Įvesties – išvesties įrenginiai

Turinys1 Įvesties įrenginiai – 3 – 1.1 Klaviatūra – 3 – 1.2 Pieštukas – 4 – 1.3 Pelė – 4 – 1.4 Sensorinis ekranas – 5 – 1.5 Skaitlys – 6 –2 Išvesties įrenginiai – 6 – 2.1 Monitoriai (4pav.) – 7 – 2.1.1 Elektroninių vamzdžių displėjai – 7 – 2.1.2 Skystųjų kristalų displėjai – 8 – 2.1.3 Plazminiai displėjai – 8 – 2.2 Spausdintuvai – 8 – 2.2.1 Plaktukiniai spausdintuvai – 9 – 2.2.2 Rašaliniai spausdintuvai – 9 – 2.2.3 Lazeriniai spausdintuvai – 9 – 2.3 Braižytuvai (ploreriai) – 9 – 2.4 Braižytuvai (ploteriai) – 10 – 2.4.1 Ploteriai – 10 –

Įvesties įrenginiai

Informacijai į kompiuterį įvesti naudojami įtaisai vadinami įvestiesįrenginiais. Pagrindiniai asmeninio kompiuterio įvesties įrenginiai yra:klaviatūra, pelė, šviesos pieštukas, skaitlys, sensorinis ekranas.

1 Klaviatūra

Dauguma šiuolaikinių informacijos įvedimo priemonių turi valdiklį ir yralanksčiai valdomos. Jų yra labai daug ir įvairių. Klaviatūrą, pelytę turidauguma asmeninių kompiuterių.Visos jos su asmeniniu kompiuteriu yrasujungiamos arba standartinėmis lygiagrečiąja ir nuosekliąja sąsajomis,arba specialiais įtaisais, įstatomais į asmeninio kompiuterio išplėtimolizdus, ir yra valdomos programinės įrangos. Žaidimams valdyti gaminamiįvairūs valdymo pultai.Klaviatūra operatorius įveda į asmeninį kompiuterį ir jį valdo. Klaviatūrosskiriasi klavišų skaičiumi, jų išdėstymu, „intelektualumu“ irergonomiškumu. XT tipo kompiuterių klaviatūroje buvo 92 klavišai, AT tipoklaviatūroje – 102 klavišai. Dabar gaminamos klaviatūros, turinčios 105 –109 klavišus. Papildomi klavišai skirti Windows 9x ir multiledijai valdyti.Nešiamųjų asmeninio kompiuterio klaviatūros būna mažesnės.Asmeninio kompiuterio klaviatūros klavišai grupuojami į 4 grupes: □ Pagrindinė klavišų grupė; □ Funkciniai klaviša; □ Skaitmenų klavišų grupė; priklausomai nuo NumLock būsenos, šiais klavišais valdomas žymiklis ir vaizdas ekrane arba renkami skaitmenys; □ Žymiklio ir ekrano valdymo klavišai.Klaviatūroje po klavišais yra laidininkų matrica, sudaryta iš eilučių irstulpelių. Speciali mikroschema (klaviatūris valdiklis) nuolat skenuojamatricos eilutes. Paspaude klavišą, sujungiate vieną iš klaviatūrosmatricos kontaktų. Valdiklis randa klavišo paliestą matricos eilutę irpradeda skenuoti matricos stulpelius. Suradęs paliestą stulpelį, valdiklissuformuoja klavišo vietos kodą, peduoda jį kompiuteriui, kuris įsimena šį

kodą, iki atleisite klavišą. Jeigu kitas klavišas paspaudžiamas neatleiduspirmojo, įsimenami abiejų klavišų kodai ir t.tKompiuteryje gautas klavišo kodas, naudojantis specialia lentele, yradekoduojamas ir nustatoma jo reikšmė. Klavišo reikšmė priklauso ne tik nuojo vietos klaviatūroje, bet ir nuo naudojamos dešifravimo lentelės, todėlta pačia klaviatūra galima rašyti skirtingomis kalbomis (pavyzdžiui,lietuviškai, angliškai, rusiškai).Yra klaviatūrų su papildomais elementais,pavyzdžiui, su įmontuotu valdymo„rutuliu“, su vairasvirte, su operatyviąja atmintine informacijai kauptibei skystųjų kristalų ekranu, su programuojamais klavišais, su skaičiuokle,su skeneriu ir kt.

