Uždegiminės žarnų ligos

Storosios žarnos uždegiminės ligos

Ūminis kolitas

Ūminis kolitas yra storosios žarnos gleivinės uždegimas. Dažnai kartu būnair plonosios žarnos uždegimas.

Diagnostika. Ūminio kolito diagnozė nustatoma remiantis apklausa, fizinio,endoskopinio, bakteriologinio ir koprologinio tyrimų duomenimis.Antibiotikai gali sukelti nepseudomembraninį kolitą. Tiriantrentgenologiškai šiuo kolitu sergančiųjų storąją žarną, nustatomasusiaurėjęs žarnos spindis, išnykusios haustrės, nėra išmatų, “nykščioatspaudo” simptomas, pjūklo pavidalo žarnos kontūras, sunkių uždegimų metužarnose esančių dujų fone gali matytis gleivinės salelės. Tiriantendoskopiškai, matyti ryškiai paraudusi, paburkusi, hemoragiška gleivinė,opų ar erozijų nebūna. Gleivinės paviršius lygus ir blizgantis, rožinėsspalvos, tolygiai atspindintis šviesą.

Lėtinis kolitasLėtinis kolitas yra storosios žarnos gleivinės pažeidimas, pasireiškiantisžarnos sienos uždegimu, degeneracija, distrofija ir atrofija. Kai ligaprigęsta, pradeda vyrauti distrofijos požymiai.

Diagnostika. Diagnozuojant lėtinį kolitą, svarbūs apklausos ir kitiklinikiniai duomenys. Lėtiniam kolitui diagnozuoti svarbus storosios žarnosrentgeninis tyrimas, kuriuo nustatomi žarnų gleivinės reljefo pakitimai.Darant irigoskopiją, matyti, kad žarna kontrastine mase prisipildonetolygiai, ryški haustracija, kontrastinės medžiagos slinkimas sulėtėjęsarba pagreitėjęs.Storosios žarnos motorinei funkcijai įvertinti daroma elektrokolonograma,kuri padeda diagnozuoti hiperkinezinį, atoninį ir spazminius tipus.Vienas iš svarbiausių lėtinio kolito nustatymo būdų yra storosios žarnosendoskopija (sigmoskopija, kolonoskopija) . Darant kolonofibroskopiją,galima nustatyti žarnos gleivinės būklę ir jos patologinius pakitimus.Pagal endoskopinį vaizdą lėtinis kolitas gali būti katarinis , kararinis-erozinis ir atrofinis. Katariniam kolitui būdinga hiperemiška, šiek tiekpaburkusi gleivinė, išryškėjęs kraujagyslių tinklas, katariniam-eroziniam –gerokai paburkusi ir neblizganti gleivinė, kartais padidėję folikulai,petechijos arba erozijos, lengvai pažeidžiama gleivinė, neryškus

kraujagyslių tinklas, atrofiniam- blyški, su negausiu kraujagyslių tinklugleivinė.[pic].[pic]

Fibrokolonoskopija. Sunkus opinis kolitas.Susiliejančios opos, padengtos fibrinu

Fibrokplonoskopija. Aktyvus opinis kolitas

[pic]

Irigoskopija. Neaktyvus opinis kolitas. Kairiosios žarnos dalys be haustrių- vamzdžio formos.

Randinis segmentas riestinėje žarnoje.

Priklausomai nuo uždegimo apimtos storosios žarnos dalies diagnozuojamas:Proktitas- uždegiminiai pokyčiai tiesiojoje žarnoje,Proktosigmioditas- išplinta į riestinę gaubtinės žarnos dalį.Kairiosios pusės kolitas- išplinta iki skersinės gaubtinės žarnos vidurio.Pankolitas(totalinis kolitas)- apima visą storąjį žarnyną,Dešnysis kolitas- apie 5( ligonių uždegimo požymiai yra tik dešiniojojestorosios žarnos dalyje, tiesioji žarna lieka nepaliesta.

