VAIKO APLINKOS HIGIENINIS IR FIZIOLOGINIS APLINKOS ĮVERTINIMAS

FIZIOLOGINIS IR HIGIENINIS PAMOKOS ĮVERTINIMAS
Pamoka vyko 2006.02.21 (antradienis).
Laikas 12.55 (menko darbingumo zona)
Vieta ir kokia pamoka: 217 kabinetas, dailės pamoka.
Klasė: 8b.
Suolai pažymėti žaliomis ir raudonomis spalvos žymomis (suolai nauji, turi aukščio reguliavimo mechanizmą). Vaikų ūgis klasėja yra nuo ≈ 153 iki 171 cm. Per pamoką ne visi mokiniai susėdo savo ūgiui skirtuose suoluose. Išviso klasėje 16 suolų.
Suolai sustatyti trimis vertikaliomis eilėmis. Tarp eilių ir suolų 1 metro tarpai. Klasėje vaikų kurie turėtų rimtų sveikatos sutrikimų nebuvo, išskyrus viena mokslevė (Roberta Žemaitytė) kuri nešiojo akinius – ji sėdėjo pirmojoje eilėje nuo laango, trečiame suole. Visi klasės mokiniai priklauso I sveikatingumo grupei (duomenys iš dianyno).
Klasės planas

Klasės plotas 12 x 6 = 72 m², taigi vienam mokiniui tenka 2.4 m².
Tūris 72 x 2.5= 180 m² – vienam mokiniui tenka 6 m³ darbo vietos.

Mikro klimatas
Natūralaus apšvietimo koeficientas: 5 langai (1 x 1.5) = 7.5 m². 72 : 7.5= 9.6
Remiantis natūralaus apšvietimo koeficiento teorija, išvada yra tokia, jog vien natūralaus apšvietimo nepakanka pamokoje, reikia ir dirbtinio, nes rekomenduojamas santykis tarp stiklų ir grindų ploto yra 1:5, o šioje klasėje jis yra 1:9.6. Bet teorija yra teorija, klasės langai yra pietinėje dalyje, tad įdienojus klasėje laabai šviesu, kartais klasėje net užtraukiamos žaliuzės.
Taigi pamokoje vyravo mišrus apšvietimas. Vidutinis klasės apšvietimas 300 lx/m². Klasėje sumontuotos liuminiscensinės lempos.
Sienos išdažytos šviesiai geltonais dažais (AK 0,65), o lubos baltai, grindys išklotos šviesiai rudu linoliaumu.
Santikinė oro drėgmė 49% (pamokos pabaigoje ji pakilo iki 55

5%).
Temperatūra °C – 19 ((pamokos pabaigoje ji pakilo iki 23).

Pamokos eiga:
1.Pradžia:
*Mokytoja aiškina naują temą.
*Išdalina darbo priemones
*Veda trumpą instruktažą kaip pradėti darbą.
2.Mokinių veikla
*Piešia eskizus
*Konsultuojasi dėl tolesnio temos vykdymo.
*Tapo.
3.Pabaiga
*Užbaigia darbus
*Gauna įvertinimus
Vaizdinės priemonės: M.K.Čiurlionio darbų reprodukcijos.

IŠVADOS
Išanalizavus duomenis paaiškėjo jog abiejų stebėtų mokinių bendras darbingumo rodiklis yra 58% ((60%+56%):2= 58%). Mano manymu tai yra labai aukštas rodiklis, nes mokytoja daug laiko (apie 15 min.) skyrė temos žodinei analizei, aiškinimui, pokalbiui su mokiniais. Šiam rezultatui neturėjo įtakos ir tai, jog pamoka vyko žemo darbingumo zonoje (antradienis, šešta pamoka). Kitas aspektas, kuris nulėmė rezultatą (mano nuomone) buvo tai, jog žemesniųjų klasių mokinių susidomėjimas, iniciatyva ir žingeidumas yra didesnis nei aukštesniųjų klasių.
Kita priežastis lėmusi aukštą darbingumą, mano nuomone, yra ta jog dailės pamoka, pagal sunkumo įvertinimą yra priskirta prie lengviausių pamokų kategorijos, kaip muuzika, braižyba, piešimas ir t.t..