2 Pieštukas

Tai priemonė operatoriui tiesiogiai bendrauti su asmeniniu kompiuteriu perjo ekraną.Pieštuką valdo speciali programa. Nuo jos priklauso pieštuko atlekamopsfunkcijos. Vaizdas asmeninio kompiuterio displėjuje gaunamas „perkeliant“jį iš vRAM į ekraną. Skleidimas ekrane ir atmintinėje yra sinchronizuotas,todėl pieštuko išėjimo impulsas, atsirandantis prabėgant po juo elektronųspinduliui, pasiunčiamas į atmintinės ląatelę, atitinkančią pieštukunurodytą ekrano tašką. Priklausomai nuo to, ar pieštukas „piešia“, ar„trina“ vaizdą ekrane, į atmintinę bus įrašytas 1arba 0, kartu atitinkamaiekrane atsiras baltas arba nurodytas spalvos taškas. Pieštukas pasižymigera skiriamąja geba, tačiau ilgesnis darbas, pakėlus ranką prievertikalaus ekrano, vargina operatorių.Pastoruoju metu vis populiaresni darosi sensoriniai ekranai. Informacija įasmeninį kompiuterį įvedama palietus juos specialiu pieštuku ar pirštu.Šitaip patogu valdyti programos meniu. Jų didžiausias trūkumas – mažesnėskiriamoji geba.

3 Pelė

Pelė valdo žymiklį, jos judėjimo padėklu informacija perduodoma sistemai.Konstrukcijos pagrindas – masyvus guma padengtas rutulys, kuris sukdamasisperduoda savo judėsį dviems koordinatiniams diskeliams. Jei vaizduoklioekrane žymiklis juda netolygiai, trūkčiadamos, reiškia, kad užsiteršė

koordinatinių diskelių ratukai. Juos galima atsargiai nuvalyti atidariuspelės korpuso apačioje esantį dangtelį. Pranašesnės – optinės pelės, josneturi judančių mechaninių dalių ir neužsiteršia.Pelė turi bent du megtukus, išskyrus Apple Maintosh kompiuteriuosenaudojamas peles – jos turi tik vieną mygtuką. Ką uris mygtukas reiškia,apsprendžia koompiuterio operacinė sistema bei tuo metu aktyvi taikomojiprograma.Šiuolaikinės pelės viršutinėje dalyje turi ratuką. Jį sukant galima verstiekrane puslapius ar atlikti kitus veiksmus, o paspaudus jis veikia kaippapildomas pelės klavišas.Norint, kad pelė normaliai veiktų su IBM tipo asmeninio kompiuterio,reikia, kad ji būtų suderinama su firmos MICROSOFT pele. Tai priklauso nuopelės valdymo programos (Driver). Ne visos pelės yra patikimos, ypačpigiosios.Pelę reikėtų stumdyti amt specialaus kilimėlio, kuris turėtų būtielastingas, švelnus, netepantis, kad negadintų pelės rutuliuko, ir geraisukibti su stalo paviršiumi, kad stumdant pelę neslankiotų.

4 Sensorinis ekranas

Jį sudaro skairi, laidi danga, virš kurios yra plonas stiklo sluoksnis. Į dangos kampus paduodama kintama įtampa. Speciali programa muolat tikrina, ar kuriame nors dangos taške nepadidėjo įtampa. Palietus sensorinį ekraną pirštu arba šviesos pieštuku, pasikeičia lietimosi taško įtampa, kurios vieta yra nustatoma ir siunčiama į sisteminį bloką specialios programos pagalba.

