Kompiuteriu kartos

Kompiuterių kartos

Pirmoji karta-1944-1958metais

Kompiuteriuose įvesties ir išvesties įrenginiai buvo perfokortos ir magnetinės juostos. Šių kompiuterių atmintis buvo gaminama iš elektroninių lempų. Tokie kompiuteriai lėti, dideli brangūs ir mažai patikimi,į aplinką išskirdavo didelį šilumos kiekį. Jie galėjo vykdyti tik vieną programą.

Pirmosios kartos atstovai-ENIAC, UNIVAC. Kompiuteris ENIAC – elektroninis skaitmeninis integratorius ir skaičiuotuvas.1943m. kariuomeneje prasidėjo

ENIAC kūrimo darbai. Sukurta mašina priminė monstrą – svėrė 30 tonų,užėmė

1600 m, panaudota 18 000 vakuuminių elektroninių lempų. Ji išeikvodavo apie

140 KW elektros galios, galejo atlikti 5000 sudėties operacijų per sekundę.

ENIAC pagamintas 1946-aisiais metais – per vėlai, kad būtų panaudotas kare. Tad pirmasis jo uždavinys buvo skaičiavimų serija, kuri padėjo nustatyti principinę vandenilinės bombos pagaminimo galimybę.ENIAC, veikęs

BTL iki 1955-ųjų,buvo išmontuotas.

Antroji karta-1959-1963metais

1960 metais fizikų buvo atrastos naujos medžiagos-puslaidininkiai.

William’as Belford’as Shockl’is išrado trazistorių, tačiau tik 6-ojo dešimtmečio pabaigoje pagaminti tranzistoriniai kompiuteriai. Pirmuosius komercinius tranzistorinius kompiuterius pristatė NCR bei RCA kompanijos, vėliau IBM-7000-ąją kompiuterių šeimą. Jie yra žymiai mažesni nei elektroninės ir ne lempos skleidžia tiek daug šilumos, taip pat panaudoti antros kartos kompiuteriuose. Jų atmintis buvo gaminama iš magnetinių šerdžių,kurios atrodė kaip labia mažos veržlės, suvertos laidais. Antros kartos kompiuteriai-mažesni, patikimesni ir daug greitesni už pirmosios kartos kompiuterius.

Tranzistorių taikymas būdingas antrosios kompiuterių kartos bruožas.

Kiekvienai naujajai kartai būdinga-talpesnė atmintis ir mažesni matmenys.

(1.1lentelė)

1.1lentelė

|Kart|Apytikrės |Technologija |Sparta |

|a |datos | | |

|1-oj|1946-1957 |Vakuuminės lempos |40000 |

|i | | | |

|2-oj|1958-1964 |tranzistoriai |200000 |

|i | | | |

|3oji|1965-1971 |Mažos ir vidutinės |1000000 |

| | |integracijos | |

| | |mikroschemos | |

|4-oj|1972-1977 |Didelės integracijos |10000000 |

|i | |mikroschemos | |

|5-oj|1978- |Labai didelės |100000000 |

|i | |integracijos | |

| | |mikroschemos | |

Be technologinių, yra ir kitų pokyčių. Antroji kompiuterių karta pasižymėjo sudėtingesniais aritmetikos ir logikos įrenginiais, aukšto lygio programavimo kalbų taikymu ir tuo, kad su kompiuteriais buvo teikiama programinė įranga.

Trečioji karta 1964-1970 metais

Tuo laiku JAV kompanijos Texas Instruments darbuotojas Jackas Cilbis sukūrė integrinę grandinę –sudėtinę elektroninę grandinę ant silicio plokštelės, kuri pakeitė tranzistorius. Todėl mažėjo kompiuterių matmenys ir apie

1970metus sukurti kompiuteriai buvo vadinami mini kompiuteriais. Duomenims saugoti dar plačiau pradėti naudoti magnetiniai diskai. Tai leido apdoroti duomenis keleta programų vienu metu ir keliems vartotojams vienu kompiuteriu.

