Storosios žarnos uždegiminės ligos
Ūminis kolitas
Ūminis kolitas yra storosios žarnos gleivinės uždegimas. Dažnai kartu būna ir plonosios žarnos uždegimas.
Diagnostika. Ūminio kolito diagnozė nustatoma remiantis apklausa, fizinio, endoskopinio, bakteriologinio ir koprologinio tyrimų duomenimis.
Antibiotikai gali sukelti nepseudomembraninį kolitą. Tiriant rentgenologiškai šiuo kolitu sergančiųjų storąją žarną, nustatoma susiaurėjęs žarnos spindis, išnykusios haustrės, nėra išmatų, “nykščio atspaudo” simptomas, pjūklo pavidalo žarnos kontūras, sunkių uždegimų metu žarnose esančių dujų fone gali matytis gleivinės salelės. Tiriant endoskopiškai, matyti ryškiai paraudusi, paburkusi, hemoragiška gleivinė, opų ar erozijų nebūna. Gleivinės paviršius lygus ir blizgantis, rožinės spalvos, tolygiai atspindintis šviesą.
Lėtinis kolitas
Lėtinis kolitas yra storosios žarnos gleivinės pažeidimas, pasireiškiantis žarnos sienos uždegimu, degeneracija, distrofija ir atrofija. Kai liga prigęsta, pradeda vyrauti distrofijos požymiai.
Diagnostika. Diagnozuojant lėtinį kolitą, svarbūs apklausos ir kiti klinikiniai duomenys. Lėtiniam kolitui diagnozuoti svarbus storosios žarnos rentgeninis tyrimas, kuriuo nustatomi žarnų gleivinės reljefo pakitimai.
Darant irigoskopiją, matyti, kad žarna kontrastine mase prisipildo netolygiai, ryški haustracija, kontrastinės medžiagos slinkimas sulėtėjęs arba pagreitėjęs.
Storosios žarnos motorinei funkcijai įvertinti daroma elektrokolonograma, kuri padeda diagnozuoti hiperkinezinį, atoninį ir spazminius tipus.
Vienas iš svarbiausių lėtinio kolito nustatymo būdų yra storosios žarnos endoskopija (sigmoskopija, kolonoskopija) . Darant kolonofibroskopiją, galima nustatyti žarnos gleivinės būklę ir jos patologinius pakitimus.
Pagal endoskopinį vaizdą lėtinis kolitas gali būti katarinis , kararinis-
erozinis ir atrofinis. Katariniam kolitui būdinga hiperemiška, šiek tiek paburkusi gleivinė, išryškėjęs kraujagyslių tinklas, katariniam-eroziniam –
gerokai paburkusi ir neblizganti gleivinė, kartais padidėję folikulai, petechijos arba erozijos, lengvai pažeidžiama gleivinė, neryškus kraujagyslių tinklas, atrofiniam- blyški, su negausiu kraujagyslių tinklu gleivinė.
[pic]
[pic]
Fibrokolonoskopija. Sunkus opinis kolitas.Susiliejančios opos, padengtos fibrinu
Fibrokplonoskopija. Aktyvus opinis kolitas
[pic]
Irigoskopija. Neaktyvus opinis kolitas. Kairiosios žarnos dalys be haustrių-
vamzdžio formos.
Randinis segmentas riestinėje žarnoje.
Priklausomai nuo uždegimo apimtos storosios žarnos dalies diagnozuojamas:
Proktitas- uždegiminiai pokyčiai tiesiojoje žarnoje,
Proktosigmioditas- išplinta į riestinę gaubtinės žarnos dalį.
Kairiosios pusės kolitas- išplinta iki skersinės gaubtinės žarnos vidurio.
Pankolitas(totalinis kolitas)- apima visą storąjį žarnyną,
Dešnysis kolitas- apie 5( ligonių uždegimo požymiai yra tik dešiniojoje storosios žarnos dalyje, tiesioji žarna lieka nepaliesta.
