Kas yra meilė?

ĮVADAS

Kas yra meilė?Keldami tokį klausimą, ieškome ne vien kokio nors bendro paaiskinimo. Norimė žinoti,kaip su meile susitinkame, ką ji mums duoda. Jau nuo seno zmones domino meilės tema: menininkai savo kūriniuose yra išreiskę kitų žmonių meilės džiaugsmus ir kančias,taip pat savo pačių išgyvenimus.Meno kūriniuose įkūnyta meilė veikia mūsu jausmus,skatina susimąstyti,nuolat ieškoti kelių į tai, kas tauru ir gražu.Meilė paprastai laikome taurų asmenybės jausmą, kuris yra prigimties duotų ir kultūros sukurtų žmogiškųjų savybių vientisumo išraiska.Meilė yra fizinio,dvasinio ir dorovinio prado vienovė.Meilė būdinga viisiems žmonėms,tik kiekvienas žmogus ją išgyvena skirtingai. Žmogaus meilė atitinka jo dvasinės kultūros lygį.Estetinis neišprusimas,savininkiska psichologija, pareigos, savigarbos, uzuojautos, gйrio, grozio, jausmu skurdumas yra didziausi ir pagrindiniai draugystйs ir meilйs priesai.Reikia atsisakyti senojo meilйs supratimo, kai vienas zmogus buvo visiskai pavaldus kito uzgaidoms ir norams. “Jei myli – klausys”, – tai pasenusi paziыra i meile. Gal bыt, reiktu prisiminti R.Rolano “Uzburtosios sielos” herojйs Anetos mintis, issakytas mylimajam: “Jыs ateinate pas mane ne vien su savo meile. Jыs ateinate su saviskiais; su savo giimine, su uzsibrйztu keliu, su savo seima – su visu pasauliu, kuris yra jыsu, su visu pasauliu, kuriuo esate jыs pats. Ir as turiu pasauli, as taip pat esu pasaulis. Jыs man sakote: “Palik savo pasauli. Mesk ji ir iseik i ma

anаji.” As esu pasirengusi ateiti su viskuo. Ar jыs mane priimsite su viskuo?”Darosi aiрku, jog jei mes nesieksime pazinti ir suprasti vienas kito pasauli, negalvosime, ar kito partnerio pasaulis tilps mыsu pasaulyje, ar netaps jis panasiais, varzanciais mums kurti ir tobulinti savаji pasauli. Priesingu atveju vargu ar galima bus sukurti tikrаjа laime.Ilgam patraukti kuris nors zmogus gali tik tada, jei jis mums patinka kaip visa asmenybй ir atrodo vertas meilйs. Meilй didziausia dalimi yra biciulystй. Kai tarp zmoniu isigali tvirta ir gili biciulystй, jie vienas prie kito verziasi laisva valia. I tokios biciulystйs sаvokа ieina draugiski santykiai, abipusis atvirumas, asmenybйs gerbimas, pasaulйziыru atitikimas, tarpusavio uzuojauta, rыpinimasis, pakantumas. Svarbus biciulystйs pozymis visuomenйje – abieju partneriu stengimasis tobulinti savo asmenybe. Meilй be biciulystйs neeimanoma. Jei visame kame, taip pat lytiniuose rysiuose, rыpinimasis partnerio gerove, vidinio poveikio verciami dalinasi su juo gyvenimo rыpesciais ir dziaugsmais, stengiamasi iveikti savo nerangumа jo labui, tada atsiranda pasitenkinimas savimi ir galima apibrйzti: tai tikra meilй.Is to seka isvada, kad reikia mokйti suprasti tikrаji zmogaus grozi, artimame zmoguje atrasti vis nauju ir nauju bruozu bei savybiu. Pravartu nevengti bendravimo su kitais zmonйmis: jie duos nauju ispыdziu, sudarys sаlygas palyginimui, sugretinimui. Neverta tikйti pasakomis, kad meilй troksta vienumos. “Uzdaryta meilй ny
