K. Donelaitis (1714-1780m.)
• Lietuviu grozines literaturos pradininkas, sukures pirmaji menini kurini – epine poema “Metai”.• Veiksmazodines kalbos meistras.• Literaturine kryptis – Svieciamojo amziaus. – Svieteju uzdavinys – sviesti, mokyti, buti kartu su kitais, vargstanciais, kalbeti apie kitus, uzjausti.• Pagr. Mintis – visa gamta ir zmogus privalo paklusti kosminiam ritmui, amzinai tvarkai.– Vargas neisvengiamas.– Zmogus turi prisitaikyti.• Dievas – auksciausioji jega, palaikanti tvarka, ikunijanti kurybine energija.• Zodziu junginiai, kuriuos galima panaudoti interpretacijoje :
– Lietuviska zemdirbio buitis.– Rupesciai ir vargai.– Senoviskas pasaulis.– Valstietiska aplinka.– Baudziavinio kaimo uzdara bendruomene.– To meto zmogaus mastysena ir jausena.– Valstieciu poetas.– Kasdieniski paveikslai.– Poemos tikroviskumas.– Demesys buiciai, aplinkai.– Realistinis poziuris I gyvenima.– Zemdirbio buities realijos.– Proziskas vaizdas.
• Pasakotojas:– zemdirbiskos aplinkos zmogus, priklausantis valstieciu bendruomenei, kalba visu vardu. – Pasakotoja su bendruomene jungia bendras rysys, bendra erdve, laikas ir rupesciai. – Jis nera vien stebetojas, bet kartais ir dalyvis, ir veikejas, augte suauges su zemdirbio pasauliu.– Literaturinis subjektas.– Jis moko, issako mintis, paziuras, gina buru zemiskaji oruma, tautini ju tapatybe.– Daznai kalba veikeju lupomis.• Poema sudaro :– Pavasario dziaugsmai. Pavasaris – dziaugsma teikiantis laikas. Zmogus dziaugiasi kartu su gamta. – Vasaros darbai. Vasara – daug energijos ir fizines istvermes reikalaujantis darbu metas.– Rudens gerybes. Ruduo – laikas, kai rupinamasi derliumi ir ilgesingai prisimenami pavasario dziaugsmai.– Ziemos rupesciai. Ziema – savotiskas laukimo metas, kai daugiau laiko lieka bendruomeninei veiklai.• Poemos centre – zmogaus gyvenimas.• Vargas :– Visu vargu priezastis – pirmuju zmoniu nuodeme. – Reikia pripazinti varga ir susitaikyti su tokia pasaulio tvarka, nepasiduoti sielvartui.– Vargas – nuolaitinis buru gyvenimo palydovas, su kuriuo reikia susitaikyti.– Tai paveldeta zmogaus gyvenimo dalis.• Darbas :– Kiekvienas zmogus darbu gali susikurti gerove.– Darbas yra sveikos zmogaus prigimties pozymis – jis teikia ekonomines naudos, skatina psaitikejima gyvenimu ir kelia dziaugsmingu emociju.– Tai yra esminis sio pasaulio desnis, buro akimis – beveik religinis istatymas.– Darbas – zmogaus gyvenimo matas.– Buro verte atsiskleidzia per darba.• Gamta:– Tai atskiras pasaulis.– Gamtos pasaulis nuo zmoniu nepriklauso.– Gamtos pasauliui budinga nuolatine dinamika, nesiliaujantis vyksmas, savarankiski procesai.
– Gamtos kitimo priezastis – amzina vidiniu stichiju kova. Ziema visa sustingsta, apmirsta vetroms berustaujant ir besipjaunant. Pasikeicia augalijos, gyvunijos ir zmoniu gyvenimas. Nuo kovojanciu jegu priklauso metu laikai, gimimas ir mirtis, augimas ir nykimas, siluma ir saltis, seja ir pjutis.– Pagrindine gamtos jega – saule. Ji ir gyvybes skatintoja, ir mirties priezastis. Ji gamtos galiu zadintoja, veikeja, asis, apie kuria sukasi zmogaus gyvenimas.– Gamta – didzioji mokytoja.– Gamta – stichiskai, gaivaliskai kintanti tikrove.– Gamtoje slypi teisingumo ideja.– Zmogus turi prisitaikyti prie amzinosios gamtos tvarkos, ciklisko jos atsinaujinimo.• Stiliaus bruozai:– Parasyta liaudiska kalba.– Eiledara – hegzametras.– Realizmas (valstietiskoji kultura, zemdirbio egzistencija, tikroviska pasaulejauta) pagristas praktiniu santykiu su buitimi:a) Gamta moko gyventib) Zeme teikia gyvybesc) Sventrascio tiesos ir veikejai ikurdinti kaimo bendruomeneje– Konkretus, ryskus, gyvybingi, ekspresyvus, dinamiski vaizai.– Individualus, tipiski, susiformave charakteriai.– Veikejai suskirstyti I “vezlybuosius” ir nenaudelius.– Pavyzdzio ieskoma gamtoje ir Biblijoje.– Siekimas mokyti, taisyti, sviesti.– Demesys paprastu zmoniu gyvenimui.• Didaktines mintys:– Visi is prigimties lygus.– Zmogaus gyvenimas pazenklintas vargo.– Pabaiga – naujo pradzia.– Zmogaus gyvenimas panasus I gamtos.– Ciklo pabaiga siejasi su naujo pradzia.• Zmoniu pasaulio pagrindines vertybes :– Kuklumas, paprastumas, paklusnumas – moraline laikysena.– Darbstumas – gyvenimo budas.– Dievas – santykis su butimi, tvarkos ideja, kurybine energija.– Lygybe – prigimties desnis.– Tautinis orumas, lietuviskumas – panieka svetimtauciams.Maironis (1862-1932m.)
