Kelyje į šviesą
Gyvenimas kartais būna labai neteisingas! Jame vyrauja dvi spalvos: juoda ir balta. Labai šaunu, jei tave lydi baltoji sėkmė, bet reikia pagalvoti apie tuos žmones, kurie glaudžiasi juodame fone. Daug neįgaliųjų žmonių gyvena tarsi skendėdami tamsoje, todėl galėtume stengtis, kad jų pasaulis taptu šviesesnis… Pamatę gatvėje neįgalų žmogų, dauguma jį palydi žvilgsniu, kuris išduoda jų pasišlykštėjimą, baimę, panieką. Žmonės net nepagalvoja, kaip tai gali būti skaudu neįgaliesiems. Toks žmonių elgesys juos žemina ir verčia nepatogiai jaustis. Žmonės su negalia ne patys pasirinko tokį gyvenimą, tad nereikia jų smerkti ir atstumti. Bet kam ir bet kada gali atsitikti tas pats. Nelaimingas atsitikimas- ir tu jau gali tapti neįgalus! Gal tada suprastum, kas yra negalia. Tad verta gerai pamąstyti ir sau iškelti klausimą: kuo jie blogesni už mus? Šiais laikais yra įvairių organizacijų, kurios padeda neįgaliesiems. Jų darbas- labai kilnus. Kiekvienas iš mūsų gali ištiesti pagalbos ranką, kai pamato, kad kažkam jos reikia. Tik nedera būti abejingam ir praeiti pro šalį, o svarbiausia- reikia nebijoti neįgalaus žmogaus. Jis nieko blogo tau nepadarys. Tokius žmones reikia suprasti, užjausti, rūpintis ir neatstumti. Todėl visuomenė ir stengiasi sudaryti jiems tokias sąlygas, kad gyvenime jie būtų pilnaverčiai, nori, kad jie pajustų visus gyvenimo teikiamus malonumus. Bendraudama su neįgaliaisiais supratau, kad jų širdys kupinos gėrio ir noro padėti kitiems. Jie iš nieko nesišaipo, nieko neįžeidinėja…Jeigu dauguma žmonių savo širdies šiluma būtų panašūs į neįgaliuosius, tada tikrai tikiu, kad pasaulis taptų šviesesnis. Reikia didžiulių pastangų norint pakeist žmonių požiūrį į neįgaliuosius. Tik tyras žmonių gerumas padės neįgaliesiems pasijusti tikrais žmonėmis. Ir tik nuo sveikosios visuomenės dalies priklausys, ar neįgaliųjų pasaulis taps šviesesnis, o iki tol dar laukia ilga ir sunki kova prieš žmogiškąjį tamsumą.