Biržų pilis – Radvilų valdos centras
Įvadas
Vienintelė etninės Lietuvos teritorijoje stovėjusi bastioninė Biržų tvirtovė nepasižymi gausia ir įvairia istoriografija. Iš jos išsiskiria S. Pinkaus darbai, pateikiantys išsamią, archyvine medžiaga argumentuotą pilies statybos ir restauravimo istoriją(1). S. Pinkų, kitaip nei prieš jį apie Biržų pilį rašiusius autorius, labiau domino ne pilies architektūra ir urbanistika, bet ją kūrę, statę, joje gyvenę žmonės. Jo pavyzdžiu pasekė lenkų istorikai T. Vasilevskis, pirminių šaltinių duomenimis paryškinęs S. Pinkaus nagrinėtą pilies restauravimo istoriją XVII a. pirmoje pusėje(2), bei H. Visneris, remdamasis Radvilų korespondencija rašęs apie pilies statybinius darbus XVII a. pradžioje(3). Nemažai dėmesio Biržų pilies statybos istorijai kitų valstybės tvirtovių kontekste skirta monumentalioje B. Dybašiaus monografijoje(4). B. Dybašius Radvilų Biržų ir Slucko pilis pasirinko kaip klasikinius privačios fortifikacijos pavyzdžius. Ypač vertingi jo monografijos puslapiai apie Biržų pilies statybos XVII a. pirmoje pusėje socialinį kontekstą (didiko iniciatyvos, lokalinės visuomenės reikšmės apibūdinimas). M. Jučo darbe, nagrinėjančiame ne tik pilies, bet ir kitų svarbių miesto komunikacinių struktūrų (rotušės, mokyklos, gatvių tinklo, gynybinės sienos) raidą, pateikiama naujos dokumentinės medžiagos apie XVI–XVII a. vidurio laikotarpį(5). Minėtini I. Švereikaitės ir N. Kitkausko darbai. Pirmasis jų skirtas pilies statybos ir egzistencijos istorijai 1586-1704 m.(6), antrasis – pilies olandiško stiliaus fortifikacinių elementų atspindžiams pilies įtvirtinimuose1640-1669 m.(7) Tiesa, N. Kitkauskas iš esmės remiasi XVII a. antrosios pusės ir XVIII a. medžiaga bei archeologinių tyrinėjimų duomenimis, todėl nėra labai išsamiaii ištirtas laikotarpis iki 1655 m. Nedidelis A. Baublio straipsnis reprezentuoja mėginimą, remiantis esama istoriografija, pateikti Biržų pilies ir miesto kaip visuomenės centro(8) koncepsiją. Iš naujausių darbų reikėtų išskirti J. Genio ir A. Baublio tekstą, archeologinių tyrinėjimų pagrindu konkretinantį pilies statybos istorijos, viso pilies komplekso formavimosi klausimus. Jame novatoriškai mėginama prieštarauti nusistovėjusiai istoriografijoje pilies raidos periodizacijai, pateikiama lyginamoji archeologinių ir ikonografinių pilies istorijos šaltinių analizė, konstatuojamos miesto ir pilies fortifikacinės sąsajos(9). Šiame straipsnyje norėtume paliesti istoriografijoje iš esmės netirtus, socialinės kultūrinės Biržų pilies istorijos klausimus. Remiantis nauja, istoriografijoje menkai panaudota Radvilų archyvo medžiaga, gvildenama Biržų pilies – lokalinės visuomenės centro problema: kokios buvo pilies, kaip Radvilų kunigaikštystės centro, reprezentacinės funkcijos, kokią svarbą pačių didikų gyvenime užėmė lankymasis ir rezidavimas pilyje, ką pilis reiškė kitiems kunigaikštystės luomams, ar tikrai pilį galima vadinti Šiaurės Lietuvos fortifikaciniu centru.
