bernitas viltajaras - Mokslai.lt

Bernitas Viltajaras1893 01 06 – 1967 06 07

Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jausmingas, su gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.Kūryba:1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jausmingas, su gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.Kūryba:1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jausmingas, su gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.

1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.Kūryba:1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jausmingas, su gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.Kūryba:1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jausmingas, su gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.Kūryba:1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jausmingas, su gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.

Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.Kūryba:1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jausmingas, su gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.Kūryba:1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jausmingas, su gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Kūryba:1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jausmingas, su gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.Kūryba:1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jausmingas, su gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.1917 m. – Stokholmas, buvo ten 4 mėnesius, laukdamas leidimo važiuoti į Vokietiją. Ten bendravo su Juozu Tumu Vaižgantu.1918 m. – Šveicarija. Friburgo universitete studijuoja filosofiją, meno istoriją. Ten buvo labai graži gamta.1923 m. – grįžta į Kauną, dėstė Kauno universiteto teologijos-filosofijos fakultete. Redagavo žurnalą “Židinys”, globojo jaunųjų literatų būrelį “Šatrija”.1929 m. – dėstė humanitarinio mokslo fakultete.1935 m. – pasitraukė iš kunigų luomo ir sukūrė šeimą. Kita veikla: vadovavo literatų draugijai ir redagavo žurnalą “Dienovidis”.Per antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir Vabalninko rajone, žmonos teviškėje, o 1944 m., praėjus frontui, grįžo į Vilnių. Dirbo universitete ir mokslo akademijoje.Paskutinis gyvenimo laikotarpis buvo labai kūrybingas. Mirė 1967 m. Kačerginėje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.Kūryba:1911 – “Vai eičiau aš, eičiau”.1917 – eilėraščių rinkinys “Raudoni žiedai”, poema “Kunigaikštis Žvainys”, eilėraščiai karo motyvais.1927 – eilėraščių rinkinys “Tarp dviejų aušrų”. Aštrūs vidiniai prieštaravimai, eilėraščiai “Margi sakalai”, “Rūpintojėlis”.1931 – būdamas Nicoje, parašė pirmą dalį vieno iš svarbiausių savo kūrinių “Altorių šėšėly” (romanas). Kitas romanas – “Sukilėliai” (istorijos tematika).1936 – eilėraščių rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”1957 – eilėraščių rinkinys “Parafrazės”1963 – eilėraščių rinkinys “Būties valanda”1966 – eilėraščių rinkinys “Langas”Gimė gausioje pasiturinčių valstiečių šeimoje (iš 9 vaikų buvo vyriausias). Tėvas labai darbštus, protingas ūkininkas, jausmingas, su gražiu balsu, giedojo bažnyčioje. Motina – tyli, jautri, religinga moteris, gražiai margino velykaičius ir audė.Jaunystėje Vincas buvo labai nedrąsus, mėgo būti vienas, buvo tarsi atsiskyrėlis. Pradėjo lankyti Gudelių pradinę mokykla, o vėliau perėjo į Marijampolės pradinę. 1905 m. įstojo į gimnaziją, kur dėstė “aušrininkai”. Ten pirmą kartą pamatė Maironį ir pamėgo jo kūrybą. Kaip pats sakė, “Maironis tvirtai įsišaknijo mano vidaus pasaulyje”.1909 m. – įstojo į Seinų kunigų seminariją. Jį paskatino Maironis, tėvai ir paties tikslas (norėjo dirbti tautos ir kultūros labui). Ten įstojo į slaptą lavinimosi būrelį. Pirmieji eilėraščiai – “Aukštyn širdis”, “Vai eičiau aš, eičiau”, “Skausmo balsas”. Vėliau – Sankt-Peterburgo akademija.