Techninio – ekonominio projekto pagrindimas

TURINYS

Įvadas 21. 42. Technologinė dalis 52.1. Žaliavos charakteristika 52.2. Produkcijos asortimentas ir jos kokybė 82.3. Technologinės schemos parinkimas ir aprašymas 92.4. Orientacinis miltų kiekybinis – kokybinis balansas 102.5. Technologinių įrengimų skaičiavimas ir parinkimas 112.6. Magnetinių užtvarų skaičiavimas ir parinkimas 152.7. Pasirinktų įrengimų suvestinė lentelė 172.8. Malimo schemos techninė charakteristika 182.9. Gamybinio korpuso įrengimų išdėstymas 183. Technocheminė kontrolė 194. Gamybinio proceso automatizavimas 215. Elektrinė dalis 226. Darbo sauga 236.1. Įrengimų išdėstymas patalpoje 236.2. Bendrieji įrengimų pastatymo reikalavimai 236.3. Įrengimų eksploatavimas 246.4. Elektros apsauga 246.5. Priešgaisrinė apsauga 257. Ekonominė dalis 27Santrauka 39Literatūros sąrašas 40

ĮVADAS

Pirmieji malūnai atsirado prieš 2000 m.. Jau pirmykštės bendruomenės santvarkoje grūdų smulkinimui buvo naudojami akmeninio grūstuvo tipo įrenginiai. Nuo primityvių pirmykščio žmogaus įrankių praėjo daug šimtmečių, kad žmogus pereitų prie visiškai elektrifikuotų mechanizuotų įrengimų. Malimo istorija buvo pagrindinio vystymosi kryptis. Amatininkai gamina įvairius gaminius iš akmens. Tuo metu atsiranda ir akmeninės girnos. Kartu su rankinėmis akmens girnomis, vystosi vėjo bei vandens malūnai. Atradus garo mašiną ji taip pat plačiai panaudojama malūnininkystėje. Jau nuo amžių žinoma, kad duona tai vienas iš pagrindinių maisto produktų žmogui. Todėl grūdų perdirbimo technika visada vaidino svarbią reikšmę pramonės vystyme. Rekonstruojami seni ir statomi nauji malūnai, įdiegiant technikos ir mokslo pasiekimus. Pradedami statyti malūnai su pneumotransporto įrengimais, pakyla jų našumas. Dabartiniu metu, kai smarkiai vystoma žemės ūkio produktų gamyba, ypač grūdų, jų perdirbimas įgavo didelę reikšmę. Mūsų respublikoje pirmieji malūnai pradėjo kurtis 1885 metais. Malūnai Lietuvoje tolydžio augo. 1923 m. surašymo duomenimis Lietuvoje buvo 513 vėjinių 443 vandens, 193 gariniai, 60 kartu su lentpjovėmis. 1937 m. viso jau buvo 2031 malūnas su 70 mln. Lt. Kapitalu. Iš stambesnių Soloveičiko ir Ožinskio malūnai Kaune. 1937 balandžio 5d. įsteigė Lietuvos malūnininkų sąjungą. Pirmame suvažiavime dalyvavo 200 malūnininkų. Sąjungos valdybą sudarė P. Plechavičius , J. Smilgevičius, M. Gedgaudas, J. Alekna, N. Šmitas, T. Šaukštas ir D. Maizelis. Sąjungos centras buvo Kaune. Mūsų bendrovė įsikūrusi 1922m. pavadintoje brolių Hermano ir Oskaro Minkovskių vardų gatvėje. Broliai Minkovskiai žymūs 19a. pabaigos 20a. pražios mokslininkai, gimę ir augę Aleksote. Hermanas – matematikas fizikas reliatyvumo teorijos kūrėjas, Einšteino bendražygis. Oskaras – medicinos daktaras cukrinio diabeto paslapties atskleidėjas. Lig to laiko tai buvo nepagydoma liga. Dabartinei AB “Kauno grūdai” įmonei priklausantys padaliniai, malūnas, elevatorius, kombinuotųjų pašarų cechas, bei Aleksoto sandėliai praeityje yra buvusios atskiros įmonės. 1957 sujunktos į Kauno gamyklų valdybą. Seniausias iš visų tai malūnas. Malūnas statytas 1903m. triaukštis pastatas, gamino ruginius miltus Šiek tiek vėliau pastatyti ir sandėliai, kurie yra išlikę iki šių dienų ir vėl perėję mūsų bendrovės žinion prieš keletą metų. Padidėjus kvietinių miltų poreikiui buvo nutarta rekonstruoti Minkovskių gatvėje esantį malūną. Rekonstrukcija vyko 1959 – 60m. Tai buvo didžiulė rekonstrukcija. Pastatyti du pastato aukštai, naujai pastatytas grūdų valymo skyrius. Pakeista malimo technologinė schema. Malūnas po rekonstrukcijos 1960m. pradėjo malti kviečių rūšinį malimą su išeigom 10 – 35 – 33% miltų. Jo našumas išaugo iki 160t./parai. Todėl buvo pasirūpinta ir grūdų sandėliavimu . 1960 – 1963m. prie malūno pastatytas 24t. talpos elevatorius. Naujas sandėlis produkcijai, aruodai grūdinėms atliekoms ir sėlenoms ,viskas tarpusavyje sujungta galerijomis. Statiniai įgavo šiuolaikinę išvaizdą. Rekonstrukcijai vadovavo vadinamas malūno tėvas Osvaldas Vinkleris. 1970 – 1971m. atlikta antroji rekonstrukcija .pakeisti visi malimo skyriaus technologiniai įrengimai, įruoštos buitinės patalpos darbininkams , pakeista malimo technologinė schema. Po rekonstrukcijos padidėjo aukštesnių rūšių išeigos 15/41/19, išaugo malūno našumas iki 190t./p. 1975m. įvestas eksploatacijon 500t. talpos betoninis miltų sandėlis. Sekantis techninis perginklavimas malūne buvo 1986m. Jo metu pakeista technologiniai įrengimai naujesniais, valymo skyriuje pereita prie mechaninio transporto, pakeista malimo išeiga 53/17%. Pradėta gaminti tik A ir IR. paskutinė techninė rekonstrukcija padaryta 1999m. Buvo pakeisti visi malimo skyriaus įrengimai naujais Šveicarų “BUHLER” firmos. Padidėjo malimo našumas. Pagerėjo miltų kokybė. Taip malūnas dirbą ir šiandien.

1. TECHNINIO – EKONOMINIO PROJEKTO PAGRINDIMAS

Maisto pramonė – plati liaudies ūkio šaka. Norint patenkinti gyventojų poreikius reikia toliau modernizuoti šiuolaikinius malūnus, statyti naujus galingesnius malūnus.Aš, projektuoju ruginių ruošinių miltų malimo skyrių, kurio našumas 270 t/p. Miltų išeiga: 30% sijoti miltai, 50% pasijoti miltaiRuginiai miltai daugiausia skiriami duonos kepimui.Pokario metais duona mityboje buvo pagrindinis produktas, dėl to ši pramonės šaka sparčiai išvystyta. Ir toliau bus plečiamas duonos – pyrago asortimentas, padaugės nacionalinių ir dietinių kepimų iš ruginių ir kvietinių miltų. Gerės gaminių kokybė, naudojant tobulesnius įrenginius.

Pastaraisiais metais vis daugiau stengiamasi duonos kepimo procesą kompleksiškai mechanizuoti ir automatizuoti. Šiuo metu prekybos tinkle yra platus asortimentas ruginės duonos:1) Ruginė duona iš šveistinių miltų;2) Ruginė duona iš pasijotų ir sijotų miltų;3) Ruginė – kvietinė duona.

