Kompiuterio įvesties išvesties įrenginiai

Turinys:

1. Įvadas 1
2. Įvesties/išvesties modulis 2
3. Įvesties įrenginiai 3
3.1. Klaviatūra 3
3.2. Pelė 4
3.3. Valdymo rutulys 4
3.4. Vairasvirtė 4
3.5. Valdymo pultas 5
3.6. Grafinė lentelė 5
3.7. Lietimui jautrūs ekranai 5
3.8. Vaizdo skaitytuvai 5
4. Išvesties įrenginiai 6
4.1. Vaizduokliai 6
4.2. Spausdintuvai 7
5.Išvados 9
6.Naudota literatūra: 91.Įvadas
Nūdienis kompiuteris dar labai jaunas – jam vos pusšimtis metų. Tačiau žmogus nuo seno stengėsi kurti įvairias priemones, kurios palengvintų jo intelektinę veiklą. Vieną iš tobulesnių skaičiavimo mašinų, išlikusių iki šių dienų ir turėjusių didelę įtaką kitiems mokslininkams, 1642m. sukūrė prancūzų mokslininkas Blezas Paskalis. Šiuolaikinių kompiuterių konstravimo ir darbo principus sukūrė anglų mokslininkas Čarlzas Babidžas ( Charles Babbage, 1791-1871m). Mašina nebuvo sukurta. Tačiau nedidelė jos veikianti dalis ir keletas brėžinių buvo atiduoti saaugoti Karališkojo koledžo muziejui Londone. Ši mašina turėjo visas modernaus kompiuterio dalis (įvesties ir išvesties įrenginius, atmintinę ir t.t.).
Dabar, kai tariame žodį “kompiuteris”, dažniausiai įsivaizduojame ant stalo padėtą klaviatūrą, vaizduoklį, pelę. Tačiau kompiuteris – tai elektroninių ir elektromechaninių įtaisų sistema, kuri gali dekoduoti ir vykdyti įvairias programas. Jį sudaro dviejų tipų įranga: techninė ir programinė. Kompiuterio techninė įranga skirstoma į keturias grupes: įvedimo, išvedimo, saugojimo ir apdorojimo. Įvesties įrenginiais žmogus perduoda informaciją kompiuteriui, o išvesties įrenginiais – kompiuteris pateikia apdorotą informaciją žmogui. Įvesties irr išvesties įrenginių yra daug ir įvairių, jie nuolat tobulinami, atsiranda naujų. Duomenys būna labai įvairūs: tekstai, brėžiniai, piešiniai, garsai, filmuoti vaizdai. Kompiuteris gali apdoroti tik dvejetainę “žaliavą”. Todėl valdyti kompiuterį, suvesti duomenis ir pakeisti juos į formą, tinkamą apdoroti, reikalingi įv

vairūs įvesties įtaisai: klaviatūra pav. 1, pelė, valdymo rutulys, vairasvirtė, valdymo pultas, grafinė lentelė, lietimui jautrūs ekranai, vaizdo skaitytuvai pav. 2. Išvesties įtaisai kompiuteriu apdorotą informaciją pateikia vartotojui patogia forma. Tai : vaizduokliai, spausdintuvai pav. 3, braižytuvai, displėjai.
2.Įvesties/išvesties modulis

Įvesties/išvesties modulis yra kompiuterio struktūros dalis valdanti vieną arba kelis išorinius įrenginius ir tvarkanti kaitimąsi duomenimis tarp šių įrenginių ir pagrindinės atminties bei centrinio procesoriaus. Taigi įvesties/išvesties modulis turi turėti du interfeisus, vieną – atžvilgiu kompiuterio, vidinį – sąveikai su centriniu procesoriumi ir operatyviąja atmintimi, o kitą – išorinį – sąveikai su išoriniais įrenginiais.
Pagrindinės įvesties/išvesties modulio funkcijos gali būti suskirstytos į tokias kategorijas:
• Valdymas ir taktavimas {control and timing}.
