Pirmosios medinės pilies statybaPirmą kartą Klaipėdos pilis minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente. Didysismagistras Eberhardas fon Zeine sutaria su Kuršo vyskupu Heinrichu dėlpilies statybos tarp Nemuno ir Dangės. Tais pačiais metais kalavijuočiaiprie Dangės žiočių pastato medinę pilį, kuri pavadinama Memelburgu. Pilįsudarė branduolys, kur stovėjo rentiniai pastatai, ir du priešpiliai, kuriekartu su pilimi buvo apsupti grioviais ir pylimais su palisadomis. Medinępilį bei greta buvusius gyvenamuosius ir ūkinius pastatus saugojo medinisgynybinis bokštas, pastatytas pačioje Kuršių marių pakrantėje – bergfrydas.Pilį su priešpiliais jungė tiltas. Senamiesčio reljefo rekonstrukcijaleidžia pirmąją pilies vietą lokalizuoti kairiajame Senosios Dangės krante.Tuo metu Dangės vaga ties dabartine Teatro aikšte dalijosi į kelias atšakasir senvages, sudarydama salas, iš kurių vienoje ir stovėjo pilis.Dešiniajame upės krante buvo planuojamas statyti miestas, kurį supriešpiliais taip pat turėjo jungti tiltas.Mūrinė pilis 1253 – 1393 m.Kadangi medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, tai 1253 m. mūrinėspilies statybai pasirinktas dešinysis Dangės krantas, kur turėjo kurtismiestas. Pilis ir gynybinės sienos baigtos statyti tais pačiais metais.Stačiakampio plano kieme stovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, čia turėjobūti pastatyta ir pirmoji koplyčia. Apie tvirtovės bokštus žinių nėra.Pilies sienų išorėje buvo 8 žingsnių pločio kelias. Mūrinę pilį saugojogrioviai, pylimai ir palisados. Tyrinėtojai mano, kad tuometinė pilis buvoaptvarinio-gardinio tipo. Šalia pilies, priešpilyje, kūrėsi miestas, tačiauKlaipėda į miestą neišaugo iki pat XV – XVI a. ribos. Čia gyvenę žmonėstenkino pilies poreikius, o ne savo.
Po lietuvių antpuolio 1379 m., pilis ir miestas sudegė. Buvo pradėti
atstatymo darbai, kurie dėl lėšų trūkumo vyko lėtai. 1393 m. pastatomasarba atstatomas pagrindinis gynybinis bokštas – bergfrydas, kuris taispačiais metais per žemaičių užpuolimą sudegė.Klaipėdos pilis 1399 – 1441 m.Nuo 1399 m. Klaipėdos pilyje pradedami kapitaliniai atstatymo darbai,kuriuos prižiūrėti atvykdavo Ordino įgaliotiniai. 1407 m. “darbų taisyti”atvyko keturi Ordino pareigūnai. 1408 m. ir 1409 m. Klaipėdoje apsilankėdidysis magistras Ulrichas fon Jungingenas su garsiu pilių statytoju N.Felenšteinu. Pilies perstatymo darbai baigti 1409 m. Klaipėda ir toliaubuvo puldinėjama lietuvių. Nuo 1422 m. tęsiami pilies atstatymo darbai.1429 m. pradėti pilti pylimai, įrenginėti šliuzai bei atstatytas malūnas.Visi gynybinės sistemos sutvirtinimo darbai baigti XV a. 4 – 5-ąjįdešimtmečiais. Pagal istorinius šaltinius ir archeologinius tyrinėjimus,pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, pilies gynybinė siena, pirmasisgriovys, pylimas su gynybiniais statiniais bei antrasis griovys. Tokiagynybinė sistema buvo pritaikyta gintis nuo paraku šaunamojo ginklo. Savoarchitektūra XV a. Klaipėdos pilis mažai kuo skyrėsi nuo kitų Ordino pilių.Masyvūs mūrai buvo pagyvinami ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomissienomis, kurios mūrytos gotiškai iš raudonų plytų. Stogai dengtiskiedromis. Manoma, kad pietiniame pilies korpuse galėjo būti koplyčia,kuri skirta Ordino broliams ir tarnams.1 [pic]
(paspaudus padidės)
XV a. pilies rekonstrukcija. Aut. V. Šliogeris, 1994 m.Pilies modernizavimas 1516 – 1546 m.Po Žalgirio mūšio lietuviai su sąjungininkais ir toliau reiškė pretenzijasį Klaipėdą. Tobulėjant artilerijai, senoji pilies gynybinė sistema taponetinkama. 1516 m. pradedami pilies įtvirtinimo darbai. Iki 1519 m.supilami žemių pylimai su 32 m skersmens bastėjomis. Rašytinė medžiagarodo, kad 1529 m. pradedami nauji pilies perstatymai. Buvo nugriauta darnauja miesto bažnyčia, kurios statybinės medžiagos panaudotos pilyje.Parengiamiesiems darbams pasibaigus, 1546 m. šiauriniame pilies kampe
pastatomas Didysis cilindrinis bokštas. Pilis, archeologinių tyrinėjimųduomenimis, buvo kapitaliai perstatyta. Manoma, jog darbams galėjovadovauti meistras iš Niurnbergo Christophas Rameris. Perstatyta pilis buvonetaisyklingo kvadrato formos su išpjova pietvakarių pusėje, kur buvovartai. Šalia jų, korpusų kampuose, stovėjo du cilindriniai bokštai:Kurfiursto ir Mažasis Parako. Be šių bokštų, stovėjo dar du: Didysis irDidysis Parako (arsenalo). Prie vidinių ir išorinių sienų buvo pristatytigyvenamieji ir ūkiniai korpusai. [pic](paspaudus padidės)
Klaipėdos pilies ir miesto vaizdas.
