Bulimija ir anoreksija

Apibendrinimas

Apklaustos 14-16m. amžiaus merginos (šiame amžiaus tarpe sergančiųjųvalgymo sutrikimais yra daugiausia). Valgymo sutrikimais dažniausiai sergaekonomiškai stiprių valstybių gyventojai (pvz.., Vokietijoje serga maždaugkas ketvirta paauglė (vyrai serga rečiau).Panagrinėjus atsakymus galima pastebėti, jog apklaustos merginos yra benttruputį susirūpinusios savo figūra, o dalis jų gali turėti rimtų valgymosutrikimų. Beveik visos apklaustos paauglės stengiasi būti panašios įmanekenes (dažnai net nepagalvodamos apie pavojų sveikatai) ar bent jaunorėtų tokios būti. Beveik nepastebimas valgymo sutrikimas tarp apklaustųjųbuvo persivalgymas.Reikėtų daugiau kalbėti apie valgymo sutrikimus, nes panagrinėjusstatistiką galima pastebėti, jog sergančiųjų skaičius kasmet vis didėja,bei reta sergančioji žino, kaip žaloja savo sveikatą.

VALGYMO SUTRIKIMAI

NERVINĖ ANOREKSIJA

Nervinė anoreksija – tai sutrikimas, kai žmogus sąmoningai sumažina ir / arpalaiko mažą kūno svorį, diagnozuojamas pasireiškus šiems požymiams:

✓ Kūno svoris bent 15 % mažesnis nei turėtų būti arba KMI (svoris kg / ūgio m2) yra 17,5 arba mažesnis (vyresniems nei 16 m.).

✓ Asmuo sąmoningai mažina svorį, vengdamas “storinančio maisto” (badauja, naudoja vidurius laisvinančius ir apetitą slopinančius preparatus, specialiai sukelia vėmimą, pernelyg intensyviai sportuoja).

✓ Baimė pastorėti nuolat išlieka kaip įkyri pervertinimo idėja ir asmuo sau nusistato žemą kūno svorio slenkstį.

✓ Moterims dingsta mėnesinės, vyrams sumažėja seksualinis potraukis ir susilpnėja potencija.

✓ Jei sutrikimas prasideda prieš lytinio brendimo pradžią, sulėtėja arba sustoja brendimas.

Ekspertai įrodė, jog kuo anksčiau pradedamas anoreksijos gydymas, tuogeresni būna gydymo rezultatai.

Taigi, atkreipkite dėmesį į tokius anoreksijos grėsmės signalus:

✓ Ryškus svorio kritimas.

✓ Nuolatinis domėjimasis svoriu, maistu, kalorijomis, maisto riebumu ir dietomis.

✓ Tam tikro maisto atsisakymas – ypač turinčio daugiau kalorijų (pvz.,

karbohidratų).

✓ Dažni komentarai apie savo “storumą” ar viršsvorį, nepaisant krintančio svorio.

✓ Nerimavimas dėl galimo svorio priaugimo ir buvimo “storu”.

✓ Alkio neigimas.

✓ Mitybos ritualų susidarymas (pvz., maistas valgomas tam tikra tvarka, ilgai kramtoma, maistas perdėliojamas lėkštėje ir t.t.).

✓ Nuolatinis situacijų, susijusių su maistu vengimas.

✓ Sekinantis, nelankstus sportavimo rėžimas – nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu “sudeginti” suvartotas kalorijas.

✓ Atsiribojimas nuo draugų ir mėgiamos veiklos.

Apibendrinant – bet koks elgesys ar požiūris, liudijantis, kad svoriomažinimas, dietos laikymasis ar maistas tampa centriniais gyvenimodalykais.

Sergantysis anoreksija badauja. Pacientas neigia, kad normaliam kūnofunkcionavimui reikia bent pagrindinių maisto medžiagų. Taigi, organizmofunkcionavimas sulėtėja, taip taupant energiją. Šis funkcionavimosulėtėjimas gali turėti rimtas medicinines pasekmes:

✓ Nenormaliai žemas širdies ritmas ir kraujospūdis. Pakinta širdies raumenys. Didėja širdies sustojimo tikimybė.

✓ Kaulų tankio mažėjimas (osteoporozė) – kaulai tampa trapūs.

✓ Raumenų sumažėjimas.

✓ Ryški dehidratacija, galinti sukelti inkstų darbo sutrikimus.

✓ Alpimas, nuovargis, bendras silpnumo jausmas.

✓ Sausa oda ir plaukai, dažnai plaukų slinkimas.

✓ Plaukų augimas ant viso kūno (net neįprastose vietose – pvz., ant veido), vadinamas lanugo. Ši kūno funkcija palaiko šilumą kūne.

Faktai apie nervinę anoreksiją:

➢ 81 – 95 % sergančiųjų sudaro moterys ir mergaitės.