• Savo kuryboje sujunge etnines kulturos (zemdirbiu patirties, liaudies kurybos) ir europines (krikscioniskosios kulturos) tradicijas, nutiese tilta tarp praeities ir savo laiko – XIXa. Pab ir XXa. Pr.• Romantikas.• Maironio kuryba pradejo formuotis lietuviu tautinei savimonei, skatino laisves, nepriklausomybes siekius.• Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrini eilerasti, daina, poema, istorine drama, vertimus ir apmastymus apie istorija, kultura.• Maironis tapo poetas kaip istorikas ir kaip politikas.• “Pavasario balsai” – svarbiausia knyga lietuviu lyrikos istorijoje. – Vienintele jo isleista knyga su velesniais papildymais– Pirmasis leidimas 1895m.– Pavadinimo prasme – ne tik atbudusi gamta, yai bundancios tautos pavasaris, tautos, besivaduojancios is svetimuju priespaudos.• Praeitis herojiska, dabartis problematiska ir skaudi.
• Poeto svarba labiausiai nulemia kurybos meniskumo lygir ir keliamu problemu gilumas, platmas, rysiai su kitomis kulturomis, poveikis tolesnei literaturos raidai.• Istorinis kontekstas :– Atgimimo laikmetis.– Carines priespaudos metai• Literaturinis kontekstas :– Is S. Daukanto rastu pereme didingos, laisvos praeities vaizdavima (pilys, milzinkapiai, girios, klaidus miskai, upes, miestai, musiai, kunigaiksciai).– A. Baranauskas – pirmasis atgimstancios Lietuvos sauklys. Maironi su Baranausku sieja gilus lyrizmas, tevynes, gamtos ir istorijos aukstinimas, protestas pries pavergima, pasipriesinimo dvasia.• Biografinis kontekstas :– Gamta. Krasto vaizdas veike jautrios prigimties poeta. Pamego aukstumas ir vandeni.– Istorija, praeitis. Gimtines piliakalniai, milzinkapiai primine istorine kunigaiksciu Lietuva.– Carine priespauda. Isreiske tautinio atgimimo idejas, svajojo apie laisva Lietuva.• Stiliaus bruozai :– Subjektyvumas– Atviras jausmingumas– Dramatizmas– Kalbesenos dramatizmas– Gilus gamtos pajautimas
• Eilerascio tipai :– Patriotinis, visuomeninis.– Asmeniniu isgyvenimu.– Meditacinis.• Eilerascio zanro tipai :
– Satyros– Balade– Peizazinis– Agitacinis, oratorinis– Meditacinis– Giesme– Poema
• Eilerasciams budinga :– Istorines praeities, liaudies kurybos, kalbos, tevynes idealizavimas, isaukstinimas.• Temos:
– Poeto, kaip pranaso, tautos sauklio, tema.– Kurybos ir kancios.– Moters ir meiles.
• Gamtos vaizdai:– Krastovaizdzio poetiski vaizdai.– Panoramiski, didingi.– Dvasinio pasaulio atspindys.– Brangus Tevynes paveikslas.• Eilerascio zmogus:Romantiskas, jausmingas, neramus, besiblaskantis, besiilgintis, ieskantis, trokstantis, sielvartaujantis, maksimalistas, idealistas.• Busena:Dvasine, pakili, kovinga, susimastymo.• Jausmai, isgyvenimai:Pakilus, prakilnus, taurus, grazus, krastutiniai, iaudrinti.• Kalbejimo budas :
– Prakilnus– Lyrinis pasakojimas– Ispazintis– Lyrinis monologas • Erdve :
– panoramiska– tautosakine– brangi– ideali– vidine
• Laikas :– Prisiminimu– Gramatinis• Menines raiskos priemones :
– Epitetai– Metaforos– Metonimijos– Vaizdingi veiksmazodziai
Vincas Kreve – Mickevicius
• Naujosios literaturos kurejas.Kryptis Svarbiausi bruozai Kuriniai Romantine Romantne Lietuvos vizija siejama su herojiska tautos praeitimi, istorija, kovomis su kryziuociais, herojiskais, maistingais personazais “Dainavos salies senu zmoniu padavimai”“Sarunas”“Skirgaila”Realistine Tuometinis kaimo gyvenimas, tikroviski vaizdai, mitologinis pasaulio iprasminimas, panteistine pasaulejauta “Siaudinej pastogej”“Raganius”Filosofine Rupi zmogaus buties klausimai, zmoguje slypincios dvasines galios, dieviska prigimtis “Rytu pasakos”“Dangaus ir zemes sunus”• Drama “Skirgaila”– Zanro tipas – istorine drama.– Literaturine kryptis – romantine, realistine.– Veiksmo vieta – Vilniaus Aukstoji pilis, Sventaragio slenis.– Veiksmo laikas – XIV-XVa.– Vaizdavimo objektas – kovos del Lietuvos valstybingumo.
