Dezinfekcija

DEZINFEKCIJA (lot. dis. – neigimo priešdėlis + infectio – užkrėtimas)
Dezinfekcijos tikslas – infekcines ligas sukeliančių, patogeninių mikroorganizmų (virusų, bakterijų ir kt.), esančių aplinkoje, naikinimas. Sterilizacijos atveju sunaikinami visi mikroorganizmai ir jų sporos. Paprastai dezinfekuojamos atliekų duobės, išvietės, sandėliai, medicininės paskirties ir kt. patalpos, medicininiai instrumentai, drabužiai, namų apyvokos daiktai, vanduo, maisto produktai, pašarai ir kt.
Skiriama profilaktinė ir židininė dezinfekcija.
Profilaktinė dezinfekcija atliekama iki infekcinių ligų išaiškinimo. Profilaktinė dezinfekcija daroma nuolat (net ir nesant susirgimų infekcinėmis ligomis) žmonių susitelkimo vietose (prekybos, visuomeninio maitinimo, mokymo, gydymo įstaigose, piirtyse, stotyse ir pan.), gyvulininkystės fermose, gyvulinės kilmės žaliavų perdirbimo įmonėse. Profilaktinei dezinfekcijai priskiriama pieno pasterizavimas ir vandens chloravimas.
Židininė dezinfekcija daroma infekcinės ligos židinyje. Ji susideda iš einamosios ir baigiamosios.
Einamoji dezinfekcija daroma ligonio aplinkoje (ligoninėje, namuose) per visą jo buvimo laiką. Ją atlieka specialiai apmokyti gydymo įstaigos darbuotojai arba ligonį slaugantys asmenys. Baigiamąją dezinfekciją atlieka Visuomenės sveikatos centrų, Dezinfekcijos stočių darbuotojai arba kaimo apylinkinių ligoninių dezinfektoriai. Šiuo atveju plačiau taikomos cheminės dezinfekuojančios priemonės.

Dezinfekcija
Gydytojai rekomenduoja ligonio dėvėtą avalynę, kojines beei pirštines išmesti. Jei tokios galimybės nėra, šiuos daiktus būtina dezinfekuoti.
Avalynė yra dezinfekuojama specialiu tirpalu – vatos tamponas vilgomas 25% formalino ar 40% acto rūgšties tirpale ir dedamas į avalynę. Po to avalynė talpinama į polietileninius maišelius, sandariai užrišama ir laikoma dvi paras. Po dezinfekcijos av

valynė ne mažiau savaitės, kol išnyksta specifinis kvapas, vėdinama negyvenamoje patalpoje. Derėtų nepamiršti, jog formalinas yra lakus, todėl dezinfekuojamus batus reikia saugoti nuo vaikų.
Avalynės dezinfekcija yra atliekama kartotinai: pirmoji – baigus vartoti geriamus vaistus, antroji – po trijų mėnesių.
Drabužius, patalynę, baldų uždangalus, medvilnines kojines ar puskojines reikia 15 min. virinti 1% sodos ar skalbimo miltelių (10 g. sodos ar skalbimo miltelių – 1 litrui vandens) tirpale.
Sergančiojo naudotas žirkles ir kitus metalinius instrumentus bei prausimosi kempines reikia virinti ne trumpiau kaip 15 minučių.
Praustuvus, voneles, vonią ar vonios kilimėlius derėtų plauti karštu vandeniu su dezinfekuojamąja priemone. Minkštus baldus dera valyti dulkių siurbliu.
Patalpų grindis taip pat patartina valyti su dezinfekuojamomis medžiagomis.

Rankų dezinfekcija
Kasdieniame darbe naudojant rankų dezinfekuojamąsias priemones, rankų odos kontaktiniu dermatitu suserga beveik 30 proc. medicinos personalo. Odos sudirginimą sukelia antiseptinio muilo naaudojimas, tiksliau, jo sudėtyje esančios antimikrobinės medžiagos ar kitos sudedamosios dalys.
Dažniausiai naudojami spirito pagrindu pagaminti antiseptikai. Beje, nustatyta, kad etilo spiritas pasižymi ir mažiausiu dirginamuoju poveikiu, palyginti su n-propilo ar izopropilo spiritu.

