popierius, jo asortimentas ir gamyba

Popierius

Turinys

• Popieriaus istorija
• Popieriaus gamyba
• Popieriaus asortimentas
• Kartono asortimentas
• Popieriaus ir kartono gaminiai
• Popieriaus ir kartono vartojamosios savybės
• Panaudojimas
• Popieriaus formatai
• Rašymo, braižybos ir piešimo reikmenys
• Korektūros ir klijavimo priemonės.
• Mokyklinės ir raštinės prekės

Popieriaus istorija
Popieriaus išradėju laikomas Cai Lūnas (Kinija), 105 metais pirmasis aprašęs popieriaus gamybą. Kinai augalinę žaliavą rankiniu būdu trindavo akmeniniuose grūstuvuose su vandeniu. Skystą plaušinę masę semdavo semiamąją forma, ant rėmo ištemptu tinkleliu. Nutekėjus vandeniui, ant tinklelio likdavo plonas susipynusių plaušų sluoksnis. Taip suformuotą popieriaus lapą perkeldavo ant audeklo, nuspausdavo, džiovindavo, lygindavo, pjaustydavo. Kinai popieriaus gamybos būdą ilgai sllėpė. Tik 610 metais popierių pradėjo gaminti japonai. 751 metais šį popieriaus gamybos būdą iš kinų belaisvių sužinojo arabai. Jie pradėjo naudoti kanapinius, lininius, vėliau ir medvilninius skudurus. Juos pjaustydavo, virindavo katiluose su kalkėmis, mirkydavo, po to trindavo grūstuvuose. Tokia popieriaus žaliava buvo naudojama iki XIX a. Iš arabų popieriaus gamyba paplito Egipte, Šiaurės Afrikoje, apie XII a. pasiekė Ispaniją, vėliau ir kitas Europos šalis.
Kartono bei gofruoto kartono pakuotė pradėta gaminti iš makulatūros nuo XIX a. Šiuo metu popierius gaminamas iš celiuliozės, kuri gaaunama iš medienos (dažniausiai iš specialių spygliuočių plantacijų ) arba perdirbant atliekas.

Popierius – lakštinė medžiaga, kurios 1m² sveria ne daugiau 250 g, o storis yra ne didesnis 0,5 mm. Pagrindinė žaliava popieriaus ir kartono pramonėje yra medienos masė, celiuliozė, skudurų pusmasė, makulatūra. Medienos ma

asė naudojama kaip priedas gaminant prastesnės rūšies popierių. Celiuliozė – pagrindinė žaliava rašomajam ir spaudos popieriui. Skudurų pusmasė – vertingiausia žaliava popieriaus gamybai. Popierius, į kurio sudėtį įeina skudurinė pusmasė, charakterizuojamas geromis fizinėmis – mechaninėmis savybėmis ir ilgaamžiškumu. Iš jos daromas popierius dokumentams, piniginiams ženklams, kai kurių rūšių braižomasis ir piešimo popierius. Specialioms popieriaus rūšims naudojamas ir sintetinis bei mineralinis pluoštas.
Norint popieriui suteikti nešlapių savybių, į jo masę pridedama skystojo stiklo, klijų, o paviršiaus struktūrai pagerinti – kreidos ir gipso.
Popierius dažniausiai yra vienasluoksnis. Popieriaus rūšys ir savybės priklauso nuo plaušelių sudėties, jų kilmės, apdorojimo būdo, klijingumo, liejimo ir apdorojimo technologijos.
Pagal gamybos būdą popierius būna kreidinis ir nekreidinis. Iš popieriaus gaminimo mašinos popierius išeina nekreiduotas. Kreidinis popierius gaunamas, kai popieriaus paviršius pasidaro lygesnis ir baltesnis. Sintetinis popierius gaminamas iš polianidų (nailono), poliesterinių (lavsano), polietileninių ir kitų sintetinių pluoštų. Iš sintetinių plaušų pagamintas popierius yra labai didelio mechanonio atsparumo: atsparus trūkimui, plėšimui, lūžimui, yra elastingas, tamprus, labai poringas, beveik nesideformuoja drėkinamas. Iš jo galima gaminti labai ploną popierių. Jis naudojamas topografiniams ir geografiniams žemėlapiams, daugiaspalvei reprodukcijai, brėžiniams, dokumentams spauzdinti.