– Problema – pasirinkimo, islikimo.– Konfliktai :Skirgaila Lietuvybes gynejai (konservatyvus kriviai, vaidilos, kai kurie bajorai)Siekia issaugoti tautos egzistencija ir isijungti i Europos valstybini gyvenima. Stengiasi issaugoti pagonybe, herojiska tautos vizija, pasipriesinimo dvasia.
Skirgaila LDK priesai (dvasininkai, kryziuociai)Apginti LDK nepriklausomybe Sieke uzkariauti Lietuvos zemes– Tema – Skirgailos pastangos suderinti tautos dvasine sankloda su naujomis idejomis, issaugoti tautos kulturine tapatybe ir garbingai isijungti i Europos valstybiu gyvenima.– Vidinis Skirgailos konfliktas :Zmogus ValdovasJausmaiTroksta moters meilesMyli senuosius dievusTroksta gerio Protas, jegaNaudoja prievartaIspazista naujaji DievaNesugeba igyvendinti gerio
Vincas Mykolaitis-Putinas (1893-1967m.)
• Simbolistas• Daugiasake kuryba:– Lyrika (poema, eilerasciu ciklas)– Dramaturgija (“Valdovas”)– Proza (“Altoriu sesely”, “Sukileliai”)• Simbolizmas Putinui – nauja romantizmo pakopa, padedanti issiskleisti asmenybei, atsiverti sielai, pasiekti aukstaja buti.• Simbolizmas – buties kosmosas (Dievas, likimas)Neoromantizmas – sielos kosmosasRomantizmas – gamtos kosmosas• Romantikas ir gamta susiliejaNeoromantikas gamtoje atsiveria.Simbolistas gamtoje pakyla iki buties paslapties.• Putino eilerasciu zmogus – balansuojantis tarp tamsos ir sviesos, tarp harmonijos ir disharmonijos, tarp virsuniu ir bedugniu.• Pagrindine ideja – siekimas tobulo pasaulio.• Psichologinis, realistinis romanas “Altoriu sesely”. – Autobiografiskuma autorius grieztai neige.– Liudas Vasaris – intravertiskos prigimties, linkes I uzsisklendima ir autoanalize, apdovanotas dideliu poetiniu talentu zmogus, kuris dramatiskame brendimo ir formavimosi kelyje siekia suvokti savo tapatybe ir realizuoti talenta, susidurdamas su prisiimtu kunigystes isipareigojimu reikalavimais.– Liudo Vasario nukunigejimo istorija vaizduojama su gilia psichologine izvalga, puikiu kurybos psichologijos suvokimu.• Pasakotojas:
– Pasakoja siuzeta– Komentuoja– Apibendrina– Vertina– Zino veikejo brandos raida– Objektyvus – Visazinis
Jurgis Savickis
• “Aukstojo” modernizmo atstovas, ekspresionistas.• Kurybos bruozai:– Tematika – tolimuju saliu miestai, uostai, kurortai, lietuviskas sodzius.– Personazai – viduje susidvejine, veikiami nenuspejamu instinktu, aistru; ju likimas inoringas, linkes zaisti su zmogumi, apvilti jo lukescius.– Pasakotojas – esantis labai arti personazo; jo ir veikejo poziuris bei mintys neretai susipina.• Stiliaus bruozai:
– Humoras, ironija– Zaidimai su skaitytojo atmintyje susiklosciusiais vaizdiniais– Nuorodos i kitus literaturos kurinius– Kukturos ivaizdziai– Tolimi palyginimu suoliai– Simboliniai elementai– Uzsifruotos uzuominos– Iskreiptas vaizdas
• Savickis – intelektualus ironikas, nedramatizuojantis gyvenimo. • Netiketumas, kitoniskumas, ypatingumas – jo pasakojimo principai.• Vaizdui budingas laisvas asociatyvumas, daugiareiksmiskumas.• Veiksmai daznai primena scenini veiksma.• Veikejai – lyg scenos artistai.• Vertybes :
– Zmogiski rysiai– Kilnumas, teisingumas, prakilnumas– Zmogaus atsakomybe uz save ir artimuosius– Asmens dvasinis brendimas, vidine ramybe– Harmoningas santykis su gamta– Artimu zmoniu solidarumas– Seima – Menas, grozis– Simtametes kulturos tradicijos
• Su modernizmu sieja zmogaus nepazini, gresminga butis, impulsyvus personazai, skeptiskas poziuris I zmogaus prigimti ir buti, egzistencine ironija.
Salomeja Neris (1905-1945m.)
