epidemiologija

6827 0

Epidemiologija-tai sveikatos būklių ar įvykių pasiskirstymo bei jų determinantų tyrimas apibrėžtose populiacijose ir šių tyrimų pritaikymas sveikatos kontrolei( Last, 1995). Tyrimas apima epidemiologinę priežiūrą, stebėjimą, hipotezių bandymus, analitinius tyrimus ir eksperimentus.

Pasiskirstymas – tai tiriamųjų asmenų analizė laiko, vietos ir jų grupių aspektais.

Determinantai- tai įvairūs fizikiniai, cheminiai, biologiniai, socialiniai ir elgesio veiksniai, darantys įtaką sveikatai.

Sveikatos būklės ir įvykiai apima ligas, mirties atvejus ir pan.

Apibrėžtos populiacijos- tai žmonių grupės, sudarytos pagal tam tikrus požymius.

Yra tiriamos grupės, o ne vienas individas.

Šiuolaikinė epidemiologija– tai mokslas appie ligų ir su jomis susijusių veiksnių paplitimą populiacijoje bei galimybes kontroliuoti sveikatos problemas.

Paplitimas erdvėje- tai dimencija, susijusi su amžiumi, lytimi, rase, užsiėmimu,socialinėmis charakteristikomis, gyvenamąja vieta bei specif. ligas sukeliančiais veiksniais.Paplitimas laike atspindi pokyčių krytis,reiškinio cikliškumą, intervalus tarp žalingo agento poveikio ir ligos.Ligas lemiantieji veiksniai-tai ligų būtinos ar jas skatinančios priežastys ir aplinkybės.Infekcinės ligos turi vieną –infekcinį agentą.Neinfekcinės ligos gali turėti daug priežasčių.

Ligą skatinančius veiksnius galima suskirstyti į 2 grupes:

• Šeimininko- lemia individo atsparumą arba imlumą ligai, pvz.: amžius, lytis, genetiniai veiksniai, pssichologinė būklė;

• Aplinkos- pvz.: gyvenimo ir darbo sąlygos.

EPIDEMINIS PROCESAS

Infekcinis procesas- ligos sukėlėjo ir makroorganizmo tarpusavio sąveika supančioje žmogų aplinkoje.Sukėlėjas turi pereiti iš vieno žmogaus organizmo į kitą , kad išlaikytų savo, kaip rūšies atstovo, egzistavimą-taip vyksta epideminis procesas.

Epideminis procesas – tai eilė tarpusavyje surištų ir

r kylančių vienas iš kito epideminių židinių.

Epideminis židinys – vieta, kur yra infekcinis šaltinis, jį supanti teritorija, kurioje esamu momentu ir esant konkrečioms aplinkybėms galima perduoti šią konkrečią infekciją.

Epidemijos eiga nenutrūksta, kai yra 3 būtini tarpusavyje susiję veiksniai:

1. Infekcijos šaltinis,

2. Infekcijos perdavimo būdas,

3. Gyventojų imlumas.

Pašalinus nors vieną šių veiksnių, epidemija ir infekcinės ligos nebeplinta.

Epidemiologijos sudėtinės dalys :

I. Infekcijos šaltinis:

• Ligonis

• Užkrato nešiotojas

• Gyvūnai

Infekcijos šaltinis yra tas objektas, kuriame gyvena ir dauginasi sukėlėjas, jame jis susikaupia ir iš kurio išplatinęs gali užkrėsti kitus žmones.

Infekcijos šaltiniu –gali būti sergantis žmogus bei gyvulys, bakterijų nešiotojai ir persirgęs infekcine liga žmonės.

Infekc. šaltiniu g.b.- Gyvuliai, graužikai, paukščiai.Pagal infekcijos šaltinį visos infekcinės ligos skirstomos į 2 grupes:

o Antroponozes (pagrindinis infekcijos šaltinis- žmogus),

o Zoonozes (pagrindinis infekcijos šaltinis-gyvūnai). Tokios infekcinės ligos, kuriomis žmogus užsikrečia nuo sergančių gyvulių(pasiutligė kt.)

