Įvesties – išvesties įrenginiai

Nešiamųjų asmeninio kompiuterio klaviatūros būna mažesnės.

Asmeninio kompiuterio klaviatūros klavišai grupuojami į 4 grupes:

□ Pagrindinė klavišų grupė;

□ Funkciniai klaviša;

□ Skaitmenų klavišų grupė; priklausomai nuo NumLock būsenos, šiais klavišais valdomas žymiklis ir vaizdas ekrane arba renkami skaitmenys;

□ Žymiklio ir ekrano valdymo klavišai.

Klaviatūroje po klavišais yra laidininkų matrica, sudaryta iš eilučių ir stulpelių. Speciali mikroschema (klaviatūris valdiklis) nuolat skenuoja matricos eilutes. Paspaude klavišą, sujungiate vieną iš klaviatūros matricos kontaktų. Valdiklis randa klavišo paliestą matricos eilutę ir pradeda skenuoti matricos stulpelius. Suradęs paliestą stulpelį, valdiklis suformuoja klavišo vietos kodą, peduoda jį kompiuteriui, kuris įsimena šį kodą, iki atleisite klavišą. Jeigu kitas klavišas paspaudžiamas neatleidus pirmojo, įsimenami abiejų klavišų kodai ir t.t

Kompiuteryje gautas klavišo kodas, naudojantis specialia lentele, yra dekoduojamas ir nustatoma jo reikšmė. Klavišo reikšmė priklauso ne tik nuo jo vietos klaviatūroje, bet ir nuo naudojamos dešifravimo lentelės, todėl ta pačia klaviatūra galima rašyti skirtingomis kalbomis (pavyzdžiui, lietuviškai, angliškai, rusiškai).

Yra klaviatūrų su papildomais elementais,pavyzdžiui, su įmontuotu valdymo „rutuliu“, su vairasvirte, su operatyviąja atmintine informacijai kaupti bei skystųjų kristalų ekranu, su programuojamais klavišais, su skaičiuokle, su skeneriu ir kt.

2 Pieštukas

Tai priemonė operatoriui tiesiogiai bendrauti su asmeniniu kompiuteriu per jo ekraną.

Pieštuką valdo speciali programa. Nuo jos priklauso pieštuko atlekamops funkcijos. Vaizdas asmeninio kompiuterio displėjuje gaunamas „perkeliant“

jį iš vRAM į ekraną. Skleidimas ekrane ir atmintinėje yra sinchronizuotas, todėl pieštuko išėjimo impulsas, atsirandantis prabėgant po juo elektronų spinduliui, pasiunčiamas į atmintinės ląatelę, atitinkančią pieštuku nurodytą ekrano tašką. Priklausomai nuo to, ar pieštukas „piešia“, ar „trina“ vaizdą ekrane, į atmintinę bus įrašytas 1arba 0, kartu atitinkamai ekrane atsiras baltas arba nurodytas spalvos taškas. Pieštukas pasižymi gera skiriamąja geba, tačiau ilgesnis darbas, pakėlus ranką prie vertikalaus ekrano, vargina operatorių.

Pastoruoju metu vis populiaresni darosi sensoriniai ekranai. Informacija į asmeninį kompiuterį įvedama palietus juos specialiu pieštuku ar pirštu.

Šitaip patogu valdyti programos meniu. Jų didžiausias trūkumas – mažesnė skiriamoji geba.

3 Pelė

Pelė valdo žymiklį, jos judėjimo padėklu informacija perduodoma sistemai.

Konstrukcijos pagrindas – masyvus guma padengtas rutulys, kuris sukdamasis perduoda savo judėsį dviems koordinatiniams diskeliams. Jei vaizduoklio ekrane žymiklis juda netolygiai, trūkčiadamos, reiškia, kad užsiteršė koordinatinių diskelių ratukai. Juos galima atsargiai nuvalyti atidarius pelės korpuso apačioje esantį dangtelį. Pranašesnės – optinės pelės, jos neturi judančių mechaninių dalių ir neužsiteršia.

Pelė turi bent du megtukus, išskyrus Apple Maintosh kompiuteriuose naudojamas peles – jos turi tik vieną mygtuką. Ką uris mygtukas reiškia, apsprendžia koompiuterio operacinė sistema bei tuo metu aktyvi taikomoji programa.