Mini kompiuteriais pradėjo domėtis įvairių profesijų žmonės,buvo sukurta speciali programinė įranga. Buvo palengvintas vartotojo bendravimas su kompiuteriu, todėl išaugo susidomėjimas šios kartos kompiuteriais ir jie buvo naudojami ne tik įvairių mokslo krypčių tyrimus, bet ir valdant sudėtingus gamybos procesus. Sukurtas pirmasis mikroprocesorius

”Intel4004”, mikrokompiuteris PDP-8, pirmasis asmeninis kompiuteris”Kenbak”.

Ketvirtoji karta-1971-1987 metais

1971metais buvo žengtas dar vienas žingsnis personalinio kompiuterio sukūrimo link, sukurta didžioji integrinė schema. Tai tūkstančiai integrinių shemų vienoje silicio plokštelėje – mikroschemoje. Mikroschema naudojama kurti atminties ir logines schemas, kurios atlieka ivairiausio sudėtingumo loginius veismus kompiuterio centriniame procesoriuje. Vėliau sukurta labia didelė integrinė schema – šimtai tūkstančių integrinių schemų vienoje silicio plokštėje. Tai leido Tedui Hofui sukurti –mikroprocesorių.

Tai buvo labia didelė pažanga, kompiuterių matmenys labia sumažėjo ir jie pavadinti mikrokompiuteriais. Juose panaudoti įvesties ir išvesties įrenginiai, kurie leido duomenis ir programas įvesti tiesiai iš klavetūros.

Jie įgalino sukurti – superkompiuterius.

Mikroprocesoriai

Didėjant elementų tankiui atminties mikroschemose, didėjo elementų tankis ir procesoriaus lustuose. Laikui bėgant vis daugiau elementų buvo išdėstoma viename luste ir vis mažiau lustų reikėjo kompiuterio procesoriaus konstrukcijoje. Lemiamas lūžis įvyko 1971 m., kai ,,Intel“ kompanija sukūrė i4004 mikroschemą. I4004 – pirmas lustas, kuriame buvo išdėstytos visos CPĮ komponentės – sukurtas mikroprocesorius. I4004 mikroprocesorius galėjo sudėti du 4 bitų skaičius, o daugyba buvo atliekama atitinkamai kartojant sudėties operaciją. Pagal dabartinius reikalavimus i4004

mikroprocesorius labai primityvus, tačiau juo prasidėjo mikroprocesorių evoliucija. Mikroprocesorių evoliucija akivaizdžiausia pagal bitų, kuriuos procesorius gali vienu metu apdoroti, skaičių. Šio skaičiaus tikslaus mato nėra, tačiau galbūt geriausiai tai atspindi procesoriaus išorinės magistralės plotis. Kitu matu gali būti akumuliatoriaus arba bendrosios paskirties registrų bitų skaičius. Kartais šie skaičiai sutampa, bet ne visada. Pavyzdžiui mikroprocesorius gali operuoti 16 bitų skaičiais, tačiau vienu metu nuskaityti arba įrašyti tik 8 bitus.1972 m. ,,Intel“ sukūrė pirmąjį 8 bitų mikroprocesorių i8008, beveik du kartus sudėtingesnį nei i4004. Ir i4004, ir i8008 buvo specialiosios paskirties mikroprocesoriai (taikomi specialiais atvejais). Bendrosios paskirties mikroprocesorių i8080

,,Intel“ sukūrė 1974 m. Tai irgi 8 bitų procesorius, tačiau spartesnis, su platesniu instrukcijų rinkiniu ir tobulesniu adresavimu.

