| || || || | | || | | || |
Turinys:
NAMŲ DARBAS NR.1 1
Turinys: 2
Kompiuterių kartos 3 Pirmoji karta-1944-1958metais 3 Antroji karta-1959-1963metais 3
Trečioji karta 1964-1970metais 4 Ketvirtoji karta-1971-1987 metais 4
Penktoji karta – 1987metais 5
IBM PC 1981m.oficealiai pristatyta publikai 6
Kompiouterių raidos lentelė 7
Kompiuterių sandara 8
Įvesties įrenginiai 9
Išorinė atmintis 10
Kompiuterių tipai 12
Literatūra: 13
Kompiuterių kartos
Pirmoji karta-1944-1958metais
Kompiuteriuose įvesties ir išvesties įrenginiai buvo perfokortos irmagnetinės juostos. Šių kompiuterių atmintis buvo gaminama iš elektroniniųlempų. Tokie kompiuteriai lėti, dideli brangūs ir mažai patikimi,į aplinkąišskirdavo didelį šilumos kiekį. Jie galėjo vykdyti tik vieną programą.Pirmosios kartos atstovai-ENIAC, UNIVAC. Kompiuteris ENIAC – elektroninisskaitmeninis integratorius ir skaičiuotuvas.1943m. kariuomeneje prasidėjoENIAC kūrimo darbai. Sukurta mašina priminė monstrą – svėrė 30 tonų,užėmė1600 m, panaudota 18 000 vakuuminių elektroninių lempų. Ji išeikvodavo apie140 KW elektros galios, galejo atlikti 5000 sudėties operacijų per sekundę. ENIAC pagamintas 1946-aisiais metais – per vėlai, kad būtų panaudotaskare. Tad pirmasis jo uždavinys buvo skaičiavimų serija, kuri padėjonustatyti principinę vandenilinės bombos pagaminimo galimybę.ENIAC, veikęsBTL iki 1955-ųjų,buvo išmontuotas.
Antroji karta-1959-1963metais
1960 metais fizikų buvo atrastos naujos medžiagos-puslaidininkiai.William’as Belford’as Shockl’is išrado trazistorių, tačiau tik 6-ojodešimtmečio pabaigoje pagaminti tranzistoriniai kompiuteriai. Pirmuosiuskomercinius tranzistorinius kompiuterius pristatė NCR bei RCA kompanijos,vėliau IBM-7000-ąją kompiuterių šeimą. Jie yra žymiai mažesni neielektroninės ir ne lempos skleidžia tiek daug šilumos, taip pat panaudotiantros kartos kompiuteriuose. Jų atmintis buvo gaminama iš magnetiniųšerdžių,kurios atrodė kaip labia mažos veržlės, suvertos laidais. Antroskartos kompiuteriai-mažesni, patikimesni ir daug greitesni už pirmosioskartos kompiuterius. Tranzistorių taikymas būdingas antrosios kompiuterių kartos bruožas.Kiekvienai naujajai kartai būdinga-talpesnė atmintis ir mažesni matmenys.
(1.1lentelė) 1.1lentelė|Kart|Apytikrės |Technologija |Sparta ||a |datos | | ||1-oj|1946-1957 |Vakuuminės lempos |40000 ||i | | | ||2-oj|1958-1964 |tranzistoriai |200000 ||i | | | ||3oji|1965-1971 |Mažos ir vidutinės |1000000 || | |integracijos | || | |mikroschemos | ||4-oj|1972-1977 |Didelės integracijos |10000000 ||i | |mikroschemos | ||5-oj|1978- |Labai didelės |100000000 ||i | |integracijos | || | |mikroschemos | |Be technologinių, yra ir kitų pokyčių. Antroji kompiuterių kartapasižymėjo sudėtingesniais aritmetikos ir logikos įrenginiais, aukšto lygioprogramavimo kalbų taikymu ir tuo, kad su kompiuteriais buvo teikiamaprograminė įranga.
