Cholesterolis

Cholesterolis yra normali sveiko organizmo daugelio ląstelių sudėtinė dalis. Cholesterolis yra visose organizmo dalyse, taip pat smegenyse, nervuose, raumenyse, odoje, kepenyse ir širdyje. Organizme jis naudojamas ir labai aktyvių medžiagų, tarp jų ir lytinių hormonų, antinksčių, tulžies rūgščių hormonų ir kt., sudarymui.
Cholesterolis žmogaus organizme atsiranda dviem būdais:
1. Cholesterolį sintetina žmogaus kepenys;
2. Jį žmogus gauna valgydamas gyvūninius produktus: kiaušinius, mėsą, pieno produktus ir t.t.
Cholesterolis – vienas pagrindinių rodiklių, kurio padidėjimas susijęs su aterosklerozės rizika. Paprastai laikoma, kad cholesterolio reikšmės, mažesnės už 5.2 mmol/l yrra norma. Apytikriai galima laikyti, kad esant cholesterolio koncentracijai mažesnei už šią reikšmę polinkis sirgti ateroskleroze yra nepadidėjęs. Tačiau lygiai taip pat galima teigti, kad tiksli cholesterolio norma sunkiai apibūdinama. Jeigu ligonis jau serga kokia nors aterosklerozės forma, tuomet reikalavimas pasiekti cholesterolio koncentraciją 5.2 mmol/l gali būti nepakankamas. Hipercholesterolemijos gydymo tikslas – pasiekti kuo mažesnę bendro cholesterolio ir ypač DTL cholesterolio (LDL cholesterolio) koncentraciją.
Cholesterolis sudaro 0,2% kūno masės. Suaugusiojo organizme jo yra apie 150 g. į organizmą cholesterolio patenka su maistu – kiaušiniais, mėsa, kepenimis, smmegenimis. Kasdien su maistu į organizmą patenka 0,1-0,3 g laisvo ir esterinto cholesterolio.
Į organizmą cholesterolio patenka su maistu (apie 1/3 apykaitoj dalyvaujančio), žarnų sultimis ir tulžimi. Jo rezorbciją skatina maiste esantys egzogeniniai riebalai. Virškinimo trakte susimaišo maiste esantis ir endogeninis cholesterolis. Čia jo esteriai sk

