Klaipėdos pilis

Pirmosios medinės pilies statyba
Pirmą kartą Klaipėdos pilis minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente. Didysis
magistras Eberhardas fon Zeine sutaria su Kuršo vyskupu Heinrichu dėl
pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės. Tais pačiais metais kalavijuočiai
prie Dangės žiočių pastato medinę pilį, kuri pavadinama Memelburgu. Pilį
sudarė branduolys, kur stovėjo rentiniai pastatai, ir du priešpiliai, kurie
kartu su pilimi buvo apsupti grioviais ir pylimais su palisadomis. Medinę
pilį bei greta buvusius gyvenamuosius ir ūkinius pastatus saugojo medinis
gynybinis bokštas, pastatytas pačioje Kuršių marių pakrantėje – bergfrydas.
Pilį su priešpiliais jungė tiltas. Senamiesčio reeljefo rekonstrukcija
leidžia pirmąją pilies vietą lokalizuoti kairiajame Senosios Dangės krante.
Tuo metu Dangės vaga ties dabartine Teatro aikšte dalijosi į kelias atšakas
ir senvages, sudarydama salas, iš kurių vienoje ir stovėjo pilis.
Dešiniajame upės krante buvo planuojamas statyti miestas, kurį su
priešpiliais taip pat turėjo jungti tiltas.
Mūrinė pilis 1253 – 1393 m.
Kadangi medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, tai 1253 m. mūrinės
pilies statybai pasirinktas dešinysis Dangės krantas, kur turėjo kurtis
miestas. Pilis ir gynybinės sienos baigtos statyti tais pačiais metais.
Stačiakampio plano kieme stovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, čia turėjo
būti pastatyta irr pirmoji koplyčia. Apie tvirtovės bokštus žinių nėra.
Pilies sienų išorėje buvo 8 žingsnių pločio kelias. Mūrinę pilį saugojo
grioviai, pylimai ir palisados. Tyrinėtojai mano, kad tuometinė pilis buvo
aptvarinio-gardinio tipo. Šalia pilies, priešpilyje, kūrėsi miestas, tačiau
Klaipėda į miestą neišaugo iki pat XV – XVI a. ri

ibos. Čia gyvenę žmonės
tenkino pilies poreikius, o ne savo.

Po lietuvių antpuolio 1379 m., pilis ir miestas sudegė. Buvo pradėti
atstatymo darbai, kurie dėl lėšų trūkumo vyko lėtai. 1393 m. pastatomas
arba atstatomas pagrindinis gynybinis bokštas – bergfrydas, kuris tais
pačiais metais per žemaičių užpuolimą sudegė.
Klaipėdos pilis 1399 – 1441 m.
Nuo 1399 m. Klaipėdos pilyje pradedami kapitaliniai atstatymo darbai,
kuriuos prižiūrėti atvykdavo Ordino įgaliotiniai. 1407 m. “darbų taisyti”
atvyko keturi Ordino pareigūnai. 1408 m. ir 1409 m. Klaipėdoje apsilankė
didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas su garsiu pilių statytoju N.
Felenšteinu. Pilies perstatymo darbai baigti 1409 m. Klaipėda ir toliau
buvo puldinėjama lietuvių. Nuo 1422 m. tęsiami pilies atstatymo darbai.
1429 m. pradėti pilti pylimai, įrenginėti šliuzai bei atstatytas malūnas.
Visi gynybinės sistemos sutvirtinimo darbai baigti XV a. 4 – 5-ąjį
dešimtmečiais. Pagal istorinius šaltinius ir archeologinius tyrinėjimus,
pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, pilies gynybinė siena, pirmasis
griovys, pylimas su gyynybiniais statiniais bei antrasis griovys. Tokia
gynybinė sistema buvo pritaikyta gintis nuo paraku šaunamojo ginklo. Savo
architektūra XV a. Klaipėdos pilis mažai kuo skyrėsi nuo kitų Ordino pilių.
Masyvūs mūrai buvo pagyvinami ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomis
sienomis, kurios mūrytos gotiškai iš raudonų plytų. Stogai dengti
skiedromis. Manoma, kad pietiniame pilies korpuse galėjo būti koplyčia,
kuri skirta Ordino broliams ir tarnams.