Pilies reikšmė ir santykis su Radvilomis
Radvilų Biržų pilis naujaisiais amžiais buvo išskirtinė institucija tiek šiauriniuose LDK pavietuose, tiek Biržų kunigaikštystėje (toliau – BK), nes abiejuose socialiniuose kultūriniuose arealuose nebuvo į ją panašios. Bastioninės tvirtovės buvimas Radvilų dvarui, Biržų miestui, lokalinei BK visuomenei savaime kūrė specifinį įvairių ryšių tinklą. Prieš konkretizuojant pastaruosius, reikia pažymėti, kad pilis turėjo įtakos daugeliui socialinės komunikacijos apraiškų ar jų tarpusavio samplaikai. „Ėmiausi restauruoti Biržų pilį ne tik savo valia, bet visos mūsų giminės, besivadinančios šia vieta, valia. Taip pat pačios tėvynės valia. Nes labai svarbu, kad pasienis būtų fortifikuotas kuo geriau ir apsaugotas nuo priešo”(10). Šiuose 1637 m. pasakytuose Kristupo II Radvilos žodžiuose išryškėja trys Biržų pilies svarbos apibrėžtys, arba dimensijos: asmeninė konkretaus Radvilos, visos Radvilų giminės ir valstybinė. Socializavę šias dimensijas, gauname tris socialines aplinkas, leidžiančias remiantis šaltiniais tirti pilies komunikatyvumą. Tos trys socialinės aplinkos – tai valdos savininkas ir BK, bendra Radvilų latifundijų sistema bei LDK. Dėl pasirinkto tyrimo objekto šiame straipsnyje daugiau dėmesio bus skiriamai pirmajai socialinei aplinkai. Pilies nevienalytės reikšmės (strateginės ir rezidencinės) LDK ir vyraujančios visuomenės elito giminės kontekstuose suvokimas iškart modeliuoja tezę, kad pilis buvo komunikacijų centras, ir kartu padeda pasirinkti galimų tirti klausimų spektrą. Teiginys apie pilį – komunikacijų centrą yra preliminariai aiškus, tik neaišku, kaip tai pasireiškė valstybės, giminės ir konkrečios valdos gyvenime. Todėl verta išsiaiškinti, kokia iš tikrųjų buvo Biržų pilies reikšmė valstybės bei giminės požiūriu ir nepervertinti jos svarbos, taip pat atskleisti kai kuriuos ne vietinės kilmės BK visuomenės komunikacijos variklius. Žinoma, jog galingoms didikų giminėms priklausiusios privačios tvirtovės buvo glaudžiai susijusios su jų valdomis, išsibarsčiusiomis po visą valstybę(11). Ne išimtis ir Radvilų giminė. Todėl svarbu nustatyti, kokių ryšių su visomis Biržų Radvilų valdomis pagrindu funkcionavo, buvo statoma ir ginama Biržų pilis. Galop Biržų pilis buvo šiaurinės Lietuvos fortifikacinės sistemos strateginis centras, viso pasienio apsaugos atramos taškas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ji išsiskyrė ne tik ypatinga strategine padėtimi, bet, amžininkų žodžiais tariant, ir viena stipriausių, jei ne pačia stipriausia, LDK fortifikacinių sistemų(12). Ši privati pilis neabejotinai buvo valstybinės reikšmės. 1590 m. seimo konstitucijoje buvo konstatuota, jog „visi, kurie nori išlaikyti savo pilis, turi jas aprūpinti žmonėmis, ginkluote ir maistu, kad galėtų atsilaikyti prieš priešą. Kas negalėtų ar nenorėtų to daryti, to pilis metui atėjus turi būti palikta arba sudeginta, o amunicija ir patrankos išvežtos”(13). Sprendimas tarsi sakyte sakė, jog valstybė rūpinosi kai kuriomis privačiomis pilimis, tačiau jų gyvybingumas priklausė nuo pilies savininko suinteresuotumo ir jo valstybinės sąmonės. Radvilos ir BK visuomenė Biržų piliai lėmė kitokį likimą nei išsakytasis minėtoje seimo konstitucijoje. Įdomus sutapimas, jog kaip tik maždaug tuo metu prasidėjo Biržų pilies statybos, restauravimo, renovavimo bei pilies visuomenės istorija. Pilis buvo šiauriniai vartai į LDK iš Kuršo ir Livonijos. 