Ar mokslo pažanga daro žmogų laimingesnį?

Ar mokslo pažanga daro žmogų laimingesnį?
Pirmiausia, Kas mums yra mokslas? Tai – pagrindinė, neabejotina civilizacijos egzistavimo dalis. Teigiamas mokslo poveikis šiuolaikiniame gyvenime yra neginčijimas. Įvairūs išradimai padeda buityje ,švietime ir suteikia žmogui galimybes tapti visaverčiu visuomenės (nariu)vienetu. Įgijamos žinios bei kasdienė pažanga kelia žmogaus žinių lygį, tačiau ar nuo to žmogus tampa laimingesnis??

Mokslo pažanga , mano manymu, dažniausiai siejama su nauajusiais atradimais, visose gyvenimo srityse arba jau esamų dalykų tobulinimu, kurie yra neatsiejama žmogaus gyvenimo grandinės dalis.

XXa. Praturtino mus technikos naujovėmis, iššradimais: automobiliai, lėktuvai, įvairios komunikacijos priemonės, televizija, bei kita begalė įvairių naujovių, ar Žiulio Verno knygos ,,Kelionė aplink pasualį per 80 dienų, ‚‘‘ bei ,,Kelionė į mėnulį‘‘ anksčiau atrodžiusių, tik kaip fantazijos vaisius, tačiau dabar tai prisimename kaip didžiulį mokslo šuolį.šie dalykai kardinaliai pakeitė žmogaus gyvenimą, bei skatino žmogų tobulėti .Iš praktinės pusės mokslo pažanga dešimteriopai pagerino žmogaus gyvenimo kokybę. Bet ar tai suteika Laimę????? Kas yra ta laimė???
Dar Senovėje Antikos filosofai ieškojo atsakymų į šį klausimą visą gyvenimą. Besiremiantys įgyta patirtimi, išvedžiodavo laimės formules. Taarkim.... Onorė de Balzakas manė, kad ,,Laimė, tai mūsų sugebėjimų panaudojimas kasdieniniame gyvenime’’. Mano supratimu laimė – tai vienas svarbiausių žmogaus jausmų, pojūtis, be kurio negalėtume visavertiškai džiaugtis gyvenimu, laimę man teikia paprasti dalykai artimųjų gera savijauta, savo tikslų realizavimas, norų ir

r svajonių išsipildymas.

Būtent jausmai skiria žmones nuo laukinės gamtos pasaulio. Mes suvokiame savo meilę, sielvartą , džiaugsmą, liūdesį dėl artimo netekties. Išskyrus jausmus mes kaip ir įvairios gyvybės rūšys turime fiziologinius poreikius: miegą, alkį, poreikį atlikt gamtos reikalus, pratesti giminę ir kitokių . Remiantis Darvino Evoliucijos teorija, kad žmogaus proteviai yra primatai, visi šie dėsniai kilę iš gyvuliškosios fizinės prigimties. . Mokslo tobulėjimas paremtas žmonių poreikiais bei norais. Sunku rasti paramą ar finansavimą atradimui, jeigu šis neturės paklausos tarp žmonių. Kita vertus manau jeigu atsirastų tokių mokslininkų, kurie išrastų tai kas tiesiogiai pagerintų žmogaus vidinį, jausmų pasaulį, jie taptų turtingiausiais ir reikšmingiausiais išradėjais mūsų progreso amžiuje. Todėl žmogus dažniausiai pagerina tik savo buitį, dažnai tai tampa viso gyvenimo tikslu. Materialinių gerovių siekis, skkurdina žmogus vidinį pasaulį ir jis to nesuvokdamas tampa nebetoks laimingas koks iš tiesų galėtų būti. Įprastas to pavyzdys: materialiai aprūpintas žmogus-milijonerius, turintis tam tikrų psihologinių baimių. Jis jau nebegali būti laimingas, nesugeba džiaugtis, jį kamuoja nerimas, nuolatinis įtarimas ,nors materialiai jis visiškai apsirūpinęs ir taip pasiekė savo pradinių tikslų. Vienu žodžiu laimė – tai nera tik poreikių tenkinimas.

Kita vertus negalima vienareikšmiškai žiūreti į mokslo pažangą ir sieti ją vien su naujausiom technologijom ar plataus naudojimo prekėm. Jeigu atkreiptume dėmesį į medicinos pažangą, ku
ur yra gydomi žmonės, naudojamos naujausios gydimo technologijos, pradedant nuo antibiotikų išradimo ir baigiant aukšciausio lygio operacijomis :siamo dvynių atskirimas, amputuotu galūnių pakeitimas. Dėka mokslo net akli žmonės artimoje ateityje, remiantis naujausiomis prognozijomis, galės regėti, ir daugelį kitų išradimų paremtų mokslo naujovėmis. Galbūt ateityje medicina mus išgelbės nuo pavojingiausių bei mirtinų ligų tokių kaip Vežys ar AIDS. Jei žiūrėsime į mokslą iš medecinos pusės, tai galima tvirtinti kad jis daro žmogų laimingesnį.Bet nepamirškime apie branduolines programas, kuriamus naujus ginklus ir t.t. Visa tai irgi susiję su naujausiais mokslo išradimais. Dažnai jie nebūna naudojami geriems tikslams, ypač kai tie išradimai atsiduria piktų žmonių rankose.
Mano nuomone mokslo pažanga, iš dalies, daro žmogų laimingesnį, bet ne visapusiškai. Mokslo progresas atitolina žmogų nuo dvasinio pasaulio, nors padaro žmogaus gyvenimą patogų, bet kartu įtakoja kitas sritis, dėl kurių sunku rasti vidinę pusiausvyrą, be kurios netapsi laimingas. Nuo seno žinomi posakiai ,,Viskas tavo rankose‘‘ arba ,, Jei nori- tai gali‘‘. Žmogus geba prisitaikyti prie pokyčių, kurių pilna buitis, tad ir mokslo pažanga padės jam tapti laimingesniu. Laimės ar nelaimės šaltinis yra pats žmogus, tik nuo jo ketinimų priklauso ar mokslas tarnaus gėriui ar blogiui . Mokslas padaro žmogų laimingą fiziškai, bet ne dvasiškai.

Leave a Comment