Kontaktinis dermatitas dažniausiai išsivysto naudojant jodoforus. Kiti antiseptikai, sukeliantys kontaktinį dermatitą (mažėjimo tvarka), – tai chlorheksidinas, chlorksilenas, triklozanas, spiritiniai antiseptikai. Tačiau kontaktinio dermatito atsiradimą nulemia ne tik antiseptikas, bet ir pernelyg karštas vanduo, maža santykinė oro drėgmė (paprastai šaltuoju metų laiku), nepakankamas drėkinamųjų medžiagų naudojimas, prasta vienkartinių rankšluosčių kokybė ir

r alergija lateksui.

Alerginį kontaktinį dermatitą dažniausiai sukelia aromatizuojamosios medžiagos, konservantai ir, rečiau – emulsikliai, esantys antiseptikų sudėtyje. Tokią odos reakciją gali sukelti ir skystas muilas, kremas bei kitos priemonės.

Siekiant išvengti alerginio dermatito patariama:

• rečiau naudoti dirginamąsias medžiagas (pagal galimybes);

• naudoti mažiau dirginančias medžiagas;

• informuoti medicinos personalą apie galimą nepageidaujamą dezinfekuojamųjų medžiagų poveikį;

• nuolat naudoti drėkinamąsias medžiagas (kremus, losjonus).

Neseniai atlikti tyrimai su atsitiktiniu būdu atrinktais pacientais parodė, kad spiritinės priemonės, kurių sudėtyje yra minkštinamųjų medžiagų, problemų sukelia daug rečiau. Būtina atkreipti personalo dėmesį, kad, naudojant spiritinius antiseptikus, nereikia plauti rankų vandeniu su muilu. Kelių kontroliuojamų tyrimų rezultatai parodė, kad kremų ir losjonų vartojimas bent du kartus per dieną patikimai apsaugo nuo kontaktinio dermatito.

Pasirenkant įstaigoje vartojamą antiseptinę medžiagą, patariama atsižvelgti į šiuos veiksnius:

• Antiseptiko efektyvumą. Santykinis efektyvumas skirtingų mikroorganizmų atžvilgiu, atkreipiant dėmesį į ligoninės mikrofloros ypatumus.

• Personalo nuomonę. Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad personalas (išskyrus, operacinės) nepakankamai dažnai plauna rankas. Odos dezinfekuojamųjų medžiagų naudojimo dažniui turi įtakos priemonės kvapas, konsistencija, spalva, putojimas.

• Personalas per darbo dieną rankas plauna 30 ir daugiau kartų, todėl itin svarbu atsižvelgti į dirginančias dezinfekuojamosios priemonės savybes.

• Būtina atsižvelgti į gamintojo siūlomos talpos – dozatoriaus ypatybes. Naudojant tirštas priemones, dozatorius gali užsikimšti. Nepatogus dozatorius gali turėti įtakos ir neefektyviam antiseptiko išpurškimui, kai išpurškiamas didesnis antiseptiko kiekis nei reikia (ekonomiškumo žymuo).

• Kainos fa

aktorius.

Dezinfekcijos tikslas – infekcines ligas sukeliančių, patogeninių mikroorganizmų (virusų, bakterijų ir kt.), esančių aplinkoje, naikinimas.
Sterilizacijos atveju sunaikinami visi mikroorganizmai ir jų sporos. Paprastai dezinfekuojamos atliekų duobės, išvietės, sandėliai, medicininės paskirties ir kt. patalpos, medicininiai instrumentai,