1

[pic]

(paspaudus padidės)

XV a. pilies rekonstrukcija. Aut. V. Šliogeris, 1994 m.
Pilies modernizavimas 1516 – 1546 m.
Po Žalgirio mūšio lietuviai su sąjungininkais ir toliau reiškė pretenzijas
į Klaipėdą. Tobulėjant artilerijai, senoji pilies gynybinė sistema tapo
netinkama. 15

516 m. pradedami pilies įtvirtinimo darbai. Iki 1519 m.
supilami žemių pylimai su 32 m skersmens bastėjomis. Rašytinė medžiaga
rodo, kad 1529 m. pradedami nauji pilies perstatymai. Buvo nugriauta dar
nauja miesto bažnyčia, kurios statybinės medžiagos panaudotos pilyje.
Parengiamiesiems darbams pasibaigus, 1546 m. šiauriniame pilies kampe
pastatomas Didysis cilindrinis bokštas. Pilis, archeologinių tyrinėjimų
duomenimis, buvo kapitaliai perstatyta. Manoma, jog darbams galėjo
vadovauti meistras iš Niurnbergo Christophas Rameris. Perstatyta pilis buvo
netaisyklingo kvadrato formos su išpjova pietvakarių pusėje, kur buvo
vartai. Šalia jų, korpusų kampuose, stovėjo du cilindriniai bokštai:
Kurfiursto ir Mažasis Parako. Be šių bokštų, stovėjo dar du: Didysis ir
Didysis Parako (arsenalo). Prie vidinių ir išorinių sienų buvo pristatyti
gyvenamieji ir ūkiniai korpusai.

[pic]

(paspaudus padidės)

Klaipėdos pilies ir miesto vaizdas.

1535 m. datuojama graviūra
Klaipėdos pilis tampa bastionine
1559 m. buvo sudarytas bastionų projektas, kurį pateikė prancūzas Claudius
Drohotius. Šis projektas nebuvo įgyvendintas, nes 1598 m. atsiranda kitas
pasiūlymas – Josua Putkamerio ir Hannso Philipso Fuchso. Neaišku, ar ir šis
pasiūlymas buvo įvykdytas.

1627 m. imta tobulinti pilies ir miesto įtvirtinimus. Po dvejų metų, 1629
m., švedai apiplėšė ir nuniokojo pilį. Dar labiau pilis nukentėjo nuo 1660
m. gaisro. Abu Parako bokštai, malūnas ir kepykla atstatyti tik 1666 m.,
tačiau netrukus pilis ir paruoštos statybinės medžiagos vėl degė. Kitas
gaisras, pridaręs daug nuostolių pilyje, buvo 1669 m.

2

Pilis atstatyta, o 1686 m. pradėtas dar vienas gynybinės sistemos
tobulinimo etapas. Paskutiniai pilies ir miesto fortifikacijos darbai vyko
nuo 1756 m. iki 1763 m.

[pic](paspaudus pa

adidės)

Klaipėdos pilis. J. Narūnavičiaus – Naronskio piešinys, datuojamas 1670 m.
Pilies sunykimas
Po Septynerių metų karo Klaipėdos pilis praranda strateginę svarbą ir
pamažu apleidžiama. 1770 m. pradėti pardavinėti ir naikinti išoriniai
įtvirtinimai. Pastatai naudojami miesto reikalams. Tačiau neremontuojama
pilis po truputį pradėjo griūti ir 1872 – 1874 m. nugriaunami paskutinieji
pilies rūmai.

Klaipėdos pilies istorijos datos
|125|- prie Dangės žiočių pastatoma |
|2 |medinė Ordino pilis |
|  |  |
|125|- kitoje, aukštesnėje, vietoje |
|3 |pastatoma mūrinė Ordino pilis |
|  |  |

|1330 – |- pilis perstatoma (spėjama) |
|1340 | |

|  |  |
|137|- lietuviai sudegina miestą ir |
|9 |pilį |
|  |  |
|139|- pastatytas (atstatytas?) pilies |
|3 |bergfrydas |
|  |  |
|139|- žemaičiai užpuola miestą ir |
|3 |bando paimti pilį |
|  |  |

|1399 |- pilyje prasideda dideli |
|(1401) |perstatymai |

|  |  |
|1402|- darbus nutraukia užpuolę |
| |žemaičiai |
|  |  |
|1409|- Klaipėdos pilis jau perstatyta |
|  |  |
|1414|lietuviai sudegina miestą ir |
| |paima pilį |
| |3 |
|  |  |
|1422|statybos pilyje. Aplink pilį |
| |pradedami kasti grioviai ir pilti|
| |pylimai |
| | |
| | |
|  |  |
|1425|- istoriniuose šaltiniuose |
| |paminima pilies basta ir |
| |“antrieji pilies grioviai” |
|  |  |
|1438|- istoriniuose šaltiniuose |
| |minimas bokštas, kuriame kalėjo |
| |belaisviai |
|  |  |

|1440 – |- baigti pilies išoriniai |
|1441 |sutvirtinimai |

|  |  |
|145|- žemaičiai užima Klaipėdą, |
|4 |sudegina dalį pilies |
|  |  |
|145|- gdanskiečiai sudegina pilies |
|7 |bastą |
|  |  |
|147|- lietuviai paima pilį |
|2 | |
|  |  |

