Egzamininiai autoriai

5920 0

K. Donelaitis (1714-1780m.)

• Lietuviu grozines literaturos pradininkas, sukures pirmaji menini kurini – epine poema “Metai”.

• Veiksmazodines kalbos meistras.

• Literaturine kryptis – Svieciamojo amziaus.

– Svieteju uzdavinys – sviesti, mokyti, buti kartu su kitais, vargstanciais, kalbeti apie kitus, uzjausti.

• Pagr. Mintis – visa gamta ir zmogus privalo paklusti kosminiam ritmui, amzinai tvarkai.

– Vargas neisvengiamas.

– Zmogus turi prisitaikyti.

• Dievas – auksciausioji jega, palaikanti tvarka, ikunijanti kurybine energija.

• Zodziu junginiai, kuriuos galima panaudoti interpretacijoje :

– Lietuviska zemdirbio buitis.

– Rupesciai ir vargai.

– Senoviskas pasaulis.

– Valstietiska aplinka.

– Baudziavinio kaimo uzdara bendruomene.

– To meto zmogaus mastysena ir jausena.

– Valstieciu poetas.

– Kasdieniski paveikslai.

– Poemos tikroviskumas.

– Demesys buiciai, aplinkai.

– Realistinis poziuris I gyvenima.

– Zemdirbio buuities realijos.

– Proziskas vaizdas.

• Pasakotojas:

– zemdirbiskos aplinkos zmogus, priklausantis valstieciu bendruomenei, kalba visu vardu.

– Pasakotoja su bendruomene jungia bendras rysys, bendra erdve, laikas ir rupesciai.

– Jis nera vien stebetojas, bet kartais ir dalyvis, ir veikejas, augte suauges su zemdirbio pasauliu.

– Literaturinis subjektas.

– Jis moko, issako mintis, paziuras, gina buru zemiskaji oruma, tautini ju tapatybe.

– Daznai kalba veikeju lupomis.

• Poema sudaro :

– Pavasario dziaugsmai. Pavasaris – dziaugsma teikiantis laikas. Zmogus dziaugiasi kartu su gamta.

– Vasaros darbai. Vasara – daug energijos ir fizines istvermes reikalaujantis darbu metas.

– Rudens gerybes. Ruduo – laikas, kai rupinamasi deerliumi ir ilgesingai prisimenami pavasario dziaugsmai.

– Ziemos rupesciai. Ziema – savotiskas laukimo metas, kai daugiau laiko lieka bendruomeninei veiklai.

• Poemos centre – zmogaus gyvenimas.

• Vargas :

– Visu vargu priezastis – pirmuju zmoniu nuodeme.

– Reikia pripazinti varga ir susitaikyti su tokia pasaulio tvarka, nepasiduoti sielvartui.

– Vargas – nuolaitinis buru gyvenimo pa

alydovas, su kuriuo reikia susitaikyti.

– Tai paveldeta zmogaus gyvenimo dalis.

• Darbas :

– Kiekvienas zmogus darbu gali susikurti gerove.

– Darbas yra sveikos zmogaus prigimties pozymis – jis teikia ekonomines naudos, skatina psaitikejima gyvenimu ir kelia dziaugsmingu emociju.

– Tai yra esminis sio pasaulio desnis, buro akimis – beveik religinis istatymas.

– Darbas – zmogaus gyvenimo matas.

– Buro verte atsiskleidzia per darba.

• Gamta:

– Tai atskiras pasaulis.

– Gamtos pasaulis nuo zmoniu nepriklauso.

– Gamtos pasauliui budinga nuolatine dinamika, nesiliaujantis vyksmas, savarankiski procesai.

– Gamtos kitimo priezastis – amzina vidiniu stichiju kova. Ziema visa sustingsta, apmirsta vetroms berustaujant ir besipjaunant. Pasikeicia augalijos, gyvunijos ir zmoniu gyvenimas. Nuo kovojanciu jegu priklauso metu laikai, gimimas ir mirtis, augimas ir nykimas, siluma ir saltis, seja ir pjutis.