Tokie ekranai patogūs ne tik dirbant su klaviatūros neturinčiaisnešiojamaisiais ar kišeniniais asmeniniais kompiuteriais, bet ir įvairioseviešose iformacijos sistemose. Pavyzdžiui, keleivis oro uoste, priėjęs prietokio ekrano ir palietęs atitnkamus užrašus, gali labai lengvai gauti jįdominančią iformaciją. Tai daug patogiau negu naudoti klaviatūra.Sensorinių ekranų panaudojimas (1pav., 2pav. ir 3pav.)[pic]

1pav.

[pic]

2pav.

[pic]

3pav.

6 Skaitlys

Skaitlio viduje yra šviesos šaltinis ir fotoelementų matrica. Stipriai

apšviečiant dokumentą, jo atspindėta šviesa pasiekia matricą ir virstaelektriniu signalu, priklausančiu nuo atspindėtos šviesos intensyvumo.Specialus fotoimtuvas signalą užkoduoja skaitmeniniu būdu. Skaitliai būnaspalvoti ir nespalvoti. Spalvotuose skaitliuose yra keli (R, G, B)fotoimtuvai, jautrūs raudonai, žaliai ir mėlynai spalvoms.Skaitliai būna staliniai (automatizuoti) ir rankiniai (valdomi rankiniubūdu).

Išvesties įrenginiai

Kompiuterio apdorotai informacijai išvesti naudojami įtaisai vadinamiišvesties įrenginiais. Pagrindiniai išvesties įrenginiai yra:spausdintuvai, monitoriai, vertiklis.

1 Monitoriai (4pav.)

[pic]

4pav.

[pic]IBM tipo asmeninių kompiuterių vaizdo sistemų standartai parodyti 1Lentelė.

1 Elektroninių vamzdžių displėjai

Pagrindas – liuminofaras ir elrktrinų pluoštą formuojantis įtaisas.Elektronai daužydamiesi į liuminofarą, sukelia jo švytėjimą, kurio spalvapriklauso nuo į liuminofarą atsitrenkusių elektronų intensyvumo.Šie displėjai apibūdinami kadrų skleidimo dažniu (nuo 75 iki 150 Hz),įstrižainės dydžiu (nuo 12 iki 20 colių), monitoriaus skiriamąja geba (SVGA– 800 x 600, 1024 x 768).Privalumai: yra palygins pigūs.

|Displėjaus |Ekrano skiriamoji geba |Spalvų skaičius ||standartas | | ||MGA, CGA |640 x 200, 320 x 200 |2, 4 ||HGC (Hercules) |720 x 348 |2 ||EGA |640 x 200, 320 x 200, 640 x 350 |2, 16 ||MCGA |320 x 200 |256 ||VGA |640 x 200, 320 x 200, 640 x 350, 640 x |2, 16, 16, 16 || |480 | ||HGS |720 x 348 |16 ||SVGA |VGA, 640 x 480 |VGA, 256 || |800 x 600 |16 ir 256 || |1024 x 768 |2 x 16 ||XGA |VGA, 640 x 480, 1024 x 768 |65536, 256 ||- |1280 x 1024 |* * ||- |1600 x 1280, 1664 x 1200 |* * |

1 Lentelė

Trūkumai: didelių matmenų, vartoja daug energijos, mechaniškai neatsparūs,vaizdas yra iškraipomas dėl to, kad displėju yra išgaubtas.

