J busSpartėjant technologinei pažangai, it iš gausybės rago pilantis išradimams, mokslas ir inovacijos XXI amžiuje nulems šalių ar net atskirų regionų ateitį bei visuomenės gerovę. Tradicinis požiūris į mokslą kinta. Dabar vis daugiau politikų supranta, kad mokslo pasiekimus reikia paversti visuomenei naudingais produktais. Pagrindiniai šiuolaikinės valstybės koziriai akivaizdūs: efektyvi visuomenės mokslinio švietimo sistema, teisingai parinkti mokslinių tyrimų prioritetai ir pakankamas jų finansavimas, sklandi inovacijų skatinimo ir vadybos sistema ir t. t. Europos Sąjungos šalys siekia tobulinti visas šias sritis, naudodamos įvairias politines, organizacines priemones. Sparčiai besiplėtojančioje ir besivystančioje Europos mokslinių tyrimų erdvėje vis aktyviau nori dalyvauti Lietuva. Tačiau norint efektyviai įsijungti į bendradarbiavimo tinklus, iš pradžių reikia tinkamai prisistatyti. Papasakoti būsimiems partneriams apie savo mokslininkų galimybes.Koks yra šiuolaikinis Lietuvos mokslas ir mokslininkai? Ar jų darbai naudingi Lietuvos ir Europos visuomenės pažangai? Kokie tyrimai atliekami Lietuvos laboratorijose? Ką įdomaus galime pasiūlyti biotechnologijų ir nanotechnologijų, lazerių mokslo, naujų energijos šaltinių kūrimo srityse? Į šiuos klausimus turėjo atsakyti renginys, įvykęs Briuselyje.2004 m. lapkričio 25 d. Nuolatinėje Lietuvos atstovybėje prie Europos Sąjungos įvyko, vaizdžiai sakant, Lietuvos mokslinis išpuolis, kuris truko vos pora valandų. Sausakimšoje salėje susirinkusiems įvairių Europos šalių vyriausybinių ir nevyriausybinių, taip pat tarptautinių organizacijų atstovams buvo trumpai, bet aiškiai pristatytas Lietuvos mokslo potencialas remiantis keliais konkrečiais pavyzdžiais: lazerių mokslo bei technologijų pasiekimais bei socialinių ir humanitarinių mokslų strategija.Forumo pradžioje trumpą sveikinimo žodį tarė EK komisaras mokslo tyrimams Janezas Potocnikas. Jis pripažino, kad didžiausią susirūpinimą kelia nepakankamas Europos mokslo inovatyvumas, silpnos mokslo centrų ir verslo kompanijų sąsajos, paverčiant mokslo ir technologijų naujienas produktais. Komisaras labai palankiai įvertino šią Lietuvos iniciatyvą, o kalbos pabaigoje pabrėžė, jog ypač svarbus yra ryšys tarp mokslo ir visuomenės. Kad Europos mokslinių tyrimų erdvė sėkmingai vystytųsi, kiekviena šalis ne tik turi gaminti naujas mokslo žinias, bet ir kuo efektyviau skleisti jas visuomenėje. Tik šitaip mokslas pasieks savo tikslą, kuris yra žmonijos pažanga. Artimiausi mėnesiai iš esmės nulems Europos mokslinių tyrimų ateitį. Šiuo metu su visuomene, mokslininkais, politikais ir kitomis suinteresuotų asmenų grupėmis diskutuojama dėl septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos ir jos prioritetų. Nuo diskusijų rezultatų priklausys, ar mokslas ir žinios taps svarbiausiu Europos prioritetu ateičiai. J. Potocniko manymu, mes privalome skirti pakankamai lėšų moksliniams tyrimams, kadangi pažangiausios pasaulio šalys, su kuriomis konkuruoja Europa, elgiasi būtent taip.
LR švietimo ir mokslo viceministras dr. Rimantas Vaitkus savo kalboje akcentavo kai kurias svarbiausias Lietuvos mokslinių tyrimų sistemos problemas ir stipriąsias jos vietas. Mūsų šalis jau turi ilgalaikę mokslo ir vystymo strategiją iki 2015 metų, aukštųjų technologijų vystymo programą ir pan. Daugėja mokslinių publikacijų tarptautiniuose mokslo leidiniuose. Tačiau Lietuvos inovacijų sistema dar tik kuriama. Nors Lietuvos BVP šiuo metu auga bene sparčiausiai Europoje, mes vis dar stipriai atsiliekame nuo ES vidurkio (Lietuvos BVP sudaro tik 47% ES vidurkio). Mūsų šalyje, kaip ir Europos Sąjungoje, didesnį gamybos efektyvumą užtikrins tik darbo našumo augimas, susijęs su kuo platesniu naujų technologijų, inovacijų