– Pagrindine gamtos jega – saule. Ji ir gyvybes skatintoja, ir mirties priezastis. Ji gamtos galiu zadintoja, veikeja, asis, apie kuria sukasi zmogaus gyyvenimas.

– Gamta – didzioji mokytoja.

– Gamta – stichiskai, gaivaliskai kintanti tikrove.

– Gamtoje slypi teisingumo ideja.

– Zmogus turi prisitaikyti prie amzinosios gamtos tvarkos, ciklisko jos atsinaujinimo.

• Stiliaus bruozai:

– Parasyta liaudiska kalba.

– Eiledara – hegzametras.

– Realizmas (valstietiskoji kultura, zemdirbio egzistencija, tikroviska pasaulejauta) pagristas praktiniu santykiu su buitimi:

a) Gamta moko gyventi

b) Zeme teikia gyvybes

c) Sventrascio tiesos ir veikejai ikurdinti kaimo bendruomeneje

– Konkretus, ryskus, gyvybingi, ekspresyvus, dinamiski vaizai.

– Individualus, tipiski, susiformave charakteriai.

– Veikejai suskirstyti I “vezlybuosius” ir nenaudelius.

– Pavyzdzio ieskoma gamtoje ir Biblijoje.

– Siekimas mokyti, taisyti, sviesti.

– Demesys paprastu zmoniu gyvenimui.

• Didaktines mintys:

– Visi is prigimties lygus.

– Zmogaus gyvenimas pazenklintas vargo.

– Pabaiga – naujo pradzia.

– Zmogaus gyvenimas panasus I gamtos.

– Ciklo pa
abaiga siejasi su naujo pradzia.

• Zmoniu pasaulio pagrindines vertybes :

– Kuklumas, paprastumas, paklusnumas – moraline laikysena.

– Darbstumas – gyvenimo budas.

– Dievas – santykis su butimi, tvarkos ideja, kurybine energija.

– Lygybe – prigimties desnis.

– Tautinis orumas, lietuviskumas – panieka svetimtauciams.

Maironis (1862-1932m.)

• Savo kuryboje sujunge etnines kulturos (zemdirbiu patirties, liaudies kurybos) ir europines (krikscioniskosios kulturos) tradicijas, nutiese tilta tarp praeities ir savo laiko – XIXa. Pab ir XXa. Pr.

• Romantikas.

• Maironio kuryba pradejo formuotis lietuviu tautinei savimonei, skatino laisves, nepriklausomybes siekius.

• Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrini eilerasti, daina, poema, istorine drama, vertimus ir apmastymus apie istorija, kultura.

• Maironis tapo poetas kaip istorikas ir kaip politikas.

• “Pavasario balsai” – svarbiausia knyga lietuviu lyrikos istorijoje.

– Vienintele jo isleista knyga su velesniais papildymais

– Pirmasis leidimas 1895m.

– Pavadinimo prasme – ne tik atbudusi gamta, yai bundancios tautos pavasaris, tautos, besivaduojancios is svetimuju priespaudos.

• Praeitis herojiska, dabartis problematiska ir skaudi.

• Poeto svarba labiausiai nulemia kurybos meniskumo lygir ir keliamu problemu gilumas, platmas, rysiai su kitomis kulturomis, poveikis tolesnei literaturos raidai.

• Istorinis kontekstas :

– Atgimimo laikmetis.

– Carines priespaudos metai

• Literaturinis kontekstas :

– Is S. Daukanto rastu pereme didingos, laisvos praeities vaizdavima (pilys, milzinkapiai, girios, klaidus miskai, upes, miestai, musiai, kunigaiksciai).

– A. Baranauskas – pirmasis atgimstancios Lietuvos sauklys. Maironi su Baranausku sieja gilus lyrizmas, tevynes, gamtos ir istorijos aukstinimas, protestas pries pavergima, pasipriesinimo dvasia.

• Biografinis kontekstas :

– Gamta. Krasto vaizdas veike jautrios prigimties poeta. Pamego aukstumas ir vandeni.

– Istorija, praeitis. Gimtines pi

iliakalniai, milzinkapiai primine istorine kunigaiksciu Lietuva.

– Carine priespauda. Isreiske tautinio atgimimo idejas, svajojo apie laisva Lietuva.