MOKINIO DIENOS REŽIMO ĮVERTINIMAS.

Tiriamasis – Justas Petrikas

PAGRINDINIS TYRIMO DĖMESYS SKIRIAMAS:

MOKYMASIS

Per savaitę yra 31 pamoka (neviršija rekomenduojamo pamokų skaičiaus). Pamokos vyksta 5 dienas per savaitę.

PIRMADIENIS ANTRADIENIS

1. Geografija 1. Lietuvių k.
2. Fizika 2. Istorija
3. Etika / tikyba 3. Matematika
4. PVP 4. Muzika
5. Anglų k. 5. Technologijos
6. Chemija 6. Dailė
7. 7. Dailė

TREČIADIENIS KETVIRTADIENIS

1. Matematika 1. Anglų k.
2. Anglų k. 2. Vokiečių k. / Rusų k.
3. Vokiečių k. / Rusų k. 3. Matematika
4. Lietuvių k. 4. Istorija
5. Chemija 5. Lietuvių k.
6. Biologija 6. Lietuvių k.
7. Kūno k.

PENKTADIENIS

1. Geografija
2. Lietuvių k.
3. Matematika
4. Fizika
5. Kūno k.

UŽKLASINĖ VEIKLA

Šis mokinys lanko mokyklos futbolo ir informatikos būrelį, dalyvauja klasės ir mokyklos rengiamose popamokiniuose renginiuose.
2005 09 27 – dalyvavo “Draugiškose” tarpklasinėse futbolo rungtynės (padėkos diplomas už

ž gerus rezultatus).
Informacinių technologijų konkurse „BEBRAS“ 2005 – užėmė 145 vietą (lietuvos mastu).

AKTYVUS IR PASYVUS POILSIS

Iš anketos ir pokalbio su apklausiamuoju, supratau, jog jo mėgstamiausias laisvalaikio praleidimo būdas yra žaisti kompiuterinius žaidimus, naršyti internete (kasdiena prie kompiuterio praleidžia apie 3 – 4 valandas), po to seka televizoriaus žiūrėjimas, muzikos klausymas , susitikimai su draugais. Pasivaikščiojimai gryname ore būna tada kai jis eina į mokyklą ir gryžta namo, papildomai gryname ore būna kai eina pavedžioti šunį, ar lankosi parduotuvėje ar pas draugus (iš pokalbio). Laikraščių, žurnalų, grožinės literatūros neskaito nes dominančią informaciją susiranda internete, televizorių žiūri tik vakarais kada rodo filmus (nuo 20 valandos). Jei tektų rinktis televizorius ar kompiuteris, prioritetą skirtu pastarajam. Miegoti eina apie 21 – 22 valandą – priklauso ar įdomi to vakaro TV programa. Kai nieko įdomaus nerodo per televizorių eina žaisti kompiuterinių žaidimų (iš pokalbio su mokiniu). Į kino teatrus neina, nes sako jog neapsimoka geriau parsisiunčia iš interneto ir pasižiūri.

MITYBA

Darbo dienomis pusryčiauja apie 7.15, savaitgaliais apie 9 h.
Pietauja parėjęs iš mokyklos apie 14 – 15 – priklauso kada baigiasi pamokos.
Vakarieniauja pastoviu laiku apie 19 valandą.

NAMŲ RUOŠA, KŪNO, AVALYNĖS IR DRABUŽIŲ PRIEŽIŪRA.

Pagrindinis darbas namuose yra namų darbų ruošimas – jam laiko skiria apie 2 valandas. Avalynę tvarko – prisižiūri rytais, prieš išeidamas į mokyklą. Namų ruošos darbai: kambarių tvarkymas, šiukšlų išnešimas ir kiti su tvarka susyję darbai. Maudymasis –

dažniausiai dūše, antradieni ir šeštadieni.

SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE “MOKSLEIVIŲ MITYBA”

REZULTATAI:
1. Jūsų gyvenamoji vieta?
Šiauliai 100%
2. Lytis?

Vyr. 40%. Mot. 60%
3. Kiek jums metų?

