Įvesties – išvesties įrenginiai

Turinys
1 Įvesties įrenginiai – 3 –

1.1 Klaviatūra – 3 –

1.2 Pieštukas – 4 –

1.3 Pelė – 4 –

1.4 Sensorinis ekranas – 5 –

1.5 Skaitlys – 6 –
2 Išvesties įrenginiai – 6 –

2.1 Monitoriai (4pav.) – 7 –

2.1.1 Elektroninių vamzdžių displėjai – 7 –

2.1.2 Skystųjų kristalų displėjai – 8 –

2.1.3 Plazminiai displėjai – 8 –

2.2 Spausdintuvai – 8 –

2.2.1 Plaktukiniai spausdintuvai – 9 –

2.2.2 Rašaliniai spausdintuvai – 9 –

2.2.3 Lazeriniai spausdintuvai – 9 –

2.3 Braižytuvai (ploreriai) – 9 –

2.4 Braižytuvai (ploteriai) – 10 –

2.4.1 Ploteriai – 10 –

Įvesties įrenginiai

Informacijai į kompiuterį įvesti naudojami įtaisai vadinami įvesties
įrenginiais. Pagrindiniai asmeninio kompiuterio įvesties įrenginiai yra:
klaviatūra, pelė, šviesos pieštukas, skaitlys, sensorinis ekranas.

1 Klaviatūra

Dauguma šiuolaikinių informacijos įvedimo priemonių turi valdiklį ir yra
lanksčiai valdomos. Jų yra labai daug ir įvairių. Klaviatūrą, pelytę turi
dauguma asmeninių kompiuterių.Visos jos su asmeniniu kompiuteriu yra
sujungiamos arba standartinėmis lygiagrečiąja i ir nuosekliąja sąsajomis,
arba specialiais įtaisais, įstatomais į asmeninio kompiuterio išplėtimo
lizdus, ir yra valdomos programinės įrangos. Žaidimams valdyti gaminami
įvairūs valdymo pultai.
Klaviatūra operatorius įveda į asmeninį kompiuterį ir jį valdo. Klaviatūros
skiriasi klavišų skaičiumi, jų išdėstymu, „intelektualumu“ ir
ergonomiškumu. XT tipo kompiuterių klaviatūroje buvo 92 klavišai, AT tipo
klaviatūroje – 102 klavišai. Dabar gaminamos klaviatūros, turinčios 105 –
109 klavišus. Papildomi klavišai skirti Windows 9x ir multiledijai valdyti.
Nešiamųjų asmeninio kompiuterio klaviatūros būna mažesnės.
Asmeninio kompiuterio klaviatūros klavišai grupuojami į 4 grupes:

□ Pagrindinė klavišų grupė;

□ Funkciniai klaviša;

□ Skaitmenų klavišų grupė; priklausomai nuo NumLock būsenos, šiais

klavišais valdomas žymiklis ir vaizdas ekrane ar rba renkami skaitmenys;

□ Žymiklio ir ekrano valdymo klavišai.
Klaviatūroje po klavišais yra laidininkų matrica, sudaryta iš eilučių ir
stulpelių. Speciali mikroschema (klaviatūris valdiklis) nuolat skenuoja
matricos eilutes. Paspaude klavišą, sujungiate vieną iš klaviatūros
matricos kontaktų. Valdiklis randa klavišo paliestą matricos eilutę ir
pradeda skenuoti matricos stulpelius. Su

uradęs paliestą stulpelį, valdiklis
suformuoja klavišo vietos kodą, peduoda jį kompiuteriui, kuris įsimena šį
kodą, iki atleisite klavišą. Jeigu kitas klavišas paspaudžiamas neatleidus
pirmojo, įsimenami abiejų klavišų kodai ir t.t
Kompiuteryje gautas klavišo kodas, naudojantis specialia lentele, yra
dekoduojamas ir nustatoma jo reikšmė. Klavišo reikšmė priklauso ne tik nuo
jo vietos klaviatūroje, bet ir nuo naudojamos dešifravimo lentelės, todėl
ta pačia klaviatūra galima rašyti skirtingomis kalbomis (pavyzdžiui,
lietuviškai, angliškai, rusiškai).
Yra klaviatūrų su papildomais elementais,pavyzdžiui, su įmontuotu valdymo
„rutuliu“, su vairasvirte, su operatyviąja atmintine informacijai kaupti
bei skystųjų kristalų ekranu, su programuojamais klavišais, su skaičiuokle,
su skeneriu ir kt.