kaidomi katalizuojant kasos cholesterolesterazei į laisvą cholesterolį ir riebiąsias rūgštis.
Enterocituose dalis cholesterolio reesterinama ir kartu su triacilgliceroliais bei dalimi laisvo cholesterolio sekretuojama chilomikronų pavidalu. Lipoproteinuose esantys cholesterolio esteriai susidaro katalizuojant lecitincholesterolaciltransferazei ir acil-KoA-cholesterolaciltransferazei. Cholesterolis gali egzistuoti laisvas ir susijungęs su riebiosiomis rūgštimis. Laisvas cholesterolis yra aktyvus. Esterių pavidalu jis kaupiasi ląstelėse. Esterinama apie 60-70% kraujo plazmoje esančio cholesterolio. Audiniuose daugiau yra laisvos šios medžiagos. Jos į ląstelę patenka iš kraujo plazmos cirkuliuojančių lipoproteinų arba sintetinama ląstelėje. Apie 2/3 cholesterolio organizme yra sintetinto.
Nors cholesterolis yra nepakeičiamas visų ląstelių komponentas, bet jo perteklius ląstelei yra pavojingas. Mat jis keičia membranų ypatybes ir medžiagų apykaitą. Gyva ląstelė jo turi gauti pakankamai, bet ir privalo reguliuoti jo metabolizmą. Kadangi cholesterolis netirpus vandenyje, tai jis pernešamas lipoproteinų sudėtyje. Krrauju jo patenka į audinius ir ląsteles, iš kur, atlikęs savo funkcijas, vėl grįžta į kepenis ir išsiskiria su tulžimi. Iš kepenų jis pasišalina su labai mažo tankio lipoproteinais, susidarančiais hepatocituose, o sugrįžta su didelio tankio lipoproteinais.
Cholesterolį sintetina visi organai ir audiniai, bet daugiausia kepenys ir žarnyno gleivinės ląstelės. Jis susidaro iš acetil-KoA. Tai sudėtingas procesas, kurį galima suskirstyti į 3 etapus: 1) mevalonato sintezė iš acetil-KoA; 2) skvaleno sintezė iš mevalonato; 3) cholesterolio susidarymas iš skvaleno.
Cholesterolio kiekis organizme priklauso nuo: 1) cholesterolio sintezės; 2) egzogeninio cholesterolio kiekio; 3) cholesterolio pa
asišalinimo. Ląstelėse besikaupiantis cholesterolis slopina fermento 3-hidroksi-3-metilgliutaril-KoA-reduktazės aktyvumą. Ji katalizuoja reakciją, kai 3-hidroksi-3-metilgIiutarii-KoA virsta mevalonatu. Tai svarbi cholesterolio sintezės intensyvumą reguliuojanti reakcija. Jai reikalingi, mažo tankio lipoproteinai ir specifiniai ląstelių receptoriai. Be to, minėto fermento sintezę aktyvina insulinas arba tiroksinas, o slopina gliukagonas ir kortikosteroidai. Cholesterolis vartojamas susidarant citolemai arba pasišalina iš ląstelės. Iš įvairių ląstelių išsiskiria trimis būdais: 1) ląstelė nuolat netenka paviršiaus membranų cholesterolio, kuris pereina į kraujo plazmos DTL; 2). cholesterolis iš kepenų ir enterocitų aktyviai sekretuojamas lipoproteinų sudėtyje; 3) cholesterolis paverčiamas kitomis medžiagomis.
Cholesterolio vaidmuo labai sudėtingas: jis dalyvauja imunizacijos ir detoksikacijos procesuose, didina eritrocitų membranų atsparumą, svarbus neuroendokrininės sistemos reguliacijai ir kt. Sergant cukriniu diabetu, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje nuo insulino injekcijų sumažėja. Sergant hipotireoze, cholesterolio koncentracija sumažėja nuo skydliaukės hormonų. Kastracija sukelia hipercholesterolemiją. Ji mažėja nuo lytinių hormonų.
Normalūs cholesterolio koncentracijos svyravimai daugiausia priklauso nuo organizmo fiziologinės, būklės ir vartojamų maisto produktų. Moterims prieš menstruacijas cholesterolio koncentracija kraujo serume padidėja, o per menstruacijas sumažėja (tai susiję su endokrininės sistemos veiklos pakitimais). Valgant riebų maistą, cholesterolio koncentracija didėja, laikantis lieso pieno, daržovių dietos, mažėja. Naujagimio organizme bendrojo cholesterolio koncentracija būna 1,04—1.56 mmol/l, kūdikio — 3.64—3,90 mmol/l, 18—30 metų žmogaus —3,90—5,20 mmol/1, 30—50 metų — 3,90—6,50 mmol/l.
Jei cholesterolio išsiskyrimas sutrinka, tai jis besikaupdamas pradeda slopinti ląstelės fiziologinius procesus: mažina
difuziją pro membraną, fermentinį ir recepcinį aktyvumą, dėl to ląstelė sensta ir suirstą. Dauguma ląstelių neturi oksidacinės cholesterolio apykaitos sistemos, todėl iš jų didesne dalis cholesterolio lipoproteinų sudėtyje.
Cholesterolis atlieka labai svarbias organizmo funkcijas. Nustatyta, kad apie 80—90% jo kepenyse oksiduojasi ir virsta tulžies rūgštimis. Vykstant oksidacijai, šoninė grandinė sutrumpėja iki penkių anglies atomų, o ciklopentano perhidrofenantreno žiedas hidrinasi. Apskaičiuota, kad kasdien apie 0,2 g cholesterolio su tulžimi patenka i žarnyną, kur, veikiant mikrofloros fermentams, 1/5 jo hidrinasi į koprosterolį ir išsiskiria su išmatomis, o kita dalis vėl rezorbuojasi.