Kartonas – lakštinė medžiaga, kurios 1 m² sveria daugiau nei 250 g ir storis yra didesnis nei 0,5 mm. Jis gaminamas iš medienos masės, makulatūros ir yra išleidžiamas tokių rūšių: pakuotės, po

oligrafijos pramonės, filtravimo, techninis ir statybinis.
Kartonas būna vienasluoksnis ir daugiasluoksnis. Sluoksniai formuojami iš plokštinės masės.

Popieriaus gamyba
Tiek rankiniu būdu, tiek ir mašinomis, popieriaus procesą sudaro keli žingsniai:

Pluošto paruošimas
Popieriaus gamybai naudojama medžiaga pirmiausiai paverčiama vientisa mase, maišant pluoštą su skysčiu. Kadangi naudojamos natūralios medžiagos, dažnai prireikia daugelio atskyrimo ir plovimo fazių. Išskyrus pluoštą, kartais jis balinamas arba džiovinamas siekiant pakeisti popieriaus išvaizdą.

Lapų formavimas
Medienos masė toliau skiedžiama vandeniu iki labai skysto skiedinio. Skiedinys nufiltruojamas per smulkų rėtį, o ant rėčio lieka pluošto sluoksnis. Šiame gamybos etape galima įspausti vandens ženklus. Pluošto sluoksnis vėliau presuojamas ir džiovinamas.
Pagerinimas
Neapdirbtas popierius yra labai absorbuojantis ir nėra tinkamas rašymui ar spausdinimui, todėl reikalingas papildomas apdirbimas, vadinamas glitavimu ar šlichtavimu.
Glitas paprastai sudarytas iš polimerų, sukuriančių geresnį spausdinimo paviršių. Dažnai naudojamas krakmolas, taip pat polivinilo acetatas (PVA), bet taip pat naudojamos ir įvairios kitos medžiagos.
Taip pat kartais paviršius dengiamas, siekiant padaryti jį lygesnį. Neapdirbto popieriaus paviršius yra šiurkštus, todėl naudojamas lateksinis padengimas, taip pat kitos medžiagos (kaolinas, kalcio karbonatas). Blizgesio efektas pasiekiamas dengiant popierių permatoma medžiaga.
Džiovinimas
Popierius gamybos metu džiovinamas keletą kartų, nes džiovintas popierius yra žymiai tvirtesnis.

Popieriaus asortimentas grupuojamas taip:
o pagal paskirtį – rašomasis, braižybinis, piešimo, dekoratyvinis, spaudos ir dauginimo;
o pagal įforminimą – ritiniai, viengubi ir dvigubi lakštai, rinkiniai;
o pagal formatą ( ilgis ir plotis mm

m);
o pagal pluošto sudėtį.

