Širdies ligos

ANAFILAKSINIS ŠOKAS
Anafilaksija (gr. ana – prieš, hylaxis – sauga) – tai viena iš greito tipo alerginių reakcijų. Anafilaksinis šokas – tai sisteminė organizmo reakcija į kartotinai patekusį alergeną (t.y. į jau įjautrintą organizmą), jam reaguojant su imunoglobulinu E. Anafilaksines reakcijas gali sukelti vaistai (antibiotikai, ypač penicilinas; vaistai nuo skausmo – analginas; preparatai, turintys jodo ir kt.);
nuodai (bičių, vapsvų, gyvačių);
įvairūs maisto produktai (jie dažnai sukelia alergiją, bet šokas išsivysto retai).
AORTOS ANEURIZMA
Aortos aneurizma – tai aortos išsiplėtimas, didesnis už jos normalų skersmenį 1,5 ar daugiau kartų. Kai kuri nors jos daalis ar ji visa išsiplečia, aorta tampa panaši į maišą, kuriuo teka kraujas. Tokiu atveju ji tampa ne tokia atspari kraujo spaudimui, gali spausti aplinkinius organus.Ligą skatina ir padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Reikia vengti labai sunkaus fizinio darbo, meskite rūkyti.
AORTOS KOARKTACIJA
Aortos koarktacija – stambiausios organizmo arterijos – aortos susiaurėjimas. Tai viena iš priežasčių, sąlygojančių jaunų žmonių labai aukštą kraujo spaudimą. Tai įgimta širdies liga, kurios priežastys nežinomos. Patebėta, kad ja dažniau serga vyrai.
AORTOS VOŽTUVO NESANDARUMAS
Aortos vožtuvo nesandarumas – tai širdies yda, kuri sąlygoja širdies neepakankamumo vystymąsi. Ligą gali sukelti: infekcinis endokarditas, reumatas, sifilis, traumos, aortos atsisluoksniavimas bei kt.
AORTOS VOŽTUVO SUSIAURĖJIMAS
Aortos vožtuvo susiaurėjimas (arba stenozė) – tai širdies yda, kuri sąlygoja širdies nepakankamumo vystymąsi.
Dažniausiai aortos vožtuvo susiaurėjimą sukelia reumatas arba vožtuvo sklerozė. Tačiau ši liga ga

ali būti ir įgimta.
ARTERINĖ HIPERTENZIJA
Arterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Ligos priežastys gali būti įvairios:
90 proc. atvejų nerandama jokios priežasties. Tada nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Jos išsivystymui reikšmės turi daugelis faktorių: 1) paveldėjimas, 2) amžius – didesnis nei 35 metai, 3) aterosklerozę sukeliantys rizikos veiksniai (rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ilgalaikis stresas ir kt.), 4) pomėgis valgyti sūrų maistą.
10 proc. atvejų kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos ligos (inkstų, antinksčių ir kt.). Tada nustatoma antrinė arterinė hipertenzija.
Patariama:
Neženklų kraujo spaudimą galima pradėti mažinti be vaistų:
Mažinkite kūno masę;
Meskite rūkyti;
Reguliariai mankštinkitės: kasdien 20-30 min. pasivaikščiokite, plaukiokite, bėgiokite;
Sumažinkite druskos kiekį maaiste, t.y., nesūdykite maisto;
Sumažinkite riebalų kiekį maiste (tinka tos pačios dietinės rekomendacijos kaip ir aterosklerozei);
Atsisakykite alkoholio arba jį labai apribokite;
Aukštas kraujospūdis dažniau kamuoja: jaunystėje ir vidutiniame amžiuje – vyrus; po menopauzės – moteris, po 75 metų amžiaus vyrai ir moterys aukštu kraujospūdžiu skundžiasi vienodai.
Arterinė hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) diagnozuojama, kai kraujospūdis stabiliai būna 140/90 mmHg arba aukštesnis
Arterinio kraujospūdžio klasifikacija:
Normalus < 130 / 85
Aukštas normalus 130-139 / 85-89
Nedidelė hipertenzija 140-159 / 90-99
Vidutinė hipertenzija 160-179 / 100-109
Sunki hipertenzija >180 / > 110
Rizikos faktoriai: širdies ir kraujagyslių ligos. Nuo aukšto kraujospūdžio arterijos sukietėja ir sustorėja. Cholesterolis ir
r riebalai kaupiasi ant kraujagyslių sienelių (panašiai kaip rūdys vamzdžiuose) – sulėtėja kraujotakos funkcijos ir žmogų gali ištikti infarktas arba insultas. Infarktas. Kraujas po visą organizmą išnešioja deguonį, tačiau jeigu širdies kraujagyslės užblokuotos, širdies raumuo negaus pakankamai deguonies. Sumažėjus kraujo pritekėjimui į širdį, prasideda krūtinės skausmas – krūtinės angina, o visiškai nutrūkus, ištinka infarktas. Insultas. Aukštas kraujospūdis gali pažeisti arterijas, priversdamas jas greičiau susiaurėti, todėl pro jas gali pratekėti mažiau kraujo. Jeigu kraujo krešuliukas užkemša arteriją, gali ištikti išeminis insultas. Tačiau insultas gali kilti ir tada, kai labai aukštas kraujo spaudimas prasimuša pro susilpnėjusias kraujagysles, ir kraujas išsilieja į smegenis (hemoraginis insultas). Širdies nepakankamumas. Esant aukštam kraujospūdžiui, širdis priverčiama sunkiau dirbti, todėl bėgant laikui raumuo storėja, širdis išsiplečia. Pasekmė: širdies nepakankamumas. Inkstų pažeidimai. Inkstai veikia tarsi filtrai, padėdami organizmui atsikratyti atliekų. Jeigu nuolatos yra aukštas kraujospūdis, inkstų kraujagyslės gali susiaurėti ir sustorėti, todėl jie prafiltruos mažiau kraujo, ir atliekos kaupsis kraujyje. Galiausiai gali išsivystyti inkstų nepakankamumas.