Infekcijos sukėlėjo peerdavimo mechanizmu vad. būdas, kuriuo sukėlėjas patenka iš užkrėsto organizmo į sveiką.Jį sudaro 3 viena po kitos einančios fazės:

1. Sukėlėjo pasišalinimas iš užkrėsto organizmo;

2. Jo buvimas tam tikrą laiką aplinkoje,

3. Sukėlėjo prasiskverbimas į kito biologinio šeimininko organizmą.

II. Užkrato perdavimo keliai:

– Oro-lašelinis, aerogeninis

– Alimentarinis, fekalinis-oralinis

– Transmisinis

– Kontaktinis

III. Imlumas( priklauso nuo atskiro individo ir nuo kolektyvinio imlumo).

– Imunitetas

Epideminiam procesui būdingas periodiškumas ( Pvz. tymai kartojasi kas 2-3 metai, skarlatina-kas 5-9metai).Turi įtakos skiepai-po jų sumažėja sergamumas.Epideminis procesas yra biosocialinė sistema, sudaryta iš dviejų posistemių:

1. biologinės( epidemiologinė ekosistema) ir

2. socialinės( visuomenės gyvenimo sąlygos).

Priešepideminės priemonės pagal epideminio proceso grandis:

• Infekcijos ša

altinis:

• Diagnostika

• Izoliacija

• Gydymas

• Observacija

• Karantinas

• Deratizacija

• Sanitarinės- veterinarinės priemonės

Perdavimo mechanizmas:

• Sanitarinės- higieninės priemonės

• Dezinfekcija

• Dezinsekcija

Infekcinių ligų ypatumai.Infekcija,tai į žmogaus arba gyvūno organizmą patekęs užkratas.

Infekcines ligas sukelia :

• Bakterijos,

• Virusai, patogeniniai grybeliai,

• pirmuonys,

• Daugialąsčiai parazitai (helmintai, nariuotakojai).

Infekcinės ligos – tai užkrečiamos ligos, kuriomis susergama jų sukėlėjams (bakterijoms, virusams, grybeliams, pirmuonims) patekus į organizmą ir jame toliau dauginantis. Sukėlėjai gali daugintis įsiskverbimo vietoje (lokali infekcija), o kai kurie kraujotakos ir limfinės sistemų takais išplisti po visą organizmą (sepsis, kitaip kraujo užkrėtimas).

Pagrindinės infekcinių ligų savybės :

• Patogeniškumas –mikrobo sugebėjimas sukelti ligą.

• Virulentiškumas-tai gyvūno ir žmogaus organizmui agresyvių mikrobo savybių visuma.

• Atsparumas aplinkai- mikrobai yra suskirstytini į nelabai atsparius, vidutiniškai atsparius ir atsparius.

• Nepastovumas- yra nepatvarūs.

• Savitumas- kiekvienos rūšies mikrobas savaip veikia organizmą ir sukelia tik jam būdingą ligą bei savitą imunologinį organizmo sutrikimą ir simptomus.

Infekcijos formos.Priklausomai nuo mikrobo ir organizmo tarpusavio sąveikos infekcinis procesas gali pasireikšti 3 formomis:

1. Atipine (ambulatorinė, blanki, abortyvinė f.)

2. Tipine( kliniškai tipinė ligos f.)

3. Slapta (nėra ligos klinikinių požymių ir infekcijos nešiojimas)

Infekcija skirstoma į 2 formas:

1. Infekcinę ligą – kada pasireiškia klinikiniai reiškiniai.

2. Besimptomę infekciją arba užkrato nešiojimą- sukėlėjus nešiojantis žmogus yra infekcinis šaltinis ir nepastebimai ją platina, sukeldamas pavojų sveikiems žmonėms susirgti.

Infekcija gali būti:

Vietinė-kai mikrobas pasilieka įsibrovimo vietoje ir sukelia tik vietinius reiškinius, neturinčius įtakos viso organizmo būklei.

Bendroji- kada vietinė išplinta po visą organizmą arba virsta bendrąja, kuri nevisiškai sunaikinta gali tapti židinine, slapta, arba latentine.

INFEKCIJOS perdavimo bū

ūdai:

Vieta, pro kurią mikrobas patenka į organizmą vad. Infekcijos vartais.

Skiriami 4 infekcijos perdavimo būdai:

• kontaktinis būdas: lietimosi metu per odą, gleivines;

• oro lašelinis būdas: iškosint arba iškvepiant sukėlėjus;

• per kraują: pvz, įkandus vabzdžiui, įsidūrus infekuota adata.

