Pirmosios medinės pilies statyba
Pirmą kartą Klaipėdos pilis minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente. Didysis magistras Eberhardas fon Zeine sutaria su Kuršo vyskupu Heinrichu dėl pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės. Tais pačiais metais kalavijuočiai prie Dangės žiočių pastato medinę pilį, kuri pavadinama Memelburgu. Pilį sudarė branduolys, kur stovėjo rentiniai pastatai, ir du priešpiliai, kurie kartu su pilimi buvo apsupti grioviais ir pylimais su palisadomis. Medinę pilį bei greta buvusius gyvenamuosius ir ūkinius pastatus saugojo medinis gynybinis bokštas, pastatytas pačioje Kuršių marių pakrantėje – bergfrydas.
Pilį su priešpiliais jungė tiltas. Senamiesčio reljefo rekonstrukcija leidžia pirmąją pilies vietą lokalizuoti kairiajame Senosios Dangės krante.
Tuo metu Dangės vaga ties dabartine Teatro aikšte dalijosi į kelias atšakas ir senvages, sudarydama salas, iš kurių vienoje ir stovėjo pilis.
Dešiniajame upės krante buvo planuojamas statyti miestas, kurį su priešpiliais taip pat turėjo jungti tiltas.
Mūrinė pilis 1253 – 1393 m.
Kadangi medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, tai 1253 m. mūrinės pilies statybai pasirinktas dešinysis Dangės krantas, kur turėjo kurtis miestas. Pilis ir gynybinės sienos baigtos statyti tais pačiais metais.
Stačiakampio plano kieme stovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, čia turėjo būti pastatyta ir pirmoji koplyčia. Apie tvirtovės bokštus žinių nėra.
Pilies sienų išorėje buvo 8 žingsnių pločio kelias. Mūrinę pilį saugojo grioviai, pylimai ir palisados. Tyrinėtojai mano, kad tuometinė pilis buvo aptvarinio-gardinio tipo. Šalia pilies, priešpilyje, kūrėsi miestas, tačiau
Klaipėda į miestą neišaugo iki pat XV – XVI a. ribos. Čia gyvenę žmonės tenkino pilies poreikius, o ne savo.
Po lietuvių antpuolio 1379 m., pilis ir miestas sudegė. Buvo pradėti atstatymo darbai, kurie dėl lėšų trūkumo vyko lėtai. 1393 m. pastatomas arba atstatomas pagrindinis gynybinis bokštas – bergfrydas, kuris tais pačiais metais per žemaičių užpuolimą sudegė.
Klaipėdos pilis 1399 – 1441 m.
Nuo 1399 m. Klaipėdos pilyje pradedami kapitaliniai atstatymo darbai, kuriuos prižiūrėti atvykdavo Ordino įgaliotiniai. 1407 m. “darbų taisyti”
atvyko keturi Ordino pareigūnai. 1408 m. ir 1409 m. Klaipėdoje apsilankė didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas su garsiu pilių statytoju N.
Felenšteinu. Pilies perstatymo darbai baigti 1409 m. Klaipėda ir toliau buvo puldinėjama lietuvių. Nuo 1422 m. tęsiami pilies atstatymo darbai.
1429 m. pradėti pilti pylimai, įrenginėti šliuzai bei atstatytas malūnas.
Visi gynybinės sistemos sutvirtinimo darbai baigti XV a. 4 – 5-ąjį dešimtmečiais. Pagal istorinius šaltinius ir archeologinius tyrinėjimus, pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, pilies gynybinė siena, pirmasis griovys, pylimas su gynybiniais statiniais bei antrasis griovys. Tokia gynybinė sistema buvo pritaikyta gintis nuo paraku šaunamojo ginklo. Savo architektūra XV a. Klaipėdos pilis mažai kuo skyrėsi nuo kitų Ordino pilių.
Masyvūs mūrai buvo pagyvinami ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomis sienomis, kurios mūrytos gotiškai iš raudonų plytų. Stogai dengti skiedromis. Manoma, kad pietiniame pilies korpuse galėjo būti koplyčia, kuri skirta Ordino broliams ir tarnams.
1
[pic]
(paspaudus padidės)
XV a. pilies rekonstrukcija. Aut. V. Šliogeris, 1994 m.
Pilies modernizavimas 1516 – 1546 m.