Kraujospūdžio lygių pavadinimai ir klasifikacija (mm Hg)
Kategorija Sistolinis (SKS) Diastolinis (DKS)
Optimalus < 120 < 80
Normalus 120-129 80-84
Aukštas normalus 130 -139 85-89
I laipsnio hipertenzija (nedidelė) 140 -159 90-99
II laipsnio hipertenzija (vidutinė) 160 -179 100 -109
III laipsnio hipertenzija (didelė) > 180 > 110
Izoliuota sistolinė hipertenzija >140 < 90
Kai paciento sistolinis ir diastolinis kraujospūdis patenka į skirtingas kategorijas, konstatuojama aukštesnė kategorija. Izoliuotą sistolinę hipertenziją taip pat galima skirstyti laipsniais (I

I, II ir III laipsniai) pagal nurodytąsias sistolinio kraujospūdžio vertes, jei diastolinis kraujospūdis yra < 90.

ATEROSKLEROZĖ
Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės randamos širdies, pakinklio, miego, klubinėse arterijose ir aortoje. Ją sukelia ir sąlygoja daugelis rizikos veiksnių – rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas – hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs „blogojo“ cholesterolio ir sumažėjęs „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas, menopauzė, geriamieji kontraceptikai. Šiuos rizikos veiksnius mes galime pašalinti, tačiau aterosklerozę įtakoja ir nekeičiamieji rizikos veiksniai – amžius, vyriškoji lytis, paveldimumas.
Yra keletas aterosklerozės vystymąsi aiškinančių teorijų, bet šiuo metu laikomasi „kraujagyslės atsako į pažeidimą“ teorijos. Pradžioje rizikos veiksniai (cholesterolis, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas ir kt.) pažeidžia vidinį arterijų dangalą – endotelį. Jis netenka savo apsauginės funkcijos, tampa pralaidus uždegiminėms kraujo ląstelėms ir cholesteroliui. Jei kraujyje cholesterolio per daug, jis pro pažeistą endotelį patenka į gilesniuosius arterijos sluoksnius, pakinta veikiant įvairiems veiksniams ir „suryjamas“ apsauginių organizmo ląstelių. Susiformuoja ankstyvasis aterosklerozinis pažeidimas – riebalinė dėmė. Vėliau pažeidimas didėja, jame kaupiasi ne tik cholesterolis, bet ir įvairios ląstelės, medžiagos, kalcis – formuojasi aterosklerozinė plokštelė. Tokia didėjanti plokštelė vi

is labiau siaurina arteriją ir trukdo tekėti kraujui. Jautriausios aterosklerozei yra širdies raumenį maitinančios koronarinės (vainikinės) arterijos. Aterosklerozinę plokštelę sudaro riebalinė šerdis (jos pagrindas – cholesterolis) ir dangalas iš mūsų organizmą sudarančio jungiamojo audinio, skiriantis plokštelę nuo kraujo.