2 Pieštukas

Tai priemonė operatoriui tiesiogiai bendrauti su asmeniniu kompiuteriu per
jo ekraną.
Pieštuką valdo speciali programa. Nuo jos priklauso pieštuko atlekamops
funkcijos. Vaizdas asmeninio kompiuterio displėjuje gaunamas „perkeliant“
jį iš vRAM į ekraną. Skleidimas ekrane ir atmintinėje yra sinchronizuotas,
todėl pieštuko iš šėjimo impulsas, atsirandantis prabėgant po juo elektronų
spinduliui, pasiunčiamas į atmintinės ląatelę, atitinkančią pieštuku
nurodytą ekrano tašką. Priklausomai nuo to, ar pieštukas „piešia“, ar
„trina“ vaizdą ekrane, į atmintinę bus įrašytas 1arba 0, kartu atitinkamai
ekrane atsiras baltas arba nurodytas spalvos taškas. Pieštukas pasižymi
gera skiriamąja geba, tačiau ilgesnis darbas, pakėlus ranką prie
vertikalaus ekrano, vargina operatorių.
Pastoruoju metu vis populiaresni darosi sensoriniai ekranai. Informacija į
asmeninį kompiuterį įvedama palietus juos specialiu pieštuku ar pirštu.
Šitaip patogu valdyti programos meniu. Jų didžiausias trūkumas – mažesnė
skiriamoji geba.

3 Pelė

Pelė valdo žymiklį, jos judėjimo padėklu informacija perduodoma s

sistemai.
Konstrukcijos pagrindas – masyvus guma padengtas rutulys, kuris sukdamasis
perduoda savo judėsį dviems koordinatiniams diskeliams. Jei vaizduoklio
ekrane žymiklis juda netolygiai, trūkčiadamos, reiškia, kad užsiteršė
koordinatinių diskelių ratukai. Juos galima atsargiai nuvalyti atidarius
pelės korpuso apačioje esantį dangtelį. Pranašesnės – optinės pelės, jos
neturi judančių mechaninių dalių ir neužsiteršia.
Pelė turi bent du megtukus, išskyrus Apple Maintosh kompiuteriuose
naudojamas peles – jos turi tik vieną mygtuką. Ką uris mygtukas reiškia,
apsprendžia koompiuterio operacinė sistema bei tuo metu aktyvi taikomoji
programa.
Šiuolaikinės pelės viršutinėje dalyje turi ratuką. Jį sukant galima versti
ekrane puslapius ar atlikti kitus veiksmus, o paspaudus jis veikia kaip
papildomas pelės klavišas.
Norint, kad pelė normaliai veiktų su IBM tipo asmeninio kompiuterio,
reikia, kad ji būtų suderinama su firmos MICROSOFT pele. Tai priklauso nuo
pelės valdymo programos (Driver). Ne visos pelės yra patikimos, ypač
pigiosios.
Pelę reikėtų stumdyti amt specialaus kilimėlio, kuris turėtų būti
elastingas, švelnus, netepantis, kad negadintų pelės rutuliuko, ir gerai
sukibti su stalo paviršiumi, kad stumdant pelę neslankiotų.

4 Sensorinis ekranas

Jį sudaro skairi, laidi danga, virš kurios yra plonas stiklo sluoksnis.

Į dangos kampus paduodama kintama įtampa. Speciali programa muolat

tikrina, ar kuriame nors dangos taške nepadidėjo įtampa. Palietus

sensorinį ekraną pirštu arba šviesos pieštuku, pasikeičia lietimosi

taško įtampa, kurios vieta yra nustatoma ir siunčiama į sisteminį bloką

specialios programos pagalba.