Opinis nespecifinis kolitas

Opinis nespecifinis kolitas- tai liga, kai susidaro ne tik storosios žarnoskraujuojančių opų, bet ir pažeidžiamas visas organizmas.

Diagnostika. Opinis nespecifinis kolitas diagnozuojamas remiantisklinikiniais, rektoskopija, kolonofibroskopija ir storosios žarnosrentgeninio tyrimo duomenimis.Endoskopuojant storąją žarną, galima įvertinti gleivinės būklę irapytikriai nustatyti proceso aktyvumo laipsnį. Kai liga lengvo laipsnio,gleivinė paburkusi, hiperemiška, nesimato kraujagyslių tinklo, lengvaipažeidžiama endoskopu, gleivinės opų nesimato, raukšlės normalios. Jeiguvidutinio laipsnio,- gleivinė daugiau paburkusi, išnykęs kraujagysliųtinklas, dauginės erozijos, labai lengvai endoskopu pažeidžiama gleivinė,kai kur ant jos matyti fibrino ir gleivių su pūliais. Opų ne visada būna.Žarnos siena rigidiška, raukšlės – išsilyginusios.Daugumos autorių nuomone, sergantiems opiniu nespecifiniu kolitu iš pradžiųreikia padaryti storosios žarnos rentgeninį, o paskui tikkolonofibroskopinį tyrimą.Rentgeninį tyrimą reikia pradėti nuo apžvalginės pilvo rentgenografijos,ypač jei ligos eiga yra ūminė. Jeigu storoji žarna išsiplėtusi arba yradujų pilvo ertmėje, įtariama toksinė dilatacija arba perforacija. Tadairigoskopija daryti nerekomenduojama.Pradinėje opinio nespecifinio kolito stadijoje, tiriant rentgenu, matyti

dvigubas žarnos kontūras, dantytas kraštas, hipermotiliškumas,sustorėjusios raukšlės, vietomis išnykusios išgaubos, išsiklėtusiterminalinė klubinės žarnos dalis. Ligai progresuojant ir perėjus į lėtinęeigą, irigoskopuojant matyti susiaurėjusi ir sutrumpėjusi, išsitiesusistoroji žarna, pasislinkusi į viršų akloji žarna, prisipildymo defektai iruždegiminiai polipai.

[pic] Totalinis opinis nespecifinis kolitas(elektrorentgenograma)[pic]

Totalinis opinis nespecifinis kolitas ir terminalinis ileitas

Krono liga

Storosios žarnos Krono liga yra lėtinis uždegimas, kuriam būdinga žarnossienos transmuralinė infiltracija, sarkiodinės granulomos irkomplikavimasis fistulėmis bei striktūromis.

Diagnostika. Storosios žarnos Krono ligos diagnostikai svarbus yraendoskopinis tyrimas (rektoromanoskopija, kolonofibroskopija). Kai yražarnos striktūrų, tyrimui naudojamas pediatrinis kolonofibroskopas. Kronoligai būdinga įvairaus laipsnio gleivinės sustorėjimas dėl jos hiperemijosir edemos, žarnos spindyje gali būti glaivių ir pūlių, matyti netvarkingaiišsidėsčiusių plačių ir gilių gleivinės opų, atskirtų normalios gleivinėsploteliais. Kartais galima pastebėti fistulės angą. Jeigu liga lengvolaipsnio, tai gleivinė nepaburkusi, matyti tik mažų opelių ir petechijų.Endoskopuojant daroma biopsija.Daugiausia informacijos duodakolonoskopijos. Būdingiausias endoskopinis požymis yra gleivinės pokyčiųsegmentiškumas, kai uždegimo pakenktos gleivinės ploteliai kaitaliojasi sunormaliais. Diagnozuojant Krono ligą, labai svarbu teisingai įvertintirentgeninius duomenis. Ligai progresuojant, galima matyti vietomissusiaurėjusį žarnos spindį, tarp susiaurėjimų spindis normalus. Tiriantrentgenu, dažnai pavyksta nustatyti fistules.