Tulžyje visada esti tulžies rūgščių druskų, fosfolipidų, cholesterolio, riebiųjų rūgščių, tulžies pigmentų ir kitų medžiagų. Tada iš jų susidaro micelė, kurios branduolyje yra fosfatidilcholino, o paviršiuje hidrofilinės tulžies rūgščių molekulių. Fosfolipiduose pasiskirsto ir ištirpsta cholesterolio molekulės. Kai pasikeičia struktūros komponentų kiekybinis santykis, micelė suirsta. Jei cholesterolio per daug, tai jis pereina į netirpią formą, ir susiformuoja tulžies akmenys.
Panašiai būna, kai per mažai susidaro fosfatidilcholino. Dažniausiai
bakterijų arba lizosomų fosfolipazė, paverčia fosfatidilcholiną į lizolosfatidilcholiną, kuris nedalyvauja susidarant micelei. Gali sutrikti tulžies rūgščių sintezė ar sekrecija. Per parą jų pasigamina apie 1 g. Tulžies rūgštys, patekusios į tulžį, dalyvauja enterohepatinėje cirkuliacijoje. Jų apie 300 mg/parą hidrolizuoja žarnyno mikrofloros fermentai. Kai per mažai tulžies rūgščių, labai sumažėja cholatų ir cholesterolio bei fosfatidilcholino ir cholesterolio santykiai. Nustatyta, ka
ad sergantiesiems akmenlige labai padidėja kepenų 3-hldroksi-3-metilgliutaril-KoA-reduktazės, o sumažėja aktyvumas 7a-hidroksilazės, kuri dalyvauja tulžies rūgščių sintezėje. Dažniausiai, susiformuoja sudėtiniai kompleksai iš cholesterolio, pigmentų, kalcio druskų. Šie kompleksai, ypač aktyviai formuojasi, kai yra tulžies stazė ir infekcija. Taip susiformavę akmenys turi net 90—95% cholesterolio. Vartojant chenpdezoksicholinę rūgštį ir jos preparatus, skatinama tulžies sekrecija bei tulžies rūgščių druskų sintezė ir taip sunormalėja cholalų ir cholesterolio kiekybinis santykis. Be to, minėta tulžies rūgštis slopina ir cholesterolio sintezę.
Cholesterolis yra steroidinių hormonų pirmtakas. Iš cholesterolio per pregnenolono stadiją antinksčiuose sintetinami moteriškieji ir vyriškieji lytiniai hormonai bei kortikosteroidai (gliukokortikoidai ir miicialokortikoidai). Steroidogenezės fermentų aktyvumo pakitimai yra daugelio endokrininės sistemos ligų priežastis.
Cholesterolio darinys 7-dehidrocholesterolis odoje, veikiant saulės spinduliams ir vykstant fotoizomerizacijai, virsta cholekalciferoliu. Šis kepenyse hidroksilinamas į 25-hidroksichblekalciferolį, o inkstuose – į 1,25-dihidroksicholekalciferolį, kuris dalyvauja reguliuojant kalcio ir fosforo, apykaitą organizme.
Kai į organizmą su maistu patenka mažai cholesterolio, kepenys per parą geba jo susintetinti apie 900 mg. Iš šio kiekio 250 mg paverčiama tulžies rūgštimis, 550 mg – išsiskiria su tulžimi, 100 mg – pro odą.