1535 m. datuojama graviūraKlaipėdos pilis tampa bastionine1559 m. buvo sudarytas bastionų projektas, kurį pateikė prancūzas ClaudiusDrohotius. Šis projektas nebuvo įgyvendintas, nes 1598 m. atsiranda kitaspasiūlymas – Josua Putkamerio ir Hannso Philipso Fuchso. Neaišku, ar ir šispasiūlymas buvo įvykdytas.
1627 m. imta tobulinti pilies ir miesto įtvirtinimus. Po dvejų metų, 1629m., švedai apiplėšė ir nuniokojo pilį. Dar labiau pilis nukentėjo nuo 1660m. gaisro. Abu Parako bokštai, malūnas ir kepykla atstatyti tik 1666 m.,tačiau netrukus pilis ir paruoštos statybinės medžiagos vėl degė. Kitasgaisras, pridaręs daug nuostolių pilyje, buvo 1669 m. 2 Pilis atstatyta, o 1686 m. pradėtas dar vienas gynybinės sistemostobulinimo etapas. Paskutiniai pilies ir miesto fortifikacijos darbai vykonuo 1756 m. iki 1763 m.
[pic](paspaudus padidės)
Klaipėdos pilis. J. Narūnavičiaus – Naronskio piešinys, datuojamas 1670 m.Pilies sunykimasPo Septynerių metų karo Klaipėdos pilis praranda strateginę svarbą irpamažu apleidžiama. 1770 m. pradėti pardavinėti ir naikinti išoriniaiįtvirtinimai. Pastatai naudojami miesto reikalams. Tačiau neremontuojamapilis po truputį pradėjo griūti ir 1872 – 1874 m. nugriaunami paskutiniejipilies rūmai. Klaipėdos pilies istorijos datos|125|- prie Dangės žiočių pastatoma ||2 |medinė Ordino pilis || | ||125|- kitoje, aukštesnėje, vietoje |
|3 |pastatoma mūrinė Ordino pilis || | ||1330 – |- pilis perstatoma (spėjama) ||1340 | |
| | ||137|- lietuviai sudegina miestą ir ||9 |pilį || | ||139|- pastatytas (atstatytas?) pilies ||3 |bergfrydas || | ||139|- žemaičiai užpuola miestą ir ||3 |bando paimti pilį || | |
|1399 |- pilyje prasideda dideli ||(1401) |perstatymai |
| | ||1402|- darbus nutraukia užpuolę || |žemaičiai || | ||1409|- Klaipėdos pilis jau perstatyta || | ||1414|lietuviai sudegina miestą ir || |paima pilį || |3 || | ||1422|statybos pilyje. Aplink pilį || |pradedami kasti grioviai ir pilti|| |pylimai || | || | || | ||1425|- istoriniuose šaltiniuose || |paminima pilies basta ir || |“antrieji pilies grioviai” || | ||1438|- istoriniuose šaltiniuose || |minimas bokštas, kuriame kalėjo || |belaisviai || | |
|1440 – |- baigti pilies išoriniai ||1441 |sutvirtinimai |
| | ||145|- žemaičiai užima Klaipėdą, ||4 |sudegina dalį pilies || | ||145|- gdanskiečiai sudegina pilies ||7 |bastą || | ||147|- lietuviai paima pilį ||2 | || | |
|1516 – |- Klaipėdos pilis tvirtinama ||1519 |pylimais – bastėjomis |
| | ||152|- Gdansko karo laivai puola pilį ||0 | || | ||152|- statybos pilyje ||9 | |
| | ||1538 – |- Klaipėdos pilis kapitaliai||~1550 |perstatoma |
| | ||154|- istoriniuose šaltiniuose ||6 |paminimas naujas Didysis bokštas, || |stovi ir senasis, kuriame buvo || |kunigaikščio kambariai || | |
|1559 ir |- pateikiami siūlymai ||1598 |supilti bastionus aplink || |pilį |
| | ||162|- Klaipėdos pilis sutvirtinama ||7 |bastionais || | ||162|- pilį nuniokoja švedai ||9 | || | ||166|pilis sudega ||0 | || |4 || | |
