių ir tai tampa priklausomybė tai medžiagai.

Alkoholis kraujo pagalba per labai trumpą laiką yra išnešiojamas po kūną, todėl jis staigiai veikia žmogaus organizmą. Kai žmogus alkoholio kiekį padidina, nei kepenys, nei inkstai nepajėgia jo išskirti, ir žmogus apsinuodija – pasigeria. Besaikis alkoholio vartojimas suardo įvairių organų veiklą ir organizme atsiranda nedarnumas. Nuolatinis ir besaikis alkoholio vartojimas gali sukelti alkoholizmą.

Alkoholinis girtumas – tai intoksikacija dėl gėrimo, kuriame yra etilinio spirito. Alkoholis sukelia centrinės nervų sistemos užslopintumą, prieš tai sukeldamas įdeomotorinį susijaudinimą ir vegetacinius simptomus. Dėl sunkaus girtumo laipsnio centrinės nervų sistemos slopinimas būna susijęs su neurologiniais sutrikimais ir stipriu psichinių funkcijų užslopintumu. Tai rodo sąmonės pritemimas.Pasigėrimo greitumas ir simptomai priklauso nuo daugelio faktorių. Turi reikšmės alkoholio patekimas – įsiurbimas į organizmą. Apie 20 proc. Atvejų jis patenka per skrandį, kitas įsisiurbia per plonąsias žarnas.Alkoholio įsisiurbimas lėtesnis, jei skrandyje yra maisto, kuris sulaiko įsiurbimą. Pasigėrimo laipsnis priklauso nuo gėrimo stiprumo- kuo stipresnis gėrimas, tuo greičiau pasigeriama. Jautrumas alkoholiui priklauso ir nuo bendros sv.eikatos būklės. Jis padidėja nuo psichinio ir fizinio nuovargio, išsekimo, aukštos oro temperatūros, somatinių ir psichinių ligų.

Alkoholiui ypač jautrūs vaikai ir senyvi žmonės.Tačiau didelė emocinė įtampa didina atsparumą alkoholiui. Girtumo laipsnis priklauso nuo absoliutaus alkoholio kiekio vienam kilogramui kūno svorio , taip pat nuo alkoholio koncentracijos kraujyje.

Kalbant apie girtumo kliniką, skiriami trys girtumo laisniai: lengvas,vidutinis ir sunkus

Esant lengvam girtumo laipsniui , jaučiama šiluma, raumenų atsiplaidavimas, fizinė paima, komfortas, padidėja apetitas, pagilėja kvėpavimas, nuotaika darosi pakili, nerūpestinga, optimistiška. Išgėręs žmogus būna patenkintas savimi ir aplinkiniais. Pervertina ssavo ir kitų galimybes, būna linkęs girtis. Girtas kalba garsiai ir greitai.Išgėręs žmogus stengiasi atkreipti aplinkinių dėmesį, kalba sąmojingai, kandžiai.Sumažėja kritiškumas savo ir aplinkinių atžvilgiu.Lengvo girtumokraujyje randama 1-2 promilės alkoholio.
Kai girtumas gilėja nuotaika darosi gerširdiška, euforiška, didėja irzlumas, nepasitenkinimas.Ryškėja motorinis sujaudinimas, pasireiškia nenusėdėjimas vienoje vietoje, reiškiasi noras kažkur eiti. Galimi impulsyvūs poelgiai. Kalba drosi nenuosekli, nesuprantama.Net sumažėja skausmo ir temperatūros jautrumas .Vidutinio girtumo laipsnio alkoholio kiekis kraujyje 3-4 promilės

Esant lengvo ir vidutino laipsnio girtumui, po kelių valandų oganizmas tampa vangus, jaučiamas silpnumas, atsiranda mieguistumas, .Vėliau atsiranda galvos skausmas, irzlumas, kankina troškulys, nuotaika prastėja, nors apie buvusį girtumą prisimenama gerai.
Girtumo būsenoje gali išryškėti isteriniai charakterio bruožai, asmenys, turintis isterinių charakterio bruožų yra linkę save žaloti, imimtuoti savižudybę.Kitais atvejais gali pasireikšti primityvios motorinės reakcijos, kaip prislėgta nuotaika, persekiojimo įdėjos,klausos haliucinacijosAtipiškos girtumo būsenos yra būdingos psichopatinėm asmenybėms, ologofrenams, dėl organinių CNS pažeidimų, nesunkių psichkos ligų.Toksinis alkoholio veikimas sustiprėja kartu vartojant migdomuosius vaistus, barbituratus, analgetikus.