• per virškinamąjį traktą: pvz, maistas užterštas mikrobais.

Infekcinės ligos baigtis g.b:

1. Visiškas pasveikimas,

2. lėtinė liga

3. mirtis

Infekcinės ligos eiga skirstoma į nuosekliai pasikeičiančius periodus:

• inkubacinį,

• prodrominį,

• aktyvių ligos reiškinių

• ir rekonvalescencijos t.y. pasveikimo.

Žmogaus organizmo neimlumas vienai ar kitai ligai vadinamas imunitetu.Infekciniai susirgimai skirstomi pagal ligos sukėlėjo rūšį:

• Bakterinės infekcijos, pvz, difterija, kokliušas, stabligė, skarlatina, žaizdų infekcijos.

• Virusinės infekcijos, pvz, tymai, kiaulytė, raudonukė, ŽIV, hepatitas A, B ir C, poliomielitas, pasiutligė, gripas.

• Grybelinės infekcijos, pvz, pėdų grybelis.

• Parazitinės infekcijos, pvz, maliarija.

Infekcinių ligų klasifikacija.Galima suskirstyti pagal epidemiologinius požymius (kaip sukėlėjai patenka į organizmą):

1. Pro virškinimo traktą(žarnyno infekcijos);

2. Pro viršutinius kvėpavimo takus (kvėpavimo takų infekcijos);

3. Įsiskverbti į kraują (kraujo, arba transmisinės infekcijos jas dažn. Perduoda kraują siurbiantys ektoparazitai)

4. Pro kūno dangas- odą ir gleivinę( žaizdų infekcijos).

Kaip išvengti infekcijos

Nuo infekcijų galima apsisaugoti pvz,

1. higienos įgūdžių ugdymas

2. Skiepai;

3. Septikos ir antiseptikos reikalavimų laikymasis – dezinfekuojančiomis medžiagomis, kurios veikia mikrobus žudančiai;

4. Teisinga gyvensena

Kiti apsisaugojimo būdai:

• Vengti žiemą būti žmonių susibūrimo vietose, kai dažni peršalimo susirgimai.

• Reguliariai vartoti vitaminais turtingą maistą, pvz, vaisius ir daržoves.

• Stiprinti imunitetą, pvz, daug judant gryname ore.

Dezinfekcija,tai daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis.

Dezinfekcija – mokslas apie patogeninių mikroorganizmų sunaikinimo ar

rba pašalinimo nuo užkrėstų aplinkos objektų ar nuo žmogaus kūno paviršiaus metodus, būdus ir priemones.

Dezinfekcijos tikslas- patogeninių mikroorganizmų sunaikinimas. Tuo ji skiriasi nuo sterilizacijos, kur sunaikinami visi mikroorganizmai ir jų sporos.

Dezinfekcija sanitariniu ir priešepideminiu požiūriu skirstoma į rūšis:

• Profilaktinę,

• Einamąją( bėgamąją)

• Baigiamąją.

Dezinfekcijos metodai.Skiriami 4 pagrindiniai metodai:

• Mechaninis

• Fizinis( džiovinimas, aukšta T, žema temperatūra, deginimas, virinimas, pasterizavimas, vandens garai, ultragarsas ir kt.)

• Cheminis(cheminės medžiagos)

• Biologinis

Mechaninis dezinfekavimo būdas -tai sukėlėjų pašalinimas nuo objektų valant drėgnu būdu.

Fizinis dezinfekavimo būdas -tai patogeninių m/o sunaikinimas fizinių agentų pagalba: džiovinimas, virinimas, aukšta t ir kt.

Cheminis dezinfekavimo būdas -labiausiai paplitęs dezinfekcinėje praktikoje( cheminėmis medžiagomis).

Biologinis dezinfekavimo būdas -veikiantis agentas –gyvas organizmas. Šiuo būdu atliekama profilaktinė vandens dezinfekcija vandentiekių stotyse(filtracija), nutekamųjų vandenų nukenksminimas( biologinės valymo stotys).