2. TECHNOLOGINĖ DALIS

2.1. ŽALIAVOS CHARAKTERISTIKA

Mūsų šalies teritorijoje rugiai sėjami jau maždaug 1000 metų. Iki 1932 m. rugiai buvo vyraujanti kultūra pagal pasėlių plotus, o vėliau pasėlių plotų atžvilgiu pirmauja kviečiai. Rugiai yra svarbi žaliava maisto pramonei. Jie naudojami miltų gamybai. Jie būna 3 rūšių: sijoti, pasijoti, šveistiniai. Taip pat naudojami spirito, salyklo gamybai nedideliais kiekiais, naudojami taip pat ir krakmolo gamybai.Pasaulinėje duoninių javų gamyboje rugiai sudaro12%.Dideli rugių pasėlių plotai yra Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Australijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, JAV, Kanadoje ir kitose šalyse.Rugiai yra nereiklūs šilumai, geriau pakelia žemas temperatūras negu kiti duoniniai javai. Rugiai priklauso varpinių augalų šeimai. Auginami žieminiai ir vasariniai rugiai. Tai kryžmadulkiai augalai. Varpos paprastai būna dvispalvės, rečiau trijų ar keturių spalvų.Yra priskaitoma aštuonių rugių rūšių . Iš kurių svarbiausia Secale, cereale. Šiai rūšiai priskiriama apie 45 veislės . kurios tarpusavyje skiriasi botaniniais požymiais: varpų forma, spalva, grūdų spalva, grūdų forma, akuotų skaičiumi ir kt.Pagal standartą rugiai skirstomi į 3 tipus, laikantis augimo rajonų ir biologinių ( žieminiai, vasariniai) požymių:I tipas – šiaurės žieminiai rugiai;II tipas – pietų žieminiai;III tipas – vasariniai rugiai.pagal augimo rajonus I tipas skirstomas į 5 potipius, o II tipas į 2 potipius.Rugių klasifikavimas į tipus dar neparodo jų kokybės. Dėl to rugiai pagal kokybę ( stambumą, užteršiančių, kenksmingų ir grūdinių priemaišų kiekį, drėgmę) skirstomi į penkias klases.I klasė – grūdų saiko svoris ne mažesnis kaip 730g. Pirmųjų klasių rugiams drėgmė turi būti ne didesnė kaip 15,5%, o likusios 16%.Rugio grūdas sudarytas iš tokių dalių:1) Plėvelės ( lukšto );2) Aleurono sluoksnio;3) Endospermos;4) Gemalo.Plėvelė dengia grūdą ir apsaugo gemalą bei endospermą nuo kenkėjų, pelėsių. Kviečių ir rugių plėvelė susideda iš dviejų sluoksnių vaisinės ir sėklinės plėvelės.Vaisinė plėvelė lengvai nuo grūdo nusilupa, o sėklinė yra stipriai suaugusi su aleurono sluoksniu.Aleurono sluoksnis susideda iš vienos eilės ( išskyrus miežius ) stambių, storesnių ląstelių, užpildytų smulkiais grūdeliais – baltymais, riebalais, cukrumi, mineralinėmis medžiagomis fermentais, o nesubrendusiuose grūduose dar ir pigmento chlorofilo.Endosperma – miltinis grūdo branduolys susideda iš ląstelių, kurios užpildytos krakmolo grūdeliais. Tarpuose tarp krakmolo grūdelių yra baltyminių ir kitokių medžiagų. Miltų gamyboje endosperma yra svarbiausia grūdo dalis ir nuo jos kiekio priklauso miltų išeiga. Paprastai kuo grūdai didesni, tuo daugiau endospermos juose ir daugiau gaunama miltų. Vaisinė ir sėklinė, aleurono sluoksnis sudaro sėlenas.Gemalas yra apatinėje grūdo dalyje. Jo ląstelėse nėra krakmolo, bet yra nemažai cukraus, riebalų, mineralinių druskų, vitaminų. Patekus gemalui į miltus jame esantys riebalai skyla, oksiduojasi ir ilgiau laikomų miltų kokybė pablogėja – miltai apkarsta.1 lentelėRugių grūdų atskiros dalys ( svoris % )

Grūdai Endosperma Plėvelės Aleurono sluoksnis Gemalas vaisinė sėklinė Rugiai 75-79 5,1 2,32 10-32 3,4-4,0

Kiekvieno grūdo anatominės dalies cheminė sudėtis yra labai skirtinga. Tai priklauso nuo grūdo tipo , subrendimo ir augimo sąlygų

2 lentelėRugių cheminė sudėtis ( sausos medžiagos % )

Grūdai Azotinės m. baltymai Angliavandeniai Riebalai Celiuliozė PelenaiRugiai 13,70 79,70 2,10 2,95 2,05

. Varpinių javų grūduose daugiausia yra angliavandenių, iš kurių vyrauja krakmolas, užpildantis endospermos ląsteles. Krakmolo grūdeliai įvairių augalų grūduose yra būdingos formos ir pasižymi skirtingomis savybėmis. Duoniniuose grūduose yra nemaža sacharozės, ir šiek tiek maltozės, rafinozės, gliukozės. Plėvelių ląstelių sieneles sudaro celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas. Didžiausią dalį ( 75 – 95% ) rugių grūduose esančių azotinių medžiagų sudaro baltymai, iš kurių daugiausiai yra protaminų ( 40% ), gliutelinų ( 40% ), globulinų ( 4 – 6% ), albuminų ( 2 – 3% ). Grūduose esantys riebalai yra skystame pavidale, pasitaiko ir nemažai lecifino. Grūduose yra šių fermentų :amilazės, lipazės, proteinazių. Sutinkami grūduose B grupės vitaminai ( B1, B2, B6, PP, pantoteno rūgšties ) vitamino E ir kt. Dykstančiuose grūduose yra vitamino C. Fermentai ir vitaminai daugiausiai išsidėstę gemale, aleurono sluoksnyje, ir labai mažai jų užtinkame endospermoje. Mineralinės druskos ( P2, O5, K2 O ) daugiausia išsidėsčiusios plėvelėje, aleurono sluoksnyje. Todėl rugių aleurono sluoksnio peleningumas 7,5 – 8,9%, o plėvelės 2,45 – 3,8%. Svarbi grūdų sudėtinė dalis yra H2O. Rugiuose yra vidutiniškai 15% drėgmės, bet nuo derliaus nuėmimo ir laikymo sąlygų gali būti 12 – 20%.

Endosperma priklausomai nuo savo konsistencijos būna stikliška, pusiau stikliška, miltinga. Bendras rugių stikliškumas partijoje svyruoja 15 – 35%, o žalios spalvos rugiuose būna net 50 – 70%. Rugių grūdų ilgis svyruoja nuo 4,2 iki 9,8 mm., plotis 1,4 – 3,3 mm., storis 1,2 – 3,3 mm. Pagal formą ir išmatavimą rugių grūdai skirstomi: siauri ilgi, siauri trumpi, platūs ilgi, platūs trumpi. Į malūną paduodami sekančios kokybės grūdai: Drėgmė – 13,5%, jei nėra plovimo – 14,5%, šiukšlingumas 2%, grūdinės priemaišos grūduose ne daugiau 4%. Be pašalinio kvapo, nesupelėję, nepažeisti džiovinant arba savaiminio kaitinimo.Grūdų kokybės rodikliai ant I plėšimo t.y. į malimo skyrių: Malūne išvalyti grūdai prieš pirmą plėšimo sistemą turi atitikti šiuos kokybės reikalavimus: a) drėgmė- rūšiniam rugių malimui – 13,5 – 15%. b) šiukšlingumas – ne daugiau kaip 0,4% tame skaičiuje raugių ne daugiau kaip 0,1%, kenksmingų priemaišų ( skalsių, kūlių, kartylio, vijoklio, tetirvės ) – ne daugiau kaip 0,5%, tame skaičiuje kartylio ir vijoklio ne daugiau kaip 0,04%, neturi būti mineralinių priemaišų, taip pat nuodingų geliotropo, , Trichodesmi inkanum sėklų. c) grūdinių priemaišų rugiuose – miežių – ne daugiau kaip 4%. d) raugių ne daugiau 0,1%.