Sunki būsena amnezuojama. Tokiais atvejais alkoholio kiekis kraujyje būna 5-6 promilės.. Viršijus 7-8 promiles alkoholio kraujyje įvyksta mirtis. 5.3.1. PATOLOGINIS GIRTUMAS
Pasireiškia ūmia tranzitorine psichoze prieblandinėje sąmonės sutrikimo būsenoje.Pavartojus nedidelį alkoholio kiekį, tuojau sutrinka sąmonė, pasireiškia nerimas,baimė, pyktis, įniršis.Retai būna pakili nuotaika Kartais išryškėja pavienės kliedėjimo įdėjos su grasinimais, persekiojimu, pavienės klausos ir regėjimo haliucinacijos, dažniausiai bauginančio turinio.Ligoniui su aplinkiniais nebūna visiško kontakto. Ligonis neadekvatus ir gali griebtis visiški nemotyvuotų agresyvių veiksmų,net nusužudyti. Nuo paprasto girtumo patologinis skiriasi tuo, kad nebūna motorikos ir kalbos sutrikimo, išlieka judesių koordinacija.Patologinis girtumas trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų ir paprastai baigiasi giliu miegu.Asmuo padaręs socialiai pavojingą veiką, dažnai užmiega prie savo aukos.Patologinis girtumas dažniausiai atsiranda dėl pervargimo,, priverstinės nemigos,badavimo, po persirgtos somatinės ligos, praeityje turėjus sunkią galvos traumą..Pakartotinis patologinis girtumas paprastai tam pačiam asmeniui nepasikartoja. 5.3.2. ALKOHOLINIS ABSTINENCIJOS SINDROMAS
Tai bene svarbiausias alkoholizmo požymis. Sindromas – tai visų simptomų kompleksas. Abstinentinis sindromas arba abstinencija lietuviškai vadinamas pagiriomis.Abstinencijos reiškiniai gana nemalonūs simptomai tik stiprėja: atsiranda didelė įtampa, baimė, vidinis drebulys, nemiga, virpa pirštai.Tai rodo, kad visas organizms prašo išgerti.Praėjus daugiau kaip 10 metų nuo ligos pradžios, pasitaiko labai sunkių abstinencijų. Pacientui gali pasitaikyti ir epileptinių traukulių priepuolių.

Taigi šiais simptomais sergančiojo alkoholizmu organizmas prašo išgerti.Jeigu ligonis šį organizmo poreikį patenkina, būsena pagerėja – toks žmogus gali miegoti, dirbti, valgyti ir kt. Tačiau tik kelioms valandoms, po kurių visi simptomai vėl atsiranda ir dar stipresni. Organizme atsiranda pakitimai, atsiranda didelis organizmo pažeidžiamumas alkoholiu.

Abstinentinis sindromas išryškėja praėjus maždaug 5 – 7 m.nuo ligos pradžios. Susiformavus minėtiems simptomams, prasideda ir kitos gyvenimo problemos, nemalonumai, sukelti šių reiškinių. Kaip ir sergant, bet kuria kita liga, blogėja žmogaus darbingumas, prasideda konfliktai šeimoje.

Negydnt abstinencijos, ligoniui gali išsivystyti baltoji karštligė, kurios metu pasireiškia nermas, naktiniai košmarai, haliucinacijos, depresija ir t.t. Būsenai progresuojant atsiranda rankų drebulys, kuris vėliau plinta į veidą bei kūną ir daugelis žmonių visiškai praranda orientaciją.

5.3.3. ALKOHOLINĖS PSICHOZĖS
Viena iš sunkiausių alkoholinės intoksikacijos sukeltų nervų sistemos ligų yra daugelio periferinių nervų uždegimas – alkoholinis polineuritas. Jį dažnai lydi ir dideli psichiniai sutrikimai, atsiradę dėl dėl nervų ląstelių pakitimų galvos smegenyse. Toks mišrus ligos derinys vadinamas Korsakovo psichoze, kuri pasireiškia ryškiais atminties ir proto sutrikimais, ligonis neprisimena artimiausių įvykių, pmiršta atlikti būtiniausius veiksmus, nebepažįsta šeimos narių, nebesiorientuoja erdvėje, prranda įgudžius, nesugeba rūpintis savimi.Korsakovo sindromas pasitaiko tiems žmonėms, kurie reguliariai išgeria didelį kiekį alkoholio, be to blogai maitinasi (ypač trūksta vitamino B 1 ).