Po Žalgirio mūšio lietuviai su sąjungininkais ir toliau reiškė pretenzijas į Klaipėdą. Tobulėjant artilerijai, senoji pilies gynybinė sistema tapo netinkama. 1516 m. pradedami pilies įtvirtinimo darbai. Iki 1519 m.
supilami žemių pylimai su 32 m skersmens bastėjomis. Rašytinė medžiaga rodo, kad 1529 m. pradedami nauji pilies perstatymai. Buvo nugriauta dar nauja miesto bažnyčia, kurios statybinės medžiagos panaudotos pilyje.
Parengiamiesiems darbams pasibaigus, 1546 m. šiauriniame pilies kampe pastatomas Didysis cilindrinis bokštas. Pilis, archeologinių tyrinėjimų duomenimis, buvo kapitaliai perstatyta. Manoma, jog darbams galėjo vadovauti meistras iš Niurnbergo Christophas Rameris. Perstatyta pilis buvo netaisyklingo kvadrato formos su išpjova pietvakarių pusėje, kur buvo vartai. Šalia jų, korpusų kampuose, stovėjo du cilindriniai bokštai:
Kurfiursto ir Mažasis Parako. Be šių bokštų, stovėjo dar du: Didysis ir
Didysis Parako (arsenalo). Prie vidinių ir išorinių sienų buvo pristatyti gyvenamieji ir ūkiniai korpusai.
[pic]
(paspaudus padidės)
Klaipėdos pilies ir miesto vaizdas.
1535 m. datuojama graviūra
Klaipėdos pilis tampa bastionine
1559 m. buvo sudarytas bastionų projektas, kurį pateikė prancūzas Claudius
Drohotius. Šis projektas nebuvo įgyvendintas, nes 1598 m. atsiranda kitas pasiūlymas – Josua Putkamerio ir Hannso Philipso Fuchso. Neaišku, ar ir šis pasiūlymas buvo įvykdytas.
1627 m. imta tobulinti pilies ir miesto įtvirtinimus. Po dvejų metų, 1629
m., švedai apiplėšė ir nuniokojo pilį. Dar labiau pilis nukentėjo nuo 1660
m. gaisro. Abu Parako bokštai, malūnas ir kepykla atstatyti tik 1666 m., tačiau netrukus pilis ir paruoštos statybinės medžiagos vėl degė. Kitas gaisras, pridaręs daug nuostolių pilyje, buvo 1669 m.
2
Pilis atstatyta, o 1686 m. pradėtas dar vienas gynybinės sistemos tobulinimo etapas. Paskutiniai pilies ir miesto fortifikacijos darbai vyko nuo 1756 m. iki 1763 m.
[pic](paspaudus padidės)
Klaipėdos pilis. J. Narūnavičiaus – Naronskio piešinys, datuojamas 1670 m.
Pilies sunykimas
Po Septynerių metų karo Klaipėdos pilis praranda strateginę svarbą ir pamažu apleidžiama. 1770 m. pradėti pardavinėti ir naikinti išoriniai įtvirtinimai. Pastatai naudojami miesto reikalams. Tačiau neremontuojama pilis po truputį pradėjo griūti ir 1872 – 1874 m. nugriaunami paskutinieji pilies rūmai.
Klaipėdos pilies istorijos datos
|125|- prie Dangės žiočių pastatoma |
|2 |medinė Ordino pilis |
|125|- kitoje, aukštesnėje, vietoje |
|3 |pastatoma mūrinė Ordino pilis |
|1330 – |- pilis perstatoma (spėjama) |
|1340 | |
|137|- lietuviai sudegina miestą ir |
|9 |pilį |
|139|- pastatytas (atstatytas?) pilies |
|3 |bergfrydas |
|139|- žemaičiai užpuola miestą ir |
|3 |bando paimti pilį |
|1399 |- pilyje prasideda dideli |
|(1401) |perstatymai |
|1402|- darbus nutraukia užpuolę |
| |žemaičiai |
|1409|- Klaipėdos pilis jau perstatyta |
|1414|lietuviai sudegina miestą ir |
| |paima pilį |
| |3 |
|1422|statybos pilyje. Aplink pilį |
| |pradedami kasti grioviai ir pilti|
| |pylimai |
|1425|- istoriniuose šaltiniuose |
| |paminima pilies basta ir |
| |“antrieji pilies grioviai” |
|1438|- istoriniuose šaltiniuose |
| |minimas bokštas, kuriame kalėjo |
| |belaisviai |
|1440 – |- baigti pilies išoriniai |
|1441 |sutvirtinimai |
|145|- žemaičiai užima Klaipėdą, |
|4 |sudegina dalį pilies |
|145|- gdanskiečiai sudegina pilies |