• Neoromantike (sielos gyvenimas, sielos ivykiai), lyrike (emocionalumas, nuosirdumas, atvirumas, paprastumas, dainingumas).• Eilerastis – dvasines biografijos atspindys. • Poezijai budinga jausmo jega, visagalybe.• Issakomi asmeniskam sielos gyvenimui svarbus dalykai• Pagr. Poetes busena – isijautimas I savo emocijas.• Lyrika – is sirdies gelmiu istryskusi emociju versme, vidinio gyvenimo biografija, nuausta is jausmo niuansu ir hiperboliu. Lyrikai budingas dainiskumas, pagristas pakartojimais, paralelizmais, metriniu formu simetriskumu; melodingumas, kylantius is gausiu saskambiu, nepaprastai subtilios intonaciju ivairoves.• Eilerasciu rinkinys “Anksti ryta” (1927m.)– Budinga dziaugsminga emocija– Kalbanciajai pasaulis yra harmoningas, vientisas, jaukus. Ji verziasi I pacias virsunes, nori lenktyniauti su veju, pasinerti I gamtos stichijas, verziasi I jausmu dangu.– Svarbiausi motyvai – jaunystes triumfas, aistringa meile, gyvenimo slovinimas.• Eilerasciu rinkinys “Pedos smely” (1931m.)– Vyrauja meiles isgyvenimai (ilgesys, erotiniai potyriai, laisko laukimas, neviltis)– Asmenybes santykis su pasauliu skaudus, dramatiskas.– Susiduria gaivaliska gyvenimo meile ir brutali tikrove, sviesus jausmai ir negailestinga realybe.• Eilerasciu rinkinys “Diemedziu zydesiu” (1938m.)– Temos:
Buties trapumas, zmogaus laikinumas, mirties artumas,Gamtos amzinumas,Gyvenimo meile,Dramatiska zmogaus lemtis,Rysys su zeme.
– Stilius:
Nurimusios emocijosMasli gaidaNuosirdus jausmaiDvasios branda
– Intonacijos:
Tylios, sviesiosMelancholiskosGraudingos
– Eilerascio tipai:
Ispazintinis LyrinisMeditacinisDainaPasaka
• Eilerasciu rinkinys “Prie didelio kelio” (1945m.)– Parasytas Rusijoje.– “Prie” – stebejimas, bejegiskumas, negalejimas, dramatiska lemtis.– “Didelio” – dramatiskas, tragiskas laikotarpis.– “Kelio” – zmogaus ir tautos likimo simbolis.– Svarbiausios temos:Skaudus savo klaidu apmastymasTevynes, kalbos, artimuju ilgesys– Eilerasciu tipai:
Ispazintinis LyrinisElegiskasRaudaDialogas, kontakto ieskojimas
Henrikas Radauskas (1910-1970m.)
• Modernistas, eseistas, individualistas. Atskiras, individualus, kitoniskas, netese jokios tradicijos.• Nauja realybe, transformuojama realybe, netiketu, sokiruojanciu vaizdu kuryba 0 estetine vertybe.• Miestiskos kulturos kurejas, kulturos zmogus, kure grynaja poezija.• Atsisake ir venge:– Asmeniskumo– Ispazintinio pobudzio– Artimo rysio su tautos istorija ir peizazu– Visuomeniniu isipareigojimu– Jausmingumo– Patriotiniu ideju• Pasikliove ne jausmu, o intelektu ir vaizduote.• Kure tekstus, kuriuose svarbiausias dalykas yra apti kalba, vaizdu, garsu zaismas, tobulos ritmines sandaros, keliancios estetini pasigerejima, ju zadinami nuo asmenines patirties atsieti jausmai.• Poezija neiprasta, nes joje sunku apciuopti autoriaus jausmus, joje nereiskiamos jokios visuomenines idejos, neatkuriama pazistama, konkreti tikrove.• Eilerasciuose ataidi audringo laiko ivykiai, svysteli musu pasaulio grozio kibirkstys, atpazistama buties samprata.• Kurybai nesvetima ironija, parodijos elementai.• Lyrikoje netruktsta skaidriu, sviesiu eilerasciu, kupinu gyvenimo dziaugsmo ir grozio pajautos.• Metamorfoze – vyksmo pagrindas, kai viena pavirsta kuo nors kitu, vyksta negalimi dalykai.
Antanas Skema (1911-1961m.)
• Iseivis, egzodo rasytojas, miesto ir kulturos zmogus, avangardistas, egzistencialistas, siurrealistas.• Neige tradicija ir klasikus• Sieke deformuoti realybe• Bande paaiskinti zmogaus buvima, vieta, vaidmeni siame pasaulyje, kuris jam priesiskas.• Zmogaus likimas nepriklauso nuo jo paties.• Avangardisto bruozai :– Kuriniuose mego efektingas detales, astrius vertinimus– Nevenge sokiruoti, siurpinti konservatyvu suvokeja• Svarbus kuryboje biografinis kontekstas, katastrofu laikotarpis, kuriame teko gyventi paciam rasytojui, patirtis.• Bruozai, budingi Skemos zmogaus egzistencinei patirciai :– Krize – vertybiu ir asmens tapatybes– Pralaimejimas grumtynese su lemtim– Istikymybe aukstesniems humanistiniams idealams.• Dominuojancios temos:– Zmogaus ibandymas ribinese situacijose– Suduzusiu iliuziju pasaulyje gyvenantis zmogus• Skaitytoja pribloskiantys neigiami vaizdai:
– Pragaro– Apokalipses– Kunisku galiu ribotumo– Ziaurumo– Kancios– Skausmo– Atviro smurto
• Pralaimejusios tradicines vertybes:
– Humanistine morale– Tevynes meile– Religija
• Netradicinei Skemos kurybos formai budinga:– Vaizduoja suskilusi zmogaus pasauli– Atsisako aiskios isorinio ir vidinio zmogaus pasaulio skirties– Atsisako laiko, erdves vientisumo– Atsisako nuoseklaus siuzeto– Pasakotojas nekuria aiskios vertinamosios perspektyvos– Vaizdu slinktis primena chaotiska minciu, pojuciu srauta, valdoma atsitiktiniu impulsu, tolimu asociaciju, subjektyviu nuotaiku.– Atvirai vartojami salygiski, simboliniai teksto elementai, nuorodos I Biblija, I modernistini mena, filosofija ir literatura.