Trečioji karta 1964-1970 metais
Tuo laiku JAV kompanijos Texas Instruments darbuotojas Jackas Cilbis sukūrėintegrinę grandinę –sudėtinę elektroninę grandinę ant silicio plokštelės,kuri pakeitė tranzistorius. Todėl mažėjo kompiuterių matmenys ir apie1970metus sukurti kompiuteriai buvo vadinami mini kompiuteriais. Duomenimssaugoti dar plačiau pradėti naudoti magnetiniai diskai. Tai leido apdorotiduomenis keleta programų vienu metu ir keliems vartotojams vienukompiuteriu.
Mini kompiuteriais pradėjo domėtis įvairių profesijų žmonės,buvo sukurtaspeciali programinė įranga. Buvo palengvintas vartotojo bendravimas sukompiuteriu, todėl išaugo susidomėjimas šios kartos kompiuteriais ir jiebuvo naudojami ne tik įvairių mokslo krypčių tyrimus, bet ir valdantsudėtingus gamybos procesus. Sukurtas pirmasis mikroprocesorius”Intel4004”, mikrokompiuteris PDP-8, pirmasis asmeniniskompiuteris”Kenbak”.
Ketvirtoji karta-1971-1987 metais
1971metais buvo žengtas dar vienas žingsnis personalinio kompiuteriosukūrimo link, sukurta didžioji integrinė schema. Tai tūkstančiaiintegrinių shemų vienoje silicio plokštelėje – mikroschemoje. Mikroschemanaudojama kurti atminties ir logines schemas, kurios atlieka ivairiausiosudėtingumo loginius veismus kompiuterio centriniame procesoriuje. Vėliausukurta labia didelė integrinė schema – šimtai tūkstančių integrinių schemųvienoje silicio plokštėje. Tai leido Tedui Hofui sukurti –mikroprocesorių.Tai buvo labia didelė pažanga, kompiuterių matmenys labia sumažėjo ir jiepavadinti mikrokompiuteriais. Juose panaudoti įvesties ir išvestiesįrenginiai, kurie leido duomenis ir programas įvesti tiesiai iš klavetūros.
Jie įgalino sukurti – superkompiuterius.MikroprocesoriaiDidėjant elementų tankiui atminties mikroschemose, didėjo elementų tankisir procesoriaus lustuose. Laikui bėgant vis daugiau elementų buvo išdėstomaviename luste ir vis mažiau lustų reikėjo kompiuterio procesoriauskonstrukcijoje. Lemiamas lūžis įvyko 1971 m., kai ,,Intel“ kompanija sukūrė i4004 mikroschemą. I4004 – pirmas lustas, kuriame buvo išdėstytosvisos CPĮ komponentės – sukurtas mikroprocesorius. I4004 mikroprocesoriusgalėjo sudėti du 4 bitų skaičius, o daugyba buvo atliekama atitinkamaikartojant sudėties operaciją. Pagal dabartinius reikalavimus i4004mikroprocesorius labai primityvus, tačiau juo prasidėjo mikroprocesoriųevoliucija. Mikroprocesorių evoliucija akivaizdžiausia pagal bitų, kuriuosprocesorius gali vienu metu apdoroti, skaičių. Šio skaičiaus tikslaus matonėra, tačiau galbūt geriausiai tai atspindi procesoriaus išorinėsmagistralės plotis. Kitu matu gali būti akumuliatoriaus arba bendrosiospaskirties registrų bitų skaičius. Kartais šie skaičiai sutampa, bet nevisada. Pavyzdžiui mikroprocesorius gali operuoti 16 bitų skaičiais, tačiauvienu metu nuskaityti arba įrašyti tik 8 bitus.1972 m. ,,Intel“ sukūrėpirmąjį 8 bitų mikroprocesorių i8008, beveik du kartus sudėtingesnį neii4004. Ir i4004, ir i8008 buvo specialiosios paskirties mikroprocesoriai(taikomi specialiais atvejais). Bendrosios paskirties mikroprocesorių i8080,,Intel“ sukūrė 1974 m. Tai irgi 8 bitų procesorius, tačiau