Psichiatrijos konspektai

PSICHIATRIJA

Siekiant išvengti psichikos ligų reikia žinoti jų priežastis, aplinkos poveikį, atsparumą ligai, ligos eigą ir galimą jos išeitį ar baigtį. Psichikos ligų metu sutrinka žmogaus psichika, kas pasunkina galimybę prisitaikyti gyvenime, nes liga trukdo logiškai mąstyti, kritiškai įvertinti savo ligą.
Psichikos ligas gali sukelti:
 Infekcijos – visais atvejais, jei priežastis yra infekcija yra tiesioginiai pažeidžiamos galvos smegenys arba tiesiogiai galvos smegenys. Kitais atvejais smegenys gali sutrikti nuo intoksikacijos.
 Intoksikacijos – vis didesnę reikšmę psichikos patologijoje įgauna įvairios pramonės nuodai ir medikamentai.
 Fizinės ir psichinės traumos – didesnę reeikšmę įgauna gamybinės ir transporto traumos, kurios sužaloja psichinę veiklą.
 Smegenų navikai ir kt.

Tačiau yra labai daug psichikos ligų, kurių priežastys nėra pilnai žinomos, prie jų yra priskiriama šizofrenija, MDP, prieš senatvinės psichozės ir kt. Dažniausiai šių susirgimo priežastimi laikomos vidinės arba androgeninės priežastys, kaip viena iš tų priežasčių yra skaitoma ir genetinė. Paveldimoms ligoms tirti naudojama ląstelių genetinis tyrimas.

ĮGIMTA SILPNAPROTYSTĖ (OLIGOFRENIJA )

Protinis atsilikimas yra vertinamas standartizuotais protiniais testais. Lengvas protinis atsilikimas IQ yra nuo 50 – , nuo 35 – 49 vidutinis protinis atsilikimas, 20 –34 sunkus protinis attsilikimas, mažiau nei 20 gilus protinis atsilikimas.
Priežastys
Šiuo metu ~25% protinio atsilikimo atvejų skaitoma, kad atsiranda dėl genetinių faktorių. 75% priežasčių priklauso nuo motinos ligų, žalingų įpročių, bei išorinės aplinkos. Pagrindinės yra 3 priežasčių grupės:
1. Genetinis faktorius
Jei vienas iš sutuoktinių serga oligofrenija tikimybė su

ulaukti protiškai atsilikusių vaikų yra nuo 34% iki 58%. Jei abu tokie pat tikimybė siekia net iki 99%. Statistika pateikta JAV ir Europos valstybių rodo, kad iš 1000 gimusių protiškai atsilikusių būna nuo 7 iki 30. paveldimoms ligoms su protiniu atsilikimu priklauso sekančios ligos ir simptomai:
 Dauno liga – dažniausiai gimsta, kai moters amžius virš 40m.
 Mikrocefalija – mažai smegenų, galva, kaukolė iš viršaus būna paplokščia, dantys reti, kakta žema.
 Felimbo liga – reta liga. Maždaug iš 11000 – 15000 pasitaiko 1 susirgimas. To priežastis fermentų apykaitos sutrikimas, dėl ko sutrinka ir baltymų apykaita.
Dar literatūroje yra aprašyta ~35 sindromus, kuriems būdingas protinis atsilikimas.
2 Gemalo ir vaisiaus pažeidimai
Ypatingai per pirmuosius 3 mėn. pavojingas motinai yra tokios ligos kaip:

 Raudoniukė;
 Gripas;
 Epideminis hepatitas;
 ŽIV, AIDS;
 Nėštumo toksikozės;
 Rezus konfliktas;
 Endokrininės sistemos susirgimai.
.
3 Nepalankūs faktoriai gimdymo metu
Gimdymo traumos, asekcijos, infekcinių ligų susirgimai.

KLINIKA
Protinis atsilikimas išryškėja gana anksti. Klinikiniu požiūriu ppagal simptomus yra skirstoma į:
 IDIOTIJA (F – 73 )
Yra giliausias protinis atsilikimas. Psichikos išsivystymo lygis yra žemesnis nei 3 m vaiko. Idiotija klinikiniu atžvilgiu yra skirstoma:
• Gilų;
• Vidutinį;
• Lengvą.
Idioto veido išraiška beprasmiška. Jie nekalba tik šaukia beprasmiais garsais, neverkia ir nesijudina. Liūdesio jausmo neturi. Reaguoja tik į labai stiprų dirgiklį. Valgo nekramtydamas, o rydamas. Neskiria valgomo nuo nevalgomo. Yra patologinis potraukis viską ryti. Savęs neapsitarnauja, šlapinasi, tuštinasi ten kur guli, emocijos primityvios dažnai linkę į pyktį. Vidutinio, lengvos formos idiotai gali atskirti savus nuo svetimų, jie t.p. atskiria ši

iltą nuo šalto. Supranta, kad gali nusideginti.
 IMBECILAI (F – 71 / 72 )
Psichikos reakcija sulėtėja, bet reakcija į aplinką įvairesnė. Yra šiokia tokia mechaninė atmintis. Juos sunku išmokyti skaityti bei rašyti. Gali išmokti suskaičiuoti iki 10. kalba skurdi, neaiški. Žodžių atsarga maža daugiausiai iki 100. juos galima išmokyti paprasčiausių buities darbų: susitvarkyti kambarį, skalbti, apsirengti, kasti žemę, klijuoti dėžutes ir kt. Iniciatyvos neturi. Visi imbecilai pažįsta savus ir prie jų būna prisirišę. Labai įtaigūs, linkę mėgdžioti kitus. Mokytis pagalbinėje mokykloje ar internatinėje mokykloje jie nepajėgia.
 DEBILAI (F – 70 )
Pasitaiko 75%. Kliniškai skiriamas: sunkus, vidutinis ir lengvas debilumas. Toks protinis atsilikimas išryškėja, kai pradeda eiti į mokyklą. Mechaninė atmintis ir dėmesys gerai išvystyta, žodžių atsarga didelė, dažnai žodžius įsisavina nesuvokdami jų turinio. Mąstymas yra konkretus. Nesuvokia perkeltinių prasmių, metaforų į klausimą kuo skiriasi lėktuvas nuo paukščio, atsako, kad lėktuvas – geležinis, o paukštis – mėsinis. Emocijos ir valia palyginti išsivystę gerai. Dauguma mėgsta nesudėtingą fizinį darbą, nors patys iniciatyvos nerodo. Debilai yra labai įtaigūs, greitai pasiduoda kitų įtakai, ypač neigiamiems, dažnai alkoholizuojasi, užsiima prostitucija arba patenka į pedofilų rankas. Debilai gali gyventi savarankiškai, bet dažniausiai jiems reikia padėti, kuria šeimas, labai seksualūs, dėl to daug vaikų. Kai kurie lengvo laipsnio debilai yra gabūs muzikai, dailei. Dauguma jų gali baigti pagalbines mokyklas, labai svarbu laiku debilus apsaugoti nu
uo žalingų įpročių, bei blogų žmonių įtakos.

EIGA
Protinis atsilikimas yra lėtinis – neprogresuojantis susirgimas. Suprantama, kad debilas visą gyvenimą liks debilu, imbecilas – imbecilu.
GYDIMAS
Specifinio gydymo nėra, yra tik simptominis.
DARBO IR TEISMO EKSPERTIZĖ
Turintiems gilų, sunkų ir vidutinį protinį atsilikimą medicininės darbo, socialinės ekspertizės komisija (MDSEK) be termino skiria invalidumo grupę. Apie 8% sergančiųjų oligofrenija teismo būna nukreipiami į medicininę ekspertizę, dažniausiai nusikaltėliai. Idiotai ir imbecilai yra nepakaltinami. Lengvo laipsnio debilai darbingi, vidutinio laipsnio debilai netinka tarnybai, negali turėti vairuotojo teisių debilų pakaltinamumą sprendžia teismo psichinė komisija. Lengvo laipsnio debilai būna pakaltinami.
ASMENYBĖS SUTRIKIMAI ARBA PSICHOPATIJOS (F – 60 )

Asmenybės sutrikimai yra charakterio patologijos, asmenybės disharmonijos (dezadaptacija šeimoje, visuomenėje ) susiformuojanti per pirmuosius 2 gyvenimo dešimtmečius, tai ne atskirų charakterio bruožų anomalija, o visos asmenybės kaip psichinės struktūros patologija. Tarpinę grandį tarp asmenybės sutrikimo atvejo ir sveiko žmogaus psichiatrai vadina akcentuota asmenybę, kuriai būdinga sekantys bruožai:

 Fantazavimas;
 Savęs pervertinimas;
 Pavydas;
 Kerštingumas;
 Neatlaidumas;
 Ir kt.
ETIOLOGIJA.

Jos yra skiriamos į 2 grupes:
• Įgimtos – paveldimumas, motinos ligos nėštumo metu, gimdymo ir pogimdyminės traumos.
• Įgytos – priskiriama kaip pagrindinė priežastis mikrosocialinė aplinka. Tai tėvų auklėjimo klaidos, draugai, aplinka, žiniasklaida.
Paprastai praeina nemažai laiko, kol žmogus suvokia, kad bendrauja su psichopatu ir dažniausiai jis retai pamiršta patirtus išgyvenimus. Įtarimai ir pirmieji pavojaus signalai pasigirsta tada, kai žmogus pastebi psichopatams būdingų bruožų. Nors neįmanoma griežtai atskirti normalaus žmogaus nuo psichopato, ta

ačiau kai kurie charakterio bruožai juos išduoda:
 Jie sako vieną, o daro kitą. Jei kas nors pakrypsta ne taip, kaip buvo planuota, tai visada kaltę suverčia kitiems.
 Jie yra impulsyvūs. Jų poelgiai dažniausiai yra greiti ir neapgalvoti. Niekada nesusimąsto apie pasekmes ir nepasimoka iš klaidų.
 Psichopatams svetimas kaltės jausmas. Todėl meluojant ir apgaudinėjant kitus jų niekada negraužia sąžinė.
 Aplinkinius žmonės ją išnaudoja asmeniniams tikslams siekti. Patys jų niekada nejaučia pareigos ką nors duoti kitiems.
 Jie nemoka prieit prie žmogaus, jo suprasti, užjausti.
 Psichopatai ieško įtampos, kad ir kokia būtų jos kaina.
 Psichopatai – kriminaliniai nusikaltėliai, nuolat įvykdo tuos pačius nusikaltimus, o kalėjime praleisti metai neduoda jokios auklėjimo poveikio.

Nepaisant to, kad dažnai psichopatai elgiasi nepadoriai, mes retai paklūstame jų valiai ir taip atsitinka todėl, kad jie yra impulsyvūs ir pasižymi sugebėjimais įrodinėti ir įsitikinti. Yra atskiros klinikinės psichopatijų formos:
1. ASTENINĖ PSICHOPATIJA –būdinga padidėjęs dirglumas ir greitas išsekimas.
2. JUDRIOJI PSICHOPATIJA – jai būdinga:
 Ryškus jausmų sferos sutrikimas (dirglumas, impulsyvumas, afekto būsenos, disforija, neadekvatiški jausmai );
 Priekabumas, perdėtas užgaulumas;
 Egoizmas, nesiskaitymas su kitų nuomone;
 Polinkis į konfliktus, potraukių patologija.
Ankstyvoje vaikystėje tokie vaikai būna verksningi, neramūs, judrūs. Blogai ir neramiai miega. Darželyje nuolatos skriaudžia kitus, nuolat ko nors reikalauja, būna labai kaprizingi. Mokykloje dažniausiai tokie vaikai neklaužados,nemokšos, esti nedrausmingi. Jau mokykloje stengiasi būti lyderiu, dažnai būna žiaurūs ir nepastovūs. Tokie asmenys vadovaujasi jausmais, o ne protu. Jei nėra konfliktų, jie juos patys susiranda tam, kad išlietų susikaupusį pyktį. Viskas juos dirgina ir jie įsitikinę, kad jų šventa pareiga viską sutvarkyti. Mąsto jie gana konkrečiai bei tiesmukai. Nepripažįsta jokių kompromisų. Įsitikinę, kad yra teisūs, todėl perkalbėti neįmanoma. Jie yra vienpusiai, nesugeba užsiimti intelektine veikla. Darbe sunkiai valdomi, todėl dažnai keičia darbovietes. Judrieji psichopatai turi polinkį azartiniams lošimams ir jau nuo paauglystės pasireiškia potraukis alkoholiui ir narkotikams. Šiam tipui yra būdinga savimonės, savo tikslų, hierarchijos sutrikimai, nuolatinė dvasinė tuštuma.
3 ISTERINIO TIPO ASMENYBĖS SUTRIKIMAS. Šiam tipui būdinga:
 Pastovus noras atkreipti į save dėmesį ir išlikti jo centre;
 Emocijų labilumas, jų demonstravimas;
 Teatrališkumas, ekstravangatiškumas;
 Egoizmas, kaprizai, melagystės;
 Polinkis į aferas ir isterinės reakcijos;
 Psiaudologinis mąstymas ir fantazavimas;
 Psichinis infantilizmas;
 Didelės pretenzijos ir demonstratyvus polinkis į auto agresiją.

Serga abiejų lyčių asmenys. Pirmieji požymiai pasireiškia 4 – 5 amžiuje. Tokie vaikai labai kaprizingi, imlūs, greitai užsigauna. Labai linkę mėgdžioti suaugusius. Lengvai išmoksta vaikiškus eilėraščius, pasakų, iš suaugusių išgirstų anekdotų. Greitai tampa šeimos dievaičiais ir jiems be galo įdomu sublizgėti svečių akyse. Jų norai visada nustelbia protą. Jei juos giria, tai toliau nori, kad girtų kasdien. Isteriniai psichopatai yra labai pavydūs kitų sėkmei. Ypač tai būdinga kūrybinių profesijų žmonėms. Todėl jie mėgsta intrigas, apkalbas, gandus, triukšmą. Būdami vidutinių gabumų jie realiai to niekada nesuvokia, įsitikinę, kad yra talentingi, todėl kitų nevertina, nepripažįsta.

Ligonės isterikės paprastai būna gražios, išvaizdžios, gana moteriškos, todėl sugeba apsukti galvą, įvilioti į įvairias aferas, seksualiniame gyvenime dažniausiai – frigidiškos. Šeimoje su tokia gyventi labai sunku, todėl paprastai daug skiriasi ir vėl išteka.

Vyrai isteriniai psichopatai, šeimai kelia dar daugiau rūpesčių. Jie paviršutiniškai žiūri į gyvenimą, didelė egoistai. Isteriniai psichopatai ilgai būti su tuo pačiu žmogumi nesugeba. Jų jausmai greitai užsidega ir greitai užgęsta.

Motinoms isterikėms, net prisirišimas prie vaikų būna svetimas. Be visų kitų demonstratyvių veiksmų, isterinėms asmenybėms būdinga bandymas žudytis – pjaunasi venas, geria vaistus.
4 PSICHASTETINIAI TIPO PSICHOPATAI. Šiai psichopatijos formai būdinga:
 Baiminimasis dėl visko, nuolatinės abejonės;
 Perdėtas sąžiningumas, liguistas pedantiškumas;
 Nuolatinė savianalizė, neryžtingumas;
 Nepasitikėjimas savo jėgomis;
 Įkyrios mintys, baimės.

Jau vaikystėje išryškėja tokių vaikų baimingumas, baimingumas dėl nieko, per didelis jausmingumas, sulėtėjusi motorika. Jie labai skaudžiai išgyvena tėvų konfliktus, nuolat baiminasi, kad jiems kas neatsitiktų. Tokie vaikai paprastai anksti išmoksta skaityti, rašyti. Jie nuo mažens mėgsta būti vieni su knyga. Mokykloje, nors jie ir gerai mokosi, bet prieš klasę atsakinėti – didelė kančia (rausta, kramto lūpas). Namuose mėgsta idealią tvarką.

Nuo paauglystės jiems sunku bendrauti su kitos lyties atstovais. Dažnai jaučia nepilnavertiškumo kompleksą (kai mergaitės stovi prieš veidrodį joms atrodo, kad per storos ar trūksta kažko). Tik astenikai gyvenime vadovaujasi daugiausia protu nei jausmais. Kiekvienas veiksnys sukelia abejonių, todėl niekaip jie negali apsispręsti. Dažnai įstringa savo mąstymuose. Psichoastenikų mąstymas yra klampus. Jie perdėtai sąžiningi, savikritiški, tačiau jiems trūksta iniciatyvos ir atkaklumo. Niekada nesugeba pakovoti už save. Psichastenikai yra labai linkę galvoti apie savo ateitį. Jiems atrodo, kad viską, kas dar bus yra kur kas baisiau, nei dabar.

Žmonos psichasteninio tipo – tylios, ramios, visiškai priklausomos nuo vyrų. Nemėgsta kosmetikos, kukliai rengiasi, labai pasimeta, kai išgirsta iš vyro komplimentą. Tai geros namų šeimininkės bei vaikų motinos. Psichastenikės, kurios išteka su amžiumi tampa keistokos. Laiko daug naminių gyvūnėlių ir visą gyvenimą paskiria jiems.susirgę kokia nors liga, prisigalvoja įvairiausių baisybių, nes yra linkę į hipochondriją, fobijas. Tada ima skaityti įvairią medicininę literatūrą, vaikščioti pas gydytojus. Jie dažniau suserga neurozėmis.

5 ŠIZOIDINIAI PSICHOPATAI. Jiem būdinga:
□ Emocinis šaltumas, empatijos stoka;
□ Patologinis uždarumas;
□ Atotrūkis nuo realaus gyvenimo ir būvimas vien savame pasaulyje;
□ Intuicijos deficitas;
□ Originalumas ir nepraktiškumas.

Šizoidinio tipo bruožai pradeda formuluotis 3– 4 m. amžiuje. Tokie vaikai nemėgsta žaisti triukšmingų žaidimų, daugiau linkę būti nuošaly. Domisi vaikui nebūdingais dalykais. Daug skaito ir piešia, konstruoja, kažką lipdo. Jie neturi draugų. Tokie vaikai pasyviai paklūsta namų taisyklėms. Brendimo laikotarpiu keičiantis išvaizdai, tokie paaugliai susirūpina savo išvaizda. Jiems atrodo, kad jų ausys, nosis per didelė, veidas neproporcingas. Šizoidas elgiasi ne taip kaip priimta visuomenėje, jų vidinis pasaulis griežčiausiai saugomas nuo kitų. Artimiesiems, seniems pažįstamiems tokio tipo žmonės visą gyvenimą išlieka mįslė. Su jais be galo sunku bendrauti. Ypač užmegzti pažintis, ypač su priešinga lytimi. Jie į meilę žiūri kaip į asmeninių teisių apribojimą, jie nesugeba sakyti komplimentų. Partneriai jiems tik sekso objektai. Dvasinio bendravimo jiems nereikia. Partneris pasirenka neišvaizdžias ir vyresnes, nes taip jiems saugiau, o dar geriau ir lengviau gyventi nesusituokus.

GYDYMAS

Didžiausia reikšmė skiriama psichoterapijai, pedagoginei.

DARBO IR TEISMO EKSPERTIZĖ
Neretai darbingumas būna sumažėjęs. Kai kada apribojama galimybė užsiimti atitinkama profesine veikla. Asmenys su patologiniais sutrikimais dažniausiai yra pakaltinami.

NEUROZĖS (F40)

Neurozė yra CNS liga, dėl kurios sutrinka ne tik asmenybė, bet ir jos somatinė sfera. Ja susergama veikiant įvairiems psichogemniniems, trumpalaikiams, bet dažniausiai ilgalaikiams stresoriams.didelė reikšmė skiriama biologinėms, fiziologinėms, psichologinėms ir socialiniams faktoriams, bei asmenybės struktūrai (vidutinis tipas – neurastenija, meninis – isterija, mąstantis – hipochondrija).
Neuroze serga abiejų lyčių asmenys, bet dažniausiai iki 21 – 50m. dirbantys psichiškai įtempta darbą ir pasižymintis nestabilia psichika, emocijų labilumu. Nesugebantys įvertinti objektyviai traumuojančios situacijos arba prislopinti nemalonius išgyvenimus.
Neurozės klinikinės formos pagrindinai apibūdina vyraujantis neurozinis sindromas:
□ Asteninis;
□ Hipochondrinis
□ Isterinis;
□ Įkyrumai arba fobijos
□ Abseninis
□ Depresinis.

Dažniausiai psichiką traumuojantys stresoriai yra;
□ ŠEIMYNINIAI:
 Pastovūs sutuoktinių barniai dėl smulkmenų;
 Nenoras vienas kitam nusileisti ir prisipažinti neteisiu;
 Nuosavo būsto neturėjimas;
 Vieno iš sutuoktinio nedarbas;
 Menki atlyginimais, nuolatinis rūpestis kaip išgyventi;
 Konfliktai dėl tėvų kišimosi į jaunavedžių gyvenimą;
 Nesutarimai auklėjant vaikus;
 Nesutarimai dėl politikos;
 Nusivylimas meilėje;
 Pavydas;
 Neištikimybė;
 Seksualinė disharmonija;
 Alkoholizmas, narkomanija;
 Skyrybos.

□ BUITINIAI:
 Įtemptas darbas, didelė atsakomybė;
 Nusivylimas darbine veikla;
 Monotonija;
 Perspektyvos nebūvimas;
 Menkas atlyginimas;
 Konfliktai su darbdaviais, viršininkais, jų priekabumas;
 Darbo vietos reorganizavimas;
 Atleidimas iš darbo;
 Bylinėjimasis teismuose.

□ NELAIMĖS, PRARADIMAI:
 Artimųjų liga (sunki ar nepagydoma);
 Artimųjų netektis;
 Santaupų paradimas;
 Artimo žmogaus savižudybė;
 Prievartavimas;
 Nužudymas;
 Kalėjimas;
 Gaisras, autoavarija, nelaimingas atsitikimas;
 Invalidumas.

Aukščiau išvardinti faktoriai pagal savo esmę ir pobūdį gali paveikti kiekvieną asmenį, bet ne būtinai sukelia neurozę.
Sergant neuroze paveikiama:

 Emocijų;
 Valios;
 Atminties, dėmesio;
 Mąstymo;
 Psichosensorinės;
 Lytinė;
 Somatinės vegetacinės sferos.

Iš somatinių sutrikimų dažniausiai būna:
 Širdies ir kraujagyslių;
 Virškinimo trakto;
 Kvėpavimo;
 Inkstų ir šlapimo takų negalavimai.

Šiuo metu priimta neurozes skirstyti į sekančias formas:
1. neurastenija;
2. isterija;
3. įkyrių būsenų neurozė.

NEURASTENIJA (F 48.0)

Neurastenija tai liguista būsena, kurios metu atsiranda silpnumas, dirglumas, padidėjęs nervingumas, irzlumas ir kiti negalavimai. Dažnai tai būna po ilgalaikio psichiką traumuojančio faktoriaus, kai nebeišlaiko nervų sistema saugantys mechanizmai ir tada, bet kuri menka gyvenimiška situacija sukelianti neigiamų emocijų tampa paskutiniu veiksniu žmogaus jausmų sferoje.

Neurastenija serga ~ 60 – 70% iš visų neurozių formų. Ja dažniau serga vyrai 25 – 40 m. Daugiau mąstančio tipo. Pasireiškia įvairiais simptomais ir kai kurie autoriai jų paskaičiuoja iki 40. Pagrindiniai simptomai yra:
 astenija (fizinė ir psichinė);
 galvos skausmai;
 miego ritmo sutrikimai:
 somatiniai vegetaciniai sutrikimai.

KLINIKA
Skiriamos yra sekančios neurastenijos gydymo formos:
1. grynoji neurastenija ~40%;
2. depresinė ~36%;
3. obsesinė – fobinė ~24%;
4. neurastenija lydima isterinių reakcijų ~10%.
Neurastenija prasideda paprastai po mažu, bet gali atsirasti ir staiga, patyrus įvairių išgyvenimų.
 Bendrą silpnumą jaučia ~80 – 90% sergančiųjų.
 Skundžiasi nuovargiu, šalia eina ir fizinis nuovargis.
 Negali susikaupti, dirbdamas daro labai daug klaidų.
 Nuovargio nepašalina nei poilsis, nei miegas.

o Iš ryto keliasi nepailsėjęs, lyg sudaužytas, suirzęs (tokia astenija skiriasi nuo nuovargio, kuris atsiranda sveikam žmogui persidirbus arba persisportavus. Pakinta nuotaika, padidėjęs dirglumas, bailumas, irzlumas. Žmogų pradeda jaudinti ir nervinti įvairios gyvenimo, smulkmenos, į kurias anksčiau nekreipdavo dėmesio. Jį nervina laikrodžio tiksėjimas, durų varstymas, telefono skambučiai, aplinkinių garsi kalba, ne vietoje padėtas daiktas, muzika. Žmogus pradeda nebepasitikėti savo jėgomis. Anksčiau buvęs įprastas darbas tampa per sunkus, neįdomus. Nebeužtenka valios susikaupti, nesiblaškyti, neskubėti. Ligonis nervinasi ir apie save sudaro nervinę aplinką, greit pyksta, kaltina kitus, nesugeba valdyti savo emocijų.
o Miego ritmo sutrikimai. Sergant neurastenija per 40 – 80% skundžiasi galvos skausmais, kurie lokalizuojasi ar smilkinių srityje ir būna vidutinio arba nedidelio intensyvumo, maudžiančiu, spaudančiu, veržiančiu pobūdžio (lyg būtų uždėtas šalmas). Skausmai padidėja nuo susijaudinimo emocinės įtampos būdinga tai, kad skausmų nebūna naktį.
o Vargina per 80% sergančiųjų dažniausiai negali ilgai užmigti iš vakaro arba dažnai pabunda. Kamuoja košmariški sapnai, bėgimas nuo priešų, kritimas, tarnybiniai nemalonumai, susidorojimas ar panašiai, todėl ryte pabunda ne pailsėjęs, o sukaustytas nuovargio, vangus, sunku keltis.
o Ligonius dažnai kamuoja įvairūs nemalonūs pojūčiai vidaus organuose ir visame kūne, ypač kelia nerimą:
 Skausmai širdies plote;
 Širdies ritmo sutrikimai;
 Arterinio AKS padidėjimas;
 Pykinimas;
 Pilvo pūtimas ir kt.

Kai šie reiškiniai laikosi ilgesnį laiką, ypatingai, jei tai liečia virškinamąjį traktą, atsiranda baimė, kad susirgo vėžiu ar kita nepagydoma liga. Varginamas šios baimės tampa hipochondriškas.
Ligonius dažnai vargina senastopatijos, nemalonus spaudimas, deginimas įvairiose kūno vietose. Šie išvardinti negalavimas dar labiau padidina bendrus neuroesteninius simptomus ir gniuždo žmogų kaip asmenybę.
LIGOS EIGA
Dažniausiai liga prasideda iš lėto negausiais ir pavieniais simptomais. Pvz.; skundžiamasi miego sutrikimu, nesugebėjimu susikaupti ar padidėjusiu labilumu. Neurasteninis žmogus gali sirgti mėnesius ar net keletą metų. Visiškai pasveiksta ~30 – 40%, kitus daugelį metų ar visą gyvenimą vargina prastas miegas, emocijų labilumas, sensopatijos.

NEUROSTENIJA DEPRESIJA
Psichogeninius stresorius Tikrai yra Gali nebūti
Ligos pradžia Lėta Ūmi pradžia
Nerimas Būdingas Ligos pradžioje nebūdingas
Noras kalbėti apie save Didelis Mažas
Savęs kaltinimo idėjos Nebūdingas Būdingas
Dėmesys aplinkai Yra Nėra
Blogiausia savijauta paros metu Ryte Visą dieną (o vakare jau lengviau)

ĮKYRIŲ BŪSENŲ NEUROZĖS (IBN) (F – 42)

IBN susergama paveikus psichogeniniams stresoriams. Ši liga pakenkia visai žmogaus asmenybei, ypač mąstymo sferai. Serga abiejų lyčių žmonės. Ši neurozė retesnė nei neurastenija ar isterija. Sudaro ~ 7 – 10% visų neurozių susirgimų. IBN serga daugiau mąstančio tipo žmonės, gana aukšto intelekto bei erudicijos intravertai. Dažniau serga akcentuotos asmenybės. IBN bruožus galima pastebėti dar vaikystėje, tokie vaikai būna drovūs, nežaidžia triukšmingų žaidimų, bijo griaustinio, tamsos, kraujo. Turi polinkį į vienatvę, bei fantazavimui.
Paauglystėje jiems būna sunku atlikti mąstymo užduotis, žaisti judrius žaidimus. Jaunuoliai vengia visuomeninio darbo, jiems sunku kam nors vadovauti, būti lyderiu. Subrendę tokie žmonės yra tylūs, pareigingi, sąžiningi, turi didelį atsakomybės jausmą. Mėgsta punktualumą, liguistiškai pedantiški. Jie sugeba valdyti savo emocijas, tačiau jiems labai daug abejoja, yra labai negrįžtingi, nuolat paskendę svarstymuose. Jie sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje. Nepasitiki savimi. Linkę į hipochondriją.
KLINIKA
IBN būdinga:
1. Mąstymo sferos sutrikimai, kurie pasireiškia:
 įkyria baime (fobija);
 įkyriomis mintimis (neurozės obsesijomis);
 įkyriais veiksmais (kompulcijos).
2. Jausmų sferos sutrikimais (dirglumas, labilumas, nerimas, panika, baimė, depresijos, epizodai ir kt).
3. Vegetaciniai sutrikimai (prakaitavimas, viduriavimas ir kt).
4. Kritika išlikusi.
Medicinos terminų žodyne fobijų priskaičiuojama ~ 300 – 600 rūšių fobijų. Gali būti monofobijos ir folifobijos.

