Širdies priešo vardas – arterinė hipertenzija: realybė ar mitas?
Arterinės hipertenzijos problema yra labai aktuali, nes ši liga Lietuvoje yra ypač dažna, o jos kontrolė visuomenėje nepakankamai efektyvi.
Lietuvoje hipertenzijos paplitimas yra vienas didžiausių Europoje. Epidemiologinių tyrimų duomenimis 1999 m. Lietuvoje arterine hipertenzija sirgo 51,9 proc. 25 – 64 m. vyrų ir 50,9 proc. moterų .
Epidemiologiniai tyrimai rodo, jog arterinė hipertenzija yra labai svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, kuris 7 kartus padidina insulto, 6 kartus – širdies nepakankamumo, 3 kartus – miokardo infarkto riziką. Todėl arterinę hipertenziją galima ir reikia išaiškinti kuo anksčiau, kad būtų galima ją reguliuoti ir išvengti atskirų organų (vadinamų AH ,,taikinių” – širdies, smegenų, inkstų, kraujagyslių) pakenkimo ir pasekmių – ligų, lemiančių didžiausią Lietuvos gyventojų mirštamumą.
Trumpalaikis, nors kartais ir ryškus arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas sunkaus fizinio darbo, nervinės įtampos, streso metu yra normalus vyksmas. Arterinė hipertenzija (AH) kaip liga diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė, tai yra, jei kartotinai matuojant kraujospūdį, jis būna dėsningai (nuolat) padidėjęs.
Kas nutinka, kai pakyla kraujospūdis?
Nekomplikuota arterinė hipertenzija dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl ligos pradžioje sergantieji arterine hipertenzija skundų gan ilgai gali neturėti. Apie 50 proc. sergančiųjų net nežino, kad jų kraujospūdis yra padidėjęs. Vienas iš pirmųjų simptomų yra įvairaus intensyvumo galvos skausmas, ypač pakaušio srityje, išryškėjantis paprastai ryte arba dėl fizinės bei emocinės įtampos. Vėliau atsiranda galvos svaigimas, spengimas ausyse, nervingumas, skausmas širdies plote, dažnas širdies plakimas, kraujavimas iš nosies, dusulys fizinio krūvio metu.
Paprastai tariant, susiaurėjus kraujagyslių spindžiui pasireiškia minėtieji simptomai, nes sutrinka viso organizmo aprūpinimas krauju, tada širdis priverčiama dirbti visu pajėgumu.
Sergant arterine hipertenzija po kelerių metų prasto gydymo, savirūpos ir kontrolės stokos pasekoje liga gali pažeisti smulkiąsias ar stambiąsias kraujagysles, širdį, inkstus bei centrinę nervų sistemą (organai taikiniai). Viena iš dažnesnių komplikacijų yra hipertenzinė krizė [2].
Veiksniai didinantys riziką susirgti arterine hipertenzija:
nepakankamas fizinis aktyvumas;
viršsvoris;
valgomosios druskos vartojimas viršijant fiziologinį poreikį;
alkoholio gausus vartojimas;
rūkymas;
paveldimumas, kurio, deja, negalima paveikti, bet jį visada būtina išsiaiškinti ir ypač kruopščiai reguliuoti kitus esamus rizikos veiksnius;
antro tipo cukrinis diabetas, gliukozės tolerancijos sutrikimas arba rezistencija insulinui;
dislipidemija ( MTL-cholesterolis > 3 mmol/l, ir /arba trigliceridai >1,7 mmol/l, ir /arba DTL cholesterolis >1 mmol/l );
mikroalbuminurija [1].
Kai kurie mokslininkai dar mini ir nuolatinės psichinės įtampos (nors neretai tam skiriama per daug dėmesio) reikšmę kraujospūdžio kilime [4].
Taigi, remiantis paminėtais rizikos veiksniais, galima teigti, jog yra tik vienas veiksnys, kurio neįmanoma koreguoti, tai yra paveldimumas, visi kiti veiksniai gali ir turi būti koreguojami.
Kyla klausimas: kaip sumažinti riziką susirgti arterine hipertenzija?