2.2. PRODUKCIJOS ASORTIMENTAS IR JOS KOKYBĖ

Produkcijos asortimentas ir jos kokybė. Malant ruginius rūšinius miltus, kurių išeiga 30% sijoti miltai, 50% pasijoti miltai, gaunama 16% sėlenų. Ruginiuose sijotuose miltuose peleningumas 0,75% pasijotuose 1,30%. šiuose miltuose glitimo nėra. Ruginiuose miltuose mažas peleningumas, o iš peleningumo sprendžiama apie lukšto atsiskyrimą ir miltų rūšį. Sijoti miltai būna balti, pasijoti – balti su pilkšvu atspalviu. Metalo priemaišų 1kg. Miltų gali būti ne daugiau kaip 3mg. Metalo dalelių skersmuo ne daugiau kaip 0,3mm., o jų svoris ne daugiau kaip 0,4mg. Paduodant grūdus į malimą jie turi būti kokybiški t.y. be pašalinio kvapo, nesupelėję, nepažeisti džiovinant arba savaiminio kaitinimo. Miltai ir kruopos yra pagrindinei maisto produktai, gaunami perdirbant grūdus. Jie naudojami kaip pagrindinė žaliava duonos, makaronų, konditerijos gaminiams ir sudaro beveik vieną trečdalį visų maistui naudojamų produktų. Miltų kruopų kaip maisto produkto, tinkamumas naudojimui apibūdinamas tam tikrais kokybiniais rodikliais, kuriuos griežtai apriboja Valstybiniai standartai. Siekiant išlaikyti aukštą miltų ir kruopų kokybę turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į jų fizines ir fiziologines savybes, laikymo metu. Neatsižvelgiant į šias savybes, gali žymiai sumažėti svoris, pablogėti kokybė. Prie pagrindinių fizinių savybių, turinčių įtakos miltų ir kruopų kokybei laikymo metu, priklauso: sorbcinis imlumas ir birumas. Hidroskopiškumas tai miltų ir kruopų savybė sugerti iš aplinkos arba išskirti į aplinką vandens garus. Sorbcinis imlumas – tai savybė sugerti ir išskirti ne tik vandens garus, bet ir įvairias kitas dujas. Padidinta miltų drėgmė sudaro palankias sąlygas mikroorganizmų ir kenkėjų vystymuisi, sumažėja produkcijos svoris ir atsiranda pašalinis kvapas. Esant aukštai aplinkos temperatūrai, miltai ir kruopos pradeda kaisti, apkarsta. Taigi norint išsaugoti miltų aukštą kokybę, reikia juos laikyti kiek galima žemesnėje temperatūroje. Netinkamose sąlygose laikomi miltai gali susigulėti – miltai visiškai nustoja birumo. Rūšiniai miltai daug greičiau susiguli, negu šveistiniai, nes pastarieji yra stambiau sumalti, tarp jų dalelių yra daugiau oro, kuris ir neleidžia susigulėti. Norint to išvengti, reikia reguliariai perkrauti štabelius, viršutines eiles sudėti į apačią ir atvirkščiai. Susigulėjusius miltus reikia persijoti per atitinkamo stambumo sietus. Laikomuose miltuose pastoviai vyksta biocheminiai ir mikrobiologiniai procesai. Palyginus su grūdais, miltai žymiai greičiau keičia savo pirmykščius kokybinius rodiklius. Produkcijos kokybė pablogėja, nesilaikant drėgmės ir temperatūros režimo sandėliuose. Ilgai sandėlyje aukštoje temperatūroje laikomi miltai apkarsta. Ypač apkarsta miltai, pagaminti iš grūdų su priemaiša, sušalusių, kaitusių arba sudygusių. Norint išvengti miltų apkartimo, reikia laikyti juos minimalioje temperatūroje, vasarą sustiprinti sandėlių ventiliaciją ir laiku realizuoti. Miltų supelėjimas pablogina miltų skonį, produkcija įgauna rūgštų pelėsių skonį ir kvapą, kuris pasilieka ir iškeptoje duonoje, todėl supelėjusių miltų negalima naudoti maistui.

2.3. TECHNOLOGINĖS SCHEMOS PARINKIMAS IR APRAŠYMAS

Dvi rūšių rugių malimo su išeiga 30% sijotų ir 50% pasijotų miltų technologinę schemą parenku remdamasis technologinio proceso vedimo taisyklėmis. Schema sudaryta: Iš penkių plėšimų sistemų ir trijų malimų sistemų, miltų kontrolės,sėlenų persijojimo sistemų. Plokščiasiečių apkrovimo sumažinimui ir geresniam miltų atsijojimui juose, po pirmos, antros, trečios ir ketvirtos plėšimo sistemų naudoju propelerines mašinas МБО. Grūdų smulkinimui naudoju valcų stakles БВ. Valcų volus naudoju su 5 rifliais I–je plėšimo sistemoje ir didinu iki 9 riflių V-plėšimo sistemoje. Pirmoje malimo sistemoje naudoju volus su 9,5 riflio į cm., o antroje ir trečioje – 10 riflių. Volų padėtis I-IV plėšimo sistemose ašmuo prieš ašmenį, o V plėšimo sistemoje nugara prieš nugarą, malimo sistemose volų padėtis ašmuo prieš ašmenį.

Diferencija malimo ir plėšimo sistemose 2,5. volų sukimosi greičiai 6m./sek plokščiasiečius parenku ЗРШ-4m. 2 schemos, kuriuose naudoju metalinius sietus No 090 – 0,40 ir kaproninius kruopinius bei miltinius sietus. Miltų kontrolei naudoju 4 schemos plokščiasiečius.sėlenų persijojimui naudoju taip pat 4-tą plokščiasiečio schemą. Sijotus miltus gaunu I-III plėšimo sistemose ir 1 – 2 malimo sistemose, kuriuos nukreipiu į sijotų miltų kontrolinį plokščiasietį, o nuėjimą nuo jų pasijotų miltų kontrolinį plokščiasietį. Pasijotus miltus gauname I-V plėšimo ir 1 – 3 malimo, bei sėlenų persijojimo sistemoje, kuriuos taip pat nukreipiu į kontrolinį plokščiasietį. 5 plėšimo sistemoje nuėjimas nuo sietų sėlenos, kurias dar kartą persijojam galutiniam miltų atskyrimui iš sėlenų. Ruginiai miltai bus naudojami duonos kepimo įmonėje, todėl juos sandėliuosiu palaidus t.y. betariniu būdu. Sėlenos bus atiduodamos į kombinuotų pašarų gamyklą.

2.4. ORIENTACINIS MILTŲ KIEKYBINIS – KOKYBINIS BALANSAS3 lentelė

Sistemos pavadinimas Sijoti miltaiKiekis%Pelningumas% Pasijoti miltaiKiekis%Pelningumas%I pl. sistema

II pl. sistema

III pl. sistema

IV pl. sistema

V pl. sistema –

Sėlenų persijojimas –

1 malimo sistema

2 malimo sistema

3 malimo sistema –

Sijotų miltų kontrolė –

Viso miltų į kontrolės plok.

Nuėjimas nuo kontrolės

Miltų kiekis

2.5. TECHNOLOGINIŲ ĮRENGIMŲ SKAIČIAVIMAS IR PARINKIMAS

4 lentelėValcų linijos ilgį paskirsčiau atskiroms sistemoms

El.Nr. Sistemospav. Valcų linijos ilgis % Pasirenku% Reikalingos linijos ilgiscm. Pasirinktos linijos ilgis cm. Staklių kiekis Valcų išmatavimai

1. I pl. 20-25 25

300 1,5 1000*2502. II pl. 20-25 25 281 300 1,5 1000*2503. III pl. 20-25 20 225 200 1,0 1000*2504. IV pl. 17-20 20 225 200 1,0 1000*2505. V pl. 8-20 10 112,5 100 0,5 1000*250Viso : – 100 – 1100 5,5 –

1 mal. 40 40

300 1,5 1000*250

2 mal. 30 30

160 1 800*250

3 mal. 30 30

160 1 800*250Viso : – 100 – 620 9 –

Paskaičiuoju faktišką valcų volų linijos ilgį:Lf = lplf + l mal f = 1100 + 620 =1720cm. Patikrinu faktišką valų staklių apkrovimą:q = cm./parai. Parenku 7 stakles БВ 1000*250 ir 2 stakles БВ 800*250Valų staklių linijos ilgio paskaičiavimas:

L – valcų linijos ilgis cm Q – našumas kg. Parai Q – lyginamasis valcų apkrovimas kg cm./parai q = 140 : 170 priimu q = 160 tai L = lpl + l mal.