Dezinfekcinės kontrolės priemonės:
fizikinės – plovimas, virinimas, kaitinimas didesnio slėgio vandens garų arba sauso karšto oro kamerose, pasterizavimas, sterilizavimas, švitinimas ultravioletiniais, jonizuojančiais spinduliais, veikimas aukšto dažnio elektros srove, ultragarsu.
cheminės – tam tikros cheminės medžiagos. Dažniausiai vartojama chloraminas, chlorkalkės, kalcio hipochloritas. Šios medžiagos laikomos sandarioje taroje, sausoje, tamsioje patalpoje, kurioje nėra maisto produktų. Tirpalai gaminami gryname ore arba gerai vėdinamoje patalpoje, naudojantis individualiomis apsaugos priemonėmis (guminėmis pirštinėmis, respiratoriumi, skarele). Tirpalais dažniausiai dezinfekuojama purškimu.
Dezinfekuojant negalima valgyti, gerti, rūkyti. Baigus darbą, rankos gerai nuplaunamos šiltu vandeniu su muilu, apsiprausiama, praskalaujama burna. Dezinfekuoti cheminėmis priemonėmis neleidžiama paaugliams, nėščioms ir žindančioms moterims.
Kuo skiriasi valymas nuo dezinfekavimo?
Valymas ir dezinfekavimas yra du skirtingi dalykai. Norint atsikratyti purvo ir mikrobų, dažniausiai pakanka paprasčiausio muilo ir vandens. Tačiau kaikuriais atvejais dezinfekcija yra tiesiog būtina, siekiant aukštesnio švaros lygio.
Vietas, kuriose galima didelė mikrobų ir bakterijų koncentracija, tiesiog būtina dezinfekuoti, nes kitaip mikrobai gali išplisti. Dezinfektantai, įskaitant net ir namuose naudojamas balinimo priemones, turi reikalingų medžiagų bakterijoms ir mikrobams naikinti. Mikrobai gali slypėti net ir an

nt švariai atrodančių paviršių. Jiems tinkamose sąlygose mirkobai gali išgyventi kelias valandas ar net dienas.
Vituvė yra viena iš pavojingiausių vietų namuose, nes bakterijos gali slypėti maiste, kaip pvz. vištienoje. Čia labai nesunku pernešti bakterijas į kitą vietą ruošiant maistą. Jūs niekada negalite būti tikri maiste nesislepia bakterijos.
Kita pavojinga vieta yra tualetas. Reguliariai valant ir dezinfekuojant tualetą panaikinsite nemalonų kvapą, užkirsite kelią bakterijoms plisti.
Jei valote kraują, vėmalus ar išmatas, būtinai naudokite gumines pirštines.Tai darykite ypač tais atvejais, kai esate susižeidę, prasidrėskę rankas ar šeimoje yra sergančių AIDS, Hepatitu B ar kitomis per kraują plintančiomis ligomis. Taip pat rekomenduotina dezinfekuoti paviršius jei kas namuose serga.
Pieš dezinfekuojant nuplaukite paviršių muilu ir vandeniu arba kitu valikliu.
Po valymo, jei naudositės dezinkektantais, užpilkite jų ant paviršių ir palaikykite keletą minučių arba kaip nurodyta naudojimosi instrukcijoje.
Nušluostykite paviršius vienkartiniais popieriniais arba medžiaginiais rankšluosčiais, kuriuos vėliau būtu galima išskalbti. Valiklius ir dezinfektantus laikykite vaikams nepasiekiamose vietose.

Chirurginė rankų dezinfekcija – tai stropus rankų plovimas, norint pašalinti pereinamą paviršinę florą; tam naudojami dezinfekuojamieji tirpalai. Chirurginiai dezinfektantai – dažniausiai alkoholiniai bakteriostatinių detergentų tirpalai. Bakteriostatinės medžiagos slopina bakterijų dauginimąsi rankų paviršiuje, kai mūvimos pirštinės.

Tradicinis rankų plovimas – kai norima pašalinti neinfekuotus nešvarumus, tuo pačiu ir oportunistinių ligų sukėlėjus. Rankos plaunamos, kai jos purvinos, pradedant ir baigiant darbą, pasinaudojus tualetu. Nuplautos rankos nusausinamos vienkartiniu rankšluosčiu. Nerekomenduojama rankų plauti šepečiais, jie gali sužeisti odą, be to, juose kaupiasi drėgmė, kurioje tarpsta bakterijos. Karščiu dezinfekuoti šepečiai naudojami plaunant rankas prieš chirurginę rankų dezinfekciją.