Tokie ekranai patogūs ne tik dirbant su klaviatūros neturinčiais
nešiojamaisiais ar kišeniniais asmeniniais kompiuteriais, bet ir įvairiose
viešose if

formacijos sistemose. Pavyzdžiui, keleivis oro uoste, priėjęs prie
tokio ekrano ir palietęs atitnkamus užrašus, gali labai lengvai gauti jį
dominančią iformaciją. Tai daug patogiau negu naudoti klaviatūra.
Sensorinių ekranų panaudojimas (1pav., 2pav. ir 3pav.)
[pic]

1pav.

[pic]

2pav.

[pic]

3pav.

6 Skaitlys

Skaitlio viduje yra šviesos šaltinis ir fotoelementų matrica. Stipriai
apšviečiant dokumentą, jo atspindėta šviesa pasiekia matricą ir virsta
elektriniu signalu, priklausančiu nuo atspindėtos šviesos intensyvumo.
Specialus fotoimtuvas signalą užkoduoja skaitmeniniu būdu. Skaitliai būna
spalvoti ir nespalvoti. Spalvotuose skaitliuose yra keli (R, G, B)
fotoimtuvai, jautrūs raudonai, žaliai ir mėlynai spalvoms.
Skaitliai būna staliniai (automatizuoti) ir rankiniai (valdomi rankiniu
būdu).

Išvesties įrenginiai

Kompiuterio apdorotai informacijai išvesti naudojami įtaisai vadinami
išvesties įrenginiais. Pagrindiniai išvesties įrenginiai yra:
spausdintuvai, monitoriai, vertiklis.

1 Monitoriai (4pav.)

[pic]

4pav.

[pic]
IBM tipo asmeninių kompiuterių vaizdo sistemų standartai parodyti 1
Lentelė.

1 Elektroninių vamzdžių displėjai

Pagrindas – liuminofaras ir elrktrinų pluoštą formuojantis įtaisas.
Elektronai daužydamiesi į liuminofarą, sukelia jo švytėjimą, kurio spalva
priklauso nuo į liuminofarą atsitrenkusių elektronų intensyvumo.
Šie displėjai apibūdinami kadrų skleidimo dažniu (nuo 75 iki 150 Hz),
įstrižainės dydžiu (nuo 12 iki 20 colių), monitoriaus skiriamąja geba (SVGA
– 800 x 600, 1024 x 768).
Privalumai: yra palygins pigūs.

|Displėjaus |Ekrano skiriamoji geba |Spalvų skaičius |
|standartas | | |
|MGA, CGA |640 x 200, 320 x 200 |2, 4 |
|HGC (Hercules) |720 x 348 |2 |
|EGA |640 x 200, 320 x 200, 640 x 350 |2, 16 |
|MCGA |320 x 200 |256 |
|VGA |640 x 200, 320 x 200, 640 x 350, 640 x |2, 16, 16, 16 |
| |480 | |
|HGS |720 x 348 |16 |
|SVGA |VGA, 640 x 480 |VGA, 256 |
| |800 x 600 |16 ir 256 |
| |1024 x 768 |2 x 16 |
|XGA |VGA, 640 x 480, 1024 x 768 |65536, 256 |
|- |1280 x 1024 |* * |
|- |1600 x 1280, 1664 x 1200 |* * |

1 Lentelė

Trūkumai: didelių matmenų, vartoja daug energijos, mechaniškai neatsparūs,
vaizdas yra iškraipomas dėl to, kad di

isplėju yra išgaubtas.