Baimės ir veiksmai, mintys ir baimė. Kai kurie autoriai fobijas skirsto į sekančias grupes:
 Akrofobijos – erdvės, aikščių, gatvių baimės.
 Socialinės fobijos;
 Nozofobijos;
 Kitos.
Pirmajai grupei priskiriamos fobijos pasireiškia tuo, kad bijo eiti iš namų, vienas keliauti traukiniu, lėktuvu. Jis bijo žmonių spūsties, bijo, kad einant gatve, kad kas nors neužkristų ant galvos, neužvažiuotų automobilis.
Socialinė fobija apibūdinama kaip pastovi baimė asmeniui būti kitų žmonių įdėmiai stebimu. Todėl ligoniai gali skųstis, kad be priežasties rausta, jiems dreba rankos, juos pykina. Bijo atsistoti prieš auditoriją ir pan. Atsiradęs to pasėkoje nerimas gali pereiti į panikos priepuolį. Nerimui būdingas nervingumas, raumenų įtampa, prakaitavimas, galvos svaigimas, širdies plakimas, silpnumas, diskomfortas skrandžio plote. Panika yra viena iš minios elgesio rūšių, kai daugelių žmonių apima baimė, kurią sukelia realus ar įsivaizduojamas pavojus. Ta baimė žmones užsikrečia vienas nuo kitų, ji silpnina arba visai žlugdo gebėjimą racionaliai įvertinti aplinkybes, sukaupti valią ir organizuotai priešintis. Panikos atsiradimo priežastys gali būti:
 Fiziologinis – kurių pagrinde yra nuovargis, badavimas, apsvaigimas ar kitos būsenos;
 Psichologinės – tai netikėtumai, išgąstis, kurį sukelia nepakankamas žinojimas, koks yra tikrasis pavojaus šaltinis, kada atsiranda ir kaip jį galimas įveikti
 Socialinės – šios grupės panikos prielaidos yra bendrosios aplinkybės, kurios sukelia psichinę įtampą ar nerimą. Dėl baisių įvykių grėsmės.

Yra gana sudėtinga, kai ligonis bijodamas mikrobų (mizofobija) nuolat spiritu valo durų rankenas, visuomeniniu transportu važiuoja tik su pirštinėmis, restoranuose pats dezinfekuoja peilius, šakutes, šaukštus.
Dažnai fobija sergant IBN yra aštrių daiktų baimė – oksifobija. Žmogui nenorom lenda į galvą mintys, kad tuo peiliu gali ką nors nužudyti. Moteris kartais apima baimė pažiūrėti, prisiartinti prie vyro, nes įsitikinusios, kad jis ims ir pamanys, jog ji norinti pamatyti jo lytinius organus ar net lytiškai santykiauti
Sergant IBN gali būti įkyrus noras prisiminti kada ir kur metė, sutiko žmogaus veidą, prisiminti pavardę, vardą, filmo pavadinimą ir t.t. Kartais žmogų apima įkyrus veiksmai, skaičiuoti stulpus, aklagatvius. Rečiau užvaldo mintys ką nors sumušti, noras pakankinti, sukelti fizinį ar dvasinį skausmą, padegti. Dažnai ligonį gali kamuoti abejonės ar gerai pasielgė vienoje ar kitoje situacijoje, ar teisingai jis apsisprendė.
Sergant IBN paprastai būna kritiški savo fobijoms, obsesijoms bei kompulcijoms. Kritikos praradimas leidžia suabejoti nustatytos diagnozės teisingumu.
EIGA
Liga gali trukti keletą mėnesių ar net metus. Per įkyrių būsenų priepuolių gali jaustis sveikas. Tačiau būna, kad ligonis apsipranta su įkyriomis mintimis ir baimėmis ir gyvena taip visą gyvenimą.

ISTERIJA (F 44.0) hysterija

Savita neurozė, kuri buvo žinoma jau labai senai, neretai tarp bendruomenės žmonių keldavo juoko, kvatojimo, masinių šokių, epidemijos. Isterijos terminą įvedė Platonas. Galėnas – Romos gydytojas 200 pr. Kr. g. – skrosdamas lavonus matė, kad gimda yra pritvirtinta raiščiais mažajame dubenyje, todėl negali klaidžioti po kūną, todėl jis manė, kad isterija yra gimdos liga. Todėl tais laikais isteriją buvo gydoma chirurginiu būdu.
Dabar isterija yra lyg ir barometras, nes klinikinė jos išraiška labai priklauso nuo laikmečio būsenos. Isterija – tai savotiška reakcija į nemalonumus dėl CNS silpnumo ir emocinio jautrumo. Isterija daugiau serga meninio tipo žmonės, jausmingi linkę fantazuoti. Moterys serga 20 kartų daugiau negu vyrai. Isterikei yra būdingas nedidelis ūgis, gražūs išraiškingi veido bruožai, staigūs judesiai, gracingumas. Jos atrodo kol kas jaunesnės negu iš tikrųjų. Amžius 30 – 45 m.
ETIOLOGIJA
Isterija sukelia nepalanki psichiką traumuojanti aplinka. Ši liga yra lyg ir protestas išeinantis iš konfliktų šeimoje bei darbe. Turi įtakos ir vaiko augimas ,,šiltnamio“ sąlygomis, kai yra tenkinami visi vaiko norai.
KLINIKA
Simptomai isterijos gali būti panašūs, į bet kurį somatine liga sergantįjį. Yra skiriamos 4 klinikinės formos:
 Asteninė;
 Hipochondrinė;
 Obsesinė – fobinė;
 Depresinė
 Psiaudo ligonio fantazavimas.

Isterinis priepuolis gali pasireikšti alpimu, vėmimu, smarkiu širdies plakimu, drebuliu, žagsėjimu, verksmu. Verksmas dažnai virsta kukčiojimu arba nesulaikomu raudojimu, šauksmu, plaukų rovimu ir t.t.
 ~50% sergančiųjų isterija yra būdinga motorikos sutrikimas. Parezai (dalinis paralyžius), paralyžius, aklumas, kurtumas ir t.t.
 Dažnas reiškinys yra isterinė astenija abazija. Ligonis jaučia silpnumą rankose bei kojose, kojos pinasi, todėl jis negali nei paeiti, nei pastovėti, jisai griūva.
 Retesnė, bet yra jutimų sutrikimai (anastazija).
 Isterija gali pasireikšti aklumu, kurtumu, uoslės bei skonio sutrikimais.
 Dažnas isterijos simptomas yra afonija (balso praradimas). Praėjus afonijai ypač vaikams gali likti mikčiojimas.
 Sergant isterija dažnai būna isteriniai skausmai. Ligonis kilusį skausmą apibūdina labai mandriai ( nežmoniškas, nepakeliamas). Jeigu labai skauda galvą, jis sako, kad jam įkalė vinį į galvą. Prie to dar prideda, kad jo skausmas ypatingas ir mokslas dar jo neišaiškino. Dėl šių priežasčių jis vaikšto pas įvairius gydytojus ir stengiasi eiti ne pas t patį.
 Dažnai isterija sergantis skundžiasi, kad skauda pilvą, pučia jį, kad jį vargina viduriavimas arba vidurių užkietėjimas. Dėl šlapimo pūslės sfinkterių susitraukimo (spazmų) gali užsilaikyti šlapimas.
 Moterys neretai tvirtina, kad jas yra įsimylėjęs žymus žmonės ir jos laukiasi nuo jo vaiko.
 Isterikei gali sutrikti sąmonė, ypač patekus į ekstremalias situacijas.
 Be aukščiau išvardintų simptomų gali būti:
 Isterinis užmaršumas;
 Isterinė depresija;
 Puerilizmas – tai isterinė būsena, kai suaugusieji kalba, mąsto ir elgiasi lyg vaikai. Prašo toks ligonis su juo pažaisti, būna nerūpestingas.
 Gangsterio sindromas – yra panašus į psiaudo demenciją tik šiuo atveju ligonis primena gilų silpnaprotį, kuris į klausimus negali atsakyti prasmingai.
 Psiaudo demencija – tai laikina būsena, kai ligonis primena silpnaprotį. Jis elgiasi prasmingai, bet yra labai prislėgtas.
Dar yra isterinė prieblandinė sąmonės būsena. Ligonio sąmonės pritemusi ir jis nesiorientuoja laike, vietoje ir savyje.

NERVINĖ ANOREKSIJA (F 50.0)

Anoreksija yra nevalgymas, apetito nebūvimas. Nervinė anoreksija pasireiškia sąmoningu nevalgymu ir liguistu įsitikinimu savo storumu bei siekimu žūt būt suliesėti. Dažniausiai serga paauglės mergaitės nuo 12 iki 18 metų.

Šveicarijos ir Danijos statistiniais duomenimis serga 16 – 20 iš 100 tūkst. gyventojų. Anksčiau buvo manyta nervine anoreksija serga išimtinai moteriškos lyties atstovės. Darbas mokslininkų tyrimu dėka nustatyta, kad nervine anoreksija sergančiųjų moterų ir vyrų santykis atskirais duomenimis gali būti 9:1 arba 20:1. amerikiečių tyrimų duomenimis nervine anoreksija serga 1:100 tūkst. mergaičių.
ETIOLOGIJA

Ligos priežastis iki galo nėra aiški. Vieni į nervinę anoreksiją žiūri iš psichoanalitinių pozicijų, kiti ypatingą reikšmę skiria šeimos mikroklimatui, dar kiti besiformuojančiam asmenybės tipui. Ketvirti mano, kad tai galvos smegenyse esančio mitybos centrų sutrikimai. Lietuvos psichiatrų nuomone nervinės anoreksijos susirgimai kylantys mūsų šalyje yra daugiau nulemianti visuomenės požiūriu į grožio etaloną. Modelių rinkimas, madų demonstravimas. Paprastai nervinė anoreksija sergantieji būna iš šeimos, kurioje labai valdinga motina, tiesiog despotas ir garbėtroška. Ji slopina savo vaikų iniciatyvą ir valią. Tėvas tokioje šeimoje neturi balso. Kaip taisyklė šeimoje vyrauja maisto kultas, kurį palaiko puikūs šeimininkės kulinariniai sugebėjimai. Tačiau sutuoktinių konfliktų dėl to nesumažėja, norėdamos sušvelninti santykius tarp tėvų paauglės dažnai ,,bėga į ligą“. Jei kas nors iš giminės serga nervinė anoreksija rizika susirgti palikuonims padidėja apie 8 kartus.

KLINIKA

Nervinei anoreksijai klinikinei išraiškai yra būdinga keletas etapų:
 PREDINIS – etapui būdinga nepasitenkinimas savo išvaizda (nosies forma, ausimis, lūpomis, skruostais ar kakta), kuri neatitinka pamėgtų literatūrinių standartų. Tokios paauglės labai jautrios ir liguistai reaguoja į aplinkinių. Tegul ir netiesiogines kalbas ir pastabas ta tema. Dismorfiniai elementai gali dominuoti paauglės vaizduotėje 2 – 4 metus.
 AKTYVUS – siekiama įvairiausiai būdais numesti svorį, nors jos jokio antsvorio neturi. Paauglės pradeda fanatiškai mankštintis, sportuoti. Diržais veržia pilvo taliją. Nevalgo kartu su šeima, riboja maisto kiekį. Atsisako visų kulinarinių gaminių bei saldumynų, nuolat sveriasi, kad greičiau kristų svoris pradeda vartoti daug vidurių laisvinamųjų medikamentų, kurių dozės vis didina, bet joms to nepakanka. Jos sukelia sau vėmimą. Tokias paaugles kamuoja mintys apie maistą ir šių minčių nei dieną nei naktį atsikratyti negali, bando vartoti medikamentus, atikratyti apetito, rūkyti, geria daug juodos kavos. Tampa labai dirglios ir kiekvienas suvalgytas maisto gabalėlis sukelia nerimą, keičia nuotaiką. Sutrinka elgesys. Mergaitės dienų dienas gali vaikščioti po maisto parduotuves, žiūrėti į vitrinas ,,valgyti akimis“. Anksčiau niekada neturėjusios noro gaminti valgio, pradeda tai daryti ir su pasitenkinimu stengiasi maitinti jaunesnius už save brolius ir seseris. Atskirais atvejais kovodamos su alkiu bando kramtyti maistą, bet jo nenuryja, išspjauna. Išslapsto maisto produktus kambaryje, paskui pradeda naktį valgyti, valgo labai daug po to sukelia dirbtinį vėmimą. Išsivėmusios pajunta euforiją, lengvumą visame kūne, įsitikina, kad organizmas išvalytas nuo maito. Toks nevalgymas gali užsitęsti 4 – 5 mėnesius ir ilgiau, sutrinka hormonų apykaita, augimas, mėnesinių ciklas. Paaiškėja charakterio bruožai, ypač egoizmas. Dėl ilgalaikio badavimo netenkama iki 20 – 50% kūno svorio, po oda nelieka jokių riebalų, oda ir raumenys pradeda atrofuotis. Atsiranda bradikardija (lėtas pulsas), hipotonija (pulsas krenta), hipotermija (visą laiką šalta). Mažėja cukraus kiekis kraujyje, krenta plaukai, mėlynuoja galūnės, nosis, įdumba skruostai, sutrinka žarnyno veikla.
 KAKEKSIJA – galų gale tokios ligonės organizmas visiškai išsenka ir pasiekiamas kakeksijos etapas.

Liga labai įvairi galimas vienintelis nervinės anoreksijos priepuolis gyvenime ir savaiminis pasveikimas, bet dažniausiai liga užsitęsia. Tokios ligonės kreipiasi į įvairiausius specialistus, bet psichiatro vengia. Tai vienintelė liga iš neurozių, kai ligonis tampa nekritiškas, nesuvokia ligos pasekmės ir dėl to nejaučia jokios baimės, todėl ir mirtingumas būna gana didelis 5 – 18%.

NERVINĖ BULIMIJA (F 52.)

Bulimija nervaza – bus –bulius, Limos – badas).

Liguistas alkio jausmas, vilkiškas alkis. Nervinė bulimija – liguistas ir epizodiškai nekontroliuojamas, kompulsyvus alkis, kurį jaučia per trumpą laiką suvalgydamas gausų maisto kiekį. Valgomas kaloringas, lengvai virškinamas maistas: tortai pyragaičiai, bei kitokie saldumynai. Po to atsiranda dvasinis ir fizinis diskomfortas, ligonius pykina, skausmai skrandžio plote, kamuoja kaltės jausmas, pyksta ant savęs, kodėl nesugebėjo susivaldyti, gali atsirasti netgi depresija. Tokia emocinė išraiška vadinama ,,kančia dėl apsirijimo“ po persivalgymo seka iškrova, vartojama daug laisvinamųjų medikamentų, bet to būna negana, todėl sukeliamas dirbtinis vėmimas. Dažniausiai serga paauglės mergaitės.
ETIOLOGIJA

Ligos priežastis nežinoma, manoma, kad įtaką turi depresiniai epizodai, impulsyvumas ir kita.
KLINIKA

Ligos pradžioje ligoniai stengiasi nevalgyti pusryčių, pietų, nes mano, kad per didelis kūno svoris, paprastai antsvorio didelio nebūna. Toks savęs apribojimas gali tęstis keletą savaičių. Užėjus alkio priepuoliui keliasi vakare, naktį ir valgo daug beveik nekramtydamas. Tada apima depresija, kaltės jausmas, savigrauža. Geria daug laisvinamųjų, diuretikų ir vėlgi dirbtinas vėmimas. Priepuoliui praėjus vėl laikosi griežtos dietos, po kiek laiko vėl priepuoliai kartojasi.
EIGA

Yra lėtinė, būna periodinės remisijos. Liga gali tęstis netgi 30 metų ištisai. Pasveikstama maždaug iki 30%.

NEUROZIŲ GYDYMO PRINCIPAI

Gali būti gydomos:
 Ambulatoriškai;
 Stacionare;
 Specialiame neurozių skyriuje.
Geriausiai neurozės gydo psichoterapeutai arba psichologai. Bendrieji gydymo principai:
 Reikia sumažinti arba pašalinti psichiką traumuojančius faktorius;
 Psichoterapija ( racionalioji, grupinė, šeimos ir kt, taip pat tinka autogeninės treniruotės, biblioterapija;
 Fizioterapinių priemonių taikymas, masažas, purvų vonios;
 Simptominius medikamentinius gydymas;
 Reabilitacija (tai įvairūs klubai pagal pomėgius, interesus ir užimtumą).

DARBO IR TEISMO EKSPERTIZĖ

Sergant neuroze ligonis laikinai nedarbingas, invalidumo grupės skiriamos labai retai. Neuroze sergantys, išskyrus isterinės psichozės, yra pakaltinami.

NUOTAIKOS AFEKTINIAI SUTRIKIMAI (F 30 – 39)

Psichiatras Reonchandas maniakinę depresiją skirstė į bipolinius ir monopolinius priepuolius. Pagal tarptautinę klasifikaciją skiriami 3 maniakinės depresijos tipai. 1 tipo bipolinis sutrikimas skaitomas tada, jei vieną kartą buvo manijos priepuolis. 2 tipo bipolinis sutrikimas, jei buvo nors vienas depresijos ir hipomanijos priepuolis.

Ciklotimija apibūdina nuolat nepastovi nuotaika, daug depresijos ir lengvų, pakilios nuotaikos (hipomanijos periodo), iš kurių nė vienas nėra pakankamai sunkus, bet turi tęstis ne mažiau 2 metus.

Maniakinė depresinė psichozė reiškiasi periodiškai besikartojančiomis manijos, depresijos arba viena iš šių fazėmis. Tų fazių trukmė be gydymo gali tęstis nuo kelių dienų iki kelerių metų, netgi visą gyvenimą.
Praėjus priepuoliui būna šviesusis periodas (intremisija), kurio metu visiškai atsistato psichinė veikla darbingumas asmenybės, intelektas lieka nepakitęs, žmogus kritiškai vertina savo ligą. Bet susirgimui užsitęsus – asmenybė keičiasi. Pirmasis ligos prieuolis gali įvykti nuo 15 – 25 amžiuje. Depresijos fazės pasitaiko dažniausiai iki 60%, manijos 20%. 2, 3 kartus dažniau serga moterys. Pagal daktaro Mačiuko atliktus tyrimus pradinis ligos simptomai vyrams prasideda anksčiau. Maniakiniai depresiniai psichozei yra būdinga sekantys pakitimai:
 Emocijų, valios, dėmesio sferose;
 Motorikos;
 Mąstymo;
 Somatinės sferose;
 Suvokimo sutrikimai.

ETIOLOGIJA

Maniakinės depresijos psichozės priežastys iki galo yra neaiškios. Vieni autoriai skaito, kad didžiausią čia vaidmenį turi paveldimumas. Kiti autoriai pirmenybę teikia cirotolino ir noradrenalino trūkumo CNS. Treti ilgalaikiams stresams intoksikacijoms ir infekcinėms ligoms.

Dvynių tyrimai rodė, kad maniakinė depresinė psichozė yra genetiškai persiduodanti liga. Beabejo susirgimai turi įtakos ir kitos šeimoje pasitaikiusios ligos – alkoholizmas, psichopatija, epilepsija, neurozė, šizofrenija.
EIGA

Kaip jau buvo minėta ligos eiga būna vienpolė (tik depresijos, rečiau manijos fazė) arba dvipolė – viena fazė keičia kitą. Tarp fazių paprastai turi būti šviesusis periodas – intremisija. Manijos fazė dažnesnė pavasarį, vasarą. Depresijos būdinga žiemą. Kartais įtakos turi mėnulio fazės, ypatingai pilnatis. Dažniausiai šios fazės be tam tikro nuoseklumo, kaip jau buvo sakyta aukščiau, gali kartotis visą gyvenimą. Manijos fazė gali be šviesiojo periodo pereiti į depresinę ir atvirkščiai. Fazių skaičius net labai skirtingas.
KLINIKA

Maniakinei depresinei psichozės klinikai būdinga:
 Maniakinė būsena ar fazė;
 Depresinė būsena arba fazė;
 Mišri (besikeičianti būsena);
 Somatiniai vegetaciniai sutrikimai;
 Intremisija;
 Kada grįžta kritika ir darbingumas.

Maniakinei depresinei psichozės būsenai būdinga:
 liguistai pakyli nuotaika;
 pagreitėjęs mąstymas, iškalbingumas, hiperaktyvumas;
 pagreitėję judesiai, padidėjusi energija.

Maniakinė būsena gali būti lengvo laipsnio (hipomanija) lengvas nuotaikos pakylimas, padidėjusi energija, aktyvumas, dažniausiai gerovės jutimas, fizinis ir psichinis produktyvumas (padidėjęs draugiškumas, seksualinė energija, familiarumas, sumažėjęs miego poreikis. Kartais įprasta euforinį draugiškumą gali pakeisti irzlumas, pasikėlimas, grubus elgesys.

Nuotaikos ir elgesio sutrikimus nelydi haliucinacijos ar kliedesiai.

Hipomaniakinio priepuolio diagnostika:
 padidėjęs pasitikėjimas savimi, savęs pervertinimas;
 sumažėjęs miego poreikis (užtenka 2 – 3 val);
 pagreitėjusi kalba (iškalbingumas, yra pastovus poreikis kalbėti);
 pagreitėjęs mąstymas ir minčių eiga;
 išblaškytas dėmesys ir koncentracijos sumažėjimas;
 padidėjęs aktyvumas ir energijos antplūdis (moksle, darbe, seksualinėje sferoje);
 sustiprėję hedonistiniai siekiai (neracionalus ekstravagantiškas išlaidumas, seksualinis palaidumas, neišrankumas).

Hipomaniakinis priepuolis diagnozuojamas, jei ne mažiau kaip 4 paras yra pakili nuotaika ir būna 3 ar daugiau aukščiau išvardintų simptomų.

Kaip jau buvo minėta liga prasideda palaipsniui. Tokie žmonės keliasi anksti, būna pakilios nuotaikos, turi gerą apetitą, visus darbus atlieka labai greitai ir gana gerai. Niekas negali jiems sugadinti nuotaikos. Yra viskuo patenkinti ypač savimi. Atsiranda polinkis pokštauti, juokauti. Per didelė energija ardo tiek šeimoje, tiek darbe nusistovėjusius santykius, nei šeimos nariams, nei aplinkiniams tokie žmonės nesudaro įspūdžio, kad serga, nes ligoniai dar yra kritiški ir gali kontroliuoti savo elgesį. Toliau manijos stadijos vis labiau ryškėja. Moterys pradeda rengtis iššaukiančiai ir kontrastingai, naudoja daug kosmetikos, kalba , juokauja garsiai, daug gestikuliuoja, perka nereikalingus daiktus ir juos dovanoja atsitiktiniems žmonėms. Bendraudami tampa familiarūs. Daug kalba erotinėmis temomis, atsiranda meilės ryšių poreikis. Dažnai šioje būsenoje ligonis pradeda išgėrinėti ar vartoti narkotikus. Daugelis pradeda rašyti eilėraščius, kurti, piešti. Griebiasi bet kokios veiklos, tačiau nieko jau iki galo nebeužbaigia, mąstymo tempas pagreitėjęs. Sunku suprasti, kai kuriuos žodžius. Šiai stadijai būdinga savęs pervertinimas. Kai kurie ligoniai suvokia savo tokią būseną ir sutinka vartoti vaistus. Esant ryškios manijos (psichozės) stadijai ligonis būna susijaudinęs, kalba be perstojo (logorėja). Dainuoja, šoka, deklamuoja, nenusėdi vietoje, kišasi į visus, jeigu yra ligoninėje reikalus. Medicinos personalui siūlo savo pagalbą, nurodinėja, čia jau atsiranda ir kliedesiai . pagrindinai didybės kliedesys. Ligoniai absoliučiai nekritiški, kartais dirglūs, pikti ir priekabūs. Tai jau bus piktoji mania.

Depresinei fazei būdinga triada:
 liguistai prislėgta, bloga nuotaika;
 sulėtėjęs mąstymas;
 vangūs judesiai, sumažėjusi energija bei aktyvumas.

Greta aukščiau išvardintų simptomų būna sumažėjęs malonumų jutimas bei sumažėjęs gebėjimas susikoncentruoti, išauga pesimizmas, beviltiškumas, nuovargio jausmas, jaučiama kaltė ir nepilnavertiškumas. Priklausomai nuo simptomų skaičiaus depresijos epizodai gali būti lengva vidutinio sunkumo arba sunkūs.

Depresijos diagnostikos kriterijai:
 Prislėgta nuotaika, to objektyvus požymis yra verksmingumas, subjektyvus – liūdesio bei tuštumos jausmas;
 Ryškus interesų sumažėjimas, malonumo jausmo praradimas, apatija, kurią pastebi ir aplinkiniai;
 Apetito praradimas, to pasėkoje svorio netekimas;
 Nemiega arba mieguistumas;
 Psichomotorinis užslopinimas;
 Nuovargis ir silpnumas;
 Niekam nereikalingumo jausmas, nepagrįstas savęs kaltinimas;
 Neryžtingumas, pradinio darbingumo bei dėmesio koncentracijos sumažėjimas;
Dažnos mintys apie savižudybę. Suicidiniai bandymai bei jų planavimas.

Depresija diagnozuojama, jei atsiranda ne mažiau kaip 5 aukščiau išvardinti simptomai per 2 sav. Tų simptomų atsiradimo priežastimi negali būti narkotikų ir vaistų naudojimas, somatiniai susirgimai arba netektys. Dar būtinai būtina, kad būtų nors vienas iš žemiau išvardintų simptomų:
 Interesų sumažėjimas, malonumo jausmo sumažėjimas, praradimas;
 Didesnę dienos dalį prislėgta nuotaika.
Depresiją lydi ir somatiniai sutrikimai:
 Galvos skausmas;
 Tachikardija;
 Vyzdžių išsiplėtimas;
 Virškinimo sutrikimai (dažnai obstipacijos);
 Apetito, svorio pasikeitimai;
 Lytinio potraukio sumažėjimas.
Depresijos metu ligonis guli arba sėdi, žvilgsnis nukreiptas į vieną tašką, kalba tyliu balsu, labai nenoriai. Gyvenimą mato pesimistiškai išeities nemato. Gali būti ir nerimastinga depresija, kurios metu ligonis jaučia nerimą, vaikšto, dejuoja, verkia, šaukia, grąžo rankas, drasko drabužius, bandymai nusižudyti gali įvykti, bet kada, bet dažniausiai žudosi pradinėje depresijos stadijoje arba jos pabaigoje.
Depresijai didėjant pasireiškia savęs smerkimo, kaltinimo kliedesiai. Ligoniai tampa nekritiški, nenori gydytis.

CIKLOMIJA

Šią būseną dažniausiai patiria sergančiojo MDP giminaičiai. Jos diagnostikos kriterijai yra:
 Dažni, prislėgti nuotaikos priepuoliai;
 Lengvi pakilios nuotaikos periodai;
 Tokia būsena turi tęstis ne mažiau 2 metus;
 Nei prislėgta, nei pakili nuotaika nėra ryškiai išreikšta;
 Nebūna kliedesių nei haliucinacijų.

DISTINIJA

Tai vietinė liga, kuri pasireiškia prislėgta nuotaika, ne mažiau kaip 2 m. (graikiškai ,,dis“ – neigimas, ,,timo“ – nuotaikos jausmas). Jai būdinga:
 Padidėjęs ar sumažėjęs apetitas;
 Nemiga arba mieguistumas;
 Nepilnavertiškumo jausmas;
 Neryžtingumas;
 Nesugebėjimas koncentruoti dėmesio;
 Beviltiškumo jausmas;
 Menka socialinė adaptacija;
 Polinkis tonizuotis psichiką aktyvinančiais medžiagomis.

Distonija serga moterys 2 kartus dažniau. Distonijos diagnostikos kriterijai yra:
 Nuovargis ir silpnumas;
 Vengimas bendrauti;
 Išnykę interesai ir gebėjimai jausti malonumą;
 Sumažėjęs pasitikėjimas savimi;
 Sumažėjęs fizinis ir psichinis darbingumas;
 Sutrikusi dėmesio koncentracija;
 Pesimizmo jausmas;
 Kaltės jausmas, savigrauža dėl praeities;
 Padidėjęs dirglumas ir pyktis.

