Techninio – ekonominio projekto pagrindimas

TURINYS

Įvadas 2
1. 4
2. Technologinė dalis 5
2.1. Žaliavos charakteristika 5
2.2. Produkcijos asortimentas ir jos kokybė 8
2.3. Technologinės schemos parinkimas ir aprašymas 9
2.4. Orientacinis miltų kiekybinis – kokybinis balansas 10
2.5. Technologinių įrengimų skaičiavimas ir parinkimas 11
2.6. Magnetinių užtvarų skaičiavimas ir parinkimas 15
2.7. Pasirinktų įrengimų suvestinė lentelė 17
2.8. Malimo schemos techninė charakteristika 18
2.9. Gamybinio korpuso įrengimų išdėstymas 18
3. Technocheminė kontrolė 19
4. Gamybinio proceso automatizavimas 21
5. Elektrinė dalis 22
6. Darbo sauga 23
6.1. Įrengimų išdėstymas patalpoje 23
6.2. Bendrieji įrengimų pastatymo reikalavimai 23
6.3. Įrengimų eksploatavimas 24
6.4. Elektros apsauga 24
6.5. Priešgaisrinė apsauga 25
7. Ekonominė dalis 27
Santrauka 39
Literatūros sąrašas 40

ĮVADAS

Pirmieji malūnai atsirado prieš 2000 m.. Jau pirmykštės bendruomenės santvarkoje grūdų smulkinimui buvo naudojami akmeninio grūstuvo tipo įrenginiai. Nuo primityvių pirmykščio žmogaus įrankių praėjo daug šimtmečių, kad žmogus pereitų prie visiškai elektrifikuotų mechanizuotų įrrengimų.

Malimo istorija buvo pagrindinio vystymosi kryptis. Amatininkai gamina įvairius gaminius iš akmens. Tuo metu atsiranda ir akmeninės girnos. Kartu su rankinėmis akmens girnomis, vystosi vėjo bei vandens malūnai. Atradus garo mašiną ji taip pat plačiai panaudojama malūnininkystėje.

Jau nuo amžių žinoma, kad duona tai vienas iš pagrindinių maisto produktų žmogui. Todėl grūdų perdirbimo technika visada vaidino svarbią reikšmę pramonės vystyme.

Rekonstruojami seni ir statomi nauji malūnai, įdiegiant technikos ir mokslo pasiekimus. Pradedami statyti malūnai su pneumotransporto įrengimais, pakyla jų našumas. Dabartiniu metu, kaai smarkiai vystoma žemės ūkio produktų gamyba, ypač grūdų, jų perdirbimas įgavo didelę reikšmę.

Mūsų respublikoje pirmieji malūnai pradėjo kurtis 1885 metais. Malūnai Lietuvoje tolydžio augo. 1923 m. surašymo duomenimis Lietuvoje buvo 513 vėjinių 443 vandens, 193 gariniai, 60 kartu su lentpjovėmis.

1937 m. viso jau buvo 2031 malūnas su 70

0 mln. Lt. Kapitalu. Iš stambesnių Soloveičiko ir Ožinskio malūnai Kaune. 1937 balandžio 5d. įsteigė Lietuvos malūnininkų sąjungą. Pirmame suvažiavime dalyvavo 200 malūnininkų. Sąjungos valdybą sudarė P. Plechavičius , J. Smilgevičius, M. Gedgaudas, J. Alekna, N. Šmitas, T. Šaukštas ir D. Maizelis. Sąjungos centras buvo Kaune.

Mūsų bendrovė įsikūrusi 1922m. pavadintoje brolių Hermano ir Oskaro Minkovskių vardų gatvėje.

Broliai Minkovskiai žymūs 19a. pabaigos 20a. pražios mokslininkai, gimę ir augę Aleksote. Hermanas – matematikas fizikas reliatyvumo teorijos kūrėjas, Einšteino bendražygis. Oskaras – medicinos daktaras cukrinio diabeto paslapties atskleidėjas. Lig to laiko tai buvo nepagydoma liga.

Dabartinei AB “Kauno grūdai” įmonei priklausantys padaliniai, malūnas, elevatorius, kombinuotųjų pašarų cechas, bei Aleksoto sandėliai praeityje yra buvusios atskiros įmonės. 1957 sujunktos į Kauno gamyklų valdybą.

Seniausias iš visų tai malūnas. Malūnas statytas 1903m. triaukštis pastatas, gamino ruginius miiltus Šiek tiek vėliau pastatyti ir sandėliai, kurie yra išlikę iki šių dienų ir vėl perėję mūsų bendrovės žinion prieš keletą metų.

Padidėjus kvietinių miltų poreikiui buvo nutarta rekonstruoti Minkovskių gatvėje esantį malūną. Rekonstrukcija vyko 1959 – 60m. Tai buvo didžiulė rekonstrukcija. Pastatyti du pastato aukštai, naujai pastatytas grūdų valymo skyrius. Pakeista malimo technologinė schema. Malūnas po rekonstrukcijos 1960m. pradėjo malti kviečių rūšinį malimą su išeigom 10 – 35 – 33% miltų. Jo našumas išaugo iki 160t./parai. Todėl buvo pasirūpinta ir grūdų sandėliavimu . 1960 – 1963m. prie malūno pastatytas 24t. ta
alpos elevatorius. Naujas sandėlis produkcijai, aruodai grūdinėms atliekoms ir sėlenoms ,viskas tarpusavyje sujungta galerijomis. Statiniai įgavo šiuolaikinę išvaizdą. Rekonstrukcijai vadovavo vadinamas malūno tėvas Osvaldas Vinkleris. 1970 – 1971m. atlikta antroji rekonstrukcija .pakeisti visi malimo skyriaus technologiniai įrengimai, įruoštos buitinės patalpos darbininkams , pakeista malimo technologinė schema. Po rekonstrukcijos padidėjo aukštesnių rūšių išeigos 15/41/19, išaugo malūno našumas iki 190t./p. 1975m. įvestas eksploatacijon 500t. talpos betoninis miltų sandėlis. Sekantis techninis perginklavimas malūne buvo 1986m. Jo metu pakeista technologiniai įrengimai naujesniais, valymo skyriuje pereita prie mechaninio transporto, pakeista malimo išeiga 53/17%. Pradėta gaminti tik A ir IR. paskutinė techninė rekonstrukcija padaryta 1999m. Buvo pakeisti visi malimo skyriaus įrengimai naujais Šveicarų “BUHLER” firmos. Padidėjo malimo našumas. Pagerėjo miltų kokybė. Taip malūnas dirbą ir šiandien.

1. TECHNINIO – EKONOMINIO PROJEKTO PAGRINDIMAS

Maisto pramonė – plati liaudies ūkio šaka. Norint patenkinti gyventojų poreikius reikia toliau modernizuoti šiuolaikinius malūnus, statyti naujus galingesnius malūnus.
Aš, projektuoju ruginių ruošinių miltų malimo skyrių, kurio našumas 270 t/p. Miltų išeiga: 30% sijoti miltai, 50% pasijoti miltai
Ruginiai miltai daugiausia skiriami duonos kepimui.
Pokario metais duona mityboje buvo pagrindinis produktas, dėl to ši pramonės šaka sparčiai išvystyta. Ir toliau bus plečiamas duonos – pyrago asortimentas, padaugės nacionalinių ir dietinių kepimų iš ruginių ir kvietinių miltų. Gerės gaminių kokybė, naudojant tobulesnius įrenginius.
Pastaraisiais metais vis daugiau stengiamasi duonos kepimo procesą kompleksiškai me

echanizuoti ir automatizuoti. Šiuo metu prekybos tinkle yra platus asortimentas ruginės duonos:
1) Ruginė duona iš šveistinių miltų;
2) Ruginė duona iš pasijotų ir sijotų miltų;
3) Ruginė – kvietinė duona.