|1516 – |- Klaipėdos pilis tvirtinama |
|1519 |pylimais – bastėjomis |

|  |  |
|152|- Gdansko karo laivai puola pilį |
|0 | |
|  |  |
|152|- statybos pilyje |
|9 | |

|  |  |
|1538 – |- Klaipėdos pilis kapitaliai|
|~1550 |perstatoma |

|  |  |
|154|- istoriniuose šaltiniuose |
|6 |paminimas naujas Didysis bokštas, |
| |stovi ir senasis, kuriame buvo |
| |kunigaikščio kambariai |
|  |  |

|1559 ir |- pateikiami siūlymai |
|1598 |supilti bastionus aplink |
| |pilį |

|  |  |
|162|- Klaipėdos pilis sutvirtinama |
|7 |bastionais |
|  |  |
|162|- pilį nuniokoja švedai |
|9 | |
|  |  |
|166|pilis sudega |
|0 | |
| |4 |
|  |  |

|1660 – |- pilis atstatinėjama |
|1666 | |

|  |  |
|166|- gaisras pilyje. Nukenčia |
|7 |pietinis ir vakarinis korpusai |
|  |  |
|166|- naujas gaisras pilyje padaro |
|9 |didelių nuostolių |
|  |  |
|168|- rekonstruojami bastionai |
|6 | |
|  |  |

|1756 – |- tobulinama bastioninė |
|1763 |sistema |

|  |  |
|177|- pilies su

unykimo pradžia. |
|0 |Pradedami pardavinėti ir naikinti |
| |išoriniai įtvirtinimai |
|  |  |

|1872 – |- nugriaunami paskutiniai |
|1874 |pilies mūrai |

[pic]

Faktai
1968m. Klaipėdos piliavietėje buvo pradėti archeologiniai tyrinėjimai. Tais
metais archeologas, MA Istorijos instituto mokslininkas A.Tautavičius
ištyrė pirmuosius plotus ir buvo nustatyta, kad buvusios pilies vietoje yra
išlikęs kultūrinis sluoksnis su gausiais radiniais, stovėjusių pastatų
pamatais. Šios išvados tapo pagrindu įtraukti Klaipėdos piliavietę ne tik į
istorijos bei architektūros, bet ir į archeologijos paminklų sąrašą. Vėliau
tyrimų darbai buvo atnaujinti 1975 metais. Tuomet archeologinius
kasinėjimus pradėjo ir su pertraukomis tęsia iki šiol archeologas prof.
habil. dr. V.Žulkus. Per visą archeologinių tyrimų laikotarpį ištirta apie
pusė pilies kiemo teritorijos (šiaurinė dalis), kasinėta ant princų
Frydricho ir Karlo bastionų, surasta keliolika tūkstančių radinių. Šių
archeologinių tyrinėjimų bei rašytinių šaltinių pagrindu atkurta XIII –
XVIII a. Klaipėdos pilies raida.

Medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, todėl 1253 m. dešiniajame
Danės krante iškilo mūrinė aptvarinio – gardinio tipo pilis. Pilies kieme
stovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, o sienas saugojo grioviai, pylimai
ir palisados.

XIV-XV a. Klaipėdos piliai teko atlaikyti gausius žemaičių ir lietuvių
antpuolius, todėl ji daug kartų buvo deginama ir atstatoma. Svarbiausia,
kad XV a. Klaipėdos pilis buvo sutvirtinta taip, kad galėjo gintis nuo
šaunamojo ginklo. Pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, gynybinė siena,
grioviai bei pylimai su gynybiniais statiniais. XV a. Klaipėdos pilis savo
architektūra mažai kuo skyrėsi nuo kitų ordino pilių: masyvūs mūrai buvo
pagyvinti ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomis gotikinio raudonų
plytų mūro sienomis.

XVI a. tobulėjant artilerijai, senoji pilies gynybinė sistema tapo
netinkama, tad 1516 –1519 m. Klaipėdos pilis buvo sustiprinta žemių
pylimais su bastėjomis, o 1538 – 1550 m. – kapitališkai perstatyta.
Rekonstruota pilis buvo netaisyklingo kvadrato formos su penkiais bokštais.
Šiauriniame pilies kampe stovėjo cilindrinis septynių aukštų Didysis
bokštas,

5

vakariniame – Didysis parako (arsenalo) bokštas, prie vartų ir kitų
korpusų kampuose stovėjo cilindriniai Kurfiursto, Mažasis parako bokštai.
Prie vidinių ir išorinių pilies sienų buvo pristatyti gyvenamieji ir
ūkiniai korpusai.