Jeigu yra prislėgta nuotaika 3 iš aukščiau išvardintų simptomų turi būti stebimi ilgesnį dienos dalį. Be to tie simptomai neturi kilti dėl narkotikų vartojimo, somatinių susirgimų ar netekties reakcijos.
DARBO IR TEISMO EKSPERTIZĖ
Hipomanija ir ciklotimijos metu ligoniai kurį laiką būna darbingi. Švelnesniuoju ligos periodu darbingumas visai normalus. Jeigu priepuoliai kartojasi dažnai skiriamos invalidumo grupės. Ligonis įvykdęs socialiai pavojingą veiklą psichozinio priepuolio metu pripažįstamas nepakaltinamu.

ŠIZOFRENIJOS ( F 20-29)

Šizofrenija graikiškai ,,šizo“ – skaldyti, ,,fren“ – protas. Tai ypatinga psichikos liga, kuri sutrikdo psichikos vientisumą, ligonio santykį su aplinkiniu pasauliu. Sutinka dezintegracija ir labiausiai pažeidžia mąstymo, emocijų, valios ir suvokimo sferos. Serga abiejų lyčių asmenys. Maždaug 1:100
Etiologija. Ištirta nepakankamai, jos priežastimi yra išsakyta daug teorijų:
 Genetinė;
 Infekcinė;
 Virusinė;
 Autoimuninė;
 Metabolizė (medžiagų apykaitos sutrikimai);
 Harmoninė ir t.t.

Tiktai aišku, kad šizofrenija sukelia keli faktoriai, o ne vienas, bet vėlgi nežinoma, kuris yra pagrindinis, jeigu šizo serga abu tėvai, tai vaikams susirgti rizika yra 40 – 45%, jei vienas iš tėvų ~5%.
Eiga. Ligos eiga būna nepalanki, kai susergama ankstyvoje vaikystėje ar paauglystėje. Palankesnė, kai susergama brandesniame amžiuje ar sename. Dažniausiai susergama nuo 15 – 40m. Vaikams pasitaiko rečiau ir sunkiau atpažįstama, yra galimi ligos eigos variantai:
 Ūmus;
 Vangus;
 Priepuolinis;
 Periodinis;
 Nepertraukiamas;
 Progresuojantis.
Psichiatras Bliauleris,( jis pirmas įvedė šizo terminą, todėl kartais ji vadinama Bliaureliu) nustatė 7 eigos ir prognozės variantus:
1. Ūmi pradžia po to sunki chroniška psichozė;
2. Laipsniška pradžia ir lėtai besivystanti chroniška psichozė;
3. Ūmi liga ir lengva chroniška psichozė;
4. Laipsniška pradžia ir lėta besivystanti lengva chroniška psichozė;
5. Keli priepuoliai su ūmia pradžia ir susiformavusia sunkia chroniška psichozė;
6. Keli priepuoliai su ūmia pradžia ir susiformavusia lengva chroniška psichozė;
7. Vienas ar keli priepuoliai po kurių ligoniai pasveikta.

Pirmi 4 variantai priklauso nepertraukiamai ligai, o kiti priepuoliniai. Ligos eigos prognozės negali nulemti vien psichopatologiniai simptomai. Įtakos turi ir socialinė adaptacija, darbingumas, ligonio tarpasmeniniai santykiai, savęs vertinimas ir t.t. Maždaug ⅓ atsiranda sunkūs psichikos defektai.
Klinika. Pagal TLK – 10 yra skiriamos sekančios klinikinės formos:
 Paprastoji šizofrenija;
 Hebefreninė;
 Katatoninė;
 Paranoidinė;
 Post-šizofreninė depresija;
 Nediferencijuota depresija;
 Rezidualinė šizofrenija;
 Kt. šizo formos;
Pagrindinai bus nagrinėjamos pirmos keturios formos. Sergant šizo labiausiai nukenčia mąstymo sfera. Mąstymas atspindi ne tik žmogaus intelektą, emocijas, atmintį, valios, dėmesio, nuotaikos proceso, bet ir individualias proto savybes: proto gilumą ir platumą, savarankiškumą ir lankstumą, minties nuoseklumą ir gilumą.

Proto gilumas pasireiškia mokėjimu įsigilinti į proto esmę, atskleisti reiškinių priežastį, suprasti įvykių prasmę, numatyti jų pasekmes. Proto platumas pasireiškia sugebėjimu apriboti daug klausimų, kūrybiškai mąstyti apie įvairias mokslo ir praktikos sritis. Proto savarankiškumas pasireiškia sugebėjimu pačiam spręsti reikalingus klausimus bei problemas. Proto savarankiškumas glaudžiai susijęs su kritiškumu, mokėjimu nepasiduoti sugestyviai svetimų minčių įtakai. Proto lankstumą rodo mokėjimas pakeisti numatytą sprendimą arba sprendimo būdą, jeigu paaiškėja, kad jie yra neteisingi ir mokėjimas rasti naujus tyrinėjimo kelius, naujai pažiūrėti į mąstymo objektą atsižvelgiant į galimybes. Minties mąstymo nuoseklumas pasireiškia sugebėjimu laikytis loginės tvarkos nagrinėjant klausimą. Nuoseklaus proto žmogus nesiblaško į šalis, nešokinėja nuo vienos minties prie kitos, laikosi tam tikro plano. Nuoseklus protas griežtai yra logiškas.

Šizofreninis procesas smarkiai pakeičia žmogaus proto savybes. Psichiatras Šneideris išskiria sekančius šizofrenija sergančius mąstymo sutrikimus:
 Mąstymo užblokavimas. Ligonis subjektyviai jaučia, kad nebegali sukontroliuoti minčių;
 Neologizmas. Savitų naujadarų suprantamam tik jam pačiam kūrimas;
 Neapibrėžtas miglotas mąstymas;
 Autistiškas mąstymas. Ligonis savo mintis konstruoja remdamasis konkrečia realybe, bet nesiskaitydamas su realiais įvykiais bei faktais. Realybė yra tai ką jis galvoja;
 Mutizmas. Ligonis visiškai nekalba ir nebebendrauja;
 Verbigeracija. Tai tų pačių žodžių ar sakinių stereotipinių kartojimas;
 Savita logika;
 Sutrikęs apibendrinimas, panašumų ir skirtumų nustatymas;
 Sunkumai atskiriant pagrindinius dalykus nuo šalutinių, nesugebant atmesti neesminių.

Psichiatrijoje pagrindinai susiduriama su sekančiais mąstymo sutrikimais:
 Padrikas mąstymas;
 Priverstinis mąstymas;
 Rezonieriškas mąstymas;
 Simbolinis;
 Paraloginis;
 Mąstymo nutraukimas.

Sergant šizofrenija didelę dalį mąstymo patologijos klinikinių simptomų sudaro kliedesiai. Jie paprastai yra susieti su haliucinacijomis. Būna kliedesių įvairių, nes jie priklauso nuo šizofrenijos formos, ligonio asmenybės, profesijos, išsilavinimo, kultūros lygio, aplinkos ir t.t. Pradžioje gali būti interpretavimo, santykio, persekiojimo kliedesiai. Jie gali būti susiję su konkrečiais asmenimis, bei įvykiais pradžioje ir kartais sunku suprasti ar tai yra kliedesiai. Vėliau prasideda fizinio poveikio ir nuodijimo kliedesiai. Mąstymo sutrikimams priskiriamas ir įkyrios būsenos, kurios sergant šizo, skirtingai nei neurozių metu yra gana absurdiškos, ritualų pavidalu. Labai būdinga sergant šizo emocijų sutrikimas, tai pasireiškia:
 ambivalentiškumas;
 emocijų neadekvatiškumas;
 emocijų skurdumas.
Pradžioje artimiesiems pasidaro labai šalti, vėliau ir aplinkiniams. Valios sutrikimai pasireiškia:
 iniciatyvos ir interesų sumažėjimas;
 hipobulija arba abulija;
 judesių, motorikos sutrikimai;
 echolalija, ehoprakcija – žodžių, judesių pamėgdžiojimas.
Gana ryškūs yra ir suvokimo sutrikimas pasireiškiantys:
 haliucinacijomis;
 iliuzijomis;
 psiaudo haliucinacijomis.

Dažniausiai būna klausos bei įsakomojo pobūdžio haliucinacijos. Taip pat būna lietimo, rečiau uoslės, skonio haliucinacijos. Jeigu būna regos, jos yra labai vaizdingos, ligoniai mato rojų arba pragarą, katastrofas, žmonių žuvimą, ypatingus ženklus iš kosmoso. Šizofreniją sergantį žmogų gali kamuoti senostopatijos – tvirtina, kad jo kūnas tapo nebe jo, kad smegenys apsivertė ir t.t.

PAPRASTOJI ŠIZOFRENIJA (F 20.6)

Paprastai būdinga jai:
 mąstymo forma;
 jausmų ir emocijų;
 valios sutrikimai;
 progresuojanti eiga;
 nebūna haliucinacijų ir kliedesių.

Serga daugiausiai jaunimas 15 – 22m. Paprastai susirgimas prasideda nuo neaiškaus nuovargio atsiradimo, paskauda galvą.
► Atsiranda tingumo jausmas. Mažėja aktyvumas, prarandamas noras mokintis, nors kai kurie ligoniai deda daug valios ir pastangų, bet jiems tai vis tiek nepavyksta.
► Niekas nelenda į galvą, galva tuščia, nėra minčių.
► Dingsta, bet koks noras bendrauti su kitais užsisklendžia savyje. Tampa apatiški.
► Mimika neišraiškinga. Nemotyvuotas nerimas ir baimė.
► Nebesirūpina savo išvaizda, apsileidžia.
► Anksčiau pamėgti užsiėmimai jų visiškai nebedomina, laiką leidžia tuščiai namuose.
► Palengva blėsta ir emocijos ir jausmai, tampa grubus, šiurkštus, atšąla jausmai artimiesiems, nebėra meilės, užuojautos, supratimo. Dingsta kritika.

Psichiatras Kolinovskis siūlo sekančius klinikinius kriterijus šios ligos diagnozavimui:
► Sumažėjęs aktyvumas ir iniciatyva;
► Susiaurėję interesai;
► Autizmas;
► Sutrikęs kontaktas su aplinkiniais (savi izoliacija).
► Mąstymo sutrikimas pagal formą;
► Blankios, priblėsę ir neadekvatiškos emocijos;
► Ambivalentiškumas;
► Nesupranta, kad serga.

HEBEFRENINĖ ŠIZOFRENIJA (F 20.1)

Hebe – jaunystė, fren – protas.

Ūmi psichinė liga su labai nepalankia prognoze, serga maždaug 15 – 20 metų jaunuoliai. Pradžia panaši kaip ir paprastosios šizofrenijos. Hebefreninei šizo būdinga:
► Mąstymo sutrikimai (jau atsiranda kliedesiai);
► Emocijų sutrikimai;
► Suvokimo sutrikimai (atsiranda haliucinacijos);
► Motorikos sutrikimai.

1. Ligonis būna nepagrįstai pakilios nuotaikos (morija), kvailioja, kvatojasi arba verkia, krečia įvairiausias išdaigas, grimaksuoja, šokinėja, ploja, bet jų veiksmuose nėra tikslingumo. Neretai linkę tuščiai fantazuoti apie gyvybės pradžią, kosmosą.
2. Mąstymas būna skilęs, nerišlus. Palaikyti kontaktą su tokiu ligoniu praktiškai neįmanoma. Sveikindamasis vietoj rankos gali paduoti koją, valgydamas į vieną lėkštę gali susikrauti 3 patiekalus, neretai gali prišlapinti kitiems į indą.

Agresyvumas jiems nebūdingas, mėgsta mėgdžioti kitų veiksmus arba kitų žodžius. Ligos prognozė nepalanki, piktybiška.

KATATONINĖ ŠIZOFRENIJA F 20.2

Katatonas – įsitempimas, susistingimas. Tai ūmi psichinė liga. Psichiatro Krepelio duomenimis 60%sergančiųjų šia forma baigia silpnaprotyste, 30% silpnaprotyste būna mažiau išreikšta. Šiai šizofrenijai būdinga:
► Motorikos;
► Valios;
► Mąstymo, sąmonės;
► Suvokimo haliucinacijos;
► Ryškus protinis defektas.
1. Ligos pradžioje pasireiškia liūdesys, nerimas, hipochondrija;
2. Vėliau netikėtai keičiasi elgesys atsisako valgyti, bėga iš namų, bando žudytis;
3. Kartais ligos pradžia būna gana staigi su kliedesiais hipochondrinio tipo ir haliucinacijomis;
4. Vėliau gali atsirasti katatoninis užslopinimas;
5. Gali būti katatoninis susijaudinimas, kurio metu ligoniai be tikslo kažkur bėga, šaukia, atsiranda nemotyvuota agresija;
6. Kadangi jie kalba pavieniais žodžiais, suprasti kalbos neįmanoma;
7. Gali būti fanatinio turinio, persekiojimo arba fizinio poveikio kliedesiai;
8. Katatoninio sujaudinimo metu gali būti sąmonės sutrikimas (aneroidas), blaškosi, plėšia nuo savęs rūbus, kontaktas neįmanomas.

Katatoninis sujaudinimas gali pereiti į katatoninį stupurą. Ligonį galime matyti įvairiose pozose: ,,oro pagalvė“, ,, vaškinis lankstumas“. Nuo ilgo stovėjimo rankos patinusios.

PARANOIDINĖ ŠIZOFRENIJA ( F 20.00)

Tai labiausiai paplitusi pasaulyje šizofrenijos forma. Serga vyresnio amžiaus žmonės 30 – 40m. Pradinis (iniciatyvinis) žymiai ilgiau. Šiai formai būdinga:
► Mąstymo sutrikimai (kliedesiai);
► Haliucinacijos (klausos, uoslės);
► Psichinio automatizmo sindromas.

1. Liga vystosi pamažu ir viskas prasideda nuo nemotyvuoto, nieko nepagrįsto įtarinėjimo. Toks ligonis įsitikinęs, kad gatvėje į jį žiūri visi, kad pasikeitė giminių ir artimųjų elgesys į jį.
2. Sutrinka miegas, atsiranda nerimas, padidėja dirglumas, keičiasi santykiai su artimaisiais. Prieš išeidamas iš namų stengiasi užsidėti juodus akinius, kad lengvai atlaikytų kitų žvilgsnius.
3. Tai gali užsitęsti gana ilgai. Namiškiai keisto elgesio gali ir nepastebėti, kadangi pasikeitęs elgesys nėra ryškus ir neakcentuojamas. Tačiau kai santykio kliedesys įgauna sisteminį pobūdį. Jis skaito, kad ne tik jį puola, bet ir nori susidoroti, aiškėja, kad jis yra psichikos ligonis.
4. Kaip taisyklė prisideda ir klausos haliucinacijos. Girdi balsus, kurie įsakinėja, grasina. Atsiranda uoslės haliucinacijos, nes jaučia dujų kvapą, kurios leidžiamos per rozetės esančias sienoje. Vėliau pajunta, kad jį veikia lazerio spinduliai, nes nori sunaikinti jo smegenys. Tokiais atvejais būtina hospitalizuoti.

Taigi sergant šia forma vyrauja santykio, poveikio, persekiojimo, nuodijimo, kartais didybės kliedesiai, kurie glaudžiai būna susiję su haliucinacijomis arba psiaudohaliucinacijomis. Neretai būna ir hipochondriniai kliedesiai, nes ligoniai yra įsitikinę, kad serga kažkokia nepagydoma liga arba nuo jų sklinda blogas kvapas, arba, kad jų išvaizda išsigimėliška, ypatingai veido bruožai ir jie kreipiasi į chirurgus, kad ištaisytų tuos defektus (dismorfobija).

GYDYMAS
Gydymo etapai:

► Trumpalaikis gydymas. Gydimas nukreiptas ūmaus psichinio epizodo likvidavimui, vykdoma ligoninėje.
► Prevencinis. Tęstinis arba palaikomasis. Šiame etape gydymas tęsiasi ilgą laiką, siekiant išvengti naujų psichozės epizodų.

Gydymo komponentai:

► Pagrindinis anti-psichozinis gydymas vaistais yra būtinas pagal aukščiau nustatytus etapus.
► Psicho-socialinė reabilitacija padeda ligoniams ir jų šeimoms spręsti problemas vengti streso.
► Švietimas. Tai labai svarbus veiksnys padedantis ligoniams bei jų šeimoms išmokti gyventi naujoje esamoje situacijoje.

Pagrindiniai medikamentai šizo gydyti. Labiausiai paplitę tradiciniai anti-psichotikai:
► Chlorozinis (aminazinas).
► Fliuvenazinas (moditenas).
► Haroperidolis (haldolas).
► Tiotiksenas.
► Stelazinas.
► Perfenazinas ir t.t.

Hospitalizavimas
Ūmios šizofrenijos atveju ligoniams reikalingas skubus hospitalizavimas. Hospitalizavimas reikalingas gydyti sunkius kliedesius, haliucinacijas ir suicidines mintis. Gydymas gali trukti 1 – 2 mėn., šeimos nariams svarbu dalyvauti gydyme, nes jie gali daug papasakoti apie ligonį.

Išrašius iš ligoninės

Paprastai ligonis nebūna pilnai pasveikęs, kai kurie simptomai gali kartotis. Per pirmuosius pusę metų yra didelė savižudybės rizika. Išrašomi vaistai, nurodomi jam ir giminėms, kaip uos vartoti, kokioje vaistinėje jų gauti. Būtina sekti kaip ligonis tuos vaistus vartoja, jeigu jis nevartoja šeimos nariai privalo pranešti.

Psicho-socialinė reabilitacija
Jos tikslas grąžinti asmenį į šeimą, darbą, visuomenę. Asmenims dirbantiems didesnėse atsakomybės srityse (aviacija, geležinkelio tarnyba) susirgus šizofrenija tenka keisti profesiją, darbą, tai dažnai labai sunku. Dar sunkiau grąžinti į visuomenę ilgai sergantį žmogų, tačiau šizofrenija – lėtinė liga linkusi kartotis, todėl psicho-socialinė reabilitacija jiems labai reikalinga. taikomi psicho-socialinės reabilitacijos įvairūs metodai. Vienas iš tokių yra dienos centrai, jame pacientas praleidžia dienos dalį, todėl smarkiai neatitrūksta nuo šeimos, dar gali būti pacientų klubai pagrįsti savanoriška narių tarpusavio pagalba. Gali būti ir kiti variantai, kaip ligonių vasaros stovyklos, saugaus darbo įstaigos psicho-socialinės reabilitacijos centrai ir kt.

PSICHIKOS LIGOS SERGANT GALVOS SMEGINŲ ATEROSKLEROZE

Aterosklerozė nėra psichikos liga, tačiau ja sergant pakinta galvos smegenų kraujagyslės, dėl ko dažnai pažeidžiama psichika. Bendrine ateroskleroze suserga anksčiau vyrai negu moterys. Ši liga sparčiai jaunėja.
► Sergantiems ateroskleroze pradžioje atsiranda negalavimai panašūs į neurasteniją: skauda galvą, ūžia, svaigsta, skausmai stipresni būna ryte ir daugiau pakaušio srityje. Ūžesys ausyse girdisi ritmiškai, nevienodo intensyvumo. Dažnai sutrinka miegas, pabundama naktį ir sunkiai užmiegama, dėl ko žmogus būna nepailsėjęs.
► Labai greitai keičiasi nuotaika, atsiranda nerimas, gręsenčio jiems patiems arba artimiesiems. Nuolat nerimauja dėl savo sveikatos. Sunkiai išgyvena negalavimus. Tampa egocentriški. Linkę konfliktuoti, todėl sunkiai toleruojami kolektyve bei šeimoje.
► Labai dažnai pablogėja atmintis, nes aterosklerozė yra kalta dėl žmogaus išsiblaškymo ir užmaršumo, dėl staiga dingstančių daiktų, nebežinojimo ką toliau daryti. Dėl atminties pablogėjimo užmirštami veidai, datos, įvykių chronologija.
► Emocijos labai labilios, toks ligonis silpnadvasis, jį graudina filmas, muzika, pasakojimai, knygos. Nuotaika greitai kinta nuo susijaudinimo iki šypsenos. Ligonis gali verkti be jokios priežasties ir bet kokioje vietoje, gali juos ištikti ir isterinės reakcijos.
► Ilgai sergant ateroskleroze genda ir charakteris žmogaus. Jaunystėje buvęs taupus, senatvėje tampa šykštus, o tas kuris būdavo įtarus, pradeda nieko nepasitikėti.
► Kinta asmenybė, darosi aštri, rigidiška. Toks žmogus tampa šiukštus, paniuręs, viskuo nepatenkintas, visiškai atitrūksta nuo žmonių. Dingsta užuojauta, draugystė, pagarba kitiems.
► Dažnai būna prislėgta nuotaika ir jos prislėgtumas pasireiškia hipochondrija. Neretai išryškėja depresinis sindromas su savęs žeminimo ir menkinimo mintimis.
► Atskirais atvejais gali pasireikšti ir euforija, ypatingai persirgus sunkia liga. Pvz.; infarktu. Ligonis nesuvokia, neįvertina savo sunkios būklės jaučiasi gerai, nesilaiko rėžimo, o tai gali baigtis tragiškai.

Gydymo principai
Pagrindinis momentas t.y. galvos smegenų kraujotakos normalizavimas, toliau skiriami medikamentai (komplaminas, deperzolis), vitaminai E, C. įvykus psichozei taikomi anti-psichoziniai.

PSICHIKOS SUTRIKIMAI SERGANT HIPERTONINE LIGA

Tarp aterosklerozių ir hipertoninių psichozių yra daug kas bendra. Yra tos pačios priemonės, bei tos pačios vystymosi mechanizmai, bet yra šiokie tokie skirtumai. Hipertoninių psichozių metu ryškesni afektai, dominuoja nerimas su kliedesiais, depresija.
Klinika. Hipertoninių psichozių yra dinamiškesnė, dažnai būna taip kai išsivysto po hipertoninės krizės, kuri trunka 2 – 3 val. Ligonis pradeda jausti nerimą, baimę, gali netekti sąmonės. Gydoma deperozoliu.

INVOLIUCINĖS PSICHOZĖS

Seni žmonės serga involiucinė psichoze ir senatvine silpnaprotyste. Prasideda išgyvenimai dėl nenuveiktų gyvenime darbų, dėl ko apima liūdnos mintys, ateina nerimas, vienatvės baimė, senesniems nei 65m. žmonėms. Psichikos sutrikimai sudaro nuo 30 – 35%, iš jų psichozės 3 – 5% involiucinės. Involiucinių psichozių grupė yra ypatinga ligų grupė, pakankamai dar neapibrėžta. Ir šios grupės ligos turi įvairią etiologiją:
► IVOLIUCINĖ MELANCHOLIJA. Dažniau serga moterys. Ligai atsirasti turi nenormalus klimaksas, sunkūs išgyvenimai, aplinkos pasikeitimai, paveldimumas. Vėl gi viskas prasideda nuo nuotaikos sutrikimų. Žmogus liūdnas, viskuo nusivylęs, prislėgtas, dažnai jaučia nerimą, blogai miega ir valgo, nieko nedirba, apsileidžia. Dažnas palydovas yra depresinis sindromas. Sunkios ligos atveju tokiam ligoniui atrodo, kad užsikimšo žarnynas, išnyko smegenys ar kiti organai, jam atrodo, kad visi jį kaltina ir tai jis girdi, net per radiją. Nuo involiucinės melancholijos pagrindinai yra gydoma antidepresantais (aminitriptarinas).
► INVOLIUCINĖ PARANOJA. Pasitaiko rečiau nei involiucinė melancholija. Dažnai po sunkių pergyvenimų. Kliedesių turinys dažnai yra susijęs su kasdieniniais buitiniais reikalais bei išgyvenimais. Pati asmenybė nukenčia mažiau. Ligonis pradeda įtarinėti ir kaltinti artimuosius, kaimynus, bendradarbius, kad šie su juo elgiasi blogai, apkalba jį, daro ar nori padaryti materialinę žalą. Dažnai pasireiškia nuodijimo kliedesiai. Įsikalba, kad artimieji nori jį nunuodyti įberdami į maistą nuodų arba dujomis, todėl seka juos ką jie daro, keičia durų užraktus, tvirtina duris ir kt. Dingsta ankstesnis pasitikėjimas bei draugystė su kaimynais, santykiai tampa labai priešiški. Apie savo įtarimus jis pasakoja kitiems žmonėms, kreipiasi į valdžios organus. Neretai pereina laiko tarpas, kol įsitikinama, kad jis yra ligonis. Gydoma pagrindinai neuroleptikais, haroperdinoliu.

SENATVINĖ DEMENCIJA

Yra priskiriama prie įvairių vėlyvo amžiaus depresijų grupių. Psichiatrų nuomone skiriasi dėl priežasties kodėl atsiranda. Manoma ir skaitoma, kad tai yra neišvengiamas organizmo fiziologinis etapas. Senatviniam amžiui tenka nuo 15 – 25% visų vėlyvo amžiaus psichikos ligų. Moterys ja serga dažniau. Liga progresuoja palaipsniui, lėtai išryškėja neigiami charakterio bruožai, taupumas tampa šykštumu, principingumas aklu užsispyrimu, tvarkingumas pereina į pedantiškumą, smulkmeniškumą. Siaurėja akiratis, interesai. Netenkama ryšių su aplinkiniais, vėl gi išryškėja egocentrizmas, šykštumas, palengva progresuoja amnezija, pamirštami nauji įvykiai, geriau išlieka seni prisiminimai. Dėsningai silpnėja atmintis, ypač įsiminimas. Galiausiai išnyksta mokyklinės žinios ir profesiniai įgūdžiai, netenkama gebėjimo pažinti supančios aplinkos bei žmonių. Pagaliau ligonis pamiršta viską ir gyvena praeitimi. Stebimos konfabuliacijos, kartais ligonis neatpažįsta savęs veidrodyje, gali pasireikši senatvinis psiaudo delyras (kliedesiai yra, haliucinacijų ne). Labai nuskursta kalba, darosi nenuosekli, netenka prasmės. Ligonis pradeda reikštis nuskriaudimo, skriaudos, apkaltinimo manija, pasitaiko rečiau, dažniau depresija.
Haliucinacijos demencijos. Gali atsirasti kliedesiai, kurių pobūdis yra absurdiškas. Pvz.; ligonis teigia, kad jo organizmas sutrikęs, skrandžio nėra ir kt. Gilėjant demencijai atsiranda beprasmiški veiksmai. Pvz.;daiktų kilnojimas iš vietos į vietą, baldų perstatymas ir t.t. Patogeninio gydymo nėra. Medikamentai tinka visi, kurie stiprina širdies veiklą, gerina bendrą kraujo apytaką, stiprina organizmą.

AILZHEIMERIO LIGA]

Kiekvienam žmogui senatviniame amžiuje būna daugiau mažiau ryški smegenų atrofija. Kai ji pasiekia žymų laipsnį ir pasireiškia anksti jau laikoma kaip liga. Moterys serga 3 – 5 kartus dažniau nei vyrai. Maždaug 65 m. sulaukusiems žmonėms ši liga pasireiškia greit progresuojanti silpnaprotyste, sutrinka kalba, blogėja atmintis, netenkama orientacijos, iš pradžių ligoniai sutrinka, kas su jais darosi. Bet ilgainiui pripranta prie savo bejėgiškumo. Maždaug 40% gali pasireikšti kliedesiai. Jie dažniausiai būna skriaudos, pavydo, persekiojimo. Specifinio gydymo nėra. Reikalinga nuolatinė priežiūra.

PSICHIATRINIAI AIDS ASPEKTAI

Nustatyta, kad užsikrėtus ŽIV maždaug per 5m. išsivysto AIDS maždaug netgi iki 75% asmenų, tačiau psichikos pokyčiai atsiranda kol kas anksčiau, kurie yra:
► PATS LIGONIS. Juos traumuoja nežinoma, neaiški, ilgai traumuojanti liga ir pirmiausia iškyla nerimas. Vėliau, kai susirgimas yra nustatytas susiduriame su psichologine katastrofa, nes yra susiduriama su anksti visko praradimu, iškyla mirties grėsmė. Šią situaciją dar gilina užsikrėsti kitus. Šiuo laikotarpiu galimi 2 psichologinės įtampos aspektai:
o Savižudybė;
o Kerštauti.
► RIZIKOS GRUPĖ. Tai ŽIV nešiotojai nuolatinis jų palydovas baimė. Šios grupės asmenys taip pat susiduria su vienatvės kompleksu. Taip pat labai aktualu šiai grupei savižudybės bei kerštas.
► VISUOMENĖ. AIDS poveikis sukelia siaubą ir šiai visuomenei ypatingai reikalingos žinios apie AIDS. Jie turi žinoti ar šalia jų gali dirbti ŽIV ir AIDS nešiotojai.
► MEDIKŲ GRUPĖ. Jie bendrauja su įvairiais ligoniais, kurių nepažįsta, neretai kontaktuoja su medžiagomis, kur yra ŽIV. Jiems taip pat vystosi baimė ir nerimas.