diegimu. Nors pagal aukštųjų mokyklų auklėtinių skaičių tūkstančiui gyventojų lenkiame tokias šalis kaip Švedija, Danija ir Vokietija, tačiau doktorantų skaičiumi beveik dvigubai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Kitaip sakant, trūksta kvalifikuotų inovatyvių mokslininkų. Gal ir dėl to tik keturi procentai Lietuvos mokslininkų glaudžiai bendradarbiauja su verslo įmonėmis. Nepaisant sudėtingų biurokratinių procedūrų ir patirties stokos, Lietuvos mokslininkai gan sėkmingai dalyvauja tarptautinėse programose. Šeštoje bendroje mokslinių tyrimų programoje šiuo metu vykdoma 114 projektų, COST programoje – 65, o Eureka programos rėmuose – 38 projektai. Tačiau ministerija supranta, kad to nepakanka. Norint įgyvendinti Lisabonos tikslus, reikia didinti mokslo finansavimą, skatinant į mokslą investuoti verslą, o mokslo įstaigas – užmegzti glaudesnius ryšius su pramonės įmonėmis. Kol kas labai mažas ne tik verslo (0,14% BVP), bet ir valstybės (0,68%) indėlis į mokslinius tyrimus. Norint suaktyvinti šį procesą ir sklandžiai įsijungti į Europos mokslinės erdvės restruktūrizavimą, būtinos esminės mokslo politikos permainos, politinės priemonės.MA akademikas Algis Petras Piskarskas, kalbėdamas apie lazerių mokslą ir technologijas Lietuvoje, išsamiai papasakojo apie platų šių technologijų taikymą informacijos, nano ir biotechnologijų srityse, metrologijoje, aplinkos tyrimuose ir karo pramonėje. Lietuvos vyriausybė šiuo metu finansuoja kelis lazerių mokslo projektus, tokius, pavyzdžiui, kaip „Lazeris prieš vėžį“. Keliems projektams gautos lėšos iš ES ir NATO. Lietuvoje sukauptos žinios tapo lazerių pramonės pagrindu. Trumpai sakant, ši mokslo sritis įrodo, kokių gerų rezultatų galima pasiekti, specialistų kompetenciją ir aktyvumą sustiprinus finansiškai. Tačiau, norint vystyti šią svarbią ir perspektyvią mokslo bei technologijų sritį, būtinos nuolatinės investicijos (ypač į brangią aparatūrą) ir valdžios politika, skatinanti aukštųjų technologijų pramonę. Lazerių mokslas gali būti būdingu pavyzdžiu, kaip reikėtų kurti tokią sistemą ir kokius rezultatus ji gali duoti.Prof. Giedrius Viliūnas iš Vilniaus universiteto pristatė naują socialinių ir humanitarinių mokslų strategiją besiformuojančiai žinių visuomenei. Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų potencialas yra gan didelis. Mūsų šalyje yra keletas šios krypties institutų (Istorijos, Lietuvių kalbos, Socialinių tyrimų ir pan.), kuriuose dirba keli šimtai mokslininkų, nekalbant apie mokslinius tyrimus ir pedagoginį darbą universitetuose. Lietuvoje yra archaiškiausios indoeuropiečių kalbos tyrimo pasaulinis centras, čia išleistas vienas didžiausių pasaulyje, dvidešimties tomų „Lietuvių kalbos žodynas“. Tačiau pasaulis nestovi vietoje. Globalizacija, kultūrų įvairovė, žinių visuomenės kūrimas keičia mokslininkų tyrimų temas ir bendradarbiavimo būdus. Jungiamasi į tarptautinius tinklus (ERA-NET), atsižvelgiama į tarptautinius tyrimų prioritetus ir t. t.Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų srityje trūksta tarpdisciplininio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo, silpnai išvystyta infrastruktūra (archyvai, bibliotekos, dalyvavimas tarptautiniuose tyrimų tinkluose). Todėl, atsižvelgiant į trūkumus ir į šių mokslų laukiančius iššūkius, buvo sukurta socialinių ir humanitarinių mokslų strategija, kurią 2004 metų rugsėjo mėnesį patvirtino LR švietimo ir mokslo ministras. Šis dokumentas turėtų padėti geriau įvertinti visuomenės poreikius ir atsižvelgti į šiuolaikines socialinių ir humanitarinių mokslų vystymosi tendencijas, taip pat aktyviau įsijungti į ES mokslo erdvę. Kitaip sakant, padėtų iš esmės reformuoti sistemą ir padidinti jos efektyvumą. Prof. G. Viliūnas pabrėžė, kad Lietuva