1.2. lentelė,,Intel“ mikroprocesorių evoliucija

|Charakteristikos |Mikroprocesoriaus tipas |

|Instrukcijų skaičius |66 |111 |133 |154 |235 |

|Adresų magistralės |8 |16 |20 |32 |32 |

|plotis | | | | | |

|Duomenų magistralės |8 |8 |16 |32 |32 |

|plotis | | | | | |

|Vyksmaženklių {flag} |4 |5 |9 |14 |14 |

|skaičius | | | | | |

|Registrų skaičius |8 |8 |16 |8 |8 |

|Adresuojamosios |16 KB |64 KB |1 MB |4 GB |4 GB |

|atminties talpa | | | | | |

|Į/I prievadų {I/O |24 |256 |64 K |64 K |64 K |

|ports} skaičius | | | | | |

|Magistralės pralaidumas|– |0,75 MB/s|5 MB/s |32 MB/s |32 MB/s |

|Registrų turinio |– |1,3 ms |0,3 ms |0,125 ms|0,06 ms |

|sumavimo trukmė | | | | | |

Penktoji karta – 1987 metais

Ši karta tęsiasi iki šių dienų. Tai kompiuteriai, kuriais dirbame šiandiena ir kurie atsiras artimiausiu metu.akivaizdu, kad nauji kompiuteriai bus vis greitesni, didės duomenų apdorojimo galia, virtuali atmintis bus neribota. Personaliniai kompiuteriai (PC) siūlo didžiulę naujų technologijų aibę. Pavyzdžiui, PC gali turėti vaizdžius ir detalius žemėlapius, kurie padeda verslo žmonėms ir turistams planuoti savo keliones. Dabar jau galima prisijungus prie kompiuterių tinklo nusipirkti naują automobilį, užsisakyti bilietus į teatrą, žaisti šachmatais su kokiu nors didmeistriu ar pasiklausyti tolimos radijo stoties.

Milijonai žmonių, turintys nešiojamus PC, gali „būti darbe” iš tiesų būdami visai kitur- kliento biure, lėktuve ar namuose. Nešiojami PC gali sujungti su milžiniškomis duomenų bazėmis, padeda susisiekti su klientais ir kolegomis. Kompiuteris tampa bendravimo priemone. Tiek elektroninis paštas, tiek elektroninės skelbimų lentos leidžia siųsti ir gauti informaciją per kompiuterius, sujungtus į tinklą.

Ateityje nauja technologijų banga sukels radikalius pasikeitimus mūsų gyvenime. Pavyzdžiui, jeigu jūs norėsite pirkti naują namą, galėsite jį apžiūrėti neišeidami iš namų ar biuro (savo kompiuterio ekrane)

naudodamiesi kompiuterių tinkle esančia informacija. Jums tereiks nurodyti kompiuteriui, kokio namo pageidaujate ir įvesti paieškos kriterijus. Tuomet gausite namų, kurie atitinka jūsų kriterijus, sąrašą ir detalią informaciją apie pasirinktus namus, be to, galėsite juos apžiūrėti įvairiais rakursais.

Tai atrodo šiek tiek neįprasta, tačiau tokios sistemos jau pradedamos vystyti.

Kompiuterių vystymo istorija trumpa (tik pusė amžiaus!), o tempai įspūdingi. Iki 1946 metų mūsų tėvai ir seneliai statė laivus, atliko finansinius skaičiavimus, sveikatos tyrimus ir kt. be kompiuterių, nes jų dar nebuvo. Septintajame šio amžiaus dešimtmetyje multimilijoninės vertės kompiuteriai buvo naudojami tik stambiose ir finansiškai galingose organizacijose. Šiuos kompiuterius prižiūrėdavo aukštos klasės specialistai už užrakintų durų. Tais laikais kompiuterinės sistemos buvo suprojektuotos taip, kad kompiuterių profesionalas veikdavo kaip tarpininkas tarp vartotojo ir kompiuterio.

Aštuntojo dešimtmečio viduryje kompiuteriai tapo mažesni, pigesni, ir jų naudojimas supaprastėjo. Ši tendencija paskatino personalinių kompiuterių sukūrimą. Prabėgo dar dešimt metų, ir įvairiausių veiklos sričių žmonės įsigijo šiuos mažuosius technikos stebuklus. Staiga kompiuteriai tapo prieinami kiekvienam!

Dabar vienas iš keturių amerikiečių turi personalinį kompiuterį, galingesnį už tuos, kurie apdorodavo didžiųjų kompanijų duomenis septintajame dešimtmetyje. Toks kompiuterių paplitimas paskatino ir spartų naujų programų kūrimą. Dabar mes galime klajoti po elektroninės fantazijos plotus arba palaikyti elektroninį ryšį su draugais ar kolegomis visame pasaulyje. Beveik kiekvienas verslininkas yra suvokęs informacinių technologijų svarbą ir jas naudoja, norėdamas pasiūlyti geresnes paslaugas ir išsilaikyti konkurencinėje kovoje.