Opinis nespecifinis kolitas
Opinis nespecifinis kolitas- tai liga, kai susidaro ne tik storosios žarnos kraujuojančių opų, bet ir pažeidžiamas visas organizmas.
Diagnostika. Opinis nespecifinis kolitas diagnozuojamas remiantis klinikiniais, rektoskopija, kolonofibroskopija ir storosios žarnos rentgeninio tyrimo duomenimis.
Endoskopuojant storąją žarną, galima įvertinti gleivinės būklę ir apytikriai nustatyti proceso aktyvumo laipsnį. Kai liga lengvo laipsnio, gleivinė paburkusi, hiperemiška, nesimato kraujagyslių tinklo, lengvai pažeidžiama endoskopu, gleivinės opų nesimato, raukšlės normalios. Jeigu vidutinio laipsnio,- gleivinė daugiau paburkusi, išnykęs kraujagyslių tinklas, dauginės erozijos, labai lengvai endoskopu pažeidžiama gleivinė, kai kur ant jos matyti fibrino ir gleivių su pūliais. Opų ne visada būna.
Žarnos siena rigidiška, raukšlės – išsilyginusios.
Daugumos autorių nuomone, sergantiems opiniu nespecifiniu kolitu iš pradžių reikia padaryti storosios žarnos rentgeninį, o paskui tik kolonofibroskopinį tyrimą.
Rentgeninį tyrimą reikia pradėti nuo apžvalginės pilvo rentgenografijos, ypač jei ligos eiga yra ūminė. Jeigu storoji žarna išsiplėtusi arba yra dujų pilvo ertmėje, įtariama toksinė dilatacija arba perforacija. Tada irigoskopija daryti nerekomenduojama.
Pradinėje opinio nespecifinio kolito stadijoje, tiriant rentgenu, matyti dvigubas žarnos kontūras, dantytas kraštas, hipermotiliškumas, sustorėjusios raukšlės, vietomis išnykusios išgaubos, išsiklėtusi terminalinė klubinės žarnos dalis. Ligai progresuojant ir perėjus į lėtinę eigą, irigoskopuojant matyti susiaurėjusi ir sutrumpėjusi, išsitiesusi storoji žarna, pasislinkusi į viršų akloji žarna, prisipildymo defektai ir uždegiminiai polipai.
[pic]
Totalinis opinis nespecifinis kolitas(elektrorentgenograma)
[pic]
Totalinis opinis nespecifinis kolitas ir terminalinis ileitas
Krono liga
Storosios žarnos Krono liga yra lėtinis uždegimas, kuriam būdinga žarnos sienos transmuralinė infiltracija, sarkiodinės granulomos ir komplikavimasis fistulėmis bei striktūromis.
Diagnostika. Storosios žarnos Krono ligos diagnostikai svarbus yra endoskopinis tyrimas (rektoromanoskopija, kolonofibroskopija). Kai yra žarnos striktūrų, tyrimui naudojamas pediatrinis kolonofibroskopas. Krono ligai būdinga įvairaus laipsnio gleivinės sustorėjimas dėl jos hiperemijos ir edemos, žarnos spindyje gali būti glaivių ir pūlių, matyti netvarkingai išsidėsčiusių plačių ir gilių gleivinės opų, atskirtų normalios gleivinės ploteliais. Kartais galima pastebėti fistulės angą. Jeigu liga lengvo laipsnio, tai gleivinė nepaburkusi, matyti tik mažų opelių ir petechijų.
Endoskopuojant daroma biopsija.Daugiausia informacijos duoda kolonoskopijos. Būdingiausias endoskopinis požymis yra gleivinės pokyčių segmentiškumas, kai uždegimo pakenktos gleivinės ploteliai kaitaliojasi su normaliais. Diagnozuojant Krono ligą, labai svarbu teisingai įvertinti rentgeninius duomenis. Ligai progresuojant, galima matyti vietomis susiaurėjusį žarnos spindį, tarp susiaurėjimų spindis normalus. Tiriant rentgenu, dažnai pavyksta nustatyti fistules.