2. TECHNOLOGINĖ DALIS

2.1. ŽALIAVOS CHARAKTERISTIKA

Mūsų šalies teritorijoje rugiai sėjami jau maždaug 1000 metų. Iki 1932 m. rugiai buvo vyraujanti kultūra pagal pasėlių plotus, o vėliau pasėlių plotų atžvilgiu pirmauja kviečiai.
Rugiai yra svarbi žaliava maisto pramonei. Jie naudojami miltų gamybai. Jie būna 3 rūšių: sijoti, pasijoti, šveistiniai. Taip pat naudojami spirito, salyklo gamybai nedideliais kiekiais, naudojami taip pat ir krakmolo gamybai.
Pasaulinėje duoninių javų gamyboje rugiai sudaro12%.
Dideli rugių pasėlių plotai yra Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Australijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, JAV, Kanadoje ir kitose šalyse.
Rugiai yra nereiklūs šilumai, geriau pakelia žemas temperatūras negu kiti duoniniai javai. Rugiai priklauso varpinių augalų šeimai. Auginami žieminiai ir vasariniai rugiai. Tai kryžmadulkiai augalai. Varpos paprastai būna dvispalvės, rečiau trijų ar keturių spalvų.
Yra priskaitoma aštuonių rugių rūšių . Iš kurių svarbiausia Secale, cereale. Šiai rūšiai priskiriama apie 45 veislės . kurios tarpusavyje skiriasi botaniniais požymiais: varpų forma, spalva, grūdų spalva, grūdų forma, akuotų skaičiumi ir kt.
Pagal standartą rugiai skirstomi į 3 tipus, laikantis augimo rajonų ir biologinių ( žieminiai, vasariniai) požymių:
I tipas – šiaurės žieminiai rugiai;
II tipas – pietų žieminiai;
III tipas – vasariniai rugiai.
pagal augimo rajonus I tipas skirstomas į 5 potipius, o II tipas į 2 potipius.
Rugių klasifikavimas į tipus dar neparodo jų

ų kokybės. Dėl to rugiai pagal kokybę ( stambumą, užteršiančių, kenksmingų ir grūdinių priemaišų kiekį, drėgmę) skirstomi į penkias klases.
I klasė – grūdų saiko svoris ne mažesnis kaip 730g. Pirmųjų klasių rugiams drėgmė turi būti ne didesnė kaip 15,5%, o likusios 16%.
Rugio grūdas sudarytas iš tokių dalių:
1) Plėvelės ( lukšto );
2) Aleurono sluoksnio;
3) Endospermos;
4) Gemalo.
Plėvelė dengia grūdą ir apsaugo gemalą bei endospermą nuo kenkėjų, pelėsių. Kviečių ir rugių plėvelė susideda iš dviejų sluoksnių vaisinės ir sėklinės plėvelės.
Vaisinė plėvelė lengvai nuo grūdo nusilupa, o sėklinė yra stipriai suaugusi su aleurono sluoksniu.
Aleurono sluoksnis susideda iš vienos eilės ( išskyrus miežius ) stambių, storesnių ląstelių, užpildytų smulkiais grūdeliais – baltymais, riebalais, cukrumi, mineralinėmis medžiagomis fermentais, o nesubrendusiuose grūduose dar ir pigmento chlorofilo.
Endosperma – miltinis grūdo branduolys susideda iš ląstelių, kurios užpildytos krakmolo grūdeliais. Tarpuose tarp krakmolo grūdelių yra baltyminių ir kitokių medžiagų. Miltų gamyboje endosperma yra svarbiausia grūdo dalis ir nuo jos kiekio priklauso miltų išeiga. Paprastai kuo grūdai didesni, tuo daugiau endospermos juose ir daugiau gaunama miltų. Vaisinė ir sėklinė, aleurono sluoksnis sudaro sėlenas.
Gemalas yra apatinėje grūdo dalyje. Jo ląstelėse nėra krakmolo, bet yra nemažai cukraus, riebalų, mineralinių druskų, vitaminų. Patekus gemalui į miltus jame esantys riebalai skyla, oksiduojasi ir ilgiau laikomų miltų kokybė pablogėja – miltai apkarsta.
1 lentelė
Rugių grūdų atskiros dalys ( svoris % )

Grūdai
Endosperma Plėvelės Aleurono sluoksnis
Gemalas

vaisinė sėklinė
Rugiai 75-79 5,1 2,32 10-32 3,4-4,0

Kiekvieno grūdo anatominės dalies cheminė sudėtis yra labai skirtinga. Tai priklauso nuo grūdo tipo , subrendimo ir augimo sąlygų

2 lentelė
Rugių cheminė sudėtis ( sausos medžiagos % )

Grūdai Azotinės m. baltymai
Angliavandeniai
Riebalai
Celiuliozė
Pelenai
Rugiai 13,70 79,70 2,10 2,95 2,05

. Varpinių javų grūduose daugiausia yra angliavandenių, iš kurių vyrauja krakmolas, užpildantis endospermos ląsteles. Krakmolo grūdeliai įvairių augalų grūduose yra būdingos formos ir pasižymi skirtingomis savybėmis. Duoniniuose grūduose yra nemaža sacharozės, ir šiek tiek maltozės, rafinozės, gliukozės. Plėvelių ląstelių sieneles sudaro celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas.

Didžiausią dalį ( 75 – 95% ) rugių grūduose esančių azotinių medžiagų sudaro baltymai, iš kurių daugiausiai yra protaminų ( 40% ), gliutelinų ( 40% ), globulinų ( 4 – 6% ), albuminų ( 2 – 3% ).

Grūduose esantys riebalai yra skystame pavidale, pasitaiko ir nemažai lecifino. Grūduose yra šių fermentų :amilazės, lipazės, proteinazių. Sutinkami grūduose B grupės vitaminai ( B1, B2, B6, PP, pantoteno rūgšties ) vitamino E ir kt. Dykstančiuose grūduose yra vitamino C. Fermentai ir vitaminai daugiausiai išsidėstę gemale, aleurono sluoksnyje, ir labai mažai jų užtinkame endospermoje. Mineralinės druskos ( P2, O5, K2 O ) daugiausia išsidėsčiusios plėvelėje, aleurono sluoksnyje. Todėl rugių aleurono sluoksnio peleningumas 7,5 – 8,9%, o plėvelės 2,45 – 3,8%. Svarbi grūdų sudėtinė dalis yra H2O. Rugiuose yra vidutiniškai 15% drėgmės, bet nuo derliaus nuėmimo ir laikymo sąlygų gali būti 12 – 20%.

Endosperma priklausomai nuo savo konsistencijos būna stikliška, pusiau stikliška, miltinga.

Bendras rugių stikliškumas partijoje svyruoja 15 – 35%, o žalios spalvos rugiuose būna net 50 – 70%. Rugių grūdų ilgis svyruoja nuo 4,2 iki 9,8 mm., plotis 1,4 – 3,3 mm., storis 1,2 – 3,3 mm. Pagal formą ir išmatavimą rugių grūdai skirstomi: siauri ilgi, siauri trumpi, platūs ilgi, platūs trumpi.

Į malūną paduodami sekančios kokybės grūdai: Drėgmė – 13,5%, jei nėra plovimo – 14,5%, šiukšlingumas 2%, grūdinės priemaišos grūduose ne daugiau 4%. Be pašalinio kvapo, nesupelėję, nepažeisti džiovinant arba savaiminio kaitinimo.
Grūdų kokybės rodikliai ant I plėšimo t.y. į malimo skyrių:

Malūne išvalyti grūdai prieš pirmą plėšimo sistemą turi atitikti šiuos kokybės reikalavimus:
a) drėgmė- rūšiniam rugių malimui – 13,5 – 15%.
b) šiukšlingumas – ne daugiau kaip 0,4% tame skaičiuje raugių ne daugiau kaip 0,1%, kenksmingų priemaišų ( skalsių, kūlių, kartylio, vijoklio, tetirvės ) – ne daugiau kaip 0,5%, tame skaičiuje kartylio ir vijoklio ne daugiau kaip 0,04%, neturi būti mineralinių priemaišų, taip pat nuodingų geliotropo, , Trichodesmi inkanum sėklų.

c) grūdinių priemaišų rugiuose – miežių – ne daugiau kaip 4%.

d) raugių ne daugiau 0,1%.

2.2. PRODUKCIJOS ASORTIMENTAS IR JOS KOKYBĖ

Produkcijos asortimentas ir jos kokybė. Malant ruginius rūšinius miltus, kurių išeiga 30% sijoti miltai, 50% pasijoti miltai, gaunama 16% sėlenų. Ruginiuose sijotuose miltuose peleningumas 0,75% pasijotuose 1,30%. šiuose miltuose glitimo nėra. Ruginiuose miltuose mažas peleningumas, o iš peleningumo sprendžiama apie lukšto atsiskyrimą ir miltų rūšį. Sijoti miltai būna balti, pasijoti – balti su pilkšvu atspalviu. Metalo priemaišų 1kg. Miltų gali būti ne daugiau kaip 3mg. Metalo dalelių skersmuo ne daugiau kaip 0,3mm., o jų svoris ne daugiau kaip 0,4mg. Paduodant grūdus į malimą jie turi būti kokybiški t.y. be pašalinio kvapo, nesupelėję, nepažeisti džiovinant arba savaiminio kaitinimo.