Išvengti aterosklerozės gali padėti:
Dieta. Rekomenduojama vartoti daug šviežių daržovių ir vaisių, rupių miltų ir nemaltų grūdų duonos gaminių, javainių, ryžių, ankštinių, makaronų, neriebių pieno produktų, liesos mėsos, paukštienos be odelės, žuvies. Nekepkite maisto riebaluose, geriau virkite ar troškinkite dengtoje teflonu keptuvėje visai be riebalų arba gaminkite garuose ar mikrobangų krosnelėje. Paprašykite Jus gydančio gydytojo lentelių, kuriose surašyti rekomenduojami ir nerekomenduojami vartoti maisto produktai. Jei turite antsvorį, rekomenduojama jį koreguoti.
Aktyvumas. Rekomenduojama reguliari kasdienė 20-30 minučių trunkanti mankšta (jei tiek negalite, mankštinkitės mažiausiai 3 kartus per savaitę), ypač tinka pasivaikščiojimas, plaukiojimas. Ligoniams, turintiems aterosklerozės komplikacijų, fizinį aktyvumą turėtų parinkti gydytojas.
Rūkymas. Rekomenduojama mesti rūkyti, jei rūkote.
Liaudiškos priemonės. Iš liaudiškų priemonių pripažinta, kad česnakas ir svogūnas (česnakas veikia 10 kartų stipriau) mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Taip pat naudingi žuvies taukai bei žuvies dieta. Nuo aterosklerozės saugo ir medžiagos esančios arbatoje, ypač žalioje, raudonajame vyne, obuoliuose.
Kita. sunkiausia pakeisti vieną svarbiausių ligą nulemiančių veiksnių – paveldėjimą. Tačiau genetikoje vyksta intensyvūs tyrimai. Gal netolimoje ateityje bus galima sumažinti genų įtaką ligos atsiradimui.
ATVIRAS ARTERINIS LATAKAS (AAL)
Atviras arterinis latakas (AAL) – tai širdies yda, kai naujagimiui išlieka atvira funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos, apeinant mažąjį kraujo apytakos ratą (vaisius gimdoje „nekvėpuoja“ plaučiais: visą deguonį su krauju teikia motinos kraujas).
DILATACINĖ KARDIOMIOPATIJA
Kardiomiopatija (KMP) – tai nenustatytos kilmės širdies raumens liga, sukelianti širdies veiklos sutrikimą, dažniausiai silpnumą.
EKSTRASISTOLIJA
Ekstrasistolija – tai priešlaikinis širdies susitraukimas, kurį sukelia ne sinusiniame mazge atsiradęs impulsas.
GALŪNIŲ ARTERIJŲ EMBOLIJA IR TROMBOZĖ
Embolija – tai kraujagyslių užsikimšimas kraujo ar limfos atplukdytomis dalelėmis (vadinamomis embolais).
Trombozė – kraujo sukrešėjimas kraujagyslėse. Trombą, t.y. krešulį, sudaro kraujo elementai.
HEMORAGINIS VASKULITAS
Hemoraginis vaskulitas (alerginis vaskulitas, Schoenlein-Henoch’o purpura) – tai padidėjusio jautrumo sukeltas smulkiųjų kraujagyslių uždegimas.
HIPERTROFINĖ KARDIOMIOPATIJA
Kardiomiopatija (KMP) – tai nenustatytos kilmės širdies raumens liga, sukelianti širdies veiklos sutrikimą, dažniausiai silpnumą. Hipertrofinė kardiomiopatija – tai paveldima širdies raumens liga, pasireiškianti neproporcingu širdies raumens sustorėjimu.
INFEKCINIS ENDOKARDITAS
Infekcinis endokarditas – vidiniame širdies sluoksnyje (endokarde) arba širdies vožtuvuose esančio bakterijų ar grybelių židinio sukelta liga.
KARDIOGENINIS ŠOKAS
Šis šokas kyla dėl širdies, kaip siurblio, funkcijos susilpnėjimo. Paminėsime tik dažniausius susirgimus, pvz.:miokardo infarktas, kai kurie širdies ritmo, laidumo sutrikimai, miokarditas, plaučių arterijos embolija ir kt.
KOJŲ VENŲ TROMBOZĖ
Veninio kraujo nutekėjimas iš apatinių galūnių vyksta giliosiomis, paviršinėmis venomis, o šios tarpusavyje susisiekia perforuojančiomis venomis.
Venų trombozė – ūmus procesas, kurio metu venos užkemšamos trombu, sutrinka veninio kraujo nutekėjimas.
KOJŲ VENŲ VARIKOZĖ
Varikozė, arba lėtinis venų nepakankamumas, dažnai vadinama tiesiog išsiplėtusiomis venomis. Ši liga vystosi, kai dėl venų vožtuvų nesandarumo kraujui ėmus tekėti atbuline kryptimi, susikaupia pernelyg daug kraujo bei išsiplečia paviršinės kojų venos.
Patarimai išvengti ligai:
§ Jei yra žaizdelių – nesigydykite šlapimu, nedėkite tvarsčių, kurie galėtų sukelti infekcijos pavojų.
§ Venkite karštų vonių, saunų.
§ Laikykitės sveikos gyvensenos, dietos, judėkite.
KRŪTINĖS ANGINA
Krūtinės angina arba stenokardija – tai trumpalaikis skausmas krūtinėje, kuris atsiranda, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Tai yra tipiškas koronarinės širdies ligos, t.y., pažeistų, susiaurėjusių širdies arterijų ligos, požymis.
Patarimai išvengti ligai:
1.Dieta. Rekomenduojama vartoti daug šviežių daržovių ir vaisių, rupių miltų ir nemaltų grūdų duonos gaminių, javainių, ryžių, ankštinių, makaronų, neriebių pieno produktų, liesos mėsos, paukštienos be odelės, žuvies. Nekepkite maisto riebaluose, geriau virkite ar troškinkite dengtoje teflonu keptuvėje visai be riebalų arba gaminkite garuose ar mikrobangų krosnelėje. Paprašykite Jus gydačio gydytojo lentelių, kuriose surašyti rekomenduojami ir nerekomenduojami vartoti maisto produktai. Jei turite antsvorį, rekomenduojama jį koreguoti.
2. Aktyvumas. Rekomenduojama reguliari kasdienė 20-30 minučių trunkanti mankšta (jei tiek negalite, mankštinkitės mažiausiai 3 kartus per savaitę), ypač tinka pasivaikščiojimas, plaukiojimas. Ligoniams, turintiems aterosklerozės komplikacijų, fizinį aktyvumą turėtų parinkti gydytojas.
3. Rūkymas. Rekomenduojama mesti rūkyti, jei rūkote.
4. Liaudiškos priemonės. Iš liaudiškų priemonių pripažinta, kad česnakas ir svogūnas (česnakas veikia 10 kartų stipriau) mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Taip pat naudingi žuvies taukai bei žuvies dieta. Nuo aterosklerozės saugo ir medžiagos esančios arbatoje, ypač žalioje, raudonajame vyne, obuoliuose.
