Prieš šimtmetį vairuojanti automobilį moteris buvo šalies įžymybė, prieš penkiasdešimt metų — anekdotų tema, šiandieną ji jau nieko nenustebins ir nelabai ką sudomins, nes jei patikėtume nebenaujų automobilių prekeiviais, tai visi jie savo prekę įsigijo iš užsienietės, kuri tik sekmadieniais važinėjo į bažnyčią, o likusį laiką kruopščiai blizgino garaže saugotą automobilį.
Ta užsienietė vairuotoja yra ir įvairiausių tyrimų, skirtų išaiškinti intymiausius jos jausmus automobiliui bei vairuojančios moters asmenybę, tema. Kažin ar šie tyrinėjimai be išlygų tiktų laikančiai automobilio vairą lietuvei, bet bent jau sukeltų minčių norintiesiems apsvarstyti jos charakterį.
Nepatrauklią prekę sunku parduoti. Automobilį — irgi. Todėl didžiosios automobilių gamybos kompanijos negaili lėšų pirkėjų skoniui tirti. Kadangi vyrų ir moterų požiūriai į tai, kas gražu, o kas mažiau patrauklu, neretai skiriasi, svarbu įtikti ir jam, ir jai. Laikai, kai galima buvo pasikliauti tik vyrų skoniu bei pinigine, jau praėjo.
„Turtingas vyras, — tvirtina automobilių prekybos ekspertas Jonathanas Gelbraitas, — perka didelį ir galingą automobilį, kuo turtingesnis – tuo didesnį ir galingesnį. Moteris vadovaujasi kitokiais principais. Jos finansinė padėtis nelemia pasirinkimo. Ji ieško mielo, jaukaus, elegantiško ir dar nežinia kokiomis, tik jai vienai suprantamomis, savybėmis pasižyminčio automobilio. Vyras žino, kad geriausią automobilį turi jo bosas, ir stengiasi įsigyti panašų. Moteris žavisi ir giria draugės automobilį, bet ieško kitokio.”
Atrodytų, jog pasirenkančios automobilį, apie kurį galima kalbėti mažybiniais žodelyčiais, moterys turėtų jį visaip puošti ir dabinti. Bet užrašai, talismanai ir kitokios, kartais net kliudančios vairuoti, dekoratyvinės puošmenos labiau pamėgtos vyrų. 87 proc. ispanų padabino savuosius automobilius lipduku ar pakabučiu ir tik 36 proc. ispanių pasekė jų pavyzdžiu. Kas galėtų slypėti už šio elgesio? Kodėl vyrai dailina automobilį, o moterys džiaugiasi juo tokiu, koks jis yra? Tyrinėtojų, skaičiavusių pakabučius ispanų ir ispanių automobiliuose, nuomone, vyrai linkę tobulinti savąją transporto priemonę ir dažnai vertina tarsi ne ją, o tai, ką sugebės iš jos padaryti, vertina ateities viziją. Moterys tokių planų paprastai nekuria ir iš karto nori įsigyti daiktą, kuriam tobulinti ir gražinti nereikės gaišti laiko.
Prajodinėti žirgą reikėjo jėgos ir ryžto, drauge — ir vyriškumo. Automobilio vairuotojas tarsi „paveldėjo” šias savybes. Kita technika – šaldytuvas, mėsmalė ar dulkių siurblys — tik labai lakios fantazijos asmenų susiejama su vyriškumu ar moteriškumu. O automobilis, ypač sportinis ar galingo motoro, ne taip jau retai tampa ženklu, pranešančiu aplinkiniams, kad ir intymiuose santykiuose jo savininkas pretenduoja į šaunuolio vaidmenį.
Vyrams patinka ilgi automobiliai, moterims — mažesni. Bet svarbiausias skirtumas tarp lyčių, vertinant automobilio formą, pastarojo „nosis”. Moterims dažniau nei vyrams gražesni automobiliai, turintys buką, suapvalintą priekį. Psichologas Normanas Wilsonas sąmojingai pastebi, kad pailga automobilio priekinė dalis gali mūsų pasąmonei priminti plėšrūnus, o bukesnė ir apvalesnė yra tarsi „žmogiškesnė”, primenanti žmogaus veidą. Sunku būtų patvirtinti ar paneigti tokią prielaidą. Todėl belieka ja pasikliauti.
Kaip tvirtina jau minėtas automobilių prekybos specialistas J. Gelbraitas, visos moterys žavisi sportiniais automobiliais ar automobiliais su pakeliamu stogu, visos mielai šalia jo fotografuojasi ir šneka, kad smagu būtų juo pavažinėti, bet tokius automobilius perkasi tik reta kuri moteris. O visos jų pirkėjos – jaunos, energingos, mėgstančios vadovauti ir pasitikinčios savimi.
Įdomus klausimas: „Kokią draugę pasirinks dauguma vyrų — švelnią, nuolaidžią, paklūstančią ar veiklią, iniciatyvią, valdingą?” Gal atsakyme į šį klausimą ir slypi užuomina, kodėl moterys ne visada ryžtasi įsigyti tą automobilį, kuriuo žavėjosi, kuris galbūt atskleistų slepiamas nuo kitų, o kartais ir nuo savęs pačios, savybes ir potraukius.
Nėra sunku pastebėti, ar žmogus, su kuriuos bendraujame, — žvalus, energingas, ar priešingai — liūdnas, apatiškas. Veikiausiai nesuklysime manydami, kad pirmasis bus geresnis seksualinis partneris nei antrasis. Vairavimas — tai reagavimas į greitai besikeičiančias aplinkybes. Kaip į jas reaguoti bei į kokias iš jų patekti, priklauso ir nuo to, kurio rankose vairas. Todėl yra kai kurių pastebėjimų apie vairuojančios moters seksualumą. Antai seksologė Susan Voigt rašo, jog kartais turinčiai intymių problemų moteriai patartina sėsti prie automobilio vairo. Patikėjusi, jog gali nebeprašyti vyro pagalbos, prireikus kur nors nuvykti, patyrusi, jog sugeba valdyti techniką, ji turėtų labiau pasikliauti savimi ir drąsiau siekti to, ko nori, ne tik prie vairo, bet ir santykiuose su artimu žmogumi. Ar šis patarimas tiks visoms ieškančioms seksualinės darnos poroms, galėtume ir suabejoti, tačiau nekyla jokių abejonių, kad toks kelias į erotinių išgyvenimų aukštumas — vienas iš naudingesnių ir įdomesnių.