IBM PC 1981m.oficealiai pristatyta publikai

1981m.rugpjūčio mėnesį IBM PC, buvo oficialiai pristatytas publikai, o netrukus po to jis tapo neregėtai populiarus. Per vienerius dvejus metus

IBM PC tapo lyderiu personalinių kompiuterių rinkoje, išstumdamas kitus personalinius kompiuterius su 8 bitų mikroprocesoriais, ir tapo personalinio kompiuterio standartu.IBM PC konstrukcija buvo ypatinga tuo, kad kompiuterio atskirus mazgus ir įrenginius buvo galima bet kada pakeisti naujais, tobulesniais.Firma “IBM” kompiuterį pagamino ne kaip vientisą ir neardomą įrenginą, bet kaip sistemą, susidenancią iš atskirai (dažnai net skirtingų gamintojų) pagamintų mazgų ir įrenginių.

Šių mazgų ir įrenginių sujungimo į vieną kompiuterį principai nebuvo laikomi paslaptyje. Jie buvo prieinami ir suprantami visiems, kam tai buvo įdomu. Šis principas, vadinamas atviros arhitektūros principu, kartu su kitais privalumais užtikrino kompiuterui IBM PC neregėtą pasisekimą,tačiau šio pasisekimo vaisiais firmai”IBM” teko dalintis su kitais. Štai kokią įtaką atvira IBM

PC architektūra turėjo personalinių kompiuterių vystymuisi.

1. Dėl IBM PC perspektyvumo ir populiarumo įvairių komplektuojančių ir papildančių IBM PC įrenginių gamyba tapo labai patrauklia gamybos šaka.

2. Labai greitai dauguma firmų nustojo tenkintis IBM PC komplektuojančių detalių gamintojų vaidmeniu ir pradėjo pačios surinkinėti su IBM PC

suderinamus kompiuterius. Šioms firmoms nereikėjo eikvoti tiek lėšų,kiek tyrinėjimams ir didžiulės firmos išlaikymui išeikvojo firma IBM. Jų kompiuterių kaina buvo žymiai mažesnė (kartais 2-3 kartus) nei analogiškų firmos IBM kompiuterių. Su IBM PC suderinami kompiuteriai iš pradžių buvo paniekinamai vadinami klounai, tačiau ši pravardė neprigijo, nes dauguma su

IBM PC suderinamų kompiuterių firmų gamintojų techninius pasiekimus pradėjo įgyvendinti anksčiau nei pati IBM.

3. Vartotojai galėjo savarankiškai modernizuoti savo kompiuteriu ir aprūpinti juos papildomais šimtų skirtingų gamintojų įrenginiais. Šiuo metu

IBM PC suderinami kompiuteriai tapo galingais ir našiais įrenginiais. Pagal visus pagrindinius rodiklius, jie jie šimtus kartų pralenkia pradinį IBM PC

modelį, o kainuoja, paprastai, net mažiau. Pasaulyje kasmet pagaminami keliasdešimt milijonų su IBM PC suderinamų kompiuterių. Tai daugiau kaip

90% visų pasaulyje gaminamų kompiuterių. Su IBM PC suderinamų kompiuterių komponentus ir įrenginius gamina tūkstančiai firmų. Tarp jų yra šimtai milžiniškų tarptautinių korporacijų, tame tarpe ir tokių žymių kaip LINTEL,

TOSHIBA, FUJITSU, SIEMENS, HITACHI ir kitos.