yksta, dыsta.”Ivairыs autoriai meile sieja su zmoniu bendravimu, su tokiomis zmogiskomis problemomis, kaip simpatija, abipusis supratimas, pasitikйjimas, atvirumas, artumas, interesu bendrumas ir t.t. Daznai sakoma, kad bendravimas su zmonйmis – tai prabanga, bendravimas su draugais – tai sventй. Tad vienas kitа mylйdami ieskome bendru draugu, branginame ju norа bendrauti.Meilй-tai kai du zmonйs, du skirtingi dvasiniai pasauliai, skirtingos mintys ir charakteriai, vienas su kitu susiderina. Svarbu susiderinti, bet ne uzgozti vienas kitа, nebыti vienas kito sesйliu. Susiderinimas reikalauja laiko, atsakomybйs ir abipusiu pastangu. Menkiausias netaktas, abejingumas kurio nors atzvilgiu ne tik suteikia skausmа, bet taip pat griauna tiltus i vienas kitа. Taciau kita vertus, negalima ir su viskuo sutikti,viskа atleisti. Toks neprincipingas elgesys neissaugos meilйs, priesingai, artins prie bedugnйs. Dvasios vergu negalima mylйti.Meilй yra tikra ir stiprйja tarp tokiu zmoniu, kurie vienas kitam neleidzia suklupti, atsilikti, sustoti kelio nelygumuose, kurie diena is dienos nuolat siekia uzkariauti vienas kitа ne apsimetinйjimu ar melu, bet nuosirdumu, tiesa, siluma. Ar meilй – menas?Zmonйs niekada negalvojo, kad meilй nйra svarbi. Jie istroske jos, bet vargu ar galvoja, jog mylйti galima mokytis.Keista, taciau taip jau yra, kad daugelis mаsto ir sprendzia, kaip tapti mylimu, bet ne mylinciu. Kiekvienas nori bыti mylimas, stengiasi tapti meilйs objektu. O kaip tai pasiekti? Da
azniausiai siekiama labiausiai paplitusiais metodais, bыtent: ismokstant ir laikantis geru, maloniu manieru, bыti idomiu pasnekvu, atkreipiant i save priesingos lyties dйmesi mandagumu, paslaugumu, linksmumu, sugebйjimu bendrauti. Taciau tai tik populiarumo troskimas, bet jokiu bыdu ne meilй. Antra vertus, zmonйs isitikine, jog meilйje svarbu yra meilйs objektas, t.y. kа mylйti ar kieno meilйs siekti, o mylйti, atseit, yra paprasta.Patraukli mergina vyrui, patrauklus vyriskis merginai – tai tikslas, kurio jie siekia. “Patrauklus” paprastai reiskia visа glйbi tam laikmeciui populiariu savybiu.Pavyzdziui: treciajame desimtmetyje patrauklia buvo laikoma isgerianti, rыkanti, seksuali mergina; siandien mada reikalauja daugiau seimyniskumo, kuklumo, vidinio grozio; taip pat ir vyrai: XIX a. pab. XX a. pr. turйjo bыti agresyvыs, kai tuo tarpu dabartini patrauklumа lemtu tolerantiskumas.Atrodo, tarsi vyrautu rinkos sаlygos santykiuose tarp dvieju vienas kito geidzianciu objektu, tai yra, jokiu bыdu nenorima nuvertinti saves ir dйl uzslйptu ar akivaizdziu privalumu renkamasis objektas turi atitikti tam tikras nuostatas, kurias perzengus sis objektas tampa nebeidomus.Kultыroje, kur vyrauja rinkos orientacija, kur materialinй sйkmй yra isskirtinй savybй, nйra ko stebйtis, kad zmoniu meilйs rysiai tik atkartoja tuos pacius mainu modelius, kurie valdo prekiu ir darbo rinkа.Stai dar vienas aspektas, kurio nederйtu pamirsti – neisskirta riba tarp pradinio “isimylйjimo” ir ilgalaikйs meilйs. Du zmonйs, susizavйje vienas kito savybйmis, le
