Apie alyvuoges

1024 0

TŪRINYS

Įvadas ..............................3

Alyvuogių rūšys..............................4

Alyvuogių maistinė vertė ir nauda mūsų organizmui...................4

Alyvuogių panaudojimas kulinarijoje...........................6

Išvados..............................7

Literatūros sąrašas..............................8

Priedai..............................9

Įvadas

Gurmanais vadinamiems Italijos ir Ispanijos gyventojams pavasaris asocijuojasi su viena gražiausių šių metų laikų švenčių – alyvmedžių žydėjimu. Alyvų žydėjimo šventės linksmai mini ne tik ispanai ar italai, bet ir lietuviai. Bet ar daug mes žinome apie alyvuoges?

Taip, jos auga saulėje, kvėpuoja jūra, sugeria požeminių šaltinių drėgmę, taip akumuliuodamos gydomąją gamtos galią. Jos iš tiesų lėtina senėjimo procesus ir prailgina gyvenimą, nes alyvuogėse yra apie šimtą biologiškai aktyvių medžiagų, gebančių atjauninti orrganizmą. Apie alyvuoges galima kalbėti ilgai ir kuo daugiau domiesi, tuo daugiau sužinai apie šį, itin vertingą vaisių.

Šio darbo tikslas: plačiau išanalizuoti alyvuogių vertę, tiek maistinę, tiek kulinarinę. Sužinoti, kokias gi jos turi naudingas savybes, kurios teigiamai veikia mūsų organizmo sistemą? Ar gamindami mes pagalvojame apie tai, kad dar XVII amžiuje alyvuogės buvo patiekiamos kaip desertas, o ne užkandis. Taigi, kokios alyvuogės vertingiausios? Atsakymus į visus klausimus pateiksiu savo rašto darbe.

Alyvuogių rūšys

Nors Lietuvoje alyvuoges spėjo pamėgti daugybė žmonių, visgi daugelis neretai alyvuoges priskiria uoogų grupei. Svarbu žinoti, jog tai yra itin naudingas vaisius, o jo produktas – aliejus – iš tikrųjų, yra unikalios sudėties sultys.

Alyvmedžių derlius renkamas įvairiais jo brendimo etapais. Derliaus rinkimas gali būti techninis, kai skinamos nesunokusios alyvuogės (žalios) arba biologinis, kai joms le

eidžiama dalinai subręsti (renkamos raudonai-rudos alyvuogės) ar visiškai subręsti (juodos). Tačiau netgi visiškai prinokusios alyvuogės šviežios maistui netinka, nes jose yra karčios medžiagos, vadinamos gliukozido oleouropinu. Jis išnyksta mirkant ar sausai apdorojant.

Žaliosios alyvuogės renkamos, kai užauga iki normalaus rūšies dydžio, iki nokimo pradžios ir spalvos pakeitimo. Suspaudus pirštais jos yra tvirtos ir elastingos. Spalva gali varijuoti nuo žalios iki šiaudinės-žalsvos.

Juodosios alyvuogės renkamos visiškai sunokusios ar net dar vėliau. Priklausomai nuo rūšies ir regiono gali skirtis jų atspalvis – raudonai juodos, juodos su violetiniais ploteliais, tamsiai violetinės.

Rožinės ir raudonai rožinės arba kaštoninės renkamos, kai noksta, tačiau dar nevisiškai sunokusios.

Skaičiuojamos šešios pagrindinės alyvuogių rūšys:

Kalamata alyvuogės – vienos populiariausių graikiškų alyvuogių. Jų forma panaši į migdolų, odelė blizganti, minkštimas elastingas. Jos marinuojamos raudonojo vyno acte su alyvuogių alliejumi. Dėl to pasižymi puikiu skoniu ir aromatu.

Chalkidiki alyvuogės – graikiškų didžiųjų žaliųjų alyvuogių rūšis. Jų forma pailga, smailėjančiu galiuku. Minkštimas sultingas. Kadangi jos didelės, ypač tinka įdaryti saldžiosiomis ir aitriosiomis paprikomis, fetos sūriu ir kt.

Conservolea alyvuogės – apvalios žalios alyvuogės iš Graikijos. Minkštimas sultingas, švelnus, beveik tirpstantis burnoje. Marinuotos silpname raudonojo vyno acto ir jūros druskos marinate tampa tamsiai violetinės.

Megara-Nafplion alyvuogės renkamos Peloponeso pusiasalio rytinėje dalyje. Jos pasižymi aitriu aromatu ir savotišku skoniu. Jos marinuojamos raudonojo vyno acto ir jūros druskos marinate. Prieš tai jo

os įpjaunamos ir suspaudžiamos presu.