Šiuolaikinės pelės viršutinėje dalyje turi ratuką. Jį sukant galima versti ekrane puslapius ar atlikti kitus veiksmus, o paspaudus jis veikia kaip papildomas pelės klavišas.

Norint, kad pelė normaliai veiktų su IBM tipo asmeninio kompiuterio, reikia, kad ji būtų suderinama su firmos MICROSOFT pele. Tai priklauso nuo pelės valdymo programos (Driver). Ne visos pelės yra patikimos, ypač pigiosios.

Pelę reikėtų stumdyti amt specialaus kilimėlio, kuris turėtų būti elastingas, švelnus, netepantis, kad negadintų pelės rutuliuko, ir gerai sukibti su stalo paviršiumi, kad stumdant pelę neslankiotų.

4 Sensorinis ekranas

Jį sudaro skairi, laidi danga, virš kurios yra plonas stiklo sluoksnis.

Į dangos kampus paduodama kintama įtampa. Speciali programa muolat tikrina, ar kuriame nors dangos taške nepadidėjo įtampa. Palietus sensorinį ekraną pirštu arba šviesos pieštuku, pasikeičia lietimosi taško įtampa, kurios vieta yra nustatoma ir siunčiama į sisteminį bloką specialios programos pagalba.

Tokie ekranai patogūs ne tik dirbant su klaviatūros neturinčiais nešiojamaisiais ar kišeniniais asmeniniais kompiuteriais, bet ir įvairiose viešose iformacijos sistemose. Pavyzdžiui, keleivis oro uoste, priėjęs prie tokio ekrano ir palietęs atitnkamus užrašus, gali labai lengvai gauti jį dominančią iformaciją. Tai daug patogiau negu naudoti

Klaviatūra

Sensorinių ekranų panaudojimas (1pav., 2pav. ir 3pav.)

[pic]

1pav.

[pic]

2pav.

[pic]

3pav.

6 Skaitlys

Skaitlio viduje yra šviesos šaltinis ir fotoelementų matrica. Stipriai apšviečiant dokumentą, jo atspindėta šviesa pasiekia matricą ir virsta elektriniu signalu, priklausančiu nuo atspindėtos šviesos intensyvumo.

Specialus fotoimtuvas signalą užkoduoja skaitmeniniu būdu. Skaitliai būna spalvoti ir nespalvoti. Spalvotuose skaitliuose yra keli (R, G, B)

fotoimtuvai, jautrūs raudonai, žaliai ir mėlynai spalvoms.

Skaitliai būna staliniai (automatizuoti) ir rankiniai (valdomi rankiniu būdu).

Išvesties įrenginiai

Kompiuterio apdorotai informacijai išvesti naudojami įtaisai vadinami išvesties įrenginiais. Pagrindiniai išvesties įrenginiai yra:

spausdintuvai, monitoriai, vertiklis.

1 Monitoriai (4pav.)

[pic]

4pav.

[pic]

IBM tipo asmeninių kompiuterių vaizdo sistemų standartai parodyti 1

Lentelė.

1 Elektroninių vamzdžių displėjai

Pagrindas – liuminofaras ir elrktrinų pluoštą formuojantis įtaisas.

Elektronai daužydamiesi į liuminofarą, sukelia jo švytėjimą, kurio spalva priklauso nuo į liuminofarą atsitrenkusių elektronų intensyvumo.

Šie displėjai apibūdinami kadrų skleidimo dažniu (nuo 75 iki 150 Hz), įstrižainės dydžiu (nuo 12 iki 20 colių), monitoriaus skiriamąja geba (SVGA

– 800 x 600, 1024 x 768).

Privalumai: yra palygins pigūs.

|Displėjaus |Ekrano skiriamoji geba |Spalvų skaičius |

|standartas | | |

|MGA, CGA |640 x 200, 320 x 200 |2, 4 |

|HGC (Hercules) |720 x 348 |2 |

|EGA |640 x 200, 320 x 200, 640 x 350 |2, 16 |

|MCGA |320 x 200 |256 |

|VGA |640 x 200, 320 x 200, 640 x 350, 640 x |2, 16, 16, 16 |

| |480 | |

|HGS |720 x 348 |16 |

|SVGA |VGA, 640 x 480 |VGA, 256 |

| |800 x 600 |16 ir 256 |

| |1024 x 768 |2 x 16 |

|XGA |VGA, 640 x 480, 1024 x 768 |65536, 256 |

|- |1280 x 1024 |* * |

|- |1600 x 1280, 1664 x 1200 |* * |

1 Lentelė

Trūkumai: didelių matmenų, vartoja daug energijos, mechaniškai neatsparūs, vaizdas yra iškraipomas dėl to, kad displėju yra išgaubtas.