= 2,5 tai =0,5 lm = 0,5 lpl.L = lpl + 1mal = 1pl + 0.5lpl = 1.5lpl Lpl = cm. l mal = L = lpl = 1688 – 1125 =563 cm. . taisyklių parenku valcų linijos ilgį % atskiroms sistemoms.5 lentelėValcų staklių techninė charakteristika

Rodikliai БВ 1000*250 БВ 800*250Pusės staklių našumas, kai susmulkinama iki 60% t/parai 60 48Volų sukimosi greitis m/s lygaus 5,1 5,1rifliuoto 6,4 6,4Diferencija lygių 1,5 1,5rifliuotų 2,48 2,48Pneumo stovų mm. 145-60 145-60Elektros variklių didžiausias galingumas KWT-22 17Oro greitis pneumo stovuose m/s 20 20Išmatavimai be elektros variklio mm. ilgis 2400 2200plotis 1630 1630aukštis 1460 1460Masė kg. Be variklio 3900 3400

Paskaičiuoju reikalingą prasijojimo plotą. ; F – prasijojimo plotas m2 q – apkrovimas kg m2 / parai 1600 – 2000 kg m/ parai

priimu q = 1800 kg m2 /parai F = m2 miltų kontrolei 14 – 16% nuo bendro ploto ( taisyklių 27 lentelė 67 pusl. )15% Fk m2 Prasijojimo plotas malimo ir plėšimo sistemos F = F – Fk 150 – 22,5 = 127,5 m2 F1 = f pl + f mal. priimu 0,5

fm = 05fpl F1 = fpl + 0,5 fpl = 1,5 fpl. fpl Fmal = f1 – fpl = 127,5 – 85 = 42,5 m2 6 lentelėPrasijojimo plotus paskirsčiau atskiroms sistemoms

Eil.Nr. Sistemos pavadinimas Prasijojimo plotas Pasirinktas plotas Paskaičiuotas plotas m2 Parinktas plotas m2 Parinktas plotas ketvertukai1 2 3 4 5 6 71. pl.s 17-22 20

17 17 4/42. pl.s 17-22 20 17 17 4/43. pl.s 17-22 20 17 17 4/41 2 3 4 5 6 74. pl.s 11-17 15 12,75 12,75 3/45. pl.s 11-17 15 12,75 12,75 3/4persijojimas 11-17 10 8,5 8,5 2/4Viso – 100 – – 8,5 20/41. mal. 35-40 40 17 17 4/42. mal. 25-30 30 12,75 12,75 3/43. mal. 25-30 30 12,75 12,75 3/4Viso – – – – 42,5 10,4Kontrolė sijotų 25-33 30 6,75 8,5 2/4pasijotų 67-75 70 15,75 17 4/4Viso – – – – 25,5 6/4

Viso parenku 36 ketvertukus t.y. 9 plokščiasiečius ЗРШ – 4m, kurių prasijojimo plotas faktiškai bus.Ff – 9*17 =153 m2 patikrinu faktišką plokščiasiečių sietų apkrovimą.Qfak = m/parai 7 lentelėPlokščiasiečio ЗРШ – 4m techninė charakteristika ( iš žinyno )Rodikliai ЗРШ – 4m1 2Sietų išmatavimai 400*800Prasijojimo plotas 17 m2Plokščiasiečių apsisukimų skaičius į min. 200 220 240Supavimų amplitudė mm. 50 45 40Elektros variklio galingumas 4 KWTIšmatavimai mm.Ilgis 2400plotis 13901 2Aukštis iki priėmimo lentos 23.70Korpuso aukštis 1506Masė kg 1920

Propelerinių mašinų paskaičiavimas. Parenku propelerines mašinas МБО, našumas 5t./val. I plėšimo sistemai reikalinga propelerinių mašinų.n1 priimu 2 mašinas po I plėšimo staklėmis po III plėšimo staklėmis po IV plėšimo staklėmis 8 lentelėPropelerinės mašinos techninė charakteristika

Rodikliai МБОNašumas5,5 t/val. Sietinio cilindro Ф 354 mm.Rotoriaus apsisukimų skaičius/mm. 1200 Tarpas tarp ratoriaus ir cilindro mm. 11Rotoriaus Ф mm. 330 Elektro variklio galingumas 5,5 kWTSpragilų sukimosi greitis m/s 20 Išmatavimai mm.

Masė 285 kg. Ilgis 135 Plotis 545 Aukštis 1320

2.6. MAGNETINIŲ UŽTVARŲ SKAIČIAVIMAS IR PARINKIMAS

Bus gaunama miltų 30% sijotų ir 50% pasijotų. ; 100 t. miltų reikalinga 0,7/0,8 magnetinės linijos. Sijotiems miltams paskaičiuoju magnetų ilgį: ; pasirenku kolonėlę БКМ2-3 ( 1 vnt. ). Pasijotiems miltams reikalingas magnetinės linijos ilgis: ; parenku kolonėlę БКМA2-500Magnetinės linijos ilgis sėlenoms.Sėlenų pagaminsime:

10 t. – 1,2/0,3 m.

Parenku kontrolę БКМ2-7,5Magnetinės linijos ilgis prieš I pl. 100 t. – 0,4/0,5 m. 100 t. – 0,5270 – X Parenku kolonėlę БКМ2-7,5 prieš II pl. sistemą ir visas kitas. 1 m. ilgio 0,3/0,4 m.Paskaičiuoju magnetinės linijos ilgis prieš II pl.s.1 m. – 0,3 3 – X; Parenku kolonėlę БКМA2-500Prieš III pl. sistemą. 1 – 0,32 – X X = 0,3*2 = 0,6 m.Parenku kolonėlę БКМ2-3

Prieš IV plėšimo sistemą.1 – 0,32 – X X = 0,3*2 = 0,6 m.Parenku kolonėlę БКМ2-1,5 Prieš 1 malimo sistemą.1 – 0,3 3 – X X = 0,3*3 = 0,9 m.Parenku kolonėlę БКМA2-500Prieš 2 malimo sistemą1 – 0,31,6 – X X = 0,3*1,6 = 0,48 m.Parenku kolonėlę БКМA2-3 Prieš 3 malimo sistemą.1 – 0,31,6– X X = 0,3*1,6 = 0,48 m.Parenku kolonėlę БКМ2-39 lentelėPasirinktų magnetinių kolonėlių techninės charakteristikos

Rodikliai БКМ2-1,5 БКМ2-3 БКМA2-500 БКМ2-7,5Magnetų kiekis 12 24 40 60Mag. Linijos ilgis mm. 150 300 500 750Mag. Linijų kiekis 2 2 2 2Išmatavimai mm.ilgis 316 470 635 928plotis 320 320 300 320aukštis 600 600 530 600Masė kg. 16,5 27 30,8 55,7

2.7. PASIRINKTŲ ĮRENGIMŲ SUVESTINĖ LENTELĖ10 lentelėPavadinimas markė kiekis

Valcų staklės БВ 1000*250 7 БВ 800*250 2Plokščiasiečiai ЗРШ-4м 9Propelerinės МБО 6

Magnetinės kolonėlės БКМ2-1,5 7 БКМ2-3 5 БКМA2-5 3 БКМ2-7,5 2

2.8. MALIMO SCHEMOS TECHNINĖ CHARAKTERISTIKA11 lentelėRodiklio pavadinimas Mato vnt. kiekisPlokščiasiečiai ЗРШ-4м vnt. 9Bendras pasijojimo plotas m2 153t. sk. Plėšimo sistemų m2 85malimo m2 42,5miltų kontrolės m2 25,5Valcų staklės БВ 1000*250 vnt. 7БВ 800*250 vnt. 2Bendras valcų volų linijos ilgis cm 1720t. sk. plėšimo sistemų cm 1100malimo sistemų cm 620Malimo ir plėšimo linijųilgio santykis cm 0,56Propelerinės mašinos МБО vnt. 6Vidutinis valcų volų apkrov. kg cm/parai 150Vidutinis plokščiasiečių sietų apkrovimas Kg m2/parai 1765

2.9. GAMYBINIO KORPUSO ĮRENGIMŲ IŠDĖSTYMAS

Malūnas 5 aukštų gelžbetoninis I – II aukštas – valcų staklės; elektros varikliai III aukštas – magnetinės kolonėlės IV aukštas – plokščiasiečiai V aukštas – propelerinės mašinos V aukštas – išcentriniai iškrautuvai ir šliužinės užtvaros.