14 – 65%. 15 – 35%
4. Kokio tipo mokykloje jūs mokinatės?

Vidurinė – 100%
5. Klasė?

8b – 100%
6. Ar kas dien valgote tuo pačiu metu?

Taip – 35%

Ne – 65%
7. Kiek kartų per dieną valgote?
1-2 – 70%
2-3 – 20%
5 – 10%
8. Ar kartais jaučiatės alkanas?
Taip – 30%

Ne – 70%
9. Jeivalgote mokykloje už maistą mokate pats?
Taip – 100%
10. Ar valgote mokykloje?
Taip – 90%
11. Ar valgote mokykloje sriubą?
Taip – 40%
Ne – 60%
12. Ar dažnai tenkinatės mokykloje šaltais užkandžiais?
Taip – 25%

Ne – 75%
13. Ar jus tenkina mokyklos patiekalų asortimentas?

Taip – 65%

Ne – 35%
14. Ar pakanka laiko per pertraukas pavalgyti?
Taip – 85%
Ne – 15%
15. Ar valgote pusryčius?
Taip – 70%
Ne – 30%
16. Ar dažnai vartojate pieno produktus?
Taip – 70%
Ne – 30%
17. Ar dažnai valgote šviežius vaisius?
Taip – 60%
Ne – 40%
18. Ar dažnai valgote šviežias daržoves?
Taip – 30%
Ne – 70%
19. Ar sūdote jau pagamintus patiekalus?
Taip – 35%
Ne – 65%
20. Ar dažnai valgote bulvių traškučius?
Taip – 40%
Ne – 60%
21. Ar dažnai valgote saldainius?
Taip – 60%
Ne – 40%
22. Ar dažnai geriate vaisvandenius?
Taip – 50%
Ne – 50%
23. Ar perkate saldumynus, vaisvandenius, maistą iš automato mokykloje?
Taip – 55%
Ne – 45%
24. Ar dažnai valgote mėsainius, keptas dešreles, picą?
Taip – 20%
Ne – 80%
25. Ar valgydami dar ką nors veikiate?
Taip – 100%
Ne – 0%
26. Ar vartojate vitaminus?
Taip – 70%
Ne – 30%
Moksleivių mitybos problemos mokykloje
Šiuo laikotarpiu vaikai labai greitai auga, didėja kaulų tankis, raumenų masė, vyksta lytinis brendimas. Paauglių dienos energijos normos pačios didžiausios, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. Daug laiko vaikai praleidžia mokykloje. Svarbu, ar moksleiviams yra sudarytos sąlygos pavalgyti ir koks maistas siūlomas. Vaikai nori būti savarankiški ir patys sprendžia, kokį maistą jiems pa

asirinkti, tačiau ne visada jų pasirinkimas būna teisingas.
Moksleivių mitybos problemos:
• nevalgo pusryčių;
• užkandžiauja saldžiai ir riebiai – valgomi bulvių traškučiai, bandelės, šokoladas, saldainiai, ledai;
• geria daug saldžių gėrimų;
• mėgsta greitai pagaminamą maistą: dešreles, žuvies pirštelius, picą ir kt.;
• vartoja mažai daržovių;
• bando įvairias dietas, ypač merginos.