Throumbes Thasos alyvuogės – surinktos iki sausio pabaigos ir išdžiovintos karštos Graikijos saulės, juodos spalvos. Jos marinuojamos alyvuogių aliejuje su raudonėliu, todėl yra ypatingo aromato ir specifinio skonio.

Gold alyvuogės – retos gigantiškos graikiškos alyvuogės. Jos pailgos formos, traškiu sultingu minkštimu bei nepakartojamo vaisių ir prieskonių aromato bei skonio.

Alyvuogių maistinė vertė ir nauda mūsų organizmui

Alyvuogių vertingiausia dalis – riebalai. Priklausomai nuo rūšies alyvuogėse yra 50–80 procentų riebalų. Jose taip pat randama cukraus, mineralinių druskų ir vitaminų.

Konservuotose alyvuogėse yra 115 kilokalorijų, 0,84 gramo baltymų, 10,68 gramo riebalų, 3,06 gramo angliavandenių.

Alyvuogių nauda pasireiškia per aliejų. Jis teigiamai veikia daugelį organų ir organizmo sistemų: stiprina imunitetą, valo kraują, stimuliuoja virškinimą, gydo žaizdas, atitolina odos senėjimą. Alyvuogių aliejus rekomenduojamas kepenų, skrandžio, žarnyno ir aterosklerozės ligų profilaktikai. Tiek alyvuogėse, tiek jų aliejuje gausu skvaleno – medžiagos, saugančios nuo vėžinių ligų.

Alyvuogėse gausu vitaminų A, E, C, P, F. Jų atjauninantis poveikis pagrįstas antioksidantams būdingoms savybėmis. Daugiau nei alyvuogėse biologiškai aktyvių medžiagų yra tik arbatos lapuose.

Ir žaliosios, ir juodosios alyvuogės yra labai vertingas produktas mūsų širdies ir kraujagyslių sistemai. Jų minkštime yra unikalios sudėties nesočiųjų riebalų rūgščių – oleino, linolo, linoleno. Tai tos pačios rūgštys, kurios neleidžia blogajam cholesterinui kauptis kraujagyslėse, palaiko kapiliarų elastingumą, stiprina skrandžio ir žarnyno gleivinę ir, kaip jau seniai įrodyta, neleidžia dalintis pa

akitusioms (t. y. vėžinėms) ląstelėms. Linolo ir linoleno rūgštis dabar mokslininkai vadina bendru pavadinimu – vitaminas F, o tai tik tik dar kartą įrodo jų svarbą mūsų organizmui. Šis puikus vitaminas reguliuoja riebalų apykaitą, padeda s. . .

švados

Specialistai tvirtina, kad šiuose nedideliuose vaisiuose yra visi žmogaus organizmui būtini vitaminai ir mineralinės medžiagos.

Alyvuogių nauda pasireiškia per aliejų. Tyrimai rodo, jog Viduržemio regiono gyventojai rečiausiai miršta nuo kraujotakos sutrikimo ligų. Nustatyta, jog tam didelę reikšmę turi alyvuogių aliejus, kurio regione sunaudojama itin daug, – jis padeda reguliuoti cholesterolio kiekį. Norintiems išvengti širdies ligų medikai pataria per dieną suvartoti 1 – 2 šaukštus alyvuogių aliejaus. Antioksidacinės aliejaus savybės padeda išvengti ir vėžinių susirgimų.

Patiekalams su alyvuogėmis gaminti nenaudokite kitokio aliejaus, tik alyvuogių!

Norėdami atskleisti geriausias alyvuogių skonio savybes, gardinkite jas įvairiais prieskoniais bei įdarais. Tačiau nepamirškite, jog turite rinktis tik natūralius produktus. Gurmanai pataria rinktis česnaką, čiobrelius, rozmariną ar paprikas.

Literatūros sąrašas

World Olive Encyclopedia, International Olive Council, 1996

Gooch, Ellen (2005). “10+1 Things you may not know about olive oil”. Epikouria Magazine (Fall/Spring). Retrieved December 5, 2014.

Kailis, Stanley G., and David John Harris. Producing table olives. Landlinks Press, 2007.

http://www.olivemuseumvouves.com/

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/geografija/S-42508/straipsnis/Ka-dera-zinoti-apie-Graikija-ir-alyvuoges

Priedas nr. 1

1. Alyvuogės

2. Alyvuogių plantacija. Andalucía, Ispanija

3. Alyvmedis, Karystos, Euboia, Graikija

Join the Conversation