Baltoji karštligė yra lėtinio alkoholizmo sukeliama ūminė psichozė. Ji dažniausia išsivysto dėl kepenų veiklos sutrikimo, nes alkoholio sužalotos kepenys nebegali nukenksminti tarpinių medžiagos apykaitos produktų. Pradžioje blogėja savijauta, ima kankinti nemiga, košmariški sapnai, baimė, naktį pamato įvairias pabaisas, kurios jį puola. Tai regos, klausos, lietimo haliucinacujos, kurios ligoniui sukelia siaubą. Jo psichinė būklė ypač pablogėja naktimis.

Pasak ekonomistų, išlaidos alkoholikų gydymui – tik mažoji netekčių dėl girtavimo dalis. Į tikrąsias neigiamas pasekmes reiktų įtraukti ir dėl įvairių komplikacijų atsirandančią negalią, gyvenimo kokybės blogėjimą šeimose, iš asocialių asmenų atimtų vaikų auginimo kaštus bei daugybę kitokių faktorių.
Dažnai ligonis karščiuoja. Pirmą kartą delyras pasireiškia po ilgo girtavimo, vėliau po trumpesnio. Moterims nuolat būna depresija.

Šalia regėjimo haliucinacijų būna klausos ir taktilinės haliucinacijos. Ligonis gali girdėtim grasinančius balsus, dainavimą, gali jausti, kad kūnu šliaužia vbzdžiai, kandžioja žvėrys ir kt.Kartais ligoniui atrodo, kad jis yra puolamas, jam rengiama mirties bausmė. Regėjimo vaizdai dinamiški. Ligonio dėmesya būna prikaustytas prie jų.

Sąmonė būna svyruojanti, pritemimas didėja dažniusiai naktį. Visi išgyvenimai jam atrodo kaip tikrovė.

Tokią būseną reikia būtinai gydyti, nesitikėti,kad praeis. Gali mirti net jaunas žmogus.

Gydant pirmasis palankus požymis- miego sugrižimas.
Praėjus delyrui ligonis būna asatenizuotas.Vėliau sugrįžta ir kritiškumas savo atžvilgiu, tačiau į savo ligą ir išgyventą pavojingą būseną žiūrima paviršutiniškai.

6. SLAUGOS DARBAS VĮ KĖDAINIŲ LIGONINĖS PSICHIATRINIAME SKYRIUJE

Ligoninės aplinkoje slaugytojos ir paciento santykiai yra svarbūs paciento savijautai.Todėl slaugytojosyra atsa.kingos už optimalių santykių sukurimą ir palaikymą.
Profesinis personalo pasirengimas turi padėti suprasti paciento elgesį. Pacientui būtinas ypatingas dėmesys ir pagalba. Be to salugytojos turėtų išsiaiškinti nepageidaujamą paciento elgesį.

Slaugytojoms kaip irgydytojams visuomenė kelia didžiulius reikalavimus. Mes visuomet stebimi itin atidžiai ir kritiškai. Kiekvienas mūsų žodis, žvilgsnis ar veiksmas pastebimas ir įvertinamas. Ypač svarbus veiksnys paciento pasitikėjimas ir tikėjimas kad pasveiks. Alkoholizmas-tai liga, kuria sergantys nėra tvirtai įsitikinę kad tai liga.Dažniau pacientai vertina kaip atsitiktinumą, kaip nuotykį.Jie dažniausiai nekritiški savo problemai.
Labai svarbu įvertinti slaugytojų, paciento, šeimos narių optimalių santykių kūrimo aspektus.
Dauguma artimųjų yra patys ligoniai, netinkamai elgdamiesi jie gali sutrikdyti lankomąjam sėkmingą gydymą.
Būtinas aiškinamasis darbas namiškiams.Skyriuje besigydančių artimiesiems duodama skaityti literatūra alkoholizmo tema.Kalbama individualiai su kiekvieno jų artimisiais.