Kompiuterių raidos lentelė:

1.3. lentelė

|Data |PC |CPU |OS |Periferija|Internet |Kita |

|1947 | | |OS pirmą | | | |

| | | |kartą | | | |

| | | |panaudota | | | |

| | | |EDSAC | | | |

| | | |mašinoje | | | |

|1956 | | | | | |FORTRAN(IB|

| | | | | | |M) |

|1965 | |Intel | | | | |

| | |4004 | | | | |

|1971 | | | | | |PASCAL |

|1973 | |Intel | | | | |

| | |8008 | | | | |

|1974 |Pirmi | | | | | |

| |kompiuteriai | | | | | |

| |su Intel 8008| | | | | |

|1974-7| | | |Pelė | | |

|7 | | | | | | |

|1975 |Altair 8800 | | | | |BASIC(Alle|

| | | | | | |nas,Geitsa|

| | | | | | |s) |

|1976 |Apple | | | | | |

|1977 |Apple-2 | | | | | |

|1981 |IBM PC | | | | | |

|1983 |IBM PC/XT | |MicrosoftWor| | | |

| | | |d | | | |

|1984 |IBM PC/AT | | |Lazeriniai| | |

| | | | |spauzdintu| | |

| | | | |vai | | |

|1985 | | |MS Windows | | | |

|1987 | | |OS/2 | | | |

|1988 | | |DR-DOS | | | |

|1989 | | | | |WWW | |

|1991 | | | | |Internet | |

| | | | | |atvertas | |

| | | | | |vartotojam| |

| | | | | |s | |

Kompiuterių sandara

Kompiuterį galima suskirstyti į tris atsikars dalis:

1. Įvesties – išvseties įrenginius;

2. Sisteminis blokas;

3. Išorinė atmintis.

Įvesties įrenginiais, dažniausiai klaviatūra ir pele, informacija perduodama sisteminiam blokui, o išvesties įrenginiais – displėjumi, spausdintuvu – ji išvedama. Sisteminį bloką sudaro vidinė atmintis ir centrinis procesorius. Centrinis procesorius apdoroja informaciją, saugomą vidinėje atmintyje. Išorinės atminties įrenginiai, naudojami informacijai saugoti ilgą laiką.

Struktūrinė kompiuterio schema nepriklauso nuo jų tipo, dydžio, kainos ar modernumo ir visų kompiuterių yra panaši. Kiekvienas kompiuteris turi nors po vieną įvesties – išvesties įrenginį bei, žinoma, sisteminį bloką.

Įvesties įrenginiai

Prie įvesties įrenginių priskiriami šie:klaviatūra, pelė, valdymo rutulys, skaitlys, valdymo sritis, vertiklis, šviesos pieštukas, sensorinis ekranas, balso atpažinimo įrenginys ir t.t.

Klaviatūra yra pagrindinis informacijos įvesties įrenginys. Pagal klavišų skaičių ji skirstoma į du tipus:

1. standartinę, turinčią 92 klavišus;

2. išplėstąją, turinčią 101-102 klavišus.

Pagal paskirtį klavišai grupuojami į:

1. teksto rašymo;

2. valdymo;

3. funkcinius;

4. papildomus skaitmeniniu.

Teksto rašymo klavišais rašomos raidės, skaičiai, kiti simboliai. Kadangi skiriasi įvairių šalių abėcėlės ir tradicijos, teksto rašymo klavišai klavetūroje išdėstomi nevienodai. Angliška klaviatūra “QWERTY”, pavadinta pagal viršutinės eilutės pirmas raides. Prancūziška klaviatūra vadinasi

“AZERTY”. Lietuvoje naudojama angliška klaviatūra, o lietuviškos raidės išdėstomosskaičių klavišuose.Papildomi skaitmeniniai klavišai vykdo kai kurių valdymo klavišų funkcijas arba rašo skaičius.

Klaviatūros klavišai sudėlioti ant matricos eilučių ir stulpelių susikirtimo taško. Speciali mikroschema nuolat tikrina, ar paspaudus klavišą nesužadinta matrica. Jei klavišas paspaustas ar laikomas nuspaustas, tai iš stulpelio bei eilutės numerio sudaromas vietos kodas ir siunčiamas i sisteminį kompiuterio bloką, apdoroti.

Įvesties įrenginiai

[pic]Pelė sukurta 1970 metais XEROX firmoje. Jos viduje yra rutuliukas.

Stumdant pelę, tas rutuliukas juda ir sukioja du vienas kitam statmenus ritinėlius, kurių galuose įtaisyti plyšiuoti diskeliai.Vienoje diskelio pusėje yra spinduliuojantis įtaisas, kitoje – fotoelementas. Sukantis diskelui, spinduliuojančio įtaiso skleidžiama šviesa pro plyšelius pasiekia fotoelementą. Pagal jo signalus nustatoma rutuliuko judesio kryptis ir atstumas. Rutuliuko judėjimas susijęs su žymeklio judėjimu ekrane.