2 Skystųjų kristalų displėjai

Pagrindas – du vienas kitam statmeni skaidrūs poliarizatoriai ir elektrodai, tarp kurių yra skystųjų kristalų ląstelės. Ląstelių skaidrumas priklauso nuo jų orientacijos atžvilgiu elektrodų.Keičiant įtampą tarp elektrodų, keičiasi ląstelių orientacija (skaidrumas). Ekraną apšvietus šviesa, skaidrios ląstelės yra šviesios, neskaidrios – tamsios. Kiekvieną nespalvoto atvaizdo tašką atitnka 1 ląstele; kiekvieną spalvoto atvaizdo tašką atitinka trys ląstelės, skaidrios raudonai, žaliai ar mėlynai spalvoms.

Šie displėjai apibūdinami kadrų skleidimo dažniu (nuo 25 iki 115 Hz), įstrižainės dydžiu (nuo 10 iki12 colių), monitoriaus skiriamąja geba (800 x

600, 600 x 480) bei tipu: STN, DSTN ar TFT.

Privalumai: nemirga, pasyvieji ekranai nudoja mažai elektros energijos, vaizdas nėra iškraipomas.

Trūkumai: vaizdo kokybė priklauso nuo skiriamosios gebos. Kontrastingumas priklauso nuo išorinių veiksnių (apšviestumo, žiūrėjimo kampo).

3 Plazminiai displėjai

Pagrindas – inertinių dujų ląstelės ir liuminofaras. Įtampa sužadinus inertines dujas, jos ima skleisti ultravioletinius spindulius, kurie savo ruožtu sukelia liuminoforo raudonos, žalios ir mėlynos šviesos sluoknio dalių švytėjimą.

Šie displėjai apibūdinami įstrižainės dydžiu (būna 20, 21, 49 colių).

Privalumai: geras kontrastingumas, ekonomiški, pigesni už skystųjų kristalų displėjus.

Trūkumai: reikalauja didelių įtampų (šimtų voltų), trumpaamžiai (1 – 1.5

metų – iki 10000 val.), tinka tik didelėms demonstracijoms.

2 Spausdintuvai

Spausdintuvai skirstomi į dvi stambias grupes: kontaktinius (tiesioginio veikimo) ir bekontakčius (netiesioginio veikimo). Prie kontaktinių spausdintuvų priskiriami plaktukiniai ir adatiniai, prie bekontakčių –

rašaliniai ir lazeriniai. Kontaktiniuose spausdintuvuose taikomas mechaninis spausdinimo principas, t.y. tam tikras mechanizmas per dažančią juostelę susiliečia su popieriumi ir palieka jame pėdsaką.

1 Plaktukiniai spausdintuvai

Veikimo principas analogiškas adatinių spausdintuvų veikimo principui, tik jame pėdsakus popieriuje palieka plaktukėlių rinkinys.

Privalumai: pigūs galima spausdinti įvairaus formato dokumentus, galima spausdinti per kalkę.

Trūkumai: triukšmingi, veikia lėtai, kokybė nelabai gera, norint pakeisti šriftą, reikia keisti visą plaktukėlių rinkinį.

2 Rašaliniai spausdintuvai

Pagrindas – purkštukų rinkinys, kuris išpurškia šelektrintus rašalo lašelius į reikiamą popieriaus vietą elektrinio lauko pagalba. Išpurškimas vyksta arba elektriniams signalams paveikus pjezoelementą, kuris keičia savo matmenis ir sukuria reikiamą slėgį lašeliui išpurkšti, arba greitai įkaitinant rezistorių ir rašalą užvirinant.

Spausdintuvai būna spalvoti ir nespalvoti.

Spausdintuvai apibūdinami spausdinimo skiriamąja geba (300 – 1200 dpi) bei spausdinimo sparta (puslapių spausdinimo per minutę kiekiu, pavyzdžiui, 4 –

8 psl/min).

Privalumai: dirba tolygiai, yra palyginus nebrangūs, gera spausdinimo kokybė.

Trūkumai: dažai kartais išsilėja, reikalauja specialaus popieriaus, brangus jų aptarnavimas.

