Žmogus visada yra apsuptas kitų. Tie kiti-tai ne tik asmenys, su kuriaisjis bendrauja, bet ir visas socialus pasaulis, su kuriuo sieja tam tikri ryšiai,įsipareigojimai. Juos atligdamas, žmogus keičiasi, tobuleja, o kartais ir …degraduoja• Karlas Jaspersas Žmogaus gyvenimas – dviplanis.Žmogus kasdieniniame gyvenime yra paniręs į visuomenę. Visuomenėje žmogus vykdojam skirtas roles (politikas, mokytojas, verslininkas). Visuomenei rūpi, kadžmogus kuo efektyviau atliktų jam pavestą funkciją. Visuomenė žmogų paverčiapriemone. Individo unikalumas ištirpsta toje visuomenėje, žmogus nuasmeninamas,standartizuodamas. Klausimas: ar žmogui derėtų pabėgti iš visuomenės? ne, atsakoJaspersas. Visuomenė padeda žmogui fiziškai išsilaikyti, pratęsti savo giminę.Tikrojo autentiškumo reikia ieškoti pačiam savyje. Kiekvienam iš mūsų reiktų peržengti kasdienybės pasaulį ir susimąstyti apie egzistencijos prasmę.ką reiškia egzistuoti? – tai išgyventi savo būvimą pasaulyje nuo pradžios ikipabaigos. Žmogaus gyvenimas balansuoja tarp buvimo ir nebūties. Šis supratimasgimdo kančią, baimę, virpulį. Šios būsenos yra egzistencinės būsenos. Tikpakliuvęs į kritines situacijas žmogus yra tarsi supurtomas. Žmogui atsiveria jogyvenimo trapumas, pažeidžiamumas. Egzistencinis gyvenimas leidžia suvoktižmogui, kad jis nėra užprogramuotas, kad yra savistovus. O savistovumaspasireiškia tame, kad žmogus gali rinktis. Egzistencija – tai laisvė kurti savepatį. laivė yra žmogaus egzistenciškai išgyvenama. Deja dideliai daugumai žmoniųyra svetimi tokie laisvės išgyvenimai. Jie seka kolektyvo pavyzdžiu. Tai masėsžmogus. Toks žmogus nepatirs savęs pasirinkimo džiaugsmo. Toks žmogus net nenorilaisvės, ji jam yra našta. masinis žmogus – priešybė asmenybei. Miniosžmogus yra užbaigtas. Už minios žmogų pasirinkimą daro kiti. Būti visuomenėje reiškia būti tarp tikrų socialinių jėgų susikirtimo taške. Žmogusveikia visuomenėje kaip individas, tiksliai apibrėžtų įtakos ir prestižo sistemų
ribose. Suvokęs savo padėtį, žmogus suvokia savo kaip individo reikšmębendrojoje sistemoje, o jei taip nėra, jis praranda socialumą. Visuomenė buvoyra ir bus sluoksniuota, todėl individo padėtį visuomenėje nustato tam tikrostaisyklės, o lemia ekonominiai kriterijai.• Vien tik prigimtimi zmogusyra tragiska butybe.Jis jaucia ir negali nejausti tam tikro suskilimo.Taciauniekas ir niekad nejaute tokio didelio, kaip jaucia dabarties zmogus.Jis kaip irvisu laiku zmogus ilgisi tiesos, gerio grozio, sventumo, verziasi i sias gerybessavo protu, valia jausmais ir visa butybe.Zmogaus gyveniams draskosi tarpmaterialumo ir dvasingumo, tai viena sunkesniu pasirinkimo keliu, naudosskirtumu ir suvokimu…• Na zmogus yra dvilype asmenybe.Jis yra vienas okeliu ir vieskeliu daug.Juk zmogus eina i gyvenima ieskodamas, siekdamas,ieksodamas saves, pasaulio , vietos po saule.I r pats zmogus pasirenka kokikelia jis eina, ar tai blogio nesejas ar tai gerio…. Zmones kaip bitesir muses, muses skrenda ten kur tik s… yra, o bites ten kur nektaras yra, tenkur geris ir saldumas…• Nerades saves, zmogus klaidzioja lyg dykumoje,ir ima viksa kas pasitaiko jo kelyje, nesugebedamas atsirinkti , kas gera o kasbloga, tik po to rezultatai kalba uz save…• Pirma prie savo duruissisluokime o tada visame pasaulyje bus svaru…Ne mes turime nurodineti, mestik turime padeti praverti akis, bet kartais pastangos buna beveises, tam reikiasugebejimu ir kantrybes, tam reikia daug pastangu…viso pasaulio i doraneatvesi, ir tai neimjanoma…vikso yra vikso ir reikia…• Be konkretaus žmogaus nėra egzistencijos. Kiekvieno ji kitokia. Svarbiausiasdalykas yra sąmoningas žmogaus dalyvavimas savo gyvenime ir savęs kurime. Savesuprasti ir kurti žmogus gali tik pats. Žmogus (individas) privalo savo gyvenimąsuvokti kaip autentišką, niekieno nepakartojamą. Asmuo privalo suvokti savobūties laikinumą ir juo labiau ją vertinti.
• VYTAUTAS MAČERNIS Kad taptum dvasiniu tautos vedliu, reikia nuolatos pačiam augti.Žmogus turi mokėti susikaupti rodyti save, trokšti tobulumo.Individas turi mokėti gyventi nors ir dūžtančiuose formuose. Esame patysšviesa, esame patys saulė, todėl neturime jokios teisės aimanuoti, kad aplinkuitamsu, mes nemokame sau kelio nušviesti. Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą.Vienatvė, kančia, nerimas, skausmas-būdingi kiekvieno žmogaus gyvenimui.