Dėl nesveikos mitybos moksleiviams gali trūkti įvairių maisto medžiagų. Trūkstant jodo gali sutrikti skydliaukės funkcija, sumažėti darbingumas, mokymosi galimybės. Fluoro trūkumas sudaro sąlygas danties ėduoniui vystytis. Dažnas saldumynų vartojimas taip pat kenkia dantims. Trūkstant geležies, vystosi anemija, kuriai būdinga silpnumas, fizinio ir protinio pajėgumo sumažėjimas, atsparumo infekcijoms sumažėjimas. Dėl kalcio trūkumo sutrinka kaulų vystymasis, būna mažas jų tankis, todėl padidėja rizika senatvėje susirgti osteoporoze. Per didelė maisto energetinė vertė skatina nutukimo vystymąsi. Nutukimas yra širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, cukrinio diabeto ir kitų ligų rizikos veiksnys. Jei su maistu gaunama per mažai energijos, sutrinka vaiko augimas ir
vystymasis, būna per mažas jo svoris.
Moksleiviams, dažniau merginoms, nustatomi ir psichiniai mitybos sutrikimai – anoreksija ir bulimija. Mados pasaulis sukūrė ypatingai liesos merginos grožio idealą. Merginos, siekdamos tokio idealo, pradeda laikytis dietos. Jos bijo valgyti, kad nepriaugtų svorio, todėl jų mityba tampa nepilnaverte. Galų gale visai atsisakoma maisto. Badavimo (anoreksijos) periodai kaitaliojasi su labai gausaus valgymo (bulimijos) periodais. Persivalgius bandoma išvemti maistą. Dėl energijos ir maisto medžiagų trūkumo sutrinka organizmo funkcijos. Sprendžiant šiuos mitybos sutrikimus būtina psichologo ir psichiatro pagalba.
Išvados apie vaikų mityba mokykloje
Moksleiviai vartoja per mažai produktų, kuriuos turėtų valgyti dažniau, ir per daug tokių, nuo kurių derėtų susilaikyti. Deja, iš tyrimo duomenų galima konstatuoti, kad dalis mokinių nesimaitina tinkamai. Moksleiviai per mažai valgo vaisių, daržovių, grūdinių produktų, pieno ir pieno produktų, o per daug saldumynų. Mano nuomone, reiktu apriboti maisto produktų, kuriais prekiaujama mokyklų bufetuose ir kurie nėra būtini moksleiviams, pavyzdžiui, bulvių traškučių, vartojimą.

Racionali mityba yra sveikatos pagrindas. Ypač didelę reikšmę ji turi augančiam ir besivystančiam vaiko organizmui. Subalansuota, reguliari mityba sąlygoja harmoningą vaiko augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis, darbingumą. Netinkama mityba sutrikdo augimą, kaulų vystymąsi, mažina atsparumą ligoms.
Daugumos moksleivių mityba yra nesubalansuota. Tarp tirtų moksleivių nors kartą per dieną vaisius vartojo 60 proc. moksleivių. Žalių daržovių vaikai vartojo per retai – kartą arba kelis kartus per dieną jų valgė tik 30 proc. Saldžius gaivinančius gėrimus kasdien arba kelis kartus per dieną gėrė 50 proc. tirtųjų. Saldumynus kasdien arba kelis kartus per dieną valgė daugiau negu pusė moksleivių – 60 proc. Buvo nustatyta, jog moksleiviai maitinasi nereguliariai – 30 proc. tirtųjų kasdien nevalgo pusryčių (daugiausiai mergaitės).
Vaikas bent kartą privalo pavalgyti mokykloje. Todėl priešpiečiai turi būti rūpestingai parenkami. Juose turi būti maždaug 1/3 energijos ir maisto medžiagų, atitinkančių vaikų amžiaus paros poreikius.
Racionali mityba yra sveikatos pagrindas. Ypač didelę reikšmę ji turi augančiam ir besivystančiam vaiko organizmui. Subalansuota, reguliari mityba sąlygoja harmoningą vaiko augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis, darbingumą. Netinkama mityba sutrikdo augimą, kaulų vystymąsi, mažina atsparumą ligoms.
Mano nuomone, vaikų mityba dažniausiai priklauso nuo to, kokia mityba šeimoje, ugdymo įstaigose. Todėl atėjus metui, kai pats vaikas gali pasirinkti maistą, jis privalo turėti pakankamai žinių apie sveiką mitybą.
Didžiausią įtaką formuojant vaikų elgesį, gyvensenos įpročius turi mokykla ir šeima. Daugiausiai informacijos apie mitybą moksleiviai gauna šeimoje – 63 proc. o mokykloje– 52 proc. Taip pat nemažai žinių suteikia žiniasklaida. Iš laikraščių, žurnalų apie sveiką mitybą sužino 38 proc., iš televizijos laidų – 36 proc., iš reklamos – 10 proc.

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
MENŲ FAKULTETAS

D.Diz. spec. IV k. stud.
Klasės valandėlės vedamos Šiaulių “Gegužių” vidurinėje mokykloje

8b klasei, išplėstinis planas.