Dirbame komanda. Kartu aptariame netik medicinos, psichologines paciento problemas, bei jo socialinę padėtį. Numatome tkslus ir pasiskirstome užduotis. Kito pasitarimo metu aptariame, kaip sekėsi atlikti užduotis. Taip siekiame, kad kiekvienas komandos narys būtų grai susipažinęs su paciento situacija ir vertintų ją nevienpusiškai
Slaugytojos palaiko ramią ir saugią pacientą supančią aplinką.Pacientai intensyviai stebimi, kad pablogėjus būsenai nesusižalotų.
Pagalbinis personalas, slaugytojų padėjėjai taip pat prisiima atsakomybę už pacientų saugumą.
Siekiant išvengti rizikos, apžiūrima ar uždaryti langai, pacientai neturi su savimi daiktų, kuriais galėtų susižaloti.Stebima, kad pacientas suvartotų jam paskirtus medikamentus.Apie paciento savijautą informuojamas gydytojas.
Jei pacientas neramus, jam skiriama daugiau dėmesio ir personalas pastoviai stebi paciento elgesį.Jei yra galimybė pacietui stebėti skiriamas personalo darbuotojas.
Slaugytojo gebėjimas užmegzti kontaktą su pacientais labai svarbus yra sėkmingo slaugos procesopagrindas. Slaugytojos tikslas – suvokti, kaip reikia bendrauti ir drąsiai bei aktyviai imtis iniciatyvos.

Paciento prašome pasakoti kaip jis jaučiasi, kokios pagalbos norėtų. Kadangi alkoholizmu sergantys pacientai dažnai pradžioje būna neramūs, juos patalpiname į atskiras palatas, kurios yra mažesnės ir saugesnės, kad pacientas nedrumstų kitiems ramybės ir kiti jam netrukdytų.

Bendraudami tarpusavyje ir su pacientu komandos nariai nustato jo poreikius, esamas ir galimas problemas, ieško sprendimo būdų.

Padedame pacientui rūpintis savimi (dauguma pacientų, sergančių alkoholizmu bent pirmomis dienomis būna priklausomi nuo personalo). Išsiaiškiname ką pacientas gali ir ko negali daryti savarankiškai. Visas problemas sužymime slaugos žurnale ir planuojame tolimesnę pacientų slaugą.(Priedas Nr. 3)

Dabar norėčiau plačiau aprašyti slaugos procesą. Šis procesas susideda iš keturių dalių:
1.)Situacijos vertinimo
2.)Planavimo
3.)Plano įgyvendinimo
4.)Įvertinimo

Tos pakopos suskirstytos į keletą fazių:

1.)Nustatymas: 1. Duomenų rinkimas

2.Analizė

3.Problemos formulavimas

2.)Planavimas: 1.Problemų išdėstymas pagal svarbą

2.Slaugos tikslas

3.Slaugos planas

3.)Atlikimas 1.Slaugymas

2. Tolimesnis duomenų rinkimas

4.)Įvertinimas: 1. Įvertinama ar pasiektas tikslas

2.Proceso įvertinimas

3.Slaugos plano taisymas
(priedas nr.2)
Efektyvi slauga turi būti planuojama ir dokumentuojama. Planas priverčia apmąstyti paciento poreikius ir nurodo priežiūros tvarką. Pagrindinė slauga yra priklausoma nuo paciento ligos simptomų, nuo individualių savybių, amžiaus, kultūros, emocionalumo, fizinių ir intelektualinių savybių.