INFEKCINĖS PSICHOZĖS

Psichozės, kurios išsivysto sergant ūminėmis arba infekcinėmis ligomis, – vadinamos infekcinėmis psichozėmis. Psichozės klinika priklauso nuo infekcinės ligos, klinikos bei jos eigos ypatumų. Dažniausiai būna šie psichikos sutrikimai:
► INFEKCINIS DELYRAS – gali prasidėti prieš pakylant temperatūrai arba esant jai aukštai, arba jai krintant. Būna gilus sąmonės sutrikimas bei gausios haliucinacijos, pavieniai kliedesiai.
► AMENCIJA – tai labai gilus sąmonės sutrikimas, ligoniai nesiorientuoja laike, vietoje, savyje.
► POINFEKCINĖ ASTENIJA – jai būdingas greitas psichinis nuovargis, nepajėgia ligoniai susikaupti, greitai ligoniai pavargsta. Daug guli, dažnai pavargsta.

Gydymas.
► Infekcinės ligos gydymas.
► Gera slauga.
► Anti-psichoziniai medikamentai.

INTOKSIKACINĖS PSICHOZĖS

Dažnai sutinkami gydymo praktikoje apsinuodiję toksinėmis medžiagomis. Apsinuodijimas jomis sukelia ne tik somatinius, bet ir psichikos sutrikimus. Labai dažnai apsinuodijimo medikamentais ypatingai tikslu nusižudyti, pagąsdinti.

► Barbitūrinėmis psichozėm būdingas sąmonės sutrikimas, netgi iki komos būsenos. Būdingas kvėpavimo centro paralyžius.
► Apsinuodijimas hormonais (hortikosteridais) gali išsivystyti maniakinė būsena arba priešingai depresijai.
► Apsinuodijimas atropinu. Gali pasireikšti delyras su daugybę haliucinacijų bei kliedesiais.
► Ūminiai bei lėtiniai apsinuodijimai ( tetractilo-etilu švinu pasireiškia hipotermija[t0 kilimas], hipotonija – raumenų, bradikardija – retas pulsas) savotiškomis haliucinacijomis, gerklėje gali jausti plauką, žuvies žvyno pojūtis.

Nepriklausomai nuo intoksikacinės psichozės tipo rūšies visada pasireiškia asteniniu sindromu.
Gydymas.
► Priemonės skirtos kvėpavimo sistemos, o taip pat rūgštinės šarminės pusiausvyros atstatymas.
► Detoksikacija.
► Vitaminų terapija.
► Kova su galima smegenų edema.

PSICHIKOS SUTRIKIMAI PO GALVOS SMEGENŲ IR GIMDYMO TRAUMŲ

Galvos smegenų trauma apima įvairias mechanines galvos smegenų formas ir laipsnius. II pasaulinio karo metu galvos smegenų traumos pasireikšdavo ~68% atveju. Pokario metais pasireikšdavo iki 30%. Vaikams galvos smegenų traumos pasitaiko nuo 1 – 2 m. po to 7 – 8, lytinis brendimas, ypatingai berniukų. Yra skiriamos:

► Ūminės galvos smegenų traumos psichozės. Jos stebimas per pirmas valandas ar savaites po traumos. Jos pagrindinai pasireiškia sąmonės sutrikimo sindromai nuo soporo iki komos. Be viso šito būna ir asteninio sindromo reiškiniai.
► Galvos smegenų traumos liekamieji reiškiniai. Būdingas klampus mąstymas, afekto trūkumas, dėmesio sutrikimai, vegetaciniai reiškiniai (prakaitavimas, pulso dažnio nepastovumas), laikui bėgant liekamieji reiškiniai nyksta ilgiausiai išlieka galvos smegenų traumos asteninis sindromas.

Po gimdymo traumų gali būti sutrikimai:
► Oligofrenija;
► Epilepsija;
► Neurotiniai sutrikimai (naktimis šlapinasi, mikčiojimas ir kt.), psichopatiškas elgesys.

Gydymas.
► Ūminiams – lovos rėžimas, dehidratacija ir bendros stiprinančios priemonės.
► Atsiradus psichozei antipsichoziniai medikamentai.

REAKTYVIOSIOS PSICHOZĖS

Reaktyviosios psichozės ištinka asmenis esant nepakeliamai psichiką traumuojančiai situacijai. Jos gali pasireikšti gaisro, žemės drebėjimu, artimo žmogaus netektis ir t.t. atvejais arba ji gali pasireikšti kaip ligos sunkiai gydomas faktorius. Reaktyvios psichozės atsiradimui lemiamą įtaką turi 2 faktoriai:
1. Psichikos traumos pobūdis;
2. Asmenybės ypatumai.

Reaktyviosios psichozės ypatumai. Būtina psichiką traumuojanti situaciją, šios situacijos atspindys pačioje reaktyvioje psichozėje. Pagal trukmę ji yra skirstoma į:
1. ūmios (trunkančiomis valandomis);
2. poūmės (savaites, mėnesiais);
3. užsitęsusios (daugiau nei metai).
Ūmios reaktyviosios psichozės atsiranda iškarta po traumos. Vaikams tokia psichinė trauma gali būti griaustinis, žaibas, šuns įkandimas, tėvų rietinos ir t.t. Ūmios reaktyviosios psichozės atveju asmenybė nesugeba įvertinti traumuojančios situacijos. Ūmios reaktyviosios psichozės gali pasireikšti 2 reakcijų formomis:
1. hiperkinetine forma – pasireiškia judesių suaktyvėjimu, sąmonės sutrikimu įvairiose lygiuose, baimės, siaubo išraiška veide.
2. hipokinetine forma – būdinga judesių slopinimas (stuporas), negalėjimas kalbėti, sąmonės pritemimas.
Poūminė dažniausiai vystosi palaipsniui. Dažniausiai forma reaktyvi depresija.
Gydymas. Nutraukti psichiką traumuojantį faktorių.

BENDRIEJI SERGANČIŲJŲ PRIKLAUSOMYBĖS LIGOMIS DĖSNINGUMAS

Priklausomybės ligoms priskiriami:
► toksikomanija;
► narkomanija;
► nikotino manija;
► bei alkoholio sukelti sutrikimai.

Vartojant tiek toksinės, tiek narkotines medžiagas pasireiškia fizinė, psichinė priklausomybė. Psichinė priklausomybė pasireiškia tuo, kad noras svaigintis užvaldo asmens jausmus ir valią. Psichinę priklausomybę nulemia:
► narkotikų rūšis;
► vartojimo būdas;
► dozė;
► mikrosocialinė aplinka;
► draugų įtaka;
► pinigai, finansiniai ištekliai.

Psichinės priklausomybės stadijoje dar gali pakoreguoti paauglio elgesį. Fizinė priklausomybė jau charakterizuoja organizmo reikalavimas gauti nuolatinės dozės, kurios turi cirkuliuoti kraujyje, jei organizmas negauna narkotikų vystosi abstinencijos sindromas. Jis būna lengvas, vidutinio sunkumo arba sunkaus laipsnio. Jai būdinga:
► nenugalimas narkotikų potraukis;
► vegetaciniai, somatiniai sutrikimai;
► neuro-psichiniai sutrikimai.
PSO ištyrė priežastys ir motyvus kodėl jaunimas svaiginasi:
► smalsumo patenkinimas;
► noras būti pripažintam tam tikroje grupėje;
► išreikšti savo nepriklausomybę;
► noras patirti kažką naują;
► noras pajusti mąstymo ,,aiškumą“;
► noras visiškai atsipalaiduoti;
► noras pabėgti nuo nemalonumų;
► noras šokiruoti tėvus ar draugus.

Sergančiųjų priklausomybių ligonius diagnostika paremta :
► artimųjų bei giminių apklausa;
► klinikinė simptomatika;
► medikamentinius tyrimus;
► kiti tyrimai.

Klinikinė apžiūra duoda daug informacijos apie:
► išvaizda (veido spalva, odos, plaukų, dantų būklė);
► laikyseną (apatiškas, depresiškas, euforiškas);
► žymės po infekcijos (netikėčiausiose vietose).

TOKSIKOMANIJA

Tai epizodinis cheminis tam tikrų medžiagų ar medikamentų, kurie nėra įtraukti į narkotikų sąrašą, vartojimas norint apsvaiginti, pašalinti psichinį bei fizinį diskomfortą.
Poli-toksikomanija – tai kelių rūšių ar medikamentų vartojimas.
Yra skiriamos šios toksinių medžiagų bei medikamentų grupės:
► Uostomieji preparatai – tai pramonėje naudojami skiedikliai, aerozoliai, kvapai, dujos, acetonas, eteris, benzinas ir kt.
► CNS stimuliuojantys medikamentai ( cidnofrenas, kofeinas ir kt.).
► Dopingas. Tai įvairūs steroidai ir jų analogai.
► Anti-parkensoniniai medikamentai. Cikodolis, parkopadas ir kt.
► Anti-histamininiai preparatai. Dimedrolis, pripoltenas.
► Kitų grupių medikamentai, analginas, aspirinas ir kt.
► Benzodizipino tipo trankviliantai, seduksenas, tesopamas, relaniumas.
► Migdomieji. Fenobarbitalis, rododemas.

Uostomuosius preparatus daugiausiai vartoja paaugliai grupėmis, įvairiose vietose, kur būtų galima pasislėpti (rūsiai, katilinės). Psichinė priklausomybė išsivysto po kelių mėnesių nuo vartojimo dienos. Tada jau paauglys uosto vienas, apsvaigimas jaučiamas po keleto apsvaigimų. Įvėpus 10 – 15 kartų apsvaigsta. Priėjus 45 min. svaigulys pradeda mažėti. Kaip pažinti paauglį, kuris vartoja toksines medžiagas:
► Veidas pablyškęs, vyzdžiai labai siauri ar išsiplėtę.
► Be priežasties kaitaliojasi nuotaika.
► Perdėtas irzlumas, išsiblaškymas.
► Prarandama iniciatyva.
► Apsileidžiama moksle.
► Sutrinka apetitas, miegas.
Ūmiais atvejais išvaizda ir elgesys dar labiau krenta į akis:
► Veidas, viršutinė kūno dalis paraudusi;
► Akys blizga, vyzdžiai išsiplėtę;
► Matomos gleivinės sausos;
► Sąmonė pritemusi, nesiorientuoja laike, aplinkoje, galimos haliucinacijos;
► Raumenys suglebę, sutrinka koordinacija.

CNS stimuliuojančius medikamentus. Įpranta vartoti asteninio tipo asmenys turintys žemą AKS. Iš pradžių jie vartoja įvairias tabletes, kuriose yra kokaino (dozė). Efektas būna trumpalaikis, ilgiau pavartojus išsivysto fizinė priklausomybė. Dar viena kofeino manijos rūšis yra arbatoje. Stiprią arbatą – čefyru (kai 250g. arbatos pakelis geriamas per du kartus su 2 stiklinėmis vandens). Jį naudoja kalėjimuose. Tokio vartotojo išvaizda:
► Vyzdžiai susiaurėję ar išsiplėtę;
► Veidas gelsvas, pilkšvas, dantys pagedę, pageltę arba iškritę.
► Iš burnos jaučiamas nemalonus kvapas.
► Judesiai greiti, mąstymas pagreitėjęs, euforiška nuotaika.

Dopinga vartoja boksininkai, sportininkai nepaisydami šalutinių poveikio. Kaip atrodo jaunuolis vartojantis dopingą:
► Veidas patinęs;
► Kūnas atrodo putlus, dėl skysčių susikaupusių organizme;
► Eisena darosi vingiuota dėl padidėjusio skysčio kiekio;
► Agresyvus elgesys.
Psichinė priklausomybė susiformuoja priklausomai nuo dopingo rūšies, fizinės nebūna priklausomybės.

Iš anti-histaminų medikamentų dažniausiai vartojamas dimedrolis. Didesnė rizika ir polinkį turi asmenys linkę į alergines reakcija ir ligas. Dozės nuolat didinamos. Psichinė priklausomybė susiformuoja po kelių mėnesių, fizinė rečiau.

Benzodiziapino tipo trankviliantus dažniausiai vartoja moterys, jautrios, linkę į neurozines reakcijas. Suvartojamų tablečių kiekis auga, nes auga organizmo tolerancija. Susiformuoja tiek fizinė, tiek psichologinė priklausomybė.

NARKOMANIJA

Išsivysto dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotikų vartojimo. To pasėkoje pakinta atsparumas jiems, atsiranda vis didesnis dozių poreikis. Sutrinka žmogaus fizinė, psichinė būsena. Poli-narkomanija – tai kelių rūšių vartojimas. Skiriamos šios narkotinių medžiagų grupės:
► Opioidai – tai opijaus ekstraktas, nuoviros, įvairūs surogatai, arba sintetiniai opijaus preparatai.
► Kanabinoidai – tai hašišas, marihuana.
► Stimuliatoriai CNS – kokainas, anfetaminas, efedrinas.
► Haliucinogenai – LSD neskorinas ir kt.
► Migdomieji – barbitulatas, natrio etiminatas.
► Alkoholis.
► Tabakas.

 Opioidų vartojimas. Jei narkomanai anksčiau vartodavo morfijų, promedolį, tai dabar daug naudoja pagamintą surogatą iš aguonų galvučių bei stiebų. Aguonų rūšių pasaulyje ~90, Lietuvoje – 5. Kaip atrodo narkomanai daug metų vartoję opijaus preparatus:
 Atrodo dvigubai vyresni nei yra iš tikrųjų.
 Vyzdžiai siauri.
 Akių gleivinės sausos.
 Dantys sugedę ar iškritę.
 Plaukai lūžinėja, slenka.
 Pulsas retas, AKS žemas.
 Kūnas fiziškai išsekęs.

Suleidus vieną opijaus surogato:
 Kūne pajaučiama šiluma, maloniai dirgina;
 Atsiranda glostymo požymis, niežulys;
 Mintys pranyksta, užvaldo nepaprastas malonumas;
 Vyzdžiai išsiplečia, veidas parausta, pulsas praretėja.
Aukščiau išvardinta būsena trunka iki 40s. po to:
 Pulsas padažnėja, veidas pabąlą, džiūsta burna;
 Pasidaro vangūs, pasyvūs, nuotaika pablogėja, mieguisti;
 Pagreitėja minčių eiga;
Tai trunka maždaug iki 2 val. Abstinencijos simptomai aukščiausią tašką pasiekia kai po paskutinės dozės praeina iki 72 val. Opinei abstinencijai būdinga:
 Vyzdžiai išsiplėtę, žiovauja, bėga seilės, žąsies oda;
 Krečia šaltis, pagreitėjęs kvėpavimas;
 Atsiranda raumenų.....;
 Temperatūra aukšta;
 Pulsas dažnas, AKS aukštas;
 Atsiranda skrandžio spazmai, pykinimas, vėmimas;
 Pakinta nuotaika.
Abstinencijos sindromas gali užsitęsti iki 3 savaičių.

 Narkotikai, kurie gaminami iš kanapių, kanapinoidai. Pirmiausia buvo panaudoti Kinijoje. Kanapėse yra ~400 toksinių medžiagų, iš kurių 80 veikia žmogaus psichiką. Iš indiškų kanapių yra išskirti 3 rūšių narkotikai. Veikliausi iš jų yra:
 Marihuana – tai sudžiovinti ir susmulkinto augalo žiedyno viršūnės kartais lapai su kamienu.
 Hašišas – iš kanapių žiedų išskirti sakai. Sakų masės spalva nuo šviesiai rudos iki juodos masės.
Marihuana ir hašišas ne tik rūkomi, bet ir kramtomi. Rūkant hašišą malonumas pasiekiamas negreitai. Priešingai pradžioje:
 Labai džiūsta burna;
 Padažnėja pulsas;
 Vyzdžiai išsiplečia;
 Akys blizga, svaigsta galva, spaudžia krūtinę;
 Spiegia ausyse, kartais pykina net vemia.

Surūkęs daugiau cigarečių ir apsvaigus:
 Pajuntama šiluma visame kūne;
 Pajuntamas palengvėjimas, nejaučiamas kūno svoris;
 Sutrinka aplinkos suvokimas;
 Nuotaika pagerėja, ima nemotyvuotas juokas;
 Mąstymas paviršutiniškas be logikos.

Pradedantis narkomanas hašišą rūko keletą kartų per dieną ir dažniausiai kompanijose, kada išsivysto liguistas potraukis jau rūko vieni.

 Vienas iš CNS stimuliatorių.
Elektronas pirmą kartą išgautas iš kiniško augalo narkomanai jį kitaip vadina ,,Džeku“jau po kelių injekcijų susiformuoja psichinė priklausomybė, o fizinė po kelių mėnesių. Efedrininei narkomanijai būdinga tai, kad veikimas trumpas, todėl veikia nuolat leistis parą iki 30 kartų, vienkartinė dozė siekia nuo 2 ml, iki 50ml, o paros netgi 1000ml. Susileidus efedrolį jau po 10 – 15 min. jaučiama:
 Kad plaukai ant galvos siaučiasi;
 Padažnėja pulsas;
 Džiūsta burna;
 Pagerėja nuotaika;
 Pranyksta laiko suvokimas.
Abstinencijos sindromas vystosi pirmą ir antrą parą po paskutinės injekcijos ir tęsiasi savaitę laiko, netgi ilgiau.

Katatoninei abstinencijai būdinga:
 Į šviesą reaguoja, konvercija – tai akių obuolių suvedimas į nosies kampą;
 Bendras silpnumas, drebulys, galvos skausmai;
 Apatija besikeičianti į padidintą dirglumą, pykčio afektai, agresija, isterinės reakcijos;
 Bulimija;
 Sutrinka eisena.
Buvo ieškoma stipresnių už efedrolį medikamentų, taip buvo pagaminta anfetaminas, tai gelsvi kristalai, gaminami kapsulių arba miltelių pavidalu. Milteliai uostomi arba juos paruošus leidžiama injekcijomis. Psichinė priklausomybė susiformuoja labai greitai, nes pranyksta nuovargio jausmas, padidėja judrumas, perdėtas pasitikėjimas savimi, daug plepa, padidėja AKS. Tokia būsena gali tęstis kelias valandas ar trumpiau. Vėliau nuotaika keičiasi tampa irzlus, piktas, agresyvus, kamuoja suicidinės mintys. Abstinencijos reiškiniai staiga nutraukus anfetaminą vartojimą, pasireiškia daugiau psichikos sutrikimais, baime, nerimu, padidintu įtarimu.
1. KOKAINAS – tai medžiaga gaunama iš kokos medžių lapų. Tai labai smulkūs milteliai (pudra), kurie uostomi arba atitinkamai paruoštus leidžiama po oda ar į vena. Perdozavus kokaino sustoja kvėpavimas.
2. KREKAS – sintetinis CNS stimuliatorius, dribsnių pavidalu ir juos rūkant girdimas traškesys. Kokaino ir kreko veikimas panašus į anfetaminą, tačiau daug stipresnis, bet veikimo efektas susilpnėja daug greičiau, todėl reikalingas vis didesnės ir didesnės kokaino dozės. Parai reikalinga net iki 10g. 1g kainuoja iki 400Lt. 1 dozės veikimas tęsiasi 20–30min., kreko 10-15min.
3. EXTAZY – pirmą kartą buvo pagamintas vokiečių laboratorijose kaip apetitą mažinanti priemonė. Vartoti yra uždraustas. Dažniausiai būna baltų, rudų, rožinių geltonų tablečių bei įvairių spalvų kapsulių pavidalu. Pirmą kartą paragavus Extazy:
 Aptemsta protas;
 Ima dilgčioti visą kūną;
 Trūkčioja raumenys;
 Galiausiai ateina euforija.
Apsvaigstama po 20-30min., kulminaciją pasiekia po 1-5val. ir atoslūgis prasideda po 3val. Po 1 Extazy dozės:
 Imama atlaidžiai žiūrėti į viską;
 Žmogus jaučiasi įsimylėjęs, darosi atlaidus, draugiškas;
 Pasijunta turintis daug energijos.
Pasibaigus narkotiko poveikiui:
 Apima nuovargis, silpnumas, nemiga;
 Apima baimė, liūdesys, depresija;
 Pakyla kūno temperatūra;
 Jei jis vartojamas labai tvarkingoje aplinkoje, organizmas išprakaituoja, netenka daug skysčių, todėl galimas šiluminis smūgis.
Kadangi Extazy neretai vartojamas su alkoholiu kas dar labiau padidina jo neigiamą poveikį organizmui.

 HALIUCINOGENAI
Medicinoje LSD nevartojamas.LSD pardavinėjamas labai mažomis tabletėmis po 2g. Iš sintetinių haliucogenų fenisiklidinas. Juodojoje rinkoje parduodamas skystu ir miltelių pavidalu. Kitaip jis įvardijamas PSP, net ir labai mažos PSP dozės stipriai ir ilgai, netgi nervines ląsteles, ir trikdo visus žmogaus psichikos procesus:
 Pojūtį ir suvokimą (haliucinacijos);
 Dėmesį ir mąstymą;
 Pakinta klausa, skonis, uoslė;
 Naujai išgyvenami pamiršti įvykiai.

 RAMINANTYS IR BARBITULATAI
Įprotis dažnai vartoti raminančius ir migdomuosius pagrindinai remia žmogaus charakteris, psichikos traumos, buitiniai ir darbiniai konfliktai ir kiti faktoriai. Tai labai tarp žmonių paplitę medikamentai. Barbitulatai vartojami tablečių, miltelių ar injekcijų pavidalu. Natrio-etiminolis labai paplitęs kalinių tarpe ir vadinamas jų žargonu ,,atomu“. Psichinė priklausomybė susiformuoja po kelių mėnesių, fizinė kiek vėliau, bet būna labai stabili. Barbitulinio narkomano išvaizda:
 Veidas pablukęs, pilkšvos spalvos;
 Vyzdžiai siauri;
 Dėmesys nuslopintas;
 Sutrikusi koordinacija;
 Sulėtėjusi kalba;
 Kvėpavimas paviršutinis;
 Pulsas padažnėjęs, AK žemas;
 Nepastovi nuotaika (pyktis su polinkiu į agresiją);
 Grubumas, gera nuomonė apie save.
Nustojus juos vartoti maždaug po 10-16val. vystosi abstinencijos sindromas, kuris yra sunkus tiek psichiškai, tiek somatiškai:
 Ligonį pykina, jis vemia, prakaituoja;
 Padažnėja pulsas, kvėpavimas;
 Skauda pilvą, sąnarius;
 Dreba rankų pirštai, trūkčioja raumenys;
 Kamuoja nerimas, baimė, artėjančios katastrofos nuojauta, košmaras;
 Didelė grėsmė, kad gali sustoti kvėpavimas, širdies veikla ar įvykti epilepsijos priepuolis.
Ilgą laiką vartojantis didelius barbitalio dozes ir staiga šį vartojimą nutraukus vystosi barbitualinės psichozės.
 Sutrinka sąmonė (nesiorientuoja vietoje, laike, savyje);
 Atsiranda didelė baimė, nerimas, vidinė įtampa;
 Ligonis blaškosi, nerimastingas, žvilgsnis įtarus;
 Būna regos iliuzijos, bei haliucinacijos, atskirais atvejais ir klausos, grasinimo pobūdžio haliucinacijos.
Tokie ligoniai yra labai pavojingi ir gydomi psichikos ligoninėje. Žmogus ilgai vartodamas barbitualines medžiagas labai pasikeičia:
 Tampa egoistu;
 Meluoja;
 Labai susilpnėja atmintis, išnyksta pareigos jausmas, susiaurėja interesai, pakinta moralines, etinės nuostatos.

 PRIKALUSOMYBĖ NUO ALKOHOLIO
Socialinis, psichologinis bei profesiniai faktoriai, auklėjimas, draugai, mikro-socialinė aplinka. Psichinė priklausomybė alkoholiui:
 Paaugliams, jaunuoliams, gali atsirasti praėjus 1-2mėn., po intensyvaus alkoholio vartojimo;
 Moterims maždaug po pusmečio, vyrams šis procesas gali užsitęsti keletą metų.
Fizinė priklausomybė alkoholiui susiformuoja:
 Paaugliams, jaunuoliams maždaug po 3mėn.;
 Moterims po 2-3m.;
 Vyrams po 3-5m.
Išimtys gali būti į vieną ar kitą pusę.
Abstinencijos sindromas gali pasireikšti:
 Paaugliams, jaunuoliams daugiau vegetacinės sutrikimas (galvos skausmai, prakaitavimas, pykinimas, širdies sutrikimai ir kt.);
 Moterims daugiau pakeičiama psichinė sfera baimė, nerimas, apatija, pasiekia depresija;
 Vyrams neuro-somatinė sfera (pykčio afektai, baimės jausmas, nemiga, skrandžio, kepenų, kasos, inkstų, širdies veiklos sutrikimai.

Alkoholis žmogaus psichiką paveikia:
 Paprastas girtumas: lengvas, vidutinio arba sunkaus laipsnio;
 Patologinis girtumas: išsivysto staiga nuo labai mažų alkoholių dozių, darosi agresyvūs, nekontroliuojami. Viskas baigiasi miegu, o atsibudus visiška amnezija;
 Baltoji karštligė. Nesiorientuoja laike, aplinkoje, ryškios regos haliucinacijos;
 Alkoholinė haliucinozė: ryškios klausos haliucinacijos, komentuojamo, kalbinimo pobūdžio;
 Alkoholinės pavydo kliedesys. Dažniausiai vyrams;
 Korsakovo psichozė: atminties sutrikimai, įsiminimo, išlaikymo bei atgaminimo atminties sutrikimai lydimi periferiniu nerviniu patologiniu;
 Alkoholinė epilepsija.

EPILEPSIJA
Tai lėtinis progresuojantis susirgimas, kuriam būdinga priepuoliai su sąmonės sutrikimais bei specifinis asmenybės pasikeitimas. Priežasčių daug, tai paveldimumas, organiniai galvos smegenų pakenkimai (traumos, neuro-infekcija, intoksikacijos). Epilepsija pasireiškia:
 Didžiausiais epilepsijos priepuoliais – dažniausiai prasideda staiga, netikėtai, kartais prieš priepuolį pablogėja savijauta, skauda galvą, sutrinka miegas. Priepuolis dažniausiai prasideda nuo auros (gr. Vėjelio dvelktelėjimas). Ji gali trukti keletą sekundžių. Yra skiriamos keletas auros rūšių:
o Vegetacinė –jai prasidėjus atsiranda nemalonūs jutimai širdies plote, virškinamajame trakte, šlapinimosi sistemoje, išbąla veidas, krečia ir kt.
o Psichinė – pasireiškia baimės afektu, nerimu, gali būti matyto ir niekada nematyto simptomai.
o Sensorinė – jai priklauso regos, klausos ir uoslės auros. Tuomet ligoniui prieš akis gali blykstelti šviesa, jis girdi stiprius triukšmus, jaučia įvairius nemalonius kvapus.
o Sensityvinė – (juntamoji) jai prasidėjus ligoniai tirpsta galūnės ar kitos kūno dalys, krečia šaltis, sistolinio aparato sutrikimai (sutrinka pusiausvyra, klausa)/
o Motorinė – ligoniai atlieka automatinius veiksmus, veržiasi bėgti, čepsi lūpomis.
o Kalba – ligonis sušunka ištardamas kokį nors frazę ar žodį.
Po auros ligonis:
► Praranda sąmonę, atsipalaiduoja raumenys ir virsta;
► Dažnai pasigirsta nenatūralus šauksmas dėl to, kad susitraukia krūtinės ląstos raumenys;
► Prasideda toninė didžiojo priepuolio fazė, išsitempia galūnių ir visi raumenys. Ligonis nekvėpuoja, veidas sustingęs, kurio spalva iš pabalusios pereina į salotinę. Ši fazė trunka 10-20s.;
► Toliau prasideda kolinė didžiojo priepuolio epilepsijos fazė. Atsiranda tam tikrų raumenų grupės trukčiojimas. To pasėkoje kvėpavimas darosi pasunkėjęs, baltos putos bėga iš burnos, dėl padidėjusių seilių išskyrimo, neretai prikandamas liežuvis ar burnos gleivinė. Ši fazė trunka 1.5-2min. Abiejų fazė metu ligonis būna be sąmonės ir į jokius dirgiklius nereaguoja, gali nevalingai pasišlapinti, pasituštinti. Priepuoliai baigiasi giliu miegu ir atsibudęs ligonis prisimena tik aurą.
Kai priepuoliai eina vienas paskui kitą, tuomet tai vadinama epilepsine būsena.
 Mažaisiais priepuoliais – jų metu ligonis sąmonės netenka kelioms sekundėms, nenugriūna, žvilgsnis įbestas į vieną tašką, veidas išblyškęs, trūkčioja. Jie dažnai pereina į didžiuosius.
 Džeksono tipo priepuoliai. Šio tipo priepuoliai pasireiškia kloniniu raumenų trukčiojimu (visi). Vienoje kūno pusėje arba atskirose raumenų grupėse. Raumenų trukčiojimai gali reorganizuotis ir apimti abi puses. Ligonių sąmonė paprastai nesutrinka. Jie dažniausiai pasitaiko kai yra židiniai galvos smegenų pažeidimas ir tada Džeksono tipo epilepsijos priepuolių simptomatika priklauso nuo to kur lokalizuojasi židinys.