➢ 0,5 – 1 % amerikiečių serga anoreksija.

➢ Tai viena iš dažniausių psichiatrinių diagnozių jaunų moterų tarpe.

➢ 5 – 20 % sergančiųjų anoreksija mirs. Kuo ilgiau žmogus serga, tuo didesnė tikimybė, kad jis mirs.

➢ Tai vienas iš didžiausių mirtingumo procentų tarp visų psichiatrinių ligų.

➢ Anoreksija dažniausiai prasideda ankstyvoje arba vidurinėje paauglystėje.

➢ Apie 70 % sergančių anoreksija atstato svorį per 6 mėnesius nuo gydymo pradžios.

➢ 15 – 25 % pacientų liga atkrinta; dalis pastarųjų miršta nuo ligos komplikacijų – aritmijų, oportunistinių infekcijų, nusižudo, miršta nuo išsekimo.

➢ 15 – 25 % pacientų būdinga lėtinė ligos forma.

➢ Po 4 metų 50 % pacientų jaučiasi gerai (atsistato svoris, atsiranda menstruacijos). 25 % pacientų savijauta būna vidutinė, dar 25 % – bloga.

➢ Po 20 metų mirtingumas išauga iki 20 %, nes lėtinė ligos forma sukelia somatines komplikacijas. Pacientai, sergantys lengvesne anoreksijos forma ir gydyti ambulatoriškai, jaučiasi geriau nei sergantieji lėtine anoreksijos forma (jiems reikalinga ilgalaike palaikanti programa atkryčių prevencijai).

Faktoriai, kurie leidžia tikėtis geresnių sveikimo rezultatų:

✓ Nedaug nukritęs svoris (KMI > 17);

✓ Trumpa ligos trukmė;

✓ Rimtų somatinių komplikacijų nebuvimas;

✓ Neurozinių ir asmenybinių sutrikimų nebuvimas;

✓ Motyvacija keisti savo elgesį;

✓ Palaikanti šeima ir draugai;

✓ Jaunas amžius.

NERVINĖ BULIMIJA

Nervinė bulimija – tai sindromas, pasireiškiantis pakartotinaispersivalgymo priepuoliais ir išskirtiniu susirūpinimu dėl kūno svorio.Diagnozuojama pasireiškus šiems požymiams:

✓ Nuolatinis susirūpinimas valgymu ir nenugalimas potraukis valgyti. Būdingi persivalgymo epizodai, kai per trumpą laiką suvalgomas didelis maisto kiekis.

✓ Pacientas stengiasi priešintis “storinančiam” persivalgymo poveikiui (sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurius laisvinančiais preparatais, badauja, naudoja vaistus – slopinančius apetitą, skydliaukės preparatus ir diuretikus).

✓ Būdinga liguista baimė nutukti, taigi, asmuo nustato sau griežtą svorio ribą, esančią daug žemiau normalaus kūno svorio. Esamas svoris optimalus arba normalus.

✓ Persivalgymo priepuoliai ir svorį mažinantis elgesys kartojasi mažiausiai 2 kartus per savaitę 3 mėnesių laikotarpyje.

✓ Dauguma persivalgo bent kartą per dieną (per palyginti trumpą laikotarpį suvartoja didelį maisto kiekį, koks nebūdingas sveikiems žmonėms), dažniau savaitgaliais ar vakarais. Daugumai žmonių persivalgymo priepuoliai tampa kasdienine rutina. Persivalgoma dažniausiai pasislėpus, po to jaučiamas pasišlykštėjimas savimi, kaltė. Persivalgymas gali būti iš anksto suplanuotas – nusiperkama maisto, jis paruošiamas ir “suryjamas ritualiniu būdu”. Dažniausiai vartojami karbohidratai, riebus maistas ar “greitas šlamštas”, t.y. maistas, kurio vengiama nes jis “storina”. Pasirenkamas lengvai

nuryjamas maistas, daugiau skysčių – tai palengvina vėmimą. Paprastai persivalgymo seansai trunka apie valandą laiko.

Kuo anksčiau pastebimas ir diagnozuojamas sutrikimas, tuo geresnės gydymoprognozės. Taigi, atkreipkite dėmesį į tokius ligos grėsmės signalus:

✓ Įvairūs požymiai, liudijantys apie persivalgymo epizodus: didelių maisto kiekių dingimas per trumpą laiką arba daugybė pakuočių šiukšlių dėžėje.

✓ Įvairūs požymiai, liudijantys apie bandymus atsikratyti suvartoto maisto: dažnas vaikščiojimas į vonią po valgio, vėmimo žymės ar kvapas, laisvinamųjų preparatų arba diuretikų pakuotės šiukšlių dėžėje.

✓ Sekinantis, nelankstus sportavimo rėžimas – nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu “sudeginti” suvartotas kalorijas.