• Stiliaus bruozai :

– Subjektyvumas

– Atviras jausmingumas

– Dramatizmas

– Kalbesenos dramatizmas

– Gilus gamtos pajautimas

• Eilerascio tipai :

– Patriotinis, visuomeninis.

– Asmeniniu isgyvenimu.

– Meditacinis.

• Eilerascio zanro tipai :

– Satyros

– Balade

– Peizazinis

– Agitacinis, oratorinis

– Meditacinis

– Giesme

– Poema

• Eilerasciams budinga :

– Istorines praeities, liaudies kurybos, kalbos, tevynes idealizavimas, isaukstinimas.

• Temos:

– Poeto, kaip pranaso, tautos sauklio, tema.

– Kurybos ir kancios.

– Moters ir meiles.

• Gamtos vaizdai:

– Krastovaizdzio poetiski vaizdai.

– Panoramiski, didingi.

– Dvasinio pasaulio atspindys.

– Brangus Tevynes paveikslas.

• Eilerascio zmogus:

Romantiskas, jausmingas, neramus, besiblaskantis, besiilgintis, ieskantis, trokstantis, sielvartaujantis, maksimalistas, idealistas.

• Busena:

Dvasine, pakili, kovinga, susimastymo.

• Jausmai, isgyvenimai:

Pakilus, prakilnus, taurus, grazus, krastutiniai, iaudrinti.

• Kalbejimo budas :

– Prakilnus

– Lyrinis pasakojimas

– Ispazintis

– Lyrinis monologas

• Erdve :

– panoramiska

– tautosakine

– brangi

– ideali

– vidine

• Laikas :

– Prisiminimu

– Gramatinis

• Menines raiskos priemones :

– Epitetai

– Metaforos

– Metonimijos

– Vaizdingi veiksmazodziai

Vincas Kreve – Mickevicius

• Naujosios literaturos kurejas.

Kryptis Svarbiausi bruozai Kuriniai

Romantine Romantne Lietuvos vizija siejama su herojiska tautos praeitimi, istorija, kovomis su kryziuociais, herojiskais, maistingais personazais “Dainavos salies senu zmoniu padavimai”

“Sarunas”

“Skirgaila”

Realistine Tuometinis kaimo gyvenimas, tikroviski vaizdai, mitologinis pasaulio iprasminimas, panteistine pasaulejauta “Siaudinej pastogej”

“Raganius”

Filosofine Rupi zmogaus buties klausimai, zmoguje slypincios dvasines galios, dieviska prigimtis “Rytu pasakos”

“Dangaus ir zemes sunus”

• Drama “Skirgaila”

– Zanro tipas – istorine drama.

– Literaturine kryptis – romantine, realistine.

– Veiksmo vieta – Vilniaus Aukstoji pilis, Sventaragio slenis.

– Veiksmo laikas – XIV-XVa.

– Vaizdavimo objektas – kovos del Lietuvos valstybingumo.

– Problema – pasirinkimo, islikimo.

– Konfliktai :

Skirgaila Lietuvybes gynejai (konservatyvus kriviai, vaidilos, kai kurie bajorai)

Siekia issaugoti tautos egzistencija ir isijungti i Europos valstybini gyvenima. Stengiasi issaugoti pagonybe, herojiska tautos vizija, pasipriesinimo dvasia.

Skirgaila LDK priesai (dvasininkai, kryziuociai)

Apginti LDK nepriklausomybe Sieke uzkariauti Lietuvos zemes

– Tema – Skirgailos pastangos suderinti tautos dvasine sankloda su naujomis idejomis, is

ssaugoti tautos kulturine tapatybe ir garbingai isijungti i Europos valstybiu gyvenima.

– Vidinis Skirgailos konfliktas :

Zmogus Valdovas

Jausmai

Troksta moters meiles

Myli senuosius dievus

Troksta gerio Protas, jega

Naudoja prievarta

Ispazista naujaji Dieva

Nesugeba igyvendinti gerio

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893-1967m.)

