Individas ir visuomenė

INDIVIDAS IR VISUOMENE

.
Žmogus žmogui yra svetimas iš esmės, nepažystamas, nesuprantamas, nepriimtinas. Niekas nesupranta žmogaus kančių, jo vienišumo, baimių.

Be konkretaus žmogaus nėra egzistencijos. Kiekvieno ji kitokia. Svarbiausias dalykas yra sąmoningas žmogaus dalyvavimas savo gyvenime ir savęs kurime. Save suprasti ir kurti žmogus gali tik pats. Žmogus (individas) privalo savo gyvenimą suvokti kaip autentišką, niekieno nepakartojamą. Asmuo privalo suvokti savo būties laikinumą ir juo labiau ją vertinti.

Jaspersas kalba apie kiekvieno žmogaus egzistencija; kančią, mirtį. Nuo jų negalime pabėgti, reikia išdidžiai prriimti jas. Svarbiausia čia- individo pasisprendimas ir valia.

Žmogus yra atsakingas visuomenės narys, pasirinkimo, apsisprendimo svarba.

R.Grigas
Pasaulis, kuriame mes gyevname, yra sukarpytas, suskaidytas į daygybę tarpusavyje susijusių, susipynusiu ląstelių-organizacijų.
Žmogus visada yra apsuptas kitų. Tie kiti-tai ne tik asmenys, su kuriais jis bendrauja, bet ir visas socialus pasaulis, su kuriuo sieja tam tikri ryšiai, įsipareigojimai. Juos atligdamas, žmogus keičiasi, tobuleja, o kartais ir . degraduoja.

Gelme, noretusi kazka apie tavo pasisakyma parasyti, ebt gal savijauta emocine ne ta, ne stu pasakei viiska ka noretusi ir man paskayti, pridurti neturiu ko ir atimti tuo labiau.Tu teisi, zmoens patys renkasi rinktis minios banda ir buti ten nuteistam ar isteisintam, ar rinktis vienatve ir isgyventi individo ir visuomenes santyki kitaip, giliau, prasmingiau ir kiek id

demiau, daugiau praregint, pasineriant i save spazinima, i pasualio pazinima, praregejima, i viksa kas supasi aplink mus.
Laikui einant mes visi suvokiame kas vyksta aplink mus, kaip elgiasi patys zmones, kokie ju santykiai ir kokios storos kauke slypi ant ju veidu.nors daznai as naiviai noriu tiekti jo atvirumu, nuogumu, bet gerai zinoem, kad to nera, ir paciam buti nuogam keik keblu.Bet pats zmogus renkasi pries ka stoveti ir buti nuogam, o pries ka keik prisidengti tylos kalba, nereikia kaujkes, nereikai, reikai tik tyliai nutilti, maziau paskayti, bet nelikti veidmainiu.Musu santykiai tarpusavyje komplikuoti, nebeliko to rysio, liko tik bendravimas.
Ir kai psake gelme, gera kad esu ta viena beprote kuriai nesvarbu ka kiti paskays, kai pkiti reaguos, juk tu ne jiems gyyveni o sau, ir ju problemos jai tave snesupranta, nesupranta kas yra tiesa, ir kad tu ja radai, ir kitus su savimi kviesti nori.bet jie bijo, bijo prarasti ta tamsa, ir nepazysta sviesos.Juk kol netampi sviesuosliu tol nesupranti kas tai yra, ir akd tai kas lyg sio pasikeitimo buvai, buvo tik tamsi dykuma, be vandens ir be to laselio medaus, is visu patirtu kanciu.
Is ties didziausias laimes koeficinetas, sirdyje islikti vaiku amzinai..tai reiskia kad nereikia bijoti kazka daryti lyg va
aikas, kazkaip elgtis kitaip, nei suauges zmogus toks santurus ir bailus.reikia issivaduoti is tu visuomenes sukurtu grandiniuNes tik patys zmoens jas kuria, bet nebepastebi kad patys save suparaslyzuoja.

Leave a Comment