Mityba ir cukrinis diabetas

ŠALČININKŲ JANO SNIADECKIO GIMNAZIJA

ŠALČININKŲ JANO SNIADECKIO GIMNAZIJA

MITYBA IR GLIUKOZĖS KIEKIS KRAUJYJE

Technologiju baigiamasis darbas

Vadovė:

Technologijų vyr.mok.

Darbą atliko:

G4 klasės mok.

Diana Šyško

2010

Šalčininkai

Turinys

Techninė užduotis

Technologijų programa-Mityba

Darbo apraše vartojamos sąvokos

Sveika mityba- Sveika mityba galima būtų pavadinti tokią mitybą, kuomet suvalgomo maistokiekis atitinka Jūsų aktyvumą, energijos poreikį

Mitybos režimas- tai valgymas tam tikru laiku.

Maisto medžiagos- Pagrindinės maisto medžiagos yra trys: tai baltymai, riebalai, angliavandeniai.

Medžiagų apykaita- Deginant angliavandenius, riebalus, baltymus, sukuriama organizmo veiklai reikalinga energija. Tas procesas ir vadinamas medžiagų apykaita.

Angliavandeniai- svarbūs gyvojo organizmo cheminiai junginiai, lengviausiai prieinamas energijos šaltinis.

Baltymai- teikia kolageną i susijungusius kraujo audinius, ir odos, nagų bei plaukų audinius. Vienas gramas baltymo sudaro 4 kalorijas.

Riebalai- tai viena iš trijų pagrindinių maisto medžiagų, kurios kalorijų pavidalu teikia energiją mūsų organizmui (kitos dvi – tai baltymai ir angliavandeniai).

Cholesterolis- Cholesterolis yra minkšta į vašką panaši medžiaga. Jos yra visose jūsų kūno dalyse. Tai kraujo srovės pernešama ląstelių, vitaminų ir hormonų statybinė medžiaga.

Gliukozė- taip vadinamas cukraus kiekis kraujyje.

Cukrinis diabetas- tai lėtinė liga, kuri šiuo metu pasaulyje nėra išgydoma. Jos metu kraujyje cirkuliuoja didelis kiekis gliukozės. Tai liga, kuomet žmogaus endokrininė liauka kasa nepakankamai išskiria, ar visai neišskiria hormono insulino.

Hiperglikemija- tai per didelis cukraus kiekis kraujyje.

Hipoglikemija- per mazas cukrau kiekis kraujyje.

Insulinas- tai substancija,kuri mazina cukraus kiekį kraujyje.

Angliavandenių vienetas(AV)- 1AV tai 14-15g. angliavandenių.

Saldiklis- medžiaga, neturinti cukraus, vartojama suteikti maisto produktams saldų skonį.

Įvadas

Kadangi maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, tai mokytoja pasiūlė išnagrinėti problemą “Sveikatos sutrikimas ir mitybos ypatumai”

Ši tema man labai aktuali,todėl,kad sergu cukriniu diabetu. Man labai įdomu patobulinti savo žinias apie šią ligą ir sužinoti daugiau apie taisyklingą maitinimąsi. Žinau, kad yra dar daug vaikų turinčių problemų su maitinimusi, taip pat sergančių cukraligė, bet gėda tai pasakyt draugams, arba tiesiog nežino, kad serga šia lyga.

Kartų su mokytoja analizuojame projekto sprendimo būdus, etapų planavimą. Nusprendžiau, kad mano projektinis darbas vadinsis “Mityba ir gliukozės kiekis kraujyje”.

Idėjos įgyvendinimo etapai

Tikslai

1. Mokėti įvertinti savo mitybą. Pasirinkti teisingą mitybos režimą, sveikus maisto produktus.

2. Suvokti problemos esmę ir išskirti reikšminius žodžius.

3. Gilinti atsakomybę už savo sveikatą.

Uždaviniai

1. Surinkti ir apibendrinti informaciją apie mitybos poveikį žmogaus sveikatai.

2. Sukurti informacinį stendą “Mityba ir gliukozės kiekis kraujyje”

3. Aiškiai pateikti naują informaciją gimnazijos moksleiviams ir pačiai pritaikyti gyvenime.

Sveika mityba

Su maistu žmogus gauna įvairių cheminių junginių. Vienus organizmas panaudoja ląstelės struktūriniams-funkciniams komponentams sudaryti, kitus – energijai gauti, dar kitus – medžiagų apykaitai reguliuoti. Labai svarbu, kad su maistu gautume visas gyvybiškai būtinas maisto medžiagas, kurių kiekis patenkintų organizmo poreikius. Antraip, dėl mitybos pažeidimų galima susirgti įvairiomis ligomis. Todėl mityba turi būti pilnavertė ir racionali.