1625 m. Vilniaus vaivada Leonas Sapiega rašė :„Labai gailiuosi Biržų apsupties, nes žinau, kaip daug nuo jų priklauso. Jei priešas juos užimtų, atsivertų jam vartai į LDK”(14). Patys Radvilos taip pat puikiai suvokė šią pilies reikšmę. Žodžiai „noriu su Dievo pagalba restauruoti mano Biržų pilį, ir tai ne savo, bet labiau viešam reikalui” ar „nuo Biržų pilies nemažai priklauso Respublikos šlovė ir Lietuvos saugumas (securitatis)” labai dažnai skambėjo Kristupo II instrukcijose ir laiškuose. Radvilų giminės nuostatos, jog „Biržų praradimas prilygtų visoms Livonijos pilims” negalima laikyti metafora ar perdėtu pilies sureikšminimu(15). Boguslovas Radvila, į kurio latifundijų sistemą iki 1640 m. BK neįėjo, Biržus laikė svarbiu „giminės lizdu” ir norėjo padėti jam iškilti(16). Jonušas Radvila suvokė, jog kilus karui Biržų pilis gintų Lietuvą iš šiaurės, teigė, kad jos praradimas „pradžiugintų ir užsienio, ir vidaus priešus”. Strateginiu požiūriu Biržų pilis buvo svarbi ne tik BK ir LDK apsaugai, bet taip pat Livonijai bei Kuršui. A. Šapoka buvo teisus, teigdamas, jog švedai siekė užimti Biržus ir kitas strategiškai patogias vietoves (matyt, kalbama apie N. Radviliškio ir Čedasų pilaites) ne tik dėl invazijos į LDK gilumą, bet ir dėl to, kad jos pridengė Kuršą ir Karaliaučių nuo galimo Maskvos puolimo(17). Labiausiai valstybinę pilies reikšmę iliustruoja nevienkartiniai Kristupo II Radvilos mėginimai seimuose gauti valstybės finansinę paramą Biržų pilies aprūpinimui Livonijos karo metais. 1617 m. tai jam nepavyko. Valdovas Žygimantas Vaza pareiškė, kad Radvilos yra pakankamai turtingi ir gali išlaikyti tvirtovę savo lėšomis(18). Vėlesniuose seimuose nutarimai dėl finansinės kompensacijos LDK lauko etmonui Kristupui II Radvilai, aišku, buvo priimti turint galvoje Biržų pilies išlaikymą. Nors ši tvirtovė nebuvo tiesiogiai minima konstitucijose, tačiau aktų kontekstas nedviprasmiškai tai rodo. 1623 m. seimas, nekonkretindamas sumos, nusprendė sumokėti Radvilai išlaidas, patirtas Livonijos kampanijos metu, tačiau realiai Radvila kompensacijos nesulaukė, nes 1626 m. ši nuostata seime buvo pakartota. 1627–1628 m. seimai šį klausimą atidėjo(19). 1625–1628 m. Kristupo II pastangas gauti finansinę paramą piliai po švedų okupacijos atstatyti parėmė net toli nuo šiaurinių LDK sienų esančių Palenkės pavietų bajorai. Šiuose pavietuose buvo nemažai Biržų–Dubingių Radvilų valdų arba juose buvo pastebima Kristupo II politinė įtaka. Tai liudija Bielsko, Briansko, Mielniko, Gardino, Drohičino seimelių instrukcijos bei tų kraštų bajorų laiškai Kristupui II(20). 1627 m. Slonimo seimelis nesutiko su Kristupo II Radvilos prašymu surengti paviete pinigų rinkliavą Biržų piliai, tačiau išsiuntė laišką Vilniaus vaivadai L. Sapiegai ir reikalavo, kad jis paskirtų daugiau žmonių piliai ginti(21). Pagrindinės LDK tvirtovės įgulos finansavimui iš valstybės iždo tuo metu prBiržų pilis – Radvilų valdos centras