|1660 – |- pilis atstatinėjama ||1666 | |
| | ||166|- gaisras pilyje. Nukenčia ||7 |pietinis ir vakarinis korpusai || | ||166|- naujas gaisras pilyje padaro ||9 |didelių nuostolių || | ||168|- rekonstruojami bastionai ||6 | || | |
|1756 – |- tobulinama bastioninė ||1763 |sistema |
| | ||177|- pilies sunykimo pradžia. ||0 |Pradedami pardavinėti ir naikinti || |išoriniai įtvirtinimai || | |
|1872 – |- nugriaunami paskutiniai ||1874 |pilies mūrai |
[pic] Faktai1968m. Klaipėdos piliavietėje buvo pradėti archeologiniai tyrinėjimai. Taismetais archeologas, MA Istorijos instituto mokslininkas A.Tautavičiusištyrė pirmuosius plotus ir buvo nustatyta, kad buvusios pilies vietoje yraišlikęs kultūrinis sluoksnis su gausiais radiniais, stovėjusių pastatųpamatais. Šios išvados tapo pagrindu įtraukti Klaipėdos piliavietę ne tik įistorijos bei architektūros, bet ir į archeologijos paminklų sąrašą. Vėliautyrimų darbai buvo atnaujinti 1975 metais. Tuomet archeologiniuskasinėjimus pradėjo ir su pertraukomis tęsia iki šiol archeologas prof.
habil. dr. V.Žulkus. Per visą archeologinių tyrimų laikotarpį ištirta apiepusė pilies kiemo teritorijos (šiaurinė dalis), kasinėta ant princųFrydricho ir Karlo bastionų, surasta keliolika tūkstančių radinių. Šiųarcheologinių tyrinėjimų bei rašytinių šaltinių pagrindu atkurta XIII –XVIII a. Klaipėdos pilies raida.Medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, todėl 1253 m. dešiniajameDanės krante iškilo mūrinė aptvarinio – gardinio tipo pilis. Pilies kiemestovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, o sienas saugojo grioviai, pylimaiir palisados.
XIV-XV a. Klaipėdos piliai teko atlaikyti gausius žemaičių ir lietuviųantpuolius, todėl ji daug kartų buvo deginama ir atstatoma. Svarbiausia,kad XV a. Klaipėdos pilis buvo sutvirtinta taip, kad galėjo gintis nuošaunamojo ginklo. Pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, gynybinė siena,grioviai bei pylimai su gynybiniais statiniais. XV a. Klaipėdos pilis savoarchitektūra mažai kuo skyrėsi nuo kitų ordino pilių: masyvūs mūrai buvopagyvinti ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomis gotikinio raudonųplytų mūro sienomis.
XVI a. tobulėjant artilerijai, senoji pilies gynybinė sistema taponetinkama, tad 1516 –1519 m. Klaipėdos pilis buvo sustiprinta žemiųpylimais su bastėjomis, o 1538 – 1550 m. – kapitališkai perstatyta.Rekonstruota pilis buvo netaisyklingo kvadrato formos su penkiais bokštais.Šiauriniame pilies kampe stovėjo cilindrinis septynių aukštų Didysisbokštas, 5 vakariniame – Didysis parako (arsenalo) bokštas, prie vartų ir kitųkorpusų kampuose stovėjo cilindriniai Kurfiursto, Mažasis parako bokštai.Prie vidinių ir išorinių pilies sienų buvo pristatyti gyvenamieji irūkiniai korpusai.
XVII a. Klaipėdos pilį puolė švedai, nuniokojo keli gaisrai, tad piliesgynybinę sistemą vėl teko atstatyti ir tobulinti. Taip 1686 m. žemiųpylimai aplink Klaipėdos pilį buvo rekonstruoti į bastionus.