Patalpose, skirtose rankoms plauti, turi būti:
1.talpa su skystu muilu;
2.talpa su dezinfektantu;
3.vienkartinis rankšluostis;
4.talpa panaudotiems rankšluosčiams.
Oriniai džiovintuvai nerekomenduojami.
Praustuvo čiaupai turi būti atidaromi alkūne arba pedalu, muilo ir dezinfektantų talpos turėti automatinius dozatorius. Muilas ir dezinfektantas turi būti be bakterijų. Šių preparatų mikrobiologinis švarumas priklauso nuo jų gamybos būdo, cheminės sudėties, saugojimo ir naudojimo sąlygų. Po technologinio proceso minėtos priemonės turi būti mikrobiologiškai švarios. Darbo vietoje turi būti užtikrintas jų saugumas, kad nebus užkrėstos naudojimo metu. Kai nėra galimybės užtikrinti visų reikalavimų muilui, naudojami muilai turi turėti bakteriostatinių savybių. Į talpas neturi patekti oro, o dozavimo metodas turi neleisti užteršti turinio, tiesiogiai liečiantis su delnu. Geriausia naudoti minkštas vienkartinio naudojimo talpas, netraukiančias oro. Rankų dezinfekcijai naudojamų tirpalų mikrobiologinis švarumas priklauso nuo jų cheminės sudėties. Kai kurie mikroorganizmai sugeba įgauti atsparumo tam tikriems cheminiams junginiams. Esant tokiai situacijai, tokiame preparate gali susiformuoti atsparių mikrobų kolonijos.

Medicininė įranga
Daugkartinio naudojimo instrumentai ir medicininė įranga baigus procedūrą, prieš plaunant, turi būti nukenksminti, tam naudojami dezinfekuojamieji tirpalai, kuriuos naudoti rekomenduoja visuomenės sveikatos centrai. Preparatų sąrašas, naudojimo būdas, poveikis patogenams, pateiktas anotacijose, pvz.: veikiantys bakterijas (B), grybus (F), virusus (V). Rekomenduotina, kad veiktų ir tuberkuliozės lazdeles. Instrumentus galima dezinfekuoti termiškai arba termochemiškai automatinėje plovimo – dezinfekcijos įrangoje. Jei nėra galimybės dezinfekuoti įrangos darbo vietoje, būtina instrumentus (sudėtus į uždaras, apsaugotas nuo išdžiuvimo talpas) perduoti į patalpas, kur bus dezinfekuojami ir ruošiami naujam darbui. Nukenksminti ir nuplauti instrumentai sterilizuojami arba dezinfekuojami. Nuo to priklauso paciento saugumas.

Būtinos sąlygos:
Instrumentai, kurie kontaktuoja su pažeistais audiniais arba ardo odos ar gleivinių vientisumą, privalo būti sterilūs (laisvi nuo bet kokių mikrobų -vegetuojančių formų ir cistų );
instrumentai, kurie liesis su nepažeista gleivine, turi būti sterilūs. Jei įrangos ar instrumento dėl jų pobūdžio sterilizuoti negalima, jie dezinfekuojami naudojant tas priemones, kurios naikina bakterijas, grybus, virusus.
Dezinfekcija.
Tiek sterilizacijos, tiek ir dezinfekcijos pasirinkimo metodas – terminiai metodai. Terminis dezinfekcijos metodas – šiluma ( karštas vanduo, vandens garai ) ≥70°C išlaikant atitinkamą laiką, kol pasiekiamas reikiamas rezultatas. Dezinfekcija atliekama cheminėmis medžiagomis, veikiančiomis sporas. Veikimo koncentracija ir laikas priklauso nuo poreikio. Nuplauti galima dezinfekuotu ar virintu vandeniu.

Paviršiai

Paviršių dezinfekcijai naudojami baktericidiniai ir virusocidiniai preparatai. Paviršiai, užteršti organiniais šlakais, dezinfekuojami preparatais, numatytais šiam reikalui.
Vietinius užteršimus dezinfekuojame preparatais priklausomai nuo galimo užkrato. Jei užkratas: bakterijos, virusai, tuberkuliozės lazdelės ir grybai, užteršta vieta pabarstoma preparatu arba uždengiama ligninu ar kita absorbuojančia medžiaga ir užpilama dezinfekuojančiu tirpalu, po reikiamo laiko pašalinama (visi veiksmai atliekami su pirštinėmis, o su surinkta medžiaga elgiamasi kaip infekuota ), dar kartą dezinfekuojama.