• Romanas “Baltoji drobule”– Tema – zmogus, gyvenantis suduzusiu iliuziju pasaulyje.– Isorinio veiksmo beveik nera. Nera aiskios intrigos, nuoseklaus siuzeto, issamiai atskleistu vekeju paveikslu.– Svarbiausia – zmogaus vidinis pasaulis, jo busenos.– Gimtoji erdve – sava, traukianti, paslaptinga, egzistuojanti prisiminimuose, veikejo samoneje ir pasamoneje.– Dabarties, isorinis laikas – svetimas, atgrasus, nuasmenintas, saltas, primenantis akvariuma ar labirinta, joje viespatauja dirbtinumas, chaosas. Negali uzsimegsti jokie rysiai tarp zmoniu. Neimanomas joks artimo rysys.– Dabarties laikas chronoligiskai skaiciuojamas, reguliuojamas, priklauso nuo techninio pasaulio tempo.– Vidinis laikas chronologiskai neskaiciuojamas, beribis, nezadinantis emociju. Praeitis, isnyranti is samones, iskylanti is ukanu, panardinanti, susijusi su istorija, pagonybes laikais.• Zmogus suduzusiu iliuziju pasaulyje ir jo bandymai iprasminti savo buti:– Filosofijoje (“Kuo tobulesnis organizmas, tuo tobulesnis kenkejas”, “Mirtis kaip ekstaze”)– Kuryboje (“Neparasiau geros knygos – vadinasi, negimiau”)– Ieskodamas Dievo (“Ir vis delto, nors Jis ir tyli, transcedencija palieka musu vienintelis draugas”)– Meileje (“As noriu eiti vienas per lietu. Tegu man niekas nepadeda”)• Samones srautas – tai chaotiska minciu, pojuciu, vaizdu, nuotaiku, impulsu slinktis, kai pasakojimas susideda is praeities ir dabarties nuotrupu, tikrove perduodama tokia, kokia pasieka zmogaus samone. Daug asociaciju. Zmogaus samone tik atspindi isorini pasauli. Isnyksta laiko ir erdves ribos. Is karto gyvenama keliuose pasauliuose.
Justinas Marcinkevicius
• Dramine trilogija:– “Mindaugas” (valstybe)– “Mazvydas” (rastas, knyga, kalba)– “Katedra” (kultura)• Dramineje trilogijoje kalbama apie pamatinius tautos islikimo pagrindus.• Mindaugas iskeliamas kaip valstybes vienytojas. Jis – tragiskas herojus, iskilus savo siekimais ir kanciomis, atsiskleidziantis skausminguose konfliktuose.• “Katedros” herojus – Laurynas Stuoka-Gucevicius – architektas, pastates Vilniaus katedra. – Katedra dramoje igauna simboline prasme, reiskiancia grozi ir moralini geri, kuris butinas visavertei tautos ir atskiro zmogaus egiztencijai.– Tauta ir jos dvasine kultura yra patvaresne uz valstybe.– Valstybes griutis neprazudo tautos, jeigu ji yra dora ir kurybinga.• Poetine drama “Mazvydas”:– Parasyta eiliuota kalba– Daugiau demesio skiriama ne tiek isoriniam veiksmui, kiek veikeju vidiniams isgyvenimams.– Kalbejimo formos: dialogai, monologai.– Dramos poemos lygmenys:Poetinis vyksmas (giesmes, monologai)Isorinis vyksmas (pokalbiai apie darbus, ivykius, kasdienybe)
– Veiksmo vieta – Mazoji Lietuva, klebonija Ragaines parapijoje.– Prisiminimuose nusikeliama I Didziaja Lietuva– Laikas – XVIa.– Mazvydui isleisti knyga – didi pareiga. Jis tautos didvyris ir kankinys, kulturinis herojus, kuriam lemta tapti lietuvisko spausdinto zodzio, knygos pradininku.– Pagrindine dramos ideja – istorine butinybe kurti viena, vieninga Lietuvos kultura.– Kompozicija :PrologasVeiksmo vystymasKulminacijaEpilogas• Baladziu poema “Devyni broliai” apie pokario kaima.– Pirmakart Lietuvos literaturoje buvo viesai ivardintas ano laiko tragizmas – poetiskai ir ikveptai, be privalomu ideologiniu politiniu vertinimu, tik su didziule atjauta zmogaus kanciai.– Sielvartingas kalbejimas apie tai, ka isgyveno Lietuvos kaimas, apie ramios zemdirbio buities troskuli.• Balades pozymiai:– Dramatiska veiksmo eiga, grindziama ivykiu prisiminimais ar legenda– Fataliska lemtis– Niurus paslaptingumas– Sukreciantis finalas– Siurpi, kraupi nuotaika• Marcinkeviciaus poezijos branduolys – tautos ir jos likimo apmastymas.• Zemdirbiu buitis, daiktai, kasdieniniai darbai traktuojami kaip sventas ritualas, jie pakyla i mito ir sakralumo plotme.• Vertybes:
– Darbstumas– Tiesumas– Taikumas– Atlaidumas– Darnus buvomas su zeme, visais gamtos padarais– Nuolankus susitaikymas su mirtimi ir sviesiu buties teigimu
• Tautos tapatybes aukstoji, reiksmingiausioji atrama – gimtoji kalba, lietuviskas zodis.• Svarbus poetinio zodzio rysys su liaudies kuryba, daina.• Marcinkeviciui budinga romantine poeto ir poezijos samprata, siejama su pabreztu poeto ir jo kurybos reiksmingumo eksponavimu.• Eilerasciuose daug gamtos jausmo – kaimo gamtos, lauku, misku, upiu ir ezeru, o visa tai gaubia skaudus rupestis ir atsakomybe.• Marcinkeviciaus poezijos dvasia – priespriesa tam, la skelbe oficiali idealogija : sovietinei tautu niveliacijai, jegos, smurto, prievartos kultui.
