Antanas Baranauskas “Gyvenimas ir kūryba“

Antanas Baranauskas “Gyvenimas ir kūryba“

A. Baranausko Biografija:
• Gimė 1835m. Sausio 17d. Anykščiuose, laisvųjų valstiečių šeimoje.
• Mokėsi Anykščių pradžios mokykloje
• 1856-1858m. mokosi Varnių kunigų seminarijoje.
• 1858-1863m. mokosi Peterburgo dvasinėje akademijoje.
• 1863-184m. mokosi Miuncheno, Romos, Insbruko, Liubeno universitetuose – aukščiausi katalikybės studijų centrai.
• Nuo 1853-1856m. dirbo Raseinių Sedos Vaikuto raštinėje, raštininku.
• 1864m. dirba Peterburgo dvasininkų akademijoje, dėsto teaologiją, bet vėliau jis yra atleidžiamas vyr. ministro įsakymu.
• Nuo 1866m. paskiriamas Kauno katedros vikaru, Kauno kunigų seminarijos dėstytoju.
• Nuo 1870m. Lietuvių kalba dėsto Pramitetiką – pamokslų sakymo mokslą.
• Išverčia Šleicherio lietuvių kalbos grramatiką.
• 1871-1885m. tampa pirmuoju lietuvių kalbos profesoriumi.
• 1884m. suteikiamas vyskupo titulas
• 1897m. paskelbiamas Seinių vyskupu:sukuria apie 30 lietuviškų giesmių, imasi biblijos vertimo į lietuvių kalbą.
• 1902m. lapkričio 26d. miršta. Jis palaidojamas Seinių katedros koplyčioje.

Romantinė poema „Anykščių šilelis“
Svarbiausias visos poemos komponavimo principas – kontrastas tarp sunykusios dabarties ir klestinčios praeities.

. Pagrindinė viso kūrinio tema – miškas, o kompozicija šią temą plėtoja, padeda ją suvokti. Yra dvi kompozicinės dalys: 1) Lyriškoji – apie Šilelio praeitį, atgimusią žmogaus viduje. 2) Epinė – dalis, kuri remiasi ne subjekto prisiminimais, bet gilia tautos atmintimi.

Pirmojoje lyrinėje dalyje svarbiausia estetinis, emmocinis įspūdis. O antrojoje epiškoje pabrėžiamas tautiškumas ir lietuviškumas.

Gamtos vaizdai „Anykščių šilelyje“
• Gamtos aprašymuose ryški romantinė tradicija, nes gamtos vaizdas subjektyvus: gamta ne stebima, o išgyvenama, nebesijaučia ribų trap išorinio ir vidinio pasaulio. Buvusio miško grožis atkuriamas pasitelkus visus jutiminius įspūdžius (r

regimieji, uodžiamieji, girdimieji). Tie įspūdžiai sulydomi, susiejami su subjekto išgyvenimais ir apmastymais.
• Gamtos vaizdai pilni liaudiškų posakių, sakmių, pasakų, dainų citatų.
• Gamtos vaizdai pilni gamtinių palyginimų ir metaforų. Palyginimais ir metaforomis išreiškia dvasinius išgyvenimus.
• Miškas yra personifikuojamas, gyvas, jaučiantis ir išgyvenantis lietuvio dramatizmą. Miškas prabyla, kaip asmuo, o gamta vaizduojama pilna gyvasties, ji kalba, meldžiasi, liūdi ir laukia
• Labai daug retorinių figūrų: sušūkimai, klausimai, kreipiniai.
• Poema yra ne tik Lietuvos miško praeitis ir dabarties kontrastas, bet ir Lietuvos likimo paralelė, ypač metaforiškame miško, galingos ir vieningos, senovės Lietuvos motyvas. Poetizuodamas „Anykščių šilelio“ grožį poetas išaukštino ne tik mišką, bet ir Lietuvį, sugebantį taip giliai, jausti ir nusakyti gamtos vaizdus. Gamtoje ieškoma atsakymo į lietuvio dvasios paslaptis. A. Baranauskas pirmasis išplėtojo lietuvio ir miško mootyvą, išryškino gamtos, išryskino gamtos įtaką tautos būdui.
• Miškas „Anykščių šilelyje“ turi daug prasminių atspalvių. Pirmoje dalyje kuriamas šviesus Šilelio- rojaus vaizdas.
• Miškas – lietuvio namai; miškas – jo maitintojas ir globėjas; miškas- lietuvio kūribingumo ir dvasios atgaivos šaltinis, laisvos ir vieningos Lietuvos alegorija.
• Poemos pagrindas yra romantinė samprata: gamtos ir žmogaus, taustos būdo bei lemties tarpusavio ryšys.
• Poemą įrėmina skurdus išnaikinto šilelio vaizdas.
• Kūrinio kalba gryna, yra kelios svetimybės. Jų daugiausia pabaigoje.

Leave a Comment