Tatuiruotės

Turinys:1. Įvadas………………………………………………………………………………….32. Tatoo istorija…………………………………………………………………………..42.1 Tatuiravimo įrankiai…………………………………………………………….42.2 Tatoo reišmės…………………………………………………………………..73. XX a. Tatoo meno suklestėjimas………………………………………………………84. Auksinė taisyklė………………………………………………………………………94.1 Neigiami veiksniai……………………………………………………………104.2 Užkrėtimo pavojus……………………………………………………………104.3 Nekokybiškas atlikimas…………………………………………………………………………114.4 Piešinio ryškumo trumpalaikiškumas………………………………………………………114.5 Procedūros skausmingumas……………………………………………………………………115. Patarimai, norintiems pasidaryti tatuiruotę…………………………………………………………12

6. Tatoo stiliai……………………………………………………………………………………………………137. Tatoo naikinimas lazeriu…………………………………………………………………………………198. Literatūra……………………………………………………………………………………………………….201. ĮvadasTatuiravimosi, kaip papročių, priežastys nėra aiškios. Bet realiausia keliama hipotezė yra, kad akmens amžiuje netyčia susižalojus odą ir į ją patekus purvo ar kitų dalykų likdavo randai, kurie išskirdavo jų savininkus iš kitų genties narių. Su laiku tai tapo narsių karių, gerų medžiotojų ar žynių simboliu turinčiu ir magišką reikšmę, kuriais būdavo žymimi tik nusipelnę asmenys. Šiais laikais tatuiruotės atspindi žmogaus pasaulėžiūrą, mąstymo būdą, gyvenimo stilių. Jomis dažniausiai pasipuošia menininkai( dainininkai, kino, sporto ir kitos žvaigždės). Anksčiau buvo manyta, kad tai jaunimo noras “išsišokti”, bet su laiku žmonės suprato, kad tai yra tik dar vienas būdas išreikšti save kaip asmenybę. Meniškiausias ir originaliausias tatuiruotes darosi laisvesnio mąstymo žmonės,kurie nebijo aplinkinių reakcijos. Tuo tarpu advokatai, bankininkai ir kitų specialybių atstovai, kuriems daugiau reikalingi racionalūs logiški sprendimai dažniau tatuiruojasi “sausesnius”, neutralesnius piešinius ar ornamentus. Paprastai tai būna tradicinės vietos ( pečiai, krūtinė, blauzdos). Tattoo vietą, tematiką, spalvingumą ir kitus dalykus be abejo įtakoja gyvenimo būdas ir pareigos. Tatuiruotės patikti visiems vienodai negali, nes kiek yra žmonių – tiek ir skonių. O kaip žinoma dėl skonio nesiginčijama (ypač dėl prasto)2. Tatoo istorija2.1 Tatuiravimo įrankiaiŽodis “tatuiruotė” kilęs iš polinezietiško žodžio ,,tatau”. Tatuiravimas – įvairių nenutrinamų ženklų ant kūno įamžinimas mechaniniu būdu: pjaunant ar badant po oda įšvirkščiant dažomosios medžiagos. Keli žinomiausi būdai: vienas jų buvo paplitęs kai kuriose Pietų Amerikos indėnų gentyse. Specialiu instrumentu išilgai piešinio kontūro oda badoma iki kraujo ir paskui įtrinami dažai. Žaizdai sugijus įsiskverbę dažai odoje lieka visam laikui. Šiek tiek sudėtingesnis būdas kada tatuiruotei daryti buvo naudota adata ir siūlas, kuris anksčiau buvo gaminamas iš žvėrių sausgyslių. Šiaurės rytų Sibiro gyventojai grafitu ar taukų bei suodžių mišiniu nudažytu siūlu, įvertu į adatą, išvarstydavo odą pagal iš anksto paruoštą piešinį. Taip būdavo atliekami primityvūs piešiniai. Labiausiai paplitusi technika – kūno badymas adata. Naudoti žuvų kaulai, medžių spygliai arba aštrios kriauklių nuolaužos. Okeanijos salose, kur nepaprastai greitai populiarėjo tatuiruotės, buvo naudojami įrankiai, panašūs į šukas (prie medinės rankenėlės pritvirtinti aštrūs akmenų, kriauklių ar kaulų gabalėliai). Tokiais instrumentais – šukomis iškart buvo galima padaryti nemažą ornamentą. Kada žmogaus kūnas pirmąsyk papuoštas spalvingais piešiniais, nenustatyta, bet jos egzistuoja jau keliasdešimt tūkstančių metų (iš seniausių išlikusių pavyzdžių yra rasta sudžiūvusių odos liekanų su dažų pėdsakais Egipto faraonų kapavietėse). Pirmieji instrumentai buvo pagaminti iš rago ir kaulo.