2 Skystųjų kristalų displėjai

Pagrindas – du vienas kitam statmeni skaidrūs poliarizatoriai ir
elektrodai, tarp kurių yra skystųjų kristalų ląstelės. Ląstelių skaidrumas
priklauso nuo jų orientacijos atžvilgiu elektrodų.Keičiant įtampą tarp
elektrodų, keičiasi ląstelių orientacija (skaidrumas). Ekraną apšvietus
šviesa, skaidrios ląstelės yra šviesios, neskaidrios – tamsios. Kiekvieną
nespalvoto atvaizdo tašką atitnka 1 ląstele; kiekvieną spalvoto atvaizdo
tašką atitinka trys ląstelės, skaidrios raudonai, žaliai ar mėlynai
spalvoms.
Šie displėjai apibūdinami kadrų skleidimo dažniu (nuo 25 iki 115 Hz),
įstrižainės dydžiu (nuo 10 iki12 colių), monitoriaus skiriamąja geba (800 x
600, 600 x 480) bei tipu: STN, DSTN ar TFT.
Privalumai: nemirga, pasyvieji ekranai nudoja mažai elektros energijos,
vaizdas nėra iškraipomas.
Trūkumai: vaizdo kokybė priklauso nuo skiriamosios gebos. Kontrastingumas
priklauso nuo išorinių veiksnių (apšviestumo, žiūrėjimo kampo).

3 Plazminiai displėjai

Pagrindas – inertinių dujų ląstelės ir liuminofaras. Įtampa sužadinus
inertines dujas, jos ima skleisti ultravioletinius spindulius, kurie savo
ruožtu sukelia liuminoforo raudonos, žalios ir mėlynos šviesos sluoknio
dalių švytėjimą.
Šie displėjai apibūdinami įstrižainės dydžiu (būna 20, 21, 49 colių).
Privalumai: geras kontrastingumas, ekonomiški, pigesni už skystųjų kristalų
displėjus.
Trūkumai: reikalauja didelių įtampų (šimtų voltų), trumpaamžiai (1 – 1.5
metų – iki 10000 val.), tinka tik didelėms demonstracijoms.

2 Spausdintuvai

Spausdintuvai skirstomi į dvi stambias grupes: kontaktinius (tiesioginio
veikimo) ir bekontakčius (netiesioginio veikimo). Prie kontaktinių
spausdintuvų priskiriami plaktukiniai ir adatiniai, prie bekontakčių –
rašaliniai ir lazeriniai. Kontaktiniuose spausdintuvuose taikomas
mechaninis spausdinimo principas, t.y. tam tikras mechanizmas per dažančią
juostelę susiliečia su popieriumi ir palieka jame pėdsaką.

1 Plaktukiniai spausdintuvai

Veikimo principas analogiškas adatinių spausdintuvų veikimo principui, tik
jame pėdsakus popieriuje palieka plaktukėlių rinkinys.
Privalumai: pigūs galima spausdinti įvairaus formato dokumentus, galima
spausdinti per kalkę.
Trūkumai: triukšmingi, veikia lėtai, kokybė nelabai gera, norint pakeisti
šriftą, reikia keisti visą plaktukėlių rinkinį.

2 Rašaliniai spausdintuvai

Pagrindas – purkštukų rinkinys, kuris išpurškia šelektrintus rašalo
lašelius į reikiamą popieriaus vietą elektrinio lauko pagalba. Išpurškimas
vyksta arba elektriniams signalams paveikus pjezoelementą, kuris keičia
savo matmenis ir sukuria reikiamą slėgį lašeliui išpurkšti, arba greitai
įkaitinant rezistorių ir rašalą užvirinant.
Spausdintuvai būna spalvoti ir nespalvoti.
Spausdintuvai apibūdinami spausdinimo skiriamąja geba (300 – 1200 dpi) bei
spausdinimo sparta (puslapių spausdinimo per minutę kiekiu, pavyzdžiui, 4 –
8 psl/min).
Privalumai: dirba tolygiai, yra palyginus nebrangūs, gera spausdinimo
kokybė.
Trūkumai: dažai kartais išsilėja, reikalauja specialaus popieriaus, brangus
jų aptarnavimas.