spartesnis, suplatesniu instrukcijų rinkiniu ir tobulesniu adresavimu.1.2. lentelė,,Intel“ mikroprocesorių evoliucija|Charakteristikos |Mikroprocesoriaus tipas ||Instrukcijų skaičius |66 |111 |133 |154 |235 ||Adresų magistralės |8 |16 |20 |32 |32 ||plotis | | | | | ||Duomenų magistralės |8 |8 |16 |32 |32 ||plotis | | | | | ||Vyksmaženklių {flag} |4 |5 |9 |14 |14 ||skaičius | | | | | ||Registrų skaičius |8 |8 |16 |8 |8 ||Adresuojamosios |16 KB |64 KB |1 MB |4 GB |4 GB ||atminties talpa | | | | | ||Į/I prievadų {I/O |24 |256 |64 K |64 K |64 K ||ports} skaičius | | | | | ||Magistralės pralaidumas|– |0,75 MB/s|5 MB/s |32 MB/s |32 MB/s ||Registrų turinio |– |1,3 ms |0,3 ms |0,125 ms|0,06 ms ||sumavimo trukmė | | | | | |
Penktoji karta – 1987 metais
Ši karta tęsiasi iki šių dienų. Tai kompiuteriai, kuriais dirbamešiandiena ir kurie atsiras artimiausiu metu.akivaizdu, kad nauji
kompiuteriai bus vis greitesni, didės duomenų apdorojimo galia, virtualiatmintis bus neribota. Personaliniai kompiuteriai (PC) siūlo didžiulę naujųtechnologijų aibę. Pavyzdžiui, PC gali turėti vaizdžius ir detaliusžemėlapius, kurie padeda verslo žmonėms ir turistams planuoti savokeliones. Dabar jau galima prisijungus prie kompiuterių tinklo nusipirktinaują automobilį, užsisakyti bilietus į teatrą, žaisti šachmatais su kokiunors didmeistriu ar pasiklausyti tolimos radijo stoties. Milijonai žmonių, turintys nešiojamus PC, gali “būti darbe” iš tiesųbūdami visai kitur- kliento biure, lėktuve ar namuose. Nešiojami PC galisujungti su milžiniškomis duomenų bazėmis, padeda susisiekti su klientaisir kolegomis. Kompiuteris tampa bendravimo priemone. Tiek elektroninispaštas, tiek elektroninės skelbimų lentos leidžia siųsti ir gautiinformaciją per kompiuterius, sujungtus į tinklą. Ateityje nauja technologijų banga sukels radikalius pasikeitimus mūsųgyvenime. Pavyzdžiui, jeigu jūs norėsite pirkti naują namą, galėsite jįapžiūrėti neišeidami iš namų ar biuro (savo kompiuterio ekrane)naudodamiesi kompiuterių tinkle esančia informacija. Jums tereiks nurodytikompiuteriui, kokio namo pageidaujate ir įvesti paieškos kriterijus. Tuometgausite namų, kurie atitinka jūsų kriterijus, sąrašą ir detalią informacijąapie pasirinktus namus, be to, galėsite juos apžiūrėti įvairiais rakursais.Tai atrodo šiek tiek neįprasta, tačiau tokios sistemos jau pradedamosvystyti. Kompiuterių vystymo istorija trumpa (tik pusė amžiaus!), o tempaiįspūdingi. Iki 1946 metų mūsų tėvai ir seneliai statė laivus, atlikofinansinius skaičiavimus, sveikatos tyrimus ir kt. be kompiuterių, nes jųdar nebuvo. Septintajame šio amžiaus dešimtmetyje multimilijoninės vertėskompiuteriai buvo naudojami tik stambiose ir finansiškai galingoseorganizacijose. Šiuos kompiuterius prižiūrėdavo aukštos klasės specialistaiuž užrakintų durų. Tais laikais kompiuterinės sistemos buvo suprojektuotostaip, kad kompiuterių profesionalas veikdavo kaip tarpininkas tarpvartotojo ir kompiuterio. Aštuntojo dešimtmečio viduryje kompiuteriai tapo mažesni, pigesni, ir jųnaudojimas supaprastėjo. Ši tendencija paskatino personalinių kompiuteriųsukūrimą. Prabėgo