3. TECHNOCHEMINĖ KONTROLĖ

Technocheminės kontrolės uždavinys yra sekti produkcijos bei žaliavų kokybę prisilaikant valstybinių standartų.12 lentelėRuginių miltų kokybiniai rodikliai

Produkto pavadinimas

Peleningumas Sumalimo stambumas

Spalva Kokybės rodikliai nustatyti Liekana ant sieto Nr. Ne daugiau t. Praėjimas per sietą Nr.

Sijoti 0,75 27/2 38/90 ne mažiau Balta

GOST7054-54

Pasijoti 1,45 045/2 38/60 ne mažiau Balta su pilku atspalviu

Ruginiuose miltuose glitimo nėra. Ruginiuose miltuose yra aktyvus fermentas a – amilozė. Cheminė miltų sudėtis priklauso nuo žaliavos – grūdų cheminės sudėties ir gamybos technologinio proceso. Kuo didesnė miltų išeiga, tuo jų cheminė sudėtis artimesnė grūdų sudėčiai. Iš peleningumo galima spręsti apie miltų rūšį 13 lentelėMiltų cheminė sudėtis

Rūšis Peleningumas Celiuliozė B. azoto kiekis Cukrus Riebalai KrakmolasSijoti 0,75 0,48 1,65 4,45 1,17 74,6Pasijoti 1,30 1,56 1,81 5,27 1,64 67,6

Kuo aukštesnė miltų rūšis, tuo mažiau azotinių medžiagų. Nes centrinės endospermos dalyje baltymų yra mažiau negu periferinėje.Miltų kokybė nustatoma laboratorijoje. Laboratorija įrengiama šviesioje patalpoje. Patalpos turi būti gerai vėdinamos mufelinės krosnelės įrengiamos traukos spintose su natūralia ir dirbtina ventiliacija. Temperatūra turi būti +18oC . visos darbo vietos turi būti gerai apšviestos. Turi būti vandentiekis ir priešgaisrinės apsaugos inventorius. Laboratorijoje miltų kokybė nustatoma organoleptiniu ir fiziniu – cheminiu būdu. Miltai turi atitikti valstybinius standarto reikalavimus.Technologinio proceso vedimo kontrolė susideda iš dviejų dalių tai operatyvinė ir technocheminė kontrolė.Operatyvinė – tai pastovus atskirų įrengimų darbo kontroliavimas technologinio proceso metu. Tai valcų staklių režimų kontroliavimas atliekamas 2 kartus į pamainą valcuotojo ar pamainos meistro. Plokščiasiečių kontroliuojamas darbo efektyvumas sijojant nuobiras plėšimo sistemose ir apatines nuobiras malimo sistemoje. Ne prasijojimas viršutinių nuobirų leidžiamas ne daugiau 10%, o malimo sistemoje iki 15%, dunstų iki 20%. sietvėtyklių darbą kontroliuoja sietvėtyklininkė paimdama 1-2 kartus kruopų iš po vėtyklių pavyzdžius ir juos palygindama su etalonu. Kiekvieną pamainą kontroliuojama ir produkcijos išeiga.Technocheminė kontrolė yra sudėtinga technologinio proceso kontroliavimo dalis atliekama laboratorijos darbuotojų.

4. GAMYBINIO PROCESO AUTOMATIZAVIMAS

Automatizavimas – tai kompleksas įvairių techninių priemonių, kurios įgalina vykdyti technologinius procesus, žmogui betarpiškai nedalyvaujant valdyme.Mokslo tiriamieji institutai ruošia naujas automatinio reguliavimo sistemas, gamina spec. prietaisus.Būtina sparčiai diegti automatizuotus produkcijos kokybės, kontrolės ir bandymo metodus bei priemones, kaip sudėtinę technologinių procesų dalį.Reikia didinti manipuliatorių, įterptinių automatinio valdymo sistemų su mikroprocesoriais ir mažosiomis ESM gamybą ir užtikrinti jų platų panaudojimą, kelti automatizuotus cechus ir gamyklas.Malimo skyriuje yra automatizuojamas valcų staklių darbo režimų nustatymas. Yra naudojami du metodai: tiesioginis, netiesioginis.Praktiškesnis yra tiesioginis režimų reguliavimo metodas. Smulkinimo dydis yra nustatomas spec. svorio matavimo įtaisu. Šis įtaisas paima dalį produkto iš srauto po to prasijoja jį vibro sietu ir pasveria išsijotų produktų kiekį. Iš santykio tarp prasijoto ir pasilikusio ant sieto produkto kiekio nustatomas smulkinimo dydis.Valcų staklės, plokščiasiečiai ir propelerinės mašinos varikliai yra sublokuoti taip, kad sustojus pvz: propelerinėm mašinom automatiškai sustos plokščiasiečiai ir valcų staklės. Tokiu būdu, sustojus varikliui apdirbama žaliava ( rugiai ) neužpils įrengimų bei patalpų.Miltų baltumo automatinė kontrolė vykdoma naudojant prietaisą vadinamą fotometru. Jo darbo principas pagrįstas šviesos sugėrimo ar atsispindėjimo laipsnio matavimu. Automatiniuose miltų baltumo kontrolės įrengimuose naudojami tiesioginio veikimo diferencialiniai fotometrai.

Jie sulygina matuojamų ir etalono miltų šviesas atspindžio srautus.

5. ELEKTRINĖ DALIS

14 lentelėElektros variklių suvestinė lentelė

Eil.Nr. Įrengimų pavadinimas Variklių galingumas kW. Kiekis vnt. Bendras jėgos įreng. Galing. kW. Darbo trukmė Sunaudota el. Energija per metus kWh

Paroje h. Per metus h. 1 Valcų staklės 22 3 66 24 7320 4831202 Valcų staklės 17 3 51 24 7320 3733203 Valcų staklės 13 12 156 24 7320 1141920

4 Plokščias. ЗРШ-4м 4 9 36 24 7320 2635205 Propeler. МБО 5,5 6 33,0 24 7320 241560Viso: – – 324 – – 2503440

15 lentelėApšvietimo davinių lentelė

Eil.Nr. Patalpos pavadinimas Patalpos plotis m2 Lyginamasis galingumas kW. Įrengtas įrengimo galing. kW Degimo trukmė Sunaudota el. energija metuose (kWh)

Paroje (h) Metuose (h) 1 Gamyb. korpusas 288 18 5,1 15 4575 22875,0Viso: – – – 5,1 – – 22875,0

Bendras instaliuotas galingumas: Pimt = Pv + Pap= 342 + 5,1 = 347,1 kW. Bendras sunaudotas elektros kiekis per metus:Wb = Wv + Wap = 2503*440 + 2287,50 = 2526225 kWh.6. DARBO SAUGA

6.1. ĮRENGIMŲ IŠDĖSTYMAS PATALPOJE

Staklės, mašinos, mechanizmai, savaiminio byrėjimo ir produkto transportavimo vamzdžiai išdėstomi taip, kad būtų saugu ir patogu juos montuoti, remontuoti ir aptarnauti. Visi įrengimai yra išdėstomi pagal Lietuvos respublikos Valstybinio Statybos reikalų departamento patvirtintas normas. Išdėstant stacionarinius įrengimus malūne bei grūdų saugojimo sandėliuose reikalinga palikti laisvo oro tarpus. 1) Skersiniai ir išilginiai praėjimai tiesiogiai susiję su išėjimu į laiptines ar į gretimas patalpas, bei praėjimai tarp mašinų ir staklių grupių ne mažesni kaip 1m., o tarp atskirų mašinų ir staklių 0,8m. 2) Esant valcų staklėms išdėstytoms grupėm, jų volus suka transmisija, tarpai tarp valcų skriemulių ne mažesni 0,35m., o kai staklės turi individualius elektros variklius, pastatytus ant to paties perdengimo kaip ir staklės nemažesnis 0,7m. 3) Plokščiasiečių aukšte išilginiai ir skersiniai praėjimai tarp pastato sienų ir plokščiasiečio ne mažesni kaip 1,25m. praėjimai tarp plokščiasiečių 1m. įrengimai neturintys judančių dalių tokie kaip produkto transportavimo, oro ir kiti vamzdžiai gali būti statomi prie sienų paliekant 0,15m. tarpą.