• Simbolistas

• Daugiasake kuryba:

– Lyrika (poema, eilerasciu ciklas)

– Dramaturgija (“Valdovas”)

– Proza (“Altoriu sesely”, “Sukileliai”)

• Simbolizmas Putinui – nauja romantizmo pakopa, padedanti issiskleisti asmenybei, atsiverti sielai, pasiekti aukstaja buti.

• Simbolizmas – buties kosmosas (Dievas, likimas)

Neoromantizmas – sielos kosmosas

Romantizmas – gamtos kosmosas

• Romantikas ir gamta susilieja

Neoromantikas gamtoje atsiveria.

Simbolistas gamtoje pakyla iki buties paslapties.

• Putino eilerasciu zmogus – balansuojantis tarp tamsos ir sviesos, tarp harmonijos ir disharmonijos, tarp virsuniu ir bedugniu.

• Pagrindine ideja – siekimas tobulo pasaulio.

• Psichologinis, realistinis romanas “Altoriu sesely”.

– Autobiografiskuma autorius grieztai neige.

– Liudas Vasaris – intravertiskos prigimties, linkes I uzsisklendima ir autoanalize, apdovanotas dideliu poetiniu talentu zmogus, kuris dramatiskame brendimo ir formavimosi kelyje siekia suvokti savo tapatybe ir realizuoti talenta, susidurdamas su prisiimtu kunigystes isipareigojimu reikalavimais.

– Liudo Vasario nukunigejimo istorija vaizduojama su gilia psichologine izvalga, puikiu kurybos psichologijos suvokimu.

• Pasakotojas:

– Pasakoja siuzeta

– Komentuoja

– Apibendrina

– Vertina

– Zino veikejo brandos raida

– Objektyvus

– Visazinis

Jurgis Savickis

• “Aukstojo” modernizmo atstovas, ekspresionistas.

• Kurybos bruozai:

– Tematika – tolimuju saliu miestai, uostai, kurortai, lietuviskas sodzius.

– Personazai – viduje susidvejine, veikiami nenuspejamu instinktu, aistru; ju likimas inoringas, linkes zaisti su zmogumi, apvilti jo lukescius.

– Pasakotojas – esantis labai arti personazo; jo ir veikejo poziuris bei mintys neretai susipina.

• Stiliaus bruozai:

– Humoras, ironija

– Zaidimai su skaitytojo atmintyje susiklosciusiais vaizdiniais

– Nuorodos i kitus literaturos kurinius

– Kukturos ivaizdziai

– Tolimi palyginimu suoliai

– Simboliniai elementai

– Uzsifruotos uzuominos

– Iskreiptas vaizdas

• Savickis – intelektualus ironikas, nedramatizuojantis gyvenimo.

• Netiketumas, kitoniskumas, ypatingumas – jo pasakojimo principai.

• Vaizdui budingas laisvas asociatyvumas, daugiareiksmiskumas.

• Veiksmai daznai primena scenini veiksma.

• Veikejai – lyg scenos artistai.

• Vertybes :

– Zmogiski rysiai

– Kilnumas, teisingumas, prakilnumas

– Zmogaus atsakomybe uz save ir artimuosius

– Asmens dvasinis brendimas, vidine ramybe

– Harmoningas santykis su gamta

– Artimu zmoniu solidarumas

– Seima

– Menas, grozis

– Simtametes kulturos tradicijos

• Su modernizmu sieja zmogaus nepazini, gresminga butis, impulsyvus personazai, skeptiskas poziuris I zmogaus prigimti ir buti, egzistencine ironija.

Salomeja Neris (1905-1945m.)

• Neoromantike (sielos gyvenimas, sielos ivykiai), lyrike (emocionalumas, nuosirdumas, atvirumas, paprastumas, dainingumas).

• Eilerastis – dvasines biografijos atspindys.

• Poezijai budinga jausmo jega, visagalybe.

• Issakomi asmeniskam sielos gyvenimui svarbus dalykai

• Pagr. Poetes busena – isijautimas I savo emocijas.

• Lyrika – is sirdies gelmiu istryskusi emociju versme, vidinio gyvenimo biografija, nuausta is jausmo niuansu ir hiperboliu. Lyrikai budingas dainiskumas, pagristas pakartojimais, paralelizmais, metriniu formu simetriskumu; melodingumas, kylantius is gausiu saskambiu, nepaprastai subtilios intonaciju ivairoves.