3 Lazeriniai spausdintuvai

Pagrindas – lazerinis įrenginys, sudarytas iš lazerio spindulio ir
daugiabriunio veidrodžio.Lazerinis įrenginys suformuoja ant apvalaus būgno
elekrostatinį dokumento atvaizdą. Būgnas yra padengiamas specialiais
milteliais. Būgnui besisukant kartu su poperiumi, įelektrintos būgno vietos
palieka pėdsakius įkaitintame popieriuje.
Spausdintuvai būna spalvoti ir nespalvoti.
Skiriamoji geba 600 – 1200 dpi; spausdinimo sparta 12 – 14 psl/min.
Privalumai: dirba greitai, gera spausdinimo kokubė.
Trūkumai: reikalauja specialaus popieriaus, brangus jų aptarnavimas.

3 Braižytuvai (ploreriai)

Braižytuvai pagal brėžinio formatą skirstomi į tris grupes: mažo formato (A
ir B ANSI standarto formatai), vidutinio formato (C ir D formatai) ir
didelio formato (E formatas). Pagal piešimo būdą skiriami vektoriniai ir
rastriniai braižytuvai.
Vektoriniai braižytuvai yra pieštukiniai. Imituodami braižytoją, jie braižo
linijomis vienu ar keliais skirtingų spalvų pieštukais.
Rastriniai braižytuvai veikia panašiai kaip spausdintuvai. Jie būna
elektrostatiniai, terminiai, rašaliniai, adatiniai. Šie braižytuvai
dažniausiai būna lygiagretūs, t.y. jie neturi judamosios spausdinimo
galvutės ir spausdina iš karto visame dokumento plotyje. Seniausi ir
plačiausiai naudojami yra pieštukiniai braižytuvai. Kai kuriuose jų
popierius ir pieštukai juda statmenai vienas kitam. Kituose popierius
klojamas ant braižymo stalo ir juda tik pieštukas. Pieštukiniai braižytuvai
yra universalūs, nelabai brangūs, tinka ir mažų, ir didelių formatų
dokumentams, tačiau palyginti lėtai veikia.

4 Braižytuvai (ploteriai)

Elektrostatinių braižytuvų galvutė įelektrina tam tikras popieriaus vietas,
kad jos pritrauktu dažus. Jie yra spalvoti, turi didelę skiriamają gebą,
veikia gerokai greičiau negu pieštukiniai, tačiau brangūs ir jiems reikia
specialaus popieriaus, kurio paviršius padengtas dielektriko sluoksniu.
Elektrografinis braižytuvas gali būti lazerinis spausdintuvas arba
įrenginys, į kurio būgną informacija įrašoma ne lazeriu, o dokumento pločio
spindulių liniuote. Vienas spindulys atitinka viena tašką.
Terminiai braižytuvai nebrangūs, spalvoti, tačiau veikia palyginti lėtai,
mažesnė jų skiriamoji geba. Jiems reikia specialaus popieriaus arba
spausdinimo juostelės.
Rašaliniai braižytuvai analogiški spausdintuvams. Nuosekliems adatiniams
braižytuvams naudojamos galvutės, turinčios ne mažiau kaip 24 adatas. Jie
yra analogiški LQ spausdintuvams.

1 Ploteriai

MUTOH JuniorPlus stalinis pjaustytuvas-ploteris su Mutoh-CADlink

JuniorCut programa

Telpantis nurėžtas neriboto ilgio lapas : 650 mm x .
Darbinis pjaunamas plotis : 600 mm
|Max. plėvelės plotis |650 mm (rulonui ir lapui) |
|Max. pjaustomas plotas |600 mm x 4m |
|Max. plėvelės storis |1mm |
|Greitis |Max 636 mm/s |
|Spaudimo jėgos spektras |20 – 250 g |
|Interfeisas |Serial – RS – 232 |
|Atmintis |10 kb – Max. 1 Mb |
|Pjaustymo iš rulono sistema |Yra |
|Stovas |Opcija |
|Kalba |MH – GL/2 (HP – GL/2 suderinama) |

2Lentelė

Šaltiniai

1. „Personalinis kompiuteris“ Bangimantas Starkus

2. Asmeniniai konspektai

3. internetas (www.google.lt)

———————–
Displėjai

Elektroniniai vamzdžiai (kineskopai)

Skystųjų kristalų ir plazminiai (plokštieji ekranai)

Leave a Comment