Cholesterolio rekomenduojamos reikšmės:
Cholesterolis

Kraujas (serumas) rekomenduojamos reikšmės:

2.6 – 5.2 mmol/l
pereinamos reikšmės:

5.2 – 6.5 mmol/l
nepageidaujamas padidėjimas:

> 6.5 mmol/l
virkštelės kraujas (II tipo hiperlipoproteinemijai rasti):

< 2.59 mmol/l
vaikai 0 – 1 mėn. (II tipo hiperlipoproteinemijai rasti):

1.16 – 2.59 mmol/l • Aterosklerozė,
• vyriška lytis,
• koronarinė širdies liga šeimos anamnezėje,
• rūkymas,
• padidėjęs kraujospūdis,
• nutukimas

Padidėjimas: Sumažėjimas:

• Aterosklerozės (koronarinės širdies ligos, smegenų kraujagyslių ligos ir t.t.) rizika,
• Šeimyninės hiperlipidemijos,
• Kepenų ligos (hepatitai, cirozės),
• Diabetas, nutukimas,
• Inkstų patologija,
• Kasos patologija,
• Nėštumas,
• Skydliaukės hipofunkcija,
• STH hormono trūkumas,
• Medikamentai (b-blokatoriai, tiazido diuretikai, kontraceptikai, kortikosteroidai),
• Glikogeno kaupimo ligos. • Žarnyno malabsorbcija, badavimas,
• Mielominė liga, Waldenstrom makroglobulinemija,
• Lėtinė mieloleukemija, mielofibrozė, eritremija,
• Analfalipoproteinemija (Tangier liga),
• Abetalipoproteinemija (akantocitozė, Bassen-Kornzweig sindromas),
• Kartais – piktybiniai navikai, sepsis,
• Skydliaukės hiperfunkcija,
• Megaloblastinė anemija.
Cholesterolis-DTL
(didelio tankio lipoproteinų cholesterolis) Kraujas (serumas) moterys:

0.9 – 2.0 mmol/l
vyrai:

0.9 – 1.7 mmol/l Žr. į grafą “cholesterolis”

Padidėjimas: Sumažėjimas:

• Sumažėjusi aterosklerozės rizika,
• Fizinis aktyvumas, lipidų atžvilgiu teisinga dieta (alyvuogių aliejus didina DTL cholesterolį),
• Saikingas alkoholio vartojimas,
• Normalus ar kiek padidintas fizinis aktyvumas, profesionalus sportavimas,
• Kepenų cirozė,
• Medikamentai: estrogenai, kontraceptikai, Clofibrate, Artromid-S. • Padidinta aterosklerozės rizika,
• Genetiniai faktoriai – 1) pirminė hipoalfalipoproteinemija, 2) Tangier liga (labai maža DTL-cholesterolio koncentracija, labai maža trigliceridų koncentracija; cholesterolio esteriai kaupiasi audiniuose, greitai vystosi koronarinė širdies liga, DTL-cholesterolio koncentracija gali būti artima nuliui, neišmatuojama),
• Hipertrigliceridemija,
• Diabetas,
• Nutukimas, hipodinamija, rūkymas,
• Uremija, inkstų nepakankamumas,
• Padidėjusi restenozės rizika po angioplastinių operacijų,
• Medikamentai: androgenai, anaboliniai hormonai, progesterono dariniai, tiazidai, b-blokatoriai, neomicinas, probucol.
Cholesterolis-MTL
(mažo tankio lipoproteinų cholesterolis) Kraujas (serumas) pageidaujamas normos lygis (atsitiktinis tyrimas):

< 3.4 mmol/l
tarpinė, pereinama aterosklerozės rizika (atsitiktinis tyrimas):

3.4 – 4.1 mmol/l
padidėjusi aterosklerozės rizika (atsitiktinis tyrimas):

> 4.1 mmol/l
ligoniai sergantys koronarine širdies liga (gydymo tikslas – toks MTL-cholesterolio lygis):

< 2.6 mmol/l
ligoniai su keliais rizikos veiksniais (gydymo tikslas – toks MTL-cholesterolio lygis):

2.6 – 3.9 mmol/ l
ligoniai, kuriems būtinas medikamentinis gydymas (atsitiktinis tyrimas):

> 4.7 mmol/l Žr. į grafą “cholesterolis”

Padidėjimas: Sumažėjimas:

• Aterosklerozės (ypač koronarinės širdies ligos) rizika,
• Kai kurios šeimyninės hiperlipidemijos,
• Kepenų ligos (hepatitai, cirozės),
• Diabetas,
• Nutukimas,
• Inkstų patologija,
• Kasos patologija,
• Skydliaukės hipofunkcija,
• STH hormono trūkumas,
• Glikogeno kaupimo ligos. • Sumažėjimas ankstesnio padidėjimo fone – geras prognozinis gydymo požymis,
• Žarnyno malabsorbcija, badavimas,
• Abetalipoproteinemija (akantocitozė, Bassen-Kornzweig sindromas),
• Kartais – piktybiniai navikai, sepsis,
• Skydliaukės hiperfunkcija,
• Megaloblastinė anemija.
Bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje virš 5,2mmol/l., ypač MTL cholesterolio („blogojo“) sąskaita.
Cholesterolis kraujyje gali viršyti normą dėl padidėjusio jo ar riebalų suvartojimo su maistu, sumažėjusio fizinio aktyvumo arba dėl kai kurių ligų:
• Kai kurios šeimyninės hiperlipidemijos,
• Kepenų ligos (hepatitai, cirozės),
• Cukrinis diabetas,
• Inkstų patologija,
• Kasos patologija,
• Skydliaukės hipofunkcija,
• STH hormono trūkumas,
• Glikogeno kaupimo ligos.
MTL cholesterolis – „blogasis“ cholesterolis. Pagrindinė MTL funkcija yra cholesterolio pernešimas iš sintezės vietos kepenyse ir žarnų į periferinius audinius ir jų kraujagysles. Manoma, kad MTL cholesterolis yra vienas iš aterogeniškiausių faktorių žmogaus organizme, cholesterolis nusėda ant kraujagyslių sienelių, formuojasi aterosklerotinės plokštelės, jos mažina kraujagyslės spindį, sutrinka normali kraujotaka.
DTL cholesterolis – „gerasis“ cholesterolis. Svarbiausias DTL vaidmuo yra paimti iš periferinių audinių cholesterolį ir neleisti jam kauptis arterijų sienelėse. DTL cholesterolio koncentracijos padidėjimas laikomas geru, antisklerotiniu, pokyčiu. DTL cholesterolio padidėjimas be kita ko rodo, kad bendras cholesterolis gali būti padidėjęs, bet jis padidėja ir „gerojo“ cholesterolio sąskaita. DTL cholesterolis konkuruoja su „bloguoju“ cholesteroliu, transportuoja cholesterolį atgal į kepenis ir neleidžia susidaryti aterosklerozinėms plokštelėms. Jis sąlygoja cholesterolio pernešimą iš periferinių organų į kepenis. Čia jis paverčiamas tulžies rūgštimis ir pašalinamas iš organizmo. Todėl, esant padidėjusiai bendro cholesterolio koncentracijai, geras požymis yra padidėjusi DTL cholesterolio koncentracija.
Jeigu cholesterolio per daug, jis nusėda ant kraujagyslių, jos siaurėja ir šiurkštėja. Šie pokyčiai smarkiai sutrikdo kraujotaką, sukelia sunkias ir rimtas ligas: krūtinės anginą, miokardo infarktą, širdies ritmo sutrikimus, dusulį, net insultą.
Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės randamos širdies, pakinklio, miego, klubinėse arterijose ir aortoje.
Aterosklerozė nėra vien tik nuo amžiaus priklausanti liga. Ją sukelia ir sąlygoja daugelis rizikos veiksnių – rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas – hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs „blogojo“ cholesterolio ir sumažėjęs „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas, menopauzė, geriamieji kontraceptikai. Šiuos rizikos veiksnius mes galime pašalinti, tačiau aterosklerozę įtakoja ir nekeičiamieji rizikos veiksniai – amžius, vyriškoji lytis, paveldimumas.