• Eilerasciu rinkinys “Anksti ryta” (1927m.)

– Budinga dziaugsminga emocija

– Kalbanciajai pasaulis yra harmoningas, vientisas, jaukus. Ji verziasi I pacias virsunes, nori lenktyniauti su veju, pasinerti I gamtos stichijas, verziasi I jausmu dangu.

– Svarbiausi motyvai – jaunystes triumfas, aistringa meile, gyvenimo slovinimas.

• Eilerasciu rinkinys “Pedos smely” (1931m.)

– Vyrauja meiles isgyvenimai (ilgesys, erotiniai potyriai, laisko laukimas, neviltis)

– Asmenybes santykis su pasauliu skaudus, dramatiskas.

– Susiduria gaivaliska gyvenimo meile ir brutali tikrove, sviesus jausmai ir negailestinga realybe.

• Eilerasciu rinkinys “Diemedziu zydesiu” (1938m.)

– Temos:

Buties trapumas, zmogaus laikinumas, mirties artumas,

Gamtos amzinumas,

Gyvenimo meile,

Dramatiska zmogaus lemtis,

Rysys su zeme.

– Stilius:

Nurimusios emocijos

Masli gaida

Nuosirdus jausmai

Dvasios branda

– Intonacijos:

Tylios, sviesios

Melancholiskos

Graudingos

– Eilerascio tipai:

Ispazintinis

Lyrinis

Meditacinis

Daina

Pasaka

• Eilerasciu rinkinys “Prie didelio kelio” (1945m.)

– Parasytas Rusijoje.

– “Prie” – stebejimas, bejegiskumas, negalejimas, dramatiska lemtis.

– “Didelio” – dramatiskas, tragiskas laikotarpis.

– “Kelio” – zmogaus ir tautos likimo simbolis.

– Svarbiausios temos:

Skaudus savo klaidu apmastymas

Tevynes, kalbos, artimuju ilgesys

– Eilerasciu tipai:

Ispazintinis

Lyrinis

Elegiskas

Rauda

Dialogas, kontakto ieskojimas

Henrikas Radauskas (1910-1970m.)

• Modernistas, eseistas, individualistas. Atskiras, individualus, kitoniskas, netese jokios tradicijos.

• Nauja realybe, transformuojama realybe, netiketu, sokiruojanciu vaizdu kuryba 0 estetine vertybe.

• Miestiskos kulturos kurejas, kulturos zmogus, kure grynaja poezija.

• Atsisake ir venge:

– Asmeniskumo

– Ispazintinio pobudzio

– Artimo rysio su tautos istorija ir peizazu

– Visuomeniniu isipareigojimu

– Jausmingumo

– Patriotiniu ideju

• Pasikliove ne jausmu, o intelektu ir vaizduote.

• Kure tekstus, kuriuose svarbiausias dalykas yra apti kalba, vaizdu, garsu zaismas, tobulos ritmines sandaros, keliancios estetini pasigerejima, ju zadinami nuo asmenines patirties atsieti jausmai.

• Poezija neiprasta, nes joje sunku apciuopti autoriaus jausmus, joje nereiskiamos jokios visuomenines idejos, neatkuriama pazistama, konkreti tikrove.

• Eilerasciuose ataidi audringo laiko ivykiai, svysteli musu pasaulio grozio kibirkstys, atpazistama buties samprata.

• Kurybai nesvetima ironija, parodijos elementai.

• Lyrikoje netruktsta skaidriu, sviesiu eilerasciu, kupinu gyvenimo dziaugsmo ir grozio pajautos.

• Metamorfoze – vyksmo pagrindas, kai viena pavirsta kuo nors kitu, vyksta negalimi dalykai.

Antanas Skema (1911-1961m.)

• Iseivis, egzodo rasytojas, miesto ir kulturos zmogus, avangardistas, egzistencialistas, siurrealistas.