dar dešimt metų, ir įvairiausių veiklos sričių žmonėsįsigijo šiuos mažuosius technikos stebuklus. Staiga kompiuteriai tapoprieinami kiekvienam! Dabar vienas iš keturių amerikiečių turi personalinį kompiuterį,galingesnį už tuos, kurie apdorodavo didžiųjų kompanijų duomenisseptintajame dešimtmetyje. Toks kompiuterių paplitimas paskatino ir spartųnaujų programų kūrimą. Dabar mes galime klajoti po elektroninės fantazijosplotus arba palaikyti elektroninį ryšį su draugais ar kolegomis visamepasaulyje. Beveik kiekvienas verslininkas yra suvokęs informaciniųtechnologijų svarbą ir jas naudoja, norėdamas pasiūlyti geresnes paslaugasir išsilaikyti konkurencinėje kovoje.IBM PC 1981m.oficealiai pristatyta publikai
1981m.rugpjūčio mėnesį IBM PC, buvo oficialiai pristatytas publikai, onetrukus po to jis tapo neregėtai populiarus. Per vienerius dvejus metusIBM PC tapo lyderiu personalinių kompiuterių rinkoje, išstumdamas kituspersonalinius kompiuterius su 8 bitų mikroprocesoriais, ir tapopersonalinio kompiuterio standartu.IBM PC konstrukcija buvo ypatinga tuo,kad kompiuterio atskirus mazgus ir įrenginius buvo galima bet kada pakeistinaujais, tobulesniais.Firma “IBM” kompiuterį pagamino ne kaip vientisą irneardomą įrenginą, bet kaip sistemą, susidenancią iš atskirai (dažnai netskirtingų gamintojų) pagamintų mazgų ir įrenginių. Šių mazgų ir įrenginiųsujungimo į vieną kompiuterį principai nebuvo laikomi paslaptyje. Jie buvoprieinami ir suprantami visiems, kam tai buvo įdomu. Šis principas,vadinamas atviros arhitektūros principu, kartu su kitais privalumaisužtikrino kompiuterui IBM PC neregėtą pasisekimą,tačiau šio pasisekimovaisiais firmai”IBM” teko dalintis su kitais. Štai kokią įtaką atvira IBMPC architektūra turėjo personalinių kompiuterių vystymuisi. 1. Dėl IBM PC perspektyvumo ir populiarumo įvairių komplektuojančių ir
papildančių IBM PC įrenginių gamyba tapo labai patrauklia gamybos šaka. 2. Labai greitai dauguma firmų nustojo tenkintis IBM PC komplektuojančiųdetalių gamintojų vaidmeniu ir pradėjo pačios surinkinėti su IBM PCsuderinamus kompiuterius. Šioms firmoms nereikėjo eikvoti tiek lėšų,kiektyrinėjimams ir didžiulės firmos išlaikymui išeikvojo firma IBM. Jųkompiuterių kaina buvo žymiai mažesnė (kartais 2-3 kartus) nei analogiškųfirmos IBM kompiuterių. Su IBM PC suderinami kompiuteriai iš pradžių buvopaniekinamai vadinami klounai, tačiau ši pravardė neprigijo, nes dauguma suIBM PC suderinamų kompiuterių firmų gamintojų techninius pasiekimus pradėjoįgyvendinti anksčiau nei pati IBM. 3. Vartotojai galėjo savarankiškai modernizuoti savo kompiuteriu iraprūpinti juos papildomais šimtų skirtingų gamintojų įrenginiais. Šiuo metuIBM PC suderinami kompiuteriai tapo galingais ir našiais įrenginiais. Pagalvisus pagrindinius rodiklius, jie jie šimtus kartų pralenkia pradinį IBM PCmodelį, o kainuoja, paprastai, net mažiau. Pasaulyje kasmet pagaminamikeliasdešimt milijonų su IBM PC suderinamų kompiuterių. Tai daugiau kaip90% visų pasaulyje gaminamų kompiuterių. Su IBM PC suderinamų kompiuteriųkomponentus ir įrenginius gamina tūkstančiai firmų. Tarp jų yra šimtaimilžiniškų tarptautinių korporacijų, tame tarpe ir tokių žymių kaip LINTEL,TOSHIBA, FUJITSU, SIEMENS, HITACHI ir kitos.Kompiuterių raidos lentelė:
1.3. lentelė
|Data |PC |CPU |OS |Periferija|Internet |Kita ||1947 | | |OS pirmą | | | || | | |kartą | | | || | | |panaudota | | | || | | |EDSAC | | | || | | |mašinoje | | | ||1956 | | | | | |FORTRAN(IB|| | | | | | |M) ||1965 | |Intel | | | | || | |4004 | | | | ||1971 | | | | | |PASCAL ||1973 | |Intel | | | | || | |8008 | | | | ||1974 |Pirmi | | | | | || |kompiuteriai | | | | | || |su Intel 8008| | | | | ||1974-7| | | |Pelė | | ||7 | | | | | | ||1975 |Altair 8800 | | | | |BASIC(Alle|| | | | | | |nas,Geitsa|| | | | | | |s) ||1976 |Apple | | | | | ||1977 |Apple-2 | | | | | ||1981 |IBM PC | | | | | ||1983 |IBM PC/XT | |MicrosoftWor| | | || | | |d | | | ||1984 |IBM PC/AT | | |Lazeriniai| | || | | | |spauzdintu| | || | | | |vai | | ||1985 | | |MS Windows | | | ||1987 | | |OS/2 | | | ||1988 | | |DR-DOS | | | ||1989 | | | | |WWW | ||1991 | | | | |Internet | || | | | | |atvertas | || | | | | |vartotojam| || | | | | |s | | Kompiuterių sandara
Kompiuterį galima suskirstyti į tris atsikars dalis:
1. Įvesties – išvseties įrenginius;
2. Sisteminis blokas;
3. Išorinė atmintis.
Įvesties įrenginiais, dažniausiai klaviatūra ir pele, informacijaperduodama sisteminiam blokui, o išvesties įrenginiais – displėjumi,
spausdintuvu – ji išvedama. Sisteminį bloką sudaro vidinė atmintis ircentrinis procesorius. Centrinis procesorius apdoroja informaciją, saugomąvidinėje atmintyje. Išorinės atminties įrenginiai, naudojami informacijaisaugoti ilgą laiką.Struktūrinė kompiuterio schema nepriklauso nuo jų tipo, dydžio, kainos armodernumo ir visų kompiuterių yra panaši. Kiekvienas kompiuteris turi norspo vieną įvesties – išvesties įrenginį bei, žinoma, sisteminį bloką.
Įvesties įrenginiai
Prie įvesties įrenginių priskiriami šie:klaviatūra, pelė, valdymo rutulys,skaitlys, valdymo sritis, vertiklis, šviesos pieštukas, sensorinis ekranas,balso atpažinimo įrenginys ir t.t.
Klaviatūra yra pagrindinis informacijos įvesties įrenginys. Pagal klavišųskaičių ji skirstoma į du tipus:
1. standartinę, turinčią 92 klavišus;
2. išplėstąją, turinčią 101-102 klavišus.
Pagal paskirtį klavišai grupuojami į:
1. teksto rašymo;
2. valdymo;
3. funkcinius;
4. papildomus skaitmeniniu.
Teksto rašymo klavišais rašomos raidės, skaičiai, kiti simboliai. Kadangiskiriasi įvairių šalių abėcėlės ir tradicijos, teksto rašymo klavišaiklavetūroje išdėstomi nevienodai. Angliška klaviatūra “QWERTY”, pavadintapagal viršutinės eilutės pirmas raides. Prancūziška klaviatūra vadinasi“AZERTY”. Lietuvoje naudojama angliška klaviatūra, o lietuviškos raidėsišdėstomosskaičių klavišuose.Papildomi skaitmeniniai klavišai vykdo kaikurių valdymo klavišų funkcijas arba rašo skaičius.
Klaviatūros klavišai sudėlioti ant matricos eilučių ir stulpeliųsusikirtimo taško. Speciali mikroschema nuolat tikrina, ar paspaudusklavišą nesužadinta matrica. Jei klavišas paspaustas ar laikomasnuspaustas, tai iš stulpelio bei eilutės numerio sudaromas vietos kodas irsiunčiamas i sisteminį kompiuterio bloką, apdoroti.