Baltymai, riebalai ir angliavandeniai yra trys pagrindinės sudedamosios maisto dalys. Riebalai turi daugiausia energijos, angliavandeniai ir baltymai taip pat turi atitinkamą energijos kiekį.

Maisto racione be baltymų, angliavandenių irriebalų turėtų būti apie 50 kitų maisto medžiagų: 8-10 aminorūgščių, 13 vitaminų, apie 20 mineralinių medžiagų, vanduo. Vanduo taip pat labai svarbus, nes visi medžiagų apykaitos procesai vyksta vandeninėje terpėje.

Visas maisto medžiagas organizmas pratęs pasisavinti iš maisto, todėl kasdien būtina valgyti kiek galima įvairesnių šviežių ir vertingų maisto produktų.

Dėl ko būna cukrinis diabetas

Cukrinis diabetas arba cukraligė – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemija), arba sumažėjimą (hipoglikemija).

Cukrinio diabeto tipai

Skiriamos trys grupės: pirminis cukrinis diabetas, antrinis cukrinis diabetas ir tolerancijos gliukozei sutrikimas. Pirminis cukrinis diabetas būna nuo insulino priklausomas arba I tipo cukrinis diabetas, nuo insulino nepriklausomas, arba II tipo cukrinis diabetas ir gestacinis cukrinis diabetas.

Susirgti pirminiu cukriniu diabetu turi įtakos paveldimas polinkis. I tipo diabetikų šeimose yra apie 20 % sergančių šia liga. Manoma, kad I tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga – autoimuninis kasos uzdegimas. Jį gali paskatinti virusinė infekcija. Autoantikūniai suardo kasos Langerhanso salelių ß ląsteles ir sukelia absoliutų insulino trūkumą. I tipo cukriniu diabetu paprastai suserga vaikai, paaugliai ar jauni žmonės.

II tipo cukriniu diabetu daugiausia serga nutukę, vyresni kaip 40 m. žmonės. Būdinga sutrikusi insulino sekrecija, dėl persivalgymo padidėjusi insulino koncentracija mažina insulino receptorių kiekį, o kartu ir insulino veikimą. Taip pat būdingas susilpnėjęs insulino poveikis dėl insulino receptorių defekto, sukeliančio atsparumą insulinui. Šio tipo diabetas dažnai nustatomas tyrimo metu radus padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje.

Gestacinis cukrinis diabetas – tai angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu. Jis labai padidina nėštumo komplikacijų riziką.

Antrinį cukrinį diabetą sukelia ligos, kurios pažeidžia kasos audinį (lėtinis pankreatitas, hemochromatozė), kasos pašalinimas, endokrininės ligos (pav., posmegeninės liaukos navikų), kurioms būdinga padidėjusi hormonų, pasižyminčių insulinui priešingu poveikiu, gamyba. Diabetas gali atsirasti dėl kai kurių vaistų (pvz., gliukokortikoidų) vartojimo.

Insulinas

Funkcija – gliukozės kiekio kraujyje reguliacija. Gliukozės kiekis kraujyje dažniausiai pakyla suvalgius angliavandenių turinčio maisto. Sutrikus insulino gamybai, gliukozės koncentracija padidėja, dėl ko gali ištikti hiperglikeminė koma, ir net mirtis.

Mityba ir gliukozės kiekis kraujyje

Sergant cukriniu diabetu, galima valgyti skaniai, sveikai ir per daug nedidinant gliukozės kiekio kraujyje. Nėra draudžiamų produktų, tik reikia išmokti pasirinkti sveikesnius. Valgyti reikia tiek, kiek “sudeginame” dirbdami, judėdami, kad galėtų optimaliai funkcionuoti kūnas.

Kilokolorija (kalorija)- tai energinemaisto medžiagų vertė.

1g. An= 4 kcal 1g. B=4 kcal 1g. R=9 kg

Gliukozės matavimo vienetas

Kad būtų lengviau apskaičiuoti angliavandenius, nuo kurių priklauso gliukozės kiekis kraujyje siūloma naudoti angliavandenių vienetą (AV), kuris atitinka 10-14g. angliavandeniu.