• Neige tradicija ir klasikus

• Sieke deformuoti realybe

• Bande paaiskinti zmogaus buvima, vieta, vaidmeni siame pasaulyje, kuris jam priesiskas.

• Zmogaus likimas nepriklauso nuo jo paties.

• Avangardisto bruozai :

– Kuriniuose mego efektingas detales, astrius vertinimus

– Nevenge sokiruoti, siurpinti konservatyvu suvokeja

• Svarbus kuryboje biografinis kontekstas, katastrofu laikotarpis, kuriame teko gyventi paciam rasytojui, patirtis.

• Bruozai, budingi Skemos zmogaus egzistencinei patirciai :

– Krize – vertybiu ir asmens tapatybes

– Pralaimejimas grumtynese su lemtim

– Istikymybe aukstesniems humanistiniams idealams.

• Dominuojancios temos:

– Zmogaus ibandymas ribinese situacijose

– Suduzusiu iliuziju pasaulyje gyvenantis zmogus

• Skaitytoja pribloskiantys neigiami vaizdai:

– Pragaro

– Apokalipses

– Kunisku galiu ribotumo

– Ziaurumo

– Kancios

– Skausmo

– Atviro smurto

• Pralaimejusios tradicines vertybes:

– Humanistine morale

– Tevynes meile

– Religija

• Netradicinei Skemos kurybos formai budinga:

– Vaizduoja suskilusi zmogaus pasauli

– Atsisako aiskios isorinio ir vidinio zmogaus pasaulio skirties

– Atsisako laiko, erdves vientisumo

– Atsisako nuoseklaus siuzeto

– Pasakotojas nekuria aiskios vertinamosios perspektyvos

– Vaizdu slinktis primena chaotiska minciu, pojuciu srauta, valdoma atsitiktiniu impulsu, tolimu asociaciju, subjektyviu nuotaiku.

– Atvirai vartojami salygiski, simboliniai teksto elementai, nuorodos I Biblija, I modernistini mena, filosofija ir literatura.

• Romanas “Baltoji drobule”

– Tema – zmogus, gyvenantis suduzusiu iliuziju pasaulyje.

– Isorinio veiksmo beveik nera. Nera aiskios intrigos, nuoseklaus siuzeto, issamiai atskleistu vekeju paveikslu.

– Svarbiausia – zmogaus vidinis pasaulis, jo busenos.

– Gimtoji erdve – sava, traukianti, paslaptinga, egzistuojanti prisiminimuose, veikejo samoneje ir pasamoneje.

– Dabarties, isorinis laikas – svetimas, atgrasus, nuasmenintas, saltas, primenantis akvariuma ar labirinta, joje viespatauja dirbtinumas, chaosas. Negali uzsimegsti jokie rysiai tarp zmoniu. Neimanomas joks artimo rysys.

– Dabarties laikas chronoligiskai skaiciuojamas, reguliuojamas, priklauso nuo techninio pasaulio tempo.

– Vidinis laikas chronologiskai neskaiciuojamas, beribis, nezadinantis emociju. Praeitis, isnyranti is samones, iskylanti is ukanu, panardinanti, susijusi su istorija, pagonybes laikais.

• Zmogus suduzusiu iliuziju pasaulyje ir jo bandymai iprasminti savo buti:

– Filosofijoje (“Kuo tobulesnis organizmas, tuo tobulesnis kenkejas”, “Mirtis kaip ekstaze”)

– Kuryboje (“Neparasiau geros knygos – vadinasi, negimiau”)

– Ieskodamas Dievo (“Ir vis delto, nors Jis ir tyli, transcedencija palieka musu vienintelis draugas”)

– Meileje (“As noriu eiti vienas per lietu. Tegu man niekas nepadeda”)

• Samones srautas – tai chaotiska minciu, pojuciu, vaizdu, nuotaiku, impulsu slinktis, kai pasakojimas susideda is praeities ir dabarties nuotrupu, tikrove perduodama tokia, kokia pasieka zmogaus samone. Daug asociaciju. Zmogaus samone tik atspindi isorini pasauli. Isnyksta laiko ir erdves ribos. Is karto gyvenama keliuose pasauliuose.

