Žmogus visada yra apsuptas kitų. Tie kiti-tai ne tik asmenys, su kuriais jis bendrauja, bet ir visas socialus pasaulis, su kuriuo sieja tam tikri ryšiai, įsipareigojimai. Juos atligdamas, žmogus keičiasi, tobuleja, o kartais ir …
degraduoja
• Karlas Jaspersas
Žmogaus gyvenimas – dviplanis.Žmogus kasdieniniame gyvenime yra paniręs į visuomenę. Visuomenėje žmogus vykdo jam skirtas roles (politikas, mokytojas, verslininkas). Visuomenei rūpi, kad žmogus kuo efektyviau atliktų jam pavestą funkciją. Visuomenė žmogų paverčia priemone. Individo unikalumas ištirpsta toje visuomenėje, žmogus nuasmeninamas, standartizuodamas. Klausimas: ar žmogui derėtų pabėgti iš visuomenės? ne, atsako
Jaspersas. Visuomenė padeda žmogui fiziškai išsilaikyti, pratęsti savo giminę.
Tikrojo autentiškumo reikia ieškoti pačiam savyje.
Kiekvienam iš mūsų reiktų peržengti kasdienybės pasaulį ir susimąstyti apie egzistencijos prasmę.
ką reiškia egzistuoti? – tai išgyventi savo būvimą pasaulyje nuo pradžios iki pabaigos. Žmogaus gyvenimas balansuoja tarp buvimo ir nebūties. Šis supratimas gimdo kančią, baimę, virpulį. Šios būsenos yra egzistencinės būsenos. Tik pakliuvęs į kritines situacijas žmogus yra tarsi supurtomas. Žmogui atsiveria jo gyvenimo trapumas, pažeidžiamumas.
Egzistencinis gyvenimas leidžia suvokti žmogui, kad jis nėra užprogramuotas, kad yra savistovus. O savistovumas pasireiškia tame, kad žmogus gali rinktis. Egzistencija – tai laisvė kurti save patį. laivė yra žmogaus egzistenciškai išgyvenama. Deja dideliai daugumai žmonių yra svetimi tokie laisvės išgyvenimai. Jie seka kolektyvo pavyzdžiu. Tai masės žmogus. Toks žmogus nepatirs savęs pasirinkimo džiaugsmo. Toks žmogus net nenori laisvės, ji jam yra našta. masinis žmogus – priešybė asmenybei. Minios žmogus yra užbaigtas. Už minios žmogų pasirinkimą daro kiti.
Būti visuomenėje reiškia būti tarp tikrų socialinių jėgų susikirtimo taške. Žmogus veikia visuomenėje kaip individas, tiksliai apibrėžtų įtakos ir prestižo sistemų ribose. Suvokęs savo padėtį, žmogus suvokia savo kaip individo reikšmę bendrojoje sistemoje, o jei taip nėra, jis praranda socialumą. Visuomenė buvo yra ir bus sluoksniuota, todėl individo padėtį visuomenėje nustato tam tikros taisyklės, o lemia ekonominiai kriterijai.
• Vien tik prigimtimi zmogus yra tragiska butybe.Jis jaucia ir negali nejausti tam tikro suskilimo.Taciau niekas ir niekad nejaute tokio didelio, kaip jaucia dabarties zmogus.Jis kaip ir visu laiku zmogus ilgisi tiesos, gerio grozio, sventumo, verziasi i sias gerybes savo protu, valia jausmais ir visa butybe.Zmogaus gyveniams draskosi tarp materialumo ir dvasingumo, tai viena sunkesniu pasirinkimo keliu, naudos skirtumu ir suvokimu…
• Na zmogus yra dvilype asmenybe.Jis yra vienas o keliu ir vieskeliu daug.Juk zmogus eina i gyvenima ieskodamas, siekdamas, ieksodamas saves, pasaulio , vietos po saule.I r pats zmogus pasirenka koki kelia jis eina, ar tai blogio nesejas ar tai gerio….
Zmones kaip bites ir muses, muses skrenda ten kur tik s… yra, o bites ten kur nektaras yra, ten kur geris ir saldumas…
• Nerades saves, zmogus klaidzioja lyg dykumoje, ir ima viksa kas pasitaiko jo kelyje, nesugebedamas atsirinkti , kas gera o kas bloga, tik po to rezultatai kalba uz save…
• Pirma prie savo duru issisluokime o tada visame pasaulyje bus svaru…Ne mes turime nurodineti, mes tik turime padeti praverti akis, bet kartais pastangos buna beveises, tam reikia sugebejimu ir kantrybes, tam reikia daug pastangu…viso pasaulio i dora neatvesi, ir tai neimjanoma…vikso yra vikso ir reikia…
• Be konkretaus žmogaus nėra egzistencijos. Kiekvieno ji kitokia. Svarbiausias dalykas yra sąmoningas žmogaus dalyvavimas savo gyvenime ir savęs kurime. Save suprasti ir kurti žmogus gali tik pats. Žmogus (individas) privalo savo gyvenimą suvokti kaip autentišką, niekieno nepakartojamą. Asmuo privalo suvokti savo būties laikinumą ir juo labiau ją vertinti.
• VYTAUTAS MAČERNIS
Kad taptum dvasiniu tautos vedliu, reikia nuolatos pačiam augti.
Žmogus turi mokėti susikaupti rodyti save, trokšti tobulumo.
Individas turi mokėti gyventi nors ir dūžtančiuose formuose. Esame patys šviesa, esame patys saulė, todėl neturime jokios teisės aimanuoti, kad aplinkui tamsu, mes nemokame sau kelio nušviesti. Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą.
Vienatvė, kančia, nerimas, skausmas-būdingi kiekvieno žmogaus gyvenimui.