Uždegiminės žarnų ligos

Storosios žarnos uždegiminės ligos

Ūminis kolitas

Ūminis kolitas yra storosios žarnos gleivinės uždegimas. Dažnai kartu būna
ir plonosios žarnos uždegimas.

Diagnostika. Ūminio kolito diagnozė nustatoma remiantis apklausa, fizinio,
endoskopinio, bakteriologinio ir koprologinio tyrimų duomenimis.
Antibiotikai gali sukelti nepseudomembraninį kolitą. Tiriant
rentgenologiškai šiuo kolitu sergančiųjų storąją žarną, nustatoma
susiaurėjęs žarnos spindis, išnykusios haustrės, nėra išmatų, “nykščio
atspaudo” simptomas, pjūklo pavidalo žarnos kontūras, sunkių uždegimų metu
žarnose esančių dujų fone gali matytis gleivinės salelės. Tiriant
endoskopiškai, matyti ryškiai paraudusi, paburkusi, hemoragiška gleivinė,
opų ar erozijų nebūna. Gleivinės paviršius lygus ir blizgantis, rožinės
spalvos, tolygiai atspindintis švviesą.

Lėtinis kolitas
Lėtinis kolitas yra storosios žarnos gleivinės pažeidimas, pasireiškiantis
žarnos sienos uždegimu, degeneracija, distrofija ir atrofija. Kai liga
prigęsta, pradeda vyrauti distrofijos požymiai.

Diagnostika. Diagnozuojant lėtinį kolitą, svarbūs apklausos ir kiti
klinikiniai duomenys. Lėtiniam kolitui diagnozuoti svarbus storosios žarnos
rentgeninis tyrimas, kuriuo nustatomi žarnų gleivinės reljefo pakitimai.
Darant irigoskopiją, matyti, kad žarna kontrastine mase prisipildo
netolygiai, ryški haustracija, kontrastinės medžiagos slinkimas sulėtėjęs
arba pagreitėjęs.
Storosios žarnos motorinei funkcijai įvertinti daroma elektrokolonograma,
kuri padeda diagnozuoti hiperkinezinį, atoninį ir spazminius tipus.
Vienas iš svarbiausių lėtinio kolito nustatymo būdų yra storosios žarnos
endoskopija (sigmoskopija, kolonoskopija) . Darant kolonofibroskopiją,
galima nustatyti žarnos gleivinės būklę ir jos patologinius pakitimus.
Pagal endoskopinį vaizdą lėtinis kolitas gali būti katarinis , kararinis-
erozinis ir atrofinis. Katariniam kolitui būdinga hiperemiška, šiek tiek
paburkusi gleivinė, išryškėjęs kraujagyslių tinklas, katariniam-eroziniam –
gerokai paburkusi ir neblizganti gleivinė, kartais padidėję folikulai,
petechijos arba er

rozijos, lengvai pažeidžiama gleivinė, neryškus
kraujagyslių tinklas, atrofiniam- blyški, su negausiu kraujagyslių tinklu
gleivinė.
[pic]
.
[pic]

Fibrokolonoskopija. Sunkus opinis kolitas.Susiliejančios opos, padengtos

fibrinu

Fibrokplonoskopija. Aktyvus opinis kolitas

[pic]

Irigoskopija. Neaktyvus opinis kolitas. Kairiosios žarnos dalys be haustrių-

vamzdžio formos.

Randinis segmentas riestinėje žarnoje.

Priklausomai nuo uždegimo apimtos storosios žarnos dalies diagnozuojamas:
Proktitas- uždegiminiai pokyčiai tiesiojoje žarnoje,
Proktosigmioditas- išplinta į riestinę gaubtinės žarnos dalį.
Kairiosios pusės kolitas- išplinta iki skersinės gaubtinės žarnos vidurio.
Pankolitas(totalinis kolitas)- apima visą storąjį žarnyną,
Dešnysis kolitas- apie 5( ligonių uždegimo požymiai yra tik dešiniojoje
storosios žarnos dalyje, tiesioji žarna lieka nepaliesta.