Įvesties įrenginiai
[pic]Pelė sukurta 1970 metais XEROX firmoje. Jos viduje yra rutuliukas.Stumdant pelę, tas rutuliukas juda ir sukioja du vienas kitam statmenusritinėlius, kurių galuose įtaisyti plyšiuoti diskeliai.Vienoje diskelio
pusėje yra spinduliuojantis įtaisas, kitoje – fotoelementas. Sukantisdiskelui, spinduliuojančio įtaiso skleidžiama šviesa pro plyšelius pasiekiafotoelementą. Pagal jo signalus nustatoma rutuliuko judesio kryptis iratstumas. Rutuliuko judėjimas susijęs su žymeklio judėjimu ekrane.[pic]Pelių būna įvairių. Jos skiriasi viena nuo kitos klavišų skaičiumi (du arbatrys) bei jautrumu.Pelei analogiškas prietaisas yra valdymo rutulys. Taitarsi apversta pelė, veikenti tuo pačiu principu. Skirtumas tik tas, kadpelės rutuliukas juda stalo paviršiumi, ovaldymo rutulio – sukiojamasranka.Skaitlys naudojamas bet kokio dokumento vaizdui perkelti i vidinękompiuterio atmintį. Skaitlio veikimas pagrįstas dokumento kopijavimu įkompiuterio atmintį naudojant fotoelementų surinktą ir stipriai apšviestodokumento atspindėta šviesa. Skaitliai gali būti staliniai ir rankiniai,spalvoti ir nespalvoti.Vertikliu galima gauti ar perduoti informaciją,ateinančią telefoninio ryšio linijomis į kompiuterį. Kompiuterio signaląjis keičia telefoniniu ir atvirkščiai. Vertikliai būna išoriniai irvidiniai.Jų kokybę nusako informacijos perdavimo (priėmimo) greitis.[pic]
Šviesos pieštukas įveda informaciją į kompiuterį vedžiojamas ekranu, osensorinis ekranas – prisiliečiant prie jo pirštu. Jeis pažymėtainformacija perduodama sisteminiam blokui. Šie įrenginiai nelabaipopuliarūs, jiems reikia specialios programinės įrangos, gana didelė jųkaina ir vedžiojant pieštuką ekranu, pavargsta ranka.
Išvesties įrenginiai
Išvesties įrenginių paskirtis – apdorotą informaciją išvesti iš kompiuteriosisteminio bloko. Išvesties įrenginiai yra displėjai, speceliejiprojektoriai, spausdintuvai, braižytuvai, garsiakalbiai. Displėjus turibeveik visi kompiuteriai.ų paskirtis – išvesti grafinę ir tekstinęinformaciją. Pagal konstrukciją displėjaiskirstomi į kineskopinius irplokščiuosius. Displėjuje tuo pačiu metu galima matyti tiek grafinį arbatekstini vaizdą. Jo ekrano dydis matuojamas coliais. Papraščiausiųkineskopinių displėjų ekranai būna 14 colių. Specialieji projektoriaidisplėjuje regimą vaizdą perkelia į paprastą ekraną. Spausdintuvaikompiuterio darbui nebūtini, tačiau be jų neįmanoma apsieiti, norint
atsispausdinti dokumentą.[pic][pic]
Spausdintuvai skirstomi į dvi stambias grupes:kontaktinius ir bekontakčius.Prie kontaktinių spausdintuvų priskiriami ir adatiniai, prie bekontakčių –rašaliniai ir lazeriniai.
Išorinė atmintis
Išorinė atmintis susideda iš dviejų dalių: informaciją saugojančioįrenginio (diskelių, kietųjų diskų, kompaktinių diskų ir t.t.), vadinamolaikmena, ir tą informaciją iš laikmenos skaitančio bei ją į laikmenąįrašančio įrenginio. Pastarąją sudaro varikliukas, sukantis laikmeną(diską), ir skaitymo (įrašymo) galvutė, skaitanti (įrašanti) informaciją įlaikmeną.Lankstūs diskai, arba diskeliai, šiuo metu naudojami informacijai perkeltiiš vienos vietos į kitą ir jai saugoti ilgesnį laiką. Pagal dydį jieskirstomi į du tipus: 5,25 ir 3,5 colio. Tačiau tai nereiškia, kaddidesniame diskelyje telpa daugiau informacijos. [pic] + [pic] = [pic]5,25 ir 3,5 colio diskeliai
Optiniai diskai būna 3,5 ir 5,25 colio skersmens, juose telpa apie 300 – 600 MB atminties. Į juos, skirtingai nei į kompaktinius diskus, informacija gali būti įrašoma. Dažniausiai jie naudojami perduoti labai dideliam kiekui informacijos.[pic] Kompaktiniai diskai.Į juos informacija įvedama jau gamykloje ir dirbant negali būti keičiama. Šių diskų privalumai – didesnė talpa (500 – 600 MB), gera apsauga nuo išorinio poveikio. Perdavimo greitis – apie 160 – 300 KB per sekundę.