Sunkiausia pakeisti vieną svarbiausių ligą nulemiančių veiksnių – paveldėjimą. Tačiau genetikoje vyksta intensyvūs tyrimai. Gal netolimoje ateityje bus galima sumažinti genų įtaką ligos atsiradimui.
MIOKARDITAS
Miokarditas – širdies raumens uždegimas.
MIOKARDO INFARKTAS
Miokardo infarktas – tai negrįžtamas miokardo (širdies raumens) dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo.
Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga 4500 žmonių.
MITRALINIO VOŽTUVO NEPAKANKAMUMAS
Mitralinio vožtuvo nepakankamumas (arba mitralinis nesandarumas) – tai širdies yda, sąlygojanti širdies nepakankamumo vystymąsi.
MITRALINIO VOŽTUVO PROLAPSAS (IŠKRITIMAS)
Tai nepiktybinė širdies liga, ir dažniau ne tiek liga, kiek širdies struktūros variantas. Pasitaiko 4-7 proc. žmonių, moterims dažniau nei vyrams.
MITRALINIO VOŽTUVO SUSIAURĖJIMAS
Mitralinio vožtuvo susiaurėjimas (arba mitralinė stenozė) – tai lėtinė širdies liga, kuri sąlygoja širdies nepakankamumo vystymąsi.
PERIKARDITAS
Perikarditas – širdiplėvės uždegimas.
PLAUČIŲ ARTERIJOS TROMBOEMBOLIJA
Embolija vadinamas procesas, kada kraujagyslė užkemšama į kraujotaką patekusiu atitrūkusiu „kamščiu”. Juo gali būti trombas, oras, riebalinis audinys, vaisiaus vandenys, navikinės ląstelės.
PRIEŠIRDŽIŲ PERTVAROS DEFEKTAS (PPD)
Prieširdžių pertvaros defektas (PPD) –dažniausia įgimta širdies yda.
PPD – tai tarpprieširdinėje pertvaroje esanti skylutė, per kurią kraujas patenka iš kairiojo prieširdžio į dešinįjį prieširdį.
PRIEŠIRDŽIŲ PLAZDĖJIMAS IR VIRPĖJIMAS (PP, PV)
Prieširdžių plazdėjimas (PP) – tai reguliarūs, bet labai dažni prieširdžių susitraukimai (220 – 400 k/min).
Patarimai ligai išvengti:
Dieta ir aktyvumas toks pats, kaip esant koronarinei širdies ligai ar širdies nepakankamumui.
Rekomenduojama apriboti riebalų kiekį maiste, daugiau vartoti saulėgrąžų, rapsų, sojos aliejus, jūros žuvies patiekalus. Labai svarbu apriboti valgomosios druskos kiekį maiste. Gaminant maistą, nieko iš anksto nesūdyti! Vartoti druskos pakaitalus.
Rekomenduojami pasivaikščiojimai vidutiniu tempu gryname ore.Rizikingos ilgos kelionės, ypač lėktuvu.
REINO SINDROMAS
Reino sindromas (Raynaud sindromas, Reino fenomenas) – tai šalčio ar nervinio streso sukeliami priepuolinio pobūdžio plaštakų, rečiau pėdų pirštų, kraujotakos sutrikimai, pasireiškiantys vadinamu „trispalviu fenomenu”. Ligoniams, ypač sergantiems pirminiu Reino sindromu, rekomenduojama mankštintis. Tai pagerins jų bendrą savijautą, miegą, nuotaiką, mesti rūkyti – nikotinas taip pat skatina kraujagyslių spazmus, rūkymas gali išprovokuoti priepuolius.
REUMATAS
Reumatas – bakterijų (streptokokų) išprovokuota alerginė uždegiminė liga, pažeidžianti širdį, sąnarius, smegenis, odą bei kitus organus. Šia liga gali susirgti įvairaus amžiaus, bet dažniausiai jauni (7-15 metų) žmonės.
ŠIRDIES LAIDUMO SUTRIKIMAI
Širdies laidumo sutrikimai – tai elektrinio impulso plitimo širdyje sutrikimas.
ŠIRDIES NEPAKANKAMUMAS
Širdies nepakankamumas – tai liga, atsirandanti dėl širdies „nusilpimo”, kai dėl jos nepajėgumo užtikrinti kiekvieno organo deguonimi ir maisto medžiagomis, atsiranda ligos simptomų.
ŠIRDIES TRANSPLANTACIJA
Širdies transplantacija (ŠT) yra širdies persodinimas iš vieno žmogaus (donoro) kitam žmogui (recipientui). Skiriama ksenotransplantacija, kai širdis persodinama iš gyvūno žmogui ir alotransplantacija, kai iš žmogaus žmogui.
SKILVELIŲ PERTVAROS DEFEKTAS (SPD)
Skilvelių pertvaros defektas (SPD) – tai skylutė tarpskilvelinėje pertvaroje, tarp kairiojo ir dešiniojo širdies skilvelių. Ši yda lemia greitą širdies nepakankamumo išsivystymą. Dažniausiai nustatoma tuoj po gimimo.
ŠOKAS
Šokas (angl. shock – smūgis, sukrėtimas) tai sunkus patologinis procesas, kai gyvybei svarbių organų funkcija išsenka tiek, kad žmogui gresia mirtis.
TEMPORALINIS ARTERIITAS
Temporalinis arteriitas (gigantinių ląstelių arteriitas) – tai smilkininės arterijos (kuri eina per smilkinį, šalia akies) uždegimas.
TRAUMINIS ŠOKAS
Trauminis šokas – tai žmogaus gyvybei pavojinga organizmo reakcija įvykus traumai.
CHOLESTEROLIO PADIDĖJIMAS (HIPERCHOLESTEROLEMIJA)
Bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje virš 5,2mmol/l., ypač MTL cholesterolio („blogojo“) sąskaita.
Cholesterolis yra ypač svarbus žmogaus organizmo riebalas (lipidas). Jis panaudojamas visų ląstelių sienelių statyboje, steroidinių hormonų gamyboje, vit. D, tulžies rūgšties sintezėje. Tačiau žmogaus organizmas neturi fermentų skaldančių cholesterolį, todėl jo metabolizme (apykaitoje) yra tiek daug schemų ir pakopų, kurias yra svarbu įvertinti ir žinoti, norint laiku perspėti XX – XXI amžių “marą” – aterosklerozės, kurios pasekoje atsiranda miokardo infarktas ar insultas, vystymąsi. Cholesterolio kiekio tyrimas atliekamas kaip profilaktiškai, norint įvertinti aterosklerozės riziką bei nustatyti riebalų apykaitos sutrikimus, taip ir gydymo metu, esant padidėjusiems kiekiams. Padidėję cholesterolio kiekiai gali būti, esant hipotiroidizmui (skydliaukės liga), nefrotiniam (dėl inkstų ligos) sindromui, sergant diabetu bei įvairiomis kepenų ligomis.