2 Skystųjų kristalų displėjai

Pagrindas – du vienas kitam statmeni skaidrūs poliarizatoriai irelektrodai, tarp kurių yra skystųjų kristalų ląstelės. Ląstelių skaidrumaspriklauso nuo jų orientacijos atžvilgiu elektrodų.Keičiant įtampą tarpelektrodų, keičiasi ląstelių orientacija (skaidrumas). Ekraną apšvietusšviesa, skaidrios ląstelės yra šviesios, neskaidrios – tamsios. Kiekvienąnespalvoto atvaizdo tašką atitnka 1 ląstele; kiekvieną spalvoto atvaizdotašką atitinka trys ląstelės, skaidrios raudonai, žaliai ar mėlynai

spalvoms.Šie displėjai apibūdinami kadrų skleidimo dažniu (nuo 25 iki 115 Hz),įstrižainės dydžiu (nuo 10 iki12 colių), monitoriaus skiriamąja geba (800 x600, 600 x 480) bei tipu: STN, DSTN ar TFT.Privalumai: nemirga, pasyvieji ekranai nudoja mažai elektros energijos,vaizdas nėra iškraipomas.Trūkumai: vaizdo kokybė priklauso nuo skiriamosios gebos. Kontrastingumaspriklauso nuo išorinių veiksnių (apšviestumo, žiūrėjimo kampo).

3 Plazminiai displėjai

Pagrindas – inertinių dujų ląstelės ir liuminofaras. Įtampa sužadinusinertines dujas, jos ima skleisti ultravioletinius spindulius, kurie savoruožtu sukelia liuminoforo raudonos, žalios ir mėlynos šviesos sluokniodalių švytėjimą.Šie displėjai apibūdinami įstrižainės dydžiu (būna 20, 21, 49 colių).Privalumai: geras kontrastingumas, ekonomiški, pigesni už skystųjų kristalųdisplėjus.Trūkumai: reikalauja didelių įtampų (šimtų voltų), trumpaamžiai (1 – 1.5metų – iki 10000 val.), tinka tik didelėms demonstracijoms.

2 Spausdintuvai

Spausdintuvai skirstomi į dvi stambias grupes: kontaktinius (tiesioginioveikimo) ir bekontakčius (netiesioginio veikimo). Prie kontaktiniųspausdintuvų priskiriami plaktukiniai ir adatiniai, prie bekontakčių –rašaliniai ir lazeriniai. Kontaktiniuose spausdintuvuose taikomasmechaninis spausdinimo principas, t.y. tam tikras mechanizmas per dažančiąjuostelę susiliečia su popieriumi ir palieka jame pėdsaką.

1 Plaktukiniai spausdintuvai

Veikimo principas analogiškas adatinių spausdintuvų veikimo principui, tikjame pėdsakus popieriuje palieka plaktukėlių rinkinys.Privalumai: pigūs galima spausdinti įvairaus formato dokumentus, galimaspausdinti per kalkę.Trūkumai: triukšmingi, veikia lėtai, kokybė nelabai gera, norint pakeistišriftą, reikia keisti visą plaktukėlių rinkinį.

2 Rašaliniai spausdintuvai

Pagrindas – purkštukų rinkinys, kuris išpurškia šelektrintus rašalolašelius į reikiamą popieriaus vietą elektrinio lauko pagalba. Išpurškimasvyksta arba elektriniams signalams paveikus pjezoelementą, kuris keičiasavo matmenis ir sukuria reikiamą slėgį lašeliui išpurkšti, arba greitaiįkaitinant rezistorių ir rašalą užvirinant.

Spausdintuvai būna spalvoti ir nespalvoti.Spausdintuvai apibūdinami spausdinimo skiriamąja geba (300 – 1200 dpi) beispausdinimo sparta (puslapių spausdinimo per minutę kiekiu, pavyzdžiui, 4 –8 psl/min).Privalumai: dirba tolygiai, yra palyginus nebrangūs, gera spausdinimokokybė.Trūkumai: dažai kartais išsilėja, reikalauja specialaus popieriaus, brangusjų aptarnavimas.