PSICHIATRIJA

Siekiant išvengti psichikos ligų reikia žinoti jų priežastis, aplinkos poveikį, atsparumą ligai, ligos eigą ir galimą jos išeitį ar baigtį. Psichikos ligų metu sutrinka žmogaus psichika, kas pasunkina galimybę prisitaikyti gyvenime, nes liga trukdo logiškai mąstyti, kritiškai įvertinti savo ligą.
Psichikos ligas gali sukelti:
 Infekcijos – visais atvejais, jei priežastis yra infekcija yra tiesioginiai pažeidžiamos galvos smegenys arba tiesiogiai galvos smegenys. Kitais atvejais smegenys gali sutrikti nuo intoksikacijos.
 Intoksikacijos – vis didesnę reikšmę psichikos patologijoje įgauna įvairios pramonės nuodai ir medikamentai.
 Fizinės ir psichinės traumos – didesnę reikšmę įgauna gamybinės ir transporto traumos, kurios sužaloja psichinę veiklą.
 Smegenų navikai ir kt.

Tačiau yra labai daug psichikos ligų, kurių priežastys nėra pilnai žinomos, prie jų yra priskiriama šizofrenija, MDP, prieš senatvinės psichozės ir kt. Dažniausiai šių susirgimo priežastimi laikomos vidinės arba androgeninės priežastys, kaip viena iš tų priežasčių yra skaitoma ir genetinė. Paveldimoms ligoms tirti naudojama ląstelių genetinis tyrimas.

ĮGIMTA SILPNAPROTYSTĖ (OLIGOFRENIJA )

Protinis atsilikimas yra vertinamas standartizuotais protiniais testais. Lengvas protinis atsilikimas IQ yra nuo 50 – , nuo 35 – 49 vidutinis protinis atsilikimas, 20 –34 sunkus protinis atsilikimas, mažiau nei 20 gilus protinis atsilikimas.
Priežastys
Šiuo metu ~25% protinio atsilikimo atvejų skaitoma, kad atsiranda dėl genetinių faktorių. 75% priežasčių priklauso nuo motinos ligų, žalingų įpročių, bei išorinės aplinkos. Pagrindinės yra 3 priežasčių grupės:
1. Genetinis faktorius
Jei vienas iš sutuoktinių serga oligofrenija tikimybė sulaukti protiškai atsilikusių vaikų yra nuo 34% iki 58%. Jei abu tokie pat tikimybė siekia net iki 99%. Statistika pateikta JAV ir Europos valstybių rodo, kad iš 1000 gimusių protiškai atsilikusių būna nuo 7 iki 30. paveldimoms ligoms su protiniu atsilikimu priklauso sekančios ligos ir simptomai:
 Dauno liga – dažniausiai gimsta, kai moters amžius virš 40m.
 Mikrocefalija – mažai smegenų, galva, kaukolė iš viršaus būna paplokščia, dantys reti, kakta žema.
 Felimbo liga – reta liga. Maždaug iš 11000 – 15000 pasitaiko 1 susirgimas. To priežastis fermentų apykaitos sutrikimas, dėl ko sutrinka ir baltymų apykaita.
Dar literatūroje yra aprašyta ~35 sindromus, kuriems būdingas protinis atsilikimas.
2 Gemalo ir vaisiaus pažeidimai
Ypatingai per pirmuosius 3 mėn. pavojingas motinai yra tokios ligos kaip:

 Raudoniukė;
 Gripas;
 Epideminis hepatitas;
 ŽIV, AIDS;
 Nėštumo toksikozės;
 Rezus konfliktas;
 Endokrininės sistemos susirgimai.
.
3 Nepalankūs faktoriai gimdymo metu
Gimdymo traumos, asekcijos, infekcinių ligų susirgimai.

KLINIKA
Protinis atsilikimas išryškėja gana anksti. Klinikiniu požiūriu pagal simptomus yra skirstoma į:
 IDIOTIJA (F – 73 )
Yra giliausias protinis atsilikimas. Psichikos išsivystymo lygis yra žemesnis nei 3 m vaiko. Idiotija klinikiniu atžvilgiu yra skirstoma:
• Gilų;
• Vidutinį;
• Lengvą.
Idioto veido išraiška beprasmiška. Jie nekalba tik šaukia beprasmiais garsais, neverkia ir nesijudina. Liūdesio jausmo neturi. Reaguoja tik į labai stiprų dirgiklį. Valgo nekramtydamas, o rydamas. Neskiria valgomo nuo nevalgomo. Yra patologinis potraukis viską ryti. Savęs neapsitarnauja, šlapinasi, tuštinasi ten kur guli, emocijos primityvios dažnai linkę į pyktį. Vidutinio, lengvos formos idiotai gali atskirti savus nuo svetimų, jie t.p. atskiria šiltą nuo šalto. Supranta, kad gali nusideginti.
 IMBECILAI (F – 71 / 72 )
Psichikos reakcija sulėtėja, bet reakcija į aplinką įvairesnė. Yra šiokia tokia mechaninė atmintis. Juos sunku išmokyti skaityti bei rašyti. Gali išmokti suskaičiuoti iki 10. kalba skurdi, neaiški. Žodžių atsarga maža daugiausiai iki 100. juos galima išmokyti paprasčiausių buities darbų: susitvarkyti kambarį, skalbti, apsirengti, kasti žemę, klijuoti dėžutes ir kt. Iniciatyvos neturi. Visi imbecilai pažįsta savus ir prie jų būna prisirišę. Labai įtaigūs, linkę mėgdžioti kitus. Mokytis pagalbinėje mokykloje ar internatinėje mokykloje jie nepajėgia.
 DEBILAI (F – 70 )
Pasitaiko 75%. Kliniškai skiriamas: sunkus, vidutinis ir lengvas debilumas. Toks protinis atsilikimas išryškėja, kai pradeda eiti į mokyklą. Mechaninė atmintis ir dėmesys gerai išvystyta, žodžių atsarga didelė, dažnai žodžius įsisavina nesuvokdami jų turinio. Mąstymas yra konkretus. Nesuvokia perkeltinių prasmių, metaforų į klausimą kuo skiriasi lėktuvas nuo paukščio, atsako, kad lėktuvas – geležinis, o paukštis – mėsinis. Emocijos ir valia palyginti išsivystę gerai. Dauguma mėgsta nesudėtingą fizinį darbą, nors patys iniciatyvos nerodo. Debilai yra labai įtaigūs, greitai pasiduoda kitų įtakai, ypač neigiamiems, dažnai alkoholizuojasi, užsiima prostitucija arba patenka į pedofilų rankas. Debilai gali gyventi savarankiškai, bet dažniausiai jiems reikia padėti, kuria šeimas, labai seksualūs, dėl to daug vaikų. Kai kurie lengvo laipsnio debilai yra gabūs muzikai, dailei. Dauguma jų gali baigti pagalbines mokyklas, labai svarbu laiku debilus apsaugoti nuo žalingų įpročių, bei blogų žmonių įtakos.

EIGA
Protinis atsilikimas yra lėtinis – neprogresuojantis susirgimas. Suprantama, kad debilas visą gyvenimą liks debilu, imbecilas – imbecilu.
GYDIMAS
Specifinio gydymo nėra, yra tik simptominis.
DARBO IR TEISMO EKSPERTIZĖ
Turintiems gilų, sunkų ir vidutinį protinį atsilikimą medicininės darbo, socialinės ekspertizės komisija (MDSEK) be termino skiria invalidumo grupę. Apie 8% sergančiųjų oligofrenija teismo būna nukreipiami į medicininę ekspertizę, dažniausiai nusikaltėliai. Idiotai ir imbecilai yra nepakaltinami. Lengvo laipsnio debilai darbingi, vidutinio laipsnio debilai netinka tarnybai, negali turėti vairuotojo teisių debilų pakaltinamumą sprendžia teismo psichinė komisija. Lengvo laipsnio debilai būna pakaltinami.
ASMENYBĖS SUTRIKIMAI ARBA PSICHOPATIJOS (F – 60 )

Asmenybės sutrikimai yra charakterio patologijos, asmenybės disharmonijos (dezadaptacija šeimoje, visuomenėje ) susiformuojanti per pirmuosius 2 gyvenimo dešimtmečius, tai ne atskirų charakterio bruožų anomalija, o visos asmenybės kaip psichinės struktūros patologija. Tarpinę grandį tarp asmenybės sutrikimo atvejo ir sveiko žmogaus psichiatrai vadina akcentuota asmenybę, kuriai būdinga sekantys bruožai:

 Fantazavimas;
 Savęs pervertinimas;
 Pavydas;
 Kerštingumas;
 Neatlaidumas;
 Ir kt.
ETIOLOGIJA.

Jos yra skiriamos į 2 grupes:
• Įgimtos – paveldimumas, motinos ligos nėštumo metu, gimdymo ir pogimdyminės traumos.
• Įgytos – priskiriama kaip pagrindinė priežastis mikrosocialinė aplinka. Tai tėvų auklėjimo klaidos, draugai, aplinka, žiniasklaida.
Paprastai praeina nemažai laiko, kol žmogus suvokia, kad bendrauja su psichopatu ir dažniausiai jis retai pamiršta patirtus išgyvenimus. Įtarimai ir pirmieji pavojaus signalai pasigirsta tada, kai žmogus pastebi psichopatams būdingų bruožų. Nors neįmanoma griežtai atskirti normalaus žmogaus nuo psichopato, tačiau kai kurie charakterio bruožai juos išduoda:
 Jie sako vieną, o daro kitą. Jei kas nors pakrypsta ne taip, kaip buvo planuota, tai visada kaltę suverčia kitiems.
 Jie yra impulsyvūs. Jų poelgiai dažniausiai yra greiti ir neapgalvoti. Niekada nesusimąsto apie pasekmes ir nepasimoka iš klaidų.
 Psichopatams svetimas kaltės jausmas. Todėl meluojant ir apgaudinėjant kitus jų niekada negraužia sąžinė.
 Aplinkinius žmonės ją išnaudoja asmeniniams tikslams siekti. Patys jų niekada nejaučia pareigos ką nors duoti kitiems.
 Jie nemoka prieit prie žmogaus, jo suprasti, užjausti.
 Psichopatai ieško įtampos, kad ir kokia būtų jos kaina.
 Psichopatai – kriminaliniai nusikaltėliai, nuolat įvykdo tuos pačius nusikaltimus, o kalėjime praleisti metai neduoda jokios auklėjimo poveikio.

Nepaisant to, kad dažnai psichopatai elgiasi nepadoriai, mes retai paklūstame jų valiai ir taip atsitinka todėl, kad jie yra impulsyvūs ir pasižymi sugebėjimais įrodinėti ir įsitikinti. Yra atskiros klinikinės psichopatijų formos:
1. ASTENINĖ PSICHOPATIJA –būdinga padidėjęs dirglumas ir greitas išsekimas.
2. JUDRIOJI PSICHOPATIJA – jai būdinga:
 Ryškus jausmų sferos sutrikimas (dirglumas, impulsyvumas, afekto būsenos, disforija, neadekvatiški jausmai );
 Priekabumas, perdėtas užgaulumas;
 Egoizmas, nesiskaitymas su kitų nuomone;
 Polinkis į konfliktus, potraukių patologija.
Ankstyvoje vaikystėje tokie vaikai būna verksningi, neramūs, judrūs. Blogai ir neramiai miega. Darželyje nuolatos skriaudžia kitus, nuolat ko nors reikalauja, būna labai kaprizingi. Mokykloje dažniausiai tokie vaikai neklaužados,nemokšos, esti nedrausmingi. Jau mokykloje stengiasi būti lyderiu, dažnai būna žiaurūs ir nepastovūs. Tokie asmenys vadovaujasi jausmais, o ne protu. Jei nėra konfliktų, jie juos patys susiranda tam, kad išlietų susikaupusį pyktį. Viskas juos dirgina ir jie įsitikinę, kad jų šventa pareiga viską sutvarkyti. Mąsto jie gana konkrečiai bei tiesmukai. Nepripažįsta jokių kompromisų. Įsitikinę, kad yra teisūs, todėl perkalbėti neįmanoma. Jie yra vienpusiai, nesugeba užsiimti intelektine veikla. Darbe sunkiai valdomi, todėl dažnai keičia darbovietes. Judrieji psichopatai turi polinkį azartiniams lošimams ir jau nuo paauglystės pasireiškia potraukis alkoholiui ir narkotikams. Šiam tipui yra būdinga savimonės, savo tikslų, hierarchijos sutrikimai, nuolatinė dvasinė tuštuma.
3 ISTERINIO TIPO ASMENYBĖS SUTRIKIMAS. Šiam tipui būdinga:
 Pastovus noras atkreipti į save dėmesį ir išlikti jo centre;
 Emocijų labilumas, jų demonstravimas;
 Teatrališkumas, ekstravangatiškumas;
 Egoizmas, kaprizai, melagystės;
 Polinkis į aferas ir isterinės reakcijos;
 Psiaudologinis mąstymas ir fantazavimas;
 Psichinis infantilizmas;
 Didelės pretenzijos ir demonstratyvus polinkis į auto agresiją.

Serga abiejų lyčių asmenys. Pirmieji požymiai pasireiškia 4 – 5 amžiuje. Tokie vaikai labai kaprizingi, imlūs, greitai užsigauna. Labai linkę mėgdžioti suaugusius. Lengvai išmoksta vaikiškus eilėraščius, pasakų, iš suaugusių išgirstų anekdotų. Greitai tampa šeimos dievaičiais ir jiems be galo įdomu sublizgėti svečių akyse. Jų norai visada nustelbia protą. Jei juos giria, tai toliau nori, kad girtų kasdien. Isteriniai psichopatai yra labai pavydūs kitų sėkmei. Ypač tai būdinga kūrybinių profesijų žmonėms. Todėl jie mėgsta intrigas, apkalbas, gandus, triukšmą. Būdami vidutinių gabumų jie realiai to niekada nesuvokia, įsitikinę, kad yra talentingi, todėl kitų nevertina, nepripažįsta.

Ligonės isterikės paprastai būna gražios, išvaizdžios, gana moteriškos, todėl sugeba apsukti galvą, įvilioti į įvairias aferas, seksualiniame gyvenime dažniausiai – frigidiškos. Šeimoje su tokia gyventi labai sunku, todėl paprastai daug skiriasi ir vėl išteka.

Vyrai isteriniai psichopatai, šeimai kelia dar daugiau rūpesčių. Jie paviršutiniškai žiūri į gyvenimą, didelė egoistai. Isteriniai psichopatai ilgai būti su tuo pačiu žmogumi nesugeba. Jų jausmai greitai užsidega ir greitai užgęsta.

Motinoms isterikėms, net prisirišimas prie vaikų būna svetimas. Be visų kitų demonstratyvių veiksmų, isterinėms asmenybėms būdinga bandymas žudytis – pjaunasi venas, geria vaistus.
4 PSICHASTETINIAI TIPO PSICHOPATAI. Šiai psichopatijos formai būdinga:
 Baiminimasis dėl visko, nuolatinės abejonės;
 Perdėtas sąžiningumas, liguistas pedantiškumas;
 Nuolatinė savianalizė, neryžtingumas;
 Nepasitikėjimas savo jėgomis;
 Įkyrios mintys, baimės.

Jau vaikystėje išryškėja tokių vaikų baimingumas, baimingumas dėl nieko, per didelis jausmingumas, sulėtėjusi motorika. Jie labai skaudžiai išgyvena tėvų konfliktus, nuolat baiminasi, kad jiems kas neatsitiktų. Tokie vaikai paprastai anksti išmoksta skaityti, rašyti. Jie nuo mažens mėgsta būti vieni su knyga. Mokykloje, nors jie ir gerai mokosi, bet prieš klasę atsakinėti – didelė kančia (rausta, kramto lūpas). Namuose mėgsta idealią tvarką.

Nuo paauglystės jiems sunku bendrauti su kitos lyties atstovais. Dažnai jaučia nepilnavertiškumo kompleksą (kai mergaitės stovi prieš veidrodį joms atrodo, kad per storos ar trūksta kažko). Tik astenikai gyvenime vadovaujasi daugiausia protu nei jausmais. Kiekvienas veiksnys sukelia abejonių, todėl niekaip jie negali apsispręsti. Dažnai įstringa savo mąstymuose. Psichoastenikų mąstymas yra klampus. Jie perdėtai sąžiningi, savikritiški, tačiau jiems trūksta iniciatyvos ir atkaklumo. Niekada nesugeba pakovoti už save. Psichastenikai yra labai linkę galvoti apie savo ateitį. Jiems atrodo, kad viską, kas dar bus yra kur kas baisiau, nei dabar.

Žmonos psichasteninio tipo – tylios, ramios, visiškai priklausomos nuo vyrų. Nemėgsta kosmetikos, kukliai rengiasi, labai pasimeta, kai išgirsta iš vyro komplimentą. Tai geros namų šeimininkės bei vaikų motinos. Psichastenikės, kurios išteka su amžiumi tampa keistokos. Laiko daug naminių gyvūnėlių ir visą gyvenimą paskiria jiems.susirgę kokia nors liga, prisigalvoja įvairiausių baisybių, nes yra linkę į hipochondriją, fobijas. Tada ima skaityti įvairią medicininę literatūrą, vaikščioti pas gydytojus. Jie dažniau suserga neurozėmis.

5 ŠIZOIDINIAI PSICHOPATAI. Jiem būdinga:
□ Emocinis šaltumas, empatijos stoka;
□ Patologinis uždarumas;
□ Atotrūkis nuo realaus gyvenimo ir būvimas vien savame pasaulyje;
□ Intuicijos deficitas;
□ Originalumas ir nepraktiškumas.

Šizoidinio tipo bruožai pradeda formuluotis 3– 4 m. amžiuje. Tokie vaikai nemėgsta žaisti triukšmingų žaidimų, daugiau linkę būti nuošaly. Domisi vaikui nebūdingais dalykais. Daug skaito ir piešia, konstruoja, kažką lipdo. Jie neturi draugų. Tokie vaikai pasyviai paklūsta namų taisyklėms. Brendimo laikotarpiu keičiantis išvaizdai, tokie paaugliai susirūpina savo išvaizda. Jiems atrodo, kad jų ausys, nosis per didelė, veidas neproporcingas. Šizoidas elgiasi ne taip kaip priimta visuomenėje, jų vidinis pasaulis griežčiausiai saugomas nuo kitų. Artimiesiems, seniems pažįstamiems tokio tipo žmonės visą gyvenimą išlieka mįslė. Su jais be galo sunku bendrauti. Ypač užmegzti pažintis, ypač su priešinga lytimi. Jie į meilę žiūri kaip į asmeninių teisių apribojimą, jie nesugeba sakyti komplimentų. Partneriai jiems tik sekso objektai. Dvasinio bendravimo jiems nereikia. Partneris pasirenka neišvaizdžias ir vyresnes, nes taip jiems saugiau, o dar geriau ir lengviau gyventi nesusituokus.

GYDYMAS

Didžiausia reikšmė skiriama psichoterapijai, pedagoginei.

DARBO IR TEISMO EKSPERTIZĖ
Neretai darbingumas būna sumažėjęs. Kai kada apribojama galimybė užsiimti atitinkama profesine veikla. Asmenys su patologiniais sutrikimais dažniausiai yra pakaltinami.

NEUROZĖS (F40)

Neurozė yra CNS liga, dėl kurios sutrinka ne tik asmenybė, bet ir jos somatinė sfera. Ja susergama veikiant įvairiems psichogemniniems, trumpalaikiams, bet dažniausiai ilgalaikiams stresoriams.didelė reikšmė skiriama biologinėms, fiziologinėms, psichologinėms ir socialiniams faktoriams, bei asmenybės struktūrai (vidutinis tipas – neurastenija, meninis – isterija, mąstantis – hipochondrija).
Neuroze serga abiejų lyčių asmenys, bet dažniausiai iki 21 – 50m. dirbantys psichiškai įtempta darbą ir pasižymintis nestabilia psichika, emocijų labilumu. Nesugebantys įvertinti objektyviai traumuojančios situacijos arba prislopinti nemalonius išgyvenimus.
Neurozės klinikinės formos pagrindinai apibūdina vyraujantis neurozinis sindromas:
□ Asteninis;
□ Hipochondrinis
□ Isterinis;
□ Įkyrumai arba fobijos
□ Abseninis
□ Depresinis.

Dažniausiai psichiką traumuojantys stresoriai yra;
□ ŠEIMYNINIAI:
 Pastovūs sutuoktinių barniai dėl smulkmenų;
 Nenoras vienas kitam nusileisti ir prisipažinti neteisiu;
 Nuosavo būsto neturėjimas;
 Vieno iš sutuoktinio nedarbas;
 Menki atlyginimais, nuolatinis rūpestis kaip išgyventi;
 Konfliktai dėl tėvų kišimosi į jaunavedžių gyvenimą;
 Nesutarimai auklėjant vaikus;
 Nesutarimai dėl politikos;
 Nusivylimas meilėje;
 Pavydas;
 Neištikimybė;
 Seksualinė disharmonija;
 Alkoholizmas, narkomanija;
 Skyrybos.

□ BUITINIAI:
 Įtemptas darbas, didelė atsakomybė;
 Nusivylimas darbine veikla;
 Monotonija;
 Perspektyvos nebūvimas;
 Menkas atlyginimas;
 Konfliktai su darbdaviais, viršininkais, jų priekabumas;
 Darbo vietos reorganizavimas;
 Atleidimas iš darbo;
 Bylinėjimasis teismuose.

□ NELAIMĖS, PRARADIMAI:
 Artimųjų liga (sunki ar nepagydoma);
 Artimųjų netektis;
 Santaupų paradimas;
 Artimo žmogaus savižudybė;
 Prievartavimas;
 Nužudymas;
 Kalėjimas;
 Gaisras, autoavarija, nelaimingas atsitikimas;
 Invalidumas.

Aukščiau išvardinti faktoriai pagal savo esmę ir pobūdį gali paveikti kiekvieną asmenį, bet ne būtinai sukelia neurozę.
Sergant neuroze paveikiama:

 Emocijų;
 Valios;
 Atminties, dėmesio;
 Mąstymo;
 Psichosensorinės;
 Lytinė;
 Somatinės vegetacinės sferos.

Iš somatinių sutrikimų dažniausiai būna:
 Širdies ir kraujagyslių;
 Virškinimo trakto;
 Kvėpavimo;
 Inkstų ir šlapimo takų negalavimai.

Šiuo metu priimta neurozes skirstyti į sekančias formas:
1. neurastenija;
2. isterija;
3. įkyrių būsenų neurozė.

NEURASTENIJA (F 48.0)

Neurastenija tai liguista būsena, kurios metu atsiranda silpnumas, dirglumas, padidėjęs nervingumas, irzlumas ir kiti negalavimai. Dažnai tai būna po ilgalaikio psichiką traumuojančio faktoriaus, kai nebeišlaiko nervų sistema saugantys mechanizmai ir tada, bet kuri menka gyvenimiška situacija sukelianti neigiamų emocijų tampa paskutiniu veiksniu žmogaus jausmų sferoje.

Neurastenija serga ~ 60 – 70% iš visų neurozių formų. Ja dažniau serga vyrai 25 – 40 m. Daugiau mąstančio tipo. Pasireiškia įvairiais simptomais ir kai kurie autoriai jų paskaičiuoja iki 40. Pagrindiniai simptomai yra:
 astenija (fizinė ir psichinė);
 galvos skausmai;
 miego ritmo sutrikimai:
 somatiniai vegetaciniai sutrikimai.

KLINIKA
Skiriamos yra sekančios neurastenijos gydymo formos:
1. grynoji neurastenija ~40%;
2. depresinė ~36%;
3. obsesinė – fobinė ~24%;
4. neurastenija lydima isterinių reakcijų ~10%.
Neurastenija prasideda paprastai po mažu, bet gali atsirasti ir staiga, patyrus įvairių išgyvenimų.
 Bendrą silpnumą jaučia ~80 – 90% sergančiųjų.
 Skundžiasi nuovargiu, šalia eina ir fizinis nuovargis.
 Negali susikaupti, dirbdamas daro labai daug klaidų.
 Nuovargio nepašalina nei poilsis, nei miegas.

o Iš ryto keliasi nepailsėjęs, lyg sudaužytas, suirzęs (tokia astenija skiriasi nuo nuovargio, kuris atsiranda sveikam žmogui persidirbus arba persisportavus. Pakinta nuotaika, padidėjęs dirglumas, bailumas, irzlumas. Žmogų pradeda jaudinti ir nervinti įvairios gyvenimo, smulkmenos, į kurias anksčiau nekreipdavo dėmesio. Jį nervina laikrodžio tiksėjimas, durų varstymas, telefono skambučiai, aplinkinių garsi kalba, ne vietoje padėtas daiktas, muzika. Žmogus pradeda nebepasitikėti savo jėgomis. Anksčiau buvęs įprastas darbas tampa per sunkus, neįdomus. Nebeužtenka valios susikaupti, nesiblaškyti, neskubėti. Ligonis nervinasi ir apie save sudaro nervinę aplinką, greit pyksta, kaltina kitus, nesugeba valdyti savo emocijų.
o Miego ritmo sutrikimai. Sergant neurastenija per 40 – 80% skundžiasi galvos skausmais, kurie lokalizuojasi ar smilkinių srityje ir būna vidutinio arba nedidelio intensyvumo, maudžiančiu, spaudančiu, veržiančiu pobūdžio (lyg būtų uždėtas šalmas). Skausmai padidėja nuo susijaudinimo emocinės įtampos būdinga tai, kad skausmų nebūna naktį.
o Vargina per 80% sergančiųjų dažniausiai negali ilgai užmigti iš vakaro arba dažnai pabunda. Kamuoja košmariški sapnai, bėgimas nuo priešų, kritimas, tarnybiniai nemalonumai, susidorojimas ar panašiai, todėl ryte pabunda ne pailsėjęs, o sukaustytas nuovargio, vangus, sunku keltis.
o Ligonius dažnai kamuoja įvairūs nemalonūs pojūčiai vidaus organuose ir visame kūne, ypač kelia nerimą:
 Skausmai širdies plote;
 Širdies ritmo sutrikimai;
 Arterinio AKS padidėjimas;
 Pykinimas;
 Pilvo pūtimas ir kt.

Kai šie reiškiniai laikosi ilgesnį laiką, ypatingai, jei tai liečia virškinamąjį traktą, atsiranda baimė, kad susirgo vėžiu ar kita nepagydoma liga. Varginamas šios baimės tampa hipochondriškas.
Ligonius dažnai vargina senastopatijos, nemalonus spaudimas, deginimas įvairiose kūno vietose. Šie išvardinti negalavimas dar labiau padidina bendrus neuroesteninius simptomus ir gniuždo žmogų kaip asmenybę.
LIGOS EIGA
Dažniausiai liga prasideda iš lėto negausiais ir pavieniais simptomais. Pvz.; skundžiamasi miego sutrikimu, nesugebėjimu susikaupti ar padidėjusiu labilumu. Neurasteninis žmogus gali sirgti mėnesius ar net keletą metų. Visiškai pasveiksta ~30 – 40%, kitus daugelį metų ar visą gyvenimą vargina prastas miegas, emocijų labilumas, sensopatijos.

NEUROSTENIJA DEPRESIJA
Psichogeninius stresorius Tikrai yra Gali nebūti
Ligos pradžia Lėta Ūmi pradžia
Nerimas Būdingas Ligos pradžioje nebūdingas
Noras kalbėti apie save Didelis Mažas
Savęs kaltinimo idėjos Nebūdingas Būdingas
Dėmesys aplinkai Yra Nėra
Blogiausia savijauta paros metu Ryte Visą dieną (o vakare jau lengviau)

ĮKYRIŲ BŪSENŲ NEUROZĖS (IBN) (F – 42)

IBN susergama paveikus psichogeniniams stresoriams. Ši liga pakenkia visai žmogaus asmenybei, ypač mąstymo sferai. Serga abiejų lyčių žmonės. Ši neurozė retesnė nei neurastenija ar isterija. Sudaro ~ 7 – 10% visų neurozių susirgimų. IBN serga daugiau mąstančio tipo žmonės, gana aukšto intelekto bei erudicijos intravertai. Dažniau serga akcentuotos asmenybės. IBN bruožus galima pastebėti dar vaikystėje, tokie vaikai būna drovūs, nežaidžia triukšmingų žaidimų, bijo griaustinio, tamsos, kraujo. Turi polinkį į vienatvę, bei fantazavimui.
Paauglystėje jiems būna sunku atlikti mąstymo užduotis, žaisti judrius žaidimus. Jaunuoliai vengia visuomeninio darbo, jiems sunku kam nors vadovauti, būti lyderiu. Subrendę tokie žmonės yra tylūs, pareigingi, sąžiningi, turi didelį atsakomybės jausmą. Mėgsta punktualumą, liguistiškai pedantiški. Jie sugeba valdyti savo emocijas, tačiau jiems labai daug abejoja, yra labai negrįžtingi, nuolat paskendę svarstymuose. Jie sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje. Nepasitiki savimi. Linkę į hipochondriją.
KLINIKA
IBN būdinga:
1. Mąstymo sferos sutrikimai, kurie pasireiškia:
 įkyria baime (fobija);
 įkyriomis mintimis (neurozės obsesijomis);
 įkyriais veiksmais (kompulcijos).
2. Jausmų sferos sutrikimais (dirglumas, labilumas, nerimas, panika, baimė, depresijos, epizodai ir kt).
3. Vegetaciniai sutrikimai (prakaitavimas, viduriavimas ir kt).
4. Kritika išlikusi.
Medicinos terminų žodyne fobijų priskaičiuojama ~ 300 – 600 rūšių fobijų. Gali būti monofobijos ir folifobijos.

