Ar tikrai esame sąmonigos asmenybės?

Sąmoningumas. Kas tai?

Tikriausiai ne vieną kartą teko girdėti sąvoką sąmoningumas, tačiau tik nedaugelis susimąsto, kas tai?

Asmenybės sąmoningumo ugdymo centro vadovė Nerija Kondratenko labai dažnai susiduria su žmonėmis, kurie visai nežino, kas yra sąmoningumas arba šios savokos reikšmę painioja su intelektu. Anot moters, sąmoningumas ir intelektas (IQ) yra du visiškai skirtingi dalykai.

Intelektas – tai gebėjimas mąstyti, orientuotis informacijos sraute, kaupti žinias ir jas analizuoti. Intelektas paprastai ateina su teorinėmis žiniomis, išsilavinimu, informacijos ieškojimu, tačiau turbūt ne kartą kiekvienas yra pastebėjęs, kad yra nemmažai žmonių baigusių universitetus, kurie negeba praktikoje pritaikyti mokslo įstaigose gautų žinių, nesuvokia savęs ir nemoka valdyti savo emocijų. Taip, teorinių žinių jie turi daug, tačiau nežino, kaip jomis pasinaudoti kasdieniame gyvenime. To nemokoma nei viename universitete.

Sąmoningumas, kitaip dar mūsų senolių vadintas išmintimi, tai ne kas kita, kaip gebėjimas orientuotis savyje ir aplinkoje, gebėjimas gyventi prasmingą gyvenimą, veiklos prasmės atradimas, tikslo turėjimas. Nemažai žmonių kreipiasi į N. Kondratenko, kad padėtų jiems atrasti savo gyvenimo tikslą. Pasak, moters, kiekvieno žmogaus tikslas turėtų būtti tapti išmintingu ir žmogišku. Kiekvienas iš mūsų yra žmogus, tačiau ar visi esame žmogiški: ar sugebame valdyti savo emocijas, ar intuityviai vadovaujamės instinktais (kaip gyvuliukai)? Kas vyksta, kai ne mes valdome emocijas, o jos užvaldo mus, kur tada dingsta mūs

sų žmogiškumas?

Esminis sąmoningumo bruožas – emocijų įvaldymas

N. Kondratenko, emocijų įvaldymą, išskiria bene kaip svarbiausią žmogaus sąmoningumo bruožą. Tik sąmoningas žmogus gali ir geba valdyti savo emocijas. Moteris teigia, kad mes jokiu būdu negalime atsisakyti ar išmesti savo neigiamų emocijų (pykčio, susierzinimo, nerimo.), kaip kad negalime atsisakyti savo rankos ar kojos, jeigu jos kažkam kitam nepatinka. Žmogaus asmenybėje gali pasireikšti daug neigiamų ir dar daugiau teigiamų emocijų, kurias siekdami sąmoningumo turime įvaldyti. Pabrėžiu ir teigiamas savybes, nes pavyzdžiui per didelis nuolatinis džiaugsmas taip pat gali turėti savo pasėkmes.

Emocijų įvaldymą N. Kondratenko neretai sulygina su persivalgymo procesu: kiekvieną kartą žmonės valgydami žino, kad jei per daug suvalgys vieno ar kito produkto, jie persivalgys ir blogai jausis, tačiau tą žinodami, jie kartais sau tai leiidžia. Ta pati situacija ir su neigiamomis emocijomis, pavyzdžiui: kilus vyro konfliktui su žmona, pajautus susierzinimą, pyktį, nusivylimą, nedelsiant mintyse reikia prisiminti savo tikslą su šiuo žmogumi: ar planuoju nugyventi drauge likusį gyvenimą, ar išsiskirti. Žinant savo tikslą, savaime ateina pajutimas, ar verta toliau pykti, erzintis, ar bandyti sklandžiai ir ramiai išsiaiškinti situaciją.

Sąmoningumo (išminties) lygiai

Asmenybės sąmoningmo ugdymo centro vadovė pagal savo sistemą gali nustatyti besikreipiančiųjų žmonių sąmoningumo (išminties) lygį. Pagal jį, moteris jau žino, kaip su juo kalbėtis, kad žmogus gal

lėtų efektyviai priimti ir įsisąmoninti gautą informaciją. Su faktu, kad žmonės yra skirtinguose sąmoningumo (išminties) lygiuose galime susidurti kiekvieną dieną bendraudami.

Sunku būna susikalbėti ir viens kitą suprasti dviems žmonėms iš kurių vienas 10 – ame, o kitas 2 – ame sąmoningumo lygyje. Šiuos lygius galima palyginti su klasėmis mokykloje: antrokas kalbėdamas su dešimtoku sunkiai supras jo poziciją ir atvirkščiai, tačiau kiekvienas iš bus teisus iš savo pozicijos.

Paprastai gimstame viename lygyje ir turime galimybę tobulėti – kilti išminties laipteliais, arba jais leistis žemyn (kas dažniau pasitaiko). Žmonės gimę 12 sąmoningumo lygyje onkologinėmis ligomis neserga, o tobulėdami iki jo pakilę pasveiksta be vaistų. Dešimtame ir aukštesniuose sąmoningumo lygiuose esantys – puikiai sugeba mokslo įstaigose įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Sąmoningumo lygis yra kintatis dalykas ir priklauso nuo teisingo vidinio savęs ir aplinkinio pasaulio suvokimo.

Valstybės taip pat turi savo sąmoningumo lygius, kurie priklauso nuo jas valdančių ir jose gyvenančių žmonių sąmoningumo. Šiandien Lietuvos gyventojų sąmoningumo vidurkis yra vos trečiame išminties lygyje (nors dar visai neseniai buvo ketvirtame), Rusijos – aštuntame, Lenkijos – šeštame, Vokietijos – devintame. Kuo aukštesniame sąmoningumo lygyje yra valstybės gyventojai, tuo naudingesni sprendimai joje priimami, tuo aukštesnis pragyvenimo lygis ir t.t.

Ar įmonėse reikalingi sąmoningi darbuotojai?

Lietuvoje labai mažai kalbama apie sąmoningumą ir jo reikšmę. Darbdaviai priimdami žmones į darbą, paprastai negali įvertinti jų sąm

moningumo net su pačiais naujausiais intelekto nustatymo testais. Darbdaviai atsižvelgia į žmogaus išsilavinimą, patirtį, išvaizdą, o sąmoningumas nueina į antrą ar dar tolimesnį planą, tarsi tai būtų lyg savaime suprantamas dalykas. O taip nėra.

Anot N. Kondratenko, potencialių darbuotojų sąmoningumo tikrinimas vis labiau populiarėja. Darbdaviai atsakingiau žiūri į savo verslą ir į darbuotojus kuriuos į jį įsileidžia. Įmonės pozicijos rinkoje, pelningumas labai priklauso nuo vadovaujačias pozicijas užimančių darbuotojų sąmoningumo. Būtent šių darbuotojų sprendimai lemia įmonės sėkmę. Jeigu jų sąmoningumo lygis žemas ir dar kintantis, tai didelė tikimybė, kad jų sprendimai įmonei bus priimti neapgalvotai, neatsakingai ir nenaudingi. Jei darbuotojo sąmoningumo lygis aukštas ir pastovus, darbdavys gali būti tikras, kad turi stabilų ir patikimą žmogų, kurio sprendimai atneš teigiamų rezultatų.

Agnė Rutkauskaitė

Leave a Comment