Didžiausią žingsnį į priekį padarė amerikietis Samuel O’Reilly išradęs ir užpatentavęs pirmąją elektrinę rotorinę mašinėlę.

Dabar šių mašinėlių veikimo principas beveik nepakitęs išskyrus tai, kad atsirado ir elektromagnetiniu principu veikiantys aparatai.

Tatuiruotėms išlikti ir kaip menui, ir kaip žymėjimo būdui labai padėjo išlikti jūreiviai. Plaukiodami tarp žemynų ir trokšdami naujų atradimų europiečiai sutiko piešiniais odoje pasipuošusius Amerikos, Polinezijos bei Naujosios Zelandijos čiabuvius.

Tai daugiau buvo ornamentika, kurią galima priskirti šiuolaikiniam “tribal” stiliui. Šis menas greitai išplito uostuose ,o iš jų išsiveržė ir i visą Senąjį žemyną. Iš jo tatuiruotės traukė Azijos kryptimi: Indija, Kinija bei Japonija. Rytuose jos pavirto mistiniais – religiniais motyvais išreikšta realistine maniera.

Iš Indijos į Europą atkeliavo laikinų tatuiruočių atliktų chna ( orig. henna) dažais mada.

2.2 Tatoo reikšmėsTLietuvoje kol kas tai nėra populiaru ne tik dėl mentaliteto, bet ir dėl lietuviams įgimto noro įsigyti daiktą “pigiai ir ilgam”. Europoje tatuiruočių manijai neatsispyrė net karaliai (Anglijoje Georgas V, Danijoje Frederikas VII, Rusijos caras Nikolajus II). Jos perėjo į aristokratų tarpą ir tapo prestižiniu papuošalu prilyginamu meno kūriniams. Tatuiruotės buvo naudojamos ir kaip talismanai ar bausmė. XVIII ir XIX a. anglų jūrininkai savo nugarose įsiamžindavo nukryžiuotąjį, tikėdamiesi, kad jis apsaugos nuo kūniškųjų bausmių,kurios buvo plačiai taikomos Didžiosios Britanijos laivyne. Arabai mėgo darytis tatuiruotes su Korano citatomis. Kaip bausmė jos buvo daromos Japonijoje Edo periodu (1603 – 1867). Kinijoje viena iš klasikinių bausmių buvo tatuiruotė veido srityje. Taip ženklindavo karius ir belaisvius sukeliant jiems sunkumus pabėgant ir lengvinant jų atpažinimą visuomenėje. Panašiems tikslams naudojo tatuiruotes ir graikai, romėnai bei ispanai konkistadorai. XX a. per I – ąjį pasaulinį karą Anglijos dezertyrus žymėdavo raide “D”, hitlerinėje Vokietijoje koncentracijos stovyklose aukoms ištatuiruodavo numerį. Laikui bėgant keitėsi “tattoo” paskirtis ir požiūris i jas. Net ir dabar nėra vieningos nuomonės kas tai yra: vieni vadina menu, kiti beprotybe.

