Bulimija ir anoreksija

Apibendrinimas

Apklaustos 14-16m. amžiaus merginos (šiame amžiaus tarpe sergančiųjų
valgymo sutrikimais yra daugiausia). Valgymo sutrikimais dažniausiai serga
ekonomiškai stiprių valstybių gyventojai (pvz.., Vokietijoje serga maždaug
kas ketvirta paauglė (vyrai serga rečiau).
Panagrinėjus atsakymus galima pastebėti, jog apklaustos merginos yra bent
truputį susirūpinusios savo figūra, o dalis jų gali turėti rimtų valgymo
sutrikimų. Beveik visos apklaustos paauglės stengiasi būti panašios į
manekenes (dažnai net nepagalvodamos apie pavojų sveikatai) ar bent jau
norėtų tokios būti. Beveik nepastebimas valgymo sutrikimas tarp apklaustųjų
buvo persivalgymas.
Reikėtų daugiau kalbėti apie valgymo sutrikimus, nes panagrinėjus
statistiką galima pastebėti, joog sergančiųjų skaičius kasmet vis didėja,
bei reta sergančioji žino, kaip žaloja savo sveikatą.

VALGYMO SUTRIKIMAI

NERVINĖ ANOREKSIJA

Nervinė anoreksija – tai sutrikimas, kai žmogus sąmoningai sumažina ir / ar
palaiko mažą kūno svorį, diagnozuojamas pasireiškus šiems požymiams:

✓ Kūno svoris bent 15 % mažesnis nei turėtų būti arba KMI (svoris kg /

ūgio m2) yra 17,5 arba mažesnis (vyresniems nei 16 m.).

✓ Asmuo sąmoningai mažina svorį, vengdamas “storinančio maisto”

(badauja, naudoja vidurius laisvinančius ir apetitą slopinančius

preparatus, specialiai sukelia vėmimą, pernelyg intensyviai

sportuoja).

✓ Baimė pastorėti nuolat išlieka kaip įkyri pervertinimo idėja ir

asmuo sau nusistato žemą kūno svorio slenkstį.

✓ Moterims diingsta mėnesinės, vyrams sumažėja seksualinis potraukis ir

susilpnėja potencija.

✓ Jei sutrikimas prasideda prieš lytinio brendimo pradžią, sulėtėja

arba sustoja brendimas.

Ekspertai įrodė, jog kuo anksčiau pradedamas anoreksijos gydymas, tuo
geresni būna gydymo rezultatai.

Taigi, atkreipkite dėmesį į tokius anoreksijos grėsmės signalus:

✓ Ryškus svorio kritimas.

✓ Nuolatinis domėjimasis svoriu, maistu, kalorijomis, ma

aisto riebumu

ir dietomis.

✓ Tam tikro maisto atsisakymas – ypač turinčio daugiau kalorijų (pvz.,

karbohidratų).

✓ Dažni komentarai apie savo “storumą” ar viršsvorį, nepaisant

krintančio svorio.

✓ Nerimavimas dėl galimo svorio priaugimo ir buvimo “storu”.

✓ Alkio neigimas.

✓ Mitybos ritualų susidarymas (pvz., maistas valgomas tam tikra

tvarka, ilgai kramtoma, maistas perdėliojamas lėkštėje ir t.t.).

✓ Nuolatinis situacijų, susijusių su maistu vengimas.

✓ Sekinantis, nelankstus sportavimo rėžimas – nepaisant oro sąlygų,

nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu “sudeginti”

suvartotas kalorijas.

✓ Atsiribojimas nuo draugų ir mėgiamos veiklos.

Apibendrinant – bet koks elgesys ar požiūris, liudijantis, kad svorio
mažinimas, dietos laikymasis ar maistas tampa centriniais gyvenimo
dalykais.

Sergantysis anoreksija badauja. Pacientas neigia, kad normaliam kūno
funkcionavimui reikia bent pagrindinių maisto medžiagų. Taigi, organizmo
funkcionavimas sulėtėja, taip taupant energiją. Šis funkcionavimo
sulėtėjimas gali turėti rimtas medicinines pasekmes:

✓ Nenormaliai žemas širdies ritmas ir kraujospūdis. Pakinta širdies

raumenys. Didėja širdies sustojimo tikimybė.

✓ Kaulų tankio mažėjimas (osteoporozė) – kaulai tampa trrapūs.

✓ Raumenų sumažėjimas.

✓ Ryški dehidratacija, galinti sukelti inkstų darbo sutrikimus.

✓ Alpimas, nuovargis, bendras silpnumo jausmas.

✓ Sausa oda ir plaukai, dažnai plaukų slinkimas.

✓ Plaukų augimas ant viso kūno (net neįprastose vietose – pvz., ant

veido), vadinamas lanugo. Ši kūno funkcija palaiko šilumą kūne.

Faktai apie nervinę anoreksiją:

➢ 81 – 95 % sergančiųjų sudaro moterys ir mergaitės.