Cholesterolis – vienas pagrindinių rodiklių, kurio padidėjimas susijęs su aterosklerozės rizika. Paprastai laikoma, kad cholesterolio reikšmės, mažesnės už 5.2 mmol/l yra norma. Apytikriai galima laikyti, kad esant cholesterolio koncentracijai mažesnei už šią reikšmę polinkis sirgti ateroskleroze yra nepadidėjęs. Tačiau lygiai taip pat galima teigti, kad tiksli cholesterolio norma sunkiai apibūdinama. Jeigu ligonis jau serga kokia nors aterosklerozės forma, tuomet reikalavimas pasiekti cholesterolio koncentraciją 5.2 mmol/l gali būti nepakankamas.
Norma
· rekomenduojamos reikšmės 2.6 – 5.2 mmol/l
· pereinamos reikšmės 5.2 – 6.5 mmol/l
· nepageidaujamas padidėjimas > 6.5 mmol/l
· virkštelės kraujas (II tipo hiperlipoproteinemijai rasti) < 2.59 mmol/l
· vaikai 0 – 1 mėn. (II tipo hiperlipoproteinemijai rasti) 1.16 – 2.59 mmol/l
Jeigu asmuo yra rūkantis, vyras, virš 45 metų, turėjęs širdies koronarinę patologiją, padidintą kraujospūdį, nutukimą, diabetą, ar genetiškai nepalankias aplinkybes, tuomet pageidaujamos cholesterolio koncentracijos reikalavimai yra dar griežtesni, negu suminėta normų lentelėje.
Ligos priežastys:
Cholesterolis žmogaus organizme atsiranda dviem būdais: cholesterolis yra sintetinamas žmogaus kepenyse arba jį žmogus gauna valgydamas gyvūninius produktus: kiaušinius, mėsą, pieno produktus ir t.t, be to·papildomi rizikos veiksniai gali būti ir vyriška lytis, koronarinė širdies liga šeimos anamnezėje, rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, DTL cholesterolis (HDL cholesterolis) mažiau už 0.9 mmol/l, diabetas, ligos anamnezėje – tromboembolinės ligos epizodai, nutukimas,. Cholesterolis kraujyje gali viršyti normą dėl padidėjusio jo ar riebalų suvartojimo su maistu, sumažėjusio fizinio aktyvumo arba dėl kai kurių ligų:
§ Kai kurios šeimyninės hiperlipidemijos,
§ Kepenų ligos (hepatitai, cirozės),
§ Cukrinis diabetas,
§ Inkstų patologija,
§ Kasos patologija,
§ Skydliaukės hipofunkcija,
§ STH hormono trūkumas,
§ Glikogeno kaupimo ligos.
Simptomai
§ Dusulys
§ Skausmas širdies plote
§ Padidėjusi blužnis
§ Padidėjusi kūno masė
§ Aštrūs pilvo skausmai
§ Ksantomos-geltoni ar rudi mazgeliai odoje
Patarimai
Norint, kad cholesterolio koncentracija kraujyje būtų normali, reikėtų pasirinkti tinkamą maistą, t.y. tokį, kuris turi mažai riebalų, sočiųjų riebalų ir cholesterolio.
§ geriau pirkite tik liesą mėsą, ruošdami mesą nupjaukite matomus riebalus;
§ vietoje mėsos dažniau valgykite žuvį, ankštines (žirnius, soją, pupeles) daržoves;
§ valgykite vištieną ir kalakutieną be odos;
§ rečiau valgykite rūkytas ar virtas dešras;
§ rinkitės kuo liesesnius pieno produktus: gerkite liesą pieną, kefyrą, rūgpienį, valgykite liesą varškę ir kuo liesesnius varškės bei fermentinius sūrius;
§ gamindami maistą, vietoje sviesto ar kiaulienos, naudokite aliejų;
§ mažiau valgykite kepto maisto, dažniau – virto ar troškinto; kepdami stenkitės vartoti kuo mažiau riebalų, taip pat nevartokite kepimui kartą jau kaitintą aliejų;
§ atšaldę sriubas ir sultinius, nugriebkite nuo jų riebalus;
§ vartokite liesesnį margariną (40 – 50 proc.), ant sumuštinių margariną ar sviestą tepkite kuo ploniau;
§ stenkitės kuo rečiau salotoms naudoti majonezą ar grietinę;
§ rečiau valgykite patiekalus iš inkstų ir kepenų;
§ saikingai vartokite kiaušinius ir alkoholį;
svarbus veiksnys reguliuojant cholesterolio lygį yra fizinis aktyvumas, kuris padeda išlaikyti normalų svorį. Tokiu būdu sumažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Pakeitus gyvenseną ir įpročius, atsižvelgiant į minėtus patarimus, per keletą savaičių galima sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
pasirinkti tinkamą mitybą,
mažinti surūkomų cigarečių kiekį arba visai nutraukti rūkymą,
mažinti kūno masę, siekiant optimalios KMI,
didinti fizinį aktyvumą.
www.sveikas.lt/straipsniai2.asp?id=246 – 32k
http://www.sveikas.lt/straipsniai2.asp?id=246
http://www.sveikas.lt/ligos.asp?ID=18Širdis – kumščio didumo raumenims maišelis. Ji sveria 250-350 g, ilgis 12-15 cm, plotis 9-11 cm, storis 6-8 cm. Tačiau galimi šių dydžių svyravimai. Antai gerai treniruota širdis gali sverti 500 g ir daugiau. Širdis, kaip ir kiekvienas raumuo, gali būti geriau ar blogiau išsivysčiusi. Yra priklausomybė tarp skeleto raumenų jėgos (tonuso) ir širdies darbingumo: efektyviau širdis dirba, kai skeleto raumenys stipresni. Dėl to, treniruodami ir vystydami kūno raumenyną. drauge stipriname ir širdies rau-:nenį (miokardą). Pirmasis į tai atkreipė dėmesį žinomas anglų gydytojas ir fiziologas Viljamas Harvėjus. Jis konstatavo, kad sunkiai dirbančių žmonių, kurių raumenynas gerai išvystytas, širdis yra stipresnė, masyvesnė.
Kuo intensyviau dirba organizmo raumenynas, tuo intensyvesnis yra ir širdies darbas. Žmogaus širdis – vienas tobuliausių siurblių, esančių mūsų planetoje. Sudarydama tik 0,5 % kūno svorio, širdis per parą atlieka darbą, kuris prilygsta 8 t svorio į 1 m aukštį pakėlimui. Mokslininkai apskaičiavo, kad, jeigu širdies susitraukimo jėgą būtų galima panaudoti svoriui kelti, tai per parą širdis užkeltų žmogų ant 100 aukštų namo stogo, o per 18-20 dienų – užkeltų jį į aukščiausią Kaukazo kalnagūbrio viršūnę Elbrusą.
Per 70 metų žmogaus širdis perpumpuoja daugiau kaip 250 rūkst. t kraujo, atlikdama 2,5-3 mlrd. susitraukimų.
Žmonės, turį silpną širdį, negali greitai vaikščioti, dirbti sunkesnio darbo, dūsta, blogai pakelia ligas, ypač aukštą kūno temperatūrą.
Širdis išlieka sveika ir stipti, kai daug ir racionaliai dirba. Čia tinka Gnubnerio ir Keneto taisyklė, sakanti, kad kuo daugiau organai apkrauti .,naudingu krūviu'”, tuo mažiau jie susidėvi. Dėl to kiekvienas privalome suvokti, kad, ignoruodami fizinį aktyvumą, galime greitai susilpninti net pačią sveikiausią ir stipriausią širdį.
Gerėjant organizmo treniruotumui, didėja širdies masė (apimtis). Tai vyksta sustiprintos baltymų sintezės dėka: ilgėjant, o vėliau storėjant (didėjant skaidulų fiziologiniam skerspjūviui), didėjant širdies ertmėms. Netreniruotųjų asmenų 1 kg kūno svorio vidutiniškai tenka 4,8 g širdies svorio; treniruotųjų – 8 g. Taigi širdies masę lemia gyvenimo būdas ir sąlygos.
Fiziologiškai padidėjusi širdis turi pilnavertę kraujotaką, tenkinančią kraujo poreikį ramybės bei įvairaus intensyvumo ir apimties raumenų darbo metu. Raumeninės širdies sienelės sustorėja. Tokie morfologiniai miokardo pokyčiai vadinami darbo hipertrofija. Širdies darbo hipertrofija vertintina kaip fiziologinis reiškinys. Didesnio ar mažesnio laipsnio širdies apimties padidėjimas būdingas visiems sistemingai besitreniruojan-tiems. Sporto medicinoje priimta teigiamai vertinti kompensuotąją širdies hipertrofiją (širdies apimties padidėjimą) iki 1 200 cm3 vyrų ir 850 cm3 moterų. Gali būti ir patologiškai padidėjusi širdies apimtis (sergančių žmonių). Tuo atveju širdies raumeninių skaidulų augimas vyksta be pakankamo kapiliarų atsiradimo. Tokia patologiškai hipertrofuota širdis negali ilgesnį laiką atlikinėti padidintų fizinių krūvių, joje palyginti sparčiai vystosi nuovargio, persitempimo procesai, atsiranda širdies nepakankamumas.
Išsamūs specialistų tyrimai ir stebėjimai treniruočių procese leido nustatyti 3 hipertrofinių širdies pokyčių fazes. Pirmajai būdingi tik neryškūs širdies dydžio (apimties) ir formos kitimai. Antroji fazė skiriasi tik ryškia kairiojo skilvelio hipertrofija. Trečiojoje stebima abiejų- kairiojo ir dešiniojo skilvelių hipertrofija.