[pic]
Fibrokolonoskopija. Aktyvi krono liga. Iliocekalinės srities pažeidimas:
Ribotos gilios opos, padengtos fibrinu
[pic]
Pasažinis plonosios žarnos tyrimas, Aktyvi Krono liga.
Klubinėje žarnoje ir dešniosiose storosios žarnos dalyse gausu aftinių opų. Storosios žarnos spindžio susiaurėjimas pradinėje jos dalyje
Ūminis ischeminis kolitas
Ūminis ischeminis kolitas yra storosios žarnos uždegimas, kai mikroflora paveikia ischeminį žarnos segmentą. Ischemijos priežastis yra žarnų pasaito kraujagyslių stenozė, trombozė arba spazmai.
Diagnostika. Tiriant rentgenu, ankstyvojoje stadijoje dėl plonosios žarnos spazmų žarnose beveik nesimato dujų, poūmėje stadijoje – kontrastinė masė lėtai slenka per ischemijos pažeistą segmentą, matyti sustorėjusios gleivinės raukšlės, kartais – pseudonavikiniai dariniai, išsikyšantys į žarnos spindį.
Ūminio ischeminio kolito diagnostikai daroma laparoskopija ir angiografija.
Angiografija gali parodyti kraujotakos sutrikimo rūšį, okliuzijos vietą, pažeidimo išplitimą, kolateralinę kraujotakos kompensaciją.
Lėtinis ischeminis kolitas
Lėtinis ischeminis kolitas yra storosios žarnos liga, sukelta sutrikusios žarnos sienos kraujotakos ir bakterijų ischemijos vietoje.
Diagnostika. Žarnos spindžio ir gleivinės reljefo pakitimus rodo ir rentgeninis kontrastinis storosios žarnos tyrimas. Endoskopuojant matyti paburkusi, hiperemiška gleivinė, difuzinės petechijos, vietomis violetinio atspalvio echimozės, įvairaus dydžio erozijos, kartaqis opos.
Lėtinį ischeminį kolitą diagnozuoti gali padėti termografija ir ypač kompiuterinė tomografija. Pastaruoju tyrimu galima nustatyti pažeidimo vietą ir laipsnį, intravazalinio ar ekstravazalinio pa-eidimo pobūdį
Informatyvi angiografija gaunama švirkščiant į aortą ar pasaito arterijas verografino, urotrasto arba urografino. Be to, sutrikusi žarnų kraujotaka nustatoma darant laparoskopiją.
Spindulinis kolitas
Spindulinis kolitas yra storosios žarnos uždegimas, sukeltas rentgeno spindulių ir radžio spindulių. Storosios žarnos gleivinė yra jautri šiems spinduliams. Gydant radioaktyviais spinduliais ginekologines ligas, dažnai pažeidžiamos tiesioji ir riestinė žarnos.
Diagnostika. Endoskopuojant, ankstyvoje spindulinio kolito stadijoje, matyti paburkusi gleivinė, neryškus kraujagyslių tinklas, ryški hiperemija.
Vietomis gleivinėje yra petechijų. Vėlyvoje stadijoje susiaurėja žarna, išryškėja dalinio žarnų nepraeinamumo požymiai. Endoskopuojant matyti išopėjusi gleivinė. Kartais gali susidaryti žarnų fistulių.
Kolageninis kolotas
Kolageninis kolitas yra storosios žarnos liga, kuriai būdinga standūs kolageno mazgai po storosios žarnos epiteliu. Dažniausiai pažeidžiama gaubtinė nusileidžiamoji ir gaubtinė riestinė žarna.
Diagnostika. Kolageniniam kolitui būdingi trys simptomai: viduriavimas vandeningomis išmatomis, pilvo skausmas ir kūno masės mažėjimas.
Endoskopinių požymių, būdingų kolageniniam kolitui, nėra. Vietomis gleivinė būna paburkusi ir hiperemiška, kartais sumažėjęs kraujagyslių tinklas.