1.KRAKMOLO TURINTYS PRODUKTAI

1 AV turi 15 g angliavandenių,3 g – baltymų ir riebalų pėdsakus, energetinė vertė apie 80 kcal.

● 1 Duonos riekutė (0,5 cm storio, 30 g svorio);

● 1 bulvė (75 g);

● 1 džiūvėsėlis (20 g);

● 2 šaukštai virtų kruopų (grikių, ryžių, avižų ir kt.)

(80 g);

● 2 šaukštai virtų makaronų (80 g);

● 1/3 stiklinės ankštinių augalų (virtos pupelės, žirniai);

● 1 puodelis (30 g) paruoštų valgymui javainių.

Šiuos maisto produktus galima keisti, išlaikant maisto kiekio proporcijas

2.VAISIAI

1 AV turi 15 g angliavandenių, baltymų ir riebalų nėra, energetinė vertė 60 kcal.

● 1 obuolys (150 g);

● ½ banano (70 g);

● ½ stiklinės sulčių (100 ml);

● 1 kriaušė (150 g);

● 2 šaukštai džiovintų vaisių (25 g);

● 1 stiklinė uogų (180 g).

3.DARŽOVĖS

Angliavandenių 5 g, baltymų – 2 g, riebalų – nėra, energetinė vertė apie 25 kcal.

● Virtos daržovės – 1/2 stiklinės (50 g);

● 1 stiklinė šviežių daržovių (100 g);

●1 Stiklinė (200 g) daržovių sulčių;

Rekomenduojama, kad 2/3 daržovių būtų šviežios. Salotų, agurkų, pomidorų, ridikėlių, kopūstų, porų, svogūnų laiškų, paprikų. Šių daržovių galima valgyti kiek nori, jos nedidina gliukozės kiekio kraujyje.

Mitybos režimas

Mitybos režimas – tai valgymu skaičius per parą ir kiekybinis maisto pasiskirstymas atskirų metu. Svarbiausias racionalaus maitinimosi principas – valgyti dažnai, bet nedaug.

Valgiaraščio sudarymas

Mityba privalo buti pilnaverte, individuali kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į diabeto tipą, komplikacijas, į ligonio amžių, svorį, kepenų, inkstų funkcijas, į lipidų ir angliavandenių disbalansą, hipoglikemijos apraiškas, kitas ligas.

Pusę baltyminio maisto turi sudaryti gyvulinės kilmės baltymai, kitą- augalinės (grūdinės kultūros; 0,8-1,0-2,0 g/1kg).

Riebalų pusę turėtų sudaryti gyvulinės kilmės (juose daugiau sočiųjų riebalų rūgščių), kitą pusę-augalinės kilmės ,įvairūs aliejai. Riebalai pasirinkti pagal jų sudėtį, taigi ir poveikį sveikatai.

Pusę maisto turėtų sudaryti vaisiai ir daržovės, kuriose gausu polivitaminų.

Ligonio mityba turi būti suderinta su gydymo būdu (insulinais ar tabletėmis) ir fiziniu krūviu. Ligonis privalo būti sistemingai mokomas dietoterapijos.

Susidaryti valgiaraštį patogu, žinant, koks maisto produkto kiekis atitinka 1AV

Fizinis aktyvumas

SPORTUOKITE REGULIARIAI!

Reguliarus sportavimas:

»» greitina medžiagų apykaitą ir todėl mažina svorį;

»» gerina širdies ir kitų raumenų jėgą;

»» stiprina raumenis, kaulus ir raiščių sistemą;

»» gerina insulino jautrumą, mažina insulino rezistenciją, didina

gliukozės sunaudojimą raumenyse ir tuo būdu mažina glikemiją

kraujyje;

»» mažina cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją ir didina didelio

tankio cholesterolio koncentraciją;

»» reguliuoja arterinį kraujo spaudimą;

»» gerina nuotaiką, gyvenimo kokybę, energingumą, darbingumą;

»» gerina koordinaciją, pusiausvyrą, ištvermę.

Reguliarus sportavimas leis:

»» išvengti viršsvorio ir nutukimo;

»» išvengti 2 tipo cukrinio diabeto ar atitolins jo komplikacijų (ypač

polineuropatijos) atsiradimą;

»» išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ar atitolins jų atsiradimą;

»» išlaikyti norimą fizinę formą;

»» įsigyti draugų, pailsėti nuo kasdieninių rūpesčių ir džiaugtis

gyvenimu.

Kaip dažnai sportuoti?

Ne mažiau nei 3 kartus per savaitę po 30 minučių.

