Badavimas, būsena, kai organizmas ilgą laiką negauna arba per mažai gauna gyvybiškai svarbių maisto medžiagų, arba negali jo pasisavinti dėl patologijos. Badaujant pakinta organizmo medžiagų apykaita : energijai gauti jis ima intensyviai vartoti maisto medžiagų atsargas, pirmiausia riebalus ir angliavandenius. Kol šių medžiagų pakanka , badavimas yra nekenksmingas. Jas suvartojus, pradedama vartoti baltymai , kartu ardoma svarbių organų struktūra, toks badavimas jau kenkia. Badaujant ilgesnį laiką, suaktyvėja antinksčių hormonų biosintezė. Jie padeda adaptuotis gyvybiškai svarbioms fermentų sistemoms prie naujų sąlygų. Skiriamas:
Turinys
- 1. Fiziologinis
- 2. Patologinis badavimas
- 1. Visišką,
- 2. Nevisišką(kiekybinį),
- 3. Dalinį (kokybinį)
- 1. Išorinės – tai maisto stoka,
- 2. Vidinės – vaikų sklaidos anomalijos, virškinimo trakto ligos, apetito stoka (anoreksija). Šiuo metu daug paauglių merginų serga anoreksija, ypač jautrios, nepastovios nuotaikos, uždaro būdo, tai vadinama nervinė anoreksija. Prievarta verčiamos valgyti jos vemia, labai liesėja (kūno masė gali sumažėti 20 – 40 % ), išnyksta mėnesinės. Anoreksija atsiranda dėl hipotaliame esančio mitybos centro ir galvos didžiųjų smegenų pusrutulių žievės analizatorių struktūros ir funkcijos pokyčių. Šie pokyčiai gali atsirasti dėl insulto, galvos smegenų uždegimo, sergant endokrininės sistemos, virškinimo trakto infekcinėmis ligomis, ištikus traumai, esant navikui, karščiuojant, apsinuodijus švinu, gyvsidabriu
- 1. Išorinių sąlygų, tai sąlygos didinančios energijos eikvojimą, mažina gyvenimo trukmę badaujant. Prie tokių sąlygų priklauso žema aplinkos temperatūra, didelė drėgmė ir vėjuotumas
- 2. Vidinių sąlygų, tai sąlygos lemiančios gyvenimo trukmę badaujant, priklauso: lytis, amžius, organizmo riebalų ir baltymų rezervas, medžiagų apykaitos intensyvumas. Moterų organizmas turi didesnį riebalų rezervą, jų medžiagų apykaita lėtesnė, todėl gyvenimo trukmė visiškai badaujant yra ilgesnė negu vyrų. Labai svarbus faktorius, nuo kurio priklauso gyvenimo trukmė visiškai badaujant, esti pagrindinės apykaitos intensyvumas. Jį lemia kūno paviršiaus plotas, tenkantis kūno masės vienetui. Kuo jis mažesnis, tuo mažiau energijos reikia kūno temperatūrai palaikyti ir tuo ilgesnė gyvenimo trukmė. Maži gyvūnai, visiškai badaudami, gyvena trumpiau už didesnius. Suaugęs žmogus visiškai badaudamas, gyvena 60 – 70 parų. Labai trumpai gyvena badaujantys naujagimiai
- 1. Neekonomiško energijos eikvojimo(2 – 4 dienos). Daugiausia energijos gaunama skylant angliavandeniams, todėl kvėpavimo koeficientas būna apie 1. Negaunant maisto, mažėja gliukozės kiekis kraujyje, dėl to sumažėja insulino, o padidėja gliukagono sekrecija, kepenyse aktyvėja glikogenolizė. Badaujant stresiniai dirgikliai sukelia kortikotropino ir gliukokortikoidų hipersekreciją, kuri skatina baltymų katabolizmą ir gliukoneogenezę. Pirmojo periodo pradžioje šiek tiek suintensyvėja pagrindinė apykaita, į periodo pabaigą, prisitaikius ekonomiškai eikvoti energiją, ji sumažėja 10 – 20 %. Tokia išlieka ir antrajame periode, šiek tiek suintensyvėdama trečiajame periode
- 2. Maksimalaus prisitaikymo (40 – 50dienų). Intensyviausiai oksidinami riebalai (kvėpavimo koeficientas – 0,7). Apie 80 % energijos organizmas gauna oksidinantis riebalams, 3 % – angliavandeniams, 13 % – baltymams. Gliukagono ir katecholaminų hipersekrecija aktyvina riebalinio audinio lipazę, jame suaktyvėja lipolizė, riebiosios rūgštys patenka į kraują ir įvairius organus, kur yra oksidinamos. Stokojant angliavandenių, riebiosios rūgštys oksidinamos ne iki galutinių produktų, kaupiasi ketonai, kuriuos gyvybiškai svarbūs organai (smegenys, širdis) vartoja savo energetiniams poreikiams tenkinti. Tačiau jeigu ketonų gaminasi daugiau negu pasisavinama, atsiranda metabolinė acidozė. Šiuo periodu pradedami mobilizuoti audinių baltymai, būna neigiamas azoto balansas. Visų pirma mobilizuojami labilūs virškinamojo trakto baltymai. 6 – 8 badavimo parą padidėja skrandžio, kasos, tulžies ir žarnyno sulčių sekrecija. Su jomis išsiskiria daug albuminų, globulinų, polipeptidų, kurie virškinamajame trakte hidrolizuojami iki aminorūgščių. Jos rezorbuojasi žarnyne ir dalyvauja gyvybiškai svarbių baltyminių struktūrų sintezėje. Pasikeičia metabolizmas: geriau panaudojamos rezervinės medžiagos, ribojami gyvybiškai mažiau svarbių organų poreikiai, maisto medžiagos perskirstomos iš mažiau svarbių organų gyvybiškai svarbesniems
- 3. Audinių irimo, intoksikacijos ir žuvimo (3-5 dienos). Intensyviai pradeda irti gyvybiškai svarbių organų baltymai, kurie vartojami organizmo energetiniams poreikiams tenkinti. Kvėpavimo koeficientas yra 0,8. Su šlapimu išsiskiria daug azoto, kalio, fosforo, pakinta ląstelių mitochondrijų struktūra. Šis periodas trunka 3-5 dienas
- Literatūra
- 1. Vileišis A., Kondrotas A. ir kt. Patologinė fiziologija. Vilnius,
- 2. Medicinos enciklopedija. Vilnius,
- 3. Porth C.M. Pathophysiology. USA,
- 4. Zabiela P., Minius V., ir kt. Šeimos daktaras. Vilnius,
- 5. Encarta Encyclopedia 2000. USA,