Įvadas
Vienintelė etninės Lietuvos teritorijoje stovėjusi bastioninė Biržų tvirtovė nepasižymi gausia ir įvairia istoriografija. Iš jos išsiskiria S. Pinkaus darbai, pateikiantys išsamią, archyvine medžiaga argumentuotą pilies statybos ir restauravimo istoriją(1). S. Pinkų, kitaip nei prieš jį apie Biržų pilį rašiusius autorius, labiau domino ne pilies architektūra ir urbanistika, bet ją kūrę, statę, joje gyvenę žmonės. Jo pavyzdžiu pasekė lenkų istorikai T. Vasilevskis, pirminių šaltinių duomenimis paryškinęs S. Pinkaus nagrinėtą pilies restauravimo istoriją XVII a. pirmoje pusėje(2), bei H. Visneris, remdamasis Radvilų korespondencija rašęs apie pilies statybinius darbus XVII a. pradžioje(3). Nemažai dėmesio Biržų pilies statybos istorijai kitų valstybės tvirtovių kontekste skirta monumentalioje B. Dybašiaus monografijoje(4). B. Dybašius Radvilų Biržų ir Slucko pilis pasirinko kaip klasikinius privačios fortifikacijos pavyzdžius. Ypač vertingi jo monografijos puslapiai apie Biržų pilies statybos XVII a. pirmoje pusėje socialinį kontekstą (didiko iniciatyvos, lokalinės visuomenės reikšmės apibūdinimas). M. Jučo darbe, nagrinėjančiame ne tik pilies, bet ir kitų svarbių miesto komunikacinių struktūrų (rotušės, mokyklos, gatvių tinklo, gynybinės sienos) raidą, pateikiama naujos dokumentinės medžiagos apie XVI–XVII a. vidurio laikotarpį(5). Minėtini I. Švereikaitės ir N. Kitkausko darbai. Pirmasis jų skirtas pilies statybos ir egzistencijos istorijai 1586-1704 m.(6), antrasis – pilies olandiško stiliaus fortifikacinių elementų atspindžiams pilies įtvirtinimuose1640-1669 m.(7) Tiesa, N. Kitkauskas iš esmės remiasi XVII a. antrosios pusės ir XVIII a. medžiaga bei archeologinių tyrinėjimų duomenimis, todėl nėra labai išsamiaii ištirtas laikotarpis iki 1655 m. Nedidelis A. Baublio straipsnis reprezentuoja mėginimą, remiantis esama istoriografija, pateikti Biržų pilies ir miesto kaip visuomenės centro(8) koncepsiją. Iš naujausių darbų reikėtų išskirti J. Genio ir A. Baublio tekstą, archeologinių tyrinėjimų pagrindu konkretinantį pilies statybos istorijos, viso pilies komplekso formavimosi klausimus. Jame novatoriškai mėginama prieštarauti nusistovėjusiai istoriografijoje pilies raidos periodizacijai, pateikiama lyginamoji archeologinių ir ikonografinių pilies istorijos šaltinių analizė, konstatuojamos miesto ir pilies fortifikacinės sąsajos(9). Šiame straipsnyje norėtume paliesti istoriografijoje iš esmės netirtus, socialinės kultūrinės Biržų pilies istorijos klausimus. Remiantis nauja, istoriografijoje menkai panaudota Radvilų archyvo medžiaga, gvildenama Biržų pilies – lokalinės visuomenės centro problema: kokios buvo pilies, kaip Radvilų kunigaikštystės centro, reprezentacinės funkcijos, kokią svarbą pačių didikų gyvenime užėmė lankymasis ir rezidavimas pilyje, ką pilis reiškė kitiems kunigaikštystės luomams, ar tikrai pilį galima vadinti Šiaurės Lietuvos fortifikaciniu centru.