eidzia sugriыti sienoms, iki atitinkamo momento saugojusioms nuo “pasalinio” isiverzimo, pasijunta artimi. Tai ypac keista ir nuostabu tiems, kurie iki tol nepripazino egzistuojant meile, buvo uzsidare savyje.Taigi, sis jausmu pliыpsnis sukelia daugybe maloniu, iki siol nepatirtu isgyvenimu. Taciau monotoniskumas, nuobodulys pirmаji susizavйjimo jausmа pavercia begaline kancia, kuri numarina viskа, kas iki tol zavйjo. Atrodo, jog tik sulaukus, kol pirmieji imtymumo santykiai atbunka, jie sugeba suvokti, kad vienas kito “zavesi” palaikй meile, nors tai buvo tik ju vienisumo irodymas.Isitikinimа, kad nieko nйra lengvesnio uz meile, sugriauna akivaizdus priesingas reiskinys. Kazin, ar atrastume kitа tokiа veiklа, kuri prasidйtu su tokiomis viltimis bei lыkesciais ir kuri taip greitai ir skausmingai baigtusi.Kai zmogus gimsta, jis tarsi yra ismetamas I atvirа erdve, kurioje gali bыti tikras tik dйl to, kas jau praйjo, ir dйl savo mirties.Zmogus apdovanotas protu, jis suvokia pats save, savo gyvenimа. Savo paties suvokimas kaip visumos, savo gyvenimo suvokimas kaip trumpo svystelйjimo ir to, kad ne savo valia gimes ir mirs pries savo valiа ir, kad, gal bыt, mirs anksиiau uz tuos, kuriuos myli ar, juo prasciau, jam artimi zmonйs paliks ji siame kancios kupiname pasaulyje, jo vienisа egzistencijа padaro nepakeliamu kalйjimu. Ir tik saves paties, savo proto suvienijimas su isorinio pasaulio zmonйmis, palieka jam sveikа suvokimа, protа. Baimй bыti atskirtam nuo pasaulio ir nepanaudoti savo zmogiskuju galiu padaro zmogu bejйgi, negalinti pasipriesinti pavojams.Zmogaus vienisumas mite apie Adomа ir Ievа parodo, kad jie, paragave pazinimo vaisiaus, susigйdo ne savo nuogumo, bet savo skirtingumo, o taip pat ir vienisumo, nes pasijuto esа svetimi, neismoke mylйti vienas kito.Taigi, jau nuo ju laiku zmonйs bandй panaikinti atskirtumo tarp saves ir supancio pasaulio jausmа. Vienas is
tokiu bыdu – asketizmas, tai yra atsitraukimas nuo isorinio pasaulio taip, kad isnyktu ir pats isorinis pasaulis uz matomumo ribu.Paniska vienatvйs baimй nukreipй zmogaus galios polinkius i prabangа, asketiskа gyvenimа, i meile zmogui, galiausiai – meile Dievui.Religiniame kontekste zmonйs – Dievo vaikai, taigi ir yra is tos pacios substancijos kaip ir Dievas; tai igalina juos jaustis saugesniais, kadangi mintis, jog visi lygыs irodo tai, kad kiekvienas zmogus yra savitas ir unikalus (atskiras, mazutis kosmosas). Toks isitikinimas dйl individo unikalumo issakytas Talmude:”Isgelbйti vienatvini gyvenimа yra tolygu isgelbйti visа pasauli, lygiai kaip sugriauti vienatvini gyvenimа yra tas pats, kaip sugriauti visа pasauli.”Taciau, ar si atveji imanoma bыtu vadinti meile, ar tai ir yra didysis potraukis susivienyti su visa supancia aplinka dйl meilйs.Skirtingai nuo mazochizmo ar radizmo meilй yra rysys, kurio sаlyga yra asmens orumo, individualybйs issaugojimas. Meilй yra aktyvioji zmogaus galios israiska.Meilйje imanomas paradoksas, kai du zmonйs tampa vienu ir vis dйlto islieka abu.Kai zmogus aplinkos yra verciamas atlikti vienа ar kitа veiksmа, jis is tiesu tйra veiksmo vergas, nes jis verciamas veikti, o pats nйra veikйjas.Auksciausia aktyvumo rыsis – tai jo sielos veiklumas, kuris imanomas tik igijus vidine laisve ir nepriklausomybe.Iseitu, kad zmogaus aktyvumas yra orientuotas i zmogaus vidiniu jйgu panaudojimа.Spinoza skyrй dvi aktyvumo koncepsijas: aktyviаjа – “veiksmа” ir pasyviаjа – “aistrа”.Taigi, aktyvaus vidinio postыmio poveikyje zmogus lieka savo veiksmu salininkas, o pasyvaus objekto