Ar mokslas daro žmogų laimingą?

19amžiaus mokslo galimybės yra beribės. Senaisiais amžiais net nebuvo minčių apie klonavimą, o dabar jau yra klonuota avis, vardu Doli, ir pelė. Mokslas daro didelę pažangą ir kuo toliau, tuo daugiau mūsų svajonių tampa realybe. Tačiau ar visada mokslininkų išrastas daiktas yra žmogaus laimė, daiktas, pasauliui nešantis naudą?
Senaisiais amžiais mokslas plėtė civilizaciją ir suteikė žmogui daug naudos bei palengvino jo gyvenimą. Tačiau naujieji amžiai išrado pavojingus ir pasauliui nešančius žalą išradimus. Tai branduolinės raketos, dujinės bombos ir kitos karo priemonės. Taai žmogui tikrai neneša laimės. Tačiau neneigsiu, kad šiuolaikinis mokslas suteikia daug naudos. Juk mokslo dėka išrasti įvairūs prietaisai, palengvinantys buitinį gyvenimą. Tai viryklės, indaplovės, cd grotuvai, televizoriai, mobilieji telefonai, automobiliai, motoroleriai ir taip toliau. Taip pat mokslo dėka išrasti vaistai, išgydantys odos ligas, vėžį. Todėl mokslas su laime yra suderinami, bet priklausomi vienas nuo kito.
Net nepagalvotume, kad praeities pasakose, romanuose jau buvo užuominos apie didelius pasaulio išradimus, kurie dabar yra išrasti. Prisiminkime Žiulį Verną, jo romaną ,, Aplink mėnulį”. Jau taada jis rašė apie kelionę į mėnulį ir apie pirmąją raketą – iš patrankos iššautą sviedinį. Arba romanas ,,2000 mylių po vandeniu”. Šiame romane Vernas rašė apie povandeninį laivą ir gyvenimą vandenyje. Jau tai buvo pirmas žingsnis į naujus, didelius mokslo išradimus. Žiulis Vvernas ne

et neįtarė, kad tai, ką jis parašė, ateityje bus realybė.
Kyla klausimai, kodėl anksčiau to neišrado? Kodėl senaisiais amžiais mokslas taip lėtai vystėsi? Dažnai žmonės nepripažino naujovių. Mokslininkus vadino raganiais ir juos persekiodavo bei degindavo ant laužo. Tai pristabdė mokslo vystymąsi. Bet nepaisant to, mokslininkai vistiek domėjosi, atradinėjo naujus dalykus ir galiausiai buvo pripažinti.
Šiomis dienomis mokslas yra labai išsivystęs. Išrasti reaktyviniai ir keleiviniai lėktuvai, povandeniniai laivai, tuneliniai mikroskopai, robotai, palydovinė televizija, nešiojami kompiuteriai, vandeniliu varomos mašinos, gyvūnų klonavimas (ateityje planuojama klonuoti ir žmones). Tokie išradimai anksčiau net nebuvo pradėti kurti, o šiais laikais mokslininkai yra labai toli pažengę, turi puikią aparatūrą ir kiekvieno žmogaus svajonės tolimoje ateityje bus įgyvendintos.
Tačiau ar laimė priklauso nuo naujovių ir tobulėjanačios civilizacijos? Mano manymu, ne. Kai gyyveno patys pirmieji laukiniai žmonės, jie džiaugėsi savo urvu, sumedžiotu mamutu ar kitu gyvūnu ir savo tobuliausia įranga – akmeniniu kirvuku. Laimė ne moksle, ne piniguose, ne modernioje įrangoje. Laimė yra tarp mūsų. Mes galėtume džiaugtis neturėdami mp3 grotuvų ir mobiliųjų telefonų. Sau laimę suteikiame patys ir mūsų artimieji. Kada labiausiai verkiame? Ne tada, kai dingsta elektra ar išsikrauna telefonas, o tada, kai miršta žmogus. Tad laimė priklauso ne nuo naujovių, o nuo mūsų pačių.
Nors laimė nepriklauso nuo mokslo, bet mokslas mu
ums suteikia naudos. Naujai išrasti vaistai padeda išgydyti sunkias ligas ir išgelbėti gyvybę, palydovai kosmose padeda susisiekti su kitu žmogum, pažinti pasaulį per televizorių. Tai yra mums naudinga, bet mokslas taip pat pasauliui daro žalą. Branduolinės raketos, išmetamosios dujos, pavojingos cheminės medžiagos ir įvairūs metalai teršia ir ardo pasaulį. Tad laimė nepriklauso nuo mokslo, kuris pasauliui teikia naudą ir žalą!

Leave a Comment