|7 |bastą |
|147|- lietuviai paima pilį |
|2 | |
|1516 – |- Klaipėdos pilis tvirtinama |
|1519 |pylimais – bastėjomis |
|152|- Gdansko karo laivai puola pilį |
|0 | |
|152|- statybos pilyje |
|9 | |
|1538 – |- Klaipėdos pilis kapitaliai|
|~1550 |perstatoma |
|154|- istoriniuose šaltiniuose |
|6 |paminimas naujas Didysis bokštas, |
| |stovi ir senasis, kuriame buvo |
| |kunigaikščio kambariai |
|1559 ir |- pateikiami siūlymai |
|1598 |supilti bastionus aplink |
| |pilį |
|162|- Klaipėdos pilis sutvirtinama |
|7 |bastionais |
|162|- pilį nuniokoja švedai |
|9 | |
|166|pilis sudega |
|0 | |
| |4 |
|1660 – |- pilis atstatinėjama |
|1666 | |
|166|- gaisras pilyje. Nukenčia |
|7 |pietinis ir vakarinis korpusai |
|166|- naujas gaisras pilyje padaro |
|9 |didelių nuostolių |
|168|- rekonstruojami bastionai |
|6 | |
|1756 – |- tobulinama bastioninė |
|1763 |sistema |
|177|- pilies sunykimo pradžia. |
|0 |Pradedami pardavinėti ir naikinti |
| |išoriniai įtvirtinimai |
|1872 – |- nugriaunami paskutiniai |
|1874 |pilies mūrai |
[pic]
Faktai
1968m. Klaipėdos piliavietėje buvo pradėti archeologiniai tyrinėjimai. Tais metais archeologas, MA Istorijos instituto mokslininkas A.Tautavičius ištyrė pirmuosius plotus ir buvo nustatyta, kad buvusios pilies vietoje yra išlikęs kultūrinis sluoksnis su gausiais radiniais, stovėjusių pastatų pamatais. Šios išvados tapo pagrindu įtraukti Klaipėdos piliavietę ne tik į istorijos bei architektūros, bet ir į archeologijos paminklų sąrašą. Vėliau tyrimų darbai buvo atnaujinti 1975 metais. Tuomet archeologinius kasinėjimus pradėjo ir su pertraukomis tęsia iki šiol archeologas prof.
habil. dr. V.Žulkus. Per visą archeologinių tyrimų laikotarpį ištirta apie pusė pilies kiemo teritorijos (šiaurinė dalis), kasinėta ant princų
Frydricho ir Karlo bastionų, surasta keliolika tūkstančių radinių. Šių archeologinių tyrinėjimų bei rašytinių šaltinių pagrindu atkurta XIII –
XVIII a. Klaipėdos pilies raida.
Medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, todėl 1253 m. dešiniajame
Danės krante iškilo mūrinė aptvarinio – gardinio tipo pilis. Pilies kieme stovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, o sienas saugojo grioviai, pylimai ir palisados.
XIV-XV a. Klaipėdos piliai teko atlaikyti gausius žemaičių ir lietuvių antpuolius, todėl ji daug kartų buvo deginama ir atstatoma. Svarbiausia, kad XV a. Klaipėdos pilis buvo sutvirtinta taip, kad galėjo gintis nuo šaunamojo ginklo. Pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, gynybinė siena, grioviai bei pylimai su gynybiniais statiniais. XV a. Klaipėdos pilis savo architektūra mažai kuo skyrėsi nuo kitų ordino pilių: masyvūs mūrai buvo pagyvinti ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomis gotikinio raudonų plytų mūro sienomis.
XVI a. tobulėjant artilerijai, senoji pilies gynybinė sistema tapo netinkama, tad 1516 –1519 m. Klaipėdos pilis buvo sustiprinta žemių pylimais su bastėjomis, o 1538 – 1550 m. – kapitališkai perstatyta.
Rekonstruota pilis buvo netaisyklingo kvadrato formos su penkiais bokštais.
Šiauriniame pilies kampe stovėjo cilindrinis septynių aukštų Didysis bokštas,
5
vakariniame – Didysis parako (arsenalo) bokštas, prie vartų ir kitų korpusų kampuose stovėjo cilindriniai Kurfiursto, Mažasis parako bokštai.
Prie vidinių ir išorinių pilies sienų buvo pristatyti gyvenamieji ir ūkiniai korpusai.