Baltiniai
Nuimti patalines baltiniai, sudedami į uždarus maišus (užrišamus arba susegamus) ir gabenami į skalbyklą. Be jokių papildomų manipuliacijų dedami į skalbimo mašiną, kurioje visi baltiniai dezinfekuojami termiškai arba chemiškai-termiškai. Baltiniai suteršti krauju arba organizmo skysčiais, prieš tai dezinfekuojami preparatais, turinčiais chloro.

Patalinė
Kiekvienas pacientas, priimtas gydymuisi į ligoninę, turi būti guldomas į dezinfekuotą lovą. Ligoninėse, turinčiose dezinfekcines kameras patalinė dezinfekuojama dezokameroje. Jei nėra dezokameros, čiūžiniai, pagalvės turi būti. padengti neperšlampamais užvalkalais, kuriuos galima dezinfekuoti dezinfekuojančiais tirpalais. Lova dezinfekuojama tirpalais, apklotai skalbiant. Lovos ir patalines dezinfekcijos metodas pasirenkamas atsižvelgiant į sukėlėją. Jei pacientai infekuoti ŽIV, ypatingą dėmesį atkreipti į antrinę infekciją.
Užsikrėtimo mikroorganizmais, plintančiais per kraują, profilaktinės programos pagrindinė sąlyga – saugus elgesys medicinoje ir laboratorijoje. Visas taisykles būtina gerai žinoti ir jų laikytis. Turint omeny nevienodas ekonomines ir technines galimybes būtina siekti optimalių sprendimų. Dezinfekcijos ir sterilizacijos programos realizacija galima esant nekankamam įrangos kiekiui ir tinkamai jos kokybei. Norint teisingai atlikti dezinfekciją/ sterilizaciją, per mažas įrangos / instrumentų kiekis dažnai reikalauja (dėl proceso atlikimo laiko) apriboti gydomų ligonių skaičių. Neretai dėl įrangos kokybės ir konstrukcijos neįmanoma minėtų procesų atlikt. Tai reiškia, kad būtina naudoti naujausią įrangą ir techniką. Draudžiama naudoti netinkamą įrangą ir konstrukcijas, galinčias atsitiktinai sudūžti, o užterštą medžiagą išlaistyti.

Terminė dezinfekcija
Esant sustiprėjusiam geriamojo vandens užteršimo legionelėmis įtarimui, tuojau galima imtis greitų terminio apdorojimo priemonių. Vandens temperatūra virš 70º per trumpą laiką patikimai sunaikina visas laisvai vandenyje esančias legioneles. Nors terminė dezinfekcija sumažina biofilmo biologinį aktyvumą, tačiau kaip taisyklė negali jo visiškai sunaikinti. Nepakeitus geriamojo vandens įrengimo po terminės dezinfekcijos vėl tikėtinas geriamojo vandens užteršimas legionelėmis iš dar gyvuojančio biofilmo. DVGW lapas W552 nurodo trijų minučių trukmės kiekvienos paėmimo vietos perplovimą su min. 70º temperatūros vandeniu. Praktikoje pasitvirtino, kad šilto vandens talpą pašildyti iki 80°C temperatūros, kad kompensuoti temperatūros praradimus paėmimo vietose. Prieš paėmimo vietos plovimą turi būti įjungta esanti cirkuliacija, tol kol cirkuliacijos atgalinė linija pasiekia min 70º temperatūrą. Reikia atkreipti dėmesį, kad per dezinfekciją neapsiplikytų naudotojai. Visi geriamojo vandens instaliacijos vamzdžiai iš TECEflex sistemos gali būti neabejotinai dezinfekuojami šiuo metodu. Jei egzistuoja pavojus legionelėms vėl atsinaujinti, turi būti pasirūpinta, kad taisyklingais atstumais įrenginys būtų iš naujo dezinfekuojamas.