Dienos mrtu slaugau 10-12 pacientų, iš jų 3-4 pacientai sergantys alkoholizmu. Atlieku būtinas procedūras, pvz. Injekcijos, tablečių dalinimas, būt.inų tyrymų paėmimas.Bet pirmoje vietoje- kasdiennis bendravimas, žinau, kad medicininis gydymas yra labai svarbus, betir niekada neužmirštu, kad žodis gydo daugiau, negu vaistai. Atvykus pacientui į skyrių, jam užvedamas individualus slaugos lapas, kuriame surašoma visos jo problemos,, charakterio ypatumai,įvertinama somatinė būklė.Išsiaiškinus svarbiausias problemas, informuoju gydantį gydytoją. Kartu nagrinėjame susidariusią situaciją, įvertiname, surandame įšeitį, veiksmo būdą. Kiekvienai problemai reikia suformuluoti tikslą, todėl reikia slaugos istorijoje pažymėti į ką kitos slaugytojos turi atkreipti dėmesį, ką stebėti. Slaugos plane užrašau ką ir kad daryti. Pdedu pacientui suvokti ir nusakyti savo poreikius, suteikiu pageidaujamų žinių arba padedu jas pasiekti.Pasirūpinu, kad pacientas laikytųsi asmens higienos reikalavimų, laiku ir saikingai maitintųsi, eitų pasivaikščioti. Padedu pacientui priprasti prie naujos aplinkos ir reikalavimų, Stengiuosi suteikti kuo daugiau savarankiškumo, jaukumo.Pacientui išsirašant iš skyriaus, įvertinu paciento būseną,įvertinu ar pasiektas tikslas.

Kad pacientas, išėjęs iš gydymo įstaigos sugebėtų lengvai prisitaikyti realiame gyvenime, kad mokėtų pats savimi pasirūpinti, būtina atlikti mokomąjį darbą, kurio tikslas formuoti teisingą aplinkinių požiūrį į pacientą ir jo ligą.

6.1. PROBLEMŲ SPRENDIMO BŪDAI

Tradiciškai buvo manoma.kadpolinkis alkoholiui ar narkotikams bei poveikis sveikatai vystosi nuo ankstyvų požymių ir simptomų iki galutinės stadijos, t. y . turėtų pasireikšti lėtine liga, ir jie arba turėtų morti nuo šios ligos, arba pradėti ilgą sveikimo kelią. Tačiau dideliai daliai pacientų, kurie kreipiasi į šeimos gydytojus dėl su alkojholio vartojimu susijusių problemų, nebūdingi lėtai besivystančios ligos požymiai.

Dažnai intensyvesnio alkoholio vartojimo laikotarpius pertraukia susilaikymo ar mažiau intensyvaus vartojimo periodai. Kai kurie pacientai smarkiai gėrė visą gyvenimą, periodiškai susidurdami su mažais nemalonumais, bet niekad anepatirdami skaudesnių pasekmių. Kitiems greičiau iškyla šeimos, darbo ir socialinių problemų. Kai kurie patys liaujasi gėrę ir jiems niekad nereikia kreiptis į gydytoją. Kai kuriuos į gydymo įstaigą atveda šeimos nariai, nukreipia darbovietė ar jų šeimos gydytojai.Prieš ilgenį blaivybės laikotarpį, daugelis kuriam laikui atkrinta, galbūt net keletą kartų. Klinikinė sveikatos sutrikimų dėl alkoholio ir narkotikų vartijimo eiga ir gydymas yra sudėtingas ir permainingas procesas. Yra žmonių, kurie daug išgeria kartą ar du per metus ir patiria sunkią traumą. Jie patys liaujasi gėrę ir daugiau nepatiria jokių nemalonumų. Deja, yra žmonių, kuriems pripratimas prie alkoholio ir su tuo susiję sveikatos sutrikimai progresuoja ir jie miršta po penkerių- dešimties girtavimo metų.

6.2.GYDYMAS NUO LĖTINIO ALKOHOLIZMO

Optimizmas- sveikatos šaltinis.Daugelis žmonių, kurie gėrė daug ir nuolat., liaujasi gėrę arba laabai sumažina vartojamo alkoholio kiekį.Nors pokyčiams reikia labai daug laiko, pasveikimo tikimybėproblematiškiems vartotojams yr didesnė, negupacientams, turintiems ir kitų negtalavimų. Kai kuriais duomenimis, penkerių metų visiško susilaikymo santykis svyruoja nuo 10 iki90 proc., priklausomai nuo pačių pacientų sveikatos sutrikimų sunkumo, mąstymo sutriimų, bendros sveikatos būklės, bei gydymo veiksmingumo.

Alkoholizmas yra laikomas liga, nuo kurios reikia gyduti pasireškus lėtinio alkoholizmo simptomams, t.y.kada buitinis girtavimas pereina į pradinę lėtinio alkoholizmo stadiją. Tai rodo spontaniškas patologinio potraukio atsiradimas, esant didelei tolerancijai alkoholiui, sumažėjus girtumo kontrolei(geriama be saiko)Alkoholizmas yra liga, nuo kurios kenčia ligonis ir jo artimieji, visuomenė.