Justinas Marcinkevicius

• Dramine trilogija:

– “Mindaugas” (valstybe)

– “Mazvydas” (rastas, knyga, kalba)

– “Katedra” (kultura)

• Dramineje trilogijoje kalbama apie pamatinius tautos islikimo pagrindus.

• Mindaugas iskeliamas kaip valstybes vienytojas. Jis – tragiskas herojus, iskilus savo siekimais ir kanciomis, atsiskleidziantis skausminguose konfliktuose.

• “Katedros” herojus – Laurynas Stuoka-Gucevicius – architektas, pastates Vilniaus katedra.

– Katedra dramoje igauna simboline prasme, reiskiancia grozi ir moralini geri, kuris butinas visavertei tautos ir atskiro zmogaus egiztencijai.

– Tauta ir jos dvasine kultura yra patvaresne uz valstybe.

– Valstybes griutis neprazudo tautos, jeigu ji yra dora ir kurybinga.

• Poetine drama “Mazvydas”:

– Parasyta eiliuota kalba

– Daugiau demesio skiriama ne tiek isoriniam veiksmui, kiek veikeju vidiniams isgyvenimams.

– Kalbejimo formos: dialogai, monologai.

– Dramos poemos lygmenys:

Poetinis vyksmas (giesmes, monologai)

Isorinis vyksmas (pokalbiai apie darbus, ivykius, kasdienybe)

– Veiksmo vieta – Mazoji Lietuva, klebonija Ragaines parapijoje.

– Prisiminimuose nusikeliama I Didziaja Lietuva

– Laikas – XVIa.

– Mazvydui isleisti knyga – didi pareiga. Jis tautos didvyris ir kankinys, kulturinis herojus, kuriam lemta tapti lietuvisko spausdinto zodzio, knygos pradininku.

– Pagrindine dramos ideja – istorine butinybe kurti viena, vieninga Lietuvos kultura.

– Kompozicija :

Prologas

Veiksmo vystymas

Kulminacija

Epilogas

• Baladziu poema “Devyni broliai” apie pokario kaima.

– Pirmakart Lietuvos literaturoje buvo viesai ivardintas ano laiko tragizmas – poetiskai ir ikveptai, be privalomu ideologiniu politiniu vertinimu, tik su didziule atjauta zmogaus kanciai.

– Sielvartingas kalbejimas apie tai, ka isgyveno Lietuvos kaimas, apie ramios zemdirbio buities troskuli.

• Balades pozymiai:

– Dramatiska veiksmo eiga, grindziama ivykiu prisiminimais ar legenda

– Fataliska lemtis

– Niurus paslaptingumas

– Sukreciantis finalas

– Siurpi, kraupi nuotaika

• Marcinkeviciaus poezijos branduolys – tautos ir jos likimo apmastymas.

• Zemdirbiu buitis, daiktai, kasdieniniai darbai traktuojami kaip sventas ritualas, jie pakyla i

. . .

Sigitas Geda (g.1943m.)

• Savitas dabarties poetas, ir Lietuvos, ir pasaulio zmogus.

• Ir gamtiskas, ir kaimiskas, jauciantis lietuviu poezijos tradicija, kartu ieskantis nauju keliu kuryboje.

• Geda kuria keista paradoksu pasauli, kuriame gyva Lietuva, jos istorija, dvasine patirtis ir viso pasaulio kulrutu vaizdiniai.

• Kuryba polifonine.

• Eksresyvus vaizdai byloja apie pasaulio gyvybinguma, is gelmiu plustancia vidine energija. Pasaulis kupinas gyvybes, dinamiskas.

• Gedos kuryboje jauciamas glaudus rysys su:

– Proteviais

– Kosmine begalybe

– Pagonybe

– Garbingais istoriniais laikais

– Tautos kultura

• Bruozai:

– Ekspresyvus vaizdai (kupini gyvybes, energijos, siausmo)

– Nezabojama vaizduote

– Stipri fantazija

– Atsisako bet kokio logizavimo, konkrecios minties.

– Kompozicijos pagrindas – asociacijomis, garsiniais komplikuotais pasikartojimais, zodziu zaisme pagristos jungtys.