2006 02 21

KLASĖS VALANDĖLĖS IŠPLĖSTINIS PLANAS
8b KLASĖ

Tema: SVEIKA MITYBA IR JODO REIKŠMĖ MŪSŲ ORGANIZMUI

Tikslai ir uždaviniai:

Auklėjamieji:
1. Skatinti gebėjimą sveikai maitintis;
2. Ugdyti požiūrį į sveiką gyvenimo būdą.

Mokomieji – pažintiniai:
1. Mokyti įžvelgti linijinę perspektyvą.

2. Meninių elementų pritaikymas.

3. Naudoti ne tik linijinę, bet ir spalvinę perspektyvą.

Metodai: žodiniai: aiškinimas, diskusija.
Forma: paskaita

SVEIKATOS MITYBOS PIRAMIDĖ
Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 įvairiausių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Nei vienas maisto produktas neturi visų maisto medžiagų reikiamo kiekio. Žmogus turi žinoti, kokius maisto produktus ir kokiais kiekiais reikia valgyti, norint patenkinti organizmo poreikius.
Sveikos mitybos piramidė yra kontūrai to, ką žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Tai nėra griežti nurodymai, o tiesiog rekomendacijos, kurios leis Jums pasirinkti maisto produktus. Vadovaudamiesi Sveikos mitybos piramidės modeliu, kasdien valgysite įvairų maistą, gausite visas reikalingas maisto medžiagas, tuo pačiu reikiamas kalorijų normas, dėl ko galėsite išlaikyti normalų kūno svorį.

Sveikatos mitybos piramidė
Sveikos mitybos piramidėje visi maisto produktai suskirstyti į penkias pagrindines grupes: duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės; daržovės; vaisiai; pienas ir jo produktai; mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai. Kasdien būtina valgyti kuo įvairesnį maistą iš kiekvienos šių produktų grupių. Kai vartojamas įvairus maistas, labiau tikėtina, jog organizmo poreikiai bus patenkinti. Nei vienoje maisto produktų grupėje nėra visų organizmui reikalingų maisto medžiagų, todėl vienos grupės maistas nepakeis kitos grupės produktų. Visos Sveikos mitybos piramidės maisto produktų grupės yra reikšmingos. Norint būti sveikam, reikia vartoti visų grupių maisto produktų.
Duona, grūdai, makaronai, bulvės
Piramidės pagrindą sudaro neriebūs ir nesaldūs duonos, grūdų, kruopų gaminiai. Šios grupės maisto produktai teikia organizmui energiją bei yra pagrindinis maistinių skaidulų šaltinis. Be to grūdų baltymai turi visas esmines amino rūgštis, bet jų yra mažiau nei gyvūniniuose baltymuose. Šį trūkumą reikia kompensuoti gyvūniniais maisto produktais. Grūdinėse kultūrose yra mineralinių medžiagų, mikroelementų (Na, K, Ca, Mg, P, Fe) bei vitaminų (B grupės, PP). Šios grupės produktų kasdien reikia suvalgyti 6 – 11 porcijų. Vieną porciją sudaro: 1 riekutė duonos, 1/2 stiklinės makaronų, ryžių, dribsnių ar kitos košės.
Daržovės