➢ 0,5 – 1 % amerikiečių serga anoreksija.

➢ Tai viena iš dažniausių psichiatrinių diagnozių jaunų moterų tarpe.

➢ 5 – 20 % sergančiųjų anoreksija mirs. Kuo ilgiau žmogus serga, tuo

didesnė tikimybė, kad jis mirs.

➢ Tai vienas iš didžiausių mirtingumo procentų tarp visų psichiatrinių

ligų.

➢ Anoreksija dažniausiai prasideda ankstyvoje arba vidurinėje

paauglystėje.

➢ Apie 70 % sergančių anoreksija atstato svorį pe

er 6 mėnesius nuo

gydymo pradžios.

➢ 15 – 25 % pacientų liga atkrinta; dalis pastarųjų miršta nuo ligos

komplikacijų – aritmijų, oportunistinių infekcijų, nusižudo, miršta

nuo išsekimo.

➢ 15 – 25 % pacientų būdinga lėtinė ligos forma.

➢ Po 4 metų 50 % pacientų jaučiasi gerai (atsistato svoris, atsiranda

menstruacijos). 25 % pacientų savijauta būna vidutinė, dar 25 % –

bloga.

➢ Po 20 metų mirtingumas išauga iki 20 %, nes lėtinė ligos forma

sukelia somatines komplikacijas. Pacientai, sergantys lengvesne

anoreksijos forma ir gydyti ambulatoriškai, jaučiasi geriau nei

sergantieji lėtine anoreksijos forma (jiems reikalinga ilgalaike

palaikanti programa atkryčių prevencijai).

Faktoriai, kurie leidžia tikėtis geresnių sveikimo rezultatų:

✓ Nedaug nukritęs svoris (KMI > 17);

✓ Trumpa ligos trukmė;

✓ Rimtų somatinių komplikacijų nebuvimas;

✓ Neurozinių ir asmenybinių sutrikimų nebuvimas;

✓ Motyvacija keisti savo elgesį;

✓ Palaikanti šeima ir draugai;

✓ Jaunas amžius.

NERVINĖ BULIMIJA

Nervinė bulimija – tai sindromas, pasireiškiantis pakartotinais
persivalgymo priepuoliais ir išskirtiniu susirūpinimu dėl kūno svorio.
Diagnozuojama pasireiškus šiems požymiams:

✓ Nuolatinis susirūpinimas valgymu ir nenugalimas potraukis valgyti.

Būdingi persivalgymo epizodai, kai per trumpą laiką suvalgomas didelis

maisto kiekis.

✓ Pacientas stengiasi priešintis “storinančiam” persivalgymo poveikiui

(sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurius laisvinančiais preparatais,

badauja, naudoja vaistus – slopinančius apetitą, skydliaukės

preparatus ir diuretikus).

✓ Būdinga liguista baimė nutukti, taigi, asmuo nustato sau griežtą

svorio ribą, esančią daug žemiau normalaus kūno svorio. Esamas svoris

optimalus arba normalus.

✓ Persivalgymo priepuoliai ir svorį mažinantis elgesys kartojasi

mažiausiai 2 kartus per savaitę 3 mėnesių laikotarpyje.

✓ Dauguma persivalgo bent kartą per dieną (per palyginti trumpą

laikotarpį suvartoja didelį maisto kiekį, koks nebūdingas sveikiems

žmonėms), dažniau savaitgaliais ar vakarais. Daugumai žmonių

persivalgymo priepuoliai tampa kasdienine rutina. Persivalgoma

dažniausiai pasislėpus, po to jaučiamas pasišlykštėjimas savimi,

kaltė. Pe

ersivalgymas gali būti iš anksto suplanuotas – nusiperkama

maisto, jis paruošiamas ir “suryjamas ritualiniu būdu”. Dažniausiai

vartojami karbohidratai, riebus maistas ar “greitas šlamštas”, t.y.

maistas, kurio vengiama nes jis “storina”. Pasirenkamas lengvai

nuryjamas maistas, daugiau skysčių – tai palengvina vėmimą. Paprastai

persivalgymo seansai trunka apie valandą laiko.

Kuo anksčiau pastebimas ir diagnozuojamas sutrikimas, tuo geresnės gydymo
prognozės. Taigi, atkreipkite dėmesį į tokius ligos grėsmės signalus:

✓ Įvairūs požymiai, liudijantys apie persivalgymo epizodus: didelių

maisto kiekių dingimas per trumpą laiką arba daugybė pakuočių šiukšlių

dėžėje.

✓ Įvairūs požymiai, liudijantys apie bandymus atsikratyti suvartoto

maisto: dažnas vaikščiojimas į vonią po valgio, vėmimo žymės ar

kvapas, laisvinamųjų preparatų arba diuretikų pakuotės šiukšlių

dėžėje.

✓ Sekinantis, nelankstus sportavimo rėžimas – nepaisant oro sąlygų,

nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu “sudeginti”

suvartotas kalorijas.