Cheminės dezinfekcijos atlikimo sąlygos.Atliekant dezinfekciją reikalingos tam tikros sąlygos:

1. Dezinfekuojančios medžiagos t.b. skystos.

2. Cheminės medžiagos turi tiesiogiai liestis su mikrobu.

3. Dezinfekcijos medžiaga turi būti nustatytos koncentracijos.

4. Turi veikti tam tikrą laiką, neturi kenkti žmogui ir naminiams gyvuliams, neturi gadinti daiktų.

Cheminė dezinfekcija turi vykti atitinkamoje temperatūroje,(o esant žemiau nei 16, dezinfekcija nevyksta, naudoti antifrizą.).

Dezinfektantai –tai visos cheminės medžiagos.

Antiseptika- mikroorganizmų naikinimas ant odos ir gleivinių bei jų veiklos slopinimo priemonės.

Aseptika-gyvų žmogaus audinių bei sterilių medžiagų apsaugos priemonės nuo aplinkos mikroorganizmų.

Instrumentų valymas ir dezinfekcija

Įrangos ir aplinkos nukenksminimas -tai toks procesas, kai pašalinami arba sunaikinami mikrobai ir objektas tampa saugus naudoti.

Nukenksminimas yra labai svarbus procesas naudojant daugkartinės paskirties instrumentus ir įrangą.

Nukenksminama valant, dezinfekuojant ir , jei reikia sterilizuojant.

Instrumentų valymas- pirminis teršalų šluostymas, instrumentų mirkymas ir plovimas valiklyje,skalavimas geriamuoju ir distiliuotu vandeniu.Taip pašalinami nešvarumai ir kartu dalis m/o.

Dezinfekcija-daugelio arba visų m/o, išskyrus bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis.Dezinfekcija pagal poveikį g.b.:

• Žemo,

• Vidutinio

• Aukšto lygių.

Instrumentų ir kiti aplinkos objektai gali būti klasifikuojami į :

• Mažos rizikos

• Vidutinės rizikos

• Didelės rizikos.

Mažos rizikos.Mažos rizikos daiktai – liečiantys sveiką ir nepažeistą odą bei negyvi aplinkos objektai, kurių ligonis tiesiogiai neliečia(sienos, grindys, kriauklės ir kt.) Juos pakanka išvalyti ir išdžiovinti, kartais reikalinga žemo lygio dezinfekcija.

Vidutinės rizikos.Vidutinės rizikos daiktai- kurie nesiskverbia į odą ir sterilias kūno vietas, tačiau kontaktuoja su gleivinėmis ar pažeista oda arba yra užteršti virulentiškais ar plintančiais m/o ( pvz.: kvėpavimo įranga, endoskopai, termometrai). Juos paprastai užtenka išvalyti ir dezinfekuoti.

Didelės rizikos.Didelės rizikos daiktai – prasiskverbiantys į sterilius audinius, kūno ertmes ar kraujagysles( pvz.: chirurginiai instrumentai, kraujagyslių kateteriai). Būtinas valymas, vidutinio lygio dezinfekcija ir sterilizavimas.Sterilizaciją galima pakeisti į aukšto lygio dezinfekciją tik išimtinais atvejais, jei kokio nors instrumento negalima sterilizuoti.(rektoskopas,endoskopas, chir. Laparoskopas)

Medicinos prietaisų apruošimas:

• Rankiniu būdu

• Mechanizuotu būdu.

• Med. prietaisai po panaudojimo turi būti apruošiami tokia seka:

• nukenksminimas

• dezinfekavimas ir valymas

• skalavimas

• pakavimas

• sterilizavimas.

• Mechanizuotam medicinos instrumentų apruošimui turėtų būti skiriamas pirmumas, nes jis yra daug saugesnis dirbančiam personalui.

Medicinos prietaisų pakavimas:

• Prieš sterilizaciją med. prietaisai pakuojami:

• Neaustinę medžiagą;(dvigubą)

• Krepuotą popierių;( dvigubą)

• Popieriaus plastiko maišelius-juostas;

• Pakuojant prietaisus yra svarbu, kad nebūtų pradurta pakuotė.

Paketai sutvirtinami sterilizavimo juosta su indikatoriumi.Paketai pažymimi tik ne ant maišelio popierinės pusės.(numeris, kodas,ciklo nr., operatorius, paketo turinys, sterilizacijos data ir sterilizacijos galiojimo data).

Sterilizacija

• Sterilizacija- tai mikroorganizmų ir jų sporų sunaikinimas fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis.