Gydoma narkologiniame dispanseryje ir psichiatrinėje ligoninėje. Alkoholikų gydymas yra sunkus, nes dauguma ligonių būna degradavę, nesavikritiški, nenori gydytis.Dbartiniu metu Lietuvoje alkoholikai prievarta ne.begydomi, išskyrus tuos atvejus, kai yra įvykdę nusikaltimų arba kai to reikia dėl jų sveikatos, kai reikia gelbėti gyvybę.
Didelę reikšmę turi kuo anksčiau nustatyti ligą.Gydymo tikslas pasiekti abstinenenciją. Tai reiškia nei lašo alkoholio, taip pat ,,bealkoholinio“ alaus , saldainių su ikeriu, su spiritu pagamintų padažų.Negalimas joks saikingas gėrimas.Priklausomybė nuo alkoholio iš pradžių gydoma dažnai ligoninėje, vėliau ambulatoriškai.

Sergančiojo alkoholizmu gydymas turi remtis samoningu ligonio suvokimu ir noru pakeistim pažiūrą į aplinką, ankstesnį gyvenimo būdą, visiškai atsisakyti alkoholio.
Tikslas – išmokyti taikstytis su emocine įtampa, suvokti tariamą pasitenkinimo poveikį, padėti siekti nepriklausomybės. Kad ligonis ir artimieji suvoktų alkoholizmo žalą, suprastų, kad ligoniui reikia gydytis reguliariai, ilgą laiką ir kad reikia visiškai atsisakyti nuo alkoholio.
Alkoholikai pripažįstami nedarbingais, kai serga II irIII lėtinio alkoholizmo stadija, esant ryškiam asteniniam sindromui ir ryškiai asmenybės degradacijai. Nedarbingais pripažįstami ir sergantieji somatinėmis ligomis.
Žmogus, esantis paprasto girtumo būsenoje, už savo veiksmus turi atsakyti ir yra pripažįstamas pakaltinamu, priklausomai nuo girtumo būsenos. Patologinio girtumo būsenoje padaręs nusikaltimą ligonis nuo teistumo atleidžiamas.Lėtinis alkoholikas pripažįstamas nepakaltinamu, kai atsiranda stabili silpnaprotystė. Sergantysis alkoholine psichoze taip pat pripažįstamas nepakaltinamu ir neveiksniu.

.IŠVADOS

Priklauso nuo išeities taško.Taip pat priklauso nuo alkoholizmo fazės. Negydant sutrumpėja gyvenimo trukmė, daugelis net nusižudo. Recidyvuoti gali visą gyvenimą, didesnė recidyvo rizika pirmosiomis savaitėmis, daugiausia per pirmuosius metus.
Svarbus vaidmuo tenka psichoterapijai.Ji efektyviausia pirmoje ir antroje alkoholizmo stadijose.
Psichiatrinio gydymo tikslas – išmokyti taikstytis su emocine įtampa, suvokti tariamą pasitenkinimo poveikį, padėti siekti nepriklausomybės. Kad ligonis ir artimieji suvoktų alkoholizmo žalą, suprastų, kad ligoniui reikia gydytis reguliariai, ilgą laiką ir kad reikia visiškai atsisakyti nuo alkoholio.
Įstatymas,reguliuojntis asmenų piktnaudžiujančiu alkoholiu sveikatos priežiūrą,prevencijos priemones, soc paslaugas ir atsaomybę (priedas nr.1)

LITERATŪRA

1.Horstas Dilingas ,Christianas Reimeris.Psichiatrija ir psichoterapija . Kaunas 2000
2.Algirdas Krikščiūnas.Psichiatrija. Vilnius 1997
3.Michael Fleming, Peggy Muray, Emilis Subata, Leonas Valius. Alkoholio
vartojimo problemos ir jų sprendimo būdai bendrojoje praktikoje.Vilnius.
4. Paulius Petronis. Klastingi spastai. Vilnius.1992
5 A. Vesterdal Sveikatos priežiūra ir ligonių slauga
6.Slaugos mokomoji medžiaga (LEMON)
7.Ištvanas Gardis Gydytojas, medicinos sesuo ir ligonis

Leave a Comment