Cheminė dezinfekcija
Legionelėmis užteršto geriamojo vandens įrenginio dezinfekcija pastoviai nurodytomis dezinfekuojančių priemonių dozėmis šios dienos žiniomis nėra galima.
Negali būti naudojamasi ribomis, nustatytomis geriamojo vandens potvarkiais. Tikslinga būtų pakartotina dezinfekcija aukštomis dozėmis, kas saugiai sunaikintų legioneles. Pagrindinė dezinfekcija yra kai paėmimo vietose geriamojo vandens koncentracija yra nuo 10 mg C12/dm³. Kaip dezinfekcijos priemonė pasitvirtino Chlordioksidas. Net mažas jo kiekis yra mirtina dozė biofilmui. Dezinfekcijos metu geriamasis vanduo neturėtų būti imamas. TECEflex sistemos sudedamosios dalys gali būti dezinfekuojamos chloru ar didele dalimi kitų žinomų dezinfekcijos priemonių. Reikalui esant leiskite nustatyti dezinfekcijos priemonės gamintojui jos tinkamumą ryšium su PE-Xc vamzdžiais.
Dezinfekcija per UV spinduliavimą
Geriamojo vandens sterilizacija UV spinduliais turi didelį privalumą, kadangi šis būdas neturi įtakos geriamojo vandens skoniui. Dėl UV spinduliavimo neatsiranda rūdys geriamojo vandens tinkle. Sunaudojamas energijos kiekis yra apie 0,1 kWh/1m³ vandens. UV spinduliai pažeidžia bakterijų paveldimumo substanciją. Kai kurios bakterijos visgi pajėgios atstatyti pažeistą paveldimumo informaciją.

Dezinfekcija elektrolizės metodu
Elektrolitinio dezinfekavimo metodui į geriamąjį vandenį nededami jokie papildomi chemikalai. Užuomazgas sunaikinantis poveikis pagrįstas jau vien elektrolizės metu atsiradusiomis substancijomis. Pagrindinės veikliosios medžiagos yra bechlorės rūgštys, deguonis, taip pat nedideliais kiekiais vandenilio peroksidas. Veikliųjų substancijų kombinacija yra tokia efektyvi, kad gali būti palaikoma geriamojo vandens švarumo potvarkiais nustatyta riba. Elektrolitinis dezinfekcijos būdas patikimai žudo visus laisvus teršalus, jų užuomazgas, tačiau turi naikinantį poveikį ir biofilmui. Energijos sunaudojimas šiam būdui yra mažesnis nei UV spinduliavimui.

Privalomas aplinkos kenksmingumo pašalinimas
Sanitarijos tarnyba kontroliuoja: dezinsekcijos ir deratizacijos darbų vykdymą gyvenamųjų namų, bendrabučių rūsiuose, visuomeniniuose pastatuose ir atliekų kaupimo teritorijose, profilaktinės dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos atlikimą miesto įmonių, įstaigų bei organizacijų teritorijose bei patalpose.
Privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 dienos įsakyme Nr. 288.
Fiziniai asmenys turi teisę savo jėgomis atlikti privalomą profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą jiems priklausančiose patalpose ir teritorijose veterinarijos vaistinėse ar parduotuvėse parduodamais neprofesionaliam naudojimui skirtais preparatais.
Privalomą profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą sutartiniais pagrindais ar vienkartine paraiška turi teisę atlikti nustatyta tvarka šiai veiklai licencijuoti juridiniai asmenys.
Kad įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, transporto priemonėse yra graužikų ir vabzdžių, nustatoma subjektyviais ir objektyviais metodais.

IŠVADOS
1.Ligonio dėvėtą avalynę, kojines bei pirštines išmesti. Jei tokios galimybės nėra, šiuos daiktus būtina dezinfekuoti.
2. Kasdieniame darbe naudoti rankų dezinfekuojamąsias priemones.
3.Dezinfekuojant negalima valgyti, gerti, rūkyti.
4. Baigus darbą, rankos gerai nuplaunamos šiltu vandeniu su muilu.

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS
Center for Disease Control and Prevention; Facts about HIV/AIDS and Health-Care Workers,1993.
Guidance Modules on Antiretroviral Treatmens, Module 7. WHO/ASD/98.1; UNAIDS/ 98.7.
Seminaras “Narkomanija ir AIDS – vienykime atsaką”, gruodžio 14 d. Vilnius, 2000. –4.Vilnius: Lietuvos AIDS centro I-kla, 2000. –P.115 – 126. – Bibliogr.: 13 pavad.

Leave a Comment