[pic]

Pelių būna įvairių. Jos skiriasi viena nuo kitos klavišų skaičiumi (du arba trys) bei jautrumu.Pelei analogiškas prietaisas yra valdymo rutulys. Tai tarsi apversta pelė, veikenti tuo pačiu principu. Skirtumas tik tas, kad pelės rutuliukas juda stalo paviršiumi, ovaldymo rutulio – sukiojamas ranka.Skaitlys naudojamas bet kokio dokumento vaizdui perkelti i vidinę kompiuterio atmintį.

Skaitlio veikimas pagrįstas dokumento kopijavimu į kompiuterio atmintį naudojant fotoelementų surinktą ir stipriai apšviesto dokumento atspindėta šviesa. Skaitliai gali būti staliniai ir rankiniai, spalvoti ir nespalvoti.Vertikliu galima gauti ar perduoti informaciją, ateinančią telefoninio ryšio linijomis į kompiuterį. Kompiuterio signalą jis keičia telefoniniu ir atvirkščiai. Vertikliai būna išoriniai ir vidiniai.Jų kokybę nusako informacijos perdavimo (priėmimo) greitis.

[pic]

Šviesos pieštukas įveda informaciją į kompiuterį vedžiojamas ekranu, o sensorinis ekranas – prisiliečiant prie jo pirštu. Jeis pažymėta informacija perduodama sisteminiam blokui. Šie įrenginiai nelabai populiarūs, jiems reikia specialios programinės įrangos, gana didelė jų kaina ir vedžiojant pieštuką ekranu, pavargsta ranka.

Išvesties įrenginiai

Išvesties įrenginių paskirtis – apdorotą informaciją išvesti iš kompiuterio sisteminio bloko. Išvesties įrenginiai yra displėjai, specelieji projektoriai, spausdintuvai, braižytuvai, garsiakalbiai. Displėjus turi beveik visi kompiuteriai.ų paskirtis – išvesti grafinę ir tekstinę informaciją. Pagal konstrukciją displėjaiskirstomi į kineskopinius ir plokščiuosius. Displėjuje tuo pačiu metu galima matyti tiek grafinį arba tekstini vaizdą. Jo ekrano dydis matuojamas coliais. Papraščiausių kineskopinių displėjų ekranai būna 14 colių. Specialieji projektoriai displėjuje regimą vaizdą perkelia į paprastą ekraną. Spausdintuvai kompiuterio darbui nebūtini, tačiau be jų neįmanoma apsieiti, norint atsispausdinti dokumentą.

[pic][pic]

Spausdintuvai skirstomi į dvi stambias grupes:kontaktinius ir bekontakčius.

Prie kontaktinių spausdintuvų priskiriami ir adatiniai, prie bekontakčių –

rašaliniai ir lazeriniai.

Išorinė atmintis

Išorinė atmintis susideda iš dviejų dalių: informaciją saugojančio įrenginio (diskelių, kietųjų diskų, kompaktinių diskų ir t.t.), vadinamo laikmena, ir tą informaciją iš laikmenos skaitančio bei ją į laikmeną įrašančio įrenginio. Pastarąją sudaro varikliukas, sukantis laikmeną (diską), ir skaitymo (įrašymo) galvutė, skaitanti (įrašanti) informaciją į laikmeną.

Lankstūs diskai, arba diskeliai, šiuo metu naudojami informacijai perkelti iš vienos vietos į kitą ir jai saugoti ilgesnį laiką. Pagal dydį jie skirstomi į du tipus: 5,25 ir 3,5 colio. Tačiau tai nereiškia, kad didesniame diskelyje telpa daugiau informacijos.

[pic] + [pic] = [pic]5,25 ir 3,5 colio diskeliai

Optiniai diskai būna 3,5 ir 5,25 colio skersmens, juose telpa apie 300 –

600 MB atminties. Į juos, skirtingai nei į kompaktinius diskus, informacija gali būti įrašoma. Dažniausiai jie naudojami perduoti labai dideliam kiekui informacijos.