Miltai ir kruopos yra pagrindinei maisto produktai, gaunami perdirbant grūdus.

Jie naudojami kaip pagrindinė žaliava duonos, makaronų, konditerijos gaminiams ir sudaro beveik vieną trečdalį visų maistui naudojamų produktų.

Miltų kruopų kaip maisto produkto, tinkamumas naudojimui apibūdinamas tam tikrais kokybiniais rodikliais, kuriuos griežtai apriboja Valstybiniai standartai.

Siekiant išlaikyti aukštą miltų ir kruopų kokybę turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į jų fizines ir fiziologines savybes, laikymo metu.

Neatsižvelgiant į šias savybes, gali žymiai sumažėti svoris, pablogėti kokybė.

Prie pagrindinių fizinių savybių, turinčių įtakos miltų ir kruopų kokybei laikymo metu, priklauso: sorbcinis imlumas ir birumas. Hidroskopiškumas tai miltų ir kruopų savybė sugerti iš aplinkos arba išskirti į aplinką vandens garus. Sorbcinis imlumas – tai savybė sugerti ir išskirti ne tik vandens garus, bet ir įvairias kitas dujas.

Padidinta miltų drėgmė sudaro palankias sąlygas mikroorganizmų ir kenkėjų vystymuisi, sumažėja produkcijos svoris ir atsiranda pašalinis kvapas.

Esant aukštai aplinkos temperatūrai, miltai ir kruopos pradeda kaisti, apkarsta. Taigi norint išsaugoti miltų aukštą kokybę, reikia juos laikyti kiek galima žemesnėje temperatūroje. Netinkamose sąlygose laikomi miltai gali susigulėti – miltai visiškai nustoja birumo. Rūšiniai miltai daug greičiau susiguli, negu šveistiniai, nes pastarieji yra stambiau sumalti, tarp jų dalelių yra daugiau oro, kuris ir neleidžia susigulėti. Norint to išvengti, reikia reguliariai perkrauti štabelius, viršutines eiles sudėti į apačią ir atvirkščiai. Susigulėjusius miltus reikia persijoti per atitinkamo stambumo sietus.

Laikomuose miltuose pastoviai vyksta biocheminiai ir mikrobiologiniai procesai.

Palyginus su grūdais, miltai žymiai greičiau keičia savo pirmykščius kokybinius rodiklius. Produkcijos kokybė pablogėja, nesilaikant drėgmės ir temperatūros režimo sandėliuose.

Ilgai sandėlyje aukštoje temperatūroje laikomi miltai apkarsta. Ypač apkarsta miltai, pagaminti iš grūdų su priemaiša, sušalusių, kaitusių arba sudygusių. Norint išvengti miltų apkartimo, reikia laikyti juos minimalioje temperatūroje, vasarą sustiprinti sandėlių ventiliaciją ir laiku realizuoti.

Miltų supelėjimas pablogina miltų skonį, produkcija įgauna rūgštų pelėsių skonį ir kvapą, kuris pasilieka ir iškeptoje duonoje, todėl supelėjusių miltų negalima naudoti maistui.

2.3. TECHNOLOGINĖS SCHEMOS PARINKIMAS IR APRAŠYMAS

Dvi rūšių rugių malimo su išeiga 30% sijotų ir 50% pasijotų miltų technologinę schemą parenku remdamasis technologinio proceso vedimo taisyklėmis.

Schema sudaryta:

Iš penkių plėšimų sistemų ir trijų malimų sistemų, miltų kontrolės,sėlenų persijojimo sistemų.

Plokščiasiečių apkrovimo sumažinimui ir geresniam miltų atsijojimui juose, po pirmos, antros, trečios ir ketvirtos plėšimo sistemų naudoju propelerines mašinas МБО. Grūdų smulkinimui naudoju valcų stakles БВ. Valcų volus naudoju su 5 rifliais I–je plėšimo sistemoje ir didinu iki 9 riflių V-plėšimo sistemoje. Pirmoje malimo sistemoje naudoju volus su 9,5 riflio į cm., o antroje ir trečioje – 10 riflių. Volų padėtis I-IV plėšimo sistemose ašmuo prieš ašmenį, o V plėšimo sistemoje nugara prieš nugarą, malimo sistemose volų padėtis ašmuo prieš ašmenį.

Diferencija malimo ir plėšimo sistemose 2,5. volų sukimosi greičiai 6m./sek plokščiasiečius parenku ЗРШ-4m. 2 schemos, kuriuose naudoju metalinius sietus No 090 – 0,40 ir kaproninius kruopinius bei miltinius sietus. Miltų kontrolei naudoju 4 schemos plokščiasiečius.sėlenų persijojimui naudoju taip pat 4-tą plokščiasiečio schemą.

Sijotus miltus gaunu I-III plėšimo sistemose ir 1 – 2 malimo sistemose, kuriuos nukreipiu į sijotų miltų kontrolinį plokščiasietį, o nuėjimą nuo jų pasijotų miltų kontrolinį plokščiasietį.

Pasijotus miltus gauname I-V plėšimo ir 1 – 3 malimo, bei sėlenų persijojimo sistemoje, kuriuos taip pat nukreipiu į kontrolinį plokščiasietį. 5 plėšimo sistemoje nuėjimas nuo sietų sėlenos, kurias dar kartą persijojam galutiniam miltų atskyrimui iš sėlenų.

Ruginiai miltai bus naudojami duonos kepimo įmonėje, todėl juos sandėliuosiu palaidus t.y. betariniu būdu. Sėlenos bus atiduodamos į kombinuotų pašarų gamyklą.

2.4. ORIENTACINIS MILTŲ KIEKYBINIS – KOKYBINIS BALANSAS
3 lentelė

Sistemos pavadinimas Sijoti miltai
Kiekis%
Pelningumas%

Pasijoti miltai
Kiekis%
Pelningumas%
I pl. sistema

II pl. sistema

III pl. sistema

IV pl. sistema

V pl. sistema –

Sėlenų persijojimas –

1 malimo sistema

2 malimo sistema

3 malimo sistema –

Sijotų miltų kontrolė –

Viso miltų į kontrolės plok.

Nuėjimas nuo kontrolės

Miltų kiekis

2.5. TECHNOLOGINIŲ ĮRENGIMŲ SKAIČIAVIMAS IR PARINKIMAS

4 lentelė
Valcų linijos ilgį paskirsčiau atskiroms sistemoms

El.
Nr.
Sistemos
pav. Valcų linijos ilgis %
Pasirenku
% Reikalingos linijos ilgis
cm. Pasirinktos linijos ilgis cm.
Staklių kiekis
Valcų išmatavimai

1.
I pl.
20-25
25

300
1,5
1000*250
2. II pl. 20-25 25 281 300 1,5 1000*250
3. III pl. 20-25 20 225 200 1,0 1000*250
4. IV pl. 17-20 20 225 200 1,0 1000*250
5. V pl. 8-20 10 112,5 100 0,5 1000*250
Viso : – 100 – 1100 5,5 –

1 mal.
40
40

300
1,5
1000*250

2 mal.
30
30

160
1
800*250

3 mal.
30
30

160
1
800*250
Viso : – 100 – 620 9 –

Paskaičiuoju faktišką valcų volų linijos ilgį:
Lf = lplf + l mal f = 1100 + 620 =1720cm.

Patikrinu faktišką valų staklių apkrovimą:
q = cm./parai.

Parenku 7 stakles БВ 1000*250 ir 2 stakles БВ 800*250
Valų staklių linijos ilgio paskaičiavimas:

L – valcų linijos ilgis cm

Q – našumas kg. Parai

Q – lyginamasis valcų apkrovimas kg cm./parai

q = 140 : 170

priimu q = 160 tai
L = lpl + l mal.