[pic]

Fibrokolonoskopija. Aktyvi krono liga. Iliocekalinės srities pažeidimas:Ribotos gilios opos, padengtos fibrinu

[pic] Pasažinis plonosios žarnos tyrimas, Aktyvi Krono liga.Klubinėje žarnoje ir dešniosiose storosios žarnos dalyse gausu aftiniųopų. Storosios žarnos spindžio susiaurėjimas pradinėje jos dalyje

Ūminis ischeminis kolitas

Ūminis ischeminis kolitas yra storosios žarnos uždegimas, kai mikroflorapaveikia ischeminį žarnos segmentą. Ischemijos priežastis yra žarnų pasaito

kraujagyslių stenozė, trombozė arba spazmai.

Diagnostika. Tiriant rentgenu, ankstyvojoje stadijoje dėl plonosios žarnosspazmų žarnose beveik nesimato dujų, poūmėje stadijoje – kontrastinė masėlėtai slenka per ischemijos pažeistą segmentą, matyti sustorėjusiosgleivinės raukšlės, kartais – pseudonavikiniai dariniai, išsikyšantys įžarnos spindį.Ūminio ischeminio kolito diagnostikai daroma laparoskopija ir angiografija.Angiografija gali parodyti kraujotakos sutrikimo rūšį, okliuzijos vietą,pažeidimo išplitimą, kolateralinę kraujotakos kompensaciją.

Lėtinis ischeminis kolitas

Lėtinis ischeminis kolitas yra storosios žarnos liga, sukelta sutrikusiosžarnos sienos kraujotakos ir bakterijų ischemijos vietoje.

Diagnostika. Žarnos spindžio ir gleivinės reljefo pakitimus rodo irrentgeninis kontrastinis storosios žarnos tyrimas. Endoskopuojant matytipaburkusi, hiperemiška gleivinė, difuzinės petechijos, vietomis violetinioatspalvio echimozės, įvairaus dydžio erozijos, kartaqis opos. Lėtinį ischeminį kolitą diagnozuoti gali padėti termografija ir ypačkompiuterinė tomografija. Pastaruoju tyrimu galima nustatyti pažeidimovietą ir laipsnį, intravazalinio ar ekstravazalinio pa-eidimo pobūdįInformatyvi angiografija gaunama švirkščiant į aortą ar pasaito arterijasverografino, urotrasto arba urografino. Be to, sutrikusi žarnų kraujotakanustatoma darant laparoskopiją.

Spindulinis kolitas

Spindulinis kolitas yra storosios žarnos uždegimas, sukeltas rentgenospindulių ir radžio spindulių. Storosios žarnos gleivinė yra jautri šiemsspinduliams. Gydant radioaktyviais spinduliais ginekologines ligas, dažnaipažeidžiamos tiesioji ir riestinė žarnos.

Diagnostika. Endoskopuojant, ankstyvoje spindulinio kolito stadijoje,matyti paburkusi gleivinė, neryškus kraujagyslių tinklas, ryški hiperemija.Vietomis gleivinėje yra petechijų. Vėlyvoje stadijoje susiaurėja žarna,išryškėja dalinio žarnų nepraeinamumo požymiai. Endoskopuojant matytiišopėjusi gleivinė. Kartais gali susidaryti žarnų fistulių.

Kolageninis kolotas

Kolageninis kolitas yra storosios žarnos liga, kuriai būdinga standūskolageno mazgai po storosios žarnos epiteliu. Dažniausiai pažeidžiamagaubtinė nusileidžiamoji ir gaubtinė riestinė žarna.

Diagnostika. Kolageniniam kolitui būdingi trys simptomai: viduriavimas

vandeningomis išmatomis, pilvo skausmas ir kūno masės mažėjimas.Endoskopinių požymių, būdingų kolageniniam kolitui, nėra. Vietomis gleivinėbūna paburkusi ir hiperemiška, kartais sumažėjęs kraujagyslių tinklas.

