Kauno pilį architektūros istorikai laiko seniausia Lietuvos pilimi, nors kada ji pastatyta, nežinome. Iki mūsų dienų išlikęs tik maždaug trečdalis buvusios pilies, kas buvo daugiau – viską nuardė Neries upė. Išlikę iki mūsų dienų mūrai irgi yra vėlesnių laikų. Archeologiniai tyrimai ir architektūrinė mūro analizė rodo, kad pirmoji pilis neturėjo gynybinių bokštų ir ją saugojo tik iš lauko akmenų, su pavienėmis plytomis sumūrytos sienos, kurių storis – apie 2,2 m (išlikę iki 2 m aukščio sienos pamatai). Tokia mūro konstrukcija, kai sienos išorinėse pusėse eilėmis rūpestingai sumūrijami akmenys, o vidus pripilamas smulkių akmenų, vadinamas kiautine mūro konstrukcija, kuri būdinga visoms aptvarinėms Lietuvos pilims. Tyrinėjant surasta dar vienos sienos fragmentų. Ši aplink pilį išmūryta siena stovėjo per 18 26 m nuo pirmosios ir apie 5 m žemiau, apsauginio griovio šlaite. Apie 20 30 m pločio ir 3 4 m gylio gynybinis griovys aplink pilį buvo iškastas per 20 m nuo sienų.
XIV a. pabaigoje ir po Žalgirio mūšio pilis buvo ne kartą remontuota, o XVI a. rekonstruota į bastėjos tipo pilį.