Opinis nespecifinis kolitas

Opinis nespecifinis kolitas- tai liga, kai susidaro ne tik storosios žarnos
kraujuojančių opų, bet ir pažeidžiamas visas organizmas.

Diagnostika. Opinis nespecifinis kolitas diagnozuojamas remiantis
klinikiniais, rektoskopija, kolonofibroskopija ir storosios žarnos
rentgeninio tyrimo duomenimis.
Endoskopuojant storąją žarną, galima įvertinti gleivinės būklę ir
apytikriai nustatyti proceso aktyvumo laipsnį. Kai liga lengvo laipsnio,
gleivinė paaburkusi, hiperemiška, nesimato kraujagyslių tinklo, lengvai
pažeidžiama endoskopu, gleivinės opų nesimato, raukšlės normalios. Jeigu
vidutinio laipsnio,- gleivinė daugiau paburkusi, išnykęs kraujagyslių
tinklas, dauginės erozijos, labai lengvai endoskopu pažeidžiama gleivinė,
kai kur ant jos matyti fibrino ir gleivių su pūliais. Opų ne visada būna.
Žarnos siena rigidiška, raukšlės – išsilyginusios.
Daugumos autorių nuomone, sergantiems opiniu nespecifiniu kolitu iš pradžių
reikia padaryti storosios žarnos rentgeninį, o paskui tik
kolonofibroskopinį tyrimą.
Rentgeninį tyrimą reikia pradėti nuo apžvalginės pilvo rentgenografijos,
ypač jei ligos eiga yra ūminė. Jeigu storoji žarna išsiplėtusi arba yra
dujų pilvo ertmėje, įtariama to

oksinė dilatacija arba perforacija. Tada
irigoskopija daryti nerekomenduojama.
Pradinėje opinio nespecifinio kolito stadijoje, tiriant rentgenu, matyti
dvigubas žarnos kontūras, dantytas kraštas, hipermotiliškumas,
sustorėjusios raukšlės, vietomis išnykusios išgaubos, išsiklėtusi
terminalinė klubinės žarnos dalis. Ligai progresuojant ir perėjus į lėtinę
eigą, irigoskopuojant matyti susiaurėjusi ir sutrumpėjusi, išsitiesusi
storoji žarna, pasislinkusi į viršų akloji žarna, prisipildymo defektai ir
uždegiminiai polipai.

[pic]

Totalinis opinis nespecifinis kolitas(elektrorentgenograma)
[pic]

Totalinis opinis nespecifinis kolitas ir terminalinis ileitas

Krono liga

Storosios žarnos Krono liga yra lėtinis uždegimas, kuriam būdinga žarnos
sienos transmuralinė infiltracija, sarkiodinės granulomos ir
komplikavimasis fistulėmis bei striktūromis.

Diagnostika. Storosios žarnos Krono ligos diagnostikai svarbus yra
endoskopinis tyrimas (rektoromanoskopija, kolonofibroskopija). Kai yra
žarnos striktūrų, tyrimui naudojamas pediatrinis kolonofibroskopas. Krono
ligai būdinga įvairaus laipsnio gleivinės sustorėjimas dėl jos hiperemijos
ir edemos, žarnos spindyje gali būti glaivių ir pūlių, matyti netvarkingai
išsidėsčiusių plačių ir gilių gleivinės opų, atskirtų normalios gleivinės
ploteliais. Kartais galima pastebėti fistulės angą. Jeigu liga lengvo
laipsnio, tai gleivinė nepaburkusi, matyti tik mažų opelių ir petechijų.
Endoskopuojant daroma biopsija.Daugiausia informacijos duoda
kolonoskopijos. Būdingiausias endoskopinis požymis yra gleivinės pokyčių
segmentiškumas, kai uždegimo pakenktos gleivinės ploteliai kaitaliojasi su
normaliais. Diagnozuojant Krono ligą, labai svarbu teisingai įvertinti
rentgeninius duomenis. Ligai progresuojant, galima matyti vietomis
susiaurėjusį žarnos spindį, tarp susiaurėjimų spindis normalus. Tiriant
rentgenu, dažnai pavyksta nustatyti fistules.