Pilies reikšmė ir santykis su Radvilomis
Radvilų Biržų pilis naujaisiais amžiais buvo išskirtinė institucija tiek šiauriniuose LDK pavietuose, tiek Biržų kunigaikštystėje (toliau – BK), nes abiejuose socialiniuose kultūriniuose arealuose nebuvo į ją panašios. Bastioninės tvirtovės buvimas Radvilų dvarui, Biržų miestui, lokalinei BK visuomenei savaime kūrė specifinį įvairių ryšių tinklą. Prieš konkretizuojant pastaruosius, reikia pažymėti, kad pilis turėjo įtakos daugeliui socialinės komunikacijos apraiškų ar jų tarpusavio samplaikai. „Ėmiausi restauruoti Biržų pilį ne tik savo valia, bet visos mūsų giminės, besivadinančios šia vieta, valia. Taip pat pačios tėvynės valia. Nes labai svarbu, kad pasienis būtų fortifikuotas kuo geriau ir apsaugotas nuo priešo”(10). Šiuose 1637 m. pasakytuose Kristupo II Radvilos žodžiuose išryškėja trys Biržų pilies svarbos apibrėžtys, arba dimensijos: asmeninė konkretaus Radvilos, visos Radvilų giminės ir valstybinė. Socializavę šias dimensijas, gauname tris socialines aplinkas, leidžiančias remiantis šaltiniais tirti pilies komunikatyvumą. Tos trys socialinės aplinkos – tai valdos savininkas ir BK, bendra Radvilų latifundijų sistema bei LDK. Dėl pasirinkto tyrimo objekto šiame straipsnyje daugiau dėmesio bus skiriamai pirmajai socialinei aplinkai. Pilies nevienalytės reikšmės (strateginės ir rezidencinės) LDK ir vyraujančios visuomenės elito giminės kontekstuose suvokimas iškart modeliuoja tezę, kad pilis buvo komunikacijų centras, ir kartu padeda pasirinkti galimų tirti klausimų spektrą. Teiginys apie pilį – komunikacijų centrą yra preliminariai aiškus, tik neaišku, kaip tai pasireiškė valstybės, giminės ir konkrečios valdos gyvenime. Todėl verta išsiaiškinti, kokia iš tikrųjų buvo Biržų pilies reikšmė valstybės bei giminės požiūriu ir nepervertinti jos svarbos, taip pat atskleisti kai kuriuos ne vietinės kilmės BK visuomenės komunikacijos variklius. Žinoma, jog galingoms didikų giminėms priklausiusios privačios tvirtovės buvo glaudžiai susijusios su jų valdomis, išsibarsčiusiomis po visą valstybę(11). Ne išimtis ir Radvilų giminė. Todėl svarbu nustatyti, kokių ryšių su visomis Biržų Radvilų valdomis pagrindu funkcionavo, buvo statoma ir ginama Biržų pilis. Galop Biržų pilis buvo šiaurinės Lietuvos fortifikacinės sistemos strateginis centras, viso pasienio apsaugos atramos taškas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ji išsiskyrė ne tik ypatinga strategine padėtimi, bet, amžininkų žodžiais tariant, ir viena stipriausių, jei ne pačia stipriausia, LDK fortifikacinių sistemų(12). Ši privati pilis neabejotinai buvo valstybinės reikšmės. 1590 m. seimo konstitucijoje buvo konstatuota, jog „visi, kurie nori išlaikyti savo pilis, turi jas aprūpinti žmonėmis, ginkluote ir maistu, kad galėtų atsilaikyti prieš priešą. Kas negalėtų ar nenorėtų to daryti, to pilis metui atėjus turi būti palikta arba sudeginta, o amunicija ir patrankos išvežtos”(13). Sprendimas tarsi sakyte sakė, jog valstybė rūpinosi kai kuriomis privačiomis pilimis, tačiau jų gyvybingumas priklausė nuo pilies savininko suinteresuotumo ir jo valstybinės sąmonės. Radvilos ir BK visuomenė Biržų piliai lėmė kitokį likimą nei išsakytasis minėtoje seimo konstitucijoje. Įdomus sutapimas, jog kaip tik maždaug tuo metu prasidėjo Biržų pilies statybos, restauravimo, renovavimo bei pilies visuomenės istorija. Pilis buvo šiauriniai vartai į LDK iš Kuršo ir Livonijos. 