Didžiausią poveikį širdies dydžiui daro ištvermės pratimai, todėl neatsitiktinai didžiausios širdys būna ištvermės sporto šakų atstovų (dviratininkų, irkluotojų, slidininkų ir kt.).
Išaugus miokardo masei (apimčiai), tiek pat padidėja ir jo susitraukimų jėga. Kadangi treniruotos širdies apimtis (tūris, talpa) yra maždaug 36 % didesnė už netreniruotos širdies apimtį (tūrį), tai stiprių susitraukimų metu į periferiją išmetama daugiau kraujo: geriau tenkinamos organizmo reikmės maisto medžiagoms ir deguoniui. Kartu su širdies apimties (tūrio) didėjimu vyksta jos funkciniai pokyčiai.
Sveiko žmogaus širdis funkcionuoja labai racionaliai: darbą keičia poilsio periodai. Netreniruoto žmogaus ramybės būsenoje širdies prieširdžiu poilsiui per parą tenka 16 vai., skilvelių – 12 vai. Apskaičiuota, kad širdis be pagalbininkų galėtų susidoroti su visu darbu, susijusiu su kraujo ir limfos judėjimu organizme, jeigu būtų maždaug 40 kartų stipresnė. Dėl to mokslininkai priėjo prie išvados: širdis turi pagalbininkų, tačiau kas jie? Atsakymas buvo rastas. Tiriant skeleto raumenų aprūpinimo kru ypatumus, buvo nustatyta skeleto raumenų savybė atlikti nuolat veikianCio siurbiančio—stumiančio galingo kraujo ir limfos siurblio vaidmenį.
Visas žmogaus kraujas (apie 5 I) per nepilną minutę praeina pro Sirtlį. Per parą mūsų kraujas pervaromas per visą kūną vidutiniškai 1,5-2 tūkst. kartų. Tai sudaro 6-8 tūkst. / kraujo.
Širdis labai jautriai reaguoja į išorinius ir vidinius organizmo aplinkos poveikius. Įvairūs fiziniai krūviai, psichiniai išgyvenimai, net valgymas greitina širdies darbą. Mūsų džiaugsmai ir liūdesys, visa psichinė veikla atitinkamai atsispindi širdies darbe.
Adaptacijos prie fizinių krūvių procese stiprėja miokardo susitraukimai, mažėjo deguonies poreikis, išsiplečia kraujagyslių tinklas, didėja miokarde glikogeno, baltyminiųjunginių kiekis ir fermentų, būtinų intensyviam ir nepertraukiamam širdies darbui, aktyvumas. Esminis neirohumo-ralinių reguliacijos mechanizmų persitvarkymas padeda ekonomizuoti širdies darbą ir kaupti energetinius potencialus. Atliekant vienodą darbą, treniruotos širdies reikalavimai koronarinei kraujotakai ir miokardo aprūpinimui deguonimi yra gerokai mažesni už netreniruotos širdies reikalavimus, o kraujotakos greitis yra didesnis. Pagrindiniai treniruotųjų asmenų širdies darbo fiziologiniai rodikliai (funkciniai požymiai) ramybes būklėje yra ekonomiškesniame lygyje, o maksimalios funkcinės galimybės, aktyviai dirbant raumenynui, yra aukštesnės už netreniruotos širdies atitinkamus rodiklius.
Treniruota širdis ramybės būklėje susitraukinėja rečiau: 50—60 d’min. Gerai treniruotų ciklinių (ištvermės) sporto šakų atstovų pulsas ramybėje gali siekti 30-40 d/min. Šis reiškinys įvardytas bradikardija. Širdies susitraukimai (sistolės) yra stipresni už netreniruotos širdies susitraukimus. Ilgesnių pauzių tarp širdies susitraukimų metu (diastolės metu) širdies raumuo geriau atsipalaiduoja, pailsi ir gauna mitybą, todėl širdis stiprėja, tampa ištvermingesnė, o jos darbas – ekonomiškesnis ir racionalesnis.
Bradikardija vystosi pamažu treniruočių procese vegetacinės nervu sistemos reguliacinių poslinkių dėka. Ją galima vertinti kaip vieną iš organizmo treniruotumo požymiu. Tokių pulso dažnio ramybėje pokyčiu
N. Grajevskajos duomenimis (1975), fiziškai aktyvių 50-60 metų amžiaus vyrų organizmo funkcinė būklė yra geresnė už menko fizinio aktyvumo 30 metų vyrų.
Akademikas V. Parinas nurodo, kad labai didelė yra širdies ištvermė, jos vystymosi ir tobulėjimo galimybės. Apie tai byloja, pavyzdžiui, toks faktas: sportininko širdis išspaudžia į kraujagysles 10 kartų daugiau kraujo negu netreniruoto žmogaus širdis.
Treniruočių proceso metu stimuliuojama kraujodara. Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) gyvena ribotą laiką: vidutiniškai 30-40 dienų. Dalis jų nepertraukiamai ardomi ir šalinami iš organizmo, o jų vietą užima jauni eritrocitai, kuriuos reprodukuoja kaulų smegenys (kaulų čiulpai). Intensyvi raumenų veikla skatina spartesnį eritrocitų ardymą ir kartu stimuliuoja kraujodaros organų veiklą. Taigi dėl sistemingai besikartojančio raumenų darbo eritrocitų, o kartu ir hemoglobino kiekis kraujyje padidėja. Hemoglobino kiekio kraujyje didėjimas taip pat susijęs su besikartojančia organizmo hipoksemine būkle, atliekant treniruotėse didelio intensyvumo krūvius.
Po ilgai trukusios vidutinio ir didelio intensyvumo treniruotės žmogaus organizme galima rasti iki 6 mln. eritrocitų 1 m3 kraujo (norma -4,5-5 mln.). Dėl to padidėja deguonies talpa kraujyje 1-2 apimties procentais (norma – 16-18 apimties procentų). Tai rodo, kad kraujas papildomai pasisavina 50-100 cm3 deguonies. Kraujo deguonies talpos (apimties) padidėjimas yra esminė treniruoto organizmo prisitaikymo prie pakitusių sąlygų reakcija.
Ramybės būklėje cukraus kiekis kraujyje treniruotųjų ir netreniruotųjų asmenų yra vienodas (norma – 80—110 mg %). Gana didelis cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas (iki 50 mg %) ilgo ir sunkaus darbo meru gali anksti pasireikšti netreniruotiems žmonėms. Treniruotų asmenų cukraus kiekis kraujyje pasižymi stabilumu: darbo metu šis rodiklis, palyginti su netreniruotųjų organizmu, sumažėja gana nedaug. Tai susiję su didesniais treniruoto organizmo angliavandenių ištekliais, greitesne jų resinte-ze iš riebalų ir baltymų, taip pat geresne angliavandenių rėsinteze rau-menvse. Didesnis cukraus kiekio kraujyje stabilumas yra naudingas treniruotojo organizmo pranašumas, nes ženklus gliukozės (cukraus) sumažėjimas kraujyje (hipoglikemija) daro neigiamą įtaką visam organizmui, o pirmiausia – CNS ir širdžiai. Cukraus kiekio kraujyje nustatymas po sunkaus ir ilgo darbo yra vienas iš objektyvių būdų organizmo treniruotumui įvertinti. Cukraus kiekio treniruoto organizmo kraujyje sumažėjimas paprastai nebūna mažesnis kaip 60 mg %.
Treniruočių procese išauga kraujo šarminiai rezervai (buferinė kraujo jėga). Kuri yra susijusi su šarminiu druskų kiekiu. Treniruotųjų asmenų kraujo šarminių išteklių lygis gali 10-20 viršyti šį netreniruotujų organizmų rodiklį. Treniruotųjų šis rodiklis po fizinio krūvio gali laikinai sumažėti, tačiau pokytis yra daug mažesnis ir greičiau atsikuria. Augant organizmo treniruotumui. kraujo šarminiu išteklių žemėjimo laipsnis mažėja, vadinasi, šarminiai kraujo ištekliai (buferinė kraujo jėga, t. y. gebėjimas sujungti tam tikrą COn kiekį) didėja. Tai užtikrina jo aktyvios reakci-įos darbo metu stabilumą ir vertinama kaip vienas iš treniruoto organizmo gero darbingumo veiksnių.
Fizinė treniruotė daro poveikį ir baltojo kraujo morfologinei sudėčiai. Gerai treniruotųjų asmenų kraujyje ramybės būsenoje limfocitų kiekis gali padidėti iki 35 % (norma 20-30 %). Tokia limfacitozė yra susijusi su vegetaciniu-nerviniu tonusu, kuris vertinamas kaip geros organizmo funkcinės būklės požymis. Po fizinio krūvio vykstantis leukocitų kiekio padidėjimas ir atskirųjų formų kiekio kitimas (miogemnė leukocitozė) treniruotųjų asmenų kraujyje yra paprastai mažiau išreikšti.
Profilaktika
Pasirinkti tinkamą mitybą,
Mažinti surūkomų cigarečių kiekį arba visai nutraukti rūkymą,
Mažinti kūno masę, siekiant optimalios KMI,
Didinti fizinį aktyvumą.
www.sveikas.lt/ligos_placiau2. asp?IID=426&id=18&id2=&linkID= – 37k
ARBA WWW.SVEIKAS.LT
CHOLESTEROLIS

