1830-1831 m. SUKILIMAS
Sukilimo priežastys:Vidinės:• noras išsivaduoti iš Rusijos imperijos ir atkurti ATR;• caro ketinimas siųsti Lenkijos kariuomenę slopinti revoliucijų Europoje.Išorinės:• 1830 m. revoliucija Prancūzijoje, Belgijos atsiskyrimas nuo Nyderlandų.• judėjimas prieš Europos valstybių monarchų įvestą Šventosios sąjungos sistemą.
Sukilimo eiga
I etapas (1831 m. kovo pabaiga-birželio pradžia) II etapas (1931 m. birželio pradžia-ruduo)partizaninė kovos taktika Vilniaus ir Kauno šturmasS u k i l ė l i ų v e i k s m a i Susikūrė Vyriausiasis komitetas, turėjęs vadovauti sukilimui.Sukilimas prasidėjo Raseinių apskrityje, užimta didžioji dalis Lietuvos, išskyrus užnemunę, Palangą, Kauną, Vilnių, Trakus. Sukilėliai, daugiausia valstiečiai telkėsi į nedideles grupeles ir didesnius būrius, buvo siekiama paralyžiuoti gerai ginkluotus rusų dalinius. Iš Lenkijos atvyko reguliariosios armijos korpusas, vadovaujamas generolų A.Gelgaudo ir D.Chlapovskio. Kaunas paimtas be didesnių pastangų, tačiau Vilniaus puolimas nepavyko. Sumušti prie Panerių ir nesėkmingai mėginę paimti Šiaulius, sukilėliai buvo priversti trauktis.
R u s i j o s v y r i a u s y b ė s v e i k s m a iRusų kariuomenei pavyko izoliuoti Vilnių. Vilniaus generalgubernatorius sutelkė galingą kariuomenę, atrėmė Vilnius puolimą, persekiojo besitraukiančius sukilėlius ir juos internavo
Sukilimo pralaimėjimo priežastys:• Politinės: neaiški ir konservatyvi sukilimo programa, baiminimasis, kad radikalūs veiksmai sukels liaudies revoliuciją, sukilimo vadų konservatyvumas.• Karinės: pranašesnės priešo jėgos, nedarnus vadovavimas. Sukilėliai patys gaminosi ginklus, amuniciją ir kitus karinius reikmenis, tik trečdalis turėjo šaunamuosius ginklus.• Socialinės: bajorų noras išlaikyti savo privilegijas. Nesugebėta į sukilimą pritraukti visų valstiečių, nes nenorėta naikinti baudžiavos.
Sukilimo padariniai: Rusijos valdžia, numalšinusi sukilimą, ėmėsi „lenkiškų pradų naikinimo politikos”:
• Konfiskuoti sukilėlių dvarai, iš dvarininkų reikalauta papildomų mokesčių, ištikimybės.• Sukilėliai buvo tremiami į Sibirą, atiduodami į rekrūtus, iš jų atimamos pilietinės teisės.• Katalikų bažnyčia neteko žemių, uždaryta dalis vienuolynų.• Įstaigų ir pareigybių pavadinimai pakeisti rusiškais, valdiškose įstaigose įvesta rusų kalba, valdininkais galėjo būti tik rusai.• Uždarytas Vilniaus universitetas (1832 m.), likviduota Vilniaus švietimo apygarda.• Panaikintas III LDK Statutas (1840 m.), įvesti Rusijos įstatymai ir teismai.• Buvusios LDK žemės imtos vadinti Šiaurės Vakarų kraštu.• Lenkijos karalystė neteko autonomijos, panaikintas seimas, konstitucija, kariuomenė.Rusinimas – prievartinis nerusiškų tautų, įėjusių į Rusijos imperiją, asimiliacija.
Antanas Gelgaudas (1792-1831 m.) – 1831 m. sukilimo vadas Lietuvoje. 1830 m. vadovavo lenkų sukilėlių daliniams, buvo paskirtas vyriausiuoju sukilėlių vadu. 1831 m. sudarė Laikinąją lenkų centrinę vyriausybę Lietuvoje. Jo vadovaujama kariuomenė puolė Rusijos armiją ir paėmė Kauną, tačiau pralaimėjo kautynes ties Paneriais, Šiauliais ir buvo priversta trauktis. Prūsijos pasienyje A.Gelgaudą nukovė juo nusivylęs sukilėlių karininkas.
Emilija Pliaterytė (1806-1831 m.)