• Gydymo įstaigose plačiausiai naudojamas sterilizacijos vandens garais metodas (120-134C)

• Sterilizacijos kontrolė atliekama: fiziniais, cheminiais ir biologiniais metodais.

• Įrangos, krovinio ir paketų kontrolė atliekama indikatoriais.

• Draudžiama aštrius panaudotus medicinos prietaisus valyti rankomis prieš dezinfekciją. Panaudoti aštrūs medicinos prietaisai tuoj pat po procedūros dezinfekuojami (nustatytą laiką mirkomi dezinfekcijos valomajame tirpale), po to valomi (plaunami) tirpale specialiais šepetėliais ar kita tinkama priemone, skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu ir demineralizuotu vandeniu.

Rankų higiena

• Darbuotojai turi būti aprūpinti: skystu muilu,vienkartiniais rankšluosčiais, rankų dezinfekcijos preparatais, rankų odos priežiūros priemonėmis.

• Darbuotojų turi būti rankų oda sveika, nagai sveiki, trumpai ir apvaliai nukirpti, nelakuoti, laikrodžiai ir papuošalai nuimti.

• Darbuotojai turi mokėti tinkamai nusiplauti rankas pagal higienos reikalavimus.

Rankas plauti būtina:

1. prieš pradedant darbą;pabaigus darbą;

2. kai rankos vizualiai nešvarios ar užterštos paciento krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais;

3. slaugant ir atliekant procedūras pacientui, kuriam įtariama ar nustatyta Clostridium difficile arba Bacillus anthracis sukelta infekcija;

4. prieš duodant ligoniui paskirtus neįpakuotus vaistus (tabletes), maisto produktus, gėrimus;

5. nusimovus paciento krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais užterštas pirštines ar pirštines su talku;

6. pasinaudojus tualetu.

Medicinines pirštinės mūvimos visada:

Medicinines pirštinės užsimaunamos ant sausų švarių rankų ir mūvimos visada:

1. atliekant procedūras, kurių metų rankos gali būti užterštos krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretu, ekskretu arba kai rankomis liečiama gleivinė, atvira žaizda;

2. atliekant invazines procedūras, kurių metu kontaktuojama su krauju, steriliais audiniais (operaciją, endoskopinį tyrimą, punkciją, kraujagyslių ir šlapimo pūslės kateterizavimą ir kt.);

3. liečiant aplinkos daiktus ir paviršius, suterštus krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais ar epidemiologiškai pavojingais mikroorganizmais;

4. atliekant aseptines invazinės procedūras (pvz., operaciją, sąnarių, kūno ir organų ertmių punkciją, centrinės venos kateterio ir šlapimo pūslės kateterio įvedimą, peritoninę dializę) būtina mūvėti sterilias vienkartines pirštines.

Medicinos darbuotojų darbo sauga

• Atlikdami procedūras privalo dėvėti darbo drabužius:

• būtina yra užsidėti akinius, medicininę kaukę arba veido skydelį.

• mūvėti medicinines pirštines, jei reikia neperšlampantį apsauginę prijuostę.

• Pirštines keisti po kiekvieno paciento ar suplyšus ar prisilietus prie netinkamų paviršių( pacientui matant).

Patalpų, aplinkos daiktų paviršių valymas ir dezinfekcija:

• Nuolatinis patalpų, aplinkos daiktų paviršių valymas ir dezinfekcija atliekami įstaigoje tuoj pat – juos užteršus krauju ir (arba) kitais kūno skysčiais, sekretais, ekskretais. Dažnai liečiamus rankomis aplinkos paviršius (pvz., durų rankenas, lovų rėmus, lempų jungiklius ir kt.) valyti ir dezinfekuoti keletą kartų per dieną.

• Nuolatinis patalpų, aplinkos daiktų paviršių valymas ir dezinfekcija atliekami šluostymo, plovimo būdais. Draudžiama nuolatinę patalpų, aplinkos daiktų paviršių dezinfekciją atlikti dezinfekcijos tirpalų purškimo būdu.

• Purškiamuosius pramoninės gamybos alkoholinių koncentratų aerozolius bei kitus aerozolius galima naudoti tik nedidelių plotų aplinkos paviršių, neužterštų krauju ir kitais kūno skysčiais, sekretais, ekskretais, greitai dezinfekcijai.