6.2. BENDRIEJI ĮRENGIMŲ PASTATYMO REIKALAVIMAI

Visi įrengimai turi būti pastatyti ant tvirtų pamatų, pagrindų ar rėmų, kruopščiai patikrinami ir pritvirtinami. Jei įrengimai statomi ant tarpaukštinių perdengimų arba galerijoje, jie turi būti paskaičiuoti dinaminių apkrovų veikimo atžvilgiu. Mašinų mechanizmai ir visi pagrindiniai mazgai taip, kad dirbtų tolygiai be staigaus jiems nebūdingo triukšmo, trukčiojimų, vis didėjančios vibracijos, užsikirtimų ar nenormalios trinties į pavaros mechanizmo dalį. Trumpam sustabdytus įrengimus paleisti galima leidus cecho viršininkui ar pamainos meistrui prieš tai įsitikinus ar tas įrengimas yra tvarkingas. Įrengimai turi turėti apsaugines priemones ar prietaisus ir išdėstyti taip, kad būtų patogu ir saugu juos aptarnauti. Montuojant stakles ir mašinas, aspiracijos bei pneumotransporto įrengimus būtina panaudoti galimas priemones ir įrengimus gamybiniam triukšmui ir vibracijai darbo vietose mažinti. Staklės, mašinų aparatų dalys, kurias reikalinga tepti, turi turėti automatinius tepimo prietaisus ar tepalines su pakankamos talpos rezervuarais. Tepalas į šiuos rezervuarus paduodamas tik įrengimams stovint. Įrengimai nudažomi atitinkamų spalvų dažais. Įrengimų skriemulių ir pavaros diržų karkasas daromas iš kampinio profilio geležies, o jų paviršiai aptraukiami lakštine skarda. Skriemulių ir pavaros diržų apsaugos turi būti stiprios, gerai pritvirtintos prie grindų ar mašinų. Uždėti pavarų diržus leidžiama tik specialiai apmokytiems asmenims. Variklių patalpa ir gamybiniai cechai turi turėti abipusę signalizaciją, kad dirbančiajam būtų galima įspėti apie variklio paleidimą, o iš cecho signalizuoti atgal. Be to visi aukštai turi turėti bendros signalizacijos ryšį nurodymams perduoti. Darbuotojai turi būti gerai instruktuoti apie būtinų signalų perdavimo tvarką ir mokėti jais naudotis.

6.3. ĮRENGIMŲ EKSPLOATAVIMAS

Visi įrengimai kurie yra eksploatuojami turi būti techniškai tvarkingi. Prie jų iškabinami įspėjamieji ženklai. Pastebėjus įrengimų ar saugumo technikos prietaisų gedimus, dėl kurių gali įvykti avarija, tuoj pat įrengimai sustabdomi ir pašalinami trūkumai. Įmonės administracija paruošia instrukcijas kur nurodoma, kaip aptarnaujami ir taisomi kiekvienos rūšies įrengimai, o taip pat būtinos darbo apsaugos priemonės įrengimus eksploatuojant. Pastebėjus patalpoje gaisro požymius, ventiliacijos pneumo transporto įrengimai išjungiami, o ventiliatoriai ir orapūtis sustabdomi. Įrengimų pastatytų aukščiau 1,5m. aptarnavimui turi būti pastatyti laiptai, su aikštelėmis ir stipriais turėklais. Įrengimus eksploatuoti be patikrintų apsaugų neleidžiama.

6.4. ELEKTROS APSAUGA

Naujų elektros įrengimų prijungimas prie energetinės sistemos turi būti atliekamas pagal projektus suderintus su energetine sistema ar su aukščiau stovinčia organizacija. Prijunkti naujai pastatytus įrengimus galima tik juos patikrinus energetinės sistemos atstovams. Įrengimai sumontuojami tik visiškai atjungus nuo tinklo, ir po to , kai atjungiama tose vietose turi būti iškabinami įspėjamieji plakatai. Reikia patikrinti ar tikrai linijoje nėra įtampos. Elektros tinklų izoliacijos varžą reikia tikrinti megommetru ne rečiau kartą per metus normaliose patalpose, ir 2 kartus drėgnose patalpose. Aptarnaujant aukštesnės kaip 1000V įrengimus pamainos vyresnysis turi būti ne mažesnės kaip AK kvalifikacijos, o žemesnės 1000V ne žemesnę kaip VK kvalifikaciją. Žmonių saugumui užtikrinti visi elektros įrengimai ir elektros įrengimų korpusai turi būti įžeminti.

Viena svarbiausių užduočių yra gamybinių patalpų ir darbo vietos racionalus apšvietimas. Dėl netinkamo apšvietimo didėja nelaimingų atsitikimų skaičius, krenta darbo našumas. Netinkamai įrengtas apšvietimas kenkia dirbančiųjų regėjimui. Grūdų perdirbimo įmonėse ir sandėliuose būna bendras ir kombinuotas apšvietimas. Tai dvi iš dirbtinio apšvietimo rūšių, be jų dar yra vietinė ir avarinė. Bendras – kaip yra pakabinti vienodo tipo ir galingumo šviestuvai. Šis apšvietimas naudojamas gamybinėse patalpose sandėliuose. Vietinis – apšviečiama darbo vieta. Kombinuotas – tai bendro ir vietinio apšvietimo sujungimas. Šis apšvietimas reikalingas prie darbų kur reikalingas tikslumas. Avarinis – tai koridorių ir laiptinių apšvietimas. Jis įrengiamas žmonių evakuacijai. Šis apšvietimas yra mažo stiprumo, pajungiamas iš akumuliatoriaus. Avarinis apšvietimas sudaro 10-15% normalaus apšvietimo. Jis daromas kur dirba 50 žmonių. Malūno pramonės teritorijos išplanavimas turi atitikti sanitarines normas. Gamybiniai korpusai turi būti pastatyti taip, kad saulės spinduliai nepatektų į gamybines patalpas. Atstumai tarp korpusų turi būti tokie, kad būtų normalus apšvietimas. Siekiant sumažinti traumatizmą ir profesinius susirgimus, ypatingai svarbu laikytis saugumo technikos reikalavimų. Malimo skyriuje yra šie įrengimai:

1) Valcų staklės2) Plokščiasiečiai3) Propelerinės mašinos4) Magnetai

Dirbant prie valcų staklių negalima liesti volų jiems sukantis. Reikia žiūrėti, kad ant besisukančių dalių būtų uždėtos apsaugos. Atsargiai elgtis su diržinėmis pavaromis, neliesti jų rankomis įrengimams dirbant.Dirbant prie plokščiasiečių, reikia žiūrėti, kad ant besisukančių dalių būtų uždėtos apsaugos. Plokščiasiečiai daro slenkamąjį grįžtamąjį judesį apskritimu, todėl reikia atsargiai vaikščioti prie įrengimų, neprisiliečiant prie jų.Aptarnaujant propelerines mašinas negalima jų valyti įrengimui dirbant. Pavojinga zona besisukantys spragilai. Įrengimą valyti spec. įrankiais, tik sustabdžius mašiną.

6.5. PRIEŠGAISRINĖ APSAUGA

Priešgaisriniu atžvilgiu malūnas priklauso B kategorijai. Malūno korpusas mūrinis. Malimo ir valymo skyriai atskirti ugniasiene. Perdengimai iš nedegamos medžiagos – gelžbetonio. Kiekviename ceche turi būti priešgaisrinis inventorius 200m3 vandens rezervuaras, kiekviename aukšte priešgaisriniai hidrantai ir gesintuvai. Šios priemonės turi būti iš dėstomos visiems matomoje vietoje. Šios priemonės turi būti tikrinamos kas pusę metų. Išėjimui iš aukštų turi būti priešgaisrinės durys, kurios užrakintos ir raktas kabo užblionbuotoje dėžutėje, kad gaisro atveju būtų galima išeiti į priešgaisrines kopėčias. Ceche sudaryta gaisrininkų komanda, kuri žino priešgaisrinės apsaugos taisykles ir savo pareigas gaisro gesinimo metu.Visi darbininkai turi būti apmokyti saugaus darbo taisyklių. Įmonėje naujai priimtiems darbuotojams turi būti pravedamas įvadinis instruktažas apie saugumo techniką. Instruktažą praveda atsakingas asmuo už priešgaisrinę apsaugą. Cecho viršininkas ar pamainos meistras praveda instruktažą darbo vietoje, apie tai kad darbuotojas supažindintas su saugaus darbo metodais jis pasirašo saugumo technikos kortelėje ir cecho saugumo technikos žurnale ir tik šią kortelę gražinus kadrų skyriui, rašomas direktoriaus įsakymas apie priėmimą į darbą. Pastoviai dirbantiems darbuotojams kas pusę metų pravedami pakartotiniai saugumo technikos instruktažai. Pervedus darbuotoją į kitą darbą arba įvykus nelaimingam atsitikimui pravedami neeiliniai saugumo technikos instruktažai atskiriems darbuotojams ar jų grupėms. Visų pirma įvykus nelaimingam atsitikimui turi būti sustabdomas įrengimas ir jei susižeidė žmogus jam reikia suteikti pirmąją medicininę pagalbą ir pranešti į med. punktą.Sveikų ir saugių darbo sąlygų sudarymas gamyboje pasiekiamas tada, kaip visas personalas įsisavina saugumo technikos žinias.