✓ Neįprastas skruostų arba žandikaulių srities patinimas.

✓ Nuospaudos ant rankų bei pirštų krumplių, liudijančios apie dirbtinai sukeliamą vėmimą.

✓ Dantų pageltimas, dėmių atsiradimas.

✓ Gyvenimo būdo pritaikymas prie persivalgymo ir vėmimo ritualų.

✓ Atsiribojimas nuo įprastos veiklos bei draugų.

Apibendrinant – bet koks elgesys ar požiūris, liudijantis, kad svoriomažinimas, dietos laikymasis ar mitybos kontrolė tampa centriniais gyvenimodalykais.

Nervinė bulimija gali turėti rimtas pasekmes sveikatai. Nuolatiniaipersivalgymo ir vėmimo ciklai paveikia visą virškinimo sistemą, sąlygojaelektrolitų ir cheminių medžiagų disbalansą, paveikia širdies bei daugumoskitų organų funkcijas.

Medicininės bulimijos pasekmes:

✓ Elektrolitų disbalansas, galintis sąlygoti širdies ritmo sutrikimus, širdies sustojimą bei mirtį. Elektrolitų disbalansą sukelia dehidratacija, kalio bei natrio praradimas iš organizmo po vėmimo.

✓ Stemplės uždegimas ir plyšimai dėl dažno vėmimo.

✓ Dantų kariesas ir dėmės nuo skrandžio sulčių, į burnos ertmę patenkančių po dažno vėmimo.

✓ Chroniško nereguliarūs skrandžio judesiai bei vidurių užkietėjimas kaip dažno laisvinančiųjų preparatų vartojimo pasekmė.

✓ Skrandžio plyšimai – nedažna, bet galima persivalgymų pasekmė.

Faktai apie nervinę bulimiją:

➢ Bulimija paliečia 3 – 5 % paauglių ir jaunų moterų.

➢ 80 % sergančiųjų sudaro moterys.

➢ Žmonių, kenčiančių nuo bulimijos svoris dažniausiai būna normalus.

➢ Daugumas sergančiųjų pripažįsta, kad jų elgesys yra neįprastas ir gali pakenkti sveikatai.

➢ Bulimiją dažnai lydi depresijos simptomai ir socialinio prisitaikymo sunkumai.

➢ Bulimija paprastai prasideda paauglystėje (14 – 25 m.), tačiau amžiaus vidurkis yra didesnis nei sergančiųjų anoreksija. Paprastai bulimijos liga tęsiasi ilgiau nei anoreksija.

➢ Po gydymo praėjus 5 – 10 metų, apie 50 % visiškai pasveiksta, 20 % – atitinka sutrikimo diagnostinius kriterijus.

➢ Mirtingumas nuo šios ligos siekia 3 %.

➢ Negydoma liga dažniausiai pereina į lėtinę formą.

➢ Gydant apie 70 % atvejų pasiekiama gerų rezultatų.

Faktoriai, kurie leidžia tikėtis geresnių sveikimo rezultatų:

✓ Nebūdingi asmenybės sutrikimai;

✓ Aukštesnis savęs vertinimas;

✓ Būdingas mažesnis impulsyvumas;

✓ Nėra stipriai išreikštas nepasitenkinimas savo kūnu;

✓ Anksti diagnozuojamas sutrikimas, kol atsitiktiniai persivalgymai ir viduriavimai nesikomplikavę pastoviu valgymo sutrikimu.

PERSIVALGYMO SUTRIKIMAS

Persivalgymo sutrikimas – tai valgymo sutrikimas, apibūdinamas nuolatiniaispersivalgymo priepuoliais, be reguliaraus pasipriešinimo jiems.

Persivalgymo sutrikimui būdingi simptomai:

✓ Dažni epizodai, kuomet per trumpą laiką suvartojami dideli maisto kiekiai.

✓ Savijauta, kad nebegali kontroliuoti mitybos elgesio.

✓ Gėda ar pasišlykštėjimas savo elgesiu.

✓ Valgymas tuomet, kai žmogus nejaučia alkio; valgymas pasislėpus.

Dažniausiai medicininės pasekmės susijusios su klinikiniu nutukimu:

✓ Aukštas kraujospūdis.

✓ Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje.

✓ Širdies veiklos sutrikimai.

✓ Diabetas.

✓ Tulžies pūslės sutrikimai.

Faktai apie persivalgymo sutrikimą:

➢ Paplitimas: 1 – 5 % bendros populiacijos.

➢ Dažniau paveikia moteris (60 % sergančiųjų).

➢ Sergantieji valgymo sutrikimu gali turėti normalų arba šiek tiek didesnį nei vidutinį kūno svorį.

➢ Persivalgymą sutrikimą dažnai lydi depresijos simptomai.

➢ Sergantieji dažnai patiria stresą, gėdą, kaltę dėl savo ligos.