Jei tiriant profilaktiškai, bendras cholesterolio kiekis serume buvo nustatytas iki 5,20 mmol/l, tai atitinka priimtą cholesterolio normą, ir žmogus turėtų susirūpinti dėl gresiamų miokardo infarkto ar insulto, jei šeimoje buvo sergama panašiomis ligomis arba yra kitų ne mažiau svarbių rizikos faktorių (padidėjęs kraujospūdis, diabetas, stresas, rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas ir kiti). Tokiu atveju patariama atlikti dar vieną tyrimą – Lp(a), kuris parodytų, ar neturit įgimto rizikos faktoriaus dėl aterosklerozės. Įvairūs tyrimai parodė, kad Lp(a) yra savarankiškas širdies koronarinių, smegenų kraujgyslių bei venų tromboebolinių ligų rizikos veiksnys, kurio svarba ypatingai didėja vidutinio amžiaus vyrams bei moterims po menopauzės.

Jei Jūsų serume nustatytas cholesterolio kiekis yra tarp 5,20 ir 6,21 mmol/l, tuomet jūs turite ribiškai padidėjusį cholesterolio kiekį, ir mūsų gydytojai – terapeutai rekomenduotų įvertinti kitus, ne mažiau svarbius, lipidų apykaitos sutrikimą parodančius kraujo tyrimus: tai MTL –chol (mažo tankio lipoproteinų cholesterolis), kuris dar vadinami “bloguoju” cholesteroliu, ir jo padidėjimas aterosklerozės ir ypač koronarų sklerozės vystymuisi turi kone svarbiausią reikšmę. Rekomenduojama norma yra iki 3,37 mmol/l, vidutinę riziką parodo MTL-chol koncentracija tarp 3,37 ir 4,12 mmol/l, o ypač padidėjusią riziką – virš 4,14 mmol/l.