Baimės ir veiksmai, mintys ir baimė. Kai kurie autoriai fobijas skirsto į sekančias grupes:
 Akrofobijos – erdvės, aikščių, gatvių baimės.
 Socialinės fobijos;
 Nozofobijos;
 Kitos.
Pirmajai grupei priskiriamos fobijos pasireiškia tuo, kad bijo eiti iš namų, vienas keliauti traukiniu, lėktuvu. Jis bijo žmonių spūsties, bijo, kad einant gatve, kad kas nors neužkristų ant galvos, neužvažiuotų automobilis.
Socialinė fobija apibūdinama kaip pastovi baimė asmeniui būti kitų žmonių įdėmiai stebimu. Todėl ligoniai gali skųstis, kad be priežasties rausta, jiems dreba rankos, juos pykina. Bijo atsistoti prieš auditoriją ir pan. Atsiradęs to pasėkoje nerimas gali pereiti į panikos priepuolį. Nerimui būdingas nervingumas, raumenų įtampa, prakaitavimas, galvos svaigimas, širdies plakimas, silpnumas, diskomfortas skrandžio plote. Panika yra viena iš minios elgesio rūšių, kai daugelių žmonių apima baimė, kurią sukelia realus ar įsivaizduojamas pavojus. Ta baimė žmones užsikrečia vienas nuo kitų, ji silpnina arba visai žlugdo gebėjimą racionaliai įvertinti aplinkybes, sukaupti valią ir organizuotai priešintis. Panikos atsiradimo priežastys gali būti:
 Fiziologinis – kurių pagrinde yra nuovargis, badavimas, apsvaigimas ar kitos būsenos;
 Psichologinės – tai netikėtumai, išgąstis, kurį sukelia nepakankamas žinojimas, koks yra tikrasis pavojaus šaltinis, kada atsiranda ir kaip jį galimas įveikti
 Socialinės – šios grupės panikos prielaidos yra bendrosios aplinkybės, kurios sukelia psichinę įtampą ar nerimą. Dėl baisių įvykių grėsmės.

Yra gana sudėtinga, kai ligonis bijodamas mikrobų (mizofobija) nuolat spiritu valo durų rankenas, visuomeniniu transportu važiuoja tik su pirštinėmis, restoranuose pats dezinfekuoja peilius, šakutes, šaukštus.
Dažnai fobija sergant IBN yra aštrių daiktų baimė – oksifobija. Žmogui nenorom lenda į galvą mintys, kad tuo peiliu gali ką nors nužudyti. Moteris kartais apima baimė pažiūrėti, prisiartinti prie vyro, nes įsitikinusios, kad jis ims ir pamanys, jog ji norinti pamatyti jo lytinius organus ar net lytiškai santykiauti
Sergant IBN gali būti įkyrus noras prisiminti kada ir kur metė, sutiko žmogaus veidą, prisiminti pavardę, vardą, filmo pavadinimą ir t.t. Kartais žmogų apima įkyrus veiksmai, skaičiuoti stulpus, aklagatvius. Rečiau užvaldo mintys ką nors sumušti, noras pakankinti, sukelti fizinį ar dvasinį skausmą, padegti. Dažnai ligonį gali kamuoti abejonės ar gerai pasielgė vienoje ar kitoje situacijoje, ar teisingai jis apsisprendė.
Sergant IBN paprastai būna kritiški savo fobijoms, obsesijoms bei kompulcijoms. Kritikos praradimas leidžia suabejoti nustatytos diagnozės teisingumu.
EIGA
Liga gali trukti keletą mėnesių ar net metus. Per įkyrių būsenų priepuolių gali jaustis sveikas. Tačiau būna, kad ligonis apsipranta su įkyriomis mintimis ir baimėmis ir gyvena taip visą gyvenimą.

ISTERIJA (F 44.0) hysterija

Savita neurozė, kuri buvo žinoma jau labai senai, neretai tarp bendruomenės žmonių keldavo juoko, kvatojimo, masinių šokių, epidemijos. Isterijos terminą įvedė Platonas. Galėnas – Romos gydytojas 200 pr. Kr. g. – skrosdamas lavonus matė, kad gimda yra pritvirtinta raiščiais mažajame dubenyje, todėl negali klaidžioti po kūną, todėl jis manė, kad isterija yra gimdos liga. Todėl tais laikais isteriją buvo gydoma chirurginiu būdu.
Dabar isterija yra lyg ir barometras, nes klinikinė jos išraiška labai priklauso nuo laikmečio būsenos. Isterija – tai savotiška reakcija į nemalonumus dėl CNS silpnumo ir emocinio jautrumo. Isterija daugiau serga meninio tipo žmonės, jausmingi linkę fantazuoti. Moterys serga 20 kartų daugiau negu vyrai. Isterikei yra būdingas nedidelis ūgis, gražūs išraiškingi veido bruožai, staigūs judesiai, gracingumas. Jos atrodo kol kas jaunesnės negu iš tikrųjų. Amžius 30 – 45 m.
ETIOLOGIJA
Isterija sukelia nepalanki psichiką traumuojanti aplinka. Ši liga yra lyg ir protestas išeinantis iš konfliktų šeimoje bei darbe. Turi įtakos ir vaiko augimas ,,šiltnamio“ sąlygomis, kai yra tenkinami visi vaiko norai.
KLINIKA
Simptomai isterijos gali būti panašūs, į bet kurį somatine liga sergantįjį. Yra skiriamos 4 klinikinės formos:
 Asteninė;
 Hipochondrinė;
 Obsesinė – fobinė;
 Depresinė
 Psiaudo ligonio fantazavimas.

Isterinis priepuolis gali pasireikšti alpimu, vėmimu, smarkiu širdies plakimu, drebuliu, žagsėjimu, verksmu. Verksmas dažnai virsta kukčiojimu arba nesulaikomu raudojimu, šauksmu, plaukų rovimu ir t.t.
 ~50% sergančiųjų isterija yra būdinga motorikos sutrikimas. Parezai (dalinis paralyžius), paralyžius, aklumas, kurtumas ir t.t.
 Dažnas reiškinys yra isterinė astenija abazija. Ligonis jaučia silpnumą rankose bei kojose, kojos pinasi, todėl jis negali nei paeiti, nei pastovėti, jisai griūva.
 Retesnė, bet yra jutimų sutrikimai (anastazija).
 Isterija gali pasireikšti aklumu, kurtumu, uoslės bei skonio sutrikimais.
 Dažnas isterijos simptomas yra afonija (balso praradimas). Praėjus afonijai ypač vaikams gali likti mikčiojimas.
 Sergant isterija dažnai būna isteriniai skausmai. Ligonis kilusį skausmą apibūdina labai mandriai ( nežmoniškas, nepakeliamas). Jeigu labai skauda galvą, jis sako, kad jam įkalė vinį į galvą. Prie to dar prideda, kad jo skausmas ypatingas ir mokslas dar jo neišaiškino. Dėl šių priežasčių jis vaikšto pas įvairius gydytojus ir stengiasi eiti ne pas t patį.
 Dažnai isterija sergantis skundžiasi, kad skauda pilvą, pučia jį, kad jį vargina viduriavimas arba vidurių užkietėjimas. Dėl šlapimo pūslės sfinkterių susitraukimo (spazmų) gali užsilaikyti šlapimas.
 Moterys neretai tvirtina, kad jas yra įsimylėjęs žymus žmonės ir jos laukiasi nuo jo vaiko.
 Isterikei gali sutrikti sąmonė, ypač patekus į ekstremalias situacijas.
 Be aukščiau išvardintų simptomų gali būti:
 Isterinis užmaršumas;
 Isterinė depresija;
 Puerilizmas – tai isterinė būsena, kai suaugusieji kalba, mąsto ir elgiasi lyg vaikai. Prašo toks ligonis su juo pažaisti, būna nerūpestingas.
 Gangsterio sindromas – yra panašus į psiaudo demenciją tik šiuo atveju ligonis primena gilų silpnaprotį, kuris į klausimus negali atsakyti prasmingai.
 Psiaudo demencija – tai laikina būsena, kai ligonis primena silpnaprotį. Jis elgiasi prasmingai, bet yra labai prislėgtas.
Dar yra isterinė prieblandinė sąmonės būsena. Ligonio sąmonės pritemusi ir jis nesiorientuoja laike, vietoje ir savyje.

NERVINĖ ANOREKSIJA (F 50.0)

Anoreksija yra nevalgymas, apetito nebūvimas. Nervinė anoreksija pasireiškia sąmoningu nevalgymu ir liguistu įsitikinimu savo storumu bei siekimu žūt būt suliesėti. Dažniausiai serga paauglės mergaitės nuo 12 iki 18 metų.

Šveicarijos ir Danijos statistiniais duomenimis serga 16 – 20 iš 100 tūkst. gyventojų. Anksčiau buvo manyta nervine anoreksija serga išimtinai moteriškos lyties atstovės. Darbas mokslininkų tyrimu dėka nustatyta, kad nervine anoreksija sergančiųjų moterų ir vyrų santykis atskirais duomenimis gali būti 9:1 arba 20:1. amerikiečių tyrimų duomenimis nervine anoreksija serga 1:100 tūkst. mergaičių.
ETIOLOGIJA

Ligos priežastis iki galo nėra aiški. Vieni į nervinę anoreksiją žiūri iš psichoanalitinių pozicijų, kiti ypatingą reikšmę skiria šeimos mikroklimatui, dar kiti besiformuojančiam asmenybės tipui. Ketvirti mano, kad tai galvos smegenyse esančio mitybos centrų sutrikimai. Lietuvos psichiatrų nuomone nervinės anoreksijos susirgimai kylantys mūsų šalyje yra daugiau nulemianti visuomenės požiūriu į grožio etaloną. Modelių rinkimas, madų demonstravimas. Paprastai nervinė anoreksija sergantieji būna iš šeimos, kurioje labai valdinga motina, tiesiog despotas ir garbėtroška. Ji slopina savo vaikų iniciatyvą ir valią. Tėvas tokioje šeimoje neturi balso. Kaip taisyklė šeimoje vyrauja maisto kultas, kurį palaiko puikūs šeimininkės kulinariniai sugebėjimai. Tačiau sutuoktinių konfliktų dėl to nesumažėja, norėdamos sušvelninti santykius tarp tėvų paauglės dažnai ,,bėga į ligą“. Jei kas nors iš giminės serga nervinė anoreksija rizika susirgti palikuonims padidėja apie 8 kartus.

KLINIKA

Nervinei anoreksijai klinikinei išraiškai yra būdinga keletas etapų:
 PREDINIS – etapui būdinga nepasitenkinimas savo išvaizda (nosies forma, ausimis, lūpomis, skruostais ar kakta), kuri neatitinka pamėgtų literatūrinių standartų. Tokios paauglės labai jautrios ir liguistai reaguoja į aplinkinių. Tegul ir netiesiogines kalbas ir pastabas ta tema. Dismorfiniai elementai gali dominuoti paauglės vaizduotėje 2 – 4 metus.
 AKTYVUS – siekiama įvairiausiai būdais numesti svorį, nors jos jokio antsvorio neturi. Paauglės pradeda fanatiškai mankštintis, sportuoti. Diržais veržia pilvo taliją. Nevalgo kartu su šeima, riboja maisto kiekį. Atsisako visų kulinarinių gaminių bei saldumynų, nuolat sveriasi, kad greičiau kristų svoris pradeda vartoti daug vidurių laisvinamųjų medikamentų, kurių dozės vis didina, bet joms to nepakanka. Jos sukelia sau vėmimą. Tokias paaugles kamuoja mintys apie maistą ir šių minčių nei dieną nei naktį atsikratyti negali, bando vartoti medikamentus, atikratyti apetito, rūkyti, geria daug juodos kavos. Tampa labai dirglios ir kiekvienas suvalgytas maisto gabalėlis sukelia nerimą, keičia nuotaiką. Sutrinka elgesys. Mergaitės dienų dienas gali vaikščioti po maisto parduotuves, žiūrėti į vitrinas ,,valgyti akimis“. Anksčiau niekada neturėjusios noro gaminti valgio, pradeda tai daryti ir su pasitenkinimu stengiasi maitinti jaunesnius už save brolius ir seseris. Atskirais atvejais kovodamos su alkiu bando kramtyti maistą, bet jo nenuryja, išspjauna. Išslapsto maisto produktus kambaryje, paskui pradeda naktį valgyti, valgo labai daug po to sukelia dirbtinį vėmimą. Išsivėmusios pajunta euforiją, lengvumą visame kūne, įsitikina, kad organizmas išvalytas nuo maito. Toks nevalgymas gali užsitęsti 4 – 5 mėnesius ir ilgiau, sutrinka hormonų apykaita, augimas, mėnesinių ciklas. Paaiškėja charakterio bruožai, ypač egoizmas. Dėl ilgalaikio badavimo netenkama iki 20 – 50% kūno svorio, po oda nelieka jokių riebalų, oda ir raumenys pradeda atrofuotis. Atsiranda bradikardija (lėtas pulsas), hipotonija (pulsas krenta), hipotermija (visą laiką šalta). Mažėja cukraus kiekis kraujyje, krenta plaukai, mėlynuoja galūnės, nosis, įdumba skruostai, sutrinka žarnyno veikla.
 KAKEKSIJA – galų gale tokios ligonės organizmas visiškai išsenka ir pasiekiamas kakeksijos etapas.

Liga labai įvairi galimas vienintelis nervinės anoreksijos priepuolis gyvenime ir savaiminis pasveikimas, bet dažniausiai liga užsitęsia. Tokios ligonės kreipiasi į įvairiausius specialistus, bet psichiatro vengia. Tai vienintelė liga iš neurozių, kai ligonis tampa nekritiškas, nesuvokia ligos pasekmės ir dėl to nejaučia jokios baimės, todėl ir mirtingumas būna gana didelis 5 – 18%.

NERVINĖ BULIMIJA (F 52.)

Bulimija nervaza – bus –bulius, Limos – badas).

Liguistas alkio jausmas, vilkiškas alkis. Nervinė bulimija – liguistas ir epizodiškai nekontroliuojamas, kompulsyvus alkis, kurį jaučia per trumpą laiką suvalgydamas gausų maisto kiekį. Valgomas kaloringas, lengvai virškinamas maistas: tortai pyragaičiai, bei kitokie saldumynai. Po to atsiranda dvasinis ir fizinis diskomfortas, ligonius pykina, skausmai skrandžio plote, kamuoja kaltės jausmas, pyksta ant savęs, kodėl nesugebėjo susivaldyti, gali atsirasti netgi depresija. Tokia emocinė išraiška vadinama ,,kančia dėl apsirijimo“ po persivalgymo seka iškrova, vartojama daug laisvinamųjų medikamentų, bet to būna negana, todėl sukeliamas dirbtinis vėmimas. Dažniausiai serga paauglės mergaitės.
ETIOLOGIJA

Ligos priežastis nežinoma, manoma, kad įtaką turi depresiniai epizodai, impulsyvumas ir kita.
KLINIKA

Ligos pradžioje ligoniai stengiasi nevalgyti pusryčių, pietų, nes mano, kad per didelis kūno svoris, paprastai antsvorio didelio nebūna. Toks savęs apribojimas gali tęstis keletą savaičių. Užėjus alkio priepuoliui keliasi vakare, naktį ir valgo daug beveik nekramtydamas. Tada apima depresija, kaltės jausmas, savigrauža. Geria daug laisvinamųjų, diuretikų ir vėlgi dirbtinas vėmimas. Priepuoliui praėjus vėl laikosi griežtos dietos, po kiek laiko vėl priepuoliai kartojasi.
EIGA

Yra lėtinė, būna periodinės remisijos. Liga gali tęstis netgi 30 metų ištisai. Pasveikstama maždaug iki 30%.

NEUROZIŲ GYDYMO PRINCIPAI

Gali būti gydomos:
 Ambulatoriškai;
 Stacionare;
 Specialiame neurozių skyriuje.
Geriausiai neurozės gydo psichoterapeutai arba psichologai. Bendrieji gydymo principai:
 Reikia sumažinti arba pašalinti psichiką traumuojančius faktorius;
 Psichoterapija ( racionalioji, grupinė, šeimos ir kt, taip pat tinka autogeninės treniruotės, biblioterapija;
 Fizioterapinių priemonių taikymas, masažas, purvų vonios;
 Simptominius medikamentinius gydymas;
 Reabilitacija (tai įvairūs klubai pagal pomėgius, interesus ir užimtumą).

DARBO IR TEISMO EKSPERTIZĖ

Sergant neuroze ligonis laikinai nedarbingas, invalidumo grupės skiriamos labai retai. Neuroze sergantys, išskyrus isterinės psichozės, yra pakaltinami.

NUOTAIKOS AFEKTINIAI SUTRIKIMAI (F 30 – 39)

Psichiatras Reonchandas maniakinę depresiją skirstė į bipolinius ir monopolinius priepuolius. Pagal tarptautinę klasifikaciją skiriami 3 maniakinės depresijos tipai. 1 tipo bipolinis sutrikimas skaitomas tada, jei vieną kartą buvo manijos priepuolis. 2 tipo bipolinis sutrikimas, jei buvo nors vienas depresijos ir hipomanijos priepuolis.

Ciklotimija apibūdina nuolat nepastovi nuotaika, daug depresijos ir lengvų, pakilios nuotaikos (hipomanijos periodo), iš kurių nė vienas nėra pakankamai sunkus, bet turi tęstis ne mažiau 2 metus.

Maniakinė depresinė psichozė reiškiasi periodiškai besikartojančiomis manijos, depresijos arba viena iš šių fazėmis. Tų fazių trukmė be gydymo gali tęstis nuo kelių dienų iki kelerių metų, netgi visą gyvenimą.
Praėjus priepuoliui būna šviesusis periodas (intremisija), kurio metu visiškai atsistato psichinė veikla darbingumas asmenybės, intelektas lieka nepakitęs, žmogus kritiškai vertina savo ligą. Bet susirgimui užsitęsus – asmenybė keičiasi. Pirmasis ligos prieuolis gali įvykti nuo 15 – 25 amžiuje. Depresijos fazės pasitaiko dažniausiai iki 60%, manijos 20%. 2, 3 kartus dažniau serga moterys. Pagal daktaro Mačiuko atliktus tyrimus pradinis ligos simptomai vyrams prasideda anksčiau. Maniakiniai depresiniai psichozei yra būdinga sekantys pakitimai:
 Emocijų, valios, dėmesio sferose;
 Motorikos;
 Mąstymo;
 Somatinės sferose;
 Suvokimo sutrikimai.

ETIOLOGIJA

Maniakinės depresijos psichozės priežastys iki galo yra neaiškios. Vieni autoriai skaito, kad didžiausią čia vaidmenį turi paveldimumas. Kiti autoriai pirmenybę teikia cirotolino ir noradrenalino trūkumo CNS. Treti ilgalaikiams stresams intoksikacijoms ir infekcinėms ligoms.

Dvynių tyrimai rodė, kad maniakinė depresinė psichozė yra genetiškai persiduodanti liga. Beabejo susirgimai turi įtakos ir kitos šeimoje pasitaikiusios ligos – alkoholizmas, psichopatija, epilepsija, neurozė, šizofrenija.
EIGA

Kaip jau buvo minėta ligos eiga būna vienpolė (tik depresijos, rečiau manijos fazė) arba dvipolė – viena fazė keičia kitą. Tarp fazių paprastai turi būti šviesusis periodas – intremisija. Manijos fazė dažnesnė pavasarį, vasarą. Depresijos būdinga žiemą. Kartais įtakos turi mėnulio fazės, ypatingai pilnatis. Dažniausiai šios fazės be tam tikro nuoseklumo, kaip jau buvo sakyta aukščiau, gali kartotis visą gyvenimą. Manijos fazė gali be šviesiojo periodo pereiti į depresinę ir atvirkščiai. Fazių skaičius net labai skirtingas.
KLINIKA

Maniakinei depresinei psichozės klinikai būdinga:
 Maniakinė būsena ar fazė;
 Depresinė būsena arba fazė;
 Mišri (besikeičianti būsena);
 Somatiniai vegetaciniai sutrikimai;
 Intremisija;
 Kada grįžta kritika ir darbingumas.

Maniakinei depresinei psichozės būsenai būdinga:
 liguistai pakyli nuotaika;
 pagreitėjęs mąstymas, iškalbingumas, hiperaktyvumas;
 pagreitėję judesiai, padidėjusi energija.

Maniakinė būsena gali būti lengvo laipsnio (hipomanija) lengvas nuotaikos pakylimas, padidėjusi energija, aktyvumas, dažniausiai gerovės jutimas, fizinis ir psichinis produktyvumas (padidėjęs draugiškumas, seksualinė energija, familiarumas, sumažėjęs miego poreikis. Kartais įprasta euforinį draugiškumą gali pakeisti irzlumas, pasikėlimas, grubus elgesys.

Nuotaikos ir elgesio sutrikimus nelydi haliucinacijos ar kliedesiai.

Hipomaniakinio priepuolio diagnostika:
 padidėjęs pasitikėjimas savimi, savęs pervertinimas;
 sumažėjęs miego poreikis (užtenka 2 – 3 val);
 pagreitėjusi kalba (iškalbingumas, yra pastovus poreikis kalbėti);
 pagreitėjęs mąstymas ir minčių eiga;
 išblaškytas dėmesys ir koncentracijos sumažėjimas;
 padidėjęs aktyvumas ir energijos antplūdis (moksle, darbe, seksualinėje sferoje);
 sustiprėję hedonistiniai siekiai (neracionalus ekstravagantiškas išlaidumas, seksualinis palaidumas, neišrankumas).

Hipomaniakinis priepuolis diagnozuojamas, jei ne mažiau kaip 4 paras yra pakili nuotaika ir būna 3 ar daugiau aukščiau išvardintų simptomų.

Kaip jau buvo minėta liga prasideda palaipsniui. Tokie žmonės keliasi anksti, būna pakilios nuotaikos, turi gerą apetitą, visus darbus atlieka labai greitai ir gana gerai. Niekas negali jiems sugadinti nuotaikos. Yra viskuo patenkinti ypač savimi. Atsiranda polinkis pokštauti, juokauti. Per didelė energija ardo tiek šeimoje, tiek darbe nusistovėjusius santykius, nei šeimos nariams, nei aplinkiniams tokie žmonės nesudaro įspūdžio, kad serga, nes ligoniai dar yra kritiški ir gali kontroliuoti savo elgesį. Toliau manijos stadijos vis labiau ryškėja. Moterys pradeda rengtis iššaukiančiai ir kontrastingai, naudoja daug kosmetikos, kalba , juokauja garsiai, daug gestikuliuoja, perka nereikalingus daiktus ir juos dovanoja atsitiktiniems žmonėms. Bendraudami tampa familiarūs. Daug kalba erotinėmis temomis, atsiranda meilės ryšių poreikis. Dažnai šioje būsenoje ligonis pradeda išgėrinėti ar vartoti narkotikus. Daugelis pradeda rašyti eilėraščius, kurti, piešti. Griebiasi bet kokios veiklos, tačiau nieko jau iki galo nebeužbaigia, mąstymo tempas pagreitėjęs. Sunku suprasti, kai kuriuos žodžius. Šiai stadijai būdinga savęs pervertinimas. Kai kurie ligoniai suvokia savo tokią būseną ir sutinka vartoti vaistus. Esant ryškios manijos (psichozės) stadijai ligonis būna susijaudinęs, kalba be perstojo (logorėja). Dainuoja, šoka, deklamuoja, nenusėdi vietoje, kišasi į visus, jeigu yra ligoninėje reikalus. Medicinos personalui siūlo savo pagalbą, nurodinėja, čia jau atsiranda ir kliedesiai . pagrindinai didybės kliedesys. Ligoniai absoliučiai nekritiški, kartais dirglūs, pikti ir priekabūs. Tai jau bus piktoji mania.

Depresinei fazei būdinga triada:
 liguistai prislėgta, bloga nuotaika;
 sulėtėjęs mąstymas;
 vangūs judesiai, sumažėjusi energija bei aktyvumas.

Greta aukščiau išvardintų simptomų būna sumažėjęs malonumų jutimas bei sumažėjęs gebėjimas susikoncentruoti, išauga pesimizmas, beviltiškumas, nuovargio jausmas, jaučiama kaltė ir nepilnavertiškumas. Priklausomai nuo simptomų skaičiaus depresijos epizodai gali būti lengva vidutinio sunkumo arba sunkūs.

Depresijos diagnostikos kriterijai:
 Prislėgta nuotaika, to objektyvus požymis yra verksmingumas, subjektyvus – liūdesio bei tuštumos jausmas;
 Ryškus interesų sumažėjimas, malonumo jausmo praradimas, apatija, kurią pastebi ir aplinkiniai;
 Apetito praradimas, to pasėkoje svorio netekimas;
 Nemiega arba mieguistumas;
 Psichomotorinis užslopinimas;
 Nuovargis ir silpnumas;
 Niekam nereikalingumo jausmas, nepagrįstas savęs kaltinimas;
 Neryžtingumas, pradinio darbingumo bei dėmesio koncentracijos sumažėjimas;
Dažnos mintys apie savižudybę. Suicidiniai bandymai bei jų planavimas.

Depresija diagnozuojama, jei atsiranda ne mažiau kaip 5 aukščiau išvardinti simptomai per 2 sav. Tų simptomų atsiradimo priežastimi negali būti narkotikų ir vaistų naudojimas, somatiniai susirgimai arba netektys. Dar būtinai būtina, kad būtų nors vienas iš žemiau išvardintų simptomų:
 Interesų sumažėjimas, malonumo jausmo sumažėjimas, praradimas;
 Didesnę dienos dalį prislėgta nuotaika.
Depresiją lydi ir somatiniai sutrikimai:
 Galvos skausmas;
 Tachikardija;
 Vyzdžių išsiplėtimas;
 Virškinimo sutrikimai (dažnai obstipacijos);
 Apetito, svorio pasikeitimai;
 Lytinio potraukio sumažėjimas.
Depresijos metu ligonis guli arba sėdi, žvilgsnis nukreiptas į vieną tašką, kalba tyliu balsu, labai nenoriai. Gyvenimą mato pesimistiškai išeities nemato. Gali būti ir nerimastinga depresija, kurios metu ligonis jaučia nerimą, vaikšto, dejuoja, verkia, šaukia, grąžo rankas, drasko drabužius, bandymai nusižudyti gali įvykti, bet kada, bet dažniausiai žudosi pradinėje depresijos stadijoje arba jos pabaigoje.
Depresijai didėjant pasireiškia savęs smerkimo, kaltinimo kliedesiai. Ligoniai tampa nekritiški, nenori gydytis.

CIKLOMIJA

Šią būseną dažniausiai patiria sergančiojo MDP giminaičiai. Jos diagnostikos kriterijai yra:
 Dažni, prislėgti nuotaikos priepuoliai;
 Lengvi pakilios nuotaikos periodai;
 Tokia būsena turi tęstis ne mažiau 2 metus;
 Nei prislėgta, nei pakili nuotaika nėra ryškiai išreikšta;
 Nebūna kliedesių nei haliucinacijų.

DISTINIJA

Tai vietinė liga, kuri pasireiškia prislėgta nuotaika, ne mažiau kaip 2 m. (graikiškai ,,dis“ – neigimas, ,,timo“ – nuotaikos jausmas). Jai būdinga:
 Padidėjęs ar sumažėjęs apetitas;
 Nemiga arba mieguistumas;
 Nepilnavertiškumo jausmas;
 Neryžtingumas;
 Nesugebėjimas koncentruoti dėmesio;
 Beviltiškumo jausmas;
 Menka socialinė adaptacija;
 Polinkis tonizuotis psichiką aktyvinančiais medžiagomis.

Distonija serga moterys 2 kartus dažniau. Distonijos diagnostikos kriterijai yra:
 Nuovargis ir silpnumas;
 Vengimas bendrauti;
 Išnykę interesai ir gebėjimai jausti malonumą;
 Sumažėjęs pasitikėjimas savimi;
 Sumažėjęs fizinis ir psichinis darbingumas;
 Sutrikusi dėmesio koncentracija;
 Pesimizmo jausmas;
 Kaltės jausmas, savigrauža dėl praeities;
 Padidėjęs dirglumas ir pyktis.