bыsenoje, t.y. aistru vedamas, jis tampa pavaldus savo aistroms, tampa ju vergu, negalinciu patirti meilйs, kaip tikrojo, neiskreipto jausmo. Kadangi meilй – zmogaus galios isgyvenimas, kuris gali bыti tik zmogui, turinciam valiа savo jausmams, o ne vedinam aklu poreikiu ar aistru.Meilй – tai veikla, aktyvus veiksmas, o ne poveikio buvimas. Meilй gali bыti apibыdinta tik kaip davimas, bet jokiu bыdu ne gavimas. Priйjus siа isvadа tenka nukrypti ir i davimo bei gavimo sаvokas. Materialios, t.y. medziaginйs orientacijos zmogus visuomet suprastu davimа kaip savo nuosavybйs netekimа; jeigu mainais uz tai nieko nйra gaunama, sis atidavimas yra kaip jo paties skurdinimas. Ir, priesingai, zmogus, kuriam neegzistuoja materijos ribos, kuris sugeba pazvelgti ir i savo gyvybiniu galiu saltini, visuomet pastebйs, kad davimas – tai auksciausia pajйgumo israiska.Davimas labiau dziugina nei gavimas ne todйl, kad tai yra netekimas, bet kad duodant yra isreiskiamas savas
vidinis gyvybingumas.Is to seka isvada, kad ne tas yra turtingas, kuris daug turi, bet tas, kuris daug turйdamas ne maziau duoda.Tai patvirtina ir posakis is Biblijos:”. Jis pamatй ir vienа nasle, kuri imetй du smulkius pinigйlius. Ir jis tarй: “Is tiesu sakau jums, sita neturtinga naslй imetй daugiau uz visus. Anie visi metй i auku skryniа is to, kas jiems atlieka, o ji is savo neturto imetй viskа, kа turйjo pragyvenimui”.Taigi, jei sugebйjimas duoti virstu kasdienybe, jis issauktu tam tikrа reakcijа, privercianciа pamirsti vien tik savаji “ego”. Ir kaip neapykanta gimdo dar didesne neapykantа, taip ir sis atvirkstinis procesas kaip meilй (davimo israiskoje) neliktu be atsako.Galima paminйti ir Markso sia tema isreikstа minti:”Laikykite zmogu zmogumi, o jo santyki su pasauliu – zmogisku, tokiu atveju, jыs galite gauti meile tik uz meile, pasitikйjimа uz pasitikйjimа ir t.t.” “. Jei jыsu meilй nesukelia meilйs, jei jыsu pastangos parodyti savo meile nepadaro jыsu mylimu,tai jыsu meilй yra jыsu bejйgiskumas, jыsu nelaimй.”Be davimo, rыpestis bыtu dar vienas aspektas, kuriuo zmogus isreiskia savo nuosirdumа ir taip pat irodo meilйs jausmа. Meilй – tai aktyvus rыpinimasis gyvenimu ir tuo, kа mylime.Meilйs esmй yra veikti vardan kazko ir “suteikti gyvenimа kazkam”. Kiekvienas myli tai, kа jis sukuria, ir kiekvienas dirba vardan to, kа jis myli.Rыpinimasis zmogumi issaukia atsakomybe uz mylimа zmogu. Taciau tam, kad atsakomybй neperaugtu i savininkiskumа, reikalinga pagarba. Stai tokioje dirvoje imanomas asmenybйs vystymasis, is kitos pusйs negniuzdoma lygybй, laisvй, vienybй ir kartu nepriklausomybй. Nes juk meilй yra laisvйs, o ne isnaudojimo kыdikis.Juk ir mes negalйtume mylйti zmogaus, nepazindami jo, kaip visumos dalelйs ir kaip atskiro individo; negalйtume sakyti, jog mylime zmogu, nezinodami jo trыkumu, asmeniniu savybiu, visuomet trokstame suzinoti “zmogaus paslapti” – kodйl? Meilй yra vienintelis pazinimo bыdas. Meile mes atiduodame save, kartu isiskverbdami i kitа asmeni, kuriame atrandame save ir atskleidziame mus abu,t.y. atskleidziame dar vienа paslapti. Meilй – tai galia, kurios nй uz kа negalima sulyginti su prievarta.Prievarta net ir vйjas negali nuplйsti nuo zmogaus