– Pasaulio darna, kur susivienija visos erdves ir ju gyventojai

– Sodrios spalvos

– Netiketos metaforos

– Fantazines hiperboles

• Poetas kuria kosmini pasaulevaizdi, kuriame metaforos vienija tolimiausius reiskinius, gamtovaizdis siejamas su mitu (baltu mitologija, kiti pasauliniu civilizaciju mitai).

• Svarbi kalbos, zodzio problematika.

Marcelijus Martinaitis (g.1936m.)

• Martinaitis orientuojasi I kaimo kultura.

• Kuryba atsiremia i mitine tautos mastysena, etnine kultura.

• Zemdirbiu kulturos ir pasaulio poetas.

• Kalbai budinga:

– Susipina tikrove ir fantastika

– Netiketi paradoksai, metaforos, palyginimai

• Poezijos erdve ir jausmu horizontai:

– Gimtine

– Namai

– I namus vedantis kelias

– Zeme

– Tevyne

– Vaikyste

– Tyla

– Mirtis

• Poezija kupina socialinio jautrumo.

• Giminystes su visu gyvuoju pasauliu pajautimas.

• Poetinio pasaulio centras – zemdirbio sodyba, tarsi ribota zemdirbio butis, su kadieniniais daiktais, gyvuliais, darbais.

• “Kukucio balades” ironiskai, pasaipiai zvelgia I visuomenes buvi, atveria egzistencines zmogaus situacijos paradoksiskuma.

Nijole Miliauskaite (g.1950m.)

• Minimalistine poezija

• Atsargiai parenkamos detales, paprastos, kuklios, kasdieniskos, tarp ju paliekamos pauzes.

• Intonacija – tarsi abejojanti, baugiai klausianti.

• Ryskeja tylos, nutylejimu poetika

• Isreiskiama neapciuopiama, nenusakoma trapi butis, grozis ir praeinamybe.

Judita Vaiciunaite (1937-2001)

• Miesto kulturos, vaizdu, garsu poete

• Budinga:

– Grozio poetizavimas miesto kasdienybeje, aplinkoje, kulturoje, istorijoje.

– Miesto kultura isnyra is pozemiu, griuvesiu, susieta su senaja architektura, su specifine miesto augmenija.

– Ryski kulturos ir gamtos sankirta.

– Vaizdu tapybiskumas.

– Jausmas santurus, suvaldytas.

– Nezabota romantine fantazija.

– Ryskiai apsvieciamos detales.

– Vizualinis pasaulio matymas.

– Meile praeiciai.

– Vyrauja vaizduote ir konstruktyvumas.

• Nutolo nuo grynosios emocines lyrikos tradicijos.

• Intymus isgyvenimo budas issilieja plastiskais, skambanciais vaizdais.

• Grozi randa visur.

• Poezija kupina daiktiskojo pasaulio vaizdu, kuriuos persmelkia dvasia, daiktai tarsi istirpsta ir issisklaido joje.

• Gilus intensyvus lyrizmas, slypintis uz vaizdinijos ir ja persmelkiantis, poetinio isgyvenimo energija, pulsuojanti eilerasciu komplikuotuose rimuose, lauzytose eilutese, saskambiu netiketame grozyje.

Tomas Venclova (g.1937m.)

• Poetas, eseistas, publicistas

• Bruozai:

– Santurumas

– Tikslumas

– Vidine logika

– Apgalvota kompozicija

– Techninis grieztumas ir isradingumas

– Disciplinuota minties tekme.

– Tikslios formuluotes

– Svari argumencija.

– Nuo tikroves atitrauktas zodis.

– Svetimas emocinis atvirumas.

– Elegine nuotaika.

– Eilerasciu zmogus neturi vietos visatoje, kur butu tvirtai isisaknijes.

– Daug uzuominu I istorija, kulturine geografija.

• Poezija paremta lingvistine poezijos samprata.

• Poezijoje galima izvelgti priespriesiais einanti vyksma: tai, kas konkretu, suabstraktinama, dekonkretizuojama, dematerializuojama, ir priesingai – kas abstraktu, sukonkretinama ir sumaterialinama.

Join the Conversation

×
×