Jeigu yra prislėgta nuotaika 3 iš aukščiau išvardintų simptomų turi būti stebimi ilgesnį dienos dalį. Be to tie simptomai neturi kilti dėl narkotikų vartojimo, somatinių susirgimų ar netekties reakcijos.
DARBO IR TEISMO EKSPERTIZĖ
Hipomanija ir ciklotimijos metu ligoniai kurį laiką būna darbingi. Švelnesniuoju ligos periodu darbingumas visai normalus. Jeigu priepuoliai kartojasi dažnai skiriamos invalidumo grupės. Ligonis įvykdęs socialiai pavojingą veiklą psichozinio priepuolio metu pripažįstamas nepakaltinamu.

ŠIZOFRENIJOS ( F 20-29)

Šizofrenija graikiškai ,,šizo“ – skaldyti, ,,fren“ – protas. Tai ypatinga psichikos liga, kuri sutrikdo psichikos vientisumą, ligonio santykį su aplinkiniu pasauliu. Sutinka dezintegracija ir labiausiai pažeidžia mąstymo, emocijų, valios ir suvokimo sferos. Serga abiejų lyčių asmenys. Maždaug 1:100
Etiologija. Ištirta nepakankamai, jos priežastimi yra išsakyta daug teorijų:
 Genetinė;
 Infekcinė;
 Virusinė;
 Autoimuninė;
 Metabolizė (medžiagų apykaitos sutrikimai);
 Harmoninė ir t.t.

Tiktai aišku, kad šizofrenija sukelia keli faktoriai, o ne vienas, bet vėlgi nežinoma, kuris yra pagrindinis, jeigu šizo serga abu tėvai, tai vaikams susirgti rizika yra 40 – 45%, jei vienas iš tėvų ~5%.
Eiga. Ligos eiga būna nepalanki, kai susergama ankstyvoje vaikystėje ar paauglystėje. Palankesnė, kai susergama brandesniame amžiuje ar sename. Dažniausiai susergama nuo 15 – 40m. Vaikams pasitaiko rečiau ir sunkiau atpažįstama, yra galimi ligos eigos variantai:
 Ūmus;
 Vangus;
 Priepuolinis;
 Periodinis;
 Nepertraukiamas;
 Progresuojantis.
Psichiatras Bliauleris,( jis pirmas įvedė šizo terminą, todėl kartais ji vadinama Bliaureliu) nustatė 7 eigos ir prognozės variantus:
1. Ūmi pradžia po to sunki chroniška psichozė;
2. Laipsniška pradžia ir lėtai besivystanti chroniška psichozė;
3. Ūmi liga ir lengva chroniška psichozė;
4. Laipsniška pradžia ir lėta besivystanti lengva chroniška psichozė;
5. Keli priepuoliai su ūmia pradžia ir susiformavusia sunkia chroniška psichozė;
6. Keli priepuoliai su ūmia pradžia ir susiformavusia lengva chroniška psichozė;
7. Vienas ar keli priepuoliai po kurių ligoniai pasveikta.

Pirmi 4 variantai priklauso nepertraukiamai ligai, o kiti priepuoliniai. Ligos eigos prognozės negali nulemti vien psichopatologiniai simptomai. Įtakos turi ir socialinė adaptacija, darbingumas, ligonio tarpasmeniniai santykiai, savęs vertinimas ir t.t. Maždaug ⅓ atsiranda sunkūs psichikos defektai.
Klinika. Pagal TLK – 10 yra skiriamos sekančios klinikinės formos:
 Paprastoji šizofrenija;
 Hebefreninė;
 Katatoninė;
 Paranoidinė;
 Post-šizofreninė depresija;
 Nediferencijuota depresija;
 Rezidualinė šizofrenija;
 Kt. šizo formos;
Pagrindinai bus nagrinėjamos pirmos keturios formos. Sergant šizo labiausiai nukenčia mąstymo sfera. Mąstymas atspindi ne tik žmogaus intelektą, emocijas, atmintį, valios, dėmesio, nuotaikos proceso, bet ir individualias proto savybes: proto gilumą ir platumą, savarankiškumą ir lankstumą, minties nuoseklumą ir gilumą.

Proto gilumas pasireiškia mokėjimu įsigilinti į proto esmę, atskleisti reiškinių priežastį, suprasti įvykių prasmę, numatyti jų pasekmes. Proto platumas pasireiškia sugebėjimu apriboti daug klausimų, kūrybiškai mąstyti apie įvairias mokslo ir praktikos sritis. Proto savarankiškumas pasireiškia sugebėjimu pačiam spręsti reikalingus klausimus bei problemas. Proto savarankiškumas glaudžiai susijęs su kritiškumu, mokėjimu nepasiduoti sugestyviai svetimų minčių įtakai. Proto lankstumą rodo mokėjimas pakeisti numatytą sprendimą arba sprendimo būdą, jeigu paaiškėja, kad jie yra neteisingi ir mokėjimas rasti naujus tyrinėjimo kelius, naujai pažiūrėti į mąstymo objektą atsižvelgiant į galimybes. Minties mąstymo nuoseklumas pasireiškia sugebėjimu laikytis loginės tvarkos nagrinėjant klausimą. Nuoseklaus proto žmogus nesiblaško į šalis, nešokinėja nuo vienos minties prie kitos, laikosi tam tikro plano. Nuoseklus protas griežtai yra logiškas.

Šizofreninis procesas smarkiai pakeičia žmogaus proto savybes. Psichiatras Šneideris išskiria sekančius šizofrenija sergančius mąstymo sutrikimus:
 Mąstymo užblokavimas. Ligonis subjektyviai jaučia, kad nebegali sukontroliuoti minčių;
 Neologizmas. Savitų naujadarų suprantamam tik jam pačiam kūrimas;
 Neapibrėžtas miglotas mąstymas;
 Autistiškas mąstymas. Ligonis savo mintis konstruoja remdamasis konkrečia realybe, bet nesiskaitydamas su realiais įvykiais bei faktais. Realybė yra tai ką jis galvoja;
 Mutizmas. Ligonis visiškai nekalba ir nebebendrauja;
 Verbigeracija. Tai tų pačių žodžių ar sakinių stereotipinių kartojimas;
 Savita logika;
 Sutrikęs apibendrinimas, panašumų ir skirtumų nustatymas;
 Sunkumai atskiriant pagrindinius dalykus nuo šalutinių, nesugebant atmesti neesminių.

Psichiatrijoje pagrindinai susiduriama su sekančiais mąstymo sutrikimais:
 Padrikas mąstymas;
 Priverstinis mąstymas;
 Rezonieriškas mąstymas;
 Simbolinis;
 Paraloginis;
 Mąstymo nutraukimas.

Sergant šizofrenija didelę dalį mąstymo patologijos klinikinių simptomų sudaro kliedesiai. Jie paprastai yra susieti su haliucinacijomis. Būna kliedesių įvairių, nes jie priklauso nuo šizofrenijos formos, ligonio asmenybės, profesijos, išsilavinimo, kultūros lygio, aplinkos ir t.t. Pradžioje gali būti interpretavimo, santykio, persekiojimo kliedesiai. Jie gali būti susiję su konkrečiais asmenimis, bei įvykiais pradžioje ir kartais sunku suprasti ar tai yra kliedesiai. Vėliau prasideda fizinio poveikio ir nuodijimo kliedesiai. Mąstymo sutrikimams priskiriamas ir įkyrios būsenos, kurios sergant šizo, skirtingai nei neurozių metu yra gana absurdiškos, ritualų pavidalu. Labai būdinga sergant šizo emocijų sutrikimas, tai pasireiškia:
 ambivalentiškumas;
 emocijų neadekvatiškumas;
 emocijų skurdumas.
Pradžioje artimiesiems pasidaro labai šalti, vėliau ir aplinkiniams. Valios sutrikimai pasireiškia:
 iniciatyvos ir interesų sumažėjimas;
 hipobulija arba abulija;
 judesių, motorikos sutrikimai;
 echolalija, ehoprakcija – žodžių, judesių pamėgdžiojimas.
Gana ryškūs yra ir suvokimo sutrikimas pasireiškiantys:
 haliucinacijomis;
 iliuzijomis;
 psiaudo haliucinacijomis.

Dažniausiai būna klausos bei įsakomojo pobūdžio haliucinacijos. Taip pat būna lietimo, rečiau uoslės, skonio haliucinacijos. Jeigu būna regos, jos yra labai vaizdingos, ligoniai mato rojų arba pragarą, katastrofas, žmonių žuvimą, ypatingus ženklus iš kosmoso. Šizofreniją sergantį žmogų gali kamuoti senostopatijos – tvirtina, kad jo kūnas tapo nebe jo, kad smegenys apsivertė ir t.t.

PAPRASTOJI ŠIZOFRENIJA (F 20.6)

Paprastai būdinga jai:
 mąstymo forma;
 jausmų ir emocijų;
 valios sutrikimai;
 progresuojanti eiga;
 nebūna haliucinacijų ir kliedesių.

Serga daugiausiai jaunimas 15 – 22m. Paprastai susirgimas prasideda nuo neaiškaus nuovargio atsiradimo, paskauda galvą.
► Atsiranda tingumo jausmas. Mažėja aktyvumas, prarandamas noras mokintis, nors kai kurie ligoniai deda daug valios ir pastangų, bet jiems tai vis tiek nepavyksta.
► Niekas nelenda į galvą, galva tuščia, nėra minčių.
► Dingsta, bet koks noras bendrauti su kitais užsisklendžia savyje. Tampa apatiški.
► Mimika neišraiškinga. Nemotyvuotas nerimas ir baimė.
► Nebesirūpina savo išvaizda, apsileidžia.
► Anksčiau pamėgti užsiėmimai jų visiškai nebedomina, laiką leidžia tuščiai namuose.
► Palengva blėsta ir emocijos ir jausmai, tampa grubus, šiurkštus, atšąla jausmai artimiesiems, nebėra meilės, užuojautos, supratimo. Dingsta kritika.

Psichiatras Kolinovskis siūlo sekančius klinikinius kriterijus šios ligos diagnozavimui:
► Sumažėjęs aktyvumas ir iniciatyva;
► Susiaurėję interesai;
► Autizmas;
► Sutrikęs kontaktas su aplinkiniais (savi izoliacija).
► Mąstymo sutrikimas pagal formą;
► Blankios, priblėsę ir neadekvatiškos emocijos;
► Ambivalentiškumas;
► Nesupranta, kad serga.

HEBEFRENINĖ ŠIZOFRENIJA (F 20.1)

Hebe – jaunystė, fren – protas.

Ūmi psichinė liga su labai nepalankia prognoze, serga maždaug 15 – 20 metų jaunuoliai. Pradžia panaši kaip ir paprastosios šizofrenijos. Hebefreninei šizo būdinga:
► Mąstymo sutrikimai (jau atsiranda kliedesiai);
► Emocijų sutrikimai;
► Suvokimo sutrikimai (atsiranda haliucinacijos);
► Motorikos sutrikimai.

1. Ligonis būna nepagrįstai pakilios nuotaikos (morija), kvailioja, kvatojasi arba verkia, krečia įvairiausias išdaigas, grimaksuoja, šokinėja, ploja, bet jų veiksmuose nėra tikslingumo. Neretai linkę tuščiai fantazuoti apie gyvybės pradžią, kosmosą.
2. Mąstymas būna skilęs, nerišlus. Palaikyti kontaktą su tokiu ligoniu praktiškai neįmanoma. Sveikindamasis vietoj rankos gali paduoti koją, valgydamas į vieną lėkštę gali susikrauti 3 patiekalus, neretai gali prišlapinti kitiems į indą.

Agresyvumas jiems nebūdingas, mėgsta mėgdžioti kitų veiksmus arba kitų žodžius. Ligos prognozė nepalanki, piktybiška.

KATATONINĖ ŠIZOFRENIJA F 20.2

Katatonas – įsitempimas, susistingimas. Tai ūmi psichinė liga. Psichiatro Krepelio duomenimis 60%sergančiųjų šia forma baigia silpnaprotyste, 30% silpnaprotyste būna mažiau išreikšta. Šiai šizofrenijai būdinga:
► Motorikos;
► Valios;
► Mąstymo, sąmonės;
► Suvokimo haliucinacijos;
► Ryškus protinis defektas.
1. Ligos pradžioje pasireiškia liūdesys, nerimas, hipochondrija;
2. Vėliau netikėtai keičiasi elgesys atsisako valgyti, bėga iš namų, bando žudytis;
3. Kartais ligos pradžia būna gana staigi su kliedesiais hipochondrinio tipo ir haliucinacijomis;
4. Vėliau gali atsirasti katatoninis užslopinimas;
5. Gali būti katatoninis susijaudinimas, kurio metu ligoniai be tikslo kažkur bėga, šaukia, atsiranda nemotyvuota agresija;
6. Kadangi jie kalba pavieniais žodžiais, suprasti kalbos neįmanoma;
7. Gali būti fanatinio turinio, persekiojimo arba fizinio poveikio kliedesiai;
8. Katatoninio sujaudinimo metu gali būti sąmonės sutrikimas (aneroidas), blaškosi, plėšia nuo savęs rūbus, kontaktas neįmanomas.

Katatoninis sujaudinimas gali pereiti į katatoninį stupurą. Ligonį galime matyti įvairiose pozose: ,,oro pagalvė“, ,, vaškinis lankstumas“. Nuo ilgo stovėjimo rankos patinusios.

PARANOIDINĖ ŠIZOFRENIJA ( F 20.00)

Tai labiausiai paplitusi pasaulyje šizofrenijos forma. Serga vyresnio amžiaus žmonės 30 – 40m. Pradinis (iniciatyvinis) žymiai ilgiau. Šiai formai būdinga:
► Mąstymo sutrikimai (kliedesiai);
► Haliucinacijos (klausos, uoslės);
► Psichinio automatizmo sindromas.

1. Liga vystosi pamažu ir viskas prasideda nuo nemotyvuoto, nieko nepagrįsto įtarinėjimo. Toks ligonis įsitikinęs, kad gatvėje į jį žiūri visi, kad pasikeitė giminių ir artimųjų elgesys į jį.
2. Sutrinka miegas, atsiranda nerimas, padidėja dirglumas, keičiasi santykiai su artimaisiais. Prieš išeidamas iš namų stengiasi užsidėti juodus akinius, kad lengvai atlaikytų kitų žvilgsnius.
3. Tai gali užsitęsti gana ilgai. Namiškiai keisto elgesio gali ir nepastebėti, kadangi pasikeitęs elgesys nėra ryškus ir neakcentuojamas. Tačiau kai santykio kliedesys įgauna sisteminį pobūdį. Jis skaito, kad ne tik jį puola, bet ir nori susidoroti, aiškėja, kad jis yra psichikos ligonis.
4. Kaip taisyklė prisideda ir klausos haliucinacijos. Girdi balsus, kurie įsakinėja, grasina. Atsiranda uoslės haliucinacijos, nes jaučia dujų kvapą, kurios leidžiamos per rozetės esančias sienoje. Vėliau pajunta, kad jį veikia lazerio spinduliai, nes nori sunaikinti jo smegenys. Tokiais atvejais būtina hospitalizuoti.

Taigi sergant šia forma vyrauja santykio, poveikio, persekiojimo, nuodijimo, kartais didybės kliedesiai, kurie glaudžiai būna susiję su haliucinacijomis arba psiaudohaliucinacijomis. Neretai būna ir hipochondriniai kliedesiai, nes ligoniai yra įsitikinę, kad serga kažkokia nepagydoma liga arba nuo jų sklinda blogas kvapas, arba, kad jų išvaizda išsigimėliška, ypatingai veido bruožai ir jie kreipiasi į chirurgus, kad ištaisytų tuos defektus (dismorfobija).

GYDYMAS
Gydymo etapai:

► Trumpalaikis gydymas. Gydimas nukreiptas ūmaus psichinio epizodo likvidavimui, vykdoma ligoninėje.
► Prevencinis. Tęstinis arba palaikomasis. Šiame etape gydymas tęsiasi ilgą laiką, siekiant išvengti naujų psichozės epizodų.

Gydymo komponentai:

► Pagrindinis anti-psichozinis gydymas vaistais yra būtinas pagal aukščiau nustatytus etapus.
► Psicho-socialinė reabilitacija padeda ligoniams ir jų šeimoms spręsti problemas vengti streso.
► Švietimas. Tai labai svarbus veiksnys padedantis ligoniams bei jų šeimoms išmokti gyventi naujoje esamoje situacijoje.

Pagrindiniai medikamentai šizo gydyti. Labiausiai paplitę tradiciniai anti-psichotikai:
► Chlorozinis (aminazinas).
► Fliuvenazinas (moditenas).
► Haroperidolis (haldolas).
► Tiotiksenas.
► Stelazinas.
► Perfenazinas ir t.t.

Hospitalizavimas
Ūmios šizofrenijos atveju ligoniams reikalingas skubus hospitalizavimas. Hospitalizavimas reikalingas gydyti sunkius kliedesius, haliucinacijas ir suicidines mintis. Gydymas gali trukti 1 – 2 mėn., šeimos nariams svarbu dalyvauti gydyme, nes jie gali daug papasakoti apie ligonį.

Išrašius iš ligoninės

Paprastai ligonis nebūna pilnai pasveikęs, kai kurie simptomai gali kartotis. Per pirmuosius pusę metų yra didelė savižudybės rizika. Išrašomi vaistai, nurodomi jam ir giminėms, kaip uos vartoti, kokioje vaistinėje jų gauti. Būtina sekti kaip ligonis tuos vaistus vartoja, jeigu jis nevartoja šeimos nariai privalo pranešti.

Psicho-socialinė reabilitacija
Jos tikslas grąžinti asmenį į šeimą, darbą, visuomenę. Asmenims dirbantiems didesnėse atsakomybės srityse (aviacija, geležinkelio tarnyba) susirgus šizofrenija tenka keisti profesiją, darbą, tai dažnai labai sunku. Dar sunkiau grąžinti į visuomenę ilgai sergantį žmogų, tačiau šizofrenija – lėtinė liga linkusi kartotis, todėl psicho-socialinė reabilitacija jiems labai reikalinga. taikomi psicho-socialinės reabilitacijos įvairūs metodai. Vienas iš tokių yra dienos centrai, jame pacientas praleidžia dienos dalį, todėl smarkiai neatitrūksta nuo šeimos, dar gali būti pacientų klubai pagrįsti savanoriška narių tarpusavio pagalba. Gali būti ir kiti variantai, kaip ligonių vasaros stovyklos, saugaus darbo įstaigos psicho-socialinės reabilitacijos centrai ir kt.

PSICHIKOS LIGOS SERGANT GALVOS SMEGINŲ ATEROSKLEROZE

Aterosklerozė nėra psichikos liga, tačiau ja sergant pakinta galvos smegenų kraujagyslės, dėl ko dažnai pažeidžiama psichika. Bendrine ateroskleroze suserga anksčiau vyrai negu moterys. Ši liga sparčiai jaunėja.
► Sergantiems ateroskleroze pradžioje atsiranda negalavimai panašūs į neurasteniją: skauda galvą, ūžia, svaigsta, skausmai stipresni būna ryte ir daugiau pakaušio srityje. Ūžesys ausyse girdisi ritmiškai, nevienodo intensyvumo. Dažnai sutrinka miegas, pabundama naktį ir sunkiai užmiegama, dėl ko žmogus būna nepailsėjęs.
► Labai greitai keičiasi nuotaika, atsiranda nerimas, gręsenčio jiems patiems arba artimiesiems. Nuolat nerimauja dėl savo sveikatos. Sunkiai išgyvena negalavimus. Tampa egocentriški. Linkę konfliktuoti, todėl sunkiai toleruojami kolektyve bei šeimoje.
► Labai dažnai pablogėja atmintis, nes aterosklerozė yra kalta dėl žmogaus išsiblaškymo ir užmaršumo, dėl staiga dingstančių daiktų, nebežinojimo ką toliau daryti. Dėl atminties pablogėjimo užmirštami veidai, datos, įvykių chronologija.
► Emocijos labai labilios, toks ligonis silpnadvasis, jį graudina filmas, muzika, pasakojimai, knygos. Nuotaika greitai kinta nuo susijaudinimo iki šypsenos. Ligonis gali verkti be jokios priežasties ir bet kokioje vietoje, gali juos ištikti ir isterinės reakcijos.
► Ilgai sergant ateroskleroze genda ir charakteris žmogaus. Jaunystėje buvęs taupus, senatvėje tampa šykštus, o tas kuris būdavo įtarus, pradeda nieko nepasitikėti.
► Kinta asmenybė, darosi aštri, rigidiška. Toks žmogus tampa šiukštus, paniuręs, viskuo nepatenkintas, visiškai atitrūksta nuo žmonių. Dingsta užuojauta, draugystė, pagarba kitiems.
► Dažnai būna prislėgta nuotaika ir jos prislėgtumas pasireiškia hipochondrija. Neretai išryškėja depresinis sindromas su savęs žeminimo ir menkinimo mintimis.
► Atskirais atvejais gali pasireikšti ir euforija, ypatingai persirgus sunkia liga. Pvz.; infarktu. Ligonis nesuvokia, neįvertina savo sunkios būklės jaučiasi gerai, nesilaiko rėžimo, o tai gali baigtis tragiškai.

Gydymo principai
Pagrindinis momentas t.y. galvos smegenų kraujotakos normalizavimas, toliau skiriami medikamentai (komplaminas, deperzolis), vitaminai E, C. įvykus psichozei taikomi anti-psichoziniai.

PSICHIKOS SUTRIKIMAI SERGANT HIPERTONINE LIGA

Tarp aterosklerozių ir hipertoninių psichozių yra daug kas bendra. Yra tos pačios priemonės, bei tos pačios vystymosi mechanizmai, bet yra šiokie tokie skirtumai. Hipertoninių psichozių metu ryškesni afektai, dominuoja nerimas su kliedesiais, depresija.
Klinika. Hipertoninių psichozių yra dinamiškesnė, dažnai būna taip kai išsivysto po hipertoninės krizės, kuri trunka 2 – 3 val. Ligonis pradeda jausti nerimą, baimę, gali netekti sąmonės. Gydoma deperozoliu.

INVOLIUCINĖS PSICHOZĖS

Seni žmonės serga involiucinė psichoze ir senatvine silpnaprotyste. Prasideda išgyvenimai dėl nenuveiktų gyvenime darbų, dėl ko apima liūdnos mintys, ateina nerimas, vienatvės baimė, senesniems nei 65m. žmonėms. Psichikos sutrikimai sudaro nuo 30 – 35%, iš jų psichozės 3 – 5% involiucinės. Involiucinių psichozių grupė yra ypatinga ligų grupė, pakankamai dar neapibrėžta. Ir šios grupės ligos turi įvairią etiologiją:
► IVOLIUCINĖ MELANCHOLIJA. Dažniau serga moterys. Ligai atsirasti turi nenormalus klimaksas, sunkūs išgyvenimai, aplinkos pasikeitimai, paveldimumas. Vėl gi viskas prasideda nuo nuotaikos sutrikimų. Žmogus liūdnas, viskuo nusivylęs, prislėgtas, dažnai jaučia nerimą, blogai miega ir valgo, nieko nedirba, apsileidžia. Dažnas palydovas yra depresinis sindromas. Sunkios ligos atveju tokiam ligoniui atrodo, kad užsikimšo žarnynas, išnyko smegenys ar kiti organai, jam atrodo, kad visi jį kaltina ir tai jis girdi, net per radiją. Nuo involiucinės melancholijos pagrindinai yra gydoma antidepresantais (aminitriptarinas).
► INVOLIUCINĖ PARANOJA. Pasitaiko rečiau nei involiucinė melancholija. Dažnai po sunkių pergyvenimų. Kliedesių turinys dažnai yra susijęs su kasdieniniais buitiniais reikalais bei išgyvenimais. Pati asmenybė nukenčia mažiau. Ligonis pradeda įtarinėti ir kaltinti artimuosius, kaimynus, bendradarbius, kad šie su juo elgiasi blogai, apkalba jį, daro ar nori padaryti materialinę žalą. Dažnai pasireiškia nuodijimo kliedesiai. Įsikalba, kad artimieji nori jį nunuodyti įberdami į maistą nuodų arba dujomis, todėl seka juos ką jie daro, keičia durų užraktus, tvirtina duris ir kt. Dingsta ankstesnis pasitikėjimas bei draugystė su kaimynais, santykiai tampa labai priešiški. Apie savo įtarimus jis pasakoja kitiems žmonėms, kreipiasi į valdžios organus. Neretai pereina laiko tarpas, kol įsitikinama, kad jis yra ligonis. Gydoma pagrindinai neuroleptikais, haroperdinoliu.

SENATVINĖ DEMENCIJA

Yra priskiriama prie įvairių vėlyvo amžiaus depresijų grupių. Psichiatrų nuomone skiriasi dėl priežasties kodėl atsiranda. Manoma ir skaitoma, kad tai yra neišvengiamas organizmo fiziologinis etapas. Senatviniam amžiui tenka nuo 15 – 25% visų vėlyvo amžiaus psichikos ligų. Moterys ja serga dažniau. Liga progresuoja palaipsniui, lėtai išryškėja neigiami charakterio bruožai, taupumas tampa šykštumu, principingumas aklu užsispyrimu, tvarkingumas pereina į pedantiškumą, smulkmeniškumą. Siaurėja akiratis, interesai. Netenkama ryšių su aplinkiniais, vėl gi išryškėja egocentrizmas, šykštumas, palengva progresuoja amnezija, pamirštami nauji įvykiai, geriau išlieka seni prisiminimai. Dėsningai silpnėja atmintis, ypač įsiminimas. Galiausiai išnyksta mokyklinės žinios ir profesiniai įgūdžiai, netenkama gebėjimo pažinti supančios aplinkos bei žmonių. Pagaliau ligonis pamiršta viską ir gyvena praeitimi. Stebimos konfabuliacijos, kartais ligonis neatpažįsta savęs veidrodyje, gali pasireikši senatvinis psiaudo delyras (kliedesiai yra, haliucinacijų ne). Labai nuskursta kalba, darosi nenuosekli, netenka prasmės. Ligonis pradeda reikštis nuskriaudimo, skriaudos, apkaltinimo manija, pasitaiko rečiau, dažniau depresija.
Haliucinacijos demencijos. Gali atsirasti kliedesiai, kurių pobūdis yra absurdiškas. Pvz.; ligonis teigia, kad jo organizmas sutrikęs, skrandžio nėra ir kt. Gilėjant demencijai atsiranda beprasmiški veiksmai. Pvz.;daiktų kilnojimas iš vietos į vietą, baldų perstatymas ir t.t. Patogeninio gydymo nėra. Medikamentai tinka visi, kurie stiprina širdies veiklą, gerina bendrą kraujo apytaką, stiprina organizmą.

AILZHEIMERIO LIGA]

Kiekvienam žmogui senatviniame amžiuje būna daugiau mažiau ryški smegenų atrofija. Kai ji pasiekia žymų laipsnį ir pasireiškia anksti jau laikoma kaip liga. Moterys serga 3 – 5 kartus dažniau nei vyrai. Maždaug 65 m. sulaukusiems žmonėms ši liga pasireiškia greit progresuojanti silpnaprotyste, sutrinka kalba, blogėja atmintis, netenkama orientacijos, iš pradžių ligoniai sutrinka, kas su jais darosi. Bet ilgainiui pripranta prie savo bejėgiškumo. Maždaug 40% gali pasireikšti kliedesiai. Jie dažniausiai būna skriaudos, pavydo, persekiojimo. Specifinio gydymo nėra. Reikalinga nuolatinė priežiūra.

PSICHIATRINIAI AIDS ASPEKTAI

Nustatyta, kad užsikrėtus ŽIV maždaug per 5m. išsivysto AIDS maždaug netgi iki 75% asmenų, tačiau psichikos pokyčiai atsiranda kol kas anksčiau, kurie yra:
► PATS LIGONIS. Juos traumuoja nežinoma, neaiški, ilgai traumuojanti liga ir pirmiausia iškyla nerimas. Vėliau, kai susirgimas yra nustatytas susiduriame su psichologine katastrofa, nes yra susiduriama su anksti visko praradimu, iškyla mirties grėsmė. Šią situaciją dar gilina užsikrėsti kitus. Šiuo laikotarpiu galimi 2 psichologinės įtampos aspektai:
o Savižudybė;
o Kerštauti.
► RIZIKOS GRUPĖ. Tai ŽIV nešiotojai nuolatinis jų palydovas baimė. Šios grupės asmenys taip pat susiduria su vienatvės kompleksu. Taip pat labai aktualu šiai grupei savižudybės bei kerštas.
► VISUOMENĖ. AIDS poveikis sukelia siaubą ir šiai visuomenei ypatingai reikalingos žinios apie AIDS. Jie turi žinoti ar šalia jų gali dirbti ŽIV ir AIDS nešiotojai.
► MEDIKŲ GRUPĖ. Jie bendrauja su įvairiais ligoniais, kurių nepažįsta, neretai kontaktuoja su medžiagomis, kur yra ŽIV. Jiems taip pat vystosi baimė ir nerimas.