Eozinofilinis kolitas
Eozinofilinis kolitas yra storosios žarnos uždegimas, pasireiškiantis eozinofiline sienos infiltracija. Dažniausiai pažeidžiama akloji ir gaubtinė kylamoji žarna.
Diagnostika. Tiriant histologiškai. Nustatoma sustorėjusi žarnos siena dėl paburkusio pogleivio, visų žarnos sluoksnių reakcinė hiperplazija ir eozinofilinė infiltracija.Endoskopiškai tiriant, matyti išopėjusi gleivinė.
Gilusis cistinis kolitas
Gilusis cistinis kolitas- gerybinė storosios žarnos liga, kai žarnos sienoje susidaro daug smulkių cistų. Jis gali būti difuzinis ir segmentinis.
Diagnostika. Endoskopuojant matomas vienas ar daugiau išopėjimų, gleivinės erozijų ir cistinė masė. Tiriant rentgenu, galima atskirti gilųjį cistinį kolitą nuo žarnos cistinės pneumatozės. Biopsinės medžiagos tyrimas patvirtina diagnozę.
Pseudomembraninis kolitas
Pseudomembraninis kolitas pasireiškia pseudomemranų buvimu įvairiose virškinamojo trakto dalyse, dažniausiai storojoje ir tiesiojoje žarnose.
Jos atsiranda dėl bakterijų ekosistemos pokyčių.
Diagnostika. Endoskopijos, RRS ar kolonoskopijos metu matyti gelsvos, dauginės, iškilios, įvairaus dydžio plokštelės.
Apendicitas
Apendicitas- tai aklosios žarnos kirmėlinės ataugos uždegimas.
Diagnostika.Radiologiniai ženklai kirmėlinėje ataugoje yra kontrastinio tyrimo metu neprisipildymas ar nevisiškas prisipildymas apendikso kontrastine medžiaga, gali matytis akmenys kirmėlinėje ataugoje ar kontrastinės medžiagos stazė apendikse. Šie požymiai gali būti ir esant sveikai kirmėlinei ataugai. Jei radiologiniais tyrimais negalime diagnozuoti kirmėlinės ataugos uždegimo, tuomet apendicitas yra diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais.
Plonosios žarnos uždegiminės ligos
Ūminis ir lėtinis enterokolitas
Enterokolitas – plonosios ir storosios žarnos uždegimas.
Diagnostika. Diagnozė remiasi anamneze, būdinga klinika, laboratoriniais tyrimais bei rektomanoskopiniais duomenimis. Tiesiosios ir riestinės žarnų gleivinė būna paraudusi, paburkusi, neretai padengta gleivėmis.
Krono liga(terminalinis ileitas,granuliominis ileitas, kolitas)
Krono liga – tai neai6kios etiologijos lėtinė uždegiminė liga, galinti pažeisti bet kuri virškinamojo trakto segmentą nuo burnos iki išangės.Jai būdingas transmuralinis sienelės pažeidimas ir segmentinis pakenktų plotų išsidėstymas.
Diagnostika. Krono liga diagnozuoti sunku, ypač lengvų formų. Daugiausia informacijos duoda kolkonoskopija. Būdingiausias endoskopinis požymis yra gleivinės pokyčių segmentiškumas, kai uždegimo pakenktos gleivinės ploteliai kaitaliojasi su normaliais.
Ankstyvos Krono ligos požymis yra 3-4 mm skersmens aftinės opos, apsuptos siauru raudonu eriteminės gleivinės ruoželiu, neretai atsirandančios normaliai atrodančioje gleivinėje.
Uždegiminiams procesams progresuojant, atsiranda daugiau pokyčių:
1, gilios linijinės vingiuotos plyšių pavidalo opos, išsidėsčiusios palei išilginę žarnos ašį,
2,iškilusios gleivinės( dėl uždegiminių pogleivio pokyčių ir edemos)
salelės, atskirtos gilių linijų opų – grindinio vaizdas,
3, opas dažnai supa normaliai atrodanti ar nedaug pakitusi gleivinė.