7. EKONOMINĖ DALIS

Trumpa charakteristika bei gamybos organizavimas.Projektuojamas grūdų malimo skyrius pajėgumu 270t. grūdų į parą. Bus gaminami ruginiai rūšiniai miltai.Planinės išeigos:a) miltai ruginiai sijoti 30%b) miltai ruginiai pasijoti 50%c) sėlenos ruginės 16%Metinė miltų gamyba:a) miltų ruginių sijotų

b) miltų ruginių pasijotų

Viso: 65880 t. Per metus bus pagaminta ruginių sėlenų

Gamyboje bus dirbama trimis pamainomis, nestabdant malūno išeiginėmis dienomis. Išeigines suteiks ketvirta darbininkų brigada. Kiekvienoje malimo skyriaus pamainoje dirbs 7 darbininkai ir pamainos meistras. Viso 28 darbininkai ir 4 meistrai. Metinis darbo periodas 305 dienos. Apie 60% miltų bus saugojami ir atleidžiami vartotojams be taros. Likusieji miltai bus pakuojami į maišus po 65kg. Metinis maišų poreikis

Mėnesinis poreikis 36,9t. maišų.Ruginės sėlenos bus sandėliuojamos palaidos aruoduose ir išvežamos automašinomis į kombinuotų pašarų gamyklą.

Pagrindinių fondų vertės ir amortizacinių atskaitymų apskaičiavimas.

16 lentelėPastatų vertės apskaičiavimas

Pastatų paskirtis Pastatų tūris Statybų vertė Lt. 1m3 2002.01 kain. VisoGamyb. korp. (mal. sk.) 9240 183 690920Sand. betar. milt. 6920 219 1515480Sand. pak. produk. 2-jų aykštų 7100 142 1008200Administ. buitinės patalpos 7400 250 1850000Viso: 30660 6064600Kiti pagr. fondai 7% _ _ 424522

Išviso: _ _ 6489122

17 lentelėĮrengimų, transporto priemonių ir inventoriaus vertės apskaičiavimas

Įrengimų pavadinimas Įrengimų markė Kiekis Vieno įreng. kaina pagal kainininką Visų įrengimų vertė Transporto išlaidos Viso išlaidos1 2 3 4 5 6 7A įrengimaiValcų staklės ZM 1000*250 7 16000 112000 8000 120000Valcų staklės ZM 800*250 2 13800 27600 4400 32000Plokščiasiečiai ZRŠ-4m 9 20000 180000 4000 184000Propelerinės maš. MBO 6 5560 33360 2640 36000Mag. kolonėlės BKMA2-5 3 360 1080 120 1200Mag. kolonėlės BKM2-3 5 340 1700 300 20001 2 3 4 5 6 7Mag. kolonėlės BKM2-1,5 7 320 2240 560 2800Mag. kolonėlės BKM2-7,5 2 360 720 80 800Autom. svarstyklės DM-100 2 1800 3600 400 4000Svarstyklės BVN-75 1 9200 9200 2000 11200Viso: – – – – – 39400 B transporto priemonės ir inventorius 5-7% 22094Išviso: – – – – – 416094

18 lentelėPagrindinių fondų amortizacijos paskaičiavimas

Pagr. fondų grupių pavad. Pagrindinių fondų vertė Amortizacijos nor. – amortizacijos suma %

Viso: Tame tarpe Viso; Tame tarpe Pilnam atstatym. Kapital. remontui Pilnam atstat. Kapital.remontuiPastatai 6489122 3,1 1,7 1,4 201162 110315 90847Technol. Įren. 394000 10,8 7,8 3,0 42552 30732 11820Transporto priem. Ir inventorius 22094 12,5 8,0 4,5 2761 1768 993Viso: 6905216 – – – 246475 142815 103660

Gamybos apimties rodiklių apskaičiavimas.

19 lentelėDarbo periodas apskaičiavimas

Planuojamų sustojimų rūšys Esant nepertraukiamai 3 pamainų darbo savaitei1. Dekadiniai sustojimai įrengimų einamajam remontui po 16val.

22d.2. metiniam įrengimų kapitaliniam remontui 30d.Metinių švenčių dienomis 8d.Viso planinių sustojimų 60d.Darbo periodas (365 – 60) 305d.Kalendorinis laiko išnaudojimas % 83,60Apskaičiuojama gamybinė programaa) miltai ruginiai sijoti

b) miltai ruginiai pasijoti

c) ruginės sėlenos

Malūne numatoma dirbti po septynias darbo dienas savaitėje. Dirbs keturios darbininkų pamainos, kurios keisis slenkančiu grafiku. Iš metinio dienų skaičiaus 365d. išjungiama būtinų sustojimų dienų skaičiui.

20 lentelėPrekinės, bendrosios ir grynosios produkcijos apskaičiavimas

Produkcijos pavadinimas Malūno paros našu. t. Darbo periodas dienomis Gamybos metinė apimtis t. Veikianti didmeninė kaina Lt/t. Prekinė produkc. t.L/t. 2002m. 1.1 didme. kaina Bendroji produkcija t./LtMiltai ruginiai sijoti 81 305 24705 750 18529 750 18529Miltai ruginiai pasijoti 135 305 41175 520 1411 520 21411Sėlenos ruginės 43,2 305 13176 200 2635 200 2635Viso: 259,2 – 79056 – – – 42575

21 lentelėIšlaidų žaliavoms, pagrindinėms pagalbinėms medž. apskaičiavimas

Grūdų pavadinimas Grūdų pareikalavimas į parą t. Darbo periodas Metinis grūdų pareikalavimas t. Grūdų 1 t. kaina Išlaidos žaliavomsLt.Rugiai 270 305 82350 390 32116500

22 lentelėapskaičiuotos išlaidos elektros energijai

Produkcijos pavadinimas Metinis išdirbis t. Sunaudojimo norma kWh./t. Bendras sunaudojimas kWh. Tarifas Lt/kWh. Suma Lt.Miltai ruginiai sijoti 24705

86,5

569862

0,20

113972Miltai ruginiai pasijoti 41175 Viso: 65880 – 569862 – 113972Pramoninio – gamybinio personalo skaičiaus darbo užmokesčio fondo bei atskaitymų socialiniam draudimui apskaičiavimas.Malūne bus taikoma pamaininė darbo organizavimo ir apmokėjimo forma.

23 lentelėPagrindinių gamybos darbininkų sudėtis

Profesija

kategorija Darbininkų skaičius pamainoje Brigados darbininkų tarifinioatlygio suma Lt.Valcuotojas V 1 7,20Plokščiasietininkas III 1 6,90Vietyklininkas IV 1 6,85Elektrikas V 1 7,00Krovėjas V 1 7,00Viso: – 5 34,95

Malūnas dirba su pneumotransportu ir darbo sąlygos skaitosi normalios. Išimtis – plokščiasietininkas kurio darbo sąlygos kenksmingos.Pagrindinių gamybos darbininkų dirbančių pagal pamaininę darbo apmokėjimo formą, darbo užmokesčio apskaičiavimas.Pamaininė išdirbio norma.a) Paros išdirbis b) Pamainos išdirbis c) Vandens išdirbis Pamaininis įkainis 1 t. Metinė miltų gamybos apimtis:24705 + 41175 = 65880Pagrindinis gamybos darbininkų darbo užmokestis:65880*3,88 = 255614Lt.Priemokos už darbą nakties metu, sekmadieniams, metinėms, išeiginėms dienoms:Nuo 255614 – 20% = 51123Bendras metinis pagrindinių gamybos darbininkų darbo užmokesčio fondas: 255614+51123 = 306737Lt.