• Komunikacijos su centriniu procesoriumi.
• Įrenginių komunikacijos.
• Duomenų buferizavimas.
• Klaidų aptikimas.

Įvesties/išvesties moduliai vieni nuo kitų labai skiriasi sudėtingumu ir valdomų išorinių įrenginių skaičiumi. Prie kompiuterio modulis jungiamas peer signalines linijas, t. y. per sisteminės magistralės linijas. Į modulį arba iš modulio siunčiami duomenys buferizuojami viename arba keliuose duomenų registruose. Modulyje taip pat gali būti keletas registrų informuojančių apie esamą periferinio įrenginio būklę. Detalesnės valdymo informacijos iš centrinio procesoriaus gavimui kiekvienas būklės registras taip pat vykdo ir valdymo {control} registro funkcijas. Modulio struktūroje esančios loginės schemos sąveikauja su centriniu procesoriumi per valdymo linijas, kuriomis pastarasis siunčia į modulį valdymo komandas. Kai kuriomis signalinėmis linijomis naudojasi ir pats įvesties/išvesties modulis, pvz., ar
rbitravimo ir būklės signalams perduoti. Įvesties/išvesties modulis generuoja ir atpažįsta jam priskirtų periferinių įrenginių adresus. Kiekvienas įvesties/išvesties modulis turi unikalų adresą, o jeigu jis valdo kelis išorinius įrenginius – unikalų adresų rinkinį (diapazoną). Be to, įvesties/išvesties modulyje yra specifinis loginis įrenginys jo sąveikai su jam priskirtais įrenginiais tvarkyti.3.Įvesties įrenginiai
3.1.Klaviatūra. Kompiuteris negali savarankiškai galvoti, todėl vartotojas įvesties įrenginiais turi perduoti jam įvairias komandas, nurodymus, informaciją, kurią reikia apdoroti.
Klaviatūra yra pagrindinis informacijos įvesties įrenginys, naudojamas raidėms, skaičiams ir kitiems simboliams įvesti į kompiuterį ir jam valdyti. Ji panaši į rašomosios mašinėlės klaviatūrą, tik turi papildomų specifinių klavišų.
Pagal klavišų skaičių klaviatūros skirstomos į du tipus:
KLAVIATŪRA TIPAS KLAVIŠAI
Standartinė XT 92
Išplėstoji AT 101-102

lentelė 1
Pagal paskirtį klavišai grupuojami į:
 teksto rašymo, arba pagrindinius;
 valdymo;
 funkcinius;
 papildomus skaitmeninius.
Teksto rašymo klavišais rašomos raidės, skaičiai, kiti simboliai. Kadangi skiriasi įvairių šalių abėcėlės ir tradicijos, teksto rašymo klavišai klaviatūroje išdėstomi nevienodai. Yra angliška klaviatūra “QWERTY”, dar yra prancūziška, vadinama “AZERTY”. Lietuviškos raidės išdėstomos įvairiai. Dažniausiai Lietuvoje naudojama angliška klaviatūra, o lietuviškos raidės išdėstomos skaičius atitinkančiuose teksto rašymo klavišuose (ą – klaviše 1, č – klaviše 2, ę – 3, ė – 4, į – 5, š – 6, ų – 7, ū – 8, ž – =). Tada skaičiai rašomi spaudžiant papildomus skaitmeninius klavišus. Kiti mėgsta lietuviškas raides išdėstyti nenaudojamų lietuviškoje abėcėlėje raidžių klavišuose (q, w, x, .) bei pasikartojančiuose teksto rašymo ženklų klavišuose. Šiuo metu jau yra sukurtas lietuviškos klaviatūros standartas, kuris ir numato tokį raidžių išdėstymą. Tokio tipo klaviatūromis IB

BM firma planuoja aprūpinti mokyklas. Bet lietuviškų raidžių kodai neatkeliauja kartu su operacinėmis sistemomis (“Windows 95” ir vėlesnės versijos jau turi juos), todėl klaviatūros simboliams keisti reikalinga papildoma programinė įranga (“Lir”, “Winlika” ir pan.).