apsiausto, jis tik privercia pastarаji dar labiau susisupti. Saulй gi, atvirksciai, kaip svelnumo simbolis, turi galiа savo siluma isrengti zmogu, o tam neprireikia jokiu prievartos galiu.Meilйs objektа bandyta aiskinti kaip zmogaus norа issivaduoti is vienatvйs, taciau juk “niekada mylintysis nepasieks meilйs, jei jo mylimasis nesieks jos taip pat”, kaip ir “viena ranka nesukelia plojimu be kitos”.Be abejo, tikra meile negali apsiriboti vienu zmogumi, kitaip, jei jis mylйs tik vienа zmogu, o likusiems bus abejingas, tai bus ne meilй, o vienpusis rysys arba isplйstas egoizmas.Jis tiki, kad zmogaus meilй priklauso tik nuo objekto, taciau tai galima bыtu paneigti posakiu, kad jei zmogus nori nutapyti paveikslа ir to meno nesimoko, o iesko tam tikro objekto,ir tik po to galйs tobulai ji nutapyti.Taciau meilйs objektai yra skirtingi: apie brolickа meile Biblijoje yra pasakyta: “. mylйk savo artimа kaip pats save”. Si meilй yra meilй visiems, be jokiu isimciu ar isskyrimo atskiriems asmenims. Tai yra, jei as sugebu tobulai mylйti, neturi bыti jokiu objektu, kuriu as negalйciau pamilti ir apgaubti sava broliska meile. Ypac tai pasakytina apie meile tiems, kuriems to labiausiai reikia, bыtent: silpniems, gyvenimo ir likimo nuskriaustiems zmonйms. Taip atkrinta ir priesu buvimas, nes visi buve priesai tampa esamais meilйs objektais. Apie tai pasakyta Senajame Testamente: “Jыs pazistate svetimojo sirdi, nes buvote svetimais Egipto zemйje,.. todйl mylйkite nepazistamuosius”. Kad ir kiek mes baidytumйmйs, vistiek egzistuoja meilй sau. Daugelis tuoj pat susuktu, jog tai egoizmas, atseit, jei as myliu save, vadinasi nemyliu kitu, o tai jau savanaudiskumas. Taciau Biblijos ismintis aiskina kiek kitaip: “Mylйk savo artimа kaip pats save” noriu pabrйzti, “kaip pats save”. Sis posakis nusako zmogaus, kaip unikalios asmenybйs, pagarbа savo vientisumui, unikalumui, tai reiskia tai, jog, “kadangi as esu zmogus, vadinasi, mano meilй sau yra meilй zmogui, tai susije su meile bet kuriai kitai bыtybei.”

ISVADOS

Taigi, baigdamas norйciau pasakyti, kad i zmonijа reikйtu zvelgti kaip i atskirа, bet vieningа organizmа, kurio visos lаstelйs dirba pagal tam tikrа programа, kuriai vadovauja Vienovй. Jei viena lаstelй pradeda rыpintis tik savimi, savo interesus iskelia auksciau uz viso organizmo interesus – ji pamina meile, kartu ji negali bыti vieninga ir vienovйje su visa Vienijanciu. Lаstelйs su organizmu vienovei tegali vadovauti meilй.Meilй, nebijau to zodzio, kaip vienijantis, risantis, unikalus rysys ne tarp kыnu, bet tarp sielu, tarp atskiru Dievo daleliu. Tai lygiai tas pats, kaip Dievas negali bыti skirtinas is atskiru daliu, taip visa dieviska, mumyse esanti dalis, vienija ir palieka mus vienovйje ir meilйje su Dievu, tuo paciu ir su visais, kurie Jame, su Juo ir per Jo meile egzistuoja.Zmonйs per amzius ieskojo atsakymo, kas yra Meilй.Jei mes laikysime jа kaip vienа is savo emociju, jausmu, mes labai klysime, kadangi ji dar niekuomet nebuvo kam nors is zemйs gyventoju pavaldi.

Meilй – tai vienijantis rysys, tai – kieno dalimi mes esame, ji apima visа visatа. Meilй ir gyvenimas yra mums duoti, ir mes neturime teisйs kйsintis i juos.

Leave a Comment