Tiriant MTL-chol, svarbu nustatyti ir DTL –chol (didelio tankio lipoproteinų cholesterolis), dar vadinamas “geruoju” cholesteroliu, kurio pagrindinė funkcija išnešti cholesterolį iš kraujagyslių endotelio į kepenis. Taigi, diagnozuojant rizikos laipsnį, šiuo atveju svarbus yra DTL –chol sumažėjimas. Laikoma, kad rizikos nėra, jei DTL – chol kiekis yra virš 1,45 mmol/l vyrams, ir >1,68 mmol/l moterims. Jei vyrų DTL- chol yra tarp 0,90 ir 1,45, o moterų – 1,15 – 1,68 mmol/l, tai Jūs priklausote vidutinei rizikos grupei. Vyrams sumažėjus DTL- chol kiekiui <0,90 mmol/l, moterims< 1,15 mmol/l – reikštų padidėjusią riziką sirgti ateroskleroze.

Suradus bendro cholesterolio kiekio padidėjimą virš 6,24 mmol/l, reiktų ypatingai rimtai susirūpinti savo sveikatos būkle, kadangi priklausote padidėjusios rizikos grupei. Tokiu atveju be anksčiau minėtų lipidų, reikėtų išsitirti lipoproteinų baltymines dalis (APO A1 ir APO B), atlikti lipoproteinų elektroforezės tyrimą dėl galimų patologinių lipoproteinų nustatymo bei kreiptis konsultacijai pas terapeutą ar kardiologą dėl diagnozės nustatymo ir gydymo paskyrimo. mdc.medcentras.lt/Interpretacijos/cholesterolis.php – 7k

infosveikata.sam.lt/puslapis3-2-2.htm – 3k
www.eksmosmtc.lt/gydanciam/Bendras%20cholesterolis.html – 10k Sinonimai:
HDL cholesterolis,
DTL (a) cholesterolis,
didelio tankio lipoproteinų cholesterolis,
“Geras” cholesterolis.

Norma
· moterys 0.9 – 2.0 mmol/l
· vyrai 0.9 – 1.7 mmol/l

DTL cholesterolis – “geras” cholesterolis. Svarbiausias DTL vaidmuo yra paimti iš periferinių audinių cholesterolį ir neleisti jam kauptis arterijų sienelėse. DTL cholesterolio koncentracijos padidėjimas laikomas geru, antiaterosklerotiniu, parametru. DTL cholesterolio padidėjimas be kitą ko rodo, kad bendras cholesterolis gali būti padidėjęs, bet tas padidėjimas vystosi ir “gerojo” cholesterolio sąskaita. DTL cholesterolis konkuruoja su “bloguoju” cholesteroliu, atlieka cholesterolio “atgalinį transportą į kepenis” ir neleidžia susidaryti aterosklerozinėms plokštelėms. Jis sąlygoja “blogojo” cholesterolio pernešimą iš periferinių organų į kepenis. Čia jis paverčiamas tulžies rūgštimis ir išvedamas iš organizmo. Todėl, esant padidėjusiai bendro cholesterolio koncentracijai, ypač geras požymis yra padidėjusi DTL cholesterolio koncentracija. Asmenys su maža rizika sirgti koronarine širdies liga turi mažą bendro cholesterolio, mažą trigliceridų ir didelę DTL cholesterolio koncentraciją kraujyje. Net ir esant nedidelio laipsnio bendro cholesterolio padidėjimui kartu nustatoma didelė DTL cholesterolio koncentracija vaidiną apsauginį vaidmenį. Pagrindinis baltymas, transportuojantis DTL cholesterolį, yra apolipoproteinas A1. Dabartiniu metu yra nemažai klinikinių duomenų, liudijančių, kad apolipoproteino A1 nustatymas gali būti šiek tiek informatyvesnis, nei DTL-cholesterolio matavimas. Šių parametrų klinikinės interpretacijos labai panašios. Kadangi visada paranku žinoti, kuri cholesterolio frakcija didėja, įvestas cholesterolio/HDL cholesterolio santykis. Kuo šis santykis didesnis (arba didėja ligos dinamikoje), tuo didesnė aterosklerozinių komplikacijų tikimybė. Šis santykis yra daug jautresnis koronarinės širdies ligos prognozės rodiklis, nei paprastas bendro cholesterolio matavimas.

Laboratoriniai metodai, nereikalaujantys centrifugavimo (“direct” HDL-cholesterol), ženkliai padidina DTL-cholesterolio matavimo tikslumą. Tiesioginio nustatymo DTL metodai klinikines interpretacijas daro nepalyginamai patikimesnėmis, jų kartotinumas daug geresnis.

Bendri reikalavimai kraujo paėmimui tiriant DTL cholesterolį analogiški cholesterolio reikalavimams: 1) privalu, kad prieš tyrimą ligonis 14 valandų būtų nevalgęs; 2) būtina, kad kraujas ligoniui visuomet būtų imamas toje pačioje padėtyje (pvz., sėdint) – ligoniui stovint, sėdint ar gulint, jo paimto kraujo lipidų reikšmės gali skirtis apie 10% – gulint padidėja; 3) veną užspausti ne ilgiau, nei 1 minutę, 4) visada naudoti vienodą tiriamąją medžiagą (serumą, plazmą, kapiliarinį kraują), 5) jeigu tiriama plazma, visada naudoti vieną ir tą patį antikoaguliantą (geriausia EDTA, citruota plazma – mėlynas dangtelis sumažina reikšmes 14%, o plazma su fluoridu – pilkas dangtelis – 18%), 6) laikant serumą šaldytuve 0 – 4 0C tyrimą atlikti ne vėliau, kaip per dvi paras. Papildoma informacija skyriuje “Gydymo strategija remiantis cholesterolio ir kitų lipidų rodikliais”.

Padidėjimas
· Sumažėjusi aterosklerozės rizika,
· Fizinis aktyvumas, lipidų atžvilgiu teisinga dieta (alyvuogių aliejus didina DTL cholesterolį),
· Saikingas alkoholio vartojimas,
· Normalus ar kiek padidintas fizinis aktyvumas, profesionalus sportavimas,
· Kepenų cirozė,
· Medikamentai: estrogenai, kontraceptikai, Clofibrate, Artromid-S.

Sumažėjimas
· Padidinta aterosklerozės rizika,
· Genetiniai faktoriai – 1) pirminė hipoalfalipoproteinemija, 2) Tangier liga (labai maža DTL-cholesterolio koncentracija, labai maža trigliceridų koncentracija; cholesterolio esteriai kaupiasi audiniuose, greitai vystosi koronarinė širdies liga, DTL-cholesterolio koncentracija gali būti artima nuliui, neišmatuojama),
· Hipertrigliceridemija,
· Diabetas,
· Nutukimas, hipodinamija, rūkymas,
· Uremija, inkstų nepakankamumas,
· Padidėjusi restenozės rizika po angioplastinių operacijų,
· Medikamentai: androgenai, anaboliniai hormonai, progesterono dariniai, tiazidai, b-blokatoriai, neomicinas, probucol.
www.eksmosmtc.lt/gydanciam/Cholesterolis%20DTL.html – 6k

Leave a Comment