Papildomi skaitmeniniai klavišai vykdo kai kurių valdymo klavišų funkcijas arba, nuspaudus klavišą Num Lock (šviečia indikatorius Num Lock), rašo skaičius. Šiais klavišais patogu įvesti skaičius, nes klaviatūra panaši į skaičiavimo mašinėlės klaviatūrą.
Funkciniai klavišai priklauso nuo programų kūrėjų, kompiuterių vartotojų ir vykdo įvairias programos komandas. Pavyzdžiui, daugelyje programų klavišu F1 iškviečiamas žinyno langas (Help).
pav. 1
Klaviatūros klavišai lentelė 1 sudėlioti ant matricos (plokštės su laidininkais, išdėstytais eilutėmis ir stulpeliais) eilučių ir stulpelių susikirtimo taškų. Speciali mikroschema nuolat tikrina, ar paspaudus klavišą nesužadinta matrica. Jei klavišas paspaustas ar laikomas nuspaustas, tai iš stulpelio bei eilutės numerio sudaromas klavišo vietos kodas ir siunčiamas į sisteminį kompiuterio bloką apdoroti.
3.2.Pelė. Stumdant pelę ant specialaus kilimėlio, valdomas žymeklis vaizduoklio ekrane, o paspaudžiant pelės klavišus kompiuteriui perduodamos komandos. Dažniausiai pelė turi du arba tris klavišus. Sudėtingesnė pelė gali turėti ratuką dokumentui ekrane stumdyti vertikalia ir horizontalia kryptimi, dar keletą klavišų. Dažniausiai kairysis pelės klavišas naudojamas komandai įvesti, o dešiniuoju iškviečiamas žymeklio vietai tinkamas papildomas programos meniu.
Labiausiai paplito optinės mechaninės pelės. Jų dugne yra rutulys, kuris stumiant pelę rieda kilimėlio pa
aviršiumi ir suka vienas kitam statmenus ritinėlius, prie kurių ašelių yra pritvirtinti plyšėti diskeliai. Vienoje diskelio pusėje yra spinduolis, o kitoje – fotoelementas. Sukantis diskeliui, moduliuojamas iš spinduolio į fotoelementą patenkančios šviesos intensyvumas. Stumiant pelę pirmyn ar atgal, sukasi vienas diskelių, o stumiant į kairę ar į dešinę, – kitas. Pelei judant įstrižai, sukasi abu diskeliai. Pagal fotoelementų signalus pelės valdiklis nustato pelės judėjimo kryptį, greitį bei nueitą atstumą ir duomenis apie judėjimą perduoda į kompiuterį. Pagal šiuos duomenis kompiuteris valdo žymeklį vaizduoklio ekrane.
3.3.Valdymo rutulys (trackball). Valdymo rutulys – tai “apversta” pelė. Žymeklis ekrane valdomas sukinėjant rutulį ran.ka, o komandos siunčiamos paspaudžiant šalia rutulio įtaisytus klavišus. Valdymo rutuliui nereikia kilimėlio, todėl jis dažniausiai naudojamas nešiojamuosiuose kompiuteriuose.
3.4.Vairasvirtė (joystick). Žaidžiant kompiuterinius žaidimus, vairasvirte patogu valdyti įvairius erdvėje, žemės paviršiuje ar vandenyje judančius objektus, liepti vykdyti įvairias komandas. Vairasvirtės rankena yra perjunginėjami keturi krypties jungikliai (diskretinė vairasvirte) arba valdomi potenciometrai (tolydinė vairasvirtė). Palenkus diskretinės vairasvirtės rankeną į dešinę, ji įjungia dešinį jungiklį ir generuoja kodą, kuris stumia žymeklį vaizduoklio ekrane į dešinę, o palenkus rankeną įstrižai, ji įjungia du jungiklius ir stumia žymeklį įstrižai. Palenkus tolydinės vairasvirtės rankeną į dešinę arba į kairę, ji suka vieną potenciometrą, o palenkus į priekį arba atgal – kitą potenciometrą. Lenkiant rankeną įstrižai sukami abu potenciometrai. Tokia vairasvirte valdomo objekto judėjimo greitį ir kryptį ekrane galima keisti tolygiai. Nuo programos priklauso, kokia komanda bus vykdoma paspaudus vieną ar kitą vairasvirtės mygtuką.