Juozas Aputis (g. 1936m.)
• Prozininkas, novelistas, apysaku autorius.• Laikmetis – sovietmetis • Vaizdavimo objektai:– Gyvenamojo meto dalykai– Socialine aplinka– Kaimo buitis– Zmogaus isgyvenimai, busenos, samones procesai– Subtilus rysiai su aplinka ir kitais zmonemis• Veikejas – jautrios dvasines sandaros.• Tema – zemdirbio kulturos ir lietuviu tautos likimas istorijoje.• Rysys su tradicija. Stiliaus ir turinio bruozai:– Biliunui artimas :
Intymi, jausminga kalba.Nuosirdus bendravimas su skaitytojuDemokratiskos nuostatosDemesys paprastam zmoguiSkriaudos temaKreipimasis i zmogaus sazineDoroviniu principu teigimas
– Vienuoliui artimas:
LyrizmasGraudulys
Gerasirdiska ironija– Cvirkai artimas:
Liaudiskas komizmasTikroviski charakteriai
– Grusui ir Macinkeviciui artimas:Filosofiskas poziuris I tautos ir asmens egzistencija.• Pagrindinis Apucio moderniosios noveles bruozas – demesingumas vidiniam zmogaus pasauliui.• Apuciui, kaip realistui, budinga:– Tikroviski buities vaizdai– Kasdienybes realijos– Kasdieniskos istorijos– Realistinis epinis pasakojimas– Zemdirbiskosios isminties pasakotojas• Apuciui, kaip moderniam rasytojui, budinga:– Zmogaus egzistencijos klausimai– Psichologinis jautrumas– Vaizdo metaforiskumas– Dvasiniu zmogaus gyvenimu aprasymas– Turininga potekste• Apie okupuote Lietuva kalba ezopine kalba, sudetingomis metaforomis, ypatinga uzuominu kalba.• Iesko giluminio rysio tarp individo ir Dievo kurinijos, bendrumo silumos tarp zmoniu.• Apuciui savitas naturalaus pasaulio jutimas ir suvokimas, gebejimas isreiksti universalius dalykus konkreciu, daiktisku, kartais tiesiog etnografisku vaizdu.• Noveliu zmogu drasko dvi jegos:– Gyvenimo budas, leidziantis nesunkiai sukombinuoti rubli– Autentisko tikslo pasiilgimas, noras taikiai gyventi su sazine.• Tematinis motyvas – trapaus gerumo, svajones, tylios kancios susidurimas su siurkscia jega, prievarta, smurtu, tusciu optimizmu, garsiais sukiais.• Apucio proza paliecia zmogaus dvasine gelme, kalba tiksliai, jautriai ir lakoniskai.
Romualdas Granauskas (g.1939m.)
• Magisko realizmo kurejas.• Prozininkas, novelistas, apysaku autorius.• Gamtos tvarka yra gyvenimo atsinaujinima garantuojantis pastovumas, o istorija ir civilizacija yra gamtines buties pamatus griaunancios, gyvybes ritma pazeidziancios jegos. (“Medziu virsunes”)• Kasdieniski kaimo zmogaus darbai igyja sakralia reiksme. Duona nebejungia zmoniu, jos valgymas primena laidotuves ir atsisveikinima. (“Duonos valgytojai”)• Kartu rysio problema. Tautos dvasinio genocido analize. (“Bruzas”)• Tautos pavergimo ir laisves ideja (“Jaucio aukojimas”)• Lietuvisko kaimo merdejimas ir naujosios visuomenes brutalumas. (“Gyvenimas po klevu”)• Agrarinio pasaulevaizdio viespatavimo laikas ir kartu jo griuvimas, irimas totalitarizmo salygomis, kai sparciai daugejo nuzemintuju-atplestu nuo zemes, laisves ir istorijos, nuo kurybos, paprociu ir paveldimu doroves normu.• Svarbus ivaizdis – klevas – archajinio tevu tikejimo ir gamtos kulto simbolis, mitinis pasaulio medis, stovintis tarp dangaus ir pozemio sferu, esminis tvirtybes saltinis senajai naslei.