INFEKCINĖS PSICHOZĖS

Psichozės, kurios išsivysto sergant ūminėmis arba infekcinėmis ligomis, – vadinamos infekcinėmis psichozėmis. Psichozės klinika priklauso nuo infekcinės ligos, klinikos bei jos eigos ypatumų. Dažniausiai būna šie psichikos sutrikimai:
► INFEKCINIS DELYRAS – gali prasidėti prieš pakylant temperatūrai arba esant jai aukštai, arba jai krintant. Būna gilus sąmonės sutrikimas bei gausios haliucinacijos, pavieniai kliedesiai.
► AMENCIJA – tai labai gilus sąmonės sutrikimas, ligoniai nesiorientuoja laike, vietoje, savyje.
► POINFEKCINĖ ASTENIJA – jai būdingas greitas psichinis nuovargis, nepajėgia ligoniai susikaupti, greitai ligoniai pavargsta. Daug guli, dažnai pavargsta.

Gydymas.
► Infekcinės ligos gydymas.
► Gera slauga.
► Anti-psichoziniai medikamentai.

INTOKSIKACINĖS PSICHOZĖS

Dažnai sutinkami gydymo praktikoje apsinuodiję toksinėmis medžiagomis. Apsinuodijimas jomis sukelia ne tik somatinius, bet ir psichikos sutrikimus. Labai dažnai apsinuodijimo medikamentais ypatingai tikslu nusižudyti, pagąsdinti.

► Barbitūrinėmis psichozėm būdingas sąmonės sutrikimas, netgi iki komos būsenos. Būdingas kvėpavimo centro paralyžius.
► Apsinuodijimas hormonais (hortikosteridais) gali išsivystyti maniakinė būsena arba priešingai depresijai.
► Apsinuodijimas atropinu. Gali pasireikšti delyras su daugybę haliucinacijų bei kliedesiais.
► Ūminiai bei lėtiniai apsinuodijimai ( tetractilo-etilu švinu pasireiškia hipotermija[t0 kilimas], hipotonija – raumenų, bradikardija – retas pulsas) savotiškomis haliucinacijomis, gerklėje gali jausti plauką, žuvies žvyno pojūtis.

Nepriklausomai nuo intoksikacinės psichozės tipo rūšies visada pasireiškia asteniniu sindromu.
Gydymas.
► Priemonės skirtos kvėpavimo sistemos, o taip pat rūgštinės šarminės pusiausvyros atstatymas.
► Detoksikacija.
► Vitaminų terapija.
► Kova su galima smegenų edema.

PSICHIKOS SUTRIKIMAI PO GALVOS SMEGENŲ IR GIMDYMO TRAUMŲ

Galvos smegenų trauma apima įvairias mechanines galvos smegenų formas ir laipsnius. II pasaulinio karo metu galvos smegenų traumos pasireikšdavo ~68% atveju. Pokario metais pasireikšdavo iki 30%. Vaikams galvos smegenų traumos pasitaiko nuo 1 – 2 m. po to 7 – 8, lytinis brendimas, ypatingai berniukų. Yra skiriamos:

► Ūminės galvos smegenų traumos psichozės. Jos stebimas per pirmas valandas ar savaites po traumos. Jos pagrindinai pasireiškia sąmonės sutrikimo sindromai nuo soporo iki komos. Be viso šito būna ir asteninio sindromo reiškiniai.
► Galvos smegenų traumos liekamieji reiškiniai. Būdingas klampus mąstymas, afekto trūkumas, dėmesio sutrikimai, vegetaciniai reiškiniai (prakaitavimas, pulso dažnio nepastovumas), laikui bėgant liekamieji reiškiniai nyksta ilgiausiai išlieka galvos smegenų traumos asteninis sindromas.

Po gimdymo traumų gali būti sutrikimai:
► Oligofrenija;
► Epilepsija;
► Neurotiniai sutrikimai (naktimis šlapinasi, mikčiojimas ir kt.), psichopatiškas elgesys.

Gydymas.
► Ūminiams – lovos rėžimas, dehidratacija ir bendros stiprinančios priemonės.
► Atsiradus psichozei antipsichoziniai medikamentai.

REAKTYVIOSIOS PSICHOZĖS

Reaktyviosios psichozės ištinka asmenis esant nepakeliamai psichiką traumuojančiai situacijai. Jos gali pasireikšti gaisro, žemės drebėjimu, artimo žmogaus netektis ir t.t. atvejais arba ji gali pasireikšti kaip ligos sunkiai gydomas faktorius. Reaktyvios psichozės atsiradimui lemiamą įtaką turi 2 faktoriai:
1. Psichikos traumos pobūdis;
2. Asmenybės ypatumai.

Reaktyviosios psichozės ypatumai. Būtina psichiką traumuojanti situaciją, šios situacijos atspindys pačioje reaktyvioje psichozėje. Pagal trukmę ji yra skirstoma į:
1. ūmios (trunkančiomis valandomis);
2. poūmės (savaites, mėnesiais);
3. užsitęsusios (daugiau nei metai).
Ūmios reaktyviosios psichozės atsiranda iškarta po traumos. Vaikams tokia psichinė trauma gali būti griaustinis, žaibas, šuns įkandimas, tėvų rietinos ir t.t. Ūmios reaktyviosios psichozės atveju asmenybė nesugeba įvertinti traumuojančios situacijos. Ūmios reaktyviosios psichozės gali pasireikšti 2 reakcijų formomis:
1. hiperkinetine forma – pasireiškia judesių suaktyvėjimu, sąmonės sutrikimu įvairiose lygiuose, baimės, siaubo išraiška veide.
2. hipokinetine forma – būdinga judesių slopinimas (stuporas), negalėjimas kalbėti, sąmonės pritemimas.
Poūminė dažniausiai vystosi palaipsniui. Dažniausiai forma reaktyvi depresija.
Gydymas. Nutraukti psichiką traumuojantį faktorių.

BENDRIEJI SERGANČIŲJŲ PRIKLAUSOMYBĖS LIGOMIS DĖSNINGUMAS

Priklausomybės ligoms priskiriami:
► toksikomanija;
► narkomanija;
► nikotino manija;
► bei alkoholio sukelti sutrikimai.

Vartojant tiek toksinės, tiek narkotines medžiagas pasireiškia fizinė, psichinė priklausomybė. Psichinė priklausomybė pasireiškia tuo, kad noras svaigintis užvaldo asmens jausmus ir valią. Psichinę priklausomybę nulemia:
► narkotikų rūšis;
► vartojimo būdas;
► dozė;
► mikrosocialinė aplinka;
► draugų įtaka;
► pinigai, finansiniai ištekliai.

Psichinės priklausomybės stadijoje dar gali pakoreguoti paauglio elgesį. Fizinė priklausomybė jau charakterizuoja organizmo reikalavimas gauti nuolatinės dozės, kurios turi cirkuliuoti kraujyje, jei organizmas negauna narkotikų vystosi abstinencijos sindromas. Jis būna lengvas, vidutinio sunkumo arba sunkaus laipsnio. Jai būdinga:
► nenugalimas narkotikų potraukis;
► vegetaciniai, somatiniai sutrikimai;
► neuro-psichiniai sutrikimai.
PSO ištyrė priežastys ir motyvus kodėl jaunimas svaiginasi:
► smalsumo patenkinimas;
► noras būti pripažintam tam tikroje grupėje;
► išreikšti savo nepriklausomybę;
► noras patirti kažką naują;
► noras pajusti mąstymo ,,aiškumą“;
► noras visiškai atsipalaiduoti;
► noras pabėgti nuo nemalonumų;
► noras šokiruoti tėvus ar draugus.

Sergančiųjų priklausomybių ligonius diagnostika paremta :
► artimųjų bei giminių apklausa;
► klinikinė simptomatika;
► medikamentinius tyrimus;
► kiti tyrimai.

Klinikinė apžiūra duoda daug informacijos apie:
► išvaizda (veido spalva, odos, plaukų, dantų būklė);
► laikyseną (apatiškas, depresiškas, euforiškas);
► žymės po infekcijos (netikėčiausiose vietose).

TOKSIKOMANIJA

Tai epizodinis cheminis tam tikrų medžiagų ar medikamentų, kurie nėra įtraukti į narkotikų sąrašą, vartojimas norint apsvaiginti, pašalinti psichinį bei fizinį diskomfortą.
Poli-toksikomanija – tai kelių rūšių ar medikamentų vartojimas.
Yra skiriamos šios toksinių medžiagų bei medikamentų grupės:
► Uostomieji preparatai – tai pramonėje naudojami skiedikliai, aerozoliai, kvapai, dujos, acetonas, eteris, benzinas ir kt.
► CNS stimuliuojantys medikamentai ( cidnofrenas, kofeinas ir kt.).
► Dopingas. Tai įvairūs steroidai ir jų analogai.
► Anti-parkensoniniai medikamentai. Cikodolis, parkopadas ir kt.
► Anti-histamininiai preparatai. Dimedrolis, pripoltenas.
► Kitų grupių medikamentai, analginas, aspirinas ir kt.
► Benzodizipino tipo trankviliantai, seduksenas, tesopamas, relaniumas.
► Migdomieji. Fenobarbitalis, rododemas.

Uostomuosius preparatus daugiausiai vartoja paaugliai grupėmis, įvairiose vietose, kur būtų galima pasislėpti (rūsiai, katilinės). Psichinė priklausomybė išsivysto po kelių mėnesių nuo vartojimo dienos. Tada jau paauglys uosto vienas, apsvaigimas jaučiamas po keleto apsvaigimų. Įvėpus 10 – 15 kartų apsvaigsta. Priėjus 45 min. svaigulys pradeda mažėti. Kaip pažinti paauglį, kuris vartoja toksines medžiagas:
► Veidas pablyškęs, vyzdžiai labai siauri ar išsiplėtę.
► Be priežasties kaitaliojasi nuotaika.
► Perdėtas irzlumas, išsiblaškymas.
► Prarandama iniciatyva.
► Apsileidžiama moksle.
► Sutrinka apetitas, miegas.
Ūmiais atvejais išvaizda ir elgesys dar labiau krenta į akis:
► Veidas, viršutinė kūno dalis paraudusi;
► Akys blizga, vyzdžiai išsiplėtę;
► Matomos gleivinės sausos;
► Sąmonė pritemusi, nesiorientuoja laike, aplinkoje, galimos haliucinacijos;
► Raumenys suglebę, sutrinka koordinacija.

CNS stimuliuojančius medikamentus. Įpranta vartoti asteninio tipo asmenys turintys žemą AKS. Iš pradžių jie vartoja įvairias tabletes, kuriose yra kokaino (dozė). Efektas būna trumpalaikis, ilgiau pavartojus išsivysto fizinė priklausomybė. Dar viena kofeino manijos rūšis yra arbatoje. Stiprią arbatą – čefyru (kai 250g. arbatos pakelis geriamas per du kartus su 2 stiklinėmis vandens). Jį naudoja kalėjimuose. Tokio vartotojo išvaizda:
► Vyzdžiai susiaurėję ar išsiplėtę;
► Veidas gelsvas, pilkšvas, dantys pagedę, pageltę arba iškritę.
► Iš burnos jaučiamas nemalonus kvapas.
► Judesiai greiti, mąstymas pagreitėjęs, euforiška nuotaika.

Dopinga vartoja boksininkai, sportininkai nepaisydami šalutinių poveikio. Kaip atrodo jaunuolis vartojantis dopingą:
► Veidas patinęs;
► Kūnas atrodo putlus, dėl skysčių susikaupusių organizme;
► Eisena darosi vingiuota dėl padidėjusio skysčio kiekio;
► Agresyvus elgesys.
Psichinė priklausomybė susiformuoja priklausomai nuo dopingo rūšies, fizinės nebūna priklausomybės.

Iš anti-histaminų medikamentų dažniausiai vartojamas dimedrolis. Didesnė rizika ir polinkį turi asmenys linkę į alergines reakcija ir ligas. Dozės nuolat didinamos. Psichinė priklausomybė susiformuoja po kelių mėnesių, fizinė rečiau.

Benzodiziapino tipo trankviliantus dažniausiai vartoja moterys, jautrios, linkę į neurozines reakcijas. Suvartojamų tablečių kiekis auga, nes auga organizmo tolerancija. Susiformuoja tiek fizinė, tiek psichologinė priklausomybė.

NARKOMANIJA

Išsivysto dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotikų vartojimo. To pasėkoje pakinta atsparumas jiems, atsiranda vis didesnis dozių poreikis. Sutrinka žmogaus fizinė, psichinė būsena. Poli-narkomanija – tai kelių rūšių vartojimas. Skiriamos šios narkotinių medžiagų grupės:
► Opioidai – tai opijaus ekstraktas, nuoviros, įvairūs surogatai, arba sintetiniai opijaus preparatai.
► Kanabinoidai – tai hašišas, marihuana.
► Stimuliatoriai CNS – kokainas, anfetaminas, efedrinas.
► Haliucinogenai – LSD neskorinas ir kt.
► Migdomieji – barbitulatas, natrio etiminatas.
► Alkoholis.
► Tabakas.

 Opioidų vartojimas. Jei narkomanai anksčiau vartodavo morfijų, promedolį, tai dabar daug naudoja pagamintą surogatą iš aguonų galvučių bei stiebų. Aguonų rūšių pasaulyje ~90, Lietuvoje – 5. Kaip atrodo narkomanai daug metų vartoję opijaus preparatus:
 Atrodo dvigubai vyresni nei yra iš tikrųjų.
 Vyzdžiai siauri.
 Akių gleivinės sausos.
 Dantys sugedę ar iškritę.
 Plaukai lūžinėja, slenka.
 Pulsas retas, AKS žemas.
 Kūnas fiziškai išsekęs.

Suleidus vieną opijaus surogato:
 Kūne pajaučiama šiluma, maloniai dirgina;
 Atsiranda glostymo požymis, niežulys;
 Mintys pranyksta, užvaldo nepaprastas malonumas;
 Vyzdžiai išsiplečia, veidas parausta, pulsas praretėja.
Aukščiau išvardinta būsena trunka iki 40s. po to:
 Pulsas padažnėja, veidas pabąlą, džiūsta burna;
 Pasidaro vangūs, pasyvūs, nuotaika pablogėja, mieguisti;
 Pagreitėja minčių eiga;
Tai trunka maždaug iki 2 val. Abstinencijos simptomai aukščiausią tašką pasiekia kai po paskutinės dozės praeina iki 72 val. Opinei abstinencijai būdinga:
 Vyzdžiai išsiplėtę, žiovauja, bėga seilės, žąsies oda;
 Krečia šaltis, pagreitėjęs kvėpavimas;
 Atsiranda raumenų.....;
 Temperatūra aukšta;
 Pulsas dažnas, AKS aukštas;
 Atsiranda skrandžio spazmai, pykinimas, vėmimas;
 Pakinta nuotaika.
Abstinencijos sindromas gali užsitęsti iki 3 savaičių.

 Narkotikai, kurie gaminami iš kanapių, kanapinoidai. Pirmiausia buvo panaudoti Kinijoje. Kanapėse yra ~400 toksinių medžiagų, iš kurių 80 veikia žmogaus psichiką. Iš indiškų kanapių yra išskirti 3 rūšių narkotikai. Veikliausi iš jų yra:
 Marihuana – tai sudžiovinti ir susmulkinto augalo žiedyno viršūnės kartais lapai su kamienu.
 Hašišas – iš kanapių žiedų išskirti sakai. Sakų masės spalva nuo šviesiai rudos iki juodos masės.
Marihuana ir hašišas ne tik rūkomi, bet ir kramtomi. Rūkant hašišą malonumas pasiekiamas negreitai. Priešingai pradžioje:
 Labai džiūsta burna;
 Padažnėja pulsas;
 Vyzdžiai išsiplečia;
 Akys blizga, svaigsta galva, spaudžia krūtinę;
 Spiegia ausyse, kartais pykina net vemia.

Surūkęs daugiau cigarečių ir apsvaigus:
 Pajuntama šiluma visame kūne;
 Pajuntamas palengvėjimas, nejaučiamas kūno svoris;
 Sutrinka aplinkos suvokimas;
 Nuotaika pagerėja, ima nemotyvuotas juokas;
 Mąstymas paviršutiniškas be logikos.

Pradedantis narkomanas hašišą rūko keletą kartų per dieną ir dažniausiai kompanijose, kada išsivysto liguistas potraukis jau rūko vieni.

 Vienas iš CNS stimuliatorių.
Elektronas pirmą kartą išgautas iš kiniško augalo narkomanai jį kitaip vadina ,,Džeku“jau po kelių injekcijų susiformuoja psichinė priklausomybė, o fizinė po kelių mėnesių. Efedrininei narkomanijai būdinga tai, kad veikimas trumpas, todėl veikia nuolat leistis parą iki 30 kartų, vienkartinė dozė siekia nuo 2 ml, iki 50ml, o paros netgi 1000ml. Susileidus efedrolį jau po 10 – 15 min. jaučiama:
 Kad plaukai ant galvos siaučiasi;
 Padažnėja pulsas;
 Džiūsta burna;
 Pagerėja nuotaika;
 Pranyksta laiko suvokimas.
Abstinencijos sindromas vystosi pirmą ir antrą parą po paskutinės injekcijos ir tęsiasi savaitę laiko, netgi ilgiau.

Katatoninei abstinencijai būdinga:
 Į šviesą reaguoja, konvercija – tai akių obuolių suvedimas į nosies kampą;
 Bendras silpnumas, drebulys, galvos skausmai;
 Apatija besikeičianti į padidintą dirglumą, pykčio afektai, agresija, isterinės reakcijos;
 Bulimija;
 Sutrinka eisena.
Buvo ieškoma stipresnių už efedrolį medikamentų, taip buvo pagaminta anfetaminas, tai gelsvi kristalai, gaminami kapsulių arba miltelių pavidalu. Milteliai uostomi arba juos paruošus leidžiama injekcijomis. Psichinė priklausomybė susiformuoja labai greitai, nes pranyksta nuovargio jausmas, padidėja judrumas, perdėtas pasitikėjimas savimi, daug plepa, padidėja AKS. Tokia būsena gali tęstis kelias valandas ar trumpiau. Vėliau nuotaika keičiasi tampa irzlus, piktas, agresyvus, kamuoja suicidinės mintys. Abstinencijos reiškiniai staiga nutraukus anfetaminą vartojimą, pasireiškia daugiau psichikos sutrikimais, baime, nerimu, padidintu įtarimu.
1. KOKAINAS – tai medžiaga gaunama iš kokos medžių lapų. Tai labai smulkūs milteliai (pudra), kurie uostomi arba atitinkamai paruoštus leidžiama po oda ar į vena. Perdozavus kokaino sustoja kvėpavimas.
2. KREKAS – sintetinis CNS stimuliatorius, dribsnių pavidalu ir juos rūkant girdimas traškesys. Kokaino ir kreko veikimas panašus į anfetaminą, tačiau daug stipresnis, bet veikimo efektas susilpnėja daug greičiau, todėl reikalingas vis didesnės ir didesnės kokaino dozės. Parai reikalinga net iki 10g. 1g kainuoja iki 400Lt. 1 dozės veikimas tęsiasi 20–30min., kreko 10-15min.
3. EXTAZY – pirmą kartą buvo pagamintas vokiečių laboratorijose kaip apetitą mažinanti priemonė. Vartoti yra uždraustas. Dažniausiai būna baltų, rudų, rožinių geltonų tablečių bei įvairių spalvų kapsulių pavidalu. Pirmą kartą paragavus Extazy:
 Aptemsta protas;
 Ima dilgčioti visą kūną;
 Trūkčioja raumenys;
 Galiausiai ateina euforija.
Apsvaigstama po 20-30min., kulminaciją pasiekia po 1-5val. ir atoslūgis prasideda po 3val. Po 1 Extazy dozės:
 Imama atlaidžiai žiūrėti į viską;
 Žmogus jaučiasi įsimylėjęs, darosi atlaidus, draugiškas;
 Pasijunta turintis daug energijos.
Pasibaigus narkotiko poveikiui:
 Apima nuovargis, silpnumas, nemiga;
 Apima baimė, liūdesys, depresija;
 Pakyla kūno temperatūra;
 Jei jis vartojamas labai tvarkingoje aplinkoje, organizmas išprakaituoja, netenka daug skysčių, todėl galimas šiluminis smūgis.
Kadangi Extazy neretai vartojamas su alkoholiu kas dar labiau padidina jo neigiamą poveikį organizmui.

 HALIUCINOGENAI
Medicinoje LSD nevartojamas.LSD pardavinėjamas labai mažomis tabletėmis po 2g. Iš sintetinių haliucogenų fenisiklidinas. Juodojoje rinkoje parduodamas skystu ir miltelių pavidalu. Kitaip jis įvardijamas PSP, net ir labai mažos PSP dozės stipriai ir ilgai, netgi nervines ląsteles, ir trikdo visus žmogaus psichikos procesus:
 Pojūtį ir suvokimą (haliucinacijos);
 Dėmesį ir mąstymą;
 Pakinta klausa, skonis, uoslė;
 Naujai išgyvenami pamiršti įvykiai.

 RAMINANTYS IR BARBITULATAI
Įprotis dažnai vartoti raminančius ir migdomuosius pagrindinai remia žmogaus charakteris, psichikos traumos, buitiniai ir darbiniai konfliktai ir kiti faktoriai. Tai labai tarp žmonių paplitę medikamentai. Barbitulatai vartojami tablečių, miltelių ar injekcijų pavidalu. Natrio-etiminolis labai paplitęs kalinių tarpe ir vadinamas jų žargonu ,,atomu“. Psichinė priklausomybė susiformuoja po kelių mėnesių, fizinė kiek vėliau, bet būna labai stabili. Barbitulinio narkomano išvaizda:
 Veidas pablukęs, pilkšvos spalvos;
 Vyzdžiai siauri;
 Dėmesys nuslopintas;
 Sutrikusi koordinacija;
 Sulėtėjusi kalba;
 Kvėpavimas paviršutinis;
 Pulsas padažnėjęs, AK žemas;
 Nepastovi nuotaika (pyktis su polinkiu į agresiją);
 Grubumas, gera nuomonė apie save.
Nustojus juos vartoti maždaug po 10-16val. vystosi abstinencijos sindromas, kuris yra sunkus tiek psichiškai, tiek somatiškai:
 Ligonį pykina, jis vemia, prakaituoja;
 Padažnėja pulsas, kvėpavimas;
 Skauda pilvą, sąnarius;
 Dreba rankų pirštai, trūkčioja raumenys;
 Kamuoja nerimas, baimė, artėjančios katastrofos nuojauta, košmaras;
 Didelė grėsmė, kad gali sustoti kvėpavimas, širdies veikla ar įvykti epilepsijos priepuolis.
Ilgą laiką vartojantis didelius barbitalio dozes ir staiga šį vartojimą nutraukus vystosi barbitualinės psichozės.
 Sutrinka sąmonė (nesiorientuoja vietoje, laike, savyje);
 Atsiranda didelė baimė, nerimas, vidinė įtampa;
 Ligonis blaškosi, nerimastingas, žvilgsnis įtarus;
 Būna regos iliuzijos, bei haliucinacijos, atskirais atvejais ir klausos, grasinimo pobūdžio haliucinacijos.
Tokie ligoniai yra labai pavojingi ir gydomi psichikos ligoninėje. Žmogus ilgai vartodamas barbitualines medžiagas labai pasikeičia:
 Tampa egoistu;
 Meluoja;
 Labai susilpnėja atmintis, išnyksta pareigos jausmas, susiaurėja interesai, pakinta moralines, etinės nuostatos.

 PRIKALUSOMYBĖ NUO ALKOHOLIO
Socialinis, psichologinis bei profesiniai faktoriai, auklėjimas, draugai, mikro-socialinė aplinka. Psichinė priklausomybė alkoholiui:
 Paaugliams, jaunuoliams, gali atsirasti praėjus 1-2mėn., po intensyvaus alkoholio vartojimo;
 Moterims maždaug po pusmečio, vyrams šis procesas gali užsitęsti keletą metų.
Fizinė priklausomybė alkoholiui susiformuoja:
 Paaugliams, jaunuoliams maždaug po 3mėn.;
 Moterims po 2-3m.;
 Vyrams po 3-5m.
Išimtys gali būti į vieną ar kitą pusę.
Abstinencijos sindromas gali pasireikšti:
 Paaugliams, jaunuoliams daugiau vegetacinės sutrikimas (galvos skausmai, prakaitavimas, pykinimas, širdies sutrikimai ir kt.);
 Moterims daugiau pakeičiama psichinė sfera baimė, nerimas, apatija, pasiekia depresija;
 Vyrams neuro-somatinė sfera (pykčio afektai, baimės jausmas, nemiga, skrandžio, kepenų, kasos, inkstų, širdies veiklos sutrikimai.

Alkoholis žmogaus psichiką paveikia:
 Paprastas girtumas: lengvas, vidutinio arba sunkaus laipsnio;
 Patologinis girtumas: išsivysto staiga nuo labai mažų alkoholių dozių, darosi agresyvūs, nekontroliuojami. Viskas baigiasi miegu, o atsibudus visiška amnezija;
 Baltoji karštligė. Nesiorientuoja laike, aplinkoje, ryškios regos haliucinacijos;
 Alkoholinė haliucinozė: ryškios klausos haliucinacijos, komentuojamo, kalbinimo pobūdžio;
 Alkoholinės pavydo kliedesys. Dažniausiai vyrams;
 Korsakovo psichozė: atminties sutrikimai, įsiminimo, išlaikymo bei atgaminimo atminties sutrikimai lydimi periferiniu nerviniu patologiniu;
 Alkoholinė epilepsija.

EPILEPSIJA
Tai lėtinis progresuojantis susirgimas, kuriam būdinga priepuoliai su sąmonės sutrikimais bei specifinis asmenybės pasikeitimas. Priežasčių daug, tai paveldimumas, organiniai galvos smegenų pakenkimai (traumos, neuro-infekcija, intoksikacijos). Epilepsija pasireiškia:
 Didžiausiais epilepsijos priepuoliais – dažniausiai prasideda staiga, netikėtai, kartais prieš priepuolį pablogėja savijauta, skauda galvą, sutrinka miegas. Priepuolis dažniausiai prasideda nuo auros (gr. Vėjelio dvelktelėjimas). Ji gali trukti keletą sekundžių. Yra skiriamos keletas auros rūšių:
o Vegetacinė –jai prasidėjus atsiranda nemalonūs jutimai širdies plote, virškinamajame trakte, šlapinimosi sistemoje, išbąla veidas, krečia ir kt.
o Psichinė – pasireiškia baimės afektu, nerimu, gali būti matyto ir niekada nematyto simptomai.
o Sensorinė – jai priklauso regos, klausos ir uoslės auros. Tuomet ligoniui prieš akis gali blykstelti šviesa, jis girdi stiprius triukšmus, jaučia įvairius nemalonius kvapus.
o Sensityvinė – (juntamoji) jai prasidėjus ligoniai tirpsta galūnės ar kitos kūno dalys, krečia šaltis, sistolinio aparato sutrikimai (sutrinka pusiausvyra, klausa)/
o Motorinė – ligoniai atlieka automatinius veiksmus, veržiasi bėgti, čepsi lūpomis.
o Kalba – ligonis sušunka ištardamas kokį nors frazę ar žodį.
Po auros ligonis:
► Praranda sąmonę, atsipalaiduoja raumenys ir virsta;
► Dažnai pasigirsta nenatūralus šauksmas dėl to, kad susitraukia krūtinės ląstos raumenys;
► Prasideda toninė didžiojo priepuolio fazė, išsitempia galūnių ir visi raumenys. Ligonis nekvėpuoja, veidas sustingęs, kurio spalva iš pabalusios pereina į salotinę. Ši fazė trunka 10-20s.;
► Toliau prasideda kolinė didžiojo priepuolio epilepsijos fazė. Atsiranda tam tikrų raumenų grupės trukčiojimas. To pasėkoje kvėpavimas darosi pasunkėjęs, baltos putos bėga iš burnos, dėl padidėjusių seilių išskyrimo, neretai prikandamas liežuvis ar burnos gleivinė. Ši fazė trunka 1.5-2min. Abiejų fazė metu ligonis būna be sąmonės ir į jokius dirgiklius nereaguoja, gali nevalingai pasišlapinti, pasituštinti. Priepuoliai baigiasi giliu miegu ir atsibudęs ligonis prisimena tik aurą.
Kai priepuoliai eina vienas paskui kitą, tuomet tai vadinama epilepsine būsena.
 Mažaisiais priepuoliais – jų metu ligonis sąmonės netenka kelioms sekundėms, nenugriūna, žvilgsnis įbestas į vieną tašką, veidas išblyškęs, trūkčioja. Jie dažnai pereina į didžiuosius.
 Džeksono tipo priepuoliai. Šio tipo priepuoliai pasireiškia kloniniu raumenų trukčiojimu (visi). Vienoje kūno pusėje arba atskirose raumenų grupėse. Raumenų trukčiojimai gali reorganizuotis ir apimti abi puses. Ligonių sąmonė paprastai nesutrinka. Jie dažniausiai pasitaiko kai yra židiniai galvos smegenų pažeidimas ir tada Džeksono tipo epilepsijos priepuolių simptomatika priklauso nuo to kur lokalizuojasi židinys.

Leave a Comment