3. XX amžius – „tattoo“ meno suklestėjimas

XX amžius – šio meno suklestėjimas. Šio amžiaus pabaigoje Amsterdame atidarytas pirmasis tatuiruočių muziejus. Įvairiomis kalbomis išleista daugybė straipsnių ir knygų, pasakojančių apie jų stilius ir istoriją. Naujo…vės užsienyje aprašomos specialiuose žurnaluose. Pradeda skirtis tatuiruočių stiliai ir mados, geriausiai apibūdinantys laikmetį. Į tatuiruočių salonus lekia ir paprasti mirtingieji, ir muzikos bei kino žvaigždės. Tatuiruotes nešioja popdainininkės Britney Spears, Christina Aquilera, aktorės Halle Berry, Kate Hudson, Meg Ryan, Sandra Bullock, Jennifer Aniston, Gwyneth Paltrow. Po kelias jų turi Janet Jackson, Pink, Julia Roberts, Madonna, Cher, Pamela Anderson, Drew Barrymoore, Angelina Jolie. Vyrai stengiasi neatsilikti nuo moterų. Tatuiruotės puošia dainininkus Mick Jager, Eminem, Jon Bon Jovi, boksininką Mike Tyson, aktorių Bruce Willis, Vayne Diesel, B. B. Thornton, krepšininkų Shaquille O’Neal, Kobe Bryant, Jason Williams. Daugiau užsienio žvaigždžių foto rasite čia. Turi jų ir Lietuvos estrados žvaigždės: Rebelheart’ai, Stano, Aras Vėberis, Sati, Psichas, Alanas Chošnau, “Žas’ai”, A. Stašaitytė, Atlanta bei kiti. Tatuiruotes renkasi tvirto charakterio žmonės, pasitikintys savimi ir aiškiai žinantys, ko nori. Vyrai tatuiruojasi dažniau, jų kūnus puošia drakonai, panteros, liūtai ir pan. Dailioji lytis renkasi subtilias ,,tattoo” matomose vietose. Maža gėlytė, driežiukas virš kauliuko ar delfiniukas ant mentės atrodo labai gundančiai. Šiandien tattoo meistrai (išskyrus jakudzu tatuiruotojus) nėra prisirišę prie tradicijų. Dažnai atlieka įvairių kultūrų piešinius. Dabar skirtingi tatuiruotojai ant to paties žmogaus atlieka skirtingo stiliaus tatuiruotes. Rezultatas – chaotiški piešiniai, kurių niekas nesieja. Tokie margumynai populiariausi Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vis dėl to estetikos požiūriu reiktų atkreipti dėmesi ne tik į tai kokią tatuiruotę žmogus nešios, bet ir kaip ji derinsis su jau esamomis ar būsimomis. Jei tattoo atlikta gerai, laikui bėgant jis beveik nekeičia formos, išskyrus tuos atvejus kai žmogus labai sustorėja arba suliesėja. Daug kas priklauso ir nuo to ant kurios kūno dalies piešinys yra padarytas. Kad laikui bėgant piešinys nebluktų, kuo mažiau jį laikykite saulėje ir tepkite apsauginiu kremu nuo pašalinio ultravioletinių spindulių poveikio. Dar nėra išrasti dažai kurie būtų visiškai atparūs saulei. Čia nekalbama apie meistrus – diletantus , kai tatuiruotė yra padaroma rašalu ar šratinuko skysčiu savadarbe mašinėle ir jai vos užgijus iš karto atsiranda pilkšvai melsvas,o ne juodas atspalvis.

Beje, tokius “meistrus” dažniausiai galima pažinti iš to, kad ir koks bebūtų eskizas jie jį atliks įsistatę į aparatą viena adatą. Tuo tarpu kai į originalią mašinėlę dedasi nuo 1 iki 32 adatų.Dažniausiai naudojama nuo 3 iki 15. Taip pat jiems darant “nakolkes”[o ne tatuiruojant] pastovus palydovas buna kraujas,kai tuo tarpu jo teturėtų būti keli lašai. Be to tai būna žmonės neturintys jokio meninio išsilavinimo ir nesugebantys pasakyti nei vieno iš reikalaujamų dezinfekcijos skysčių pavadinimo jau nekalbant apie tai,kad tarp jų turimo inventoriaus tokių dalyko nera nei kvapo. Taigi geriau už tatuiruotę sumokėti daugiau nei “ant alaus” negu paskui turėti problemų su sveikata ar eiti jų taisytis į salonus kai iš kreivų , beprasmiškų linijų kratinių su “sudeginta” kaip celofanas oda jau būna sunku ką nors gero bepadaryti.4. Auksinė taisyklėŽinokite “AUKSINĘ TAISYKLĘ”, patvirtintą ilga tatuiruočių praktika bei daugeliu pavyzdžių. Ši taisyklė neturi išimčių. Gera tatuiruotė niekada nebūna pigi, o pigi tatuiruotė niekadanebūna gera!!!Nesitikėkite pasidaryti pigiai gerą tatuiruotę. Maža kaina pasiekiama Jūsų sveikatos ir tatuiruotės grožio sąskaita. Turėkite omenyje, kad pigiai daro tokie asmenys: 1. Diletantas-mėgėjas , kuris treniruojasi ant Jūsų kūno, kaip ant gyvos medžiagos (kaina jam nėra svarbi) Neigiami veiksniai: • Užkrėtimo pavojus • Nekokybiškas atlikimas • Piešinio ryškumo trumpalaikiškumas • Procedūros skausmingumas 2. Neprofesionalas-mėgėjas , kuris naudoja pigias ir nekokybiškas medžiagas (kaina mažėja Jūsų sveikatos ir Jūsų tatuiruotės kokybės sąskaita). Neigiami veiksniai: • Užkrėtimo pavojus • Piešinio ryškumo trumpalaikiškumas • Procedūros skausmingumas 3. Neprofesionali (neturinti oficialios licencijos) studija , kuri negali garantuoti visapusiško procedūros sterilumo (kaina mažėja Jūsų sveikatos sąskaita).