✓ Neįprastas skruostų arba žandikaulių srities patinimas.

✓ Nuospaudos ant rankų bei pirštų krumplių, liudijančios apie

dirbtinai sukeliamą vėmimą.

✓ Dantų pageltimas, dėmių atsiradimas.

✓ Gyvenimo būdo pritaikymas prie persivalgymo ir vėmimo ritualų.

✓ Atsiribojimas nuo įprastos veiklos bei draugų.

Apibendrinant – bet koks elgesys ar požiūris, liudijantis, kad svorio
mažinimas, dietos laikymasis ar mitybos kontrolė tampa centriniais gyvenimo
dalykais.

Nervinė bulimija gali turėti rimtas pasekmes sveikatai. Nuolatiniai
persivalgymo ir vėmimo ciklai paveikia visą virškinimo sistemą, sąlygoja
elektrolitų ir cheminių medžiagų disbalansą, paveikia širdies bei daugumos
kitų organų funkcijas.

Medicininės bulimijos pasekmes:

✓ Elektrolitų disbalansas, galintis sąlygoti širdies ritmo sutrikimus,

širdies sustojimą bei mirtį. Elektrolitų disbalansą sukelia

dehidratacija, kalio bei natrio praradimas iš organizmo po vėmimo.

✓ Stemplės uždegimas ir plyšimai dėl dažno vė

ėmimo.

✓ Dantų kariesas ir dėmės nuo skrandžio sulčių, į burnos ertmę

patenkančių po dažno vėmimo.

✓ Chroniško nereguliarūs skrandžio judesiai bei vidurių užkietėjimas

kaip dažno laisvinančiųjų preparatų vartojimo pasekmė.

✓ Skrandžio plyšimai – nedažna, bet galima persivalgymų pasekmė.

Faktai apie nervinę bulimiją:

➢ Bulimija paliečia 3 – 5 % paauglių ir jaunų moterų.

➢ 80 % sergančiųjų sudaro moterys.

➢ Žmonių, kenčiančių nuo bulimijos svoris dažniausiai būna

normalus.

➢ Daugumas sergančiųjų pripažįsta, kad jų elgesys yra neįprastas

ir gali pakenkti sveikatai.

➢ Bulimiją dažnai lydi depresijos simptomai ir socialinio

prisitaikymo sunkumai.

➢ Bulimija paprastai prasideda paauglystėje (14 – 25 m.), tačiau

amžiaus vidurkis yra didesnis nei sergančiųjų anoreksija.

Paprastai bulimijos liga tęsiasi ilgiau nei anoreksija.

➢ Po gydymo praėjus 5 – 10 metų, apie 50 % visiškai pasveiksta,

20 % – atitinka sutrikimo diagnostinius kriterijus.

➢ Mirtingumas nuo šios ligos siekia 3 %.

➢ Negydoma liga dažniausiai pereina į lėtinę formą.

➢ Gydant apie 70 % atvejų pasiekiama gerų rezultatų.

Faktoriai, kurie leidžia tikėtis geresnių sveikimo rezultatų:

✓ Nebūdingi asmenybės sutrikimai;

✓ Aukštesnis savęs vertinimas;

✓ Būdingas mažesnis impulsyvumas;

✓ Nėra stipriai išreikštas nepasitenkinimas savo kūnu;

✓ Anksti diagnozuojamas sutrikimas, kol atsitiktiniai persivalgymai ir

viduriavimai nesikomplikavę pastoviu valgymo sutrikimu.

PERSIVALGYMO SUTRIKIMAS

Persivalgymo sutrikimas – tai valgymo sutrikimas, apibūdinamas nuolatiniais
persivalgymo priepuoliais, be reguliaraus pasipriešinimo jiems.

Persivalgymo sutrikimui būdingi simptomai:

✓ Dažni epizodai, kuomet per trumpą laiką suvartojami dideli maisto

kiekiai.

✓ Savijauta, kad nebegali kontroliuoti mitybos elgesio.

✓ Gėda ar pasišlykštėjimas savo elgesiu.

✓ Valgymas tuomet, kai žmogus nejaučia alkio; valgymas pasislėpus.

Dažniausiai medicininės pasekmės susijusios su klinikiniu nutukimu:

✓ Aukštas kraujospūdis.

✓ Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje.

✓ Širdies veiklos sutrikimai.

✓ Diabetas.

✓ Tulžies pūslės sutrikimai.

Faktai apie persivalgymo sutrikimą:

➢ Paplitimas: 1 – 5 % bendros populiacijos.

➢ Dažniau paveikia moteris (60 % sergančiųjų).

➢ Sergantieji valgymo sutrikimu gali turėti normalų arba šiek tiek

didesnį nei vidutinį kūno svorį.

➢ Persivalgymą sutrikimą dažnai lydi depresijos simptomai.

➢ Sergantieji dažnai patiria stresą, gėdą, kaltę dėl savo ligos.

Leave a Comment