3.5.Valdymo pultas. Žaidimams skirti valdymo pultai yra labai įvairūs. Paprastame pulte yra tik specializuotų mygtukų rinkinys, sudėtingame gali būti pagrindiniai automobilio, lėktuvo ar kito objekto valdymo įtaisai (pvz., vairas, akceleratorius). Kompiuteris su tokiu pultu gali būti naudojamas kaip treniruoklis, pavyzdžiui, vairuotojui ar lakūnui rengti.
3.6.Grafinė lentelė. Grafinė lentelė (graphic tablet) yra patogi grafikos darbams, nes joje galima piešti kaip popieriuje, tik piešinys yra matomas vaizduoklio ekrane. Piešiama specialiu pieštuku. Lentelė duomenis apie pieštuko vietą ir prispaudimo jėgą perduoda kompiuteriui. Kompiuteris rodo lentelėje piešiamą liniją, kurios ryškumas priklauso nuo spaudimo. Piešiant galima nurodyti įvairius pieštuko parametrus, pavyzdžiui, spalvą, linijos storį, paversti pieštuką teptuku.
Pieštuko vietai lentelėje nustatyti naudojami įvairūs būdai. Pavyzdžiui, po elektromagnetinės lentelės paviršiumi yra tankus laidininkų tinklelis (dešimtys laidininkų milimetre). Signalai apie pieštuko skleidžiamą arba keičiamą magnetinį lauką per tinklelį perduodami lentelės valdikliui, kuris gautus signalus paverčia kompiuteriui suprantamais kodais.
3.7.Lietimui jautrūs ekranai. Lietimui jautrūs ekranai naudojami viešose informacinėse sistemose. Pavyzdžiui, priėję prie oro uoste stovinčio informacinio kiosko ir pirštu palietę ekrane matomą klausimą, netrukus vaizduoklyje pamatysite atsakymą. Panašūs ekranai naudojami kišeniniams kompiuteriams (palmtop) valdyti. Jie veikia panašiai kaip grafinės lentelės.
3.8.Vaizdo skaitytuvai. Vaizdo skaitytuvai skirti duomenims, daugiausia grafiniams, į kompiuterį įvesti tiesiai iš dokumento. Į kompiuterį nukopijuotą vaizdą galima naudoti tiesiogiai, pavyzdžiui, įterpti į kuriamą dokumentą kaip paveikslėlį, arba prieš naudojant apdoroti įvairiomis programomis. Labai svarbu, kad nukopijuotą tekstą kaip grafinį vaizdą vėl galima paversti redaguojamu tekstu. Tam naudojamos rašto ženklų atpažinimo programos (OCR – Optical Character Recognition).
Visi skaitytuvai turi tolygiai dokumentą apšviečiantį šviesos šaltinį ir fotoimtuvą, dažniausiai fotoelementų liniuotę ar matricą, kuri atsispindėjusią nuo dokumento arba perėjusią per skaidrę, šviesą paverčia elektriniu signalu, proporcingu jos intensyvumui.
pav. 2
Gautą analoginį signalą skaitytuvas pakeičia skaitmeniniu ir perduoda kompiuteriui, kuris nuskaitytą vaizdą parodo ekrane. Spalvotu dokumentų skaitytuvai turi trigubas liniuotes, sudarytas iš raudonai, žaliai ir mėlynai šviesai jautrių fotoelementų arba trigubas šių spalvų taškinių šviesos šaltinių liniuotes ir vieną fotoelementų liniuotę.