Eozinofilinis kolitas

Eozinofilinis kolitas yra storosios žarnos uždegimas, pasireiškiantiseozinofiline sienos infiltracija. Dažniausiai pažeidžiama akloji irgaubtinė kylamoji žarna.

Diagnostika. Tiriant histologiškai. Nustatoma sustorėjusi žarnos siena dėlpaburkusio pogleivio, visų žarnos sluoksnių reakcinė hiperplazija ireozinofilinė infiltracija.Endoskopiškai tiriant, matyti išopėjusi gleivinė.

Gilusis cistinis kolitas

Gilusis cistinis kolitas- gerybinė storosios žarnos liga, kai žarnossienoje susidaro daug smulkių cistų. Jis gali būti difuzinis irsegmentinis.

Diagnostika. Endoskopuojant matomas vienas ar daugiau išopėjimų, gleivinėserozijų ir cistinė masė. Tiriant rentgenu, galima atskirti gilųjį cistinįkolitą nuo žarnos cistinės pneumatozės. Biopsinės medžiagos tyrimaspatvirtina diagnozę.

Pseudomembraninis kolitas

Pseudomembraninis kolitas pasireiškia pseudomemranų buvimu įvairiosevirškinamojo trakto dalyse, dažniausiai storojoje ir tiesiojoje žarnose.Jos atsiranda dėl bakterijų ekosistemos pokyčių.

Diagnostika. Endoskopijos, RRS ar kolonoskopijos metu matyti gelsvos,dauginės, iškilios, įvairaus dydžio plokštelės.

Apendicitas

Apendicitas- tai aklosios žarnos kirmėlinės ataugos uždegimas.

Diagnostika.Radiologiniai ženklai kirmėlinėje ataugoje yra kontrastiniotyrimo metu neprisipildymas ar nevisiškas prisipildymas apendiksokontrastine medžiaga, gali matytis akmenys kirmėlinėje ataugoje arkontrastinės medžiagos stazė apendikse. Šie požymiai gali būti ir esantsveikai kirmėlinei ataugai. Jei radiologiniais tyrimais negalimediagnozuoti kirmėlinės ataugos uždegimo, tuomet apendicitas yradiagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais.

Plonosios žarnos uždegiminės ligos

Ūminis ir lėtinis enterokolitas

Enterokolitas – plonosios ir storosios žarnos uždegimas.

Diagnostika. Diagnozė remiasi anamneze, būdinga klinika, laboratoriniaistyrimais bei rektomanoskopiniais duomenimis. Tiesiosios ir riestinės žarnų

gleivinė būna paraudusi, paburkusi, neretai padengta gleivėmis.

Krono liga(terminalinis ileitas,granuliominis ileitas, kolitas)Krono liga – tai neai6kios etiologijos lėtinė uždegiminė liga, galintipažeisti bet kuri virškinamojo trakto segmentą nuo burnos iki išangės.Jaibūdingas transmuralinis sienelės pažeidimas ir segmentinis pakenktų plotųišsidėstymas.

Diagnostika. Krono liga diagnozuoti sunku, ypač lengvų formų. Daugiausiainformacijos duoda kolkonoskopija. Būdingiausias endoskopinis požymis yragleivinės pokyčių segmentiškumas, kai uždegimo pakenktos gleivinėsploteliai kaitaliojasi su normaliais.Ankstyvos Krono ligos požymis yra 3-4 mm skersmens aftinės opos, apsuptossiauru raudonu eriteminės gleivinės ruoželiu, neretai atsirandančiosnormaliai atrodančioje gleivinėje.Uždegiminiams procesams progresuojant, atsiranda daugiau pokyčių:1, gilios linijinės vingiuotos plyšių pavidalo opos, išsidėsčiusios paleiišilginę žarnos ašį,2,iškilusios gleivinės( dėl uždegiminių pogleivio pokyčių ir edemos)salelės, atskirtos gilių linijų opų – grindinio vaizdas,3, opas dažnai supa normaliai atrodanti ar nedaug pakitusi gleivinė.Ilgos eigos Krono ligos požymiai:1, srtiktūros ir fistulės2,rigidiškos sienelės, ekscentriškas žarnos spindis, nes uždegimo dažnaipaliečiamatik dalis sienelės. [pic] Fibrokolonoskopija.Krono liga:Fibrokolonoskopija.Krono liga: Aktyvus kolitasgrindinio fenomenasRentgenologiniai tyrimai. Pasažinio plonosios žarnos tyrimo ar enterolizėsmetu ankstyvoje stadijoje galima nustatyti: 1. gleivinės raukšlių sustorėjimą(dėl limfoidinės hiperplazijos ir obstrukcinės limfedemos) ir žarnų sienelės sustorėjimą 2. gleivinės grūdėtumą dėl gaurelių paburkimo ir limfocitinės infiltracijos- ankstyviausią rentgenologinį požymį 3. aftinės opas Uždegimui progresuojant, atsiranda ryškesnių pokyčių, išsidėsčiusių segmentiškai: 1.opos susilieja ir gilėja, atsiranda ilgos linijinės opos palei mezenterinį kraštą