pasiruošusi noriai bendradarbiauti šioje srityje. Reformą paspartintų ryšiai su panašaus profilio Europos mokslo centrais ir institutais, metodinė parama. Buvo pasiūlyta idėja, kad Lietuva, įkūrus joje Tarptautinį pažangių socialinių ir humanitarinių studijų institutą, gali tapti vieta, kur vyktų nuolatinė sąveika tarp Rytų, Vakarų ir Šiaurės Europos mokslininkų.Pasibaigus forumui, uždavėme keletą klausimų šio renginio organizatoriams ir dalyviams.Moksliniams tyrimams Europoje skiriamos didelės lėšos, todėl formuojant 7-ąją Bendrąją programą ir Europos mokslo tarybą 2007-2013 metams būtina įtikinti politikus ir visuomenę, kad tos lėšos bus panaudotos efektyviai ir atneš laukiamą rezultatą Europos ekonomikos augimui. Europos siekis tapti konkurencingiausiu ir sparčiausiai besivystančiu pasaulio regionu, žinomas Lisabonos strategijos pavadinimu, vertinamas gana kritiškai, tačiau neabejotina, kad pažanga įmanoma tik naudojant šiuolaikinio mokslo pasiekimus. Tačiau mokslo tyrimai ir jų rezultatai dažnai nėra pakankamai suprantami žmonėms. Stebimas tam tikras susvetimėjimas tarp mokslininkų, sudarančių nedidelę dalį visuomenės bei vykdančių mokslinius tyrimus naudojant sudėtingą ir modernią įrangą ir likusių visuomenės narių. Ir ne vien dėl to, kad aukšto lygio moksliniai pasiekimai yra labai sudėtingi ir ne visada lengvai suprantami. Kai kurie moksliniai rezultatai kelia etikos ir moralės klausimus, pavyzdžiui, klonavimas, kamieninių ląstelių tyrimai, genetiškai modifikuoti produktai, ir kt.
Europos Komisija 2005 m. kovo 9-11 d. Briuselyje organizavo forumą “Mokslas visuomenėje” siekiant aptarti mokslinių tyrimų reikšmę Europos vystymuisi, mokslo pasiekimų sklaidą ir populiarinimą, mokslininkų atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei. Įdomu pastebėti, kaip kinta kalba apie mokslo ir visuomenės santykį – prieš kurį laiką mokslas ir visuomenė (science and society) buvo lyg ir atskirti, dabar kalbama apie mokslą visuomenėje (science in society), ir pagaliau nuskambėjo mintis, kad ateis laikas kalbėti apie visuomenę moksle (society in science). Tai ne atsitiktiniai semantiniai pratimai, iš tiesų reikia kalbėti ne tik apie mokslo ir jo rezultatų reikšmę visuomenei ir šviesti ją, bet visuomenę padaryti mokslinės veiklos dalyviu. Pradėdamas forumą J. Figel’, Europos švietimo ir kultūros komisaras pastebėjo, jog labai simboliška, kad šį renginį pradeda jis, o užbaigs J. Potočnik, Europos mokslinių tyrimų komisaras, nes iš tiesų sunku atskirti švietimą ir mokslą. Forumo darbas vyko plenariniusoe posėdžiuose ir keturiose sekcijose: • Mokslas, visuomenė ir Lisabonos strategija• Mokslas, technologijos ir demokratija • Mokslo populiarinimo kultūra • Įvairovės, visapusiškumo ir lygiateisiškumo moksle skatinimas. Pasitinkant forumą nuo praeitų metų rudens šešiose Europos šalyse – Švedijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Italijoje vyko mokslo populiarinimo renginiai. Forume buvo perskaityti dešimtys pranešimų, diskutuota šiomis ir kitomis temomis. Tiesa, nebuvo pristatytas naujausias Eurobarometro tyrimas „Visuomenės požiūris į mokslą ir technologijas“, nes jis nebuvo baigtas. Praeitas tyrimas buvo atliktas 2001 metais, kai Europos Sąjungoje buvo 15 šalių, ir tame tyrime atskirai buvo lyginami ES šalių narių ir kandidačių atsakymai. Tiesa, jie daugeliu atvejų gana panašūs. 