• Valymo ir dezinfekcijos tirpalai ruošiami kasdien arba prieš kiekvieną valymo ir dezinfekcijos procedūrą. Paruoštus tirpalus sunaudoti per 24 val. Panaudotas tirpalas po kiekvieno valymo ir dezinfekcijos išpilamas.



Infekuotų atliekų tvarkymas:

• Infekuotos atliekos turi būti pakuojamos į geltonos spalvos pakuotes.

• Ant kiekvienos infekuotų atliekų pakuotės turi būti užklijuota nustatytos formos . Etiketės turi būti lengvai pastebimos, tvirtai pritvirtintos prie pakuotės.

• Infekuotų atliekų kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija) turi būti atliekamas susidarymo vietoje arba atliekų kenksmingumo pašalinimo įrenginiuose (garo sterilizatoriuose, mikrobangų, deginimo, kremavimo įrenginiuose).

• Jei nėra galimybės pašalinti infekuotų atliekų kenksmingumą deginant, autoklavuojant, mikrobangomis, jų kenksmingumas turi būti pašalintas cheminėmis dezinfekcijos medžiagomis ar preparatais (biocidais), ir tokios atliekos perduodamos vežėjui.

Laboratorijų atliekų tvarkymo reikalavimai:

1. Laboratorijų atliekos turi būti pakuojamos į dviejų sluoksnių plastikinius nepermatomus maišus arba į plastikinius konteinerius.

2. Laboratorijų atliekų (tiriamų bandinių kultūros) kenksmingumas pašalinamas sterilizatoriuje. Kietos laboratorijų atliekos (plovinių tamponai, vienkartinės kilpelės, aštrūs daiktai) perduodamos deginti ar jų kenksmingumas pašalinamas arba garo sterilizatoriuose, arba mikrobangų įrenginiuose, arba užpilamos tinkamu kietų atliekų dezinfekcijos tirpalu. Skystos laboratorijų atliekos arba deginamos, arba kenksmingumas pašalinamas mikrobangomis, arba dezinfekuojamos cheminėmis dezinfekcijos medžiagomis ar preparatais.

Skystų medicininių atliekų tvarkymo reikalavimai:

1. Skystos medicininės atliekos turi būti pakuojamos į plastikinius konteinerius.

2. Skystos medicininės atliekos (kraujas, kraujo produktai, kita potencialiai infekuota biologinė medžiaga) perduodamos deginti ar jų kenksmingumas pašalinamas mikrobangomis arba garo sterilizatoriuose, arba ištirpinant jose 1% (10000 ppm) aktyviojo chloro dezinfekcijos medžiagų, preparatų miltelių a

. . .

Infekcija vadinama hospitaline ir tada, kai:

a) įgyjama ligoninėje, bet pasireiškia po išrašymo,

b) naujagimis užsikrečia pereidamas per gimdymo takus.

Infekcija nėra hospitalinė, kai:

a) komplikuojasi ar išplinta hospitalizavimo metu buvusi infekcija, išskyrus patogeno ar simptomų pasikeitimą, aiškiai rodantį naujos infekcijos pradžią;

b) žinoma ar įtariama, kad naujagimis įgijo ją transplacentiniu keliu (pvz., herpes simplex, toksoplazmozė, raudonukė, citomegalovirusinė infekcija ir sifilis) ir ji pasireiškė greitai po gimimo.

Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką hospitalinių infekcijų išsivystymui :

• Išoriniai veiksniai (specifiniai kiekvienam stacionarui)- dėl higieninio– priešepideminio režimo pažeidimų : aparatūra, instrumentai, maisto produktai, oras, vaistiniai preparatai;bloga ligoninių pastatų techninė būklė, perpildytos ir neracionaliai pastatytos gydymo įstaigos.

• Paciento mikrofloros pažeidimai – dėl ligos ar gydymo (antibiotikais ir/ar citostatikais) sumažėjęs žmogaus organizmo atsparumas. Odos, gleivinių, žarnyno, kvėpavimo takų, šlapimo takų

• Invazinės procedūros – dėl natūralių anatominių barjerų pažeidimo :kraujagyslių, šlapimo pūslės kateterizacija, intubacija, operacija, endoskopija.

• Medicininis personalas – kryžminis infekcijos perdavimas dėl aseptikos ir antiseptikos principų nesilaikymo: patogeninių mikroorganizmų nešiotojai: pastovūs, laikini; sergantis ar infekuotas personalas.