Neigiami veiksniai: • Užkrėtimo pavojus • Piešinio ryškumo trumpalaikiškumas

4.1 Neigiami veiksniai:4.2 Užkrėtimo pavojus.• Nėra autoklavo. Autoklavas – tai vienintelis sterilizatorius, užtikrinantis 100 proc. įrankių sterilumą, paprastai naudojamas atliekant chirurgines operacijas. Dėl labai aukštos kainos autoklavo nebuvimas reikšmingai sumažina tatuiruotės kainą. Deja, joks kitas sterilizatorius (ultravioletinis, aukštos temperatūros, kt.) neužtikrins visiško sterilumo. • Nenaudojamos vienkartinės adatos ir gaubteliai dažams. Daugkartinis adatų, gaubtelių panaudojimas taip pat sumažina tatuiruotės kainą, nes šių medžiagų reikia labai daug. Bet toks “taupumas” gali reikšti, kad Jums padarys tatuiruotę tomis pačiomis adatomis, kuriomis vakar darė tatuiruotę narkomanui, sergančiam AIDS. • Nevykdoma darbo vietos dezinfekcija prieš kiekvieną procedūrą. Kai nevykdoma sisteminga dezinfekcija, tai, žinoma, leidžia aptarnauti daugiau klientų, nes taupomas laikas, tačiau tai gali būti užkrečiamos odos ligos perdavimo priežastis. • Naudojami neoriginalūs dažai. Tai žymiai mažina tatuiruotės kainą, nes originalūs dažai yra labai brangūs. Tačiau originalūs dažai daromi esant griežtai higienos kontrolei, be to, į jų sudėtį įeina specialios medžiagos, užtikrinančios dažų nekenksmingumą žmogaus organizmui. Akivaizdu, jog tušui iš kanceliarinių prekių parduotuvės tokie reikalavimai nekeliami.4.3 Nekokybiškas atlikimas.• Neteisingas piešinio išdėstymas ant kūno. Specialių anatominių žinių neturėjimas gali sąlygoti nevykusį piešinio vaizdą arba piešinys bus deformuotas dėl netaisyklingo jo išdėstymo ant kūno. • Blogas piešinio vaizdas. Jei nėra patirties ir “įgudusios akies”, piešinio linijos bus nelygios, kontūro linijos bus išsiliejusios ar pastorėjusios (kontūro linijos – nevienodo storio). Užtušavimas būna margas, nekokybiškas vietoje idealiai lygaus.4.4 Piešinio ryškumo trumpalaikiškumas.• Greitas piešinio spalvų ryškumo ir kontrasto praradimas. Nekokybiškų (pigių) dažų naudojimas lemia tai, kad organizmas greitai ir sėkmingai jų atsikrato, “išstumia”. Todėl po vienerių – dvejų metų Jūsų piešinys taps blyškus ir neaiškus, tuo tarpu kai piešinys, atliktas originaliais, brangiais dažais bus ryškus visada. Šioje vietoje galima būtų pateikti pavyzdį: palyginkime brangius prancūziškus kvepalus ir pigius, padirbtus kvepalus. Abeji turi kvapą, tačiau tuo tarpu kai brangių kvepalų aromatas išliks keletą parų, pigių kvepalų kvapas išgaruos po pusvalandžio.4.5 Procedūros skausmingumas.