Ilgos eigos Krono ligos požymiai:
1, srtiktūros ir fistulės
2,rigidiškos sienelės, ekscentriškas žarnos spindis, nes uždegimo dažnai paliečiama tik dalis sienelės.
[pic]
Fibrokolonoskopija.Krono liga:
Fibrokolonoskopija.Krono liga:
Aktyvus kolitas grindinio fenomenas
Rentgenologiniai tyrimai. Pasažinio plonosios žarnos tyrimo ar enterolizės metu ankstyvoje stadijoje galima nustatyti:
1. gleivinės raukšlių sustorėjimą(dėl limfoidinės hiperplazijos ir obstrukcinės limfedemos) ir žarnų sienelės sustorėjimą
2. gleivinės grūdėtumą dėl gaurelių paburkimo ir limfocitinės infiltracijos- ankstyviausią rentgenologinį požymį
3. aftinės opas
Uždegimui progresuojant, atsiranda ryškesnių pokyčių, išsidėsčiusių segmentiškai:
1.opos susilieja ir gilėja, atsiranda ilgos linijinės opos palei mezenterinį kraštą
2.ryškėja ekscentriniai spindžio pokyčiai, nes labiau pažeidžiamas mezenterinis plonosios žarnos kraštas
3. uždegiminiai polipai
Rentgenologini pokyčiai toli pažengusios ligos metu:
1. grindinio vaizdas
2. žarnų striktūros, dažnai asimetrinės
3. susidariusios fistulės
[pic]
Pasžinis plonosios žarnos tyrimas. Krono liga : striktūros dešniosiose žarnyno dalyse
Echoskopija arba kompiuterinė tomografija: Gerai diagnozuojami abscesai, fistulės, ypač su šlapimo pūsle, sustorėjosi žarnų sienelė. Itin daug informacijos patyrusiam radiologui šie tyrimai dali duoti diagnozuojant plonosios žarnos Krono ligą.
[pic]
Pilvo organų KT. Komplikuota plo- Pilvo organų KT. Aklosios žarnos
Krono nosios žarnos Krono liga. Liga.
KT ašinio pjūvio vaizdas S1 aukštyje. KT ašinio pjūvio vaizdas aklosios žarnos
Krono ligos komplikacija-6,5(6,0 cm aukštyje. Aklosios žarnos sienelės cirkuliariai infiltratas aplink pažeistą plonosios sustorėjusios, spindis susiaurėjęs, riebalinė pasaito žarnos segmentą su dauginėmis smulkių infiltracija(aplinkinių struktūrų atstūmimosimptomas)
abscesų ertmėmis. Labai išsiplėtusi padidėję pasaito limfmazgiai.
Plonoji žarna aukščiau pažeidimo vietos.
Pilvo organų echoskopija. Plonosios žarnos Krono liga.
Išilginis dešiniosios klubinės srities pjūvis. 3,7 MHz daviklis.
Sustorėjusios, hipoechogeniškos plonosios žarnos sienelės [pic]
Pilvo organų echoskopija. Plonosios žarnos Krono liga.
Išilginis dešiniosios klubinės srities pjūvis. 7,5 MHz daviklis.
Sustorėjusios iki 7,8 mm, hipoechogeniškos plonosios žarnos sienelės
Naudota literatūra:
(A.Sviklius “Žarnų ligos ir jų Chirurginis gydymas”
(J.Šimanauskas “Virškinimo sistemos ligų diferencinė diagnostika”
(J.Saukienė “Stemplės, skrandžio ir žarnų ligos” 1998 m
(Sarkis J. Chobanian, M.D Michael M. Van. Ness. M.D.”Manual of clinical problems in gastroenterology with annotated key refferences”
(Georgy L. Eastwood, M.D. Canan Avunduk, M.D. Ph.D “Manual of gastroenerology. Diagnosis and therapy”
(David Sutton “Radiology and imaging for medical students”
(”Klinikinė gastroenterologija ”, Vilnius 2002
(Algimantas Irnius “Storosios žarnos ligos”
(Danutė Bierontienė “Gastroenterologija ”, Vilnius 2001m