Labiausiai paplito plokštieji staliniai skaitytuvai. Jais skaitomas dokumentas dedamas ant stiklinio stalelio ir prispaudžiamas dangčiu. Skaitant po stiklu esanti galvutė juda mažais žingsneliais. Kiekvieną kartą jai .sustojus matuojami fotoelementų signalai. Kuo daugiau fotoelementų yra liniuotėje, kuo mažesniais žingsneliais ji juda ir kuo tiksliau matuojami fotoelementų signalai, tuo tiksliau nuskaitomas dokumentas. Skaitymo tikslumas skersai ir išilgai dokumento matuojamas optine skiriamąja geba, kuri išreiškiama atskiriamų taškų skaičiumi colyje (dpi – dots per inch) bei fotoelemento signalo išmatuojamų reikšmių skaičiumi, išreikštu bitais. Pavyzdžiui, sakoma, kad skaitytuvo optinė skiriamoji geba yra 600 x 1200 dpi, o kiekvienam nuskaityto dokumento taškui aprašyti skiriama 40 bitų.4.Išvesties įrenginiai
4.1.Vaizduokliai. Pagrindinis kompiuterio informacijos išvesties įtaisas yra vaizduoklis. Vaizdai jo ekrane sudaromi iš taškų. Kiekvienas spalvoto vaizdo taškas susideda iš akimi neatskiriamų trijų taškelių: raudono (R – Red), žalio (G – Green) ir mėlyno (B – Blue). Šios spalvos parinktos todėl, kad tamsiame fone jas maišant (spalvas sumuojant) tam tikromis proporcijomis, galima gauti beveik visus akimi matomus atspalvius. Vaizdo kokybė priklauso nuo ekrano skiriamosios gebos (eilučių ir stulpelių skaičiaus ekrane), spalvingumo (atspalvių skaičiaus) ir kadrų dažnio (per sekundę parodomų kadrų skaičiaus). Vaizduoklių dydis nusakomas jų ekranų įstrižainės ilgiu, kuris matuojamas coliais (pavyzdžiui, 15″, 17″, 19″ ekranai). Atvaizduojamų spalvų skaičius priklauso nuo grafinės plokštės atmintinės talpos. Yra du vaizduoklių tipai: vaizduokliai su kineskopais ir be jų (dažniausiai skystųjų kristalų).
Vaizduokliuose su kineskopu vaizdą piešia trys elektronų spinduliai, nuosekliai žadindami ekrano vidinę pusę dengiančius liuminoforus, kurie skleidžia raudoną, žalią ir mėlyną šviesą. Spinduliais piešiamo vaizdo kiekvieno taško atspalvis priklauso nuo spindulių intensyvumo, keičiamo kompiuterio grafines plokštės siunčiamu signalu. Piešti kadrą spinduliai pradeda iš kairiojo viršutinio ekrano kampo. Piešdami vaizdo eilutę, jie vienodu greičiu perbėga ekranu iki dešiniojo krašto. Paskui staigiai grįžta atgal prie kairiojo krašto ir truputį žemiau piešia kitą eilutę. Taip eilutė po eilutės nupiešiamas vienas kadras ir pradedamas piešti naujas. Tam, kad elektronų spinduliai tiksliau pataikytų į jiems skirtus liuminoforus kineskopo viduje, prieš liuminoforą įtaisoma perforuota kaukė. Joje būna apvalių skylučių, plyšelių arba plyšių per visą ekrano aukštį.