[pic]

Kompaktiniai diskai.Į juos informacija įvedama jau gamykloje ir dirbant negali būti keičiama. Šių diskų privalumai – didesnė talpa (500 – 600

MB), gera apsauga nuo išorinio poveikio. Perdavimo greitis – apie 160 –

300 KB per sekundę.

Kietasis diskas yra stacionarinis įrenginys, kurį sudaro keletas specialių diskelių, užmautų ant bendros ašies, kelios skaitymo/rašymo galvutės, “plaukiancios” ant oro pagalvėlių, tiksli mechaninė dalis, hermetiškas korpusas, pripildytas inertinių dujų. Nemažas kietojo disko informacijos perdavimo greitis (<1000 bps), didesnė talpa.

Sisteminis blokas

Kompiuterio sisteminio bloko paskirtis – reikiamą informaciją priimti, apdoroti ir perduoti išvesties įrenginiams. Šį bloką sudaro:

1. centrinis procesorius;

2. vidinė atmintis;

3. valdikliai;

4. įvesties – išvesties jungtys;

5. magistralės.

Centrinis procesorius ir vidinė atmintis – tai kompiuterio širdis, “plakanti” milijonus kartų per sekundę.Centrinis procesorius yra pagrindinė kompiuterio dalis. Jį sudaro aritmetinis – loginis ir valdymo įtaisas bei nedidelė procesorinė atmintis. Aritmetinis – loginis įtaisas atliekapaprasčiausius loginius veiksmus, lygina skaitines registrų reikšmes. Valdymo įtaisas koordinuoja visų kitų įrenginių, siunčiančių ir priimančių loginiam – aritmetiniam įtaisui siunčiamą informaciją, darbą.

Registrai naudojami trumpam užrašyti informaciją – skaičius, su kuriais centrinis procesorius atlieka veiksmus, ląstelių adresus, skaitiklį ir pan.

Centrinio procesoriaus darbo greitis didžiąja dalimi nulemia ir viso kompiuterio darbo greitį. Jis priklauso nuo “žodžio” ilgumo, kurį gali apdoroti procesorius, ir procesoriaus daro dažnio.

Vidinė atmintis – tai milijonai ląstelių, turinčių savo adresą bei talpinančių po vieną “žodį” informacijos. Vidinė atmintis skirstoma į keturis tipus:

1. skaitomąją atmintį (ROM),

2. tiesioginės kreipties atmintį (RAM),

3. atsargos atmintį (Cache memory),

4. vaizdo atmintį (VRAM).

Jungtys, valdikliai ir magistralės palaiko ryšį tarp vidinės atminties, centrinio procesoriaus bei kitų įrenginių.

Magistralės – tai laidai, jungiantys visus kompiuterio įrenginius.

Magistralės plotis priklauso nuo informacijos kiekio, kurią gali iš karto priimti centrinis procesorius. Kiekvienu magistralės laidu keliauja vienas bitas informacijos.

Jungtimis vadinami tam tikri magistralės taškai, prie kurių prijungti įvairūs įrenginiai. Jungtys gali būti lygiagrečios (LPT1-LPT3) arba nuoseklios (COM1-COM3). Lygiagrečiomis jungtimis greičiau pasikeičia informacija, tačiau joms prijungti reikia daugiau laidų.

Valdiklius sudaro tam tikros elektroninės schemos, turinčios nedidelius procesorius. Jie tarsi tarpiniai tarp jungčių ir įrenginių. Valdikliai padeda suderinti centrinio procesoriaus komandas su įrenginio galimybėmis.

Mes susipažinome su kompiuteriu ir jo sandara.Dabar pristatau keletos firmų kompiuterių detalių įkainius:

1.4. lentė

|Kišeninis |

|kompiuteris |

[pic] [pic][pic]

|Statiniai kompiuteriai |

Literatūra

1. Figurnovas V.E. IBM PK vartotojui. K.,”Smaltija”. 1998

2. http://www.ibm.com

3. http://www.mokslo.centras.lt

4. http://www.skaitykla.lt

[pic]