Kas iš tėvų paveldėta
Turbūt kiekvienas iš mūsų pagalvojame,kokias savo būdo ypatybes paveldėjome iš mamos, o kurias iš tėčio. Dažnai tos pačios šeimos vaikai visiškai nepanašūs,tačiau juos jungia daug kas bendra.Pamąstau ir aš, kokias savybes gavau iš mamos, o ką paveldėjau iš tėčio, tačiau tai labai sunkiai sekasi. Vieni sako, kad esu panaši į tėtį, kiti, kad į mamą.Mama visada rami ir kantri. Niekad nemačiau jos nesusitvarkiusios. Kiekvieną darbą mama atlieka su dideliu stropumu, įdėdama daug darbo. Mane žavi jos atsakingumo jausmas. Paveldėjau iš mamos jos rimtą žvelgimą į kiekvieną darbą. Ir aš moku viską atlikti stropiai, tvarkingai ir atsakingai. Norėčiau būti kantresnė, atlikdama bet kokį darbą, tačiau negaliu pasigirti gilia ir tvirta kantrybe, kokią turi mano mama.Mama pasakojo, kad ji labai mėgo skaityti knygas. Galbūt iš jos paveldėjau tą pomėgį skaityti. Penkerių metukų išmokau skaityti. Jau nuo pat mažumės pamilau knygutes. Ir dabar įdomią knygą galiu skaityti visą naktį.Tėtis visai kitoks. Jis mažiau kantrus žmogus. Gyvenimas jį išmokė viską atlikti ramiai, į viska žvelgti rimtu veidu. Tėtis su didele atsakomybe žiūri į šeimą, jis rūpinasi, kad mums niekada nieko netruktų. Iš tėvelio ir aš pasiėmiau tą, kartais perdėtą rimtumą. Tėtis labai atsakingai žiūri į savo darbą, yra patikimas darbuotojas. Jis stengiasi, kad darbe žmonės sąžiningai atliktų savo pareigas. Tėtis labai nemėgsta tinginiaujančių žmonių. Todėl ir aš stengiuosi lygiuotis į tėtį, ir kiekvieną darbą atlikti sąžiningai ir atsakingai. Nors kartais man pritrūksta kantrybės… Vidines savybes sunku rasti, tačiau aiškiau galime matyti išorini vaikų ir tėvų panašumą. Aš ir mano brolis esame visiškai nepanašūs. Turbūt pamatę gatvėje žmonės, net nepagalvotų, kad mes brolis ir sesuo. O gal man tik taip atrodo?… Atvirkščiai negu brolis, esu tamsaus gymio, mano plaukai ir antakiai tamsūs, kokius taip pat turi ir tėtis. Nosį, lūpas, akių formą – tai paveldėjau iš mamos. Kartais man atrodo, kad mes visai nepanašios, o kartais pažiūriu į veidrodį ir pamatau mamos akis, nosį… Daugelis mano draugių sako, kad esu panaši į mamą ir aš joms neprieštarauju. Žalias akis turbūt paveldėjau iš proproprosenelės, nes dabar mūsų giminėje nėra žaliaakių. Delto man labai keista, bet tuo pačiu ir džiugu, juk aš tokia vienintelė.
Aš manau, kad iš savo tėveliu paveldėjau tik pačias geriausias savybes. Todėl dažnai pasidžiaugiu savo tėvais, kurie sugebėjo manyje išugdyti darbštumą, atsakobymę, draugiškumą. Na, o pati norėčiau būti šiek tiek drąsesnė, labiau pasitikėti savimi. Šias savybes tikiuosi išsiugdyti pati ir perduoti savo vaikams.