Daržovės mitybai labai svarbios. Jose yra daug mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpstančių vitaminų, ypač vitamino C ir karotinų, organinių rūgščių. Daržovės stimuliuoja virškinimą, skatindamos visų virškinimo liaukų sekrecinę funkciją. Be to daržovėse gausu maistinių skaidulų. Daržovių reikia 3 – 5 porcijų per dieną. Vieną porciją sudaro: 3/4 stiklinės daržovių sulčių, 1/2 stiklinės šviežių, 1/2 stiklinės virtų , 1 stiklinė šviežių lapinių daržovių, viena vidutinio dydžio bulvė.
Vaisiai
Vaisiuose yra gausu maistinių skaidulų, C, P, B grupės vitaminų, provitamino A – karotino, mineralinių druskų (ypač kalio), įvairių mikroelementų. Vaisiai stiprina atsparumą infekcijoms ir stresui. Per dieną reikia suvalgyti 2 – 4 porcijas šios grupės vaisių. Viena produktų porcija – tai vienas vidutinio dydžio vaisius (obuolys ar apelsinas); 1/2 puoduko susmulkintų vaisių arba uogų; 3/4 puoduko grynų vaisių sulčių; 1/4 kg džiovintų vaisių.
Pienas, jogurtas, sūris
Pienas ir jo produktai – maistingas, įvairaus amžiaus žmonių lengvai pasisavinamas maistas. Iš šių produktų mūsų organizmas gauna vertingų baltymų, kalcio, fosforo, visų svarbiausių vitaminų – A, D, B grupės, PP, C bei kitų. Tai gyvulinės kilmės produktai, turintys gana nemažai riebalų, todėl jų nereikia valgyti dideliais kiekiais. Per dieną rekomenduojama suvartoti 2 – 3 porcijas šių maisto produktų. Vieną porciją sudaro: vienas puodelis pieno, jogurto ar 60 gr fermentinio sūrio.
Mėsa, paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, kiaušiniai, riešutai
Šioje grupėje daugiausiai gyvulinės kilmės produktai. Juose gausu žmogaus organizmui būtinų maisto medžiagų, baltymų, riebalų, nepakeičiamų amino rūgščių, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, mineralinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų, kitų biologiškai svarbių junginių. Didžiausią biologinę reikšmę turi mėsos baltymai, nes juose yra visų žmogui būtinų amino rūgščių. Kasdien iš šios grupės rekomenduojama suvalgyti 2 – 3 porcijas. Vieną porciją sudaro: 60-100 gr liesos mėsos; 60-100 gr vištienos ar žuvies; vienas kiaušinis; 1/2 stiklinės virtų pupelių; 2 šaukštai žemės riešutų.
Riebalai, aliejai, saldumynai
Piramidės viršūnėje yra riebalai, aliejai, saldumynai. Tai yra maistas, kurį reikia valgyti saikingai, nes jis beveik neturi organizmui naudingų medžiagų ir yra labai kaloringas. Tai aliejus, kremas, sviestas, margarinas, cukrus, saldūs gėrimai ir desertas, saldainiai. Šiems produktams nėra rekomenduojamų porcijų per dieną, nes juos reikia valgyti labai mažais kiekiais.
Maisto medžiagų energinė vertė

Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti būtina energija. Vienintelis energijos šaltinis yra maistas. Iš maisto gaunama cheminė energija panaudojama trijų rūšių darbui: mechaniniam (raumenų susitraukimui), elektriniam (jonų pernešimui per ląstelių membranas) ir cheminiam (naujų molekulių sintezei).
Iš vieno gramo riebalų žmogaus organizmas gauna 9 kcal, iš vieno gramo baltymų – 4 kcal ir iš vieno gramo angliavandenių – taip pat 4 kcal. Žmogaus organizmas sunaudoja tik tiek energijos, kiek jam būtinai reikia. Skirtumas tarp gaunamos ir išeikvojamos energijos reiškiamas energiniu balansu. Jeigu žmogaus organizmas gauna daugiau energijos negu sunaudoja, energinis balansas pasidaro teigiamas ir energijos perteklius organizme kaupiasi riebalų pavidalu.
Racionalios sveikos mitybos principais baltymai turėtų sudaryti 10 – 12%, riebalai – 30 – 35% ir angliavandeniai – apie 55% paros raciono.

Jodo trūkumas
Kas tai yra jodas, kokia jo reikšmė žmogaus organizmui ir kaip išvengti jodo trūkumo maiste? Į šiuos klausimus norėčiau atsakyti.
Jodas buvo atrastas 1911 metais jūros dumbliuose ir greitai pradėtas vartoti kaip vaistas. Dar senovės graikų ir romėnų laikais pastebėta, kad jūros kopūstų milteliais galima gydyti “gūžį”.
Jodas-tai mikroelementas ir žmogui jo reikia nedaug-150 mikrogramų per parą. Visame žmogaus kūne yra 10-20 miligramų jodo, daugiausia – skydliakėje (jos harmonų tiroksino (T4) ir tironino (T3) sudėtyje).
Jodo trūkumas maiste įtakoja ir vaisiaus, esančio įsčiose, ir suaugusio žmogaus sveikatą.
Vaikams jodo deficitas dažniausiai pasireiškia “gūžiu” (ypač mergaitėms), net jei ir nėra jokių regimų skydliaukės pakitimų, jodo trūkumas maiste gali sąlygoti mažesnį intelekto koeficientą (mokslininkų duomenimis-10-15 proc.), tokie vaikai blogiau mokosi, auga.
JODO STYGIŲ KOMPENSUOJA JODUOTA DRUSKA
Mityba turi neabejotiną poveikį sveikatai. Sveika ir teisinga mityba priklauso nuo pakankamo ir subalansuoto maisto medžiagų, taip pat ir mikroelementų, vartojimo. Mikroelementų trūkumas ilgainiui gali sukelti įvairių organizmo sutrikimų, kurie dažnai būna “užslėpti” ir nediagnozuojami. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino, kad jodo trūkumas yra vienas svarbiausių maisto veiksnių, darančių įtaką gyventojų sveikatai.
Šis mikroelementas kaupiasi kaklo priekyje esančioje endokrininėje liaukoje – skydliaukėje. Sveiko žmogaus skydliaukėje, sveriančioje iki 30 g, susikaupia 20-30 mg jodo. Jis yra būtinas skydliaukės hormonų – tiroksino ir trijodtironino sintezėje. Nuo šių hormonų priklauso daugelis organizmo funkcijų, žmogaus išvaizda, temperamentas, intelektas. Jie dalyvauja medžiagų ir energijos apykaitoje, reguliuoja organizmo augimą, psichikos ir fizinį vystymąsi. Skydliaukės hormonai turi įtakos daugeliui organizmo sistemų: kepenų, inkstų, širdies, smegenų, dauginimosi.
KAIP JODAS PATENKA Į ORGANIZMĄ?
Pagrindinis jodo šaltinis – maisto produktai. Šiek tiek jodo yra vandenyje ir ore. Tačiau su įkvepiamu oru net prie jūros patenka ne daugiau kaip 2 proc. reikalingo organizmui jodo. Net 94 proc. šio mikroelemento gauname su maisto produktais. Tačiau Lietuvoje vartojamuose maisto produktuose trūksta jodo, nes šio mikroelemento beveik nėra nei šalies gėlame požeminiame vandenyje, nei dirvožemyje.

JODO ŠALTINIAI
Daugiausiai natūralaus jodo yra jūros gėrybėse: žuvyse, dumbliuose, moliuskuose. Šimte gramų žuvų yra iki 832, žuvų taukų – 510-870, austrių – 100-200, dumblių – iki 1100 mikrogramų jodo. Kuo giliau ir kuo toliau nuo kranto gyvena jūros dumbliai, tuo daugiau juose randama jodo.
Džiovintuose jūros kopūstuose jodo gali būti iki 30000 µg/100 g. Jūros kopūstai ypač tinka turintiems aukštą kraujospūdį, sergantiems širdies kraujagyslių ligomis, inkstų ir kitomis ligomis, kuriomis sergant druska nepageidautina. Natūralaus jodo yra ir svogūnuose, prieskoninėse lapinėse daržovėse, tačiau kur kas mažiau.
Nepaisant to, kad jūros produktuose jodo yra nemažai , šių produktų Lietuvos gyventojai vartoja nepakankamai. Atlikus tyrimus nustatyta, kad Lietuvos gyventojai per parą vidutiniškai suvartoja 14-20 g žuvies. Reikėtų prisiminti, kad jodo turime gauti kasdien ir pakankamai.
Geriausiai jodo trūkumo problemą išspręstų joduotos valgomosios druskos vartojimas. Patiekalus juk sūdome visi ir kasdien. Vartodami kokybišką joduotą druską vietoje paprastosios, aprūpinsime organizmą pakankamu jodo kiekiu ir išvengsime sunkių sveikatos sutrikimų.

Leave a Comment