Norint sumažinti riziką susirgti arterine hipertenzija, arba išlaikyti stabilų kraujospūdį žmogus turėtų vadovautis tokiais principais:
būti fiziškai aktyviam, nes čia posakis „ilgas poilsis niekada netaps mirties priežastimi“ visiškai netinka;
Sporto medicinos specialistai teigia, kad teigiamas fizinių pratimų poveikis sveikatai pasireiškia ne tik gerėjant fizinėms ypatybėms. Dėl tinkamo fizinio aktyvumo mažėja sergamumas, gerėja savijauta, miegas, apetitas [4].
kontroliuoti svorį, nes papildomas svoris apsunkina širdies veiklą;
Apie 60 proc. hipertonija sergančių asmenų kūno masė 20 –25 proc. ar daugiau viršija idealią kūno masę. Nors arterinė hipertenzija mažėja tik pradėjus kūno svorio sumažinimo programą, tačiau pilno efekto galima laukti sumažinus svorį 15 proc. Pagrindinės priemonės šiam tikslui pasiekti yra maisto energetinės vertės apribojimas (cukraus ir gyvulinių riebalų, gaunamų su maistu, apribojimas), intensyvesnis energijos eikvojimas (aktyvesnis judėjimas, aerobinės treniruotės pagal galimybę).
riboti suvartojamos druskos kiekį;
Nustatyta, kad AKS mažėja vartojant 5 g. ir mažiau NaCl per dieną, tačiau pageidautina sumažinti iki 2,0 (tokiu atveju sistolinis kraujospūdis sumažėja. Pagrindinis patarimas AH sergančiam pacientui būtų : nevartoti NaCl gaminant maistą ir nenaudoti jos maisto pagardinimui valgio metu.
atsisakyti gausaus alkoholinių gėrimų vartojimo;
Vidutiniškai suvartoto gryno alkoholio kiekis per parą daugiau kaip 30 g. etanolio didina kraujospūdį. Pacientai, nevengiantys vartoti alkoholio, turėtų žinoti, jog jiems yra didelė rizika susirgti antrine hipertenzija.
atsisakyti rūkalų;
Rūkaliai tūri žinoti, kad jiems yra rizika susirgti piktybine hipertenzijos eiga, taip pat turi riziką hemoraginiam insultui .
saikingai vartoti cukrų, bei saldumynus;
saikingai vartoti riebius, bei turinčius daug cholesterolio, maisto produktus, o geriau iš viso jų atsisakyti, ar vartoti itin retai,
į mitybos racioną įtraukti kuo daugiau daržovių, kurios pasižymi antioksidaciniu poveikiu, padedančiu kraujagyslėms išlikti elastingomis.
stengtis išlikti kuo ramesniam, nors išvengti neigiamo streso poveikio labai sudėtinga, nes neretai jį sąlygoja aplinkiniai veiksniai, kuriuos sunku koreguoti;
Nepavykus kraujospūdžio sureguliuoti nemedikamentinėmis priemonėmis, būtina:
Vartoti gydytojo paskirtus vaistus nuo kraujospūdžio, nekeičiant jų dozės;
Reguliariai matuotis kraujospūdį ir rašytis jo pokyčius;
miršti ir toliau derinti medikamentinio gydymo ir sveiko gyvenimo būdo.?
Matuojantis kraujospūdį rekomenduojama vadovautis šiomis nuorodomis:
patalpa turi būti šilta ir rami;
prieš matuojantis kraujospūdį būtina 5 min. pailsėti;
matuojant manžetė uždedama 2-3 cm virš alkūnės linkio, ranka padedama širdies lygyje;
manžetė pripučiama apie 30 mm daugiau nei numatomas sistolinis kraujo spaudimas ir, atidžiai klausant tonų alkūnės srityje, oras iš manžetės po truputį išleidžiamas; oro išleidimo iš manžetės greitis – 2-3 mmHg;
sistolinis spaudimas sutampa su pirmais silpnais, bet aiškiai girdimais ir pamažu stiprėjančiais tonais. Diastolinis spaudimas sutampa su tonų išnykimu;
po 1-2 minučių pamatuokite spaudimą pakartotinai, ir neužmirškite pamatuoti ir kitos rankos (leistinas skirtumas < 10 mmHg) [7].
