gediminas

Gediminas gimė apie 1270 m. Gana greitai jo šeima tapo valdančiąja Lietuvos dinastija: tėvas – Pukuveras – Butvydas nuo 1283 m. kartu su savo broliu Butigeidžiu valdė Lietuvą kaip submonarchas, o nuo 1289 m. iki 1295 m. – kaip didysis kunigaikštis. Po didžiojo kunigaikščio mirties sostą paveldėjo jo sūnus Vytenis. Pastarojo brolis Gediminas buvo antrasis žmogus Lietuvos valstybėje: jam greičiausiai atiteko Trakų kunigaikštystė. Jis nuo 1305 m. pradėjo kontroliuti ir padėtį Žemaitijoje. Tą rodytų čia iškilusi Gedimino pilis (dab. Kvėdarnos apylinkėse). Asmenvardinė pilies vardo forma be jokių abejonių saakytų, kad tai būta Lietuvos didžiojo kunigaikščio brolio Gedimino kontroliuojamos tvirtovės. Gediminas įsitvirtino Žemaitijoje labai sunkiai. Spaudžiami Vokiečių ordino, dalis žemaičių įtakingų didžiūnų perėjo į kryžiuočių pusę. Žemaičiams iškilo tolesnis klausimas: ar kartu su lietuviais toliau priešintis vokiečiams, ar pasiduoti.
Tik aktyviais lietuvių veiksmais, vadovaujant pačiam Gediminui, žemaičius pavyko atitraukti nuo pražūtingos sąjungos su kryžiuočiais.
Tapęs didžiuoju kunigaikščiu ( nuo 1316 m.) Gediminas nedalyvavo kariniuose lietuvių žygiuose, išskyrus tik tris kartus: 1329 m. Livonijoje ir 1331 m. bendroje lietuvių – lenkų operacijoje prieš Vokiečių ordiną.
Atsisakęs vadovauti Lietuvos kariuomenei, Geediminas ėmėsi koordinuoti kovos su kryžiuočiais diplomatiniais keliais. Šioje srityje joks kitas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių suvokė krikščionybės priėmimo būtinybę. Suvokė ir sumaniai ja naudojosi kovoje su kryžiuočiais. Vakarų Europą sukrėtė Gedimino 1323 – 1324 m. išsiųsti laiškai popiežiui ir Vokietijos miestams. Juose didysis Li

ietuvos kunigaikštis apkaltino Vokiečių ordiną dėl Lietuvos nekrikšto: „ .. dėl brolių iš teutonų namo magistro žiaurių skriaudų ir nesuskaičiuojamų išdavysčių < . > mes, deja, lig šios dienos esame priversti pasilikti savo pirmtakių klaidoje . “
Vokiečių ordino autoritetas smuko krikščioniškosios Europos akyse.Tai buvo žymiausias jaunos lietuvių diplomatijos, vadovaujamos Gedimino, laimėjimas.
1317 m. Naugarduke buvo įkurta Lietuvos stačiatikių metropolija, gyvavusi iki 1330 m. Kova dėl atskiros metropolijos visą XIV a. buvo svarbi Lietuvos Rytų politikos dalis (ji buvo atkurta 1354–1361 m. ir 1376–1389 m.). Metropolijos reikėjo norint įtvirtinti teritorinius laimėjimus Rusioje. Tik sukūrusi galingą imperiją Lietuva galėjo atremti visos Vakarų Europos remiamo Vokiečių ordino spaudimą. Gediminas jau savo valdymo pradžioje padėjo tokios imperijos pagrindus: prisijungė Turovo-Pinsko žemę, apvesdinęs sūnų Algirdą padarė jį Vitebsko kunigaikštystės paveldėtoju, o netrukus ir valdovu (aapie 1320 m.). 1320 m. Gediminas sudarė sąjungą su Tverės kunigaikštyste (ji su pertraukomis išsilaikė iki 1375 m.). Savo protektoratą primetė Smolenskui (prieš 1326 m.), Pskovui (1322 m.), Haličui-Volynei (apie 1320–1324 m.) ir Kijevui (apie 1325 m.). Lietuvos sostine valdant Gediminui tapo Vilnius.
1323 m. kovą–balandį, tarpininkaujant rygiečiams, Gediminas išsiuntė laišką popiežiui, o gegužės 26 d. – Hanzos miestams, pranciškonams ir dominikonams. Juose pareiškė norą priimti katalikų tikėjimą, kvietė į Lietuvą vienuolius, amatininkus, pirklius, žemdirbius, pranešė, kad Vilniuje ir Naugarduke jau pastatytos trys bažnyčios. Tačiau Vokiečių ordinui pavyko suardyti Gedimino planus. Verčiamas Or
rdino remiamos pagonių ir stačiatikių opozicijos, Gediminas atsisakė sumanymo krikštytis. 1324 m. lapkričio 3 d. atvykusiems popiežiaus legatų pasiuntiniams jis pasakė, kad niekada neketinęs krikštytis – tai esanti raštininko klaida. Bet jis nepersekioja krikščionių, nes ,,visi turime vieną Dievą”, tik garbiname jį savaip. Vis dėlto popiežiaus patvirtintos 4 metų paliaubos tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino liko galioti.
1325 m. balandį Gediminas sudarė sąjungą su Lenkijos karaliumi Vladislovu I Lokietka, o spalio 16 d. išleido savo dukterį Aldoną už jo sūnaus Kazimiero. Popiežiaus reikalavimu buvo dar kartą patvirtintos paliaubos tarp Ordino ir Lietuvos, nes Gediminas ir Vladislovas 1326 m. pradžioje puolė Brandenburgo markgrafystę, valdomą popiežiaus priešo imperatoriaus Liudviko IV Bavaro sūnaus. Sąjunga su Lenkija Gediminui labai pravertė, kai 1328 m. pasibaigė paliaubos, ir Ordinas vėl pradėjo karą su Lietuva.
1341 m. gruodį Gediminas mirė, valstybę palikęs 7 sūnums. Sostinė Vilnius atiteko Jaunučiui, bet galingesnis buvo Algirdas. Jis paveldėjo Vitebską ir Krėvą, o Pskove netrukus pasodino savo sūnų Andrių. Kęstutis, iš tėvo gavęs Trakų kunigaikštystę, turėjo ginti Lietuvą nuo Ordino ir buvo nepatenkintas silpnu Vilniaus kunigaikščiu, negalinčiu suteikti jam paramos.
GEDIMINAS IR VILNIUS

