Dažnas is musu norime arba turime draugų.Vieni būna- tikri kuriems gali patiketi paslaptis,kiti su kuriais gali linksmai praleisti laika.Su daugais susipykstme ir susitaikome,musu nuomones,pomegiai gali nesutapti. Daznas is musu draugus suprantame kaip angelus,kurie pakelia mums sparnus kai patys ju pakelti negalime,taciau ir draugai ne visada buna gerai nusiteikę.Tada pagalvojame apie tai kad butu gerai tureti tikra drauga.Kogero siuo atveju šuo-tikra palaima sirdžiai,taciau kas bus jei mes tik tiek skirsime demesio suniui.Šuo visada mus myli,atleidzia musu nusizengimus,nekreipia demesio i ti jog tu turi kitu draugu,kad saldytuvas pustusyis ar kur gyveni.Jis myli mus labiau uz save,gali pasiaukoti vien tik del to,kad sulauktu musu gero zodzio.Taciau nepamirskime,kad jis taip patreikalauja demesio:vedzioti,zaisti,serti,sukuoti.Taciau tai tik niekniekis palyginus ka jis duoda mums,ta saujo gerio jis mums suteikia negailedamas, Svarbiausia mylet ne tik zmones,nes jie galibet kada atsisukt pries tave,o suo skurde ir turte tave myles taip pat.Šuniui tu vias jo pasaulis,pasistenkim kad jo pasaulis butu kaip tas skanus jo grauziamas kaulas:pilnas raudonos meiles ir skanumo.