KULTŪRINIAI IR LITERATŪRINIAI ĮSPŪDŽIAI
K.Boruta „Baltaragio malūnas“Knyga man pasirodė labai įdomaus ir savito stiliaus. Joje pasakojama netgi šiek tiek fantastinė istorija, kurioje dalyvauja velnias, laumės, naudojami burtai, prakeiksmai. Skaičiau ją su dideliu susidomėjimu, kadangi įvykiai rutuliojosi greitai ir netikėta linkme. Nepaisant liūdnos kūrinio pabaigos, šia knygą skaičiau dar keletą kartų, vis atrasdama kažką naujo. Kiekvienas „Baltaragio malūno“ veikėjas turi kažką savito, netikėto ir tuo pačiu labai įdomaus. Pirmas mano įspūdis, paėmus šią knygą į rankas buvo neteisingas. Iš išorės ji man pasirodė tiesiog eilinė, paprasta, niekuo iš kitų neišsiskirianti knygiūkštė, bet kai perskaičiau porą pirmų pastraipų – nebegalėjau sustoti!..
A.Vaičiulaitis „Valentina“ Šis romanas šiek tiek panašus į „Baltaragio malūną“. Jame veiksmas vyksta taip pat netoli ežero, kaime, vasarą. Čia pasakojama apie dviejų žmonių meilę, dėja tragiškai pasibaigusią. Šis kūrinys irgi tiesiog pritraukė. Jame autorius labai vaizdžiai aprašo kiekvieną detalę. Skaitai – ir jauti aprašomą kvapą, matai apibūdinamą vaizdą, girdi garsus… Pasijunti lyg būtum kartu su veikėjais, dalyvautum veiksme. Tai tiesiog romantiškas ir šiltas kūrinys, kurį vėl planuoju skaityti.
Filmas „Vaistai“ Šį filmą nutariau pasižiūrėti visai atsitiktinai, bet tikrai nieko nepraradau. Jis mane privertė daug mąstyti ir šį bei tą suvokti. Jame pasakojama dviejų draugų istorija. Vienas jų serga AIDS. O, štai, kitas stengiasi jam padėti, renka įvairias žoleles, pats gamina vaistus, bet nenori suvokti, jog draugo jau nebeišgelbės. Ir jis miršta… Šitam lape tikrai neperteiksiu tų jausmų, kuriuos jaučiau žiūrėdama tą filmą, bet tai buvo pirmas filmas, per kurį verkiau ir kuris taip sukrėtė. „Vaistai“ moko, kad artimą reikia mylėti kad ir koks jis bebūtų, nes vieną dieną jis gali išeiti net neatsisveikinęs.
Spektaklis „Riešutų duona“ ( S.Šaltenio) Tai Žaismingas lyrinis pasakojimas apie mažo provincijos miestelio gyvenimą. Vaikystė, paauglystė, mokykla, pirmoji meilė ir įvairūs žmonių santykiai – viskas apgobta humoro, pokštų ir truputėlio ironijos skraiste. Kartais jis prajuokindavo iki ašarų, kartais nuliūdindavo. Tai pirmas mano aplankytas rimtesnis spektaklis. Man ten viskas buvo įspūdinga, nes ir gyvus aktorius ir profesionalią vaidybą ir tokią didelę salę mačiau pirmą kartą…