Yra keletas aterosklerozės vystymąsi aiškinančių teorijų, bet šiuo metu laikomasi „kraujagyslės atsako į pažeidimą“ teorijos. Pradžioje rizikos veiksniai (cholesterolis, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas ir kt.) pažeidžia vidinį arterijų dangalą – endotelį. Jis netenka savo apsauginės funkcijos, tampa pralaidus uždegiminėms kraujo ląstelėms ir cholesteroliui. Jei kraujyje cholesterolio per daug, jis pro pažeistą endotelį patenka į gilesniuosius arterijos sluoksnius, pakinta veikiant įvairiems veiksniams ir „suryjamas“ apsauginių organizmo ląstelių. Susiformuoja ankstyvasis aterosklerozinis pažeidimas – riebalinė dėmė. Vėliau pažeidimas didėja, jame kaupiasi ne tik cholesterolis, bet ir įvairios ląstelės, medžiagos, kalcis – formuojasi aterosklerozinė plokštelė. Tokia didėjanti plokštelė vis labiau siaurina arteriją ir trukdo tekėti kraujui. Jautriausios aterosklerozei yra širdies raumenį maitinančios koronarinės (vainikinės) arterijos. Aterosklerozinę plokštelę sudaro riebalinė šerdis (jos pagrindas – cholesterolis) ir dangalas iš mūsų organizmą sudarančio jungiamojo audinio, skiriantis plokštelę nuo kraujo.
Aterosklerozė – sisteminė kraujagyslių sienelės liga – pažeidžianti širdies, smegenų, kojų, rečiau rankų, pilvo kraujagysles. Ateroskleroziniai pokyčiai arterijose pradeda rastis jaunystėje ir metams bėgant ryškėja.
Aterosklerozinių plokštelių jaunesnių nei 20 metų amžiaus žmonių koronarinėse arterijose randama 17 proc. visų tiriamųjų; tuo tarpu, ketvirtąjį dešimtmetį einančių žmonių – daugiau nei 50 proc., o vyresnių nei 40-ties – apie 70 proc.
Daug metų aterosklerozinė plokštelė auga, nesukeldama jokių simptomų. Ligos paūmėjimus dažniausiai sukelia prie aterosklerozinės plokštelės įplyšimo susidaręs ir kraujo tėkmę trikdantis krešulys (trombas). Pastaraisiais metais nustatyta, kad pavojingiausios ne pačios didžiausios plokštelės, labiausiai siaurinančios arteriją (75 proc. ir daugiau), bet nestabilios, lengviausiai pažeidžiamos, kartais visai nedidelės plokštelės: jos minkštos, su didele riebaline šerdimi. Dėl menkiausios priežasties (pavyzdžiui, po didesnio fizinio darbo ar emocinio susijaudinimo, pakilus kraujospūdžiui ar padažnėjus pulsui) plokštelė traumuojama, ji įplyšta, o ties įplyšimu formuojasi trombas (krešulys). Negydoma aterosklerozė komplikuojasi.
Sumažinus riebalų suvartojimą pagerėja angliavandenių rezorbcija, todėl vengtina ir jų pertekliaus. Be to, reikia vengti antsvorio, valgyti kuo įvairesnį maistą, nemažinti vandens vartojimo normų ir fizinio aktyvumo.
Kitas dalykas, kad, be cholesterolio pertekliaus, yra ir kitų veiksnių, skatinančių aterosklerozę. Homocisteino perteklius, kuris susidaro baltymų apykaitos metu, tarp kitų priežasčių dėl per didelio gyvulinės kilmės baltymų ir per mažo folatų, vitaminų B6 ir B12 vartojimo irgi skatina arterijų sienelių pažeidimus bei aterosklerozės vystymąsi. Be to, cholesterolio sumažinimas, kaip dabar aiškėja, ypač ryškus vaistų dėka, susijęs su depresijos atsiradimu ir jos pasekmėmis. Taigi visada įvairios sąlygos daugiau ar mažiau veiks apykaitos procesus.

Literatūra:
P. Gedminaitė, A. Vaikšnytė – „Klinikiniai biocheminiai tyrimai“
„Klinikinė biochemija“

Leave a Comment