Plokščiųjų vaizduoklių ekranams dažniausiai naudojami skystieji kristalai. Tokių ekranų veikimas paremtas tokia kai kurių medžiagų ilgų molekulių savybe: keičiant molekules veikiančią įtampą, kinta jų orientacija ir ekrano ląstelės skaidrumas. Kadangi skystieji kristalai patys neskleidžia šviesos, dažnai už ekrano įrengiamas dienos šviesos šaltinis. Geriausi ir brangiausi yra TFT (Thin Film Transistor) tipo skystųjų kristalų vaizduokliai, kurių kiekvieną ekrano ląstelę valdo atskiras tranzistorius. Tokie vaizduokliai brangūs, nes, pavyzdžiui, 1024 x 768 taškų skiriamosios gebos spalvotame ekrane turi būti 1024 x 768 x 3 = 2359296 ląstelės su tranzistoriais. Nors plokštieji vaizduokliai užima daug mažiau vietos negu vaizduokliai su kineskopais, naudoja mažiau energijos, mažiau mirga, juose nėra vaizduokliams su kineskopais būdingų vaizdo iškraipymų, dėl brangumo jie dažniausiai įrengiami nešiojamuosiuose, o ne stacionariuosiuose kompiuteriuose.
4.2.Spausdintuvai. lentelė 2 Dauguma dabartinių kompiuterio spausdintuvų vaizdus popieriuje suformuoja iš taškų.
pav. 3

Vieną vaizdo tašką dažnai sudaro keli maži taškeliai. Keičiant tašką sudarančių taškelių skaičių, dydį ir spalvą, galima keisti taško tamsumą ir atspalvį. Išspausdinto vaizdo kokybė priklauso nuo popieriaus, spausdintuvo skiriamosios gebos (taškų skaičiaus colyje – dpi) ir spausdinimo tikslumo. Spalvotas vaizdas baltame popieriuje gaunamas maišant žydros (C – Cyan), purpurinės (M – Magenta), geltonos (Y – Yellow) ir juodos (K – black) spalvos dažus.
Šios spalvos skiriasi nuo spalvų, naudojamų gauti spalvotąjį vaizdą šviesą skleidžiančiame ekrane, todėl, kad dažai šviesos neskleidžia, o ją sugeria (spalvos atimamos). Jeigu ekrane tam tikromis porcijomis sumaišytos R, G ir B spalvos turėjo duoti baltą spalvą, tai tam tikromis porcijomis sumaišyti C, M, ir Y spalvų dažai turi duoti juodą spalvą. Spausdinamas spalvotas dokumentas pirmiausia išskaidomas į keturias dedamąsias: C, M, Y ir K. Populiariausi yra rašaliniai, lazeriniai, adatiniai ir šiluminiai spausdintuvai.
 Rašaliniai spausdintuvai ant popieriaus lašeliais purškia specialų rašalą. Rašalą purškia spausdinimo galvutė, kurioje yra keli stulpeliai miniatiūrinių purkšt.ukų. Galvutės purkštukai yra sujungti su rašalo indeliais. Lašelis išpurškiamas atėjus elektriniam signalui, kuris purkštuke rašalą užvirina arba reikalingą slėgį sukuria paveikdamas pjezoelektriko plokštelę. Rašaliniai spausdintuvai spausdina horizontaliomis juostomis visomis spalvomis iš karto. Spausdinant skystu rašalu kokybė labai priklauso nuo popieriaus. Naudojant specialų popierių kai kuriais rašaliniais spausdintuvais galima spausdinti net fotografinės kokybės dokumentus.