• Pacientai – kryžminis infekcijos perdavimas.Patogeninių mikroorganizmų nešiotojai: pastovūs, laikini;sergantys ar infekuoti pacientai.

Hospitalinės infekcijos patekimo keliai:

1. Kontaktinis – tiesioginis odos, gleivinių ir žaizdų infekavimas;

2. Peroralinis – su maistu ir/ar vaistais;

3. Parenteralinis;

4. Oro – lašelinis;

5. Transplacentinis.

Hospitalinių infekcijų tipai pagal jų lokalizaciją:

• Operacinių žaizdų infekcijos.Paviršinė ir gilioji

• Pirminės kraujo infekcijos. Laboratoriškai patvirtinta kraujo infekcija, klinikinis sepsis

• Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos .Faringitas, laringitas, epiglotitas

• Apatinių kvėpavimo takų infekcijos .Tracheobronchitas, bronchitas, pneumonija

• Šlapimo takų infekcijos .Simptominė šlapimo takų infekcija, besimptomė šlapimo takų infekcija, kitos (inkstų, šlapimtakių,šlapimo pūslės ir kt.)

• Kaulų ir sąnarių infekcijos.Osteomielitas,sąnarių tepalinių maišelių infekcijos,tarpslankstelinių diskų ertmės infekcijos

• Širdies-kraujagyslių infekcijos .Arterijų ir venų infekcijos, endokarditas, miokarditas ar perikarditas, mediastinitas

• Centrinės nervų sistemos infekcijos.Intrakranialinė infekcija,meningitas ar ventrikulitas, nugaros smegenų abscesas be meningito

• Akių,ausų,nosies, gerklės ir burnos infekcijos.Konjunktyvitas, kitos akių infekcijos, išorinės ausies uždegimas,vidurinės ausies uždegimas,vidinės ausies uždegimas, mastoiditas, burnos ertmės infekcijos, sinusitas,viršutinių kvėpavimo takų infekcijos

• Virškinimo sistemos infekcijos.Gastroenteritas, hepatitas, naujagimių nekrozinis enterokolitas, intraabdominalinės infekcijos

• Lytinių takų infekcijos .Endometritas, epiziotomijos infekcija, makšties prieangio infekcija, sėklidės prielipo, sėklidės, prostatos ir t.t. Infekcijos

• Odos ir minkštųjų audinių infekcijos.Odos infekcija,fasciitas,gangrena,nekrozuojantis celiulitas,infekcinis miozitas,limfadenitas,limfangitas,pragulos infekcijos,nudegimo vietos infekcija,krūties abscesas ar mastitas,naujagimių omfalitas,naujagimių pustuliozė,naujagimių cirkumcizijos infekcija

HI profilaktika

• Atvejų registracija.

• Aktyvi Infekcinių ligų kontrolės komitetų, kurių pagrindinis uždavinys rinkti ir analizuoti klinikinius ir mikrobiologinius duomenis apie HI.

• Racionali antimikrobinė terapija.

• Mikrobų perdavimo prevencija.

• Ligoninės aplinkos sanavimas.

• Dirbančiųjų, ligonių ir lankytojų sanitarinis mokymas.

• Medicininė personalo priežiūra, imunizacija

Mikrobų perdavimo profilaktika t.y. rankų antiseptika, apsauginių pirštinių mūvėjimas, medicinos įrangos sterilizacija, dezinfekcija ir t.t.

Ligoninės aplinkos sanavimas ( nuolatinė mikrobinio užterštumo analizė, patalpų vėdinimas, atliekų teisingas šalinimas ir kt.

Ligonių slaugos garantavimas. Sunkių ligonių vartymas kas 2val. Burnos ertmės valymas ir šalinimas susikaupusio sekreto ne rečiau kaip 6 k. per parą.

• Kokybiška ir visavertė ligonių mityba ir pakankamas skysčių kiekis.

• Užkrėstų ligonių izoliavimas.

HI valdymo programa:

• HI priežiūra

• Mokymas

• Ligoninių higiena ( HI prevencijos rekomendacijų, procedūrų vadovo rengimas ir įgyvendinimas)

• Protrūkių ir kiti tyrimai

Join the Conversation

×
×