Rašomasis popierius – labai lygus, baltas ir įklijintas. Tai biuro, sąsiuvinių, piešimo, braižomasis, kartotekų, anglinis, vokų, pašto, kopijavimo popierius.
Raštinės popierius yra baltas ir priklausomai nuo sudėties, išleidžiamas tokių numerių: 0,1,2.
Nr. 0 yra aukščiausios kokybės, jo sudėtyje yra 75 % balintos celiuliozės ir 25 % balintos skudurų pusmasės, įklijinimo laipsnis 1,5 mm, baltumas 84 %. Šis popierius naudojamas atsakingam susirašinėjimui ir įvairiems dokumentams.
Nr.1 sudarytas iš 100 % balintos celiuliozės, įklijinimo laipsnis 1,25 mm, baltumas 77 – 83 %. Naudojamas sąsiuviniams, užrašų knygelėms, albumams.
Nr. 2 sudėtis 50 % balintos celiuliozės ir 50 % balintos medienos masės, įklijinimo laipsnis 1,25 mm, baltumas 64 %. Iš jo gaminami žemos kokybės gaminiai.
Rašomasis popierius būna liniuotas ir neliniuotas, baltas ir spalvotas, viengubais ir dvigubais lakštais. Iš jo gaminami pašto, natų ir raštinės popierius.
Pašto popierius gaminamas iš 0 ir 1 numerių arba spalvoto raštinės popieriaus, paprastai nedidelio formato.
Natų popierius – tai raštinės popieriaus lakštai, suliniuoti penklinėmis (po 5 linijas eilutėje ).
Braižybinis popierius – skirtas įvairiems braižymo darbams, atliekamiems pieštuku, tušu ar akvarelės dažais. Prie braižymo popieriaus priskiriama: braižymo popierius, permatomas braižymo popierius, milimetrinis ir kalkės popierius.
Braižymo popierius yra aukštos kokybės, tvirtu švelniu paviršiumi, skirtas visiems braižymo darbams. Šio popieriaus storis ne mažiau 2 mm, o baltumas 80-85 %. Braižymo popierius gaminamas kelių rūšių. A rūšies – gaminamas iš 100 % balintos celiuliozės, baltumas 80 %. Šis popierius skirtas projektavimo – konstravimo planų brėžiniams atlikti. B rūšies, tai aukštos kokybės braižybinis popierius, ku

uris sudarytas iš 30 % balintos celiuliozės ir 70 % skudurų pusmasės, baltumas 83 %. Šios rūšies popierius naudojamas eskizams ir mokykliniams braižymo darbams. V – aukščiausios rūšies braižybinis popierius, naudojamas svarbiems braižymo darbams atlikti. Į šio popieriaus sudėtį įeina : 70 % baltos medvilninės celiuliozės ir 30 % baltos medienos celiuliozės.
Permatomas popierius gaminamas iš 100 % skudurų pusmasės, skaidrumas 50 %.
Milimetrinis popierius gaminamas iš 100 % balintos celiuliozės, įklijinimo laipsnis 1,5 mm. Jo paviršius yra sudarytas iš linijų, kurios sudaro kvadratėlius įvairaus dydžio: 50×50 mm, 10×10mm, 2×2 mm, 1×1 mm. Spalva būna žalia, rožinė, šviesiai mėlyna. Išleidžiamas rulonais, naudojamas braižymo ir grafikos darbams.
Popierius kalkė gaminamas iš 100 % balintos celiuliozės, viena pusė padengta nedžiūstančiais dažais, įklijinimo laipsnis 1,5 mm.
Piešimo popierius skirtas piešti pieštuku, tušu, akvareliniais dažais. Šis popierius gaminamas iš aukštos kokybės balintos celiuliozės, būna lygaus ar kiek šerpetoto paviršiaus.
Pagal paskirtį ir sudėtį yra įvairių rūšių:

Bd – svarbiems parodiniams meniniams darbams atlikti; Bs – parodiniams meniniams darbams; B – meniniams darbams; O – plataus profilio piešimui. Gaminamas iš 70 % medienos pusmasės ir 30% balintos celiuliozės, baltumas 80 %; E – eskiziniams darbams. Jis gaminamas iš 10 % medienos masės ir 90 % balintos celiuliozės, baltumas 80 %, įklijinimo laipsnis 1,75 mm; A – gaminamas iš 70 % skudurų pusmasės ir 30 % balintos celiuliozės, baltumas 83 %, naudojamas atsakingiems menininkų darbams; A 1 – gaminamas iš 100 % balintos celiuliozės, įklijinimo laipsnis yra 2 mm, baltumas 80 %, naudojamas paprastiems menininkų darbams. A 2 – gaminamas iš 100 % balintos celiuliozės, įklijinimo laipsnis 2 mm, baltumas 70 %, naudojamas menininkų darbams. Vilniaus parduotuvėse galima įsigyti piešimo sąsiuvinius A4 formato, 10 ir 20 lapų.
Spaudos ir dauginimo popierius – lygus, plonas, neįklijintas, neglazūruotas, baltas, gerai sugeria spaustuvinius dažus, dažniausiai turi daug užpildų.
Dekoratyvinis popierius – tai popierius, kurio paviršius kaip nors pakeistas. Šiam pogrupiui priklauso aksominis, perlamutrinis, spalvotas, blizgus, krepinis (gofruotas spalvotas), aerografinis popierius. Gaminamas iš celiuliozės ir medvilnės, kuri suteikia popieriui standumo ir stiprumo.
Aerografinis popierius turi vienoje pusėje daugiaspalvį piešinį, gaunamą aerografiniu metodu. Naudojamas užrašų knygelėms.
Aksominis popierius gaunamas priklijavus ant popieriaus šilkinį pūką.
Perlamutrinis popierius gaunamas popieriaus paviršių padengus sidabro arba švino tirpalu.
Krepinis popieriaus – tai plonas popierius be užpildų, dažytas, naudojamas pakuotei. Pakuotės kartonas gali būti: gofruotas, sudarytas iš kelių sluoksnių, pagrindinai naudojama segtuvų, bylų ir kitų gaminių gamybai.
Elektrotechninis popierius – kondensatoriams, kabeliui, telefonui. Elektrotechninis popierius yra stiprus, neklijingas, be užpildų.
Vyniojamasis popierius – antikorozinis, grafinis, parafinuotas, banderolių, armuotas, laminuotas. Vyniojamasis popierius yra yra stiprus, dažnai specialiai apdorotas (klijais, parafinu, bitumui ir kt,).
Šviesai jautrus popierius – naudojamas brėžiniams, kopijoms. Popierius yra stiprus, labai įklijintas, padengtas šviesai jautria medžiaga.
Papirosinis popierius – rūkomasis, cigarečių, kandiklių. Popierius yra plonas, mažos masės, su vandens ženklais, stiprus, standus.
Sugeriamasis popierius – filtravimo, sanitarinis. Sugeriamasis popierius akytas, gerai sugeria skysius.
Techninis popierius – tarpiklis, švitrinis, špagatinis, stiklinis ir kt. Šis popierius stiprus, kartais tamprus, nesideformuoja.
Pagrindo popierius – pusgaminis kreidiniam, parafinuotam, fotografiniam popieriui, apmušalams. Pagrindo popierius gaminamas su tam tikrais priedais arba specialiai apdorojamas.

Kartono asortimentas grupuojamas taip:
Pakavimo ( pvz: produktams, prieskoniams, sodai, žaislams ir t.t ).
Poligrafinė ( knygoms surišti).
Avalynės ( vitpadžiams, užkulniams, tarpinėms detalėms daryti).
Satybinį ( patalpų , sienoms iš vidaus apmušti).
Baldinį ( baldams pakuoti).
Specialųjį ( iš jo daromos sandarinės).

Kartono savybės ir paskirtis priklauso nuo dedamų priedų, žaliavos, apdirbimo.
Elektros izoliacinis kartonas pagamintas iš tam tikros sulfatinės celiuliozės, pluoštinė masė labiau sutankinama. Polografijos pramonėje naudojamas kartonas gaminamas keturių markių ir žymimas raidėmis A, B, V, G.
Presšpanas – tai labai lankstus, stiprus, neblizgantis, plonas, natūralios pluošto spalvos arba nudažytas kartonas. Priesšpano storis 0,35-1,2 mm, jis naudojamas įvairių žinių kartoniniams viršeliams.
Kartonas dėžėms – gaminamas iš makūlatūros, sulfitinės nebalintos celiuliozės, medienos baltos masės ir kitų plaušinių medžiagų, kurios džiovinant stipriai sulimpa. Kartono storis 0,3-0,8 mm, 1 m² masė 250-400 g.

Popieriaus ir kartono gaminiai skirstomi:
o į baltuosius;
o spaudos;
o ūkiškus.
Baltiems priklauso: sąsiuviniai, kurie gali būti mokykliniai, bendrieji, piešimo, braižymo užrašų, eskizų.
Mokykliniai sąsiuviniai gaminami iš rašomojo popieriaus Nr.1. Jie gali būti suliniuoti šiais būdais: viena horizontalia linija su 23 arba 26 eilutėmis, dviem horizontaliomis skirtingo intensyvumo linijomis, 5 × 5 mm ir 7 × 7 mm dydžio langeliais. Lapai sujungti klijavimu, siuvimu, žiedais, sankabelėmis. Mokykliniai būna: 12,18,24 lapų. Bendrieji: 48,60,96 lapų. Piešimo: 8,12,16 lapų. Natų: 8,10,20,40,96 lapų. Užrašų: 48,96 lapų. Eskizų: 12 ir 14 lapų.
Vilniuje parduotuvėse galima nusipirkti sąsiuvinių 12, 48, 60, 96 lapų. 60 lapų sąsiuvinio išmatavimai: 20,50 × 14,50 cm.
Bloknotai gali būti: uždari, atviri ir įrišti.
Albumai gali būti: piešimui, braižybai, atvirlaiškiams, nuotraukoms, vizitinėms kortelėms.
Užrašų knygutės gali turėti abėcėlę, įvairius informacinius skyrelius, kalendorius, parkerį, kalkuliatorių. Užrašų knygutės gali būti ir paprastos.
Vokai būna paprasti ir kanceliariniai. Formatai: paprastų 162×114mm, kanceliarinių 941× 1750mm.
Taip pat baltiems priklauso: pašto rinkiniai, segtuvai, aplankai raštams sudėti.
Spaudos prekėms priklauso: kalendoriai ir knygos.
Ūkiškiems gaminiams priklauso: staltiesės, servetėlės (stalo, kosmetinės, kelioninės), rankšluosčiai, tualetinis popierius, nosinės.
Popierines nosines ,,Veltie” į Lietuvą importuoja ,,Sanitex”. Šios nosinės būna įvairių kvapų, braškių, nektarinų ir t.t. Šių nosinių išmatavimai 210 × 210 mm.
Lietuvoje parduodamos stalo servetėlės būna įvairių spalvų: raudonos, baltos, geltonos, su piešinėliais. Jų dydis 24 × 24 cm, supakuotos po 100 vnt. Ir yra vieno sluoksnio. Šių servetėlių kilmės šalis – Estija, importuotojas – UAB,,VP Market”.
Stalo servetėlės ,,Grite” – vienasluoksnės popierinės servetėlės pagamintos iš perdirbto plaušo, supakuotos po 100 vnt, jų išmatavimai 250 × 250 mm, būna įvairių spalvų. Gaminama AB,, Grigiškėse”.
Kosmetinės servetėlės ,,Zewa” supakuotos po 90 vnt. ir yra baltos spalvos. Lietuvoje rulonais yra parduodami: tualetinis popierius ,,Lotus Nature Lover” po 6 vnt. ir popieriniai rankšluosčiai po 3 vnt.

Popieriaus ir kartono
vartojamosios savybės
Funkcinės savybės:
• Sudėtis
• Masė
• Storis
• Baltumas
Patikimumas:
• Atsparumas plyšimui
• Atsparumas spaudimui
• Atsparumas trinčiai
Ergonominės savybės:
• Klijingumo lygis
• Lygumas
Estetinės savybės
Saugumas
Specialios savybės:
• Nelaidumas orui
• Terminis atsparumas
• Dulkių imlumas
• Rietinimas

Vartojamosios savybės, t. y. tokios savybės, kurios pasireiškia betarpiškai vartojant gaminius. Jas sudaro funkcinės, ergonominės, estetinės, patikimumo.
Funkcinės – jos sąlygoja popieriaus atitikimą jų tiksliniai paskirčiai. Priklausomai nuo paskirties kiekviena popieriaus (kartono) rūšis yra charakterizuojama skirtingais rodikliais: kompozicija, 1 m² mase (gramais), storiu (mm), vandens, oro, garų pralaidumu.
Kompozicija – popieriaus medžiagų procentinė sudėtis. Popierius, pagamintas iš medienos masės yra kietas, šiurkštus, sunkus, gelsvas, o pagamintas iš medienos celiuliozės minkštas, labai atsparus šviesos poveikiui. Popierius pagamintas iš šiaudų pusmasės šiurkštokas ir greitai gelsta veikiant šviesai. Popierius, į kurio sudėtį įeina skudurų pusmasė yra minkštas, elastingas, aukšto baltumo laipsnio.
Patikimumo – savybės sąlygojančios pagrindinių popieriaus ir kartono parametrų išsaugojimą ir jų funkcionavimą tam tikru periodu. Joms priklauso: atsparumas plyšimui, lūžimui, paspaudimui.
Ergonominės apsprendžia naudojimo patogumą. Priklauso: įklijinimo laipsnis, lygumas. Rašomasis popierius pagal įklijinimo laipsnį būna: neįklijintas (0,25 mm); silpnai įklijintas (0,25 – 0,75 mm); įklijintas (0,75 – 1,75 mm); su aukštu įklijinimo laipsniu (1,75 – 2 mm).
Estetinės apsprendžia popieriaus išvaizdą. Joms priklauso: popieriaus baltumas, spalva, atspalvis, užterštumas, atsparumas šviesai,skaidrumas.
Patikimumo saugumas, t.y., popierius turi būti be aštrių iškišų, kraštų, leistino rūgštingumo ir šarmingumo.
Popieriaus formatai yra standartizuoti. Jo gaminiai yra išleidžiami 3 formatų: A,B,C.
A formatas – pagrindinis; B – išskirtinis; C – skirtas smulkiems gaminiams. Kiekvienos eilės formatams yra nustatyti pradiniai formatai: A 841 × 1189 mm, B 1000 × 1414 mm, C 917 × 1297 mm.

Panaudojimas
Daugiausia popierius naudojamas plonais lakštais, rašymui spausdinimui ir pan. Taip pat svarbus kaip pakavimo medžiaga, statybinė medžiaga (tapetai), be to – higieninėms reikmėms, įvairioms meno formoms kurti.
Pavadinimas Savybės Naudojimas
Rašomasis popierius Lygus paviršius, medienos masės kiekis artimas jos nebuvimui Laiškų, dokumentų, rašomųjų mašinėlių popierius

Spaudos popierius Lygus ar šiurkštus paviršius, medienos masės kiekis artimas jos nebuvimui Laikraščiams, plakatams, katalogams, knygoms
Kopijavimo popierius Lygus ar šiurkštus paviršius, perregimas Fotoalbumų įdėklai
Ferzaco popierius Lygus ar šiurkštus paviršius, baltas ir spalvotas Knygų, žemėlapių ir dėžių klijavimui
Impregnuotas popierius Su alyva, parafinu ir t.t. Įmirkytas specialiomis medžiagomis, kad būtų mažiau laidus vandeniui
Padengimui
Braižymo kartonas Geros kokybės, tvirtas kartonas, atsparus susitrynimui Anketoms ir braižymui
Plakatinis kartonas Lygus paviršius, vidutiniškai plonas, akinamai baltas Kartono modeliams, pasams ir t.t.
Fotografinis kartonas Dramblio kaulo spalvos, rudas ir juodas
Fotoalbumų įdėklams
Aplankų kartonas Lygus paviršius, labai tvirtas, elastingas Aplankams, įdėklams
Pilkasis kartonas Lygus paviršius, labai tvirtas, elastingas Visiems darbams kur reikia kartono
Medžio kartonas Šiurkštus paviršius, nelabai tvirtas, lengvai lūžta Paveikslų nugarėlėms, tarpinėms

Šiaudinis kartonas Geltonai rudas, lengvai lūžta; pigiausias Įpakavimo dėžutėms, paveikslų nugarėlėms

Popieriaus formatai

Popieriaus formatai
Pagrindinis formatas yra DIN A0, kurio kraštinių ilgis 0,841 x 1,189 = 1 m². Kraštinių matmenys parenkami taip, kad lapus dalijant per pusę, kaskart būtų galima gauti mažesnį formatą.
Popieriaus formatai pagal DIN 476
Lapo dydis A0 A1 A2 A3 A4 A5 A6
Matmenys, mm 841 x 1189 594 x 841 420 x 594 297 x 420 210 x 297 148 x 210 105 x 148

Rašymo, braižybos ir piešimo reikmenys
Raštinės reikmenys – tai pieštukai, plunksnakočiai, plunksnos, rašalas ir tušas.
Pieštukai sudaryti iš rašomosios šerdies ir apvalkalo. Pagal konstrukciją jie būna:
1. paprasti (su mediniu korpusu). Šie pieštukai skirstomi: pagal šerdies rūšis į juodus grafitinius, spalvotus, kopijavimo; pagal šerdies kietumą : minkštus, vidutinio kietumo ir kietus (minkšti žymi B, kieti – H ir vidutinio kietumo – HB); pagal paskirtį būna mokykliniai (juodi grafitiniai ir spalvoti), raštinės (kopijavimo, spalvoti, juodi, grafitiniai), braižybiniai bei piešimo (juodi grafitiniai ir spalvoti) ir specialūs (odai, stiklui); pagal formą – apvalūs, briaunoti;
2. mechaniniai (automatiniai) pieštukai turi keičiamą paslankią šerdį. Jie skirstomi pagal konstrukciją (su sraigtu, spyruokle), korpuso medžiagą;
3. pluoštiniai (flomasteriai) – turi pluoštinę šerdį, kurios kapiliarai pripildyti skirtingų spalvų rašomojo skysčio. Skirstomi pagal šerdies storį ir paskirtį .

Plunksnakočiai gaminami:
1. paprastieji plunksnakočiai būna mokykliniai (cilindriniai su išoriniu plunksnos laikikliu) ir įvairių formų raštinės (su vidiniu plunksnos laikikliu);
2. automatiniai – skirstomi į plunksninius ir šratinius.
Plunksnakočių korpusas gaminamas iš plieno plastiko, medžio. Iš plieno pagaminti plunksnakočiai gali būti padengti auksu, chromu, nikeliu, sidabru.

Pagal veikimo principą būna trijų tipų:
1. vakuminiai – pipetiniai;
2. stūmokliniai;
3. su keičiamais rašalo balionėliais.

Parduotuvėse galima nusipirkti tušinukų ,,Koscom” ir ,,Fishbone” mėlynos ir juodos spalvos. Parkerius su rašalinėm ampulėm. Plunksnakočių ,,Parker Frontier”, kurių korpusai juodos žalios ir mėlynos spalvos. Rašiklį ,,Stabilo point”. Juodus tušinukus ,,Prismo ball 3000”, kurie supakuoti po 4 vnt.
Tušinukas. Jis sudarytas iš korpuso, kuris pagamintas iš polipropileno arba polistireno ir šerdelės, kuri užpildyta kokybišku tušu. Rašomojoje dalyje yra žalvarinis rutuliukas, kurio pagalba yra rašoma. Storio brėžis yra nuo 0,8 iki 1 mm.

Rašiklis. Jis yra su unikaliu tirštu želė tipo rašalu, gali būti naudojamas nenutrinamas vandeniniu rašalas. Tinka griežtos atskaitomybės dokumentams, blankams pildyti. Storio brėžis 0,2 mm.
Žymeklis (markeris). Juo rašoma ant daugelio paviršių: metalo, stiklo, plastiko. Užpildyta įvairių spalvų tušu, kuris greitai džiūsta, jo sudėtyje nėra ksileno. Brėžio storis 2 mm.
Teksto spalviklis. Jis rašo universaliu vandeniniu rašalu. Tinka visoms popieriaus rūšims. Skirtas tekstui pažymėti. Brėžio storis 1,2,5 mm. Išdžiūvus pluoštinei šerdelei, į ją vėl automatiškai galima pritraukti tušo.
Flomasteriai. Jie yra užpildyti vandens pagrindu su maistiniais dažikliais. Jie gali būti lengvai nuplaunami ir ne.

Braižybos ir piešimo reikmenys – tai braižiklinės, braižymo prietaisai ir lentos, liniuotės, kampainiai, matlankiai, trafaretai,dažai, lakai ir t.t. Braižiklinėms priklauso skriestuvai, braižikliai, atsuktuvai su dėklais ir kita. Pagal paskirtį ir įeinančių daiktų kiekį skiriamos mokyklinės, topografinės, universalios ir kitos braižyklinės.
Braižymo prietaisų asortimentą sudaro kampainiai, matlankiai, braižymo lentos su reišina. Liniuotės pagal paskirtį būna braižomosios (plokščios, su milimetrinėmis ir centimetrinėmis padalomis), mokyklinės (neilgos, plokščios), mastelio (trapecijos formos), reišinos (su skersiniu). Pagal medžiagą – medinės, plastmasinės, metalinės. Skirstomos ir pagal ilgį.
Vilniuje parduotuvėse parduodamos liniuotės ,,Fishbone” yra tokių ilgių 30, 15 cm.
Kampainiai pagal formą yra lygiakraščiai ir įvairiakraščiai; pagal medžiagą – mediniai, plastmasiniai.

Dažai tapybai pagal rišiklį skirstomi į:
1. aliejinius dažus – tai pigmentai, ištirpdyti augaliniame aliejuje. Pagal paskirtį jie būna tapybos ir eskiziniai; gaminami įvairių spalvų, skirtingo dydžio tūbelėmis;
2. į klijinius dažus kaip rišiklis įeina medus, krakmolo sirupas. Jie skirstomi į vandenyje tirpius (akvarelė, guašas) ir sausuosius šerdinius (piešiamoji anglis, pastelė).
Teptukai pagal tapomojo kuokštelio formą būna apvalūs ir plokšti; pagal paskirtį – mokykliniai, apvadiniai, tapomieji.

Korektūros ir klijavimo priemonės
Korektūros skystis. Greit džiūsta, tinka įvairiems paviršiams, prieš naudojant suplakamas. Gali būti vandens tirpalo pavidale, su skiedikliu.
Koreguoklis. Sausa balta koreguoklio juostele dengiamas klaidingas tekstas, galima iš karto rašyti. Gali būti vienos arba dviejų eilučių koreguoklis.
Korektūros pieštukas. Metalinis antgalis tiksliai dozuoja korektūros skystį, tinka tiksliai taisyti, greitai džiūsta.
Segtuvai. Juose naudojami svertiniai mechanizmai, kurie yra tvirti, nesideformuoja, žiedai neplėšo popieriaus, yra popieriaus spaustukai. Viršeliai gaminami iš plastiko arba kartono.
Dokumentų aplankai. Viršelis gaminamas iš polipropileno ir su įsegėle spaustuku. Būna įvairių spalvų.
Taip pat priklauso aplankalas su gumele ir sąsage, spaustuku popieriui.
Rašomasis padėklas. Būna A4 formato su metaliniu spaustuku bloknotui ir ištraukiama kilpa padėklui pakabinti.

Mokyklinės ir raštinės prekės
Daugelį mokyklinių prekių (pieštukus, plunksnakočius, sąsiuvinius) jau aptariau anksčiau. Specifinėms mokyklinėms prekėms priklauso penalai, mokyklinės rašalinės, piešimo kreidelės, vėliavėlės ir kiti. Spausdinimo ir skaičiavimo mašinėlės.
Lietuvos parduotuvėse galima rasti tokių mokyklinių prekių:
1. lipnius lapelius ,,Tix” žalius ir geltonus;
2. pieštukinę su kanceliarijos prekių rinkiniu, kurią sudaro įvairūs skyreliai tušinukams, liniuotėms, sąvaržėlėms;
3. korekcinį laką ,,Stanger classic” 20ml;
4. žirkles ,,Maped”, kurių ilgis 11,14 ir 18 cm;
5. plasteliną 10 spalvų;
6. pieštukinius klijus ,,Centrum”9 g ir ,,Pritt” 8g;
7. trintukus ,,Maped”, ,,Plastic erastic” supakuotus po 3;
8. liniuočių rinkinius;
9. skriestuvus ,,Vivo”, ,,Study 160”;
10. matlankį ,,Maped”;
11. teptukus ,,Levlite”;
12. akvareles po 12 spalvų su teptuku;
13. guašą ,,Magiškos spalvos” 10 spalvų;
14. kreideles 12 spalvų ,,School and office”;
15. skylamušius.

Leave a Comment