PRIEŠ SPORTUODAMI:

»» Planuokite sporto laiką. Geriausiai tiks 2,5 – 3 valandos po insulino

suleidimo ar valgymo.

»» Pasitikrinkite gliukozės kiekį kraujyje. Nesportuokite, jeiaukšta

glikemija (> 13 mmol/l), ypač sergant 1 tipo cukriniu diabetu,

nes kartais paradoksaliai glikemija gali dar didėti ir vystytis

ketoacidozė.

»» Sumažinkite insulino dozę.

Mažinkite apie 20-50 proc., jei

planuojate, kad fizinis krūvis truks 1 valandą ir ilgiau, jei fizinis krūvis

bus didesnis nei įprastai.

»» Planuokite, kur leisite insuliną. Neleiskite insulino į tas vietas,

kurios yra netoli sporto metu apkraunamų raumenų, nes pagreitės

insulino absorbcija. Pvz., žaidžiant krepšinį – neleisti į rankas; bėgant

krosą – neleisti į šlaunis.

»» Rinkitės patogią avalynę. Prieš apsiaudami apžiūrėkite kojas,

patikrinkite bato vidų ranka, mūvėkite švarias medvilnines kojines,

ypač jei diagnozuota diabetinė polineuropatija, Šarko sąnarys.

»» Turėkite su savimi:

Identifikavimo apyrankę. Esant reikalui, aplinkiniai galėtų įtarti,

kad Jus ištiko hipoglikemija ir suteikti tinkamą pagalbą.

Gliukozės tablečių ar vaisių sulčių. Jei plaukiojate – turėkite

neperšlampamoje pakuotėje su savimi ar netoliese. Panaudokite

juos, jei sportuojant atsirado nervingumas, drebulys, šaltas

prakaitas, silpnumas.

Glikemijos matavimo aparatėlį.

Tiriamojidalis

Anketavimas

Buvo atliktas anketavimas [Mityba ir gliukozės kiekis kraujyje] ,dalyvavo Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos moksleiviai ir mokytojai. Paaiškėjo, kad žinios apie cukrinį diabetą yra labai mažos, žmones nežino kas tai per lyga ir kaip padėti žmogui sergančiam cukriniu diabetu. Buvo užduoti 5 klausimai apie cukrini diabetą, daugelis atsake, kad žinios apie šią ligą yra nepakankamos. Į anketos klausimus atsakė žmonėms nuo 11 iki 57 metu. [Priedas 1]

Gliukozės kiekis kraujyje matavimas moksleiviams, pamokų vedimas.

Gimnazijos moksleiviams buvo tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje. Padariau išvadas, kad tarp patikrintų moksleivių, niekas neserga cukriniu diabetu, nes cukrus buvo nuo 4,4 iki 7,3. Gliukozės kiekis kraujyje buvo patikrintas kiekvienam norinčiam.

[Priedas 2]

Tyrimo rezultatai ir paauglių žinios mitybos klausimais

Moksleivių žinios apie cukrinį diabetą buvo nepakankamos, dažniausiai užduodami klausimai buvo <kaip atpažinti, kad susirgai cukriniu diabetu>, <nuo ko priklauso susirgimas šia liga>, <kaip maitintis, kad nesusirgtum cukralige>, <ar cukrinis diabetas būna nuo saldumynų>. Visus atsakymus moksleiviai gavo šiais ir kitais klausimais ir buvo patenkinti, kad žino daug daugiau apie šią ligą.

Išvados

Šio projekto dėka, moksleiviai sužinojo, kas yra cukrinis diabetas ir kaip taisyklingai maitintis. Projekto pristatymas labai patiko moksleiviams, labai sudomino, daug sužinojo naudingos informacijos, daug uždavinėjo klausimų ir noriai tikrino gliukozės kiekį kraujyje. Taip pat šio projekto dėka padėjau ne tik gimnazijos moksleiviams, bet labiausiai padėjau sau, sužinojau daug daugiau informacijos, kuri man dabar padeda gyvenime. Šiuo metu kai rinkau informaciją žymiai pagerinau savo sveikatą, dėl to, kad jau žinau, kaip parinkti ir kokius produktus su kokiais derinti.

Literatūra

www.dia.lt

V. Jorgens, M. Grusser- Insulinas padeda man jaustis geriau

www.sveikaszmogus.lt

www.infomed.lt/lt

Mitybos atmintine sergantiems cukriniu diabetu

www.pasveik.lt

www.novonordisk.lt

Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis

17