Kaip pastebi mokslininkai, vidutinio sunkumo fiziniai pratimai padeda užkirsti kelią ir kontroliuoti hipertenziją. Naujų pranešimų duomenimis, 30 min. vidutinio sunkumo fizinės veiklos per dieną ne tik padeda apsisaugoti nuo širdies ligų, bet yra naudingi sergantiesiems hipertenzija. Pagal Sporto medicinos kolegijos rekomendacijas, fiziniai pratimai turėtų būti hipertenzijos prevencijos, gydymo ir kontrolės kertinis akmuo. Beje, kasdieninių fizinių pratimų krūvis nebūtinai turi būti toks, kad priverstų prakaituoti.
“Vidutinio sunkumo pratimai sergantiesiems hipertenzija gali būti dar veiksmingesni nei labai intensyvūs”, – pastebėjo L. Pastello, Konektikuto universiteto Sveikatos pagalbos centro direktorė.
Tokia vidutinio intensyvumo fizinė veikla gali būti vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar panašus fizinis aktyvumas, vidutiniškai padidinantis širdies susitraukimų dažnį. Ypač šios pastabos svarbios žmonėms, kuriems didelio krūvio fiziniai pratimai gali padidinti sveikatos sutrikimų riziką.
Anksčiau buvo rekomenduojama aktyvesnė fizinė veikla 3-5 kartus per savaitę. Dabar rekomenduojami mažiau intensyvūs, bet kasdieniniai apie 30 min. trukmės fiziniai pratimai (tai gali būti aerobikos pratimai, kurie leidžia pasiekti 70-85 proc. maksimalų širdies susitraukimų dažnį). Galima atlikti pratimus visas 30 min. iš karto arba suskirstyti dalimis, pavyzdžiui, tris kartus po 10 min. per dieną pasivaikščioti.
Kaip apskaičiuoti 70 ir 85 proc. maksimalų širdies susitraukimų dažnį, išreiškiamą širdies dūžiais per minutę: • Maksimalus širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) = 220 – (jūsų amžius) • 70 proc. maksimalus širdies susitraukimų dažnis = 0,70 x (maks. ŠSD) • 85 proc. maksimalus širdies susitraukimų dažnis = 0,85 x (maks. ŠSD)
Vidutinio sunkumo fiziniai pratimai ypač didelę naudą gali duoti tiems, kurie prieš tai visai neužsiėmė jokia fizine veikla.
Štai kelios pastabos, į kurias turi atkreipti dėmesį fizinius pratimus atliekantys hipertenzija sergantys asmenys: Saugokitės karščio: vartojantieji kraujo spaudimą mažinančių vaistų (pvz., beta blokatorių), sportuodami turi saugotis būklės pablogėjimo, kadangi šie medikamentai ir šlapimą varantys vaistai sumažina organizmo sugebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą, o šlapimą varantys vaistai gali sukelti dehidracija. Palaipsniui atvėskite: hipertenzija sergantiems suaugusiems reikalingas ilgesnis aktyvaus atvėsimo laikotarpis po treniruočių. Dėl kraujospūdį mažinančių vaistų, tokių kaip alfa blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai bei vazodilatatoriai, vartojimo, staigiai pabaigus fizinį pratimą, kraujospūdis gali staiga sumažėti (pasireikš silpnumas, galvos svaigimas).
Reguliuokite svorį: antsvorio turintieji bei nutukusieji suaugę žmonės, kurių kraujospūdis padidėjęs, norėdami pasiekti geresnių rezultatų, fizinę veiklą turėtų derinti su kitomis svorio reguliavimo priemonėmis.Literatūra 1. Baubinienė A. Pirminės sveikatos priežiūros komandų mokymas // Arterinė hipertenzija. – Vilnius: Charibdė, 2000. – P.2 – 23. – ISBN 9986 – 745 – 45 – 4.2. Rugienius J. Klinikinės kardiologijos aspektai. Vilnius 1997, p. 8 – 17.3. Vidugiris A. Nemedikamentinis arterinių hipertenzijų gydymas // Kardiologijos seminarai. – Vilnius, 1995. – P.19 – 20.4.http://info.kmu.lt/sveikas/stiprin/f_aktyv/f_aktyv.htm5. www.healthyheart.nhs.org6. www.lsic.lt7. www.ligos.lt8. www.msd.com.mx