Vilnius atsirado kur kas anksčiau, nei Lietuvą pradėjo valdyti Gediminas. Tačiau rašytiniuse šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas tik valdant Gediminui. Pirmasis vietovės apžymėjimas rašytiniuose šaltiniuose ir laikomas mieto įkūrimo data.

Žinoma, kad 1323 m. Ge

ediminas gyveno jau Vilniuje. Tais metais jau iš Vilniaus jis rašė garsiuosius laiškus popiežiui ir vakarų Europos miestams, iš Vilniaus jis derėjosi su Ryga ir su ordinu, pagaliau Vilniuje kitais metais jis turėjo pasikalbėjimą su popiežiaus legatų pasiuntiniais dėl krikšto. Nuo to laiko Vilnius jau tapo nuolatine Lietuvos sostine. Bet kada Gediminas čia pesrikėlė tiksliai nežinoma.

XVI a. yra užrašytas padavimas , kad, medžioklės metu nakvodamas ant kalno, Neries ir Vilnelės santakoje, Gediminassapnavęs staugiantį geležinį vilką. Krivis Lizdeika šiaip išaiškinęs sapną: esą, Gediminas toje vietoje, kur stovėjęs vilkas, turįs pastatyti pilį, kurios garsas pasklisiąs po pasaulį. Gediminas taip ir padaręs: pastatęs pilį ir perkėlęs čia savo sostinę.

Gedimino pilies statyba.

Bet iš tikrųjų yra žinių, kad dabartinėje Vilniaus vietoje yra buvę žmonių sodybų jau žiloje senovėje, dar toli prieš Gediminą. Tad Gediminas galėjo čia pastatyti naują pilį ir persikelti pats gyventi. Sostinei vieta čia buvo labia patogi, nes pro Vilnių, Nerimi ir sausuma, nuo neatmenamų laikų ėjo dideli prekybos keliai. Be to jis buvo pačiam valstybės branduolio centre. Todėl čia greit išaugo didelis miestas, kuris tapo Lietuvos sostine. Netoli Vilniaus , Sunkiai prieinamame Galvės ežero pusiasalyje, Gediminas pastatė dar kitą tvirtą pilį, kuri ilgą laiką buvo tartum antroji Lietuvos sostinė, – Tai Trakai.

Vilniaus ir Trakų pi

ilys vėliau buvo perstatytos. Jų didingi grūvėsiai tebestovi dar ir šiandien.

Gedimino pilis – vienas iš Vilniaus miesto simbolių.

Paminklas didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Gediminui.

Literatūra

1. Alvydas Nikžentaitis. Gediminas.
2. Iš kur mes atėjome. Sudarė A. Nekrošienė.
3. A. Šapoka . Lietuvos istorija.

Leave a Comment