1625 m. Vilniaus vaivada Leonas Sapiega rašė :„Labai gailiuosi Biržų apsupties, nes žinau, kaip daug nuo jų priklauso. Jei priešas juos užimtų, atsivertų jam vartai į LDK”(14). Patys Radvilos taip pat puikiai suvokė šią pilies reikšmę. Žodžiai „noriu su Dievo pagalba restauruoti mano Biržų pilį, ir tai ne savo, bet labiau viešam reikalui” ar „nuo Biržų pilies nemažai priklauso Respublikos šlovė ir Lietuvos saugumas (securitatis)” labai dažnai skambėjo Kristupo II instrukcijose ir laiškuose. Radvilų giminės nuostatos, jog „Biržų praradimas prilygtų visoms Livonijos pilims” negalima laikyti metafora ar perdėtu pilies sureikšminimu(15). Boguslovas Radvila, į kurio latifundijų sistemą iki 1640 m. BK neįėjo, Biržus laikė svarbiu „giminės lizdu” ir norėjo padėti jam iškilti(16). Jonušas Radvila suvokė, jog kilus karui Biržų pilis gintų Lietuvą iš šiaurės, teigė, kad jos praradimas „pradžiugintų ir užsienio, ir vidaus priešus”. Strateginiu požiūriu Biržų pilis buvo svarbi ne tik BK ir LDK apsaugai, bet taip pat Livonijai bei Kuršui. A. Šapoka buvo teisus, teigdamas, jog švedai siekė užimti Biržus ir kitas strategiškai patogias vietoves (matyt, kalbama apie N. Radviliškio ir Čedasų pilaites) ne tik dėl invazijos į LDK gilumą, bet ir dėl to, kad jos pridengė Kuršą ir Karaliaučių nuo galimo Maskvos puolimo(17). Labiausiai valstybinę pilies reikšmę iliustruoja nevienkartiniai Kristupo II Radvilos mėginimai seimuose gauti valstybės finansinę paramą Biržų pilies aprūpinimui Livonijos karo metais. 1617 m. tai jam nepavyko. Valdovas Žygimantas Vaza pareiškė, kad Radvilos yra pakankamai turtingi ir gali išlaikyti tvirtovę savo lėšomis(18). Vėlesniuose seimuose nutarimai dėl finansinės kompensacijos LDK lauko etmonui Kristupui II Radvilai, aišku, buvo priimti turint galvoje Biržų pilies išlaikymą. Nors ši tvirtovė nebuvo tiesiogiai minima konstitucijose, tačiau aktų kontekstas nedviprasmiškai tai rodo. 1623 m. seimas, nekonkretindamas sumos, nusprendė sumokėti Radvilai išlaidas, patirtas Livonijos kampanijos metu, tačiau realiai Radvila kompensacijos nesulaukė, nes 1626 m. ši nuostata seime buvo pakartota. 1627–1628 m. seimai šį klausimą atidėjo(19). 1625–1628 m. Kristupo II pastangas gauti finansinę paramą piliai po švedų okupacijos atstatyti parėmė net toli nuo šiaurinių LDK sienų esančių Palenkės pavietų bajorai. Šiuose pavietuose buvo nemažai Biržų–Dubingių Radvilų valdų arba juose buvo pastebima Kristupo II politinė įtaka. Tai liudija Bielsko, Briansko, Mielniko, Gardino, Drohičino seimelių instrukcijos bei tų kraštų bajorų laiškai Kristupui II(20). 1627 m. Slonimo seimelis nesutiko su Kristupo II Radvilos prašymu surengti paviete pinigų rinkliavą Biržų piliai, tačiau išsiuntė laišką Vilniaus vaivadai L. Sapiegai ir reikalavo, kad jis paskirtų daugiau žmonių piliai ginti(21). Pagrindinės LDK tvirtovės įgulos finansavimui iš valstybės iždo tuo metu pr