3 Lazeriniai spausdintuvai

Pagrindas – lazerinis įrenginys, sudarytas iš lazerio spindulio ir daugiabriunio veidrodžio.Lazerinis įrenginys suformuoja ant apvalaus būgno elekrostatinį dokumento atvaizdą. Būgnas yra padengiamas specialiais milteliais. Būgnui besisukant kartu su poperiumi, įelektrintos būgno vietos palieka pėdsakius įkaitintame popieriuje.

Spausdintuvai būna spalvoti ir nespalvoti.

Skiriamoji geba 600 – 1200 dpi; spausdinimo sparta 12 – 14 psl/min.

Privalumai: dirba greitai, gera spausdinimo kokubė.

Trūkumai: reikalauja specialaus popieriaus, brangus jų aptarnavimas.

3 Braižytuvai (ploreriai)

Braižytuvai pagal brėžinio formatą skirstomi į tris grupes: mažo formato (A

ir B ANSI standarto formatai), vidutinio formato (C ir D formatai) ir didelio formato (E formatas). Pagal piešimo būdą skiriami vektoriniai ir rastriniai braižytuvai.

Vektoriniai braižytuvai yra pieštukiniai. Imituodami braižytoją, jie braižo linijomis vienu ar keliais skirtingų spalvų pieštukais.

Rastriniai braižytuvai veikia panašiai kaip spausdintuvai. Jie būna elektrostatiniai, terminiai, rašaliniai, adatiniai. Šie braižytuvai dažniausiai būna lygiagretūs, t.y. jie neturi judamosios spausdinimo galvutės ir spausdina iš karto visame dokumento plotyje. Seniausi ir plačiausiai naudojami yra pieštukiniai braižytuvai. Kai kuriuose jų popierius ir pieštukai juda statmenai vienas kitam. Kituose popierius klojamas ant braižymo stalo ir juda tik pieštukas. Pieštukiniai braižytuvai yra universalūs, nelabai brangūs, tinka ir mažų, ir didelių formatų dokumentams, tačiau palyginti lėtai veikia.

4 Braižytuvai (ploteriai)

Elektrostatinių braižytuvų galvutė įelektrina tam tikras popieriaus vietas, kad jos pritrauktu dažus. Jie yra spalvoti, turi didelę skiriamają gebą, veikia gerokai greičiau negu pieštukiniai, tačiau brangūs ir jiems reikia specialaus popieriaus, kurio paviršius padengtas dielektriko sluoksniu.

Elektrografinis braižytuvas gali būti lazerinis spausdintuvas arba įrenginys, į kurio būgną informacija įrašoma ne lazeriu, o dokumento pločio spindulių liniuote. Vienas spindulys atitinka viena tašką.

Terminiai braižytuvai nebrangūs, spalvoti, tačiau veikia palyginti lėtai, mažesnė jų skiriamoji geba. Jiems reikia specialaus popieriaus arba spausdinimo juostelės.

Rašaliniai braižytuvai analogiški spausdintuvams. Nuosekliems adatiniams braižytuvams naudojamos galvutės, turinčios ne mažiau kaip 24 adatas. Jie yra analogiški LQ spausdintuvams.

1 Ploteriai

MUTOH JuniorPlus stalinis pjaustytuvas-ploteris su Mutoh-CADlink

JuniorCut programa

Telpantis nurėžtas neriboto ilgio lapas : 650 mm x …

Darbinis pjaunamas plotis : 600 mm

|Max. plėvelės plotis |650 mm (rulonui ir lapui) |

|Max. pjaustomas plotas |600 mm x 4m |

|Max. plėvelės storis |1mm |

|Greitis |Max 636 mm/s |

|Spaudimo jėgos spektras |20 – 250 g |

|Interfeisas |Serial – RS – 232 |

|Atmintis |10 kb – Max. 1 Mb |

|Pjaustymo iš rulono sistema |Yra |

|Stovas |Opcija |

|Kalba |MH – GL/2 (HP – GL/2 suderinama) |

2Lentelė

Šaltiniai

1. „Personalinis kompiuteris“ Bangimantas Starkus

2. Asmeniniai konspektai

3. internetas (www.google.lt)

Displėjai

Elektroniniai vamzdžiai (kineskopai)

Skystųjų kristalų ir plazminiai (plokštieji ekranai)