[pic]

Fibrokolonoskopija. Aktyvi krono liga. Iliocekalinės srities pažeidimas:
Ribotos gilios opos, padengtos fibrinu

[pic]

Pasažinis plonosios žarnos tyrimas, Aktyvi Krono liga.
Klubinėje žarnoje ir dešniosiose storosios žarnos dalyse gausu aftinių
opų. St

torosios žarnos spindžio susiaurėjimas pradinėje jos dalyje

Ūminis ischeminis kolitas

Ūminis ischeminis kolitas yra storosios žarnos uždegimas, kai mikroflora
paveikia ischeminį žarnos segmentą. Ischemijos priežastis yra žarnų pasaito
kraujagyslių stenozė, trombozė arba spazmai.

Diagnostika. Tiriant rentgenu, ankstyvojoje stadijoje dėl plonosios žarnos
spazmų žarnose beveik nesimato dujų, poūmėje stadijoje – kontrastinė masė
lėtai slenka per ischemijos pažeistą segmentą, matyti sustorėjusios
gleivinės raukšlės, kartais – pseudonavikiniai dariniai, išsikyšantys į
žarnos spindį.
Ūminio ischeminio kolito diagnostikai daroma laparoskopija ir angiografija.
Angiografija gali parodyti kraujotakos sutrikimo rūšį, okliuzijos vietą,
pažeidimo išplitimą, kolateralinę kraujotakos kompensaciją.

Lėtinis ischeminis kolitas

Lėtinis ischeminis kolitas yra storosios žarnos liga, sukelta sutrikusios
žarnos sienos kraujotakos ir bakterijų ischemijos vietoje.

Diagnostika. Žarnos spindžio ir gleivinės reljefo pakitimus rodo ir
rentgeninis kontrastinis storosios žarnos tyrimas. Endoskopuojant matyti
paburkusi, hiperemiška gleivinė, difuzinės petechijos, vietomis violetinio
atspalvio echimozės, įvairaus dydžio erozijos, kartaqis opos.

Lėtinį ischeminį kolitą diagnozuoti gali padėti termografija ir ypač
kompiuterinė tomografija. Pastaruoju tyrimu galima nustatyti pažeidimo
vietą ir laipsnį, intravazalinio ar ekstravazalinio pa-eidimo pobūdį
Informatyvi angiografija gaunama švirkščiant į aortą ar pasaito arterijas
verografino, urotrasto arba urografino. Be to, sutrikusi žarnų kraujotaka
nustatoma darant laparoskopiją.

Spindulinis kolitas

Spindulinis kolitas yra storosios žarnos uždegimas, sukeltas rentgeno
spindulių ir radžio spindulių. Storosios žarnos gleivinė yra jautri šiems
spinduliams. Gydant radioaktyviais spinduliais ginekologines ligas, dažnai
pažeidžiamos tiesioji ir riestinė žarnos.

Diagnostika. Endoskopuojant, ankstyvoje spindulinio kolito stadijoje,
matyti paburkusi gleivinė, neryškus kraujagyslių tinklas, ryški hiperemija.
Vietomis gleivinėje yra petechijų. Vėlyvoje stadijoje su

usiaurėja žarna,
išryškėja dalinio žarnų nepraeinamumo požymiai. Endoskopuojant matyti
išopėjusi gleivinė. Kartais gali susidaryti žarnų fistulių.

Kolageninis kolotas

Kolageninis kolitas yra storosios žarnos liga, kuriai būdinga standūs
kolageno mazgai po storosios žarnos epiteliu. Dažniausiai pažeidžiama
gaubtinė nusileidžiamoji ir gaubtinė riestinė žarna.

Diagnostika. Kolageniniam kolitui būdingi trys simptomai: viduriavimas
vandeningomis išmatomis, pilvo skausmas ir kūno masės mažėjimas.
Endoskopinių požymių, būdingų kolageniniam kolitui, nėra. Vietomis gleivinė
būna paburkusi ir hiperemiška, kartais sumažėjęs kraujagyslių tinklas.