• Darant tatuiruotę, Jūs jaučiate stiprų skausmą. Kai taupumo sumetimais adatos naudojamos daug kartų, jos greitai (po dviejų – trijų kartų) bunka. Tatuiruotės atlikimą bukomis adatomis lydi stiprus skausmas, tuo pačiu labai smarkiai traumuojama oda (tiesiog suplakama į masę).5. Patarimai, norintiems pasidaryti tatuiruotęKaip pasirinkti tatuiruočių saloną?Kaip pasirinkti tinkamą tatuiruočių saloną? Kaip neapsirikti, darant tatuiruotę visam gyvenimui? Rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius:• ieškokite salonų tik prestižinėse vietose, nes tik ten gali būti didžiausia galimybę gauti kokybišką tatuiruotę ir niekuo neužsikrėsti. Prisiminkite, tatuiruotę Jūs darote vieną kartą ir visam gyvenimui! • įvertinkite salono interjerą, jeigu jis Jums sudaro neigiamą įspūdį, bėkite iš ten, nes tokios ten bus ir tatuiruotės. Salonas turi būti solidus, švarus, gražus, jaukus. • patalpa, kurioje daroma tatuiruotė turi būti visiškai atskirta nuo visų kitų patalpų (ne užuolaidėlėmis ar kartoninėmis sienomis). Toje patalpoje, kur žmonės sėdi su viršutiniais drabužiais ir varto katalogus, tatuiruotės negali būti atliekamos, nes tai yra grubus sanitarinių normų pažeidimas. • procedūros metu šioje patalpoje gali būti tik meistras ir klientas (jokie kiti pašaliniai asmenys negali būti įleidžiami). • procedūros darymo metu meistras privalo mūvėti vienkartines pirštines, baltą chalatą. • atlikus procedūrą, meistras turi jūsų akivaizdoje panaikinti viską (adatas, dažus, gaubtelius ir pan.), kas kontaktavo su Jūsų krauju, uždengti jūsų tatuiruotę specialiu, būtinai steriliu pleistru. • po procedūros jums turi būti kruopščiai paaiškinta priežiūra ir suteikta rašytinė instrukcija.6. Tatoo stiliaiABSTRACT

AMERICAN (NATIVE)

AMERICAN (TRADITIONAL)

BIOMECHANIC

BLACK’n’GREY

CELTIC

CRAZY

ORIENTAL

CUSTOM DESIGN

REALISM

TRIBAL

GRAFFITI

HENNA7. Tatoo naikinimas lazeriuKartais lieka vienintelis išsigelbėjimas – “nakolkės” panaikinimas lazeriu. Tai yra vienintelė efektyvi pagalba, nes persodinant audinius taip pat lieka randai, kurie neatrodo labai estetiškai. Grožio terapijų ir chirurgijų klinikose naudojami lazeriai skleidžia tamsiai raudoną šviesą. Šią šviesą lengvai sugeria į odą įsiskverbę dažai. Nuo trumpo, bet stipraus šviesos impulso dažai sukaidomi į smulkias dalelytes. Žmogus jaučia tiktai nedidelį dilgčiojimą. Nuo lazerio oda akimirksniu pabąla. Iš odos šios dalelytės pasišalina kartu su limfa, o smulkesnės tatuiruotės dažų liekanas sunaikina ląstelės – fagocitai. Viena gydymo procedūra užtrunka ne ilgiau kaip 10 – 15 minučių. Ją galima pakartoti tik po mėnesio. Po šių procedūrų reikia vengti tiesioginių saulės spindulių , todėl geriausia tatuiruotę šalinti žiemą arba pavasarį. Mėgėjiškoms tatuiruotėms panaikinti užtenka nuo 2 iki 6 lazerio procedūrų, o profesionalioms dekoratyvinėms – net 6 – 8 seansų. Po šių veiksmų oda parausta ir paburksta. Ant odos atsiranda I šerkšną panašių karoliukų, bet nebūna žaizdų ir kraujavimo. Odą užtenka tepti vazelinu arba antibakteriniu tepalu, nereikia dėti ar klijuoti tvarsčio. Po 5 – 10 dienų šašeliai nusilupa, oda pašviesėja.8. Literatūra

www.paradize.ltwww.tattoo.arimedas.ltwww.geltonastigras.tik.lt