Vanda Juknaite (g. 1949m.)
• Kurybos bruozai :– Autobiografiskumas– Socialine bei moraline problematika– Moteriskas motiniskas instinktas
• Temos:
– Vaiko likimas– Moters likimas– Moters egzistencine drama– Individo tapimas visaverciu zmogumi
• Pagrindines kurybos mintys:– Seima – didzioji gyvenimo mokykla– Gyvenimas – sunki pareiga– Gyvybe – auksciausia vertybe• Pasakotoja sujungia fragmentus I viena siuzeta.
Saulius Saltenis (g. 1945m.)
• Stiliaus bruozai:
– Subtilus lyrizmas– Jausmu nuosirdumas– Zaisminga kalba– Komiskumas ir tragizmas– Jaunatviska nuotaika– Groteskiski simboliai
• Zanrai:
– Apsakymai– Apysakos– Pjeses– Romanas– Ese
• Temos:
– Jauno zmogaus dvasinis brendimas– Istorijos zaidimas zmoniu likimais– Mazu zmoniu dideli gyvenimai– Asmenybes jausmai– Pokario meto kovos
• Veikejas:
– Subtilus– Jautrus– Sviesios pasaulejautos– Optimistas– Maistingas– Turi bohemisku pozymiu– I aplinka zvelgia su nepasitikejimu– Kritiskai vertina zmones, ju charakterius ir gyvenimo buda– Priverstas pats atrasti santyki su tautos kultura
• Kalba:– Vengiama grazaus rasymo, budingo tradicinei kaimo tematikos literaturai– Veikeju kalba turi snekamosios kalbos grubumo– Dialogai daznai tiesmuki– Sakiniai neimantrus• Itampa tarp zmogaus turtingo dvasinio pasaulio ir isorinio gyvenimo skurdo, banalybes, primityvumo.• Humoras – tautos zaizdas atveriantis, bet kartu ir jas gydantis dvasios vaistas, savigynos budas, noras juoku iveikti slogia aplinka.• Valdininku oficialios kalbos, kanceliariniu frazeologizmu, tarnybiniu rastu ir tribunu kalbos parodijavimas tampa paslepta sistemos satyra, konjunkturines visuomenes kritika.• Parodijuoja sovietines spaudos klises, idealoginius sukius.• Problemos:
– Vertybiu pasirinkimo– apsisprendimo
• Duona – dvasines gyvybes, gyvenimo stiprybes ir pilnatves simbolis, magiskas maistas.• Zmogus pats savaime yra esmine vertybe• Gamta yra tik zmogaus buties periferija, savotiska nuosale ar veiksmo aplinka.• Gamta neigyja savaimines reiksmes, nera mistifikuojama, neturi magiskos galios.• Nepaprastas atidumas detaliu autentikai – detales ateina is prisiminimu, is seneliu ir tevu aplinkos, is pasamones.• Kompozicijos principas primena kino montaza, kinui budinga vaizdo kurima ir laiko raiska.
Bite Vilimaite (g.1943m.)
• Noveleciu, impresiju (trumpu noveliu) autore.• Realistine psichologine literatura.• Svarbus jos noveliu pluostas siejasi su rasytoju biografijomis: Zemaites, P. Visinskio, Satrijos Raganos… • Vilimaite kuria ne biografines apybraizas, o meninius rasytoju protretus, kuriu pagrindiniai bruozai nepriestarauja musu samoneje susiklosciusiems rasytoju paveikslams, o tik juos isjudina, ikvepia jiems gyvybes.• Vilimaite sugeba sukurti tarsi nereiksminga situacija, kurioje atsiskleidzia veikejo charakteris ir svarbiausias jo gyvenimo turinys.• Stiliaus bruozai :
– Subtilumas
– Psichologinis detaliu autentiskumas– Kalbejimo lakoniskumas– Tikrumas– Paprastumas– Naturalumas– Atvirumas• Personazai :
– Moterys– Vaikai– Seni zmones
• Temos:
– Seimos– Giminystes rysiu– Sudetingu artimu zmoniu santykiu– Jauno zmogaus brendimo– Senu zmoniu– Vaiku– Skriaudos– Mazojo zmogaus likimo
• Pagrindines mintys:– Seno zmogaus kova uz buvi – primityvaus gyvybes instinkto skatinama agresija.– Svarbiausia – isgyventi, islikti bet kuria kaina.– Pasaulyje gali islikti tik stiprieji, o visi doroviniai principai ir intelegencija yra tik silpnumo pozymis, pralaiminciu zmoniu reikalas.– Sovietineje sistemoje sunyko zmogaus sveiko gyvenimo valia.– Seima jau nera patikimas zmogaus prieglobstis.– Zmoniu santykiai netvarus.– Kintanciame pasaulyje nera nieko tikro ir pastovaus.– Materialine visuomene skatina individualizma, egoizma, ji suardo ir isblasko seimas.– Pasaulis yra absurdiskas ir baisus, mazo zmogaus likimas jame tragiskas.– Zmogus paliktas savo paties valiai, o ji supa isigalincios blogio jegos.– Pasaulis yra priesiskas zmogui ir tarytum pasitycioja is visu jo aukstu siekiu.– Gobsumas – griaunanti jega.