Paskutiniai Klaipėdos pilies ir miesto fortifikacijos darbai vykoSeptynerių metų karo (1756 – 1763) metais. Po šio karo pilis prarado karinę
reikšmę ir buvo pamažu apleista. 1770 m. imta pardavinėti ir naikintiišorinius pilies įtvirtinimus, o pastatus naudoti miesto reikmėms. Laikuibėgant, neremontuojami pilies mūrai pradėjo griūti. O 1872 – 1874 m. buvonugriauti paskutiniai pilies pastatai. Vizijos ir tikrovėKlaipėdos pilies regeneravimo problemos ilgą laiką buvo susijusios su tuo,kad jos teritorijoje yra įsikūrusi AB “Klaipėdos laivų remontas”, anksčiau– Bandomoji laivų remonto įmonė. Po ilgų diskusijų 1994 metais LietuvosRespublikos Vyriausybė nutarė AB “Klaipėdos laivų remontas” iškeldinti iki2009 m. Klaipėdos miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos rengti Klaipėdospiliavietės ir artimiausių teritorijų pritaikymo projektus. 1998 m. vykoarchitektūrinis konkursas dėl piliavietės teritorijos sutvarkymo irpanaudojimo ateityje vizijos, 1999 m. – dėl pilies Didžiojo bokštoatstatymo. Konkursą dėl Didžiojo bokšto atstatymo laimėjusi architektųgrupė pasiūlė atstatyti bokštą laikantis senojo bokšto tūrių, aukščio,silueto. Tačiau jo atstatymui naudoti ne tradicinę medžiagą – plytas, ostiklą. Tokiu būdu, pasak idėjos autoriaus architekto S.Manomaičio,Klaipėdos pilies bokšte turėtų susilydyti XVI – XVII a. istorija su XXI a.technologija. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus buvo parengtas “Istorijos,kultūros ir turizmo centro Klaipėdos piliavietėje” detalusis projektas,kuriame numatyti darbai ir jų finansavimas iki 2009 m.Pirmiausia pagal bendrą Klaipėdos pilies muziejaus koncepciją buvoparuoštos dvi virtualių ekspozicijų dalys (autoriai – architektaiS.Manomaitis ir M.Daukšys). Didžiajame bokšte parengtos ekspozicijos tema –“Kuršių karyba vėlyvajame geležies amžiuje”, pilies Frydricho poternoje – “Pilis ir miestas XIII – XVII a.”.
Pirmasis objektas, kuris taps atviras Klaipėdos miesto visuomenei irsvečiams, – tai Pilies ir miesto istorijos muziejus. Muziejus busatidarytas šiais metais rugpjūčio 1-2 d. Jis įsikurs autentiškoje XVII –
XVIII a. poternoje, esančioje po princo Frydricho bastionu.Frydricho poternos tunelyje bus apžvelgiama pilies ir miesto raida.Eksponatai išdėstyti stenduose pagal atskirus pilies ir miesto raidosetapus XIII – XVII a.
Muziejuje bus įrengtas ir kompiuterių terminalas su interaktyviaisekranais. Naujos, modernios informacinės priemonės padės išplėsti istorinįpažinimą, muziejus taps patrauklesnis. Atėjęs į muziejų žmogus iš pasyvausstebėtojo taps aktyviu dalyviu. Jis savarankiškai kompiuteriu galės ieškotine tik papildomos informacijos, bet ir dalyvauti mokslinėse diskusijose.
Tokia ir yra naujojo Pilies ir miesto istorijos muziejaus vizija, kuritampa tikrove. Šią viziją padeda įgyvendinti Mažosios Lietuvos istorijosmuziejaus darbuotojai, aktyvūs klaipėdiečiai Dalia Aleksandravičiūtė-Zagnoj, Vladas Žalkauskas, UAB “Pamario restauratorius” ir SauliusManomaitis su kūrybine grupe.
6
KLAIPĖDOS PILIS Referatas
Kaunas 2003 Turinys
Pirmosios medinės pilies statyba 1psl.
Mūrinė pilis 1253 – 1393m. 1psl.
Klaipėdos pilis 1399 – 1441m. 1psl.
Pilies modernizavimas 1516 -1546m. 2psl.
Klaipėdos pilis tampa bastionine 2psl.
Plies sunykimas 3psl.
Klaipėdos pilies istorijos datos 3psl.
Faktai 5psl.
Vizijos ir tikrovė 6psl.