2/3 Europos gyventojų teigė, kad jie nepakankamai informuoti apie šiuolaikinį mokslą ir technologijas. Vos ne 4/5 gyventojų teigė, kad žurnalistai nėra pakankamai pasirengę rašyti apie mokslą. Apie pusė apklaustųjų teigė, kad astrologija yra mokslas, todėl nenuostabu, kad ši sritis klesti ne tik Lietuvoje. Tuo tarpu apie trečdalis atsakė, kad sociologija ir istorija nėra mokslas, o Lietuvoje trečdalis ir fizikos nelaiko mokslu. Apie pusę Lietuvos respondentų teigė, kad gyvenime perdaug pasikliaujame mokslu, o ne tikėjimu. Tiesa, daugiau kaip pusė atsakė, jog ir kasdieniame gyvenime svarbu mokslo žinios. Taigi, po kiek laiko bus galima palyginti apklausų, kurias skiria trys metai, rezultatus. Tačiau akivaizdu, kad ne tik eiliniams Europos gyventojams, bet ir politikams reikia įrodinėti mokslo reikšmę. Todėl šis forumas Briuselyje ir buvo skirtas aptarti visus klausimus, susijusius su mokslo vieta ekonomikos pažangoje, sprendžiant visuomenei iškilusius iššūkius, mokslo populiarinimu. Forume dalyvavo per 1000 dalyvių, deja, europarlamentarams skirtos pirmosios eilės buvo gana tuščios. Pranešimus skaitė politikaai, mokslo organizacijų vadovai, mokslininkai, mokslo populiarintojai. Labai įdomūs pranešimai perskaityti sekcijoje, kuriai vadovavo dienraščio Le Figaro žurnalistas P. Lanoy. El Pais žurnalistė A. Rivera, Prancūzijos TV redaktorius F. Courant ir kt. kalbėjo apie mokslo populiarinimo svarbą. C. Ottestam iš Švedijos parodė savo parengtą mokslo populiarinimo prezentaciją, kuri 2004 m. laimėjo Europos žurnalistų premiją už labiausia pavykusį ir komunikabilų mokslo problemos pateikimą. Daugelio pranešėjų mintis buvo tokia – mokslininkai moka bendrauti tarpusavyje ir tai tik gana siauros specializacijos rėmuose. Tuo tarpu platesnis savo darbų prasmės pristatymas yra ir gana sudėtingas, ir reikalauja ne tik aukštos profesinės kvalifikacijos ir bendravimo kultūros, bet ir tinkamo pasirengimo. Buvo pastebėta, kad JAV dažnai jau universitetuose yra dėstoma, kaip bendrauti su mokslą finansuojančiomis institucijomis ir vadinamais išoriniais partneriais. Pirmosios forumo dienos pabaigoje buvo parodytas mokslo teatro iš Švedijos spektaklis ! Prieš 15 metų Stokholmo miesto teatras pradėjo organizuoti mokslo populiarinimo spektaklius. Juose dalyvauja profesionalūs aktoriai ir mokslininkai. Ši trupė nedidelė, trys žmonės, kviečiami mokslininkai priklausomai nuo spektaklio temos, kurios apima genetiką, visatą, klimato pokyčius, kt. Forumo dalyviams buvo parodytas spektaklis skirtas mitybos problemoms: nutukimui, anoreksijai. Šį teatrą remia Švedijos tyrimų taryba (Swedish Research Council), dabar ir Europos tyrimų direktoratas. Paprastai spektakliai vyksta pietų pertraukos metu kavinėse ir įvairiose kitose vietose, prieinamai visiems žmonėms nagrinėjamos gana sudėtingos mokslo problemos. Ir Lietuvoje iš tiesų reikia labai daug pastangų siekiant įrodyti, jog negalima tikėtis spartesnės šalies pažangos be mokslinių tyrimų ir naujomis technologijomis paremtos pramonės. Tačiau nepakanka vien teigti, kad tyrimams reikia didinti finansavimą, būtina parodyti, kaip tos lėšos duos rezultatus ir kokia pastarųjų prasmė. Pirmasis mokslo populiarinimo renginys vyko 2004 m. rudenį Vilniuje ir vadinosi „Edvėlaivis – žemė“. Tačiau reikia pastebėti, kad visiškai neišnaudojamos galimybės mokslo populiarinimui gauti lėšų iš 6-osios Bendrosios programos. Joje yra tam skirta atskira priemonė, ir bendra projektų suma siekia keliasdešimt milijonų eurų. Apskritai sunkoka rasti informacijos apie Lietuvos mokslininkų darbų naujienas, net nekalbant apie jų populiarinimą ir prieinamumą. Reikia tikėtis, kad Švietimo ir mokslo ministerijos mokslo apžvalgų konkursas prisidės kiek užpildant šią spragą. Forume Briuselyje buvo pristatytas SINAPSE (Scientific INformAtion for Policy Support in Europe) informacinis tinklas. Pagrindinis šio informacinio tinklo tikslas – skatinti mokslininkų, institucijų ir kitų organizacijų tarpusavio sąveiką ir poveikį mokslo politikai, kuriant bendrąją Europos tyrimų erdvę, keistis informacija. Tai padės Europos komisijai konsultuotis su mokslo bendruomene priimant sprendimus.