3 Lazeriniai spausdintuvai

Pagrindas – lazerinis įrenginys, sudarytas iš lazerio spindulio irdaugiabriunio veidrodžio.Lazerinis įrenginys suformuoja ant apvalaus būgnoelekrostatinį dokumento atvaizdą. Būgnas yra padengiamas specialiaismilteliais. Būgnui besisukant kartu su poperiumi, įelektrintos būgno vietospalieka pėdsakius įkaitintame popieriuje.Spausdintuvai būna spalvoti ir nespalvoti.Skiriamoji geba 600 – 1200 dpi; spausdinimo sparta 12 – 14 psl/min.Privalumai: dirba greitai, gera spausdinimo kokubė.Trūkumai: reikalauja specialaus popieriaus, brangus jų aptarnavimas.

3 Braižytuvai (ploreriai)

Braižytuvai pagal brėžinio formatą skirstomi į tris grupes: mažo formato (Air B ANSI standarto formatai), vidutinio formato (C ir D formatai) irdidelio formato (E formatas). Pagal piešimo būdą skiriami vektoriniai irrastriniai braižytuvai.Vektoriniai braižytuvai yra pieštukiniai. Imituodami braižytoją, jie braižolinijomis vienu ar keliais skirtingų spalvų pieštukais.Rastriniai braižytuvai veikia panašiai kaip spausdintuvai. Jie būnaelektrostatiniai, terminiai, rašaliniai, adatiniai. Šie braižytuvaidažniausiai būna lygiagretūs, t.y. jie neturi judamosios spausdinimogalvutės ir spausdina iš karto visame dokumento plotyje. Seniausi irplačiausiai naudojami yra pieštukiniai braižytuvai. Kai kuriuose jųpopierius ir pieštukai juda statmenai vienas kitam. Kituose popieriusklojamas ant braižymo stalo ir juda tik pieštukas. Pieštukiniai braižytuvaiyra universalūs, nelabai brangūs, tinka ir mažų, ir didelių formatųdokumentams, tačiau palyginti lėtai veikia.

4 Braižytuvai (ploteriai)

Elektrostatinių braižytuvų galvutė įelektrina tam tikras popieriaus vietas,kad jos pritrauktu dažus. Jie yra spalvoti, turi didelę skiriamają gebą,

veikia gerokai greičiau negu pieštukiniai, tačiau brangūs ir jiems reikiaspecialaus popieriaus, kurio paviršius padengtas dielektriko sluoksniu.Elektrografinis braižytuvas gali būti lazerinis spausdintuvas arbaįrenginys, į kurio būgną informacija įrašoma ne lazeriu, o dokumento pločiospindulių liniuote. Vienas spindulys atitinka viena tašką.Terminiai braižytuvai nebrangūs, spalvoti, tačiau veikia palyginti lėtai,mažesnė jų skiriamoji geba. Jiems reikia specialaus popieriaus arbaspausdinimo juostelės.Rašaliniai braižytuvai analogiški spausdintuvams. Nuosekliems adatiniamsbraižytuvams naudojamos galvutės, turinčios ne mažiau kaip 24 adatas. Jieyra analogiški LQ spausdintuvams.

1 Ploteriai

MUTOH JuniorPlus stalinis pjaustytuvas-ploteris su Mutoh-CADlink JuniorCut programa

Telpantis nurėžtas neriboto ilgio lapas : 650 mm x …Darbinis pjaunamas plotis : 600 mm|Max. plėvelės plotis |650 mm (rulonui ir lapui) ||Max. pjaustomas plotas |600 mm x 4m ||Max. plėvelės storis |1mm ||Greitis |Max 636 mm/s ||Spaudimo jėgos spektras |20 – 250 g ||Interfeisas |Serial – RS – 232 ||Atmintis |10 kb – Max. 1 Mb ||Pjaustymo iš rulono sistema |Yra ||Stovas |Opcija ||Kalba |MH – GL/2 (HP – GL/2 suderinama) |

2Lentelė

Šaltiniai 1. „Personalinis kompiuteris“ Bangimantas Starkus 2. Asmeniniai konspektai 3. internetas (www.google.lt)

———————–Displėjai

Elektroniniai vamzdžiai (kineskopai)

Skystųjų kristalų ir plazminiai (plokštieji ekranai)