24 lentelėPagrindinių darbininkų sudėtis

Profesija Kategorija Darbininkų skaičius Tarifinis atlygis suma Lt.Technolog. įrengimų remontininkas V 6 7,10Elektrininkai – remontininkai II 2 6,20Kompresoristai IV 2 6,10Krovėjai – 8 7,20Krovinių atleidėjai – priėmėjai – 4 6,50Auto pakėlėjų vairuotojai – 2 6,10valytojos – 4 5Viso: – 26 44,20

Efektyvus darbo laikas valandomis: 225 * 8 = 1800pagrindinis darbo užmokestis:1800 * 44,20 = 79560Lt.Bendras metinis mokos fondas 79560Lt.

25 lentelėCecho IID darbo užmokesčio apskaičiavimas

Pareigų pavadinimas Darbuotojų skaičius Mėnesinis atlyginimas Metinis darbo užmokestis Priskaitymai soc. Draudimui 3,3%Gamybos vadovas 1 3000 36000 Vyr baro meistras 1 2000 24000 Pamainų meistrai 4 1500 18000 Vyr. inž. technologas 1 2000 24000 Tech. laborantai 4 1000 12000 Viso: 11 – 114000 3762

26 lentelėPramoninio – gamybinio personalo skaičiaus ir DUF apskaičiavimas

Darbuotojų kategorija Darbuotojų skaičius Darbo užmokesčio fondas Priskaitymai soc. draudimuiDarbininkai viso t. sk. 28 306737 10122pagalbiniai 26 79560 2625IID 15 114000 3762Viso: 69 500297 16509Administracijos darbuotojai -30 45000 –Išviso: 99 545297 –

Įrengimų išlaikymo ir eksploatavimo išlaidų apskaičiavimas.Šios išlaidos apskaičiuojamos sudarant įrengimų išlaikymo ir eksploatavimo sąmatą ir atskiroms produkcijos rūšims paskirstomos proporcingai pagamintos produkcijos kiekiui.

27 lentelėĮrengimų išlaikymo ir eksploatavimo išlaidų sąmata

Išlaidų straipsnių pavadinimas Išlaidų turinys Suma Įrengimų ir darbo vietų išlaikymas a) Įrengimų priežiūros darbininkų bendras darbo užmokestis ir atskaitymai soc. draudimui

145330 b) Išlaidos pagalbinėms medžiagoms 72600Įrengimų einamasis remontas 10% nuo jų vertės 41609Įrengimų amortizacija 42552Mažaverčio ir greitai susidėvinčio inventoriaus padengimas 1% nuo pilnosios įrengimų vertės 3940Kitos išlaidos 1,5% nuo 14straipsnių sumos 4590Viso: – 310621

28 lentelėCechinių išlaidų apskaičiavimas

Išlaidų straipsnių pavadinimas Išlaidų turinys ir apibendrinimas Suma1 2 3

Cecho personalo išlaikymas IID tarnautojų ir JAP darbo užmokesčio atsiskaitymai soc draudimui 117762Pastatų, statinių ir inventoriaus išlaikymas 2% nuo jų vertės 129782Pastatų, statinių ir inventoriaus amortizacija Iš 18 lent. 2011621 2 3Pastatų, statinių ir inventoriaus einamasis remontas

2% nuo jų vertės 129782Išlaidos bandymams, tyrinėjimams, išradybai 10Lt. Kiekvienam dirbančiajam 990Mažaverčio inventoriaus nusidėvėjimo padengimas 30Lt. Kiekvienam TTD ir tarnautojui, 10Lt. Kiekvienam darbininkui 1350

690Elevatorių išlaikymas 0,2Lt. Kiekvienai grūdų tonai 16470

Kitos išlaidos 2% nuo prieštai einančių straipsnių sumos. 11960Viso – 609948

29 lentelėProdukcijos savikainos apskaičiavimas

Išlaidų pavadinimas Viso Lt.Išlaidos žaliavoms 32116500Išlaidos el. energijai, vandeniui, kurui, technologiniams tikslams 113972Pagrindinių darbininkų pagr. darbo užmokestis 255614Pagrindinis darbininkų papildomas darbo užmokestis 51123Pagrindinių darbininkų atsiskaitymai soc. draudimui 10122Cechinės išlaidos 609948Įrengimų išlaikymo ir eksploatavimo išlaidos 310621Cechinė savikaina 33212286Bendragamyklinės išlaidos ( 120 – 130% ) nuo pagr. darbininkų darbo užmokesčio fondo 319517Gamybinė savikaina 33531803Negamybinės išlaidos ( 0,2% nuo jų gamybinės savikainos ) 67063Pilnoji savikaina 33598866

30 lentelėAtskirų produkcijos rūšių savikainos apskaičiavimas

Produkcijos pavadinimas Gamybos planas t.

koeficientas Sąlyginė produk. Pilnoji savikaina tenkanti sąlyginės prod. vienetui Išlaidos sąlyginės produkcijos rūšims Atskirų rūšių vieneto savikainaMiltai ruginiai sijoti 24705 7,9 195170 14641318 592,65Miltai ruginiai pasijoti 41175 5,8 238815 17967308 436,36Sėlenos ruginės 13176 1,0 13176 990240 75,15Viso: 79056 – 447161 25,39 33598866 –

Techninių – ekonominių rodiklių apskaičiavimas:a) Darbo našumas

b) vidutinis mėnesinis vieno pramoninio gamybinio personalo darbuotojo darbo užmokestis ( DU vid. ):

c) pelnas ir gamybinis rentabilumas.31 lentelėPelno ir gamybinio rentabilumo apskaičiavimas

Gaminių pavadinimas Prekinė prod. t./Lt Pilnoji savikaina PelnasMiltai ruginiai sijoti 18529 14641 3888Miltai ruginiai pasijoti 21411 17967 3444Sėlenos ruginės 2635 990 1645Viso: 42575 33598 8977

d)32 lentelėIšlaidos vienam prekinės produkcijos Lt.

Gaminių pavadinimas Pilnoji savikaina Prekinė produkcija Išlaidos vienam prekinės prod.Miltai ruginiai sijoti 14641 18529 79,02Miltai ruginiai pasijoti 17967 21411 83,91Sėlenos ruginės 990 2635 78,91Viso: 33598 42575 78,91

33 lentelėTechninių – ekonominių rodiklių suvestinė

Rodiklių pavadinimas Mato vnt. Rodiklių skaitinė reikšmė Prod. išleidimas natūriniais vienetais t. 79056Prekinė produkcija Lt. 42575Bendroji produkcija – 42575Pramoninio gamybinio personalo sk. Žm. sk. 99Pramoninio gamybinio personalo darbo užmokesčio fondas Lt. 545297Vieno pramoninio gamybinio personalo darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lt. 459Prekinės produkcijos pilnoji savikaina Tūkst. Lt. 33598Išlaidos vienam prekinės produkcijos Lt. ct. 78,91

Резюме

На данную туму рассматривает проектирование ржаной сортовой муки, с применением современных машин, марки и рассевы марки ЗРШ – 4м.Показатели, характеризующие эфективность строитильства и праизвдства промышлено праизвдства персонала 99 человека прибыль 1285 tūkst. Lt. Щкупаемость капитальных всгожений 8 месяцев, фонцостдага 127 Lt., праизводительность труда 107,4 tūkst. Lt.

LITERATŪROS SARAŠAS

1. G Kuzmienė, J. Pažarauskienė “ Žemės ūkio produktų technologija”

2. J. Bernatonis, “Bendroji maisto produktų technologija”

3. Žinynas apie grūdų ir jų produktų kokybę. Paruošė: L. Kareckas, g. Voljavičius, F. Gumbaragis, B. Mikulėnas, E. Tamulaitytė, E. Daubaras.

4. Правила организации и ведения тежнологического процесса на мельницахю

5. B. Абутковский “Мукомольное производство”