XVII a. Klaipėdos pilį puolė švedai, nuniokojo keli gaisrai, tad pilies
gynybinę sistemą vėl teko atstatyti ir tobulinti. Taip 1686 m. žemių
pylimai aplink Klaipėdos pilį buvo rekonstruoti į bastionus.

Paskutiniai Klaipėdos pilies ir miesto fortifikacijos darbai vyko
Septynerių metų karo (1756 – 1763) metais. Po šio karo pilis prarado karinę
reikšmę ir buvo pamažu apleista. 1770 m. imta pardavinėti ir naikinti
išorinius pilies įtvirtinimus, o pastatus naudoti miesto reikmėms. Laikui
bėgant, neremontuojami pilies mūrai pradėjo griūti. O 1872 – 1874 m. buvo
nugriauti paskutiniai pilies pastatai.

Vizijos ir tikrovė
Klaipėdos pilies regeneravimo problemos ilgą laiką buvo susijusios su tuo,
kad jos teritorijoje yra įsikūrusi AB “Klaipėdos laivų remontas”, anksčiau
– Bandomoji laivų remonto įmonė. Po ilgų diskusijų 1994 metais Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutarė AB “Klaipėdos laivų remontas” iškeldinti iki
2009 m. Klaipėdos miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos rengti Klaipėdos
piliavietės ir artimiausių teritorijų pritaikymo projektus. 1998 m. vyko
architektūrinis konkursas dėl piliavietės teritorijos sutvarkymo ir
panaudojimo ateityje vizijos, 1999 m. – dėl pilies Didžiojo bokšto
atstatymo. Konkursą dėl Didžiojo bokšto atstatymo laimėjusi architektų
grupė pasiūlė atstatyti bokštą laikantis senojo bokšto tūrių, aukščio,
silueto. Tačiau jo atstatymui naudoti ne tradicinę medžiagą – plytas, o
stiklą. Tokiu būdu, pasak idėjos autoriaus architekto S.Manomaičio,
Klaipėdos pilies bokšte turėtų susilydyti XVI – XVII a. istorija su XXI a.
technologija. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus buvo parengtas “Istorijos,
kultūros ir turizmo centro Klaipėdos piliavietėje” detalusis projektas,
kuriame numatyti darbai ir jų finansavimas iki 2009 m.

Pirmiausia pagal bendrą Klaipėdos pilies muziejaus koncepciją buvo
paruoštos dvi virtualių ekspozicijų dalys (autoriai – architektai
S.Manomaitis ir M.Daukšys). Didžiajame bokšte parengtos ekspozicijos tema –
“Kuršių karyba vėlyvajame geležies amžiuje”, pilies Frydricho poternoje – “
Pilis ir miestas XIII – XVII a.”.

Pirmasis objektas, kuris taps atviras Klaipėdos miesto visuomenei ir
svečiams, – tai Pilies ir miesto istorijos muziejus. Muziejus bus
atidarytas šiais metais rugpjūčio 1-2 d. Jis įsikurs autentiškoje XVII –
XVIII a. poternoje, esančioje po princo Frydricho bastionu.

Frydricho poternos tunelyje bus apžvelgiama pilies ir miesto raida.
Eksponatai išdėstyti stenduose pagal atskirus pilies ir miesto raidos
etapus XIII – XVII a.

Muziejuje bus įrengtas ir kompiuterių terminalas su interaktyviais
ekranais. Naujos, modernios informacinės priemonės padės išplėsti istorinį
pažinimą, muziejus taps patrauklesnis. Atėjęs į muziejų žmogus iš pasyvaus
stebėtojo taps aktyviu dalyviu. Jis savarankiškai kompiuteriu galės ieškoti
ne tik papildomos informacijos, bet ir dalyvauti mokslinėse diskusijose.

Tokia ir yra naujojo Pilies ir miesto istorijos muziejaus vizija, kuri
tampa tikrove. Šią viziją padeda įgyvendinti Mažosios Lietuvos istorijos
muziejaus darbuotojai, aktyvūs klaipėdiečiai Dalia Aleksandravičiūtė-
Zagnoj, Vladas Žalkauskas, UAB “Pamario restauratorius” ir Saulius
Manomaitis su kūrybine grupe.

KLAIPĖDOS PILIS

Referatas

Kaunas

2003

Turinys

Pirmosios medinės pilies statyba

1psl.

Mūrinė pilis 1253 – 1393m.

1psl.

Klaipėdos pilis 1399 – 1441m.

1psl.

Pilies modernizavimas 1516 -1546m.

2psl.

Klaipėdos pilis tampa bastionine

2psl.

Plies sunykimas

3psl.

Klaipėdos pilies istorijos datos

3psl.

Faktai

5psl.

Vizijos ir tikrovė

6psl.

Leave a Comment