Eozinofilinis kolitas

Eozinofilinis kolitas yra storosios žarnos uždegimas, pasireiškiantis
eozinofiline sienos infiltracija. Dažniausiai pažeidžiama akloji ir
gaubtinė kylamoji žarna.

Diagnostika. Tiriant histologiškai. Nustatoma sustorėjusi žarnos siena dėl
paburkusio pogleivio, visų žarnos sluoksnių reakcinė hiperplazija ir
eozinofilinė infiltracija.Endoskopiškai tiriant, matyti išopėjusi gleivinė.

Gilusis cistinis kolitas

Gilusis cistinis kolitas- gerybinė storosios žarnos liga, kai žarnos
sienoje susidaro daug smulkių cistų. Jis gali būti difuzinis ir
segmentinis.

Diagnostika. Endoskopuojant matomas vienas ar daugiau išopėjimų, gleivinės
erozijų ir cistinė masė. Tiriant rentgenu, galima atskirti gilųjį cistinį
kolitą nuo žarnos cistinės pneumatozės. Biopsinės medžiagos tyrimas
patvirtina diagnozę.

Pseudomembraninis kolitas

Pseudomembraninis kolitas pasireiškia pseudomemranų buvimu įvairiose
virškinamojo trakto dalyse, dažniausiai storojoje ir tiesiojoje žarnose.
Jos atsiranda dėl bakterijų ekosistemos pokyčių.

Diagnostika. Endoskopijos, RRS ar kolonoskopijos metu matyti gelsvos,
dauginės, iškilios, įvairaus dydžio plokštelės.

Apendicitas

Apendicitas- tai aklosios žarnos kirmėlinės ataugos uždegimas.

Diagnostika.Radiologiniai ženklai kirmėlinėje ataugoje yra kontrastinio
tyrimo metu neprisipildymas ar nevisiškas prisipildymas apendikso
kontrastine medžiaga, gali matytis akmenys kirmėlinėje ataugoje ar
kontrastinės medžiagos stazė apendikse. Šie požymiai gali būti ir esant
sveikai kirmėlinei ataugai. Jei radiologiniais tyrimais negalime
diagnozuoti kirmėlinės ataugos uždegimo, tuomet apendicitas yra
diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais.

Plonosios žarnos uždegiminės ligos

Ūminis ir lėtinis enterokolitas

Enterokolitas – plonosios ir storosios žarnos uždegimas.

Diagnostika. Diagnozė remiasi anamneze, būdinga klinika, laboratoriniais
tyrimais bei rektomanoskopiniais duomenimis. Tiesiosios ir riestinės žarnų
gleivinė būna paraudusi, paburkusi, neretai padengta gleivėmis.

Krono liga(terminalinis ileitas,granuliominis ileitas, kolitas)
Krono liga – tai neai6kios etiologijos lėtinė uždegiminė liga, galinti
pažeisti bet kuri virškinamojo trakto segmentą nuo burnos iki išangės.Jai
būdingas transmuralinis sienelės pažeidimas ir segmentinis pakenktų plotų
išsidėstymas.

Diagnostika. Krono liga diagnozuoti sunku, ypač lengvų formų. Daugiausia
informacijos duoda kolkonoskopija. Būdingiausias endoskopinis požymis yra
gleivinės pokyčių segmentiškumas, kai uždegimo pakenktos gleivinės
ploteliai kaitaliojasi su normaliais.
Ankstyvos Krono ligos požymis yra 3-4 mm skersmens aftinės opos, apsuptos
siauru raudonu eriteminės gleivinės ruoželiu, neretai atsirandančios
normaliai atrodančioje gleivinėje.
Uždegiminiams procesams progresuojant, atsiranda daugiau pokyčių:
1, gilios linijinės vingiuotos plyšių pavidalo opos, išsidėsčiusios palei
išilginę žarnos ašį,
2,iškilusios gleivinės( dėl uždegiminių pogleivio pokyčių ir edemos)
salelės, atskirtos gilių linijų opų – grindinio vaizdas,
3, opas dažnai supa normaliai atrodanti ar nedaug pakitusi gleivinė.
Ilgos eigos Krono ligos požymiai:
1, srtiktūros ir fistulės
2,rigidiškos sienelės, ekscentriškas žarnos spindis, nes uždegimo dažnai
paliečiama
tik dalis sienelės.