2.ryškėja ekscentriniai spindžio pokyčiai, nes labiau pažeidžiamas mezenterinis plonosios žarnos kraštas 3. uždegiminiai polipai Rentgenologini pokyčiai toli pažengusios ligos metu: 1. grindinio vaizdas 2. žarnų striktūros, dažnai asimetrinės 3. susidariusios fistulės

[pic] Pasžinis plonosios žarnos tyrimas. Krono liga : striktūros dešniosiose žarnyno dalyse

Echoskopija arba kompiuterinė tomografija: Gerai diagnozuojami abscesai,fistulės, ypač su šlapimo pūsle, sustorėjosi žarnų sienelė. Itin dauginformacijos patyrusiam radiologui šie tyrimai dali duoti diagnozuojantplonosios žarnos Krono ligą.

[pic]Pilvo organų KT. Komplikuota plo- Pilvo organų KT. Aklosios žarnosKrononosios žarnos Krono liga. Liga.KT ašinio pjūvio vaizdas S1 aukštyje. KT ašinio pjūvio vaizdasaklosios žarnosKrono ligos komplikacija-6,5(6,0 cm aukštyje. Aklosios žarnossienelės cirkuliariaiinfiltratas aplink pažeistą plonosios sustorėjusios, spindissusiaurėjęs, riebalinė pasaitožarnos segmentą su dauginėmis smulkių infiltracija(aplinkinių struktūrųatstūmimosimptomas)abscesų ertmėmis. Labai išsiplėtusi padidėję pasaitolimfmazgiai.Plonoji žarna aukščiau pažeidimo vietos.

Pilvo organų echoskopija. Plonosios žarnos Krono liga. Išilginis dešiniosios klubinės srities pjūvis. 3,7 MHzdaviklis. Sustorėjusios, hipoechogeniškos plonosios žarnossienelės[pic] Pilvo organų echoskopija. Plonosios žarnos Krono liga. Išilginis dešiniosios klubinės srities pjūvis. 7,5 MHzdaviklis. Sustorėjusios iki 7,8 mm, hipoechogeniškos plonosios žarnossienelės

Naudota literatūra:(A.Sviklius “Žarnų ligos ir jų Chirurginis gydymas”(J.Šimanauskas “Virškinimo sistemos ligų diferencinė diagnostika”(J.Saukienė “Stemplės, skrandžio ir žarnų ligos” 1998 m(Sarkis J. Chobanian, M.D Michael M. Van. Ness. M.D.”Manual of clinicalproblems in gastroenterology with annotated key refferences”(Georgy L. Eastwood, M.D. Canan Avunduk, M.D. Ph.D “Manual ofgastroenerology. Diagnosis and therapy”(David Sutton “Radiology and imaging for medical students”

(”Klinikinė gastroenterologija ”, Vilnius 2002(Algimantas Irnius “Storosios žarnos ligos”(Danutė Bierontienė “Gastroenterologija ”, Vilnius 2001m