Individas ir visuomenė

Žmogus visada yra apsuptas kitų. Tie kiti-tai ne tik asmenys, su kuriais
jis bendrauja, bet ir visas socialus pasaulis, su kuriuo sieja tam tikri ryšiai,
įsipareigojimai. Juos atligdamas, žmogus keičiasi, tobuleja, o kartais ir .
degraduoja
• Karlas Jaspersas
Žmogaus gyvenimas – dviplanis.Žmogus kasdieniniame gyvenime yra paniręs į visuomenę. Visuomenėje žmogus vykdo
jam skirtas roles (politikas, mokytojas, verslininkas). Visuomenei rūpi, kad
žmogus kuo efektyviau atliktų jam pavestą funkciją. Visuomenė žmogų paverčia
priemone. Individo unikalumas ištirpsta toje visuomenėje, žmogus nuasmeninamas,
standartizuodamas. Klausimas: ar žmogui derėtų pabėgti iš visuomenės? ne, atsako
Jaspersas. Visuomenė padeda žmmogui fiziškai išsilaikyti, pratęsti savo giminę.
Tikrojo autentiškumo reikia ieškoti pačiam savyje.
Kiekvienam iš mūsų reiktų peržengti kasdienybės pasaulį ir susimąstyti apie egzistencijos prasmę.
ką reiškia egzistuoti? – tai išgyventi savo būvimą pasaulyje nuo pradžios iki
pabaigos. Žmogaus gyvenimas balansuoja tarp buvimo ir nebūties. Šis supratimas
gimdo kančią, baimę, virpulį. Šios būsenos yra egzistencinės būsenos. Tik
pakliuvęs į kritines situacijas žmogus yra tarsi supurtomas. Žmogui atsiveria jo
gyvenimo trapumas, pažeidžiamumas. Egzistencinis gyvenimas leidžia suvokti
žmogui, kad jis nėra užprogramuotas, kad yra savistovus. O savistovumas
pasireiškia tame, kad žmogus gali rinktis. Eggzistencija – tai laisvė kurti save
patį. laivė yra žmogaus egzistenciškai išgyvenama. Deja dideliai daugumai žmonių
yra svetimi tokie laisvės išgyvenimai. Jie seka kolektyvo pavyzdžiu. Tai masės
žmogus. Toks žmogus nepatirs savęs pasirinkimo džiaugsmo. Toks žmogus net nenori
laisvės, ji jam yra našta. masinis žmogus &#

#8211; priešybė asmenybei. Minios
žmogus yra užbaigtas. Už minios žmogų pasirinkimą daro kiti.
Būti visuomenėje reiškia būti tarp tikrų socialinių jėgų susikirtimo taške. Žmogus
veikia visuomenėje kaip individas, tiksliai apibrėžtų įtakos ir prestižo sistemų
ribose. Suvokęs savo padėtį, žmogus suvokia savo kaip individo reikšmę
bendrojoje sistemoje, o jei taip nėra, jis praranda socialumą. Visuomenė buvo
yra ir bus sluoksniuota, todėl individo padėtį visuomenėje nustato tam tikros
taisyklės, o lemia ekonominiai kriterijai.
• Vien tik prigimtimi zmogus
yra tragiska butybe.Jis jaucia ir negali nejausti tam tikro suskilimo.Taciau
niekas ir niekad nejaute tokio didelio, kaip jaucia dabarties zmogus.Jis kaip ir
visu laiku zmogus ilgisi tiesos, gerio grozio, sventumo, verziasi i sias gerybes
savo protu, valia jausmais ir visa butybe.Zmogaus gyveniams draskosi tarp
materialumo ir dvasingumo, tai viena sunkesniu pasirinkimo keliu, naudos
skirtumu ir suvokimu.
• Na zmogus yra dvilype assmenybe.Jis yra vienas o
keliu ir vieskeliu daug.Juk zmogus eina i gyvenima ieskodamas, siekdamas,
ieksodamas saves, pasaulio , vietos po saule.I r pats zmogus pasirenka koki
kelia jis eina, ar tai blogio nesejas ar tai gerio..
Zmones kaip bites
ir muses, muses skrenda ten kur tik s. yra, o bites ten kur nektaras yra, ten
kur geris ir saldumas.
• Nerades saves, zmogus klaidzioja lyg dykumoje,
ir ima viksa kas pasitaiko jo kelyje, nesugebedamas atsirinkti , kas gera o kas
bloga, tik po to rezultatai kalba uz save.
• Pirma prie savo duru
issisluokime o
tada visame pasaulyje bus svaru.Ne mes turime nurodineti, mes
tik turime padeti praverti akis, bet kartais pastangos buna beveises, tam reikia
sugebejimu ir kantrybes, tam reikia daug pastangu.viso pasaulio i dora
neatvesi, ir tai neimjanoma.vikso yra vikso ir reikia.

• Be konkretaus žmogaus nėra egzistencijos. Kiekvieno ji kitokia. Svarbiausias
dalykas yra sąmoningas žmogaus dalyvavimas savo gyvenime ir savęs kurime. Save
suprasti ir kurti žmogus gali tik pats. Žmogus (individas) privalo savo gyvenimą
suvokti kaip autentišką, niekieno nepakartojamą. Asmuo privalo suvokti savo
būties laikinumą ir juo labiau ją vertinti.
• VYTAUTAS MAČERNIS
Kad taptum dvasiniu tautos vedliu, reikia nuolatos pačiam augti.
Žmogus turi mokėti susikaupti rodyti save, trokšti tobulumo.

Individas turi mokėti gyventi nors ir dūžtančiuose formuose. Esame patys
šviesa, esame patys saulė, todėl neturime jokios teisės aimanuoti, kad aplinkui
tamsu, mes nemokame sau kelio nušviesti. Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą.
Vienatvė, kančia, nerimas, skausmas-būdingi kiekvieno žmogaus gyvenimui.

Leave a Comment