[pic]

Fibrokolonoskopija.Krono liga:
Fibrokolonoskopija.Krono liga:

Aktyvus kolitas
grindinio fenomenas
Rentgenologiniai tyrimai. Pasažinio plonosios žarnos tyrimo ar enterolizės
metu ankstyvoje stadijoje galima nustatyti:

1. gleivinės raukšlių sustorėjimą(dėl limfoidinės hiperplazijos ir

obstrukcinės limfedemos) ir žarnų sienelės sustorėjimą

2. gleivinės grūdėtumą dėl gaurelių paburkimo ir limfocitinės

infiltracijos- ankstyviausią rentgenologinį požymį

3. aftinės opas

Uždegimui progresuojant, atsiranda ryškesnių pokyčių, išsidėsčiusių

segmentiškai:

1.opos susilieja ir gilėja, atsiranda ilgos linijinės opos palei

mezenterinį kraštą

2.ryškėja ekscentriniai spindžio pokyčiai, nes labiau pažeidžiamas

mezenterinis plonosios žarnos kraštas

3. uždegiminiai polipai

Rentgenologini pokyčiai toli pažengusios ligos metu:

1. grindinio vaizdas

2. žarnų striktūros, dažnai asimetrinės

3. susidariusios fistulės

[pic]

Pasžinis plonosios žarnos tyrimas. Krono liga : striktūros dešniosiose

žarnyno dalyse

Echoskopija arba kompiuterinė tomografija: Gerai diagnozuojami abscesai,
fistulės, ypač su šlapimo pūsle, sustorėjosi žarnų sienelė. Itin daug
informacijos patyrusiam radiologui šie tyrimai dali duoti diagnozuojant
plonosios žarnos Krono ligą.

[pic]
Pilvo organų KT. Komplikuota plo- Pilvo organų KT. Aklosios žarnos
Krono
nosios žarnos Krono liga. Liga.
KT ašinio pjūvio vaizdas S1 aukštyje. KT ašinio pjūvio vaizdas
aklosios žarnos
Krono ligos komplikacija-6,5(6,0 cm aukštyje. Aklosios žarnos
sienelės cirkuliariai
infiltratas aplink pažeistą plonosios sustorėjusios, spindis
susiaurėjęs, riebalinė pasaito
žarnos segmentą su dauginėmis smulkių infiltracija(aplinkinių struktūrų
atstūmimosimptomas)
abscesų ertmėmis. Labai išsiplėtusi padidėję pasaito
limfmazgiai.
Plonoji žarna aukščiau pažeidimo vietos.

Pilvo organų echoskopija. Plonosios žarnos Krono liga.

Išilginis dešiniosios klubinės srities pjūvis. 3,7 MHz
daviklis.

Sustorėjusios, hipoechogeniškos plonosios žarnos
sienelės
[pic]

Pilvo organų echoskopija. Plonosios žarnos Krono liga.

Išilginis dešiniosios klubinės srities pjūvis. 7,5 MHz
daviklis.

Sustorėjusios iki 7,8 mm, hipoechogeniškos plonosios žarnos
sienelės

Naudota literatūra:
(A.Sviklius “Žarnų ligos ir jų Chirurginis gydymas”
(J.Šimanauskas “Virškinimo sistemos ligų diferencinė diagnostika”
(J.Saukienė “Stemplės, skrandžio ir žarnų ligos” 1998 m
(Sarkis J. Chobanian, M.D Michael M. Van. Ness. M.D.”Manual of clinical
problems in gastroenterology with annotated key refferences”
(Georgy L. Eastwood, M.D. Canan Avunduk, M.D. Ph.D “Manual of
gastroenerology. Diagnosis and therapy”
(David Sutton “Radiology and imaging for medical students”
(”Klinikinė gastroenterologija ”, Vilnius 2002
(Algimantas Irnius “Storosios žarnos ligos”
(Danutė Bierontienė “Gastroenterologija ”, Vilnius 2001m

Leave a Comment