XVII a. Klaipėdos pilį puolė švedai, nuniokojo keli gaisrai, tad pilies gynybinę sistemą vėl teko atstatyti ir tobulinti. Taip 1686 m. žemių pylimai aplink Klaipėdos pilį buvo rekonstruoti į bastionus.
Paskutiniai Klaipėdos pilies ir miesto fortifikacijos darbai vyko
Septynerių metų karo (1756 – 1763) metais. Po šio karo pilis prarado karinę reikšmę ir buvo pamažu apleista. 1770 m. imta pardavinėti ir naikinti išorinius pilies įtvirtinimus, o pastatus naudoti miesto reikmėms. Laikui bėgant, neremontuojami pilies mūrai pradėjo griūti. O 1872 – 1874 m. buvo nugriauti paskutiniai pilies pastatai.
Vizijos ir tikrovė
Klaipėdos pilies regeneravimo problemos ilgą laiką buvo susijusios su tuo, kad jos teritorijoje yra įsikūrusi AB “Klaipėdos laivų remontas”, anksčiau
– Bandomoji laivų remonto įmonė. Po ilgų diskusijų 1994 metais Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutarė AB “Klaipėdos laivų remontas” iškeldinti iki
2009 m. Klaipėdos miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos rengti Klaipėdos piliavietės ir artimiausių teritorijų pritaikymo projektus. 1998 m. vyko architektūrinis konkursas dėl piliavietės teritorijos sutvarkymo ir panaudojimo ateityje vizijos, 1999 m. – dėl pilies Didžiojo bokšto atstatymo. Konkursą dėl Didžiojo bokšto atstatymo laimėjusi architektų grupė pasiūlė atstatyti bokštą laikantis senojo bokšto tūrių, aukščio, silueto. Tačiau jo atstatymui naudoti ne tradicinę medžiagą – plytas, o stiklą. Tokiu būdu, pasak idėjos autoriaus architekto S.Manomaičio,
Klaipėdos pilies bokšte turėtų susilydyti XVI – XVII a. istorija su XXI a.
technologija. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus buvo parengtas “Istorijos, kultūros ir turizmo centro Klaipėdos piliavietėje” detalusis projektas, kuriame numatyti darbai ir jų finansavimas iki 2009 m.
Pirmiausia pagal bendrą Klaipėdos pilies muziejaus koncepciją buvo paruoštos dvi virtualių ekspozicijų dalys (autoriai – architektai
S.Manomaitis ir M.Daukšys). Didžiajame bokšte parengtos ekspozicijos tema –
“Kuršių karyba vėlyvajame geležies amžiuje”, pilies Frydricho poternoje – “
Pilis ir miestas XIII – XVII a.”.
Pirmasis objektas, kuris taps atviras Klaipėdos miesto visuomenei ir svečiams, – tai Pilies ir miesto istorijos muziejus. Muziejus bus atidarytas šiais metais rugpjūčio 1-2 d. Jis įsikurs autentiškoje XVII –
XVIII a. poternoje, esančioje po princo Frydricho bastionu.
Frydricho poternos tunelyje bus apžvelgiama pilies ir miesto raida.
Eksponatai išdėstyti stenduose pagal atskirus pilies ir miesto raidos etapus XIII – XVII a.
Muziejuje bus įrengtas ir kompiuterių terminalas su interaktyviais ekranais. Naujos, modernios informacinės priemonės padės išplėsti istorinį pažinimą, muziejus taps patrauklesnis. Atėjęs į muziejų žmogus iš pasyvaus stebėtojo taps aktyviu dalyviu. Jis savarankiškai kompiuteriu galės ieškoti ne tik papildomos informacijos, bet ir dalyvauti mokslinėse diskusijose.
Tokia ir yra naujojo Pilies ir miesto istorijos muziejaus vizija, kuri tampa tikrove. Šią viziją padeda įgyvendinti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojai, aktyvūs klaipėdiečiai Dalia Aleksandravičiūtė-
Zagnoj, Vladas Žalkauskas, UAB “Pamario restauratorius” ir Saulius
Manomaitis su kūrybine grupe.
6
KLAIPĖDOS PILIS
Referatas
Kaunas
2003
Turinys
Pirmosios medinės pilies statyba
1psl.
Mūrinė pilis 1253 – 1393m.
1psl.
Klaipėdos pilis 1399 – 1441m.
1psl.
Pilies modernizavimas 1516 -1546m.
2psl.
Klaipėdos pilis tampa bastionine
2psl.
Plies sunykimas
3psl.
Klaipėdos pilies istorijos datos
3psl.
Faktai
5psl.
Vizijos ir tikrovė
6psl.