 Lazerinis spausdintuvas kaip ir kopijavimo aparatas spausdina visą puslapį iš karto. Jo pagrindinė dalis yra besisukantis būgnas su šviesai jautriu paviršiumi, kuriame veidrodėliais skleidžiamas lazerio spindulys suformuoja iš kompiuterio perduodamo dokumento elektrostatinį atvaizdą. Spausdinant specialus skustuvas nuvalo būgno paviršių, kuris paskui teigiamai jonizuojamas elektriniu išlydžiu. Lazerio spindulys, kurio intensyvumą valdo iš kompiuterio perduodami duomenys, yra skleidžiamas besisukančio būgno paviršiuje. Spindulys, apšviesdamas būgno paviršiaus taškus, pakeičia jų potencialus. Kuo intensyvesniu spinduliu buvo apšviestas taškas, tuo neigiamesnis tampa jo potencialas. Dokumento atvaizdą ant būgno išryškina įelektrintų būgno paviršiaus taškų pritraukti dažų milteliai. Prispaudus popierių prie dažais padengto būgno, dažai perkeliami ant popieriaus ir užfiksuojami, praleidžiant popierių tarp įkaitintų ritinėlių. Spausdinant spalvotą dokumentą, tas pats procesas kartojamas keturis kartus nuosekliai spausdinant vieną ant kitos žydrą, purpurinę, geltoną ir juodą dokumento dedamąsias. Yra ir kitokių spalvinio spausdinimo technologijų. Lazeriniai spausdintuvai dirba sparčiai, kokybiškai, yra mažiau jautrūs popieriaus kokybei, bet dažniausiai kainuoja brangiau už rašalinius.
 Adatiniai spausdintuvai naudojami, kai reikia spausdinti kelias kopijas (“per kalkę”). Spausdinimo galvutėje yra elektromagnetais valdomos plonos (apie 0,2 mm) vertikaliai išdėstytos adatėlės. Tarp spausdinimo galvutės ir popieriaus yra dažuose išmirkyta juostelė. Gavę signalą, elektromagnetai išstumia adatėles, kurių smūgiu dažai yra perkeliami ant popieriaus. Populiariausi yra 24 adatėlių spausdintuvai. Jie gerai tinka tekstams, lentelėms spausdinti, bet dirba triukšmingai ir netinka grafiniams dokumentams spausdinti.
 Šiluminiai spausdintuvai naudoja specialias dažančiąsias juosteles, nuo kurių dažai pašildžius perkeliami ant popieriaus, arba specialų popierių, kuris temperatūros paveiktas pakeičia savo spalvą. Šiluminio spausdintuvo spausdinimo galvutėje yra miniatiūriniai kaitinimo elementai, kurie kaitina dažančiosios juostelės taškus ir nuo jų dažus perkelia ant popieriaus arba kaitina popierių, kuris nuo temperatūros keičia spalvą. Dažai yra suskystinami arba išgarinami. Spausdinama juostomis (išspausdinamos visos vienos eilutės spalvos) arba puslapiais (puslapis išspausdinamas viena spalva, paskui kita ir t.t.)
SPAUSDINTUVAI PRIVALUMAI TRŪKUMAI
Rašalinis Spausdinami fotografinės kokybės dokumentai Kokybė labai priklauso nuo popieriaus
Lazerinis Dirba sparčiai ir kokybiškai. Mažai jautrūs popieriaus kokybei Kainuoja brangiau už rašalinius spausdintuvus
Adatinis Labai tinka tekstams ir lentelėms spausdinti Dirba triukšmingai ir netinka grafiniams dokumentams spausdinti
Šiluminis Labai mažai kur naudojami Spausdina juostomis arba puslapiais
lentelė 25.Išvados
Manau, kad dabar perskaičius mano parengtą referatą tema apie kompiuterio įvesties/išvesties įrenginius, žmonės pagaliau supras, kad kompiuteris gali turėti labai daug sudedamųjų dalių. Manau, tai leis žmonėms suvokti, kad jie gali naudotis įvairiais spausdintuvais pav. 3, dabar žinos kuo jie skiriasi. Taip pat žmonės buvo girdėję daug įvairių su kompiuteriu susijusių terminų ir žinojo tik tai, kad tai kompiuterio dalys, bet nežinojo ką su jom daryti, todėl perskaitę šį referatą galės daugiau sužinoti apie jų paskirtį.6.Naudota literatūra:
1. V. Dagienė „Informacinės technologijos IX-X kl.“
2. D. Rutkauskienė „Įvadas į kompiuterių pasaulį“
3. www.nktv.lt

Leave a Comment