Kietasis diskas yra stacionarinis įrenginys, kurį sudaro keletas specialių diskelių, užmautų ant bendros ašies, kelios skaitymo/rašymo galvutės, “plaukiancios” ant oro pagalvėlių, tiksli mechaninė dalis, hermetiškas korpusas, pripildytas inertinių dujų. Nemažas kietojo disko informacijos perdavimo greitis (<1000 bps), didesnė talpa.
Sisteminis blokas
Kompiuterio sisteminio bloko paskirtis – reikiamą informaciją priimti, apdoroti ir perduoti išvesties įrenginiams. Šį bloką sudaro: 1. centrinis procesorius; 2. vidinė atmintis; 3. valdikliai; 4. įvesties – išvesties jungtys; 5. magistralės.
Centrinis procesorius ir vidinė atmintis – tai kompiuterio širdis,“plakanti” milijonus kartų per sekundę.Centrinis procesorius yra pagrindinėkompiuterio dalis. Jį sudaro aritmetinis – loginis ir valdymo įtaisas beinedidelė procesorinė atmintis. Aritmetinis – loginis įtaisasatliekapaprasčiausius loginius veiksmus, lygina skaitines registrų
reikšmes. Valdymo įtaisas koordinuoja visų kitų įrenginių, siunčiančių irpriimančių loginiam – aritmetiniam įtaisui siunčiamą informaciją, darbą.Registrai naudojami trumpam užrašyti informaciją – skaičius, su kuriaiscentrinis procesorius atlieka veiksmus, ląstelių adresus, skaitiklį ir pan.Centrinio procesoriaus darbo greitis didžiąja dalimi nulemia ir visokompiuterio darbo greitį. Jis priklauso nuo “žodžio” ilgumo, kurį galiapdoroti procesorius, ir procesoriaus daro dažnio.
Vidinė atmintis – tai milijonai ląstelių, turinčių savo adresą beitalpinančių po vieną “žodį” informacijos. Vidinė atmintis skirstoma įketuris tipus: 1. skaitomąją atmintį (ROM), 2. tiesioginės kreipties atmintį (RAM), 3. atsargos atmintį (Cache memory), 4. vaizdo atmintį (VRAM).Jungtys, valdikliai ir magistralės palaiko ryšį tarp vidinės atminties,centrinio procesoriaus bei kitų įrenginių.Magistralės – tai laidai, jungiantys visus kompiuterio įrenginius.Magistralės plotis priklauso nuo informacijos kiekio, kurią gali iš kartopriimti centrinis procesorius. Kiekvienu magistralės laidu keliauja vienasbitas informacijos.Jungtimis vadinami tam tikri magistralės taškai, prie kurių prijungtiįvairūs įrenginiai. Jungtys gali būti lygiagrečios (LPT1-LPT3) arbanuoseklios (COM1-COM3). Lygiagrečiomis jungtimis greičiau pasikeičiainformacija, tačiau joms prijungti reikia daugiau laidų.Valdiklius sudaro tam tikros elektroninės schemos, turinčios nedideliusprocesorius. Jie tarsi tarpiniai tarp jungčių ir įrenginių. Valdikliaipadeda suderinti centrinio procesoriaus komandas su įrenginio galimybėmis.Mes susipažinome su kompiuteriu ir jo sandara.Dabar pristatau keletos firmųkompiuterių detalių įkainius:
1.4. lentė|Kišeninis ||kompiuteris |
[pic] [pic][pic]
|Statiniai kompiuteriai |
Literatūra:
1. Figurnovas V.E. IBM PK vartotojui. K.,”Smaltija”. 19982. http://www.ibm.com3. http://www.mokslo.centras.lt4. http://www.skaitykla.lt
———————–[pic]