Sigitas Geda (g.1943m.)
• Savitas dabarties poetas, ir Lietuvos, ir pasaulio zmogus.• Ir gamtiskas, ir kaimiskas, jauciantis lietuviu poezijos tradicija, kartu ieskantis nauju keliu kuryboje.• Geda kuria keista paradoksu pasauli, kuriame gyva Lietuva, jos istorija, dvasine patirtis ir viso pasaulio kulrutu vaizdiniai.• Kuryba polifonine.• Eksresyvus vaizdai byloja apie pasaulio gyvybinguma, is gelmiu plustancia vidine energija. Pasaulis kupinas gyvybes, dinamiskas.
• Gedos kuryboje jauciamas glaudus rysys su:
– Proteviais– Kosmine begalybe– Pagonybe– Garbingais istoriniais laikais– Tautos kultura
• Bruozai:
– Ekspresyvus vaizdai (kupini gyvybes, energijos, siausmo)– Nezabojama vaizduote– Stipri fantazija– Atsisako bet kokio logizavimo, konkrecios minties.– Kompozicijos pagrindas – asociacijomis, garsiniais komplikuotais pasikartojimais, zodziu zaisme pagristos jungtys.– Pasaulio darna, kur susivienija visos erdves ir ju gyventojai– Sodrios spalvos– Netiketos metaforos– Fantazines hiperboles • Poetas kuria kosmini pasaulevaizdi, kuriame metaforos vienija tolimiausius reiskinius, gamtovaizdis siejamas su mitu (baltu mitologija, kiti pasauliniu civilizaciju mitai). • Svarbi kalbos, zodzio problematika.
Marcelijus Martinaitis (g.1936m.)
• Martinaitis orientuojasi I kaimo kultura.• Kuryba atsiremia i mitine tautos mastysena, etnine kultura.• Zemdirbiu kulturos ir pasaulio poetas.• Kalbai budinga:– Susipina tikrove ir fantastika
– Netiketi paradoksai, metaforos, palyginimai• Poezijos erdve ir jausmu horizontai:– Gimtine– Namai– I namus vedantis kelias– Zeme– Tevyne– Vaikyste– Tyla– Mirtis
• Poezija kupina socialinio jautrumo.• Giminystes su visu gyvuoju pasauliu pajautimas.• Poetinio pasaulio centras – zemdirbio sodyba, tarsi ribota zemdirbio butis, su kadieniniais daiktais, gyvuliais, darbais.• “Kukucio balades” ironiskai, pasaipiai zvelgia I visuomenes buvi, atveria egzistencines zmogaus situacijos paradoksiskuma.
Nijole Miliauskaite (g.1950m.)
• Minimalistine poezija• Atsargiai parenkamos detales, paprastos, kuklios, kasdieniskos, tarp ju paliekamos pauzes.• Intonacija – tarsi abejojanti, baugiai klausianti.• Ryskeja tylos, nutylejimu poetika• Isreiskiama neapciuopiama, nenusakoma trapi butis, grozis ir praeinamybe.
Judita Vaiciunaite (1937-2001)
• Miesto kulturos, vaizdu, garsu poete• Budinga:– Grozio poetizavimas miesto kasdienybeje, aplinkoje, kulturoje, istorijoje.– Miesto kultura isnyra is pozemiu, griuvesiu, susieta su senaja architektura, su specifine miesto augmenija.– Ryski kulturos ir gamtos sankirta.– Vaizdu tapybiskumas.– Jausmas santurus, suvaldytas.– Nezabota romantine fantazija.– Ryskiai apsvieciamos detales.– Vizualinis pasaulio matymas.– Meile praeiciai.– Vyrauja vaizduote ir konstruktyvumas.• Nutolo nuo grynosios emocines lyrikos tradicijos.• Intymus isgyvenimo budas issilieja plastiskais, skambanciais vaizdais.• Grozi randa visur.• Poezija kupina daiktiskojo pasaulio vaizdu, kuriuos persmelkia dvasia, daiktai tarsi istirpsta ir issisklaido joje.• Gilus intensyvus lyrizmas, slypintis uz vaizdinijos ir ja persmelkiantis, poetinio isgyvenimo energija, pulsuojanti eilerasciu komplikuotuose rimuose, lauzytose eilutese, saskambiu netiketame grozyje.
Tomas Venclova (g.1937m.)
• Poetas, eseistas, publicistas• Bruozai:– Santurumas– Tikslumas– Vidine logika– Apgalvota kompozicija– Techninis grieztumas ir isradingumas– Disciplinuota minties tekme.– Tikslios formuluotes– Svari argumencija.– Nuo tikroves atitrauktas zodis.– Svetimas emocinis atvirumas.– Elegine nuotaika.– Eilerasciu zmogus neturi vietos visatoje, kur butu tvirtai isisaknijes.– Daug uzuominu I istorija, kulturine geografija.• Poezija paremta lingvistine poezijos samprata.• Poezijoje galima izvelgti priespriesiais einanti vyksma: tai, kas konkretu, suabstraktinama, dekonkretizuojama, dematerializuojama, ir priesingai – kas abstraktu, sukonkretinama ir sumaterialinama.