= 2,5 tai

=0,5
lm = 0,5 lpl.
L = lpl + 1mal = 1pl + 0.5lpl = 1.5lpl

Lpl = cm.
l mal = L = lpl = 1688 – 1125 =563 cm.
. taisyklių parenku valcų linijos ilgį % atskiroms sistemoms.
5 lentelė
Valcų staklių techninė charakteristika

Rodikliai БВ 1000*250 БВ 800*250
Pusės staklių našumas, kai susmulkinama iki 60% t/parai
60
48
Volų sukimosi greitis m/s lygaus
5,1
5,1
rifliuoto 6,4 6,4
Diferencija lygių 1,5 1,5
rifliuotų 2,48 2,48
Pneumo stovų mm. 145-60 145-60
Elektros variklių didžiausias galingumas
KWT-22
17
Oro greitis pneumo stovuose m/s
20
20
Išmatavimai be elektros variklio mm. ilgis
2400
2200
plotis 1630 1630
aukštis 1460 1460
Masė kg. Be variklio 3900 3400

Paskaičiuoju reikalingą prasijojimo plotą.

;

F – prasijojimo plotas m2

q – apkrovimas kg m2 / parai 1600 – 2000 kg m/ parai

priimu q = 1800 kg m2 /parai
F = m2

miltų kontrolei 14 – 16% nuo bendro ploto ( taisyklių 27 lentelė 67 pusl. )
15%

Fk m2

Prasijojimo plotas malimo ir plėšimo sistemos

F = F – Fk 150 – 22,5 = 127,5 m2

F1 = f pl + f mal.

priimu 0,5

fm = 05fpl

F1 = fpl + 0,5 fpl = 1,5 fpl.

fpl

Fmal = f1 – fpl = 127,5 – 85 = 42,5 m2
6 lentelė
Prasijojimo plotus paskirsčiau atskiroms sistemoms

Eil.
Nr. Sistemos pavadinimas Prasijojimo plotas Pasirinktas plotas Paskaičiuotas plotas m2 Parinktas plotas m2 Parinktas plotas ketvertukai
1 2 3 4 5 6 7
1. pl.s 17-22 20

17 17 4/4
2. pl.s 17-22 20 17 17 4/4
3. pl.s 17-22 20 17 17 4/4
1 2 3 4 5 6 7
4. pl.s 11-17 15
12,75 12,75 3/4
5. pl.s 11-17 15 12,75 12,75 3/4
persijojimas 11-17 10
8,5 8,5 2/4
Viso – 100 – – 8,5 20/4
1. mal. 35-40 40
17 17 4/4
2. mal. 25-30 30
12,75 12,75 3/4
3. mal. 25-30 30 12,75 12,75 3/4
Viso – – – – 42,5 10,4
Kontrolė
sijotų 25-33 30
6,75 8,5 2/4
pasijotų 67-75 70
15,75 17 4/4
Viso – – – – 25,5 6/4

Viso parenku 36 ketvertukus t.y. 9 plokščiasiečius ЗРШ – 4m, kurių prasijojimo plotas faktiškai bus.
Ff – 9*17 =153 m2

patikrinu faktišką plokščiasiečių sietų apkrovimą.
Qfak = m/parai

7 lentelė
Plokščiasiečio ЗРШ – 4m techninė charakteristika ( iš žinyno )
Rodikliai ЗРШ – 4m
1 2
Sietų išmatavimai 400*800
Prasijojimo plotas 17 m2
Plokščiasiečių apsisukimų skaičius į min. 200 220 240
Supavimų amplitudė mm. 50 45 40
Elektros variklio galingumas 4 KWT
Išmatavimai mm.
Ilgis 2400
plotis 1390
1 2
Aukštis iki priėmimo lentos 23.70
Korpuso aukštis 1506
Masė kg 1920

Propelerinių mašinų paskaičiavimas. Parenku propelerines mašinas МБО, našumas 5t./val. I plėšimo sistemai reikalinga propelerinių mašinų.
n1
priimu 2 mašinas

po I plėšimo staklėmis

po III plėšimo staklėmis

po IV plėšimo staklėmis
8 lentelė
Propelerinės mašinos techninė charakteristika

Rodikliai МБО
Našumas5,5 t/val. Sietinio cilindro Ф 354 mm.
Rotoriaus apsisukimų skaičius/mm. 1200 Tarpas tarp ratoriaus ir cilindro mm. 11
Rotoriaus Ф mm. 330 Elektro variklio galingumas 5,5 kWT
Spragilų sukimosi greitis m/s 20 Išmatavimai mm.

Masė 285 kg. Ilgis 135

Plotis 545

Aukštis 1320

2.6. MAGNETINIŲ UŽTVARŲ SKAIČIAVIMAS IR PARINKIMAS

Bus gaunama miltų 30% sijotų ir 50% pasijotų.

;

100 t. miltų reikalinga 0,7/0,8 magnetinės linijos.
Sijotiems miltams paskaičiuoju magnetų ilgį:

;
pasirenku kolonėlę БКМ2-3 ( 1 vnt. ).

Pasijotiems miltams reikalingas magnetinės linijos ilgis:

;
parenku kolonėlę БКМA2-500
Magnetinės linijos ilgis sėlenoms.
Sėlenų pagaminsime:

10 t. – 1,2/0,3 m.

Parenku kontrolę БКМ2-7,5
Magnetinės linijos ilgis prieš I pl.

100 t. – 0,4/0,5 m.

100 t. – 0,5
270 – X
Parenku kolonėlę БКМ2-7,5 prieš II pl. sistemą ir visas kitas. 1 m. ilgio 0,3/0,4 m.
Paskaičiuoju magnetinės linijos ilgis prieš II pl.s.
1 m. – 0,3

3 – X;
Parenku kolonėlę БКМA2-500
Prieš III pl. sistemą.

1 – 0,3
2 – X X = 0,3*2 = 0,6 m.
Parenku kolonėlę БКМ2-3
Prieš IV plėšimo sistemą.
1 – 0,3
2 – X X = 0,3*2 = 0,6 m.
Parenku kolonėlę БКМ2-1,5
Prieš 1 malimo sistemą.
1 – 0,3
3 – X X = 0,3*3 = 0,9 m.
Parenku kolonėlę БКМA2-500
Prieš 2 malimo sistemą
1 – 0,3
1,6 – X X = 0,3*1,6 = 0,48 m.
Parenku kolonėlę БКМA2-3
Prieš 3 malimo sistemą.
1 – 0,3
1,6– X X = 0,3*1,6 = 0,48 m.
Parenku kolonėlę БКМ2-3
9 lentelė
Pasirinktų magnetinių kolonėlių techninės charakteristikos

Rodikliai БКМ2-1,5 БКМ2-3 БКМA2-500 БКМ2-7,5
Magnetų kiekis 12 24 40 60
Mag. Linijos ilgis mm. 150 300 500 750
Mag. Linijų kiekis 2 2 2 2
Išmatavimai mm.
ilgis 316 470 635 928
plotis 320 320 300 320
aukštis 600 600 530 600
Masė kg. 16,5 27 30,8 55,7

2.7. PASIRINKTŲ ĮRENGIMŲ SUVESTINĖ LENTELĖ
10 lentelė
Pavadinimas markė kiekis

Valcų staklės БВ 1000*250 7

БВ 800*250 2
Plokščiasiečiai ЗРШ-4м 9
Propelerinės МБО 6

Magnetinės kolonėlės

БКМ2-1,5 7

БКМ2-3 5

БКМA2-5 3

БКМ2-7,5 2

2.8. MALIMO SCHEMOS TECHNINĖ CHARAKTERISTIKA
11 lentelė
Rodiklio pavadinimas Mato vnt. kiekis
Plokščiasiečiai ЗРШ-4м vnt. 9
Bendras pasijojimo plotas m2 153
t. sk. Plėšimo sistemų m2 85
malimo m2 42,5
miltų kontrolės m2 25,5
Valcų staklės БВ 1000*250 vnt. 7
БВ 800*250 vnt. 2
Bendras valcų volų linijos ilgis cm 1720
t. sk. plėšimo sistemų cm 1100
malimo sistemų cm 620
Malimo ir plėšimo linijų
ilgio santykis cm 0,56
Propelerinės mašinos МБО vnt. 6
Vidutinis valcų volų apkrov. kg cm/parai 150
Vidutinis plokščiasiečių sietų apkrovimas Kg m2/parai 1765

2.9. GAMYBINIO KORPUSO ĮRENGIMŲ IŠDĖSTYMAS

Malūnas 5 aukštų gelžbetoninis

I – II aukštas – valcų staklės; elektros varikliai

III aukštas – magnetinės kolonėlės

IV aukštas – plokščiasiečiai

V aukštas – propelerinės mašinos

V aukštas – išcentriniai iškrautuvai ir šliužinės užtvaros.

3. TECHNOCHEMINĖ KONTROLĖ

Technocheminės kontrolės uždavinys yra sekti produkcijos bei žaliavų kokybę prisilaikant valstybinių standartų.
12 lentelė
Ruginių miltų kokybiniai rodikliai

Produkto pavadinimas

Peleningumas Sumalimo stambumas

Spalva Kokybės rodikliai nustatyti

Liekana ant sieto Nr. Ne daugiau t. Praėjimas per sietą Nr.

Sijoti
0,75
27/2 38/90 ne mažiau
Balta

GOST7054-54

Pasijoti
1,45
045/2 38/60 ne mažiau Balta su pilku atspalviu

Ruginiuose miltuose glitimo nėra. Ruginiuose miltuose yra aktyvus fermentas a – amilozė. Cheminė miltų sudėtis priklauso nuo žaliavos – grūdų cheminės sudėties ir gamybos technologinio proceso. Kuo didesnė miltų išeiga, tuo jų cheminė sudėtis artimesnė grūdų sudėčiai. Iš peleningumo galima spręsti apie miltų rūšį
13 lentelė
Miltų cheminė sudėtis

Rūšis
Peleningumas
Celiuliozė B. azoto kiekis
Cukrus
Riebalai
Krakmolas
Sijoti 0,75 0,48 1,65 4,45 1,17 74,6
Pasijoti 1,30 1,56 1,81 5,27 1,64 67,6

Kuo aukštesnė miltų rūšis, tuo mažiau azotinių medžiagų. Nes centrinės endospermos dalyje baltymų yra mažiau negu periferinėje.
Miltų kokybė nustatoma laboratorijoje. Laboratorija įrengiama šviesioje patalpoje. Patalpos turi būti gerai vėdinamos mufelinės krosnelės įrengiamos traukos spintose su natūralia ir dirbtina ventiliacija. Temperatūra turi būti +18oC . visos darbo vietos turi būti gerai apšviestos. Turi būti vandentiekis ir priešgaisrinės apsaugos inventorius. Laboratorijoje miltų kokybė nustatoma organoleptiniu ir fiziniu – cheminiu būdu. Miltai turi atitikti valstybinius standarto reikalavimus.
Technologinio proceso vedimo kontrolė susideda iš dviejų dalių tai operatyvinė ir technocheminė kontrolė.
Operatyvinė – tai pastovus atskirų įrengimų darbo kontroliavimas technologinio proceso metu. Tai valcų staklių režimų kontroliavimas atliekamas 2 kartus į pamainą valcuotojo ar pamainos meistro. Plokščiasiečių kontroliuojamas darbo efektyvumas sijojant nuobiras plėšimo sistemose ir apatines nuobiras malimo sistemoje. Ne prasijojimas viršutinių nuobirų leidžiamas ne daugiau 10%, o malimo sistemoje iki 15%, dunstų iki 20%. sietvėtyklių darbą kontroliuoja sietvėtyklininkė paimdama 1-2 kartus kruopų iš po vėtyklių pavyzdžius ir juos palygindama su etalonu. Kiekvieną pamainą kontroliuojama ir produkcijos išeiga.
Technocheminė kontrolė yra sudėtinga technologinio proceso kontroliavimo dalis atliekama laboratorijos darbuotojų.

4. GAMYBINIO PROCESO AUTOMATIZAVIMAS

Automatizavimas – tai kompleksas įvairių techninių priemonių, kurios įgalina vykdyti technologinius procesus, žmogui betarpiškai nedalyvaujant valdyme.
Mokslo tiriamieji institutai ruošia naujas automatinio reguliavimo sistemas, gamina spec. prietaisus.
Būtina sparčiai diegti automatizuotus produkcijos kokybės, kontrolės ir bandymo metodus bei priemones, kaip sudėtinę technologinių procesų dalį.
Reikia didinti manipuliatorių, įterptinių automatinio valdymo sistemų su mikroprocesoriais ir mažosiomis ESM gamybą ir užtikrinti jų platų panaudojimą, kelti automatizuotus cechus ir gamyklas.
Malimo skyriuje yra automatizuojamas valcų staklių darbo režimų nustatymas. Yra naudojami du metodai: tiesioginis, netiesioginis.
Praktiškesnis yra tiesioginis režimų reguliavimo metodas. Smulkinimo dydis yra nustatomas spec. svorio matavimo įtaisu. Šis įtaisas paima dalį produkto iš srauto po to prasijoja jį vibro sietu ir pasveria išsijotų produktų kiekį. Iš santykio tarp prasijoto ir pasilikusio ant sieto produkto kiekio nustatomas smulkinimo dydis.
Valcų staklės, plokščiasiečiai ir propelerinės mašinos varikliai yra sublokuoti taip, kad sustojus pvz: propelerinėm mašinom automatiškai sustos plokščiasiečiai ir valcų staklės. Tokiu būdu, sustojus varikliui apdirbama žaliava ( rugiai ) neužpils įrengimų bei patalpų.
Miltų baltumo automatinė kontrolė vykdoma naudojant prietaisą vadinamą fotometru. Jo darbo principas pagrįstas šviesos sugėrimo ar atsispindėjimo laipsnio matavimu. Automatiniuose miltų baltumo kontrolės įrengimuose naudojami tiesioginio veikimo diferencialiniai fotometrai.
Jie sulygina matuojamų ir etalono miltų šviesas atspindžio srautus.

5. ELEKTRINĖ DALIS

14 lentelė
Elektros variklių suvestinė lentelė

Eil.
Nr.
Įrengimų pavadinimas
Variklių galingumas kW.
Kiekis vnt.
Bendras jėgos įreng. Galing. kW. Darbo trukmė Sunaudota el. Energija per metus kWh

Paroje h.
Per metus h.
1 Valcų staklės 22 3 66 24 7320 483120
2 Valcų staklės 17 3 51 24 7320 373320
3 Valcų staklės 13 12 156 24 7320 1141920

4 Plokščias. ЗРШ-4м
4
9
36
24
7320
263520
5 Propeler. МБО 5,5 6 33,0 24 7320 241560
Viso: – – 324 – – 2503440

15 lentelė
Apšvietimo davinių lentelė

Eil.Nr.
Patalpos pavadinimas
Patalpos plotis m2
Lyginamasis galingumas kW.
Įrengtas įrengimo galing. kW Degimo trukmė Sunaudota el. energija metuose (kWh)

Paroje (h)
Metuose (h)
1 Gamyb. korpusas 288 18 5,1 15 4575 22875,0
Viso: – – – 5,1 – – 22875,0

Bendras instaliuotas galingumas:
Pimt = Pv + Pap= 342 + 5,1 = 347,1 kW.

Bendras sunaudotas elektros kiekis per metus:
Wb = Wv + Wap = 2503*440 + 2287,50 = 2526225 kWh.
6. DARBO SAUGA

6.1. ĮRENGIMŲ IŠDĖSTYMAS PATALPOJE

Staklės, mašinos, mechanizmai, savaiminio byrėjimo ir produkto transportavimo vamzdžiai išdėstomi taip, kad būtų saugu ir patogu juos montuoti, remontuoti ir aptarnauti. Visi įrengimai yra išdėstomi pagal Lietuvos respublikos Valstybinio Statybos reikalų departamento patvirtintas normas.

Išdėstant stacionarinius įrengimus malūne bei grūdų saugojimo sandėliuose reikalinga palikti laisvo oro tarpus.

1) Skersiniai ir išilginiai praėjimai tiesiogiai susiję su išėjimu į laiptines ar į gretimas patalpas, bei praėjimai tarp mašinų ir staklių grupių ne mažesni kaip 1m., o tarp atskirų mašinų ir staklių 0,8m.

2) Esant valcų staklėms išdėstytoms grupėm, jų volus suka transmisija, tarpai tarp valcų skriemulių ne mažesni 0,35m., o kai staklės turi individualius elektros variklius, pastatytus ant to paties perdengimo kaip ir staklės nemažesnis 0,7m.

3) Plokščiasiečių aukšte išilginiai ir skersiniai praėjimai tarp pastato sienų ir plokščiasiečio ne mažesni kaip 1,25m. praėjimai tarp plokščiasiečių 1m.

įrengimai neturintys judančių dalių tokie kaip produkto transportavimo, oro ir kiti vamzdžiai gali būti statomi prie sienų paliekant 0,15m. tarpą.

6.2. BENDRIEJI ĮRENGIMŲ PASTATYMO REIKALAVIMAI

Visi įrengimai turi būti pastatyti ant tvirtų pamatų, pagrindų ar rėmų, kruopščiai patikrinami ir pritvirtinami. Jei įrengimai statomi ant tarpaukštinių perdengimų arba galerijoje, jie turi būti paskaičiuoti dinaminių apkrovų veikimo atžvilgiu.

Mašinų mechanizmai ir visi pagrindiniai mazgai taip, kad dirbtų tolygiai be staigaus jiems nebūdingo triukšmo, trukčiojimų, vis didėjančios vibracijos, užsikirtimų ar nenormalios trinties į pavaros mechanizmo dalį.

Trumpam sustabdytus įrengimus paleisti galima leidus cecho viršininkui ar pamainos meistrui prieš tai įsitikinus ar tas įrengimas yra tvarkingas.

Įrengimai turi turėti apsaugines priemones ar prietaisus ir išdėstyti taip, kad būtų patogu ir saugu juos aptarnauti.

Montuojant stakles ir mašinas, aspiracijos bei pneumotransporto įrengimus būtina panaudoti galimas priemones ir įrengimus gamybiniam triukšmui ir vibracijai darbo vietose mažinti. Staklės, mašinų aparatų dalys, kurias reikalinga tepti, turi turėti automatinius tepimo prietaisus ar tepalines su pakankamos talpos rezervuarais. Tepalas į šiuos rezervuarus paduodamas tik įrengimams stovint. Įrengimai nudažomi atitinkamų spalvų dažais. Įrengimų skriemulių ir pavaros diržų karkasas daromas iš kampinio profilio geležies, o jų paviršiai aptraukiami lakštine skarda. Skriemulių ir pavaros diržų apsaugos turi būti stiprios, gerai pritvirtintos prie grindų ar mašinų. Uždėti pavarų diržus leidžiama tik specialiai apmokytiems asmenims. Variklių patalpa ir gamybiniai cechai turi turėti abipusę signalizaciją, kad dirbančiajam būtų galima įspėti apie variklio paleidimą, o iš cecho signalizuoti atgal. Be to visi aukštai turi turėti bendros signalizacijos ryšį nurodymams perduoti. Darbuotojai turi būti gerai instruktuoti apie būtinų signalų perdavimo tvarką ir mokėti jais naudotis.

6.3. ĮRENGIMŲ EKSPLOATAVIMAS

Visi įrengimai kurie yra eksploatuojami turi būti techniškai tvarkingi. Prie jų iškabinami įspėjamieji ženklai. Pastebėjus įrengimų ar saugumo technikos prietaisų gedimus, dėl kurių gali įvykti avarija, tuoj pat įrengimai sustabdomi ir pašalinami trūkumai. Įmonės administracija paruošia instrukcijas kur nurodoma, kaip aptarnaujami ir taisomi kiekvienos rūšies įrengimai, o taip pat būtinos darbo apsaugos priemonės įrengimus eksploatuojant.

Pastebėjus patalpoje gaisro požymius, ventiliacijos pneumo transporto įrengimai išjungiami, o ventiliatoriai ir orapūtis sustabdomi. Įrengimų pastatytų aukščiau 1,5m. aptarnavimui turi būti pastatyti laiptai, su aikštelėmis ir stipriais turėklais. Įrengimus eksploatuoti be patikrintų apsaugų neleidžiama.

6.4. ELEKTROS APSAUGA

Naujų elektros įrengimų prijungimas prie energetinės sistemos turi būti atliekamas pagal projektus suderintus su energetine sistema ar su aukščiau stovinčia organizacija. Prijunkti naujai pastatytus įrengimus galima tik juos patikrinus energetinės sistemos atstovams.

Įrengimai sumontuojami tik visiškai atjungus nuo tinklo, ir po to , kai atjungiama tose vietose turi būti iškabinami įspėjamieji plakatai. Reikia patikrinti ar tikrai linijoje nėra įtampos. Elektros tinklų izoliacijos varžą reikia tikrinti megommetru ne rečiau kartą per metus normaliose patalpose, ir 2 kartus drėgnose patalpose. Aptarnaujant aukštesnės kaip 1000V įrengimus pamainos vyresnysis turi būti ne mažesnės kaip AK kvalifikacijos, o žemesnės 1000V ne žemesnę kaip VK kvalifikaciją. Žmonių saugumui užtikrinti visi elektros įrengimai ir elektros įrengimų korpusai turi būti įžeminti.

Viena svarbiausių užduočių yra gamybinių patalpų ir darbo vietos racionalus apšvietimas. Dėl netinkamo apšvietimo didėja nelaimingų atsitikimų skaičius, krenta darbo našumas. Netinkamai įrengtas apšvietimas kenkia dirbančiųjų regėjimui.

Grūdų perdirbimo įmonėse ir sandėliuose būna bendras ir kombinuotas apšvietimas. Tai dvi iš dirbtinio apšvietimo rūšių, be jų dar yra vietinė ir avarinė.

Bendras – kaip yra pakabinti vienodo tipo ir galingumo šviestuvai. Šis apšvietimas naudojamas gamybinėse patalpose sandėliuose.

Vietinis – apšviečiama darbo vieta.

Kombinuotas – tai bendro ir vietinio apšvietimo sujungimas. Šis apšvietimas reikalingas prie darbų kur reikalingas tikslumas.

Avarinis – tai koridorių ir laiptinių apšvietimas. Jis įrengiamas žmonių evakuacijai. Šis apšvietimas yra mažo stiprumo, pajungiamas iš akumuliatoriaus. Avarinis apšvietimas sudaro 10-15% normalaus apšvietimo. Jis daromas kur dirba 50 žmonių.

Malūno pramonės teritorijos išplanavimas turi atitikti sanitarines normas. Gamybiniai korpusai turi būti pastatyti taip, kad saulės spinduliai nepatektų į gamybines patalpas. Atstumai tarp korpusų turi būti tokie, kad būtų normalus apšvietimas.

Siekiant sumažinti traumatizmą ir profesinius susirgimus, ypatingai svarbu laikytis saugumo technikos reikalavimų.

Malimo skyriuje yra šie įrengimai:

1) Valcų staklės
2) Plokščiasiečiai
3) Propelerinės mašinos
4) Magnetai

Dirbant prie valcų staklių negalima liesti volų jiems sukantis. Reikia žiūrėti, kad ant besisukančių dalių būtų uždėtos apsaugos. Atsargiai elgtis su diržinėmis pavaromis, neliesti jų rankomis įrengimams dirbant.
Dirbant prie plokščiasiečių, reikia žiūrėti, kad ant besisukančių dalių būtų uždėtos apsaugos. Plokščiasiečiai daro slenkamąjį grįžtamąjį judesį apskritimu, todėl reikia atsargiai vaikščioti prie įrengimų, neprisiliečiant prie jų.
Aptarnaujant propelerines mašinas negalima jų valyti įrengimui dirbant. Pavojinga zona besisukantys spragilai. Įrengimą valyti spec. įrankiais, tik sustabdžius mašiną.

6.5. PRIEŠGAISRINĖ APSAUGA

Priešgaisriniu atžvilgiu malūnas priklauso B kategorijai. Malūno korpusas mūrinis. Malimo ir valymo skyriai atskirti ugniasiene. Perdengimai iš nedegamos medžiagos – gelžbetonio. Kiekviename ceche turi būti priešgaisrinis inventorius 200m3 vandens rezervuaras, kiekviename aukšte priešgaisriniai hidrantai ir gesintuvai. Šios priemonės turi būti iš dėstomos visiems matomoje vietoje. Šios priemonės turi būti tikrinamos kas pusę metų. Išėjimui iš aukštų turi būti priešgaisrinės durys, kurios užrakintos ir raktas kabo užblionbuotoje dėžutėje, kad gaisro atveju būtų galima išeiti į priešgaisrines kopėčias. Ceche sudaryta gaisrininkų komanda, kuri žino priešgaisrinės apsaugos taisykles ir savo pareigas gaisro gesinimo metu.
Visi darbininkai turi būti apmokyti saugaus darbo taisyklių. Įmonėje naujai priimtiems darbuotojams turi būti pravedamas įvadinis instruktažas apie saugumo techniką. Instruktažą praveda atsakingas asmuo už priešgaisrinę apsaugą. Cecho viršininkas ar pamainos meistras praveda instruktažą darbo vietoje, apie tai kad darbuotojas supažindintas su saugaus darbo metodais jis pasirašo saugumo technikos kortelėje ir cecho saugumo technikos žurnale ir tik šią kortelę gražinus kadrų skyriui, rašomas direktoriaus įsakymas apie priėmimą į darbą. Pastoviai dirbantiems darbuotojams kas pusę metų pravedami pakartotiniai saugumo technikos instruktažai. Pervedus darbuotoją į kitą darbą arba įvykus nelaimingam atsitikimui pravedami neeiliniai saugumo technikos instruktažai atskiriems darbuotojams ar jų grupėms. Visų pirma įvykus nelaimingam atsitikimui turi būti sustabdomas įrengimas ir jei susižeidė žmogus jam reikia suteikti pirmąją medicininę pagalbą ir pranešti į med. punktą.
Sveikų ir saugių darbo sąlygų sudarymas gamyboje pasiekiamas tada, kaip visas personalas įsisavina saugumo technikos žinias.

7. EKONOMINĖ DALIS

Trumpa charakteristika bei gamybos organizavimas.
Projektuojamas grūdų malimo skyrius pajėgumu 270t. grūdų į parą. Bus gaminami ruginiai rūšiniai miltai.
Planinės išeigos:
a) miltai ruginiai sijoti 30%
b) miltai ruginiai pasijoti 50%
c) sėlenos ruginės 16%
Metinė miltų gamyba:
a) miltų ruginių sijotų

b) miltų ruginių pasijotų

Viso: 65880 t.

Per metus bus pagaminta ruginių sėlenų

Gamyboje bus dirbama trimis pamainomis, nestabdant malūno išeiginėmis dienomis. Išeigines suteiks ketvirta darbininkų brigada. Kiekvienoje malimo skyriaus pamainoje dirbs 7 darbininkai ir pamainos meistras. Viso 28 darbininkai ir 4 meistrai. Metinis darbo periodas 305 dienos. Apie 60% miltų bus saugojami ir atleidžiami vartotojams be taros. Likusieji miltai bus pakuojami į maišus po 65kg.
Metinis maišų poreikis

Mėnesinis poreikis 36,9t. maišų.
Ruginės sėlenos bus sandėliuojamos palaidos aruoduose ir išvežamos automašinomis į kombinuotų pašarų gamyklą.

Pagrindinių fondų vertės ir amortizacinių atskaitymų apskaičiavimas.

16 lentelė
Pastatų vertės apskaičiavimas

Pastatų paskirtis Pastatų tūris Statybų vertė Lt.

1m3 2002.01 kain. Viso
Gamyb. korp. (mal. sk.)
9240
183
690920
Sand. betar. milt. 6920 219 1515480
Sand. pak. produk. 2-jų aykštų
7100
142
1008200
Administ. buitinės patalpos
7400
250
1850000
Viso: 30660 6064600
Kiti pagr. fondai 7% _ _ 424522
Išviso: _ _ 6489122

17 lentelė
Įrengimų, transporto priemonių ir inventoriaus vertės apskaičiavimas

Įrengimų pavadinimas Įrengimų markė Kiekis Vieno įreng. kaina pagal kainininką Visų įrengimų vertė Transporto išlaidos Viso išlaidos
1 2 3 4 5 6 7
A įrengimai
Valcų staklės ZM 1000*250 7 16000 112000 8000 120000
Valcų staklės ZM 800*250 2 13800 27600 4400 32000
Plokščiasiečiai ZRŠ-4m 9 20000 180000 4000 184000
Propelerinės maš. MBO 6 5560 33360 2640 36000
Mag. kolonėlės BKMA2-5 3 360 1080 120 1200
Mag. kolonėlės BKM2-3 5 340 1700 300 2000
1 2 3 4 5 6 7
Mag. kolonėlės BKM2-1,5 7 320 2240 560 2800
Mag. kolonėlės BKM2-7,5 2 360 720 80 800
Autom. svarstyklės DM-100 2 1800 3600 400 4000
Svarstyklės BVN-75 1 9200 9200 2000 11200
Viso: – – – – – 39400

B transporto priemonės ir inventorius 5-7% 22094
Išviso: – – – – – 416094

18 lentelė
Pagrindinių fondų amortizacijos paskaičiavimas

Pagr. fondų grupių pavad.
Pagrindinių fondų vertė Amortizacijos nor. – amortizacijos suma %

Viso: Tame tarpe
Viso; Tame tarpe

Pilnam atstatym. Kapital. remontui Pilnam atstat. Kapital.
remontui
Pastatai 6489122 3,1 1,7 1,4 201162 110315 90847
Technol. Įren.
394000
10,8
7,8
3,0
42552
30732
11820
Transporto priem. Ir inventorius
22094
12,5
8,0
4,5
2761
1768
993
Viso: 6905216 – – – 246475 142815 103660

Gamybos apimties rodiklių apskaičiavimas.

19 lentelė
Darbo periodas apskaičiavimas

Planuojamų sustojimų rūšys Esant nepertraukiamai 3 pamainų darbo savaitei
1. Dekadiniai sustojimai įrengimų einamajam remontui po 16val.

22d.
2. metiniam įrengimų kapitaliniam remontui
30d.
Metinių švenčių dienomis 8d.
Viso planinių sustojimų 60d.
Darbo periodas (365 – 60) 305d.
Kalendorinis laiko išnaudojimas % 83,60
Apskaičiuojama gamybinė programa
a) miltai ruginiai sijoti

b) miltai ruginiai pasijoti

c) ruginės sėlenos

Malūne numatoma dirbti po septynias darbo dienas savaitėje. Dirbs keturios darbininkų pamainos, kurios keisis slenkančiu grafiku. Iš metinio dienų skaičiaus 365d. išjungiama būtinų sustojimų dienų skaičiui.

20 lentelė
Prekinės, bendrosios ir grynosios produkcijos apskaičiavimas

Produkcijos pavadinimas Malūno paros našu. t. Darbo periodas dienomis Gamybos metinė apimtis t. Veikianti didmeninė kaina Lt/t. Prekinė produkc. t.L/t. 2002m. 1.1 didme. kaina Bendroji produkcija t./Lt
Miltai ruginiai sijoti 81 305 24705 750 18529 750 18529
Miltai ruginiai pasijoti
135
305
41175
520
1411
520
21411
Sėlenos ruginės 43,2 305 13176 200 2635 200 2635
Viso: 259,2 – 79056 – – – 42575

21 lentelė
Išlaidų žaliavoms, pagrindinėms pagalbinėms medž. apskaičiavimas

Grūdų pavadinimas Grūdų pareikalavimas į parą t. Darbo periodas Metinis grūdų pareikalavimas t. Grūdų 1 t. kaina Išlaidos žaliavoms
Lt.
Rugiai 270 305 82350 390 32116500

22 lentelė
apskaičiuotos išlaidos elektros energijai

Produkcijos pavadinimas Metinis išdirbis t. Sunaudojimo norma kWh./t. Bendras sunaudojimas kWh. Tarifas Lt/kWh.
Suma Lt.
Miltai ruginiai sijoti 24705

86,5

0,20

113972
Miltai ruginiai pasijoti 41175
Viso: 65880 – 569862 – 113972
Pramoninio – gamybinio personalo skaičiaus darbo užmokesčio fondo bei atskaitymų socialiniam draudimui apskaičiavimas.
Malūne bus taikoma pamaininė darbo organizavimo ir apmokėjimo forma.

23 lentelė
Pagrindinių gamybos darbininkų sudėtis

Profesija

kategorija
Darbininkų skaičius pamainoje Brigados darbininkų tarifinioatlygio suma Lt.
Valcuotojas V 1 7,20
Plokščiasietininkas III 1 6,90
Vietyklininkas IV 1 6,85
Elektrikas V 1 7,00
Krovėjas V 1 7,00
Viso: – 5 34,95

Malūnas dirba su pneumotransportu ir darbo sąlygos skaitosi normalios. Išimtis – plokščiasietininkas kurio darbo sąlygos kenksmingos.
Pagrindinių gamybos darbininkų dirbančių pagal pamaininę darbo apmokėjimo formą, darbo užmokesčio apskaičiavimas.
Pamaininė išdirbio norma.
a) Paros išdirbis
b) Pamainos išdirbis
c) Vandens išdirbis
Pamaininis įkainis 1 t.
Metinė miltų gamybos apimtis:
24705 + 41175 = 65880
Pagrindinis gamybos darbininkų darbo užmokestis:
65880*3,88 = 255614Lt.
Priemokos už darbą nakties metu, sekmadieniams, metinėms, išeiginėms dienoms:
Nuo 255614 – 20% = 51123
Bendras metinis pagrindinių gamybos darbininkų darbo užmokesčio fondas:
255614+51123 = 306737Lt.

24 lentelė
Pagrindinių darbininkų sudėtis

Profesija
Kategorija
Darbininkų skaičius Tarifinis atlygis suma Lt.
Technolog. įrengimų remontininkas
V
6
7,10
Elektrininkai – remontininkai
II
2
6,20
Kompresoristai IV 2 6,10
Krovėjai – 8 7,20
Krovinių atleidėjai – priėmėjai

4
6,50
Auto pakėlėjų vairuotojai

2
6,10
valytojos – 4 5
Viso: – 26 44,20

Efektyvus darbo laikas valandomis:
225 * 8 = 1800
pagrindinis darbo užmokestis:
1800 * 44,20 = 79560Lt.
Bendras metinis mokos fondas
79560Lt.

25 lentelė
Cecho IID darbo užmokesčio apskaičiavimas

Pareigų pavadinimas Darbuotojų skaičius Mėnesinis atlyginimas Metinis darbo užmokestis Priskaitymai soc. Draudimui 3,3%
Gamybos vadovas
1
3000
36000
Vyr baro meistras
1
2000
24000
Pamainų meistrai
4
1500
18000
Vyr. inž. technologas
1
2000
24000
Tech. laborantai 4 1000 12000
Viso: 11 – 114000 3762

26 lentelė
Pramoninio – gamybinio personalo skaičiaus ir DUF apskaičiavimas

Darbuotojų kategorija Darbuotojų skaičius Darbo užmokesčio fondas Priskaitymai soc. draudimui
Darbininkai viso t. sk.
28
306737
10122
pagalbiniai 26 79560 2625
IID 15 114000 3762
Viso: 69 500297 16509
Administracijos darbuotojai
-30
45000

Išviso: 99 545297 –

Įrengimų išlaikymo ir eksploatavimo išlaidų apskaičiavimas.
Šios išlaidos apskaičiuojamos sudarant įrengimų išlaikymo ir eksploatavimo sąmatą ir atskiroms produkcijos rūšims paskirstomos proporcingai pagamintos produkcijos kiekiui.

27 lentelė
Įrengimų išlaikymo ir eksploatavimo išlaidų sąmata

Išlaidų straipsnių pavadinimas Išlaidų turinys Suma
Įrengimų ir darbo vietų išlaikymas a) Įrengimų priežiūros darbininkų bendras darbo užmokestis ir atskaitymai soc. draudimui

145330

b) Išlaidos pagalbinėms medžiagoms
72600
Įrengimų einamasis remontas 10% nuo jų vertės 41609
Įrengimų amortizacija 42552
Mažaverčio ir greitai susidėvinčio inventoriaus padengimas 1% nuo pilnosios įrengimų vertės
3940
Kitos išlaidos 1,5% nuo 14straipsnių sumos
4590
Viso: – 310621

28 lentelė
Cechinių išlaidų apskaičiavimas

Išlaidų straipsnių pavadinimas Išlaidų turinys ir apibendrinimas Suma
1 2 3

Cecho personalo išlaikymas IID tarnautojų ir JAP darbo užmokesčio atsiskaitymai soc draudimui
117762
Pastatų, statinių ir inventoriaus išlaikymas
2% nuo jų vertės
129782
Pastatų, statinių ir inventoriaus amortizacija
Iš 18 lent.
201162
1 2 3
Pastatų, statinių ir inventoriaus einamasis remontas
2% nuo jų vertės
129782
Išlaidos bandymams, tyrinėjimams, išradybai
10Lt. Kiekvienam dirbančiajam
990
Mažaverčio inventoriaus nusidėvėjimo padengimas 30Lt. Kiekvienam TTD ir tarnautojui, 10Lt. Kiekvienam darbininkui 1350

690
Elevatorių išlaikymas 0,2Lt. Kiekvienai grūdų tonai 16470

Kitos išlaidos 2% nuo prieštai einančių straipsnių sumos.
11960
Viso – 609948

29 lentelė
Produkcijos savikainos apskaičiavimas

Išlaidų pavadinimas Viso Lt.
Išlaidos žaliavoms 32116500
Išlaidos el. energijai, vandeniui, kurui, technologiniams tikslams 113972
Pagrindinių darbininkų pagr. darbo užmokestis 255614
Pagrindinis darbininkų papildomas darbo užmokestis 51123
Pagrindinių darbininkų atsiskaitymai soc. draudimui 10122
Cechinės išlaidos 609948
Įrengimų išlaikymo ir eksploatavimo išlaidos 310621
Cechinė savikaina 33212286
Bendragamyklinės išlaidos ( 120 – 130% ) nuo pagr. darbininkų darbo užmokesčio fondo
319517
Gamybinė savikaina 33531803
Negamybinės išlaidos ( 0,2% nuo jų gamybinės savikainos ) 67063
Pilnoji savikaina 33598866

30 lentelė
Atskirų produkcijos rūšių savikainos apskaičiavimas

Produkcijos pavadinimas
Gamybos planas t.

koeficientas
Sąlyginė produk. Pilnoji savikaina tenkanti sąlyginės prod. vienetui Išlaidos sąlyginės produkcijos rūšims Atskirų rūšių vieneto savikaina
Miltai ruginiai sijoti
24705
7,9
195170
14641318
592,65
Miltai ruginiai pasijoti
41175
5,8
238815
17967308
436,36
Sėlenos ruginės
13176
1,0
13176
990240
75,15
Viso: 79056 – 447161 25,39 33598866 –

Techninių – ekonominių rodiklių apskaičiavimas:
a) Darbo našumas

b) vidutinis mėnesinis vieno pramoninio gamybinio personalo darbuotojo darbo užmokestis ( DU vid. ):

c) pelnas ir gamybinis rentabilumas.
31 lentelė
Pelno ir gamybinio rentabilumo apskaičiavimas

Gaminių pavadinimas Prekinė prod. t./Lt Pilnoji savikaina Pelnas
Miltai ruginiai sijoti 18529 14641 3888
Miltai ruginiai pasijoti 21411 17967 3444
Sėlenos ruginės 2635 990 1645
Viso: 42575 33598 8977

d)
32 lentelė
Išlaidos vienam prekinės produkcijos Lt.

Gaminių pavadinimas
Pilnoji savikaina
Prekinė produkcija Išlaidos vienam prekinės prod.
Miltai ruginiai sijoti 14641 18529 79,02
Miltai ruginiai pasijoti 17967 21411 83,91
Sėlenos ruginės 990 2635 78,91
Viso: 33598 42575 78,91

33 lentelė
Techninių – ekonominių rodiklių suvestinė

Rodiklių pavadinimas Mato vnt. Rodiklių skaitinė reikšmė
Prod. išleidimas natūriniais vienetais
t.
79056
Prekinė produkcija Lt. 42575
Bendroji produkcija – 42575
Pramoninio gamybinio personalo sk.
Žm. sk.
99
Pramoninio gamybinio personalo darbo užmokesčio fondas
Lt.
545297
Vieno pramoninio gamybinio personalo darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis
Lt.
459
Prekinės produkcijos pilnoji savikaina
Tūkst. Lt.
33598
Išlaidos vienam prekinės produkcijos Lt.
ct.
78,91

Резюме

На данную туму рассматривает проектирование ржаной сортовой муки, с применением современных машин, марки и рассевы марки ЗРШ – 4м.
Показатели, характеризующие эфективность строитильства и праизвдства промышлено праизвдства персонала 99 человека прибыль 1285 tūkst. Lt. Щкупаемость капитальных всгожений 8 месяцев, фонцостдага 127 Lt., праизводительность труда 107,4 tūkst. Lt.

LITERATŪROS SARAŠAS

1. G Kuzmienė, J. Pažarauskienė “ Žemės ūkio produktų technologija”

2. J. Bernatonis, “Bendroji maisto produktų technologija”

3. Žinynas apie grūdų ir jų produktų kokybę. Paruošė: L. Kareckas, g. Voljavičius, F. Gumbaragis, B. Mikulėnas, E. Tamulaitytė, E. Daubaras.

4. Правила